2018-05-17 Nr. AB-9867-3-61-3-01681-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-785-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01681-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 15.4; 15.8; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. V. (taip pat ir J. M. teisių perėmėjos) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. K., J. C., M. T., N. P., J. R., V. R., I. B., A. S. ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl sprendimų dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. V. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM, Tarnyba) 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48S-1077 ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058 dalis, kurios liečia nustatytus servitutus Nr. 214, Nr. 114 (0,0711 ha) žemės sklypo Nr. 2844-2 atžvilgiu; 2) panaikinti ginčijamuose sprendimuose padarytus neteisėtus įrašus dėl kelio servituto nustatymo ir žemės ūkio paskirties statuso ginčijamam sklypui suteikimą; 3) ginčijamo sklypo ribas, plotą ir vietą perprojektuoti taip, kad dabartinio kelio servituto plotas 0,0711 ha ir vieta nebūtų įtraukti į perprojektuotą žemės sklypo vietą ir plotą, o pasiliktų vietoje ir būtų priskirta galimai būsimam vietinės reikšmės viešajam keliui; 4) neturint galimybės įvykdyti 3 punkto reikalavimo, praplėsti sklypo ribas į trūkstamą dalį 0,0711 ha besiribojančiuose sklypuose kitoje vietoje; 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT prie ŽŪM, 1 503,81 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o jeigu atsakovas ginčo sklypo ribas į trūkstamą dalį 0,0711 ha praplės besiribojančiuose sklypuose kitoje vietoje, turtinės žalos dydis bus 1 118,31 Eur.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2015 m. kovo 31 d. pateiktame patikslintame skunde pareiškėja J. M. (mirusi) buvo nurodžiusi, jog 2015 m. vasario 12 d. ji iš NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus gavo 2015 m. vasario 10 d. pranešimą Nr. 48SD-1547-(14.48.104.), iš kurio sužinojo, kad 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 48S-1077 jai atkurtos nuosavybės teisės. 2015 m. vasario 13 d. atsiėmė 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 48S-1077, kuriuo jai atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam 1,6909 ha sklypui, žemės ūkio paskirties sklypai Nr. 2844-1 – 0,0959 ha, Nr. 2844-2 – 0,7770 ha, Nr. 2844-3 – 0,4470 ha, Nr. 2844-4 – 0,3710 ha, esantys (duomenys neskelbtini) (2844-3 ir 2844-4). Nurodytiems sklypams nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir žemės servitutai. Atsiimant sprendimą gavo ir 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111.)-4058 „Dėl žemės sklypų Nr. 2844-1, Nr. 2844-2, 2844-3, 2844-4, esančių (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo) ir servitutų nustatymo“.

3. Pareiškėja 2014 m. rugsėjo 10 d. per atstovą pateikė NŽT prie ŽŪM Vilniaus r. skyriui buvo pateikusi pastabas dėl žemės sklypo Nr. 2844-2, nes šio sklypo ploto sąskaita buvo įskaičiuotas kelio plotis 0,0711 ha, kuris yra už žemės sklypo ribų, tačiau 2014 m. lapkričio 6 d. gavo 2014 m. lapkričio 4 d. atsakymą Nr. 48SD-(14.48.104)-12629, kuriame į jos pateiktas pastabas nebuvo atsižvelgta. Manė, kad toks sprendimas yra tarpinis ir jo neskundė.

4. Pareiškėja skunde nesutinka su sprendimų 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 48S-1077 ir 2014 m. lapkričio 20 d. Nr. 48SK-(14.48.111.)-4058 dalimis, kuriose sklype Nr. 2844-2 nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus 0,0711 ha plote, kadangi nedavė sutikimo nustatyti servitutą, tai matyti iš 2014 m. birželio 30 d. žemės sklypo Nr. 2844-2 ribų paženklinimo-parodymo akte esančio įrašo „nesutinku“, be to, kelias toje vietoje buvo ir jis tik ribojosi su jai projektuotu žemės sklypu, todėl jo nebuvo galima įtraukti į sklypo plotą –jai nuosavybės teisė atkurta į žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Faktiškai kelias nėra išlikęs, jo plotas apaugęs krūmais ir medžiais, ji nebuvo kviečiama dalyvauti svarstant servituto nustatymą, nenustatyta vienkartinė ar periodinė kompensacija tarnaujančio daikto savininkui (pareiškėjai), dėl to jai papildomai turi būti suteiktas 0,0711 ha ploto sklypas.

5. Pareiškėja taip pat nurodė, kad servitutas ginčijamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklių 15 p.), Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ (46 p., 48.3 p.). Taip pat kelia klausimą dėl žalos atlyginimo, kadangi neteisėtai nustačius servitutą, pareiškėja patyrė nuostolius. Ginčo sklypo apskritai neįmanoma naudoti pagal tikslinę jo paskirtį, kadangi visas sklypas apaugęs medžiais ir krūmais, dėl to jai taip pat padaryta žala. Teigė, kad įrašant į ginčijamą sprendimą, jog sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, į sprendimą įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, tai prilyginama dokumento klastojimui.

6. Nurodė, kad ji, kaip mirusios pareiškėjos dukra, turi teisę patikslinti skundą ir prašyti žalos atlyginimo ir savo vardu, nes visą laiką rūpinosi sergančios mamos nuosavybės teisių atkūrimu, kuris buvo vilkinamas, tame tarpe ir dėl vykusių ikiteisminių tyrimų dėl pareigūnų, tvarkiusių nuosavybės teisių atkūrimo reikalus, veiksmų. Turtinę žalą kildina iš to, kad atsakovas į sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, nes visas sklypas yra apleistas, apaugęs medžiais ir krūmais. Nurodytą faktą patvirtina 2016 m. kovo 23 d. antstolio surašytas „Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas“ ir kiti dokumentai. Pareiškėja remiasi ir Žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 3D-212 „Dėl apleistų žemės ūkio naudmenų ploto nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-267 „Dėl žemės informacinės sistemos nuostatų ir žemės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu, 36 straipsnio 1 dalimi, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“.

7. Nurodė, kad atsakovas dar 2014 m. įtraukė ginčo sklypą Nr. 2844-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)esant, į nustatytų apleistų žemės sklypų plotų sąrašą ŽIS. Taigi jau 2014 m. birželio 30 d. atliekant kadastrinius matavimus atsakovas žinojo, jog sklypo būklė, jo paskirtis neatitinka žemės ūkio paskirties žemės statusui, tačiau nesiėmė priemonių įrašyti teisingus duomenis į sprendimą, kuriuo atkurta nuosavybės teisė. Tokiais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala yra tai, kad sklypas 0,0777 ha visame plote prarado savo pirminę pagrindinę paskirtį/savybę, o pareiškėja neteko nurodyto dydžio ploto derlingos žemės. Taip pat turtinė žala padaryta neteisėtai nustačius 0,0711 ha servitutinį kelią. Žala padaryta pažeidžiant nurodytus teisės aktus, reglamentuojančius servituto nustatymą administraciniu aktu. Pažymėjo, kad ji pati naudojasi kitu privažiavimu į sklypą, einančiu iš pagrindinio asfaltuoto kelio Šumskas–Vilnius. Žalą taip pat patirs ir dėl to, kad už apleistus žemės ūkio paskirties žemės sklypus mokamas didesnis žemės mokestis valstybei.

8. Vertintojai nustatė, jog apleisto žemės sklypo vertė yra 2 640 Eur. Taip pat byloje yra pateiktas paskaičiavimas, kad to sklypo pavertimas žemės ūkio paskirties žemės sklypu kainuotų 786,5 Eur. Dėl servituto nustatymo padaryta 313,55 Eur žala, todėl bendra suma sudaro 1 100 Eur žalą. Prie šios sumos pridėjus kitas išlaidas, gauna 1 503,76 Eur turtinę žalą. Taip pat nurodė kitas turėtas išlaidas: už atliktą žemės sklypo vertės nustatymą, už faktinių aplinkybių konstatavimą, už pateiktą valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą. Pažymi, jeigu atsakovas padidintų sklypą besiribojančiuose sklypuose nustatyto servituto dydžiu, žala sudarytų 1 118,31 Eur. Nurodė, kad gretimas sklypas, kurio Nr. 2207-2, yra suprojektuotas tokiu pačiu pagrindu, kokio prašė ir pareiškėja, t. y. be servitutinio kelio.

