d6c4c54a-725f-4b39-8a4e-a0ecede28091 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI2-2451-872/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00005-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. A. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl raÅ¡to panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja M. A. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tÄ Nr. 10K-39670 (toliau – ir RaÅ¡tas), kuriuo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos 2021 m. lapkričio 29 d. praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo (suteikti pabėgėlio statusÄ ir papildomÄ apsaugÄ );

2) įpareigoti Migracijos departamento Prieglobsčio skyrių pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo priėmimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad 2021 m. spalio 21 d. pareiÅ¡kėja buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 140 str. tvarka. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (iki 2022 m. sausio 22 d.). Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu suimtai pareiÅ¡kėjai buvo uždrausta laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. sausio 12 d. pasimatyti su visais asmenimis, iÅ¡skyrus gynėjÄ (advokatÄ ) ir paskambinti Å¡iems asmenims.

Å iame ikiteisminiame tyrime pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas parneÅ¡imas apie įtarimÄ , jai galimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 2 d., 291 str. 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rÅ«mų 2021 m. gruodžio 22 d., teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1733-298/2021 pareiÅ¡kėja buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 291 str. 1 d., 300 str. 2 d., ir jai skirta 90 parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis LR BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir pareiÅ¡kėjai paskirta 60 parų areÅ¡to bausmė.

Sutinkamai su LR BK 66 str., LR BPK 140 str. 9 d., į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo metu iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. spalio 21 d. ir nuspręsta pareiÅ¡kėjÄ laikyti visiÅ¡kai atlikusia bausmę pagal šį baudžiamÄ jį įsakymÄ . Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai pritaikyta sulaikymui alternatyvi priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Užsieniečių registracijos centre.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja 2021 m. lapkričio 29 d. pateikė Migracijos departamentui ir VSAT praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo (suteikti pabėgėlio statusÄ ir papildomÄ apsaugÄ ), tačiau Migracijos departamentas skundžiamu RaÅ¡tu atsisakė priimti prieglobsčio praÅ¡ymÄ . RaÅ¡te nurodyta, kad 2021 m. spalio 21 d. pareiÅ¡kėja neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , nedelsiant nepateikė praÅ¡ymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje.

Ji kartu su savo vyru A. G. bandė nelegaliai nuvykti į Vokietijos Federacinę RespublikÄ , tačiau buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų. PareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ pateikė 2021 m. lapkričio 29 d., todėl jis negali bÅ«ti laikomas pateiktu nedelsiant. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta - praÅ¡ymas dėl prieglobsčio nėra pateiktas nedelsiant, pateiktas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, pareiÅ¡kėjos pateiktas prieglobsčio praÅ¡ymas negali bÅ«ti priimtas.

PareiÅ¡kėjos nuomone, skundžiamas RaÅ¡tas visiÅ¡kai nemotyvuotas, priimtas skubotai, neįvertinus visų aplinkybių, todėl jis turi bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o prieglobsčio priėmimo klausimas perduotas nagrinėti ir naujo. Nurodo, jog RaÅ¡te nurodyto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 67 straipsnio 11 ir 12 dalys nekalba ir net neužsimena apie praÅ¡ymo suteikti prieglobstį pateikimÄ nedelsiant.

Å i pareiga kildinama iÅ¡ poįstatyminio teisės akto – Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 ,,Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as). Taigi, nesant imperatyvaus įstatyminio reikalavimo, numatyto 67 straipsnio 11 ir 12 dalyse, praÅ¡ymÄ pateikti nedelsiant, valstybės institucijų atsisakymas priimti praÅ¡ymÄ remiantis savo poįstatyminiu teisės aktu, savavaliÅ¡kai ir nepagrįstai duodant nuorodÄ Ä¯ Ä®statymÄ , laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu.

Teigia, jog pareiÅ¡kėja buvo sulaikyta 2021 m. spalio 21 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui (iki 2022 m. sausio 22 d.). Taigi, pareiÅ¡kėjos judėjimo, veiksmų laisvė buvo nedelsiant apribota. Be to, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu suimtai pareiÅ¡kėjai buvo uždrausta laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. sausio 12 d. pasimatyti su visais asmenimis, iÅ¡skyrus gynėjÄ (advokatÄ ) ir paskambinti Å¡iems asmenims.

Todėl pareiÅ¡kėjos judėjimo ir, svarbiausia, bendravimo, susiraÅ¡inėjimo su kitais asmenimis, institucijomis laisvė buvo suvaržyta neproporcingai ir ji niekaip negalėjo itin skubiai pateikti praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo. Pažymi, kad, sulaikius pareiÅ¡kėjÄ , ji pateikė tikrus savo asmens dokumentus, nevengė bendradarbiauti su pareigÅ«nais. Be to, atsidÅ«rus pareiÅ¡kėjai Lietuvoje, t. y. svetimoje, jai nepažįstamoje, kitokios kultÅ«ros Å¡alyje, bÅ«nant suimtai ir neilgai trukus po to, jai buvo sudėtinga suvokti, kada, kaip ir į kÄ privaloma kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, tuo labiau tokios teisės, jos įgyvendinimo tvarkos jai neaiÅ¡kino jÄ sulaikę pareigÅ«nai.

PareiÅ¡kėja buvo laikoma Panevėžio pataisos namuose, atokiau nuo VSAT ir migracijos padalinių, kuriems numatyta įstatyminė pareiga veikti proaktyviai santykiuose su prieglobsčių praÅ¡ytojais, identifikuoti tokius asmenis ir suteikti jiems visÄ Ä¯manomÄ informacijÄ ir pagalbÄ . Dar vienas veiksnys, eliminuojantis galimybę itin skubiai kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, yra tai, kad pareiÅ¡kėja nemoka lietuvių kalbos, anglų kalba taip pat nekalba. Taigi, pareiÅ¡kėjos judėjimo ir bendravimo su kitais asmenimis, institucijų atstovais laisvė buvo suvaržyta neproporcingai ir ji niekaip objektyviai negalėjo nedelsiant pateikti skundžiamame RaÅ¡te minimo praÅ¡ymo dėl prieglobsčio suteikimo.

Teigia, jog RaÅ¡te nurodyta, kad užsieniečio praÅ¡ymas suteikti prieglobstį gali bÅ«ti pateiktas: pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai; Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos RespublikÄ užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui; užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Pažymi, kad RaÅ¡te tik formaliai pasirėmus teisės akto nuostatomis, net neįvertinus visų faktinių aplinkybių, akivaizdžiai buvo padarytos neteisingos iÅ¡vados.

RaÅ¡te minimas teisinis reguliavimas yra aktualus, kai užsienietis valstybės sienÄ kertÄ teisėtai – per pasienio kontrolės postus ar tranzito zonose. Tačiau pareiÅ¡kėjos atveju, nustatyta prieÅ¡ingai – ji neteisėtai perėjo valstybės sienÄ iÅ¡ Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ . Vieta, kurioje ji perėjo valstybės sienÄ , negali bÅ«ti identifikuota (tai patvirtino pareigÅ«nai, atlikę ikiteisminį tyrimÄ ir teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ).

Akivaizdu, kad kirtus valstybės sienÄ , ji nebuvo saugoma VSAT pareigÅ«nų, nes prieÅ¡ingu atveju pareiÅ¡kėja tiesiog nebÅ«tų įleista į Lietuvos Respublikos teritorijÄ ir grÄ Å¾inta atgal į BaltarusijÄ . Kadangi VSAT pareigÅ«nų nebuvo valstybės sienos pažeidimo vietoje, pareiÅ¡kėja negalėjo pasinaudoti savo teisėmis nedelsiant kreiptis į atitinkamas tarnybas dėl prieglobsčio ir apsaugos. Todėl dėl pareigÅ«nų netinkamo valstybės sienos apsaugos funkcijų įgyvendinimo atsiradę padariniai, tokie kaip valstybės sienos pažeidimas, negali bÅ«ti kliÅ«timi asmeniui teikti prieglobsčio praÅ¡ymÄ , o tuo labiau jį atsisakyti net priimti nagrinėti.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėja pareigÅ«nų buvo sulaikyta net ne pasienio zonoje, o Lietuvos Respublikos teritorijos gilumoje - kelyje A5, esančiame Marijampolės r. sav., Mokolų kaimo prieigose, todėl vien tik jos sulaikymo faktas prieÅ¡tarauja RaÅ¡te minimam reikalavimui pateikti praÅ¡ymÄ pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose. Teigia, jog pareiÅ¡kėjos prieglobsčio praÅ¡ymas ir buvo pateiktas tiek VSAT, tiek ir Migracijos departamento pareigÅ«nams, kadangi tiek vienos, tiek kitos tarnybos, sutinkamai su Ä®statymu, turi tam tikras teises ir pareigas, sprendžiant užsieniečių prieglobsčio praÅ¡ymų priėmimo klausimus.

