2020-07-22 Nr. AB-13864-3-61-3-03803-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-929-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03803-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 1991 m. buvo kalinamas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas turėjo naudotis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris nebuvo visiškai atskirtas nuo kameros erdvės (kameros durų). Todėl pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi jis buvo stebimas pareigūnų. Pareiškėjas kelis kartus buvo užkluptas pareigūnų naudojimosi sanitariniu mazgu (tualetu) metu. Nors sanitariniame mazge buvo pakabintos užuolaidos, tačiau jos privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrino. Pareiškėjo privatumas taip pat buvo pažeidžiamas maudymosi duše metu, kadangi jis taip pat buvo stebimas pareigūnų.

3. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas prašė daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir įrengtos užuolaidos, kurios uždengė matomumą stebint sanitarinį mazgą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis buvo 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), o plotis – 1,2 m. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo neva patirtą neturtinę žalą.

7. Pareiškėjas taip pat pateikia papildomus paaiškinus, kuriose, be kita ko, nurodė, kad jo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą. Pažymėjo, kad tai, jog kalinamo asmens privatumas turi būti užtikrinamas ne tik nuo kartu kameroje esančių asmenų, bet ir pareigūnų, yra konstatavęs tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-L, 667 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 lapkričio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2018 m. lapkričio 7 d., darė išvadą, jog pareiškėjas praleido Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2015 m. lapkričio 6 d., atlyginimo pareikšti. Teismas vertino, kad pareiškėjui apie jam galbūt daromus neteisėtus veiksmus (neveikimą) turėjo būti žinoma nuo šių aplinkybių atsiradimo momento, dėl to nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2015 m. lapkričio 6 d. atmestini kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Todėl teismas daliai pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už netinkamas kalinimo sąlygas taikė senaties terminą ir nagrinėjo bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimu laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo kalinamas kamerose Nr. 49 ir Nr. 72, kurios sanitarinis mazgas nuo bendros erdvės buvo atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino visiško pareiškėjo privatumo. Ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris blogino jo kalinimo sąlygas ir sukėlė jam papildomus nepatogumus. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas praleido laiką kamerose vienas, todėl jo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.

11. Teismas taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (neteko galio 2020 m. balandžio 4 d.) (toliau – ir Instrukcija) 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir Lukiškių TI-K dušo patalpoje esančiame priežiūros poste buvo įrengtas stebėjimo langas. Teismas akcentavo, kad, vadovaujantis Instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau tai turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens buvimams duše, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės bent iš dalies uždengti dušo užuolaida, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas priklausytų didelei rizikos grupei dėl polinkio į kitų asmenų užpuolimą, savęs žalojimą, bandymą nusižudyti ir pan., dėl ko stebėjimas būtų būtinas ir pateisinamas. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti dušu buvo užtikrinta, nepaisant to fakto, kad dušo patalpų įrengimas atitiko formalius teisės aktų reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjo naudai, sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog dušo kabinos buvo įrengtos taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai pasinaudoti juo ir nepatirti nepatogumų, susijusių su privatumo stoka.

12. Teismas konstatavo, kad dėl teisės į privatumą pažeidimo naudojantis tualetu ir dušu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri kompensuotina priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Įvertinęs padarytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą, teismas sprendė, kad pakankama suma jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti yra 667 Eur.

13. Teismas pabrėžė, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2018 m. lapkričio 12 d. Atitinkamai, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2018 lapkričio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytos procesinės palūkanos priteistinos už piniginę prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme, nes kitu atveju jos neatliktų kompensuojamosios funkcijos ir nebūtų pasiekta jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę.

III. 14. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

15.1. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose nebuvo techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinų, sanitariniai mazgai nuo likusio kameros ploto buvo atitverti 1,5 m. aukščio pertvara ir įrengta užuolaida, kuri uždengė matomumą stebint iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose sanitariniai mazgai turėtų būti atitverti nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių (langelių). Be to, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę.

15.2. Siekianti užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros. Pertvarų bendras aukštis buvo 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvarų ir grindų), plotis – 1,2 m. Lukiškių TI-K buvusių dušų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

15.3. Procesinės palūkanos pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnį gali būti apskaičiuojamos tik esant civiliniams piniginių prievolių santykiams. Byloje nagrinėjami santykiai kyla iš netinkamų kalinimo sąlygų. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, turėtų būti netenkinamas.

15.4. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Be to, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo dažnai pažeidimo fakto konstatavimas būna pakankama satisfakcija patirtai žalai kompensuoti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė pareiškimą, kad prisideda prie atsakovo atstovo apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamos byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos pareiškėjui kalint netinkamomis sąlygomis, atlyginimo laikotarpiu nuo 1991 m. iki 2018 m. lapkričio 6 d. (skundo surašymo teismui dienos).

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (dėl juridinio asmens pasibaigimo po reorganizavimo Lukiškių TI-K teises ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), 667 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 lapkričio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo spendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Nors atsakovo atstovas prašo panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio yra akivaizdu, kad skundžiama tik teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjo skundas.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. tikrinama ta teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas iš dalies pareiškėjo skundas.

20. Įvertinus skundžiamą teismo sprendimą, konstatuotina, kad teismas minėtu sprendimu pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą priteisė už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d. Visgi pabrėžtina, kad pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui buvo surašytas 2018 m. lapkričio 6 d., todėl darytina išvada, kad teismas, vertindamas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K 2018 m. lapkričio 7 d., nepagrįstai peržengė pareiškėjo skundo reikalavimo ribas (ABTĮ 80 str. 1 d.), nors tam nebuvo pagrindo (ABTĮ 80 str. 2 d.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju tiria tik bylos aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d.

21. Vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, teisėjų kolegija pirmiausia akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog sanitarinio mazgo įrengimas gyvenamojoje kameroje, kai juo besinaudojantis asmuo gali būti matomas kitų asmenų, neužtikrina asmens privatumo ir gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016 ir kt.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.). Pareigos užtikrinti tinkamą kalinamo asmens, besinaudojančiu sanitariniu mazgu (tualetu), privatumą, nepaneigia ir aplinkybė, kad laisvės atėmimo įstaiga turi užtikrinti kalinamų asmenų apsaugą (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-875-756/2020).

22. Byloje esantys duomenys (b. l. 15) patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2015 m. lapkričio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 6 d. (iš viso – 1096 paras), buvo laikomas kameroje Nr. 49 vienas. Atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas kameroje turėjo naudotis sanitariniu mazgu (tualetu), kuris buvo atskirtas tik 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida. Be to, tai patvirtina ir atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės skunde ir apeliaciniame skunde.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teigiant, kad privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas, nes jis buvo stebimas pareigūnų per stebėjimo langelį duryse, o atsakovo atstovui to nepaneigiant, konstatuotina, kad, nepriklausomai nuo to, kad kameroje Nr. 49 jis buvo laikomas vienas, sanitarinio mazgo (tualeto) atskyrimas tik 1,5 m aukščio pertvara ir užuolaida neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą vertinant bylos aplinkybes šios nutarties 21 punkte pacituotos teismų praktikos kontekste. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima neginčytinai spręsti, kad buvo užtikrinta pareiškėjo teisė privačiai pasinaudoti sanitariniu mazgu, kad jis, naudodamasis sanitariniu mazgu, nepatyrė diskomforto. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą jam naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu). Šis pažeidimas yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 8 straipsnio, kuris garantuoja asmens teisę į privatumą, pažeidimą.

24. Vertinant atsakovo atstovo argumentus dėl dušo įrengimo, pažymėtina, kad pagal vyraujančią vėliausiąją LVAT praktiką dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017, 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1229-624/2020). Todėl nagrinėjamo ginčo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi, kad Lukiškių TI-K dušai buvo atskirti 1,6 m aukščio (0,4 m atstumas tarp pertvarų ir grindų) ir 1,2 m pločio pertvaromis (šiais Lukiškių TI-K nurodytais duomenimis nėra pagrindo abejoti), konstatuoja, kad pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu pažeidimas skundžiamu teismo sprendimu konstatuotas nepagrįstai.

25. Visgi nustačius, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu (tualetu) buvo pažeista (pažeistas Konvencijos 8 str.), pripažintina, kad Lukiškių TI-K šiuo aspektu veikė neteisėtai (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), o dėl minėto padaryto pažeidimo (neteisėtų veiksmų) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

26. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, jog pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti būtų pakankama satisfakcija jo pažeistos teisės į privatumą pažeidimo pripažinimas. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas pareiškėjui priteisti pinginę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą. Įvertinus pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį ir trukmę (1096 paros), darytina išvada, kad teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjui nepriteisė nepagrįstai per didelės sumos jo patirtai žalai atlyginti.

27. Teisėjų kolegija dėl skundžiamu teismo sprendimu priteistų 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo pažymi, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir konstatavus sąlygas atsakovo deliktinei (viešajai) atsakomybei kilti, priteisus neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjui reikalaujant, yra pagrindas taikyti ir Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nuostatas. Todėl teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d.).

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo (bylos išnagrinėjimo) trūkumų, tačiau dėl jų nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Virginija Volskienė