9. Pareiškėja taip pat nurodė, kad patyrė ir neturtinę žalą, kurią kildina iš atsakovo veiksmų, kuomet į ginčijamus sprendimus buvo sąmoningai ir tyčia įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija ir neteisėtai, pažeidžiant pareiškėjos nurodytus teisės aktus, nustatytas kelio servitutas. Taip pat nurodė, kad pažeidžiant piliečių nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą reglamentuojančius aktus, sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo slepiamas nuo jos, mano, kad tai buvo kerštas ir tuo buvo siekta sutrukdyti skųsti sprendimą, sprendimo priėmimas buvo vilkinamas. Ji patyrė ilgalaikius dvasinius išgyvenimus, emocinį stresą, nežinomybę, pažeminimą, prarado pasitikėjimą valstybe. Dėl to atsirado sveikatos sutrikimų. Pareiškėjos motina, kuri mirė, taip pat patyrė ilgalaikius emocinius išgyvenimus, dėl to neteko sveikatos. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas pradėtas 1993 m. gruodžio 21 d. ir vyko nepateisinamai ilgai. Padarytą neturtinę žalą vertina 5 000 Eur suma.

10. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad greta ginčo sklypo yra laisvos žemės, kurioje gali būti suformuotas trūkstamas žemės sklypas, kuriuo būtų atlyginta už neteisėtai nustatytą servitutą.

11. Atsakovas NŽT prie ŽŪM, kartu atstovaujantis ir Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

12. Atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus nurodė, kad kelio servitutas, einantis per pareiškėjos (mirusios) sklypą, suprojektuotas Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 2.3-12784-(41). Per šį suprojektuotą kelio servitutą buvo numatytas privažiavimas prie tame projekte suprojektuotų sklypų Nr. 2240-2, 2265, 2260-2, 2037-5. Panaikinus pareiškėjos ginčo sklype kelio servitutą, kitų sklypų savininkai liktų be privažiavimo, kuris suprojektuotas. Taip pat nurodė asmenis, kurie irgi liktų be privažiavimų į savo sklypus, nors tie privažiavimai yra suprojektuoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT prie ŽŪM Vilniaus skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3217.

13. Paaiškino, kad pareiškėja J. M. pagal 2002 m. liepos 17 d. parengtą išvadą Nr. 5697 turėjo teisę atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko K. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) turėtą 1,36 ha ploto žemę. Pareiškėjos įgaliotas asmuo J. V. 2012 m. spalio 23 d. dalyvavo Šumsko kadastro vietovės projektavime ir parinko žemės sklypus Nr. 2844-1, 2844-2, 2844-3, 2844-4, pasirašė priede 2 prie protokolo. Minėtame priede nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir taikomi servitutai, todėl pareiškėja žinojo, kad pasirinktame sklype bus taikomi kelio servitutai. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3217 patvirtino Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šio įsakymo 1 priede, 337 eilutėje nurodyta, kad pareiškėjai suprojektuotas 0,78 ha ploto ginčo sklypas, kuriam nustatyti kelio servitutai ir nurodytas jų turinys. Informacija skelbta viešai, todėl pareiškėja su ja galėjo susipažinti.

14. Atsižvelgiant į NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. kovo 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2)-868, pareiškėjos įgalioti asmenys A. V. ir J. V. Vilniaus įmonės valstybinės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus (toliau – Geodezijos skyrius) 2014 m. birželio 16 d. raštu Nr. VS 2(1)-282-15 buvo pakviesti į pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų 2014 m. birželio 30 d. vyksiančius kadastrinius matavimus. Matavimuose dalyvavo J. V., tačiau nepasirašė paženklintų žemės sklypų planuose ir žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose. Pareiškėja apie atliktus kadastrinius matavimus buvo supažindinta Geodezijos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu atsiunčiant paženklintų žemės sklypų planų ir ribų paženklinimo-parodymo aktų kopijas. Vilniaus rajono skyrius gavo pareiškėjos įgalioto asmens J. V. 2014 m. rugsėjo 10 d. raštą su pastabomis dėl žemės sklypų ženklinimo bei nustatytų kelio servitutų. Vilniaus rajono skyrius 2014 m. lapkričio 4 d. raštu nusprendė, kad pastabos yra nepagrįstos, informavo, kad pareiškėjai bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Šiame rašte nurodė ir apskundimo tvarką, terminus, tačiau pareiškėja šio sprendimo neskundė.

15. Pareiškėja 2015 m. vasario 13 d. gavo Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kurį ginčija šioje byloje. Atsakovo nuomone, toks sprendimas taip pat turėjo būti ginčijamas pirmiausiai neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, kadangi jį priėmė teritorinis padalinys, o ne tiesiogiai teismui, dėl to yra pagrindas bylą nutraukti.

16. Atsakovas dėl servituto nustatymo paaiškino, kad servitutas suprojektuotas žemėtvarkos projekte. Nurodė, kad jeigu aptariant sklypo ribas pretendentas su vieta ir ribomis nesutinka, projekto autorius surašo aktą, kuriame nurodo nesutikimo priežastis ir pateikia savo išvadas. Iš pareiškėjos iki projekto tvirtinimo nesulaukta jokių pastabų dėl ginčo sklypo.

17. Atsakovas atsiliepime taip pat nurodo, jog nesutinka su skundo reikalavimu, kad servitutas neturi būti įskaičiuotas į sklypo plotą. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, 23 straipsniu.

18. Dėl reikalavimo suprojektuoti 0,0711 ha ploto žemės sklypą kitoje vietoje paaiškino, kad pareiškėja neteikė jokių pastabų dėl negalimumo naudoti sklypą pagal tikslinę žemės paskirtį. Šis klausimas iškeltas tik teisme. Dėl atlygintinumo paaiškina, kad nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlyginimo klausimo, tarnaujančio daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos ir nuostolių atlyginimo.

19. Atsakovas dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti žalą nurodė, kad ginčo sklypo būklė pareiškėjai buvo žinoma, apie ją viešai paskelbta Šumsko kadastro vietovės laisvos žemės fondo plane ir žiniaraštyje, kurie buvo patvirtinti Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu. Sklypas suformuotas ir nuosavybės teisė į jį atkurta laikantis visų šiuos klausimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjai sklypas atiduotas nuosavybėn neatlygintinai atsižvelgiant į vietovėje nustatytas naudmenas už 2002 m. liepos 17 d. išvadoje dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn nurodytą vertę. Todėl pareiškėja nepatyrė jokios turtinės žalos. Sklypo būklė nėra ta priežastis dėl kurios nebūtų galima jo suteikti pretendentams atkuriant nuosavybės teises, ginčo sklypas yra tinkamas verstis žemės ūkiu ir vystyti žemės ūkio produktų gavybą, paskirtis nustatyta teisingai.

20. Pažymėjo, kad pareiškėja pasirinko žemės sklypą, pasirašė, jog sutinka su jo ribomis ir servitutais, jai taikytinos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nurodytos žemės savininko pareigos – naudoti žemės sklypą pagal nustatytą paskirtį. Aplinkybė, jog pareiškėjos ir greta esantys sklypai ribojasi su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 101 Vilnius-Šumskas savaime nereiškia, kad jie turi privažiavimą. Kelio nuovažų įrengimas yra griežtai reguliuojamas teisės aktais, todėl tai nereiškia, kad greta esančiuose sklypuose nereikėjo nustatyti kelio servituto.

21. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina įvertinti, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pareiškėja nepatyrė jokios žalos. Šiuo atveju nėra ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis dėl jos sužinojimo apie ginčo sklypo ribas, nustatytą servitutą, kadangi pareiškėjos atstovas buvo supažindintas su sklypo ribomis, paskirtimi, naudmenomis, servituto nustatymu dar iki priimant sprendimą dėl sklypo suformavimo. Pareiškėjos argumentai dėl sprendimo slėpimo, dėl vykdytų ikiteisminių tyrimų, nepagrįsti, prašė atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-136-464/2016.

22. Tretieji suinteresuoti asmenys V. R., J. R., J. C. ir N. P. atsiliepimuose nurodė, kad pritaria pareiškėjos A. V. skundo reikalavimams. Pažymėjo, kad kelio servitutai, nustatyti ir gretimuose sklypuose, turi būti panaikinti, turi būti suprojektuotas ir įrengtas vietinės reikšmės kelias, nes tuo keliu privažiuojama prie dvylikos sklypų. Rėmėsi Metodikos 46 ir 48.3 punktais ir prašė skundą tenkinti.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į skundą nurodė, kad bendrovė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 36,5709 ha. Sklype yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos – geležinkelio kelio ir jo įrenginių apsaugos zona – kurios nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 bei Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatomis. Sklype taip pat nustatytos valstybinės sienos apsaugos objektų, įrenginių veikimo ir apsaugos zonos, geležinkelio kelias yra aptvertas tvora nuo pasienio su Baltarusijos Respublika iki Kenos geležinkelio stoties. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimas praplėsti sklypo ribas, galimai į bendrovės valdomą sklypo dalį, yra netenkintinas ir netikslingas dėl šiam žemės sklypui taikomų specialiųjų naudojimo sąlygų. Pažymėjo, kad pareiškėjos žemėje esančiu servitutiniu keliu bendrovė nesinaudos, kadangi teritorija (geležinkelio kelias) yra aptverta ir privažiavimas prie bendrovės valdomo žemės sklypo įmanomas tik specialiose vietose. Artimiausias privažiavimas (vartai) yra šalia pralaidos 32+374 km, (duomenys neskelbtini).

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. T. teismo posėdyje su pareiškėjos skundu iš esmės sutiko ir paaiškino, kad kelio servitutas sklype nustatytas nepagrįstai, tačiau neigė, kad yra galimybė kur nors greta pareiškėjos sklypo suformuoti papildomai naują sklypą, taip pat neigė galimybę, kad toje vietovėje gali būti suformuotas vietinis kelias privažiavimui prie sklypų, nors toks kelias jos manymu yra būtinas, nes ji pati negalinti patekti į jai suteiktą sklypą kitaip, kaip tik per kitų asmenų sklypus.

II. 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26. Teismas nurodė, kad ginčas yra kilęs dėl NŽT prie ŽŪM 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48S-1077 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. M.“ dalies, kuria J. M. perduodama neatlygintinai nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 2844-2, 0,7770 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (nurodyto sprendimo p. 1.3 dalis), (toliau – ir ginčo sklypas) bei dėl nurodyto sprendimo 2 punkte nustatyto žemės servituto minėtam sklypui – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas), skl. Nr. 2844-2 – 0,0711 ha plote. Taip pat dėl NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-4058, kuriuo ginčo sklypas yra suformuotas, patvirtinti jo kadastro duomenys, nustatyti VĮ Valstybės žemės fondo specialisto parengtose kadastro duomenų bylose. Šio sprendimo nustatomosios dalies 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 2844-2 nustatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (viešpataujantis daiktas); žemės sklypui nustatomas 0,0711 ha ploto kelio servitutas. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

27. Teismas nustatė, kad mirusiai J. M. 2002 m. liepos 7 d. išduota Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 5697, kuri skirta perduoti Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijai. Pagal šią išvadą pareiškėjai ir buvo atkurta nuosavybės teisė į ginčo sklypą, perduodant šį sklypą neatlygintinai nuosavybėn.

28. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 2.3-12784-(41) patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 2.3-5211-(41) patvirtinti Šumsko kadastro vietovės valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos bei laisvos valstybinės žemės planai bei duomenys (prieduose 4-12). Šiuo įsakymu patvirtintos suformuotų žemės sklypų ribos ir plotai ir jiems taikomos specialiosios naudojimo sąlygos. Atsakovas nurodė, kad jau šiuo įsakymu suprojektuotas kelio servitutas per ginčo sklypą, šiuo keliu suprojektuotas privažiavimas prie patvirtintų ir suformuotų žemės sklypų, kurių projekto Nr. 2240-2, 2265, 2260-3, 2037-5, todėl panaikinus servitutą ginčo sklype, be privažiavimo liktų nurodytų sklypų savininkai (tretieji suinteresuoti asmenys). Pareiškėjos atstovas šios aplinkybės, kad kelio servitutas buvo suprojektuotas dar iki pareiškėjai pasirenkant sklypą, neginčija, tačiau teigia, kad pareiškėja nebuvo supažindinta su žemėtvarkos projektais, kuriuose suprojektuotas kelio servitutas.

29. Teismas nurodė, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1807 nutarta vykdyti Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą. Pareiškėjos (mirusios) įgaliotas atstovas J. V. 2012 m. spalio 23 d. dalyvavo Šumsko kadastro vietovės projektavime ir pasirinko žemės sklypus, tame tarpe ir sklypą Nr. 2844-2, sprendimą patvirtino pasirašydamas prie protokolo 2-me priede, kuriame buvo nurodyti taikomi kelio servitutai (2012 m. spalio 23 d. protokolas Nr. 48NS-(14.48.65)-130). Pareiškėjos įgaliotas atstovas J. V. 1-me protokolo priede pasirašė be pastabų, nors priede servitutas nurodytas. Byloje yra NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. kovo 14 d. Šumsko kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo projekto viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimo protokolas, iš kurio matyti, kad buvo svarstomi pareiškėjos (mirusios) atstovo J. V. keliami klausimai, bet atstovas nekėlė klausimo dėl kelio servituto, o dėl sklypo žemės būklės nurodė tik sklypą Nr. 2716/2, plotas 0,74 ha. Šiame protokole taip pat nurodyta, kad pagal Išvadą Nr. 5697, 2012 m. spalio 23 d. susirinkime suprojektuoti žemės sklypai, tame tarpe ir Nr. 2844-2, 0,78 ha ploto.

30. Teismas taip pat nustatė, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-3217 Dėl Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo patvirtintas projektas ir juo suformuotų žemės sklypų ribos ir plotai, nustatytos žemės naudojimo paskirtys, būdai ir specialiosios naudojimo sąlygos bei servitutai. Šio įsakymo 1-me priede J. M. nurodyta Nr. 47, 48, 49, taip pat Nr. 336, 337, 338, 339. Prie Nr. 337 nurodytas žemės ūkio paskirties sklypas, 0,78 ha, ir pažymėta, kad taikomas kelio servitutas.

Šis įsakymas buvo keičiamas NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4411, pakeistas 1-as priedas, kur grafoje Specialiosios sąlygos ir apribojimai, servitutai prie sklypo Nr. 2844-2, 0,7770 ha, nurodyta „Servitutai: 114;214“. Nustatyta, kad J. M. (mirusios) atstovai Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2014 m. rugsėjo 10 d. pastabas, tame tarpe ir dėl ginčo sklypo, kur keliamas klausimas dėl servituto ir sklype augančio beržyno. Į šias pastabas pateiktas NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. spalio 4 d. atsakymas Nr. 48SD-(14.48.104)-12629, kuriame nurodyta, kad pastabos yra nepagrįstos, nurodyta rašto apskundimo tvarka.

Pareiškėja ar jos atstovai šio rašto NŽT prie ŽŪM direktoriui neskundė. Raštas buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) nuostatomis. Nurodyta faktinė aplinkybė, jog Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. spalio 14 d. įsakymu J. M. suprojektuoti žemės sklypai, tame tarpe ir Nr. 2844-2, kurie turėjo būti paženklinti iki 2014 m. birželio 30 d., skyrius gavo VĮ valstybės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus parengtą sklypų, tame tarpe ir ginčo sklypo, kadastro duomenų bylą 2014 m. rugsėjo 26 d.

Iš rašto matyti, kad pretendentė sklypų planų nederino, apie tai Vilniaus rajono skyrius buvo informuotas 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu. Paaiškinta, kad dėl to buvo taikomi Metodikos 101, 102 punktai. Taigi šie faktai pareiškėjos nebuvo nuginčyti. Šią rašte išdėstytą informaciją patvirtina ir VĮ Valstybės žemės fondo Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2014 m. birželio 30 d. aktas (dėl 0,7770 ha sklypo paženklinimo), kuriame yra J. V. įrašas prie servituto nurodymo, kad atstovas nesutinka, tačiau jis nurodė, kad pastabas pateiks gavęs šį aktą ir planą.

Tokiu būdu pareiškėjai J. M. (mirusi) buvo atkurta nuosavybės teisė į ginčo sklypą, nuosavybės teisių atkūrimo sprendimas pradėtas ginčyti gavus sprendimą, skundas teismui paduotas 2015 m. kovo 16 d. Šalys neginčija, kad pareiškėjos (mirusios) atstovas sprendimą atsiėmė 2015 m. vasario 13 d., pasirašydamas nuosavybės teisių atkūrimo byloje. Skundas teismui galėjo būti paduotas per 1 mėnesį (ar per 30 dienų pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 1057) nuo skundžiamo akto gavimo dienos, t. y. iki 2015 m. kovo 14 d. (buvo šeštadienis), todėl paskutinė termino diena – 2015 m. kovo 16 d.

Pareiškėjos atstovas nurodė, kad skundžiamą sprendimą dėl sklypų suformavimo ir servituto nustatymo taip pat gavo tą pačią dieną kaip ir sprendimą atkurti nuosavybės teisę. Todėl atsakovas nepagrįstai atsiliepime nurodė, kad pareiškėja praleido terminą, taip pat, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo privalomai turėjo būti ginčijamas ikiteismine tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalis).

31. Teismas dėl servituto nustatymo nurodė, kad servitutas turi būti nustatomas atskiru administraciniu sprendimu, nagrinėjamu atveju toks yra NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 48SK-(14.48.111)-4058, kurio duomenys perkelti į sprendimą atkurti nuosavybės teisę į ginčo sklypą. Servituto nustatymas administraciniu aktu turi būti pagrįstas įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytais reikalavimais. Pareiškėjos A. V. atstovas, teigdamas, kad keliai privažiavimui prie sklypų žemės reformos žemėtvarkos projekte turėjo būti projektuojami atskirai, o ne nustatant servitutus dalyje sklypų, vadovaujasi Metodika. Pareiškėjos atstovas nurodė Metodikos 46, 48.3 punktus, taip pat teigė, kad servitutinis kelias suprojektuotas naudotis daugiau nei 5 žemės sklypų savininkams, tai, jo nuomone, draudžia Metodika. Metodikos (galiojusi tiek žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo, tiek skundžiamų sprendimų priėmimo metu) 45.3 punkte nustatyta, kad vietinės reikšmės kelias (išskyrus servitutinį kelią) projektuojamas tada, kai keliu privažiuojama ne mažiau kaip prie 5 žemės sklypų, kitais atvejais projektuojamas servitutinis kelias. Atsižvelgiant į nurodytą Metodikos 45.3 punkto formuluotę, nėra pagrindo išvadai, kad joje imperatyviai nustatyta, jog esant poreikiui privažiuoti prie 5 ir daugiau sklypų būtina projektuoti vietinės reikšmės kelią. Šis ribojimas nustatytas tik tuo atveju, jeigu projekte bus projektuojamas vietinės reikšmės kelias, tačiau ši norma nedraudžia projektuoti servitutinį kelią nepaisant to, prie kelių sklypų būtina privažiuoti. Pareiškėjos atstovas neneigia, kad kelio dalis sklype yra.

32. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, taip pat įvertinęs tai, kad sprendimą dėl kelio servituto priėmė įgaliotas subjektas, sprendė, kad kelio servitutas ginčo sklype nustatytas pagrįstai.

33. Teismas, pasisakydamas dėl sprendime atkurti nuosavybės teisę esančio įrašo, kad nuosavybės teisė atkuriama į žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypą, nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog sklypas galėtų būti priskirtas kokiai nors kitai paskirčiai ar įrašytas į kokį nors specialų sąrašą. Priešingai, dar 2014 m. liepos 9 d. apskaičiuojant ginčo sklypo vertę, specialistas įvertino šio sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balą (27,0), apskaičiavo sklypo vertę – 812 Lt, taikė pataisą. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2014 m. birželio 30 d. akte pareiškėjos atstovas nesutiko tik su nurodymu dėl kelio servituto, bet ne su sklypo būkle, nors vėliau pastabose ir rašė, kad sklypas apaugęs medžiais. 2013 m. spalio 14 d. įsakymu patvirtinus žemėtvarkos projektą, jo 1-me priede Nr. 337 nurodyta, kad ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Ta pati paskirtis nurodyta VĮ Valstybės žemės fondo parengtuose žemės sklypo kadastro duomenyse. Pareiškėjos (mirusios) atstovas pasirašė 2012 m. spalio 23 d. susirinkimo protokole, kur nurodyta visų žemės sklypų paskirtis – žemės ūkio. Atstovas nenurodė, kad paskirtis nurodyta neteisingai. Be to, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

34. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad žemės naudojimo paskirtis neturi būti siejama su žemės sklypo būkle kokiu nors laiko periodu (nei 2012 m. nei 2013 m. pareiškėjos atstovas neginčijo formuojamo sklypo paskirties nurodymo). Taip pat žemės paskirčiai neturi reikšmės faktas, kiek to sklypo savininkas turėtų investuoti, norėdamas žemę naudoti pagal pagrindinę jos paskirtį. Todėl pareiškėjos A. V. atstovo pateikti dokumentai – rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 16-06-Z-041, antstolio 2016 m. kovo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 32-16-424 – neturi jokios įtakos sprendžiant, jog skundžiamuose sprendimuose neteisingai įrašyta pagrindinė tikslinė žemės paskirtis. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatyta teritorijų planavimo dokumente – Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kituose minėtuose aktuose, todėl savininkui tokiu būdu apibrėžtos jo veiklos žemės sklype galimybės. Atkuriant nuosavybės teisę ir suteikiant lygiavertį žemės sklypą NŽT prie ŽŪM jokiais teisės aktais nebuvo įpareigojama sutvarkyti žemės sklypus taip, kad be jokių investicijų juos būtų galima iš karto naudoti kokiai nors konkrečiai žemės ūkio veiklai. Kita vertus, pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą suteikta teisė atsisakyti siūlomo sklypo, tačiau pareiškėja (mirusi) ir jos atstovai šio sklypo neatsisakė. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjos teiginius, kad skundžiamuose sprendimuose žemės naudojimo paskirtis yra nurodyta klaidingai ir įrašai yra suklastoti.

35. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą nurodė, kad pareiškėja A. V. turtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, jog sklype, į kurį atkurta nuosavybės teisė, nepagrįstai nustatyti kelio servitutai, todėl servitutų plotas, jo vertė ir yra turtinė žala. Taip pat turtinė žala kildinama iš to, kad, pasak pareiškėjos, žemės sklypo neįmanoma naudoti pagal jo tikslinę paskirtį neinvestavus į tą veiklą pareiškėjos apskaičiuotų lėšų, ką pareiškėja taip pat įvertina kaip turtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimas kildinamas iš nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, iš priimtų neteisėtų sprendimų dėl kelio servituto, žemės paskirties. Išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog NŽT prie ŽŪM neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti. Teismas konstatavo, kad rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pati pareiškėja (mirusi), jos atstovai, nedalyvavo aktyviai ir operatyviai formuojant grąžintinus sklypus, laiku nenurodė dėl ginčo sklypo trūkumų, galutinai tuos trūkumus nurodė tik bylai jau esant teisme. Nuosavybės teisių atkūrimo proceso procedūros yra nurodytos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Tvarkoje (105, 106, 1061, 107, 111, 113, 118 punktai), tačiau pareiškėja nenurodo, kokie nurodytos Tvarkos reikalavimai buvo pažeisti. Bet kuriuo atveju, žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn pagal pateiktas Išvadas, tik kai jie suformuojami žemės reformos žemėtvarkos projekte. Nagrinėjamu atveju galutinai žemėtvarkos projektas dėl ginčo sklypo patvirtintas tik 2014 m. lapkričio 7 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4411, kai buvo įvertintos pareiškėjos (mirusios) atstovo pastabos 2014 m. lapkričio 4 d. raštu, kurio pareiškėja ir jos atstovai neginčijo. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad sklypai grąžinimui nuosavybėn lygiaverčiais sklypais galėjo pareiškėjai (mirusiai) būti atiduoti anksčiau. Kita vertus, pareiškėjos teisių perėmėja A. V. nenurodė konkrečiai, kokie jos, kaip atstovės ar jos motinos teisių pažeidimai, sukėlę neturtinės žalos atsiradimą, kokiame etape buvo padaryti.

36. Teismas vertino, kad atsakovas nustatant kelio servitutą, žemės paskirtį, pareiškėjos teisių nepažeidė, todėl jokių neteisėtų veiksmų neatliko, neteisėti aktai nebuvo priimti, todėl nėra pagrindo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujantis subjektas (NŽT prie ŽŪM ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius) vykdė savo pareigas, dėl to pareiškėjai (mirusiai) nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, esančią Šumsko kadastro vietovėje, suteikiant sklypą lygiaverčiu sklypu, buvo tinkamai užbaigtas. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo įpareigoti NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrių suprojektuoti pareiškėjai A. V. 0,0711 ha ploto žemės sklypą kitoje vietovėje tokiu būdu atlyginant jai padarytą materialinį nuostolį. Pareiškėja A. V. nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog jos dabartinė sveikatos būklė pablogėjo, ar ji patyrė emocinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, dėl jos dalyvavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese. Šiuo atveju pareiškėjai A. V. turtinė ir neturtinė žala valstybės institucijos neteisėtais veiksmais negalėjo būti padaryta, nes tokie veiksmai nenustatyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio bei CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu pareiškėjos nurodomos patirtos išlaidos negali būti pripažintos kaip NŽT prie ŽŪM neteisėtų veiksmų ar neveikimo rezultatas.

III. 37. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą.

38. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi, pareiškėjos teigimu, teismas išėjo (viršijo) už savo kompetencijos ribų, t. y., teismas nėra ta institucija, kuri yra įgaliota baudžiamojo įstatymo prasme neatlikus patikrinimo, spręsti klausimą ar ginčo sprendimai nėra (arba yra) suklastoti. Atsakovas nei teismas nepaneigė pareiškėjos teiginių, kad ginčo sklypas yra apaugęs medžiais (krūmų beveik jau nėra), o į ginčo sprendimus įrašyta klaidinanti/suklastota, neatitinkanti tikrovės informacija, kad ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė.

39. Teismas nepaneigė, kad atsakovas nei ginčo sklypo projektavimo metu, nei sklypo kadastrinių matavimų metu, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ginčo žemės sklypo būklė ir paskirtis jau neatitinka pagrindinės žemės ūkio paskirties. Atsakovas privalėjo, užbaigęs žemės sklypų projektavimo darbus, parengti projektavimo darbų įvykdymo aktą, kuriame nurodyti pretendentus, kuriems laisvos žemės fonde žemės neliko arba likusi žemė yra apaugusi medžiais, krūmais, pelkėta. Tačiau tokio akto byloje nėra pateikta. Tokiais veiksmais atsakovas suklaidino pareiškėjos atstovą, dėl to jis pasirinko ginčo žemės sklypą, kuris apaugęs medžiais ir krūmais.

40. Dėl procedūros pažeidimo atkuriant nuosavybės teisę į žemę nurodo, kad teismas prie bylos prijungė susirinkimo 2 priedo patvirtintą kopiją, tačiau jame nėra nurodyta kokiam sklypui nustatomas servitutas ir jam reikalingas žemės plotas bei sklypo būklė. Priede, kuri pateikė atsakovas, jau yra pažymėtas tik ginčo sklypo numeris Nr. 2844-2, servitutas neįvardintas ir jo plotas nenurodytas, nors privalėjo būti aiškiai nurodyta ir dabartinė sklypų būklė, tiksliai kokiam sklypui (sklypo Nr.) nustatytas konkretus servitutas, konkretaus servituto plotas (ha), specialiosios žemės naudojimo sąlygos, apribojimai ir žemės sklypų plotai (ha), kuriems jie taikomi. Atsižvelgiant į tai teigia, kad atsakovas atbuline data įrašė ginčo sklypo projektinį numerį Nr. 2844-2. Tokiu būdu atsakovas klaidina teismą, piktnaudžiauja savo teisėmis ir viršija savo įgaliojimus. Pažymi, kad visai kitų sklypų (projektinis Nr. 27162) 2 priede nėra pažymėta dėl servituto nustatymo ir sklypo būklės (buvęs sąvartynas), o realiai yra nustatytas kelio servitutas Nr.214, apie kuri sužinojo tik gavę nuosavybės teisės atkūrimo į žemę galutinį sprendimą. Pagal Metodikos 39 punktą, atsakovas privalėjo, užbaigęs žemės sklypų projektavimą, parengti žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktą, kuriame nurodomi pretendentai, kuriems laisvos žemės fondo žemės neliko arba likusi laisvos žemės fondo žemė yra pažeista, apaugusi medžiais, krūmais ir pelkėta. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, į tai, kad kai kurie tretieji suinteresuoti asmenys taip pat patvirtino, jog su jais dėl servituto nustatymo ir sklypo būklės nebuvo derinama, yra pagrindas teigti, kad nei projektavimo metu, nei viešo svarstymo metu su pareiškėjos atstovu dėl sklypo blogos būklės ir servituto nustatymo nebuvo derinama.

41. Dėl teismo argumentų, kad pareiškėjas nenuginčijo atsakovo 2014 m. lapkričio 4 d. rašto pažymi, jog raštas yra nepagrįstas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Be to, ginčo sprendimai buvo priimti 2014 m. lapkričio 20 d., o atsakovo 2014 m. lapkričio 7 d. tikrasis įsakymas pareiškėjai nebuvo pateiktas, neturėjo jokių galimybių jį skųsti. Teismas apie tikrojo rašto apskundimą sprendime nėra pasisakęs.

42. Pažymi, kad atsakovas teismui nesugebėjo paaiškinti, kodėl nuo 2014 m. lapkričio 20 d. ginčo sprendimų priėmimo iki 2015 m. vasario 13 d. pareiškėjai nebuvo įteikti minėti slepiami sprendimai. Teismas privalėjo įvertinti tokius veiksmus, kaip nevienkartinį nuosavybės teisės atkūrimo proceso vilkinimą pareiškėjos atžvilgiu, todėl, kad atsakovas laiku neatliko savo funkcijų, neturėdamas jokių objektyvių priežasčių jų neatlikti – nepateikti laiku ginčo sprendimus, neturėjo jokios teisės neinformuoti pareiškėją raštu prieš 10 dienų iki ginčo sprendimų priėmimo dienos. Toks vilkinimas yra nurodytas kaip pagrindas priteisti pareiškėjai turtinę ir neturtinę žalą. Todėl teismo argumentai, kad atsakovas neteisėtų veiksmų neatliko, dėl to nepriteistina turtinė ir neturtinė žala, nepagrįsti. Teismas neįvertino ir nepaneigė, kad ginčo sprendimai nebuvo įteikti laiku, taigi atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, tokiu būdu pažeisdamas teisės normas.

43. Nesutinka su teismo sprendimo argumentais, kad 2013 m. kovo 14 d. buvo svarstomi pareiškėjos (mirusios) atstovo keliami klausimai, bet atstovas nekėlė klausimo dėl kelio servituto, o dėl sklypo žemės būklės nurodė tik sklypą Nr.2716/2. Susirinkimo metu buvo svarstomi tik dėl kitų sklypų klausimai, o atstovui iškėlus klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. R. žemę, buvo aiškiai pasakyta, jog šis klausimas nesvarstomas, kadangi administracinė procedūra sustabdyta, kol teismas neišnagrinės bylos. Teismas nepasisakė, neįvertino ir nepaneigė, kad administracinė procedūra apskritai buvo sustabdyta ir dėl nurodytų priežasčių. Kadangi nei baudžiamoji, nei civilinė byla teismuose nebuvo išnagrinėtos, pareiškėja negalėjo numatyti, kad ginčo sklypo atžvilgiu atkūrimo procesas bus tęsiamas ir patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas.

44. Pareiškėja dėl servituto nustatymo ir ginčo sklypo būklės nurodo, kad viešpataujančio daikto statusas, nustatytas ginčo sklypui, privalo būti panaikintas, kadangi pareiškėja naudojasi ne servitutiniu keliu, o privažiuoja/įvažiuoja į sklypą iš pagrindinio kelio Vilnius-Šumskas. Teismas šio fakto nepaneigė ir nepasisakė ar pareiškėjai teisėtai/neteisėtai yra nustatytas viešpataujantis daiktas, nes viešpataujantį daiktą, kuriuo ji nesinaudoja, pareiškėjai teks prižiūrėti savo lėšomis, o tai yra viena iš priežasčių turtinei/neturtinei žalai atlyginti.

45. Pažymi, kad tarnaujančio daikto statusas, nustatytas ginčo sklypui, taip pat privalo būti panaikintas, nes nuosavybė apribojama tik išskirtiniais atvejais, kada nėra kitos galimybės neapriboti naudotis sklypo žeme. Nesupranta, kodėl atsakovas nesuprojektavo 0,78 ha žemės sklypą be servitutinio kelio, nes iš abiejų pusių ginčo sklypas ribojasi su laisvos žemės fondo žeme.

46. Pareiškėjos teigimu, 23 metus vilkintas žemės atkūrimo procesas nėra pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Su teismo sprendimu nesutinka, kadangi teismo argumentai pareiškėjos neįtikino. Teismas nesirėmė visais bylos faktiniais duomenimis bei nepaneigė prieštaravimų, todėl yra pagrindas jį panaikinti. Teismas taip pat neišsprendė ir žyminio mokesčio už skundą teismui grąžinimo klausimą, kadangi skundai dėl nuosavybės teisių atkūrimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

47. Atsakovas NŽT prie ŽŪM, atstovaudamas ir Lietuvos valstybę, pateiktame atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

48. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir objektyviai išnagrinėjo bylos reikšmingas aplinkybes ir skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų apeliantės atžvilgiu, todėl nėra pagrindo naikinti ginčijamus sprendimus, o taip pat priteisti už juos turtinę ir neturtinę žalą.

49. Pažymi, kad tiek Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėta baudžiamoji byla, tiek Vilniaus apygardos teismo civilinė byla yra baigtos, ir jos visiškai neturi reikšmės iki tol J. M. vardu vykusiam nuosavybės teisių atkūrimui, o taip pat šios bylos nagrinėjimui. Mirusiajai J. M. šiuo metu pilnai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), turėtą 1,36 ha ploto žemę. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia tariamu savo įsivaizdavimu, jog dėl vykusių teisminių procesų minėtose bylose, ji specialiai neskundė atsakovo veiksmų ir nesinaudojo ginčo sklypo projektavimo, ženklinimo metu ikiteisminėmis teisių gynimo apskundimo priemonėmis. Apeliantei nebuvo jokių objektyvių kliūčių atsakovo ginčijamus aktus, veiksmus ginčo sklypo projektavimo ir ženklinimo metu skųsti, reikšti pagrįstas pastabas. Jokios įtakos tam neturėjo ir tai, kad apeliantei ginčijami atsakovo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimai Nr. 48S-1077 Nr. 48SK- (14.48.111.)-4058 buvo įteikti 2015 m. vasario 13 d. Apeliantė nieko nedarė dėl tariamai pažeistų savo teisių, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad tikėjosi, laukė, ar kitaip delsė, yra nepagrįsti ir tai nėra pagrindas naikinti šioje byloje pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą.

50. Akcentuoja, kad NŽT prie ŽŪM teritorinių skyrių nuosavybės teisių atkūrimo procese priimti sprendimai ir atlikti veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, galėjo būti skundžiami NŽT prie ŽŪM vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, tačiau negali būti skundžiami tiesiogiai teismui, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas, ši administracinė byla apskritai turėjo būti nutraukta.

51. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ginčo sklypo paskirties nustatymo. Ginčo sklypą J. M. įgaliotas atstovas projektavimo metu rinkosi iš Šumsko kadastro vietovės laisvo žemės fondo, patvirtinto NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1807. Taigi ši informacija buvo viešai prieinama nuo 2012 m. balandžio 17 d., o taip pat projektavimo metu. J. M. įgaliotas atstovas J. V. 2012 m. spalio 23 d. dalyvavo Šumsko kadastro vietovės projektavime ir pasirinko žemės sklypus proj. Nr. 2844-1, 2844-2, 2844-3, 2844-4. Savo sprendimą dėl pasirinktų žemės sklypų patvirtino pasirašydamas 2 priede prie susirinkimo protokolo. Minėtame priede nurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir nustatomi servitutai, t. y. pareiškėja žinojo, kad pasirinktame ginčo sklype bus nustatyti kelio servitutai ir bus nustatyta žemės ūkio paskirtis. Jokių pastabų dėl kelio servitutų, paskirties pasirinktuose žemės sklypuose apeliantė (jos įgaliotas asmuo) nereiškė, veiksmų neskundė. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, paskelbto 2012 m., viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimas vyko 2013 m. kovo 14 d., jo metu suinteresuoti asmenys dar kartą galėjo reikšti savo pastabas ir pretenzijas raštu NŽT prie ŽŪM teritoriniam skyriui. Pagal galiojusios Metodikos 80 punkto nuostatas, viešo svarstymo rezultatų aptarimo susirinkimo dalyviai registruojami pasirašytinai. Susirinkimui pirmininkauja žemėtvarkos skyriaus vedėjas, o sekretoriauja žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. Žemėtvarkos skyriaus atstovas arba projekto autorius aptaria gautus ir įregistruotus pasiūlymus bei pretenzijas ir paaiškina, į kuriuos iš jų gali būti atsižvelgta tikslinant žemėtvarkos projektą, taip pat kurie pasiūlymai ir pretenzijos atmetamos. Paaiškinama teisė apskųsti sprendimą atmesti pretenzijas ar pasiūlymus.

52. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3217 „Dėl Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, patvirtino Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šio įsakymo 1.1 punkte nurodoma, kad vedėjas tvirtina Žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis, būdus, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas bei servitutus. Minėto įsakymo 1 priede 337 eilutėje nurodoma, kad apeliantei suprojektuotas 0,78 ha ploto ginčo sklypas, kuriam nustatyti kelio servitutai: teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiuoju taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas, 0,0711 ha plote) ir teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiuoju taku, teisė varyti galvijus (viešpataujantis daiktas). Informacija apie tai buvo paskelbta viešai, taigi apeliantė apie suprojektuotą ginčo sklypą, jo paskirtį ir jame nustatytus kelio servitutus ne vieną kartą turėjo galimybę susipažinti, reikšti pastabas pretenzijas, skundus, t. y. pasinaudoti administracinėmis numatytomis priemonėmis ginti savo tariamai pažeistas teises ir interesus. Apeliantė nereiškė pastabų ir pretenzijų dėl ginčo sklype nustatyto kelio servituto, nors jau 2013 m. spalio 14 d. žinojo (galėjo žinoti) apie tai, kad patvirtinus žemėtvarkos projektą ginčo sklype nustatyti kelio servitutai.

53. Pažymi, kad kadastriniuose matavimuose dalyvavo J. M. įgaliotas asmuo J. V., tačiau nepasirašius paženklintų žemės sklypų planuose ir žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktuose, apeliantė apie atliktus kadastrinius matavimus buvo supažindinta (galėjo susipažinti) Vilniaus įmonės valstybinės žemės fondo Vilniaus žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. VS 2(l)-357-1 atsiunčiant paženklintų žemės sklypų planų ir žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktų kopijas. Taigi apeliantė dar kartą 2014 m. rugpjūčio 11 d. buvo supažindinta su ginčo sklypo kadastriniais matavimais ir jame nustatytais kelio servitutais. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius gavo J. M. įgalioto asmens J. V. 2014 m. rugsėjo 10 d. raštą, kuriame buvo keliamas klausimas ir dėl ginčo sklypo ploto bei nustatytų kelio servitutų. Vilniaus rajono skyrius, įvertinęs ginčo sklypo duomenis, 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-12629 nurodė, kad J. M. įgalioto asmens J. V. pastabos nepagrįstos, ir informavo, jog bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taigi apeliantė apie ginčo sklypo plotą ir nustatytus kelio servitutus, paskirtį, naudmenas po atliktų kadastrinių matavimų žinojo, pateiktame Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 48SD-( 14.48.104)-12629 nurodyta apskundimo tvarka ir terminais, tačiau apskundimo galimybe ji nepasinaudojo. Atitinkamai J. M. įgaliotas asmuo J. V. 2015 m. vasario 13 d. atsiėmė NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 48SK-(14.48.111)-4058, kuriame nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai.

54. Pažymi, kad ginčo sklypo naudmenos tiksliai buvo žinomos tik paženklinus ginčo sklypą. Pavieniai krūmai ir medeliai, esantys ginčo sklype, nėra ta aplinkybė, dėl ko būtų netinkama žemę paversti žemės ūkio naudmenomis. Ginčo sklypas nuosavybėn apeliantei suteiktas atsižvelgiant į jo vertę pagal žemės našumo balą, vietovėje esančias naudmenas. Taigi pareiškėja dėl to nepatyrė jokios žalos.

55. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-4058 suformavo ginčo sklypą ir patvirtino jo kadastro duomenis, nustatytus pagal parengtą 2014 m. liepos 9 d. kadastro duomenų bylą. Įvertinus ginčo sklypo kadastro duomenų bylos duomenis nustatyta, kad ginčo sklype naudmenas sudaro 0,7059 ha pievos ir 0,0711 ha keliai. Galiojančiame ginčo sklypo plane pažymėti simboliai, vaizduojantys pievą ir krūmus.

56. Žemės paskirties nustatymą reglamentuoja pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka bei sąlygų aprašas, patvirtintas Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (toliau – ir Tvarka). Projektavimo metu galiojusios Tvarkos redakcijos 3 punkte nustatyta, kad formuojant naujus žemės sklypus pagal žemės reformos žemėtvarkos ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, žemės ūkio paskirties žemei priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba. Atitinkamai nuostatos galiojo ir NŽT prie ŽŪM 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48S-1077 ir NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111)-4058 priėmimo metu. Apeliantės argumentai, kad ginčo sklypo paskirtis nustatyta netinkamai, nes jame auga pavieniai medžiai, krūmai, ir dėl toji patyrė nuostolių, yra nepagrįsti. Pažymi, kad pagal Metodikos 73 punkto nuostatas, žemės ūkio paskirties žemės sklype gali būti iki 10 proc. miško. Taigi, atsakovas apeliantės atžvilgiu atliko visus reikiamus veiksmus vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ginčo sklypo paskirtis nustatyta tinkamai pagal vietovėje esančias naudmenas, kurios tinkamos verstis žemės ūkio veikla.

57. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais dėl kelio servituto nustatymo. Žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 2.3-12784-(41) „Dėl Vilniaus apskrities, Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės valstybinės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės ir laisvo valstybinės žemės duomenų bei planų, patvirtintų Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-08 įsakymu Nr. 2.3-5211-(41), dalinio patikslinimo ir Vilniaus rajono, Kalvelių seniūnijos, Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ suprojektuotuose žemės sklypuose proj. Nr. 2240-2, 2265, 2260-2, 2037-5, 2009 m. buvo nustatyti kelio servitutai. Atsižvelgiant į šias nuostatas, projekto autorius perkėlė 2009 m. patvirtinto Šumsko kadastro vietovės Žemėtvarkos projekto sprendinius į 2012 m. rengtą žemėtvarkos projektą ir pagrįstai nustatė ginčo sklypui kelio servitutus. Įvertinus Šumsko kadastro vietovės žemėtvarkos projekto sprendinius, ginčo sklypo planą, patvirtintą ginčijamu NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-4058, Metodikos nuostatas dėl servitutų nustatymo, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčijamas kelio servitutas suprojektuotas ne tik apeliantei, bet ir 2009 m. projekte suprojektuotiems kitiems žemės sklypams, teigia, kad nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti apeliantės reikalavimą dalyje dėl servitutų panaikinimo. Kelio servitutai būtini, jie nustatyti vadovaujantis paminėtų teisės aktų reikalavimais. Taigi atsakovas atliko visus reikiamus teisėtus veiksmus pagal pavestą kompetenciją laikydamasis teisės aktų reikalavimų.

58. Pažymi, kad nepagrįsti ir nereikšmingi apeliantės argumentai, jog ji savavališkai privažiuoja prie ginčo sklypo per kitus privačius žemės sklypus nuo valstybinės reikšmės kelio Vilnius–Šumskas ir dėl to teismas turėtų panaikinti ginčo sklype nustatytus kelio servitutus. Taip pat nepagrįstas teiginys, kad kai kuriuose aplink ginčo sklypą esančiuose žemės sklypuose nėra nustatytas kelio servitutas. Akcentuoja, kad atsakovui neužkirstas kelias tai ištaisyti kaip klaidą, pats kelio servitutas suprojektuotas nagrinėjamoje vietovėje nuo 2009 m., ir reikalingas privažiavimui prie žemės sklypų.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jokio teisinio suinteresuotumo šioje byloje neturi, todėl klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 60. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT prie ŽŪM 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48S-1077 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. M.“ dalies, kuria J. M. perduodamame neatlygintinai nuosavybėn žemės ūkio paskirties 0,7770 ha ploto žemės sklype Nr. 2844-2, esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) 0,0711 ha plote. Taip pat dėl NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48SK-(14.48.111.)-4058, kuriuo ginčo sklypas yra suformuotas, patvirtinti jo kadastro duomenys bei nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 2844-2 nustatomas 0,0711 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus. Taip pat byloje keliamas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

61. Nagrinėjamoje byloje atsakovas tiek atsiliepimuose į skundą, tiek atsiliepimuose į apeliacinį skundą teigia, jog pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą, todėl administracinė byla nutrauktina. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi šioje byloje pareiškėjos ginčijamus sprendimus bei įstatymais nustatytas galimybes bei terminus sprendimams apskusti, sprendžia, jog atsakovo argumentai yra iš dalies pagrįsti.

62. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja ginčija dviejų sprendimų dalis, t.y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT prie ŽŪM) 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 48S-1077, kuriuo J. M. atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, bei NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058, kuriuo ginčo sklypas yra suformuotas, patvirtinti jo kadastro duomenys bei nurodyta, kad žemės sklypui nustatomas kelio servitutas. Pažymėtina, kad šie du sprendimai priimti skirtingų įstatymų pagrindu ir įstatymai nustato iš dalies skirtingą jų apskundimo tvarką (terminus).

63. NŽT prie ŽŪM 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 48S-1077 priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio pagrindu ir tokių sprendimų apskundimo tvarka bei terminai yra reglamentuoti šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos.

64. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, kad nurodytas sprendimas pareiškėjai (jos atstovui) buvo įteiktas 2015m. vasario 13d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas 30 dienų skundo teismui padavimo terminas. Įvertinus, kad 2015 metais vasario mėnuo turėjo 28 kalendorines dienas, paskutinė įstatymo nustatyta skundo padavimo diena yra 2015 metų kovo 14 diena. Tačiau ši diena buvo ne darbo diena (šeštadienis), todėl vadovaujantis ABTĮ 66 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016 07 01) nustatyta terminų skaičiavimo taisykle, skundo padavimo termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Pirmoji darbo diena buvo 2015 metų kovo 16 diena, todėl konstatuotina, jog skundo padavimo terminas baigėsi 2015 metų kovo 16 dieną. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos atstovas skundą teismui dėl NŽT prie ŽŪM 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48S-1077 pateikė 2015 metų kovo 16 dieną (t. 1 b.l. 1), todėl konstatuotina, jog skundo padavimo terminas nebuvo praleistas.

65. Kitas byloje iš dalies skundžiamas NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058 yra priimtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio pagrindu ir tokių sprendimų apskundimo tvarka bei terminai yra reglamentuoti šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje, numatančioje, kad sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

66. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija galiojusi iki 2016 07 01) nustatė, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

67. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, ir ginčo dėl to tarp šalių nėra, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058 pareiškėjai (jos atstovui) buvo įteiktas 2015m. vasario 13d., todėl nuo šios datos skaičiuotinas vieno mėnesio skundo teismui padavimo terminas. Vieno mėnesio skundo padavimo terminas šiuo atveju baigiasi 2015 metų kovo 13 dieną (penktadienį). Priežasčių ir pagrindų kitaip skaičiuoti šį skundo padavimo terminą nėra. Pareiškėjos atstovas skundą teismui pateikė 2015 metų kovo 16 dieną (t. 1 b.l. 1), todėl konstatuotina, jog skundas teismui dėl NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058 pateiktas praleidus skundo padavimo terminą.

68. Pareiškėjai apie skundo padavimo termino praleidimo pasekmes, galimybę teikti teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, buvo išaiškinta raštu pirmosios instancijos teismui priimant 2015m. kovo 18d. nutartį (t. 1 b.l. 16-17). Pareiškėja prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą per visą bylos nagrinėjimo procesą nepateikė.

69. Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės. ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

70. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą dėl NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058, pareiškėja prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjos reikalavimas panaikinti NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058 dalį, kuri liečia nustatytus servitutus Nr. 214, Nr. 114 (0,0711 ha) žemės sklypo Nr. 2844-2 atžvilgiu bei panaikinti šiame sprendime padarytus įrašus dėl kelio servituto nustatymą ir žemės ūkio paskirties statuso ginčijamam sklypui suteikimą, naikintina ir šioje dalyje administracinė byla nutrauktina.

71. Vertinant likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 16034/90, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

72. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

73. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo. Aiškindamasis pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, faktinių aplinkybių vertinimas tinkamai susietas su konkrečių ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu.

74. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis nustato, kad piliečiams perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis savininko turėtajam žemės sklypas pagal sudarytus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šio straipsnio 5 dalis nustato, kad piliečiai, kuriems perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam žemės sklypas, privalo laikytis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus nustatytų žemės servitutų.

75. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3217 patvirtino Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Kalvelių seniūnijos Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Šio įsakymo 1.1 punkte nurodoma, kad įsakymu patvirtinami Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, plotai, nustatyta žemės naudojimo paskirtis, būdai, specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai. Šio įsakymo 1 priedo 337 eilutėje nurodoma, kad pareiškėjai suprojektuotas žemės ūkio paskirties 0,78 ha ploto žemės sklypas Nr. 2844-2, kuriam nustatytas kelio servitutas (t. 1 b.l. 96-99).

76. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014m. lapkričio 7d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4411 buvo patikslinti pareiškėjai Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų plotai (t. 1 b.l. 74-75).

77. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014m. lapkričio 20d. įsakymu Nr. 48SK-(14.48.111.)-4058 buvo patvirtinti pareiškėjai suformuotų žemės sklypų, tame tarpe ir ginčo sklypo Nr. 2844-2, kadastro duomenys, taip pat šiam sklypui nustatytas kelio servitutas, numatant žemės sklype Nr. 2844-2 0,0711 ha ploto kelio servitutą (t. 1 b.l. 67-73).

78. Apibendrinant nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014m. lapkričio 7d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4411 ir 2014m. lapkričio 20d. įsakymu Nr. 48SK-(14.48.111.)-4058 buvo realizuoti Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kaip teritorijų planavimo dokumento, atatinkami sprendiniai.

79. Nei Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, nei jo sprendinius įgyvendinę NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014m. lapkričio 7d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-4411 ir 2014m. lapkričio 20d. įsakymas Nr. 48SK-(14.48.111.)-4058 įstatymų nustatyta tvarka nėra panaikinti ar šioje byloje nagrinėjamais klausimais pakeisti. Todėl darytina išvada, kad NŽT prie ŽŪM 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 48S-1077 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. M.“, nuosekliai realizuodamas Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius bei jį lydinčius viešojo administravimo institucijos sprendimus, teisėtai ir pagrįstai J. M. atkūrė nuosavybės teises ir jai perdavė neatlygintinai nuosavybėn žemės ūkio paskirties 0,7770 ha ploto žemės sklypą Nr. 2844-2, esantį (duomenys neskelbtini), bei sprendime nurodė, kad šiam sklypui yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, teisė naudotis pėsčiųjų taku, teisė varyti galvijus (tarnaujantis daiktas) 0,0711 ha plote.

80. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos (mirusiosios) J. M. atžvilgiu priimtu NŽT prie ŽŪM 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 48S-1077 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei J. M.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės į visą plotą, į kurį ji turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, darytina išvada, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjai yra baigtas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nėra pagrindo įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių suprojektuoti pareiškėjai A. V. 0,0711 ha ploto žemės sklypą kitoje vietovėje.

81. Pasisakant dėl J. M. perduoto neatlygintinai 0,7770 ha ploto žemės sklypo Nr. 2844-2 paskirties, t.y. šios žemės sklypo prikyrimo žemės ūkio paskirčiai, kolegija pažymi, kad konkretaus žemės sklypo paskirtis yra nustatoma formaliai, pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas nuostatas, t.y. pagrindinė žemės naudojimo paskirtis apibrėžiama kaip teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projekte, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos.

82. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad sklypas galėtų būti priskirtas kokiai nors kitai paskirčiai ar įrašytas į kokį nors specialų sąrašą. Priešingai, dar 2014 m. liepos 9 d. apskaičiuojant ginčo sklypo vertę, specialistas įvertino šio sklypo žemės ūkio naudmenų našumo balą (27,0), apskaičiavo sklypo vertę – 812 Lt, taikė pataisą (t. I, b.l.13-14). 2013 m. spalio 14 d. įsakymu patvirtinus žemėtvarkos projektą, jo 1-me priede Nr. 337 nurodyta, kad ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (t. I, b.l. 99). Ta pati paskirtis nurodyta VĮ valstybės žemės fondo parengtuose žemės sklypo kadastro duomenyse (t. I, b.l. 125). Pareiškėjos (mirusios) atstovas pasirašė 2012 m. spalio 23 d. susirinkimo protokole (t. I, b.l. 183), kur nurodyta visų žemės sklypų paskirtis – žemės ūkio. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (t. I, b.l. 185-186).

83. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymas apibrėžia žemės savininko veiklos konkrečiame sklype galimybes (LVAT 2015 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-610-520/2015). O žemės naudojimo būdas yra teritorijų planavimo dokumentuose nurodyta veikla, kuri teisės aktų nustatyta tvarka leidžiama pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemėje (Žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis). Taigi, žemės naudojimo paskirtis nėra siejama su žemės sklypo būkle kokiu nors laiko periodu. Taip pat žemės paskirčiai neturi reikšmės faktas, kiek to sklypo savininkas turėtų investuoti, norėdamas žemę naudoti pagal pagrindinę jos paskirtį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pateiktus dokumentus - Žemės sklypo unik. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., Šumskas, rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 16-06-Z-041 (t. II, b.l. 164-193), Antstolio 2016 m. kovo 23 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 32-16-424 (t. III, b.l. 1-12) – kaip nereikšmingus sprendžiant dėl žemės pagrindinės tikslinės paskirties.

84. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatyta teritorijų planavimo dokumente – Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, kituose minėtuose aktuose, todėl savininkui tokiu būdu apibrėžtos jo veiklos žemės sklype galimybės. Atkuriant nuosavybės teisę ir suteikiant lygiavertį žemės sklypą NŽT jokiais teisės aktais nebuvo įpareigojama sutvarkyti žemės sklypus taip, kad be jokių investicijų juos būtų galima iš karto naudoti kokiai nors konkrečiai žemės ūkio veiklai. Kita vertus, pretendentui į nuosavybės teisių atkūrimą suteikta teisė atsisakyti siūlomo sklypo, tačiau pareiškėja (mirusi) ir jos atstovai šio sklypo neatsisakė.

85. Pasisakant dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kolegija pažymi, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

86. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai yra detalizuoti CK 6.246 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.

87. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas. Taigi būtent pačių pareiškėjų skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, nurodyti reikalavimai nulėmė pirmosios instancijos teismo nagrinėjamų aplinkybių apimtį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pareiškėja A. V. kildina iš NŽT netinkamo veikimo, įgyvendinant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, t.y. suformuojant pareiškėjai (mirusiai) nuosavybės teisių atkūrimui lygiavertį sklypą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjos teises. Pareiškėja A. V. turtinės žalos atsiradimą sieja su tuo, kad sklype, į kurį atkurta nuosavybės teisė, nepagrįstai nustatyti kelio servitutai, todėl servitutų plotas, jo vertė ir yra turtinė žala. Taip pat turtinė žala kildinama iš to, kad, pasak pareiškėjos, žemės sklypo neįmanoma naudoti pagal jo tikslinę paskirtį neinvestavus į tą veiklą pareiškėjos apskaičiuotų lėšų, ką pareiškėja taip pat įvertina kaip turtinę žalą. Neturtinės žalos atsiradimas kildinamas iš nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, iš priimtų neteisėtų sprendimų dėl kelio servituto, žemės paskirties.

88. Išnagrinėjus byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų, jog NŽT neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti (CK 6.246 str., 6.271 str. 4 d.). Nuosavybės teisių atkūrimo proceso procedūros yra nurodytos LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (105, 106, 1061, 107, 111, 113, 118 punktai). Pareiškėja nagrinėjamoje byloje nenurodė ir neįrodė, kokie nurodytos Tvarkos reikalavimai buvo pažeisti.

89. Kaip jau minėta anksčiau, žemės sklypai perduodami neatlygintinai nuosavybėn vadovaujantis parengtu ir patvirtintu žemės reformos žemėtvarkos projektu. Šioje byloje aktualus Šumsko kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas galutinai dėl ginčo sklypo patvirtintas tik 2014 m. lapkričio 7 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-4411, kai buvo įvertintos pareiškėjos atstovo pastabos 2014 m. lapkričio 4 d. raštu (t. I, b.l. 26-27).

90. LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisių atkūrimą vykdančios institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos.

91. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kaip teritorijų planavimo dokumentas, LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme yra numatytas yra vienas pagrindinių ir būtinų dokumentų nuosavybės teisės atkurti, tik esant šiam planavimo dokumentui yra galimas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kaip piliečiui neatlygintinai suteikiamas žemės sklypas. Byloje sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas nepraėjus 6 mėnesių terminui nuo žemės reformos žemėtvarkos projekto galutinio patvirtinimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad sklypai grąžinimui nuosavybėn lygiaverčiais sklypais galėjo pareiškėjai (mirusiai) būti atiduoti anksčiau ar kad atsakovas nepagrįstai vilkino nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

92. Apibendrinant teisėjų sprendžia, kad atkuriant pareiškėjai nuosavybės teises, nustatant kelio servitutą, žemės paskirtį, atsakovai jokių neteisėtų veiksmų neatliko, neteisėtų aktų nepriėmė, vilkinimas atlikti viešojo administravimo veiksmus, taip pat nenustatytas, todėl konstatuotina, jog byloje nėra įrodyta viena iš būtinų valstybės civilinės atsakomybės CK 6.271 straipsnyje numatytų sąlygų (neteisėti veiksmai ar neveikimas), todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

93. Pasisakant dėl apeliantės argumentų, susijusių su žyminio mokesčio grąžinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentai pagrįsti tik iš dalies.

94. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja iškėlė kelis reikalavimus: panaikinti dalį NŽT sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės; panaikinti dalį NŽT sprendimo, kuriuo suformuotas žemės sklypas, patvirtinti jo kadastro duomenys bei nustatytas kelio servitutas; įpareigoti atsakovą perprojektuoti ginčo žemės sklypą arba pakeisti jo ribas jį išplečiant; priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

95. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu (redakcija galiojusi iki 2016 07 01) bei šio įstatymo 36 straipsniu (redakcija galiojanti nuo 2016 07 01), taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsniu, žyminiu mokesčiu neapmokestinamiems skundams priskirtini pareiškėjos reikalavimai dėl panaikinimo dalies NŽT sprendimo, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Likusieji pareiškėjos reikalavimai yra priskirtini žyminiu mokesčiu apmokestinamiems skundams. Todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai reikalavo, kad žyminis mokesti būtų sumokėtas. ABTĮ 38 straipsnyje numatytų sąlygų, dėl kurių žyminis mokesti galėtų būti grąžintas, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, todėl grąžinti pareiškėjai sumokėtą žyminį mokestį pagrindo nėra.

96. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į sprendžiamo ginčo dalį dėl NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058 apskundimo termino (šios nutarties 65-70 pastraipos), todėl šioje dalyje netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei nepagrįstai priėmė nagrinėti šią pareiškėjos skundo dalį. Todėl iš dalies tenkinant apeliacinį skundą šioje dalyje teismo sprendimas naikintinas ir administracinė byla nutrauktina.

97. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 103 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjos A. V. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. 48-SK-(14.48.11)-4058 dalies panaikinimo ir šioje dalyje administracinę bylą nutraukti.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius