d6c801d1-e2fa-4e9d-a1d3-7d367a5be72e · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo KazakiÅ«no (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų R. D. ir V. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R. D. ir V. D. ieÅ¡kinį dėl daiktinės teisės į vandens gręžinį pripažinimo, pareikÅ¡tÄ atsakovams V. R. ir E. R.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami:

1) pripažinti, kad gręžinys, identifikavimo Nr. 59724, esantis (duomenys neskelbtini), yra esminė dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), dalis;

2) pripažinti, kad gręžinys, identifikavimo Nr. 59724, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise R. D. ir V. D., ½ dalis bendrosios jungtinės nuosavybės teise V. R. ir E. R.;

3) panaikinti Lietuvos geologijos tarnybos atliktÄ gręžinio, identifikavimo Nr. 59724, esančio (duomenys neskelbtini), registracijÄ V. R. vardu;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad 2018-07-03 įsigijo nuosavybės teise dalį buto ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) , aprÅ«pinamas vandeniu iÅ¡ gręžinio, kuris yra atsakovų sklype. Nurodė, kad atsakovai pagal norminius aktus negalėjo parduoti buto be vandens sistemos, todėl ieÅ¡kovai turi nuosavybės teisę į dalį gręžinio. Teigė, kad gręžinys yra esminė gyvenamojo namo dalis– gręžinys suprojektuotas ir naudojamas vandens tiekimui į dvibutį gyvenamÄ jį namÄ užtikrinti.

3. Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad prieš sudarant sutartį, ieškovai buvo įspėti, jog atskiru susitarimu galės naudotis vandeniu tiekiamu iš atsakovams priklausančio gręžinio arba prisijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ vandens tinklo. Nurodė, kad sutartyje yra 7.2.8. punktas, kuriame numatyta pareiga ieškovams per 14 dienų sudaryti sutartis dėl elektros, dujų, vandens tiekimo, komunalinių paslaugų. Taip pat nurodė, kad atsakovai nėra paslaugų teikėjai.

Atsakovai nuosavybės dalies į gręžinį nepardavė, nes gręžinys yra atsakovų sklype, gręžinio elektros ir vandens apskaitos prietaisai yra atsakovų namo dalyje. Teigė, kad nesiekia pasipelnyti iÅ¡ aplinkybės, kad vandens gręžinys yra registruotas kaip atsakovų nuosavybė, tiesiog vienam savininkui valdant, hidrotechnikos įrenginys yra geriausiai prižiÅ«rimas. PaaiÅ¡kino, kad pagal vandens siurblio galingumÄ ir elektros sunaudojimÄ galima apskaičiuoti iÅ¡gaunamo vieno kubo vandens savikainÄ , o ieÅ¡kovai pagal įrengtÄ skaitiklį gali sumokėti vandens kainÄ .

Atkreipė dėmesį, kad daiktinė nuosavybės teisė atsiranda, pagaminant daiktÄ arba sutarties pagrindu. Atsakovai nepardavė ieÅ¡kovams atsakovų sklype esančio daikto ir jis nėra parduoto ieÅ¡kovams buto priklausinys. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4 .Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-11-20 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

5. SprendimÄ priėmęs teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog sudarant 2018-07-03 buto ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį įgijo nuosavybės teisę į dalį vandens gręžinio sklype (duomenys neskelbtini) . Nustatė, kad vandens gręžinys yra atsakovams priklausančioje žemės sklypo dalyje ir žemės gelmių registre yra įregistruotas atsakovų vardu kaip geriamojo gėlo vandens gręžinys Nr. 59724. Geriamojo gėlo vandens gręžinio Nr. 59724 įregistravimas žemės gelmių registre suponuoja, kad gręžinys ir gręžinio įranga yra atsakovų nuosavybė.

Gręžinio įranga sukurta atsakovų lėšomis atsakovams priklausančiame žemės sklype, registruota atsakovų vardu ir yra atsakovų nuosavybė. Atsakovų valia, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 1.64 straipsnyje, perleisti atsakovams priklausančiÄ nuosavybės dalį ieÅ¡kovams nebuvo pareikÅ¡ta. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vandens gręžinys nėra individualaus namo, buto priklausinys. Atsakovai iš gręžinio vandenį gali tiekti ir gretimų žemės sklypų naudotojams, kitų namų ir butų savininkams.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ nuostatas, statiniai, skirti vandens iÅ¡gavimo bei tiekimo reikmėms ir esantys vandenvietėse, priskirtini inžinerinių statinių rÅ«Å¡iai, hidrotechnikos statinių grupei (6.2.3, 11.5.1 punktai). Hidrotechnikos statinių statybÄ bei rÅ«Å¡is reglamentuoja ne tik Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, bet ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymas bei atitinkami įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, tokie kaip STR 2.02.06:2004 „Hidrotechniniai statiniai.

Pagrindinės nuostatos“ ir STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“. Atsakovų gręžinys nepriskirtas ieškovo įgyto buto (duomenys neskelbtini) , su žemės sklypo dalimi inžineriniams tinklams, gręžinys, esantis atsakovų žemės sklypo dalyje, nėra ieškovo įgyto nekilnojamojo turto priklausinys.

7. Teismas taip pat konstatavo, jog CK 4.47 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės teisių įgijimo pagrindai. Vienas iÅ¡ nuosavybės teisių įgijimo pagrindų pagal Å¡iÄ normÄ yra sandoris arba naujo daikto pagaminimas (CK 4.47 straipsnio 1, 4 punktai).??? CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Taigi Å¡ioje teisės normoje nenustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, esantis ant žemės sklypo, kiekvienu atveju yra Å¡ios žemės sklypo priklausinys.

Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kinį atmetė, nes ieÅ¡kovai nebuvo vandens gręžinio statytojai, atsakovai sudarytu sandoriu su ieÅ¡kovais nuosavybės teisės į dalį gręžinio ir jo įrangos neperleido. Atsakovams pagal CK 4.37 straipsnio nuostatas priklauso nuosavybės teisė į gręžinį. Teismas atmetė ir ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimÄ , kad reikia vadovautis statybos techniniais reglamentais, reguliuojančiais gyvenamųjų namų statybÄ . SprendimÄ priėmęs teismas nurodė, jog vandens gręžinys pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d.

įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ priskiriamas prie hidrotechnikos inžinerinių statinių, todėl jų įrengimÄ reglamentuoja kiti statybos techniniai reglamentai, o ne statybos techniniai reglamentai reguliuojantys vienbučių ar daugiabučių gyvenamųjų namų statybÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 8. Apeliantai (ieÅ¡kovai) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį patenkinti.

9. Teigia, kad ieÅ¡kovų įsigytas butas yra pastate- dvibučiame gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkto nuostatas, ieÅ¡kovai iÅ¡ atsakovų įsigijo butÄ , kurio statybos baigtumas buvo 100 procentų. Atsakovo (statytojo) V. R. pateiktoje 2017-12-06 deklaracijoje apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybÄ numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimÄ / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimÄ Nr. 1, kurios pagrindu buvo užbaigta dvibučio namo statyba, esančioje lentelėje pavadinimu „Pastatyti gyvenamieji pastatai ir butai pagal turimus patogumus“, be kita ko, kaip patogumas yra nurodytas vandentiekis, pastatų skaičius 1, butų skaičius - 2.

Teigia, kad statytojas vandentiekį įrengė abiem butams, esantiems dvibučiame name, t. y. ir butui, kurį Å¡iuo metu ieÅ¡kovai yra įsigiję iÅ¡ atsakovų. Apie vandens gręžinį atsakovai skelbė buto pardavimo skelbime, kuriame buvo nurodyta: „Vandens gręžinys net- 67 m. Užtikrina tyrÄ ir skanų vandenį“. PaaiÅ¡kina, kad sudarius pirkimo- pardavimo sutartį, ieÅ¡kovai bute naudojosi vandeniu, kuris buvo iÅ¡gaunamas iÅ¡ žemės sklype esančio vandens gręžinio. Vanduo ieÅ¡kovų butÄ pasiekdavo žemės sklype bei dvibučiame name įrengto vandentiekio vamzdynu.

Ieškovai vandeniu iš minėto gręžinio bute naudojosi iki 2019-05-29, t. y. daugiau kaip 10 mėnesių nuo pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo, kol įvykus konfliktui, atsakovai 2019-05-29 užsuko vandenį.

10. IeÅ¡kovų nuomone, teismas sprendime netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pagrindinių bei antraeilių daiktų teisinį statusÄ , taip padarydamas minėtų normų pažeidimÄ , todėl buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstas sprendimas. IeÅ¡kovai laikosi pozicijos, kad vandens gręžinys su ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiu butu susietas funkciniu ryÅ¡iu, todėl vandens gręžinys laikytinas buto priklausiniu. Atkreipia dėmesį, kad tokios gyvenamosios patalpos (buto), kurio savininkai neturi galimybės naudotis vandentiekiu (gauti vandens į butÄ ), negalima naudoti pagal paskirtį.

Pažymi, kad pirkimo- pardavimo sutarties 7.5.1. punkte nurodyta: „<...> Pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad šios sutarties sudarymo metu parduodamas daiktas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių trūkumų ir/ar esminių trūkumų, be to, nėra jokių paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūto jo pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. <...>“ Pirkimo- pardavimo sutarties nuostata atsakovai garantavo, kad butas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį, o tai rodo, kad atsakovai perleido nuosavybės teisę į dalį vandens gręžinio, nes be teisės naudotis minėtu gręžiniu, ieškovai negalėtų naudotis butu pagal jo paskirtį- bute neveiktų vandentiekis.

11. Apeliantai taip pat teigia, kad jeigu iÅ¡ tiesų vandens gręžinys bÅ«tų skirtas aptarnauti tik atsakovams priklausantį butÄ , tai pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovams parduotas butas nebÅ«tų buvęs prijungtas prie vandens gręžinio ir daugiau kaip 10 mėnesių nuo minėtos sutarties sudarymo ieÅ¡kovai nebÅ«tų galėję savo bute naudotis vandeniu iÅ¡ gręžinio bei atsakovai buto pardavimo skelbime nebÅ«tų paminėję vandens gręžinio. Pažymi, kad prieÅ¡ pirkimo- pardavimo sutarties sudarymÄ ir sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovai nebuvo panaikinę vandens gręžinio bei buto funkcinio ryÅ¡io, todėl minėtos sutarties sudarymo metu vandens gręžinys buvo ieÅ¡kovams perleidžiamo buto priklausinys.

12. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad galimybė gauti vandens ieÅ¡kovams ir Å¡iuo metu egzistuoja, tereikia susitarti su atsakovais dėl atsiskaitymo tvarkos už vandens gręžinio sunaudojamÄ elektros energijÄ , kitų bÅ«tinųjų eksploatavimo iÅ¡laidų kompensavimÄ . Susitarus ieÅ¡kovai turės galimybę naudotis vandeniu iÅ¡ gręžinio, nepriklausomai nuo to ar jie turi nuosavybės teises į vandens gręžinį, ar neturi. IeÅ¡kovai elgiasi nesÄ Å¾iningai, nekompensuoja daugiau kaip metus naudojamo vandens gręžinio eksploatacinių iÅ¡laidų, o atsakovams ėmus ginti savo interesus, pareikalavo nuosavybės teisių į objektÄ , į kurį neturi reikalavimo teisės.

13. Atsakovai paaiÅ¡kina, jog sudarant preliminariÄ buto pirkimo- pardavimo sutartį, su ieÅ¡kovais buvo žodžiu susitarta, kad atsakovai tieks vandenį į ieÅ¡kovų butÄ pagal atskirÄ susitarimÄ . Tokia sÄ lyga įtvirtinta 2018-07-03 buto ir žemės sklypo dalies pirkimo- pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties 7.2.8 punkte- ieÅ¡kovai per 14 kalendorinių dienų terminÄ turi kreiptis į paslaugų, įskaitant vandens, tiekėjus dėl paslaugų sutarčių sudarymo. IeÅ¡kovai dėl tokių sutarčių sudarymo nesikreipė, o tik naudojosi atsakovų tiekiamu vandeniu.

Tuo atveju, jei atsakovai bÅ«tų pardavę ne tik butÄ , bet ir dalį vandens gręžinio, sutarties 7.2.8 punkte nebÅ«tų buvę poreikio numatyti ieÅ¡kovų pareigos kreiptis dėl paslaugų, įskaitant vandenį, į tiekėjus. Buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo metu Å¡alys nesudarė papildomų sandorių, susijusių su vandens gręžiniu ar jo naudojimu. Neteisėtas naudojimasis svetimu daiktu nesukuria nuosavybės teisių.

14. Atsakovai teigia, jog vien tai, kad projektų aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose buvo nurodyta galimybė įrenti vandens gręžinį, nesudaro fakto, kad sutarties sudarymo metu Å¡is vandens gręžinys Nr. 59724 turėjo nuolatinį funkcinį ryšį ir buvo sukurtas aptarnauti ieÅ¡kovų butÄ . Pabrėžia, kad konkrečiai Å¡is vandens gręžinys Nr. 59724 nebuvo sukurtas aptarnauti ieÅ¡kovų buto. Atsakovai vandens gręžinį įsirengė savo lėšomis savo poreikiams tenkinti. Tai, kad vandens gręžinys nebuvo skirtas aptarnauti ieÅ¡kovų buto, pagrindžia ir aplinkybė, jog nebuvo sumontuotos atskiros apskaitos sistemos kiekvienam butui.

Taip pat paaiÅ¡kina, jog statytojas / pardavėjas turi pareigÄ pastatyti tinkamÄ naudoti, t. y. su kokybiÅ¡kai fukcionuojančiomis komunikacijomis objektÄ , o pareiga pasirÅ«pinti konkrečių paslaugų teikimu kyla turtÄ Ä¯sigijusiam asmeniui, sudarant papildomus susitarimus. IeÅ¡kovai turėjo pasirÅ«pinti paslaugų, tokių kaip elektros energijos ar vandens tiekimu įrengtomis komunikacijomis. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį, konstatavo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį gręžinio pagal pirkimo- pardavimo sutartį. Teismas nurodė, kad 2018-07-03 buto ir žemės sklypo dalies pirkimo- pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis buvo sudaryta dėl ½ dalies žemės sklypo ir buto pirkimo. Vandens gręžinys sukurtas atsakovų lėšomis atsakovams priklausančiame žemės sklype, registruotas atsakovų vardu, todėl, anot spendimÄ priėmusio teismo, vandens gręžinys yra atsakovų nuosavybė.

Konstatuodamas, kad ieÅ¡kovai neįgijo nuosavybės teisės nė vienu CK 4.47 straipsnyje numatytų pagrindų, jų reikalavimus laikė teisiÅ¡kai nepagrįstais. Apeliantai laikosi pozicijos, kad pagal pirkimo- pardavimo sutarties 7.5.1. punkto nuostatÄ â€ž<...> Pardavėjas pareiÅ¡kia ir garantuoja, kad Å¡ios sutarties sudarymo metu parduodamas daiktas yra tinkamas naudoti pagal jo paskirtį, neturi akivaizdžių trÅ«kumų ir/ar esminių trÅ«kumų, be to, nėra jokių paslėptų daikto trÅ«kumų, dėl kurių daikto negalima bÅ«tų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad, kad pirkėjas apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«to jo pirkęs, arba nebÅ«tų už jį tiek mokėjęs. <...>“ atsakovai perleido nuosavybės teisę į dalį vandens gręžinio, nes be teisės naudotis minėtu gręžiniu, ieÅ¡kovai negalėtų naudotis butu pagal jo paskirtį: bute neveiktų vandentiekis.

17. Nustatyta, kad ieÅ¡kovai su atsakovu 2018-07-03 sudarė buto ir žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį. Sutarties objektas– butas ir žemės sklypo dalis. Atsakovai buvo dvibučio namo statytojai ir sklypo savininkai. Vandens gręžinys įrengtas 2015-05-29 žemės sklype, esančiame prie namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės gelmių registre užregistruotas atsakovų vardu. Gręžinys vandeniu aprÅ«pino atsakovų namo dalį, bet buvo nuvestas ir vandentiekis į ieÅ¡kovams vėliau parduotÄ namo dalį, užtikrinant galimybę antrÄ jÄ namo dalį įsigijusiems asmenims naudotis vandeniu.

Sutarties 6.3 p. ir prieduose įtvirtintos bendraturčiams priklausančios sklypo dalys (atsakovams priklauso žemės sklypo dalis, plane pažymėta skaičiais 5-1-2-6-5, o ieškovams – 4-5-6-3-4), kuriomis kiekvienas bendraturtis turi teisę laisvai disponuoti. Vandens gręžinys yra atsakovams priklsausančioje žemės sklypo dalyje. Taip pat sutarties 7.2.8 punkte buvo įtvirtinta pirkėjo (t. y. ieškovų) pareiga per 14 kalendorinių dienų nuo faktinio daikto perdavimo– priėmimo dienos kreiptis į elektros energijos, vandens tiekėjus bei kitų komunalinių paslaugų tiekėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo– pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutartis.

Atsižvelgiant į tai, atsakovai, įrengdami namÄ , turėjo užtikrinti tik vandentiekio, t. y. vamzdžių iÅ¡vedžiojimÄ , o ne paslaugos (vandens) tiekimÄ , kuo turėjo pasirÅ«pinti ieÅ¡kovai. Nesutiktina su apeliantų tvirtinimu, jog atitinkama gręžinio dalis perėjo ieÅ¡kovų nuosavybėn kartu su butu pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalies nuostatas. Gręžinys įrengtas atsakovų žemės sklypo dalyje, kuri yra laikytina pagrindiniu daiktu CK 4.12 straipsnio prasme, o gręžinys – Å¡io sklypo priklausiniu (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo, toliau- NTRÄ® 10 straipsnio 3 dalis, CK 4.40 straipsnio 1 dalis, 4.12 straipsnis, 4.13 straipsnis) ir skirtas aptarnauti atsakovų butÄ .

18. Siekiant kvalifikuoti teisinius santykius, dėl kurių vyksta Å¡alių ginčas, bÅ«tina sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinti Å¡alių sudarytÄ sutartį. AiÅ¡kinantis sutartį, bÅ«tina nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, visas sutarties sÄ lygas aiÅ¡kinti, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ , sutarties sudarymo aplinkybes. AiÅ¡kinant sutartį, taip pat bÅ«tina atsižvelgti į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Nurodytų sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių nuosekliai laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-7-23/2000, Nr. 3K-3-215/2000, Nr. 3K-3-406/2000, 3K-3-1145/2000, Nr. 3K-3-1005/2003, Nr. 3K-3-177/2005 ir kt.). 2018-07-03 buto ir žemės sklypo dalies pirkimo- pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutarties objektas nėra vandens gręžinys / jo dalis ir perdavimas ieÅ¡kovų nuosavybėn. IÅ¡ sutarties turinio spręstina, jog pardavėjams nekyla pareiga užtikrinti ieÅ¡kovams paslaugų teikimÄ , naujų daiktų sukÅ«rimÄ ar leidimÄ naudotis, perleisti nuosavybės teisę į kitiems asmenims asmeninės nuosavybės teise priklausančius objektus, o sukuria galimybę (t. y. sudarius sutartis, sukÅ«rus naujus objektus) naudotis minėtais iÅ¡tekliais.

Spręstina, jog sudarant minėtÄ sutartį, nuosavybės teisė į vandens gręžinį parduota nebuvo, naudojimosi gręžiniu tvarka taip pat nebuvo nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovai sudarytu sandoriu ieÅ¡kovams nuosavybės teisės į dalį gręžinio neperleido.

19. Kitas apeliantų argumentas, įrodinėjant teisę į gręžinio dalies nuosavybę, yra tvirtinimas, jog vandens gręžinį su ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančiu butu sieja funkcinis ryÅ¡ys, todėl vandens gręžinys laikytinas buto priklausiniu. IeÅ¡kovai teigia, kad tokios gyvenamosios patalpos (buto), kurio savininkai neturi galimybės naudotis vandentiekiu (gauti vandens į butÄ ), negalima naudoti pagal paskirtį. Dvibutis namas nėra prisijungęs prie Vilniaus miesto centralizuotų vandentiekio tinklų.

Ir ieškovams, ir atsakovams priklausantys butai aprūpinami geriamuoju vandeniu iš žemės sklype esančio vandens gręžinio. Minėtas gręžinys yra sujungtas vamzdynu su dvibučiu namu ir šiuo vamzdynu vanduo iš gręžinio yra tiekiamas į ieškovams bei atsakovams priklausančius butus. Be minėto vandens gręžinio ieškovai negalėtų eksploatuoti buto pagal jo paskirtį, nes gyvenamojoje patalpoje nebūtų vandens, atitinkamai ieškovai negalėtų patenkinti savo pagrindinių poreikių, kurios suteikia gyvenamasis būstas.

Atsakovai nurodo, jog vandens gręžinys Nr. 59724 nebuvo sukurtas aptarnauti ieškovų buto. Atsakovai vandens gręžinį įsirengė savo lėšomis ir savo poreikiams tenkinti. Tai, kad vandens gręžinys nebuvo skirtas aptarnauti ieškovų buto pagrindžia ir aplinkybė, kad nebuvo sumontuotos atskiros apskaitos sistemos kiekvienam butui, kas būtų padaryta, jei daiktas būtų skirtas keliams naudotojams.

20. Pagal CK 4.12 straipsnio nuostatas, pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys bÅ«ti savarankiÅ¡kais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi bÅ«ti draudimo jiems savarankiÅ¡kai bÅ«ti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalies nuostatas, antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus pagrindinio daikto vaisius, produkcijÄ ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (CK 4.13 straipsnio 2 dalis).

Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindÄ , jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; kt.).

Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalies nuostatas, priklausiniai yra savarankiÅ¡ki, pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi. Konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis ryÅ¡ys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams.

Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008).

Klausimas, ar daiktus sieja teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys– ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, yra susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu.

21. IeÅ¡kovai turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad vandens gręžinys buvo jų buto priklausinys dar iki buto pirkimo- pardavimo sutarties sudarymo ir egzistavo nuolatinis, tiesioginis funkcinis ryÅ¡ys. IeÅ¡kovai tokių įrodymų nepateikė. Kaip jau nustatyta nutarties 20 punkte, vandens gręžinys Nr. 59724 nebuvo sukurtas ieÅ¡kovų butui aptarnauti. Atsakovai vandens gręžinį įsirengė savo poreikiams tenkinti. Sutiktina su atsakovų pozicija, jog tai, kad vandens gręžinys nebuvo skirtas ieÅ¡kovų butui aptarnauti, pagrindžia aplinkybė, kad nebuvo sumontuotos atskiros apskaitos sistemos kiekvienam butui.

Vanduo į ieÅ¡kovų butÄ gali bÅ«ti tiekiamas iÅ¡ vandentiekio tinklo arba iÅ¡ ieÅ¡kovų sklype įrengto kito gręžinio. Sudarant buto ir žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį nebuvo susitarimo dėl gręžinio dalies perleidimo ieÅ¡kovams, nors buto aprÅ«pinimo vandeniu bÅ«das buvo akivaizdus. Be to, buto pirkimo- pardavimo sutarties 7.2.8 punkte nurodyta, kad pirkėjas įsipareigoja per 14 dienų nuo daikto perdavimo dienos kreiptis į elektros energijos, vandens tiekėjus bei kitų komunalinių paslaugų teikėjus ir savo vardu sudaryti pirkimo- pardavimo ir (ar) paslaugų teikimo sutartis.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teismų praktikÄ bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, pripažintina, kad ieÅ¡kovų butas gali bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį ir be vandens gręžinio dalies nuosavybės. Gręžinys neįeina į pagrindinio daikto (ieÅ¡kovų buto) sudėtį, nėra susiję su pagrindiniu daiktu taip, kad be jo pagrindinis daiktas negalėtų bÅ«ti naudojamas pagal paskirtį arba bÅ«tų nevisavertis. Vandens tiekimui į įsigytÄ butÄ užtikrinti pakanka sudaryti atitinkamÄ sutartį su vandenį tiekiančiu subjektu (vienas iÅ¡ tokių yra atsakovai) arba patiems savo sklype įsirengti gręžinį.

IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų bei nenurodė faktinių aplinkybių, kurios galėtų paneigti Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . Konstatuotina, kad nėra teisinio bei faktinio pagrindo pripažinti vandens gręžinį ieÅ¡kovų buto priklausiniu.

22. Apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 968 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti soliadariai iš ieškovų. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovams solidariai (CK 3.87, 3.88, 6.18 straipsniai) iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos lygiomis dalimis, po 484 Eur iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo (CPK 93, 98, 302 straipsniai). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Atmesti ieÅ¡kovų R. D. ir V. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 sprendimo. Palikti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-20 sprendimÄ . Priteisti solidariai atsakovams V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovų R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi iÅ¡laidas po 484 Eur (keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis eurus) iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Braždienė Laima Gerasičkinienė Visvaldas Kazakiūnas