Mano, jog pareiÅ¡kėjos atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikytas ne RaÅ¡te nurodomas Ä®statymo 67 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatytas teisinis reguliavimas, taikomas siekiant suvaldyti nelegalių migrantų srautus, siekiančių patekti į Lietuvos Respublikos teritorijÄ , o Ä®statymo 67 straipsnio 1 dalis (užsieniečio praÅ¡ymas suteikti prieglobstį gali bÅ«ti pateiktas:

1) pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;

2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, iÅ¡skyrus nurodytÄ Å¡ios dalies 1 punkte, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui), kuri kalba apie praÅ¡ymo suteikti prieglobstį pateikimÄ , kai asmuo jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis nėra sulaikytas pasienio zonoje ar nedelsiant kirtus valstybės sienÄ . PareiÅ¡kėjos teigimu, Migracijos departamento pareigÅ«nai akivaizdžiai padarė teisės taikymo klaidÄ , kuri gali bÅ«ti iÅ¡taisyta tik panaikinus RaÅ¡tÄ ir perdavus šį klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjos motyvuotas praÅ¡ymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo pateiktas keliems adresatams, tame tarpe ir VSAT. Todėl RaÅ¡tas, priimtas vien tik Migracijos departamento valia, net nesusipažinus su VSAT turima medžiaga, nesusisiekus su VSAT ir neiÅ¡siaiÅ¡kinus ar Å¡i institucija nėra priėmusi sprendimo dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo priėmimo, neatlikusi faktiÅ¡kai jokios informacijos tikrinimo ir įvertinimo, atsisakė priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Å is akivaizdus procedÅ«rinis neveikimas taip pat suponuoja pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimÄ .

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su skundu ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad vien tai, jog Ä®statymo 67 straipsnyje nėra nurodyta, kad praÅ¡ymas suteikti prieglobstį turi bÅ«ti pateiktas nedelsiant, savaime nereiÅ¡kia, jog tokia nuostata negali bÅ«ti įraÅ¡yta ApraÅ¡e. Netgi prieÅ¡ingai, Ä®statymo 67 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad tvarkÄ , reglamentuojančiÄ užsieniečių praÅ¡ymų suteikti prieglobstį pateikimÄ ir nagrinėjimÄ , nustatymÄ , ar prieglobsčio praÅ¡ytojas yra pažeidžiamas asmuo, sprendimų priėmimÄ ir jų vykdymÄ , nustato vidaus reikalų ministras.

Taigi, bÅ«tent Ä®statymu vidaus reikalų ministrui yra pavesta nustatyti praÅ¡ymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarkÄ , kuri ir yra nustatyta ApraÅ¡e. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ApraÅ¡o nuostatos, reikalaujančios pateikti praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį nedelsiant, Ä®statymo nuostatoms neprieÅ¡tarauja, netgi prieÅ¡ingai – atitinka Ä®statymo 67 straipsnio 6 dalį. Mano, jog deklaratyvÅ«s skundo teiginiai, ApraÅ¡as prieÅ¡tarauja Ä®statymui, nepagrįsti nei teisės aktų nuostatomis, nei kitais objektyviais duomenimis, todėl nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamÄ RaÅ¡tÄ neteisėtu ar nepagrįstu.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėjos pateikta nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje 2K-217-628/2021 nėra aktuali pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, kadangi minėta baudžiamojo byla vyko dėl 2019 m. vykusių įvykių, kai Lietuvos Respublikoje nebuvo paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplÅ«džio. PareiÅ¡kėja jokių duomenų, kad atvykusi į Baltarusijos RespublikÄ , kreipėsi ten dėl prieglobsčio, nepateikė. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėja ne tik neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sienÄ , bet, sulaikyta pareigÅ«nų, pateikė žinomai suklastotÄ dokumentÄ â€“ Rumunijos Respublikos asmens tapatybės kortelę, kurioje atspausdinta jos nuotrauka ir nurodyti jos anketiniai duomenys.

Migracijos departamento vertinimu pareiÅ¡kėja veikė nesÄ Å¾iningai, siekdama pasinaudoti Baltarusijos režimo suteikta galimybę neteisėtai patekti į Europos SÄ jungÄ (kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, pareiÅ¡kėja bandė nuvykti į Vokietijos Federacinę RespublikÄ ), o sulaikyta Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų asmens dokumentų patikrinimui, bandė nuslėpti savo tapatybę ir pateikė suklastotÄ asmens dokumentÄ . Pažymi, kad pareiÅ¡kėja, nebandė kreiptis į Lietuvos Respublikos ar kitų Europos SÄ jungos valstybių diplomatines atstovybes dėl vizų iÅ¡davimo teisėtam atvykimui Ä® Lietuvos RespublikÄ ar kitÄ Europos SÄ jungos valstybę.

Kadangi pareiÅ¡kėja buvo sulaikyta bandydama iÅ¡vykti į LenkijÄ ir bÅ«dama Lietuvos Respublikoje neteisėtai tik 2021 m. lapkričio 30 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo Migracijos departamentui, t. y. ne Ä®statymo nustatyta tvarka, Migracijos departamentas, veikdamas kaip vieÅ¡ojo administravimo institucija, kuri vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas negali bÅ«ti priimtas. Migracijos departamentas akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjos sulaikymo Lietuvoje metu jau galiojo valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje Å¡alyje dėl masinio užsieniečių antplÅ«džio (kuri iki Å¡iol nėra atÅ¡aukta), todėl jos praÅ¡ymo suteikti prieglobstį pateikimui imperatyviai buvo taikoma Ä®statymo 67 straipsnio 11 ir 12 dalyse nustatyta tvarka.

Pagal Ä®statymo 67 straipsnio 11 dalį praÅ¡ymas suteikti prieglobstį Migracijos departamentui gali bÅ«ti pateiktas vieninteliu atveju – kai į Lietuvos RespublikÄ užsienietis atvyko teisėtai (2 p.). Jokių kitų atvejų, kai praÅ¡ymas gali bÅ«ti pateiktas Migracijos departamentui, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, Ä®statymo 67 straipsnio 11 dalyje nenustatyta. Taigi, Migracijos departamentas neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Nepagrįsti yra ir pareiÅ¡kėjos skundo teiginiai, kad ji neturėjo galimybės pateikti praÅ¡ymo suteikti prieglobstį anksčiau. Nurodo, jog pagal Ä®statymo 67 straipsnio 11 dalies 3 punktÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, bÅ«dama užsienyje, turėjo pateikti užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėja bandė pateikti praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ir kad toks praÅ¡ymas nebuvo priimtas, pareiÅ¡kėja nepateikė.

Nebuvo pateikti ir įrodymai, kad pareiÅ¡kėja Å¡ia tvarka negalėjo pasinaudoti. Akcentuoja, kad net atvykusi į Lietuvos Respublikos teritorijÄ neteisėtai, pareiÅ¡kėja turėjo visas galimybes pateikti praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį VSAT, kaip tai yra nustatyta Ä®statymo 67 straipsnio 11 dalies 3 punkte, kadangi, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, bÅ«tent VSAT pareigÅ«nai 2021 m. spalio 2 d. sulaikius pareiÅ¡kėjÄ , surašė jai įtariamojo laikino sulaikymo protokolÄ . Jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiÅ¡kėja neturėjo galimybės nedelsiant, tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sulaikyta, VSAT pareigÅ«nams pateikti praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nei pareiÅ¡kėja, nei jos atstovas nepateikė.

Nagrinėjamu atveju skunde nurodyti teiginiai, kad pareiÅ¡kėja buvo sulaikyta jau Lietuvos gilumoje, o ne pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, ir galėjo praÅ¡ymÄ pateikti tik po mėnesio, yra deklaratyvÅ«s ir nepatvirtina, kad ji neturėjo galimybės pateikti praÅ¡ymÄ nedelsiant, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji jau tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo sulaikyta, kontaktavo su VSAT pareigÅ«nais. Migracijos departamentas pažymi, kad Ä®statymo 67 straipsnio 12 dalyje imperatyviai nustatyta, kad praÅ¡ymas, pateiktas nesilaikant to paties straipsnio 11 dalies reikalavimų, nepriimamas.

Nurodo, kad Migracijos departamentas ne tik neturėjo teisinio pagrindo priimti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nes pareiÅ¡kėja į Lietuvos RespublikÄ atvyko neteisėtai, bet pareiÅ¡kėja turėjo visas galimybes pateikti praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį kitais įstatymo 67 straipsnio 11 dalyje nurodytais bÅ«dais, tačiau Å¡iomis galimybėmis ne tik nepasinaudojo, bet bandė apgauti Lietuvos Respublikos pareigÅ«nus, pateikdama žinomai suklastotÄ asmens dokumentÄ .

Skunde pareiÅ¡kėja nepateikė jokių tokį savo elgesį paaiÅ¡kinančių priežasčių, o deklaratyvÅ«s skundo teiginiai, kad pareiÅ¡kėja neturėjo kitos galimybės pateikti prieglobsčio praÅ¡ymÄ , prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir teisės aktų nuostatoms, todėl nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamÄ raÅ¡tÄ neteisėtu ar nepagrįstu. Nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas padarė teisės taikymo klaidÄ ir pareiÅ¡kėjos atveju turėjo vadovautis ne Ä®statymo 67 straipsnio 11 ir 12 dalimis, o to paties straipsnio 1 dalimi.

Pažymi, kad pareiškėjos Migracijos departamentui 2021 m. lapkričio 30 d. pateikto prašymo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio (kuri iki šiol nėra atšaukta). Įstatymo 67 straipsnyje yra imperatyviai nustatyta, kad, esant šiai situacija, yra taikomos būtent Įstatymo 67 straipsnio 11 ir 12 dalys. Pareiškėja turėjo visas galimybes pasinaudoti šiose nuostatose įtvirtinta prašymo pateikimo tvarka.

Nurodo, jog Migracijos departamentas nėra įgaliotas spręsti dėl praÅ¡ymo suteikti prieglobstį priėmimo tais atvejais, kai toks praÅ¡ymas turi bÅ«ti pateiktas VSAT ar Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Kiekviena institucija, kuri pagal Ä®statymo 67 straipsnio nuostatas yra įgaliota priimti tokio pobÅ«džio praÅ¡ymus, dėl Å¡ių praÅ¡ymų priėmimo sprendžia savo kompetencijos ribose. Nagrinėjamu atveju, Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pateiktas Migracijos departamentui, šį praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo bÅ«tent pagal Migracijos departamento kompetencijÄ .

Kaip jau minėjome, pareiÅ¡kėjÄ praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Migracijos departamentui galėjo pateikti tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje ji bÅ«tų teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja į LietuvÄ atvyko neteisėtai, Migracijos departamentas, neiÅ¡eidamas už savo kompetencijos ribų, paaiÅ¡kino, kad jos praÅ¡ymas neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali bÅ«ti priimtas. Kaip teisingai nurodo pareiÅ¡kėja, pagal Ä®statymo 67 straipsnio 12 dalį VSAT, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumÄ ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį.

Taigi, tokiu atveju būtent VSAT, o ne Migracijos departamentas, turi vertinti, ar yra Įstatymo 67 straipsnio 12 dalyje nurodytos aplinkybės. Kadangi pareiškėjos prašymas buvo pateiktas ir VSAT (pagal Įstatymo 67 straipsnio nuostatas jis ir turėjo būti teikiamas šiai tarnybai) ir būtent ši tarnyba gali nustatyti, ar yra Įstatymo 67 straipsnio 12 dalyje nurodytos aplinkybės, Migracijos departamentas neturėjo jokio teisinio ar faktinio pagrindo kreiptis į VSAT dėl dokumentų ar nuomonės pateikimo.

Migracijos departamentas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Ä¯vertino pagal Migracijos departamento kompetencijÄ , remdamasis pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pateikimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimais ir atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjos individualias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 22 d. raÅ¡to Nr. 10K-39670, kuriuo grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjos prieglobsčio praÅ¡ymas, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teismo 2021 m. spalio 22 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (iki 2022 m. sausio 22 d.).

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu suimtai pareiÅ¡kėjai buvo uždrausta laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 12 d. iki 2022 m. sausio 12 d. pasimatyti su visais asmenimis, iÅ¡skyrus gynėjÄ (advokatÄ ) ir paskambinti Å¡iems asmenims. Å iame ikiteisminiame tyrime pareiÅ¡kėjai buvo įteiktas parneÅ¡imas apie įtarimÄ , jai galimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 300 str. 2d., 291 str. 1 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rÅ«mų 2021 m. gruodžio 22 d, teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1733-298/2021 pareiÅ¡kėja buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 291 str. 1d., 300 str. 2d., ir jai skirta 90 parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64(1) str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir pareiÅ¡kėjai paskirta 60 parų areÅ¡to bausmė. Sutinkamai su LR BK 66 str., LR BPK 140 str. 9 d., į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo metu iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. spalio 21 d. ir nuspręsta pareiÅ¡kėjÄ laikyti visiÅ¡kai atlikusia bausmę pagal šį baudžiamÄ jį įsakymÄ . Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiÅ¡kėjai pritaikyta sulaikymui alternatyvi priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre. 2021 m. lapkričio 29 d. pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ Migracijos departamentui ir VSAT suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas skundžiamu RaÅ¡tu grÄ Å¾ino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo ir nurodė, jog praÅ¡ymas dėl prieglobsčio nėra pateiktas nedelsiant, jis pateiktas nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų nuostatų. Ä®statymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 184 dalyje įtvirtinta, kad praÅ¡ymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma iÅ¡reikÅ¡tas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Ä®statymo 67 straipsnio 11 dalyje numatyta, jog paskelbus karo padėtį, nepaprastÄ jÄ padėtį, taip pat ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplÅ«džio, užsieniečio praÅ¡ymas suteikti prieglobstį gali bÅ«ti pateiktas:

1) pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;

2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos RespublikÄ užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui;

3) užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Pagal Ä®statymo 67 straipsnio 12 dalį, užsieniečio praÅ¡ymas suteikti prieglobstį, pateiktas nesilaikant Å¡io straipsnio 11 dalyje nurodytos tvarkos, nepriimamas, paaiÅ¡kinant praÅ¡ymo suteikti prieglobstį pateikimo tvarkÄ . Valstybės sienos apsaugos tarnyba, atsižvelgusi į užsieniečio pažeidžiamumÄ ar kitas individualias aplinkybes, gali priimti užsieniečio, neteisėtai kirtusio Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį. 2013 m. birželio 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Prieglobsčio procedūrų direktyva) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu tarptautinės apsaugos prašoma kitų institucijų, kurios, tikėtina, gali gauti tokių prašymų, tačiau nėra kompetentingos juos registruoti pagal nacionalinę teisę, valstybės narės užtikrina, kad tokiu atveju registracija būtų vykdoma ne vėliau kaip per šešias dienas nuo prašymo dienos.

Pagal Prieglobsčio procedūrų direktyvos 6 straipsnio 5 dalį, jeigu dėl vienu metu didelio trečiosios šalies piliečių arba asmenų be pilietybės prašomos tarptautinės apsaugos skaičiaus praktiškai labai sunku laikytis 1 dalyje nustatyto termino, valstybės narės gali numatyti, kad tas terminas pratęsiamas iki 10 darbo dienų. Aprašo 22 punkte įtvirtinta, jog prašymas suteikti prieglobstį laikomas pateiktu, kai užsienietis jį pateikia Įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nurodytai valstybės institucijai ar įstaigai (toliau – institucija), laikydamasis to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ , praÅ¡ymas suteikti prieglobstį privalo bÅ«ti pateiktas nedelsiant. Pagal ApraÅ¡o 23 punktÄ , jeigu praÅ¡ymas suteikti prieglobstį pateikiamas Ä®statymo 67 straipsnio 1 dalyje nenurodytai institucijai ir (arba) nesilaikant to paties straipsnio 2 dalyje ar ApraÅ¡o 22 punkte nustatytų reikalavimų, toks praÅ¡ymas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo momento, kai yra nustatoma, kad gautas praÅ¡ymas yra praÅ¡ymas suteikti prieglobstį, grÄ Å¾inamas užsieniečiui, jį informuojant apie praÅ¡ymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarkÄ .

Å i informacija pateikiama užsieniečiui raÅ¡tu ta kalba, kuriÄ , kaip pagrįstai galima manyti, jis supranta. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai grÄ Å¾intas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas skundžiamame RaÅ¡te nurodo, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl prieglobsčio nėra pateiktas nedelsiant. Pažymėtina, jog Ä®statymo 67 straipsnio 11 ir 12 dalys nėra nurodyta, jog praÅ¡ymas suteikti prieglobstį turi bÅ«ti pateikiamas nedelsiant.

Å i pareiga kildinama iÅ¡ poįstatyminio teisės akto – ApraÅ¡o. Nors pareiÅ¡kėja skunde nurodo, jog imperatyvaus įstatyminio reikalavimo, numatyto 67 straipsnio 11 ir 12 dalyse, praÅ¡ymÄ pateikti nedelsiant, valstybės institucijų atsisakymas priimti praÅ¡ymÄ remiantis savo poįstatyminiu teisės aktu, savavaliÅ¡kai ir nepagrįstai duodant nuorodÄ Ä¯ Ä®statymÄ , laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, tačiau su tokia pareiÅ¡kėjos nuomone nesutiktina. Ä®statymo 67 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog tvarkÄ , reglamentuojančiÄ užsieniečių praÅ¡ymų suteikti prieglobstį pateikimÄ ir nagrinėjimÄ , nustatymÄ , ar prieglobsčio praÅ¡ytojas yra pažeidžiamas asmuo, sprendimų priėmimÄ ir jų vykdymÄ , nustato vidaus reikalų ministras.

Taigi, bÅ«tent Ä®statymu vidaus reikalų ministrui yra pavesta nustatyti praÅ¡ymų suteikti prieglobstį pateikimo tvarkÄ , kuri ir yra nustatyta ApraÅ¡e, todėl darytina iÅ¡vada, jog ApraÅ¡o nuostatos, reikalaujančios pateikti praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį nedelsiant, Ä®statymo nuostatoms neprieÅ¡tarauja. Tačiau teismas akcentuoja ir tai, jog analizuojant tarptautinius teisės aktus nustatyta, jog 1951 m. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) nėra nustatytas laiko reikalavimas prieglobsčio praÅ¡ymo pateikimui.

Taip pat Prieglobsčio procedÅ«rų direktyvoje ir 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES dėl trečiųjų Å¡alių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomÄ apsaugÄ galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobÅ«džio reikalavimų (naujos redakcijos) (toliau – Kvalifikavimo direktyva), pagrindiniuose Europos SÄ jungos teisės aktuose nustatančiuose prieglobsčio sistemÄ Europos SÄ jungoje, irgi nėra nustatyta jokio termino ar sÄ lygos, kada užsienietis turi pateikti prieglobsčio praÅ¡ymÄ .

Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodomos sÄ lygos, kurioms esant turi bÅ«ti taikomas prieglobsčio praÅ¡ytojų nebaudimas - įvažiavęs į Å¡alį, kurioje jis ruoÅ¡iasi praÅ¡yti prieglobsčio, turi nedelsdamas prisistatyti valdžios institucijoms. Konvencijos 31 straipsnyje įtvirtintas „nedelsiamo prisistatymo“ kriterijus yra aptartas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro Tarptautinių ir Europos standartų, kuriais reglamentuojamas prieglobsčio praÅ¡ytojų nebaudimas už neteisėtÄ atvykimÄ arba buvimÄ , prieglobsčio praÅ¡ytojų, ypač specifinių poreikių grupių, pavyzdžiui, vaikų, sulaikymas, amžiaus vertinimas bei galimybė gauti informacijos, konsultavimas ir prieglobsčio procedÅ«ra, apžvalgoje (toliau - JTVPRK), kurioje nurodyta, jog tarptautinėje teisėje nenustatytas įpareigojimas asmeniui praÅ¡yti tarptautinės apsaugos pasitaikius pirmai tinkamai progai.

Be to, netgi tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas tyčia vengia pateikti praÅ¡ymÄ , pavyzdžiui, todėl, kad norėtų praÅ¡yti prieglobsčio kitoje valstybėje, kurioje yra apsistoję jo giminaičiai ar draugai, Å¡is nedelsimas nebÅ«tinai rodo, kad pareiÅ¡kėjo poreikis gauti tarptautinę apsaugÄ yra nepagrįstas. Minėtoje JTVPRK apžvalgoje nurodyta, jog taikant „nedelsiamo prisistatymo“ aspektÄ , reikia atsižvelgti į tai, kad skubaus prisistatymo sÄ voka yra santykinė, skubumas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, taip pat ir nuo galimybės pasikonsultuoti.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobÅ«džio bylose pabėgėlis neretai tranzitu kerta kitas valstybes, o sulaikomas trečioje valstybėje pasipraÅ¡o prieglobsčio, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teisme Å¡ios aplinkybės neginčijamos, nesureikÅ¡minamos ir nėra laikomos pagrindu nesuteikti apsaugos (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. birželio 26 d. sprendimas Haghilo v. Cyprus; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimas H.S. and others v. Cyprus). AnalogiÅ¡kos praktikos (dėl sÄ vokos „nedelsiant“ pabėgėlių bylose) laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ sias bylas dėl pabėgėlių galimai padarytų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje Nr. 2K-217-628/2021 nurodyta, kad Konvencijos sÄ voka „nedelsiant“ yra santykinė ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių, be kita ko, galimybės pasikonsultuoti ir gauti informacijÄ , ji neturi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip griežtas reikalavimas laiko atžvilgiu, atsižvelgiant į ypatingÄ prieglobsčio praÅ¡ytojų padėtį, kaip antai neteisingÄ supratimÄ , klaidingus kontrabandininkų patarimus, traumos poveikį, kalbos problemas, informacijos trÅ«kumÄ , nesaugumo, nepasitikėjimo ir baimės jausmÄ , buvusiÄ bendravimo su valstybės institucijomis (pareigÅ«nais) patirtį.

Konvencijos aiÅ¡kinimo Å¡altiniuose pabėgėlių, atvykstančių ir pateikiančių netikrus ar suklastotus dokumentus, situacijos kontekste taip pat pažymėta, kad pabėgėliai gali pagrįstai baimintis, jog bus supaprastinta tvarka grÄ Å¾inti į iÅ¡vykimo vietÄ , ir pasienio ar atvykimo postus traktuoti kaip nesaugias ar netinkamas vietas kreiptis dėl prieglobsčio. Å iame kontekste akcentuojama ir bÅ«tinybė atitinkamiems valstybės pareigÅ«nams patiems identifikuoti asmenis, siekiančius prieglobsčio, ir nukreipti juos į tinkamas institucijas ir nurodyti reikiamas procedÅ«ras.

Be to, netgi tais atvejais, kai pareiÅ¡kėjas tyčia vengia pateikti praÅ¡ymÄ , pavyzdžiui, todėl, kad norėtų praÅ¡yti prieglobsčio kitoje valstybėje, kurioje apsistoję jo giminaičiai arba draugai, Å¡is delsimas nebÅ«tinai rodo, kad pareiÅ¡kėjo poreikis gauti tarptautinę apsaugÄ yra nepagrįstas. Minėta, kad tarptautinėje teisėje nenustatytas įpareigojimas asmeniui praÅ¡yti tarptautinės apsaugos pasitaikius pirmai progai. Nors Migracijos departamentas nurodo, jog nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra aktuali pareiÅ¡kėjos atžvilgiu, nes minėta baudžiamoji byla vyko dėl 2019 m. vykusių įvykių, kai Lietuvos Respublikoje nebuvo paskelbta ekstremali padėtis dėl masinio užsieniečių antplÅ«džio, tačiau nesutiktina su tokia Migracijos departamento nuomone, nes aukščiau minėtoje praktikoje iÅ¡dėstyta analogiÅ¡ka praktika, kuri yra ir tarptautiniuose dokumentuose.

Pažymėtina ir tai, jog atvejais, kai nacionalinės teisės aktai prieÅ¡tarauja Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) teisės nuostatoms, įskaitant ir direktyvas, turi bÅ«ti vadovaujamasi netiesioginio ES teisės veikimo principu, kaip tai nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje EA-4316-858/2017. Å is principas reiÅ¡kia, kad valstybės narės teismas, taip pat kitos kompetentingos valstybės institucijos, aiÅ¡kindamos ir taikydamos nacionalinę teisę, nesvarbu, ar jos nuostatos priimtos prieÅ¡ įsigaliojant direktyvai, ar po to, turi jÄ aiÅ¡kinti kuo labiau atsižvelgdamos į direktyvos tekstÄ ir tikslÄ , kad bÅ«tų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (žr.

Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 1990 m. lapkričio 13 d. sprendimÄ byloje Marleasing (C-106/89); 2008 m. birželio 24 d. sprendimÄ byloje Commune de Mesquer (C-188/07); 1997 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ byloje Inter-Environnement Wallonie (C-129/96); 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje H. K. (C-218/01) ir kt.). MinėtÄ bÅ«tinybę nacionalinę teisę aiÅ¡kinti pagal direktyvų nuostatas ir tikslus yra ne kartÄ pažymėjęs ir LVAT (žr. LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje A-858-1810/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-686/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgtina į tai, jog pareiÅ¡kėjai atsidÅ«rus Lietuvoje, t. y. svetimoje, jai nepažįstamoje, kitokios kultÅ«ros Å¡alyje, nemokant valstybinės kalbos, bÅ«nant suimtai, buvo sudėtinga suvokti, kada, kaip ir į kÄ privaloma kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo, todėl darytina iÅ¡vada, jog Migracijos departamentas netinkamai aiÅ¡kina sÄ vokÄ â€žnedelsiant“. Migracijos departamentas skundžiamame RaÅ¡te taip pat nurodo, jog vadovaujantis 67 straipsnio 11 ir 12 dalimis, paskelbus karo padėtį, nepaprastÄ jÄ padėtį, taip pat ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplÅ«džio, užsieniečio praÅ¡ymas suteikti prieglobstį gali bÅ«ti pateiktas: pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;

Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai į Lietuvos RespublikÄ užsienietis atvyko teisėtai, – Migracijos departamentui; užsienio valstybėje – užsienio reikalų ministro nurodytose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja savo praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio suteikimo pateikė VSAT ir Migracijos departamentui. Nors Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, jog pareiÅ¡kėja praÅ¡ymÄ suteikti prieglobstį Migracijos departamentui galėjo pateikti tik tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikoje ji bÅ«tų teisėtai, tačiau teismo vertinimu, vadovaujantis Prieglobsčio procedÅ«rų direktyvos 6 straipsnio 1 ir 5 dalimis, net ir pateikus praÅ¡ymÄ dėl prieglobsčio institucijai, kuri nėra kompetentinga jį registruoti pagal nacionalinę teisę, Migracijos departamentas privalėjo užtikrinti, jog pareiÅ¡kėjos prieglobsčio praÅ¡ymas bÅ«tų registruotas per 6 arba 10 dienų, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė.

Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti skundžiamÄ RaÅ¡tÄ pagrįstumo, bÅ«tina įvertinti ginčijamo RaÅ¡to, kuris laikytinas vieÅ¡ojo administravimo aktu, atitiktį VAÄ® 10 straipsnio nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodyta, kad administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, motyvai.

Administraciniame sprendime turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka (VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies 7 punktas). AiÅ¡kindamas minėto įstatymo straipsnio (iki 2020 m. lapkričio 1 d. VAÄ® 8 straipsnis) nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Akte turėtų bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827-14, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440-14).

Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, jog Migracijos departamento RaÅ¡tas neatitinka VAÄ® 10 straipsnio reikalavimų. RaÅ¡te tik pateikiamas teisinis pagrindas, tačiau nėra nurodytas faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios individualios aplinkybės bei motyvai. IÅ¡ skundžiamo RaÅ¡to nėra aiÅ¡ku, kokių veiksmų (į kÄ kreiptis, kokiu bÅ«du kreiptis, kokia kalba kreiptis) turi imtis pareiÅ¡kėja, kad galėtų įgyvendinti teisę kreiptis dėl prieglobsčio.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamento RaÅ¡tas negali bÅ«ti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl RaÅ¡tas naikintinas, o Migracijos departamentas įpareigotinas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo priėmimo klausimÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos M. A. skundÄ patenkinti. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus Prieglobsčio skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. raÅ¡tÄ Nr. 10K-39670 ir įpareigoti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrių pareiÅ¡kėjos M. A. praÅ¡ymo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo priėmimo klausimÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Asta Adamonytė - Šipkauskienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė