2K-6/2013 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-6/2013

Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00326-2009-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4;

2.4.5.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 31 d. nutartis, kuria nuteistojo I. L. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. L., kuriam apeliacinės instancijos teismo nutartimi baudžiamoji byla dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau šios teismų sprendimų dalys kasacine tvarka neapskųstos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Dalios Bajerčiūtės pranešimą,

n u s t a t ė :

I. L. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 6 d., 19.10 val., Vievyje, Vilniaus g. 53 esančios kavinės UAB „Sėkmės užeiga“ lauko terasoje, pagrobė svetimą turtą – V. B. piniginę su joje buvusiais 985 Lt ir 620 eurų (pagal 2009 m. liepos 6 d. valiutų kursą – 2148,30 Lt) bei dokumentais ir taip padarė nukentėjusiajam 3374,30 Lt žalą.

Kasaciniu skundu nuteistasis I. L. prašo apeliacinės instancijos nuosprendį (turėtų būti – nutartį) panaikinti ir jį išteisinti.

Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio nuostatas, nes neanalizavo kai kurių svarbių aplinkybių. Kasatoriaus manymu, teismai, nesilaikydami įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų, kartu pažeidė ir BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas, tuo tarpu teismo pareiga – siekti nustatyti byloje tiesą neapsiribojant vien proceso dalyvių pateikiamais duomenimis, bet ir vadovaujantis BPK 242 straipsniu bei kitomis proceso nuostatomis. Kasatorius nurodo, kad taip pat pažeistos BK 235 straipsnio 1 dalies, BPK 7 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 328 straipsnio nuostatos.

Kasatorius teigia, kad, sprendžiant klausimą dėl jo kaltės pavogus nukentėjusiojo V. B. piniginę, būtina patikrinti, ar byloje yra pakankamai įrodymų, kurie leistų neabejotinai konstatuoti jo kaltę. Pasak kasatoriaus, jam inkriminuotos veikos įrodytumas iš esmės grindžiamas vaizdo įrašu, kuriame matyti kaip jis, nukentėjusiajam bei kitiems asmenims (V. R., R. L.) išbėgus iš kavinės, nuo kavinės grindų pakelia tamsios spalvos daiktą. Kasatoriaus teigimu, šis daiktas objektyviai negalėjo būti nukentėjusiojo piniginė, nes, kaip nurodo pats nukentėjusysis, iš pradžių jo piniginė gulėjo ant staliuko su kitais daiktais; vadinasi, šį momentą bei tai, kaip šis tamsus daiktas atsidūrė ant grindų, turėjo užfiksuoti vaizdo kamera. Tuo tarpu vaizdo įraše matyti, kad tokio daikto atsiradimas prie staliuko ant grindų užfiksuotas tik tada, kai pro šią vietą praėjo V. R. ir R. L. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d. specialisto išvadoje nenurodyta, jog daiktas, kurį jis pakėlė, yra piniginė. Be to, specialisto tyrimas atliktas nekompetentingai, nes ekspertas (specialistas) nenurodė faktinių grindinio plytelių matmenų, nepateikė skaičiavimų, nesulygino tiriamo objekto atvaizdo matmenų su kitų atvaizduotų daiktų matmenimis (nors tokią galimybę turėjo), nenurodė ilgių nustatymo paklaidų ir net nebuvo atvykęs į įvykio vietą. Kasatorius pažymi, kad nė vienas įvykio liudytojas nematė nukentėjusiojo V. B. piniginės, todėl kyla abejonių, ar tuo metu jis apskritai ją turėjo.

Kasatorius teigia, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiojo parodymus apie piniginėje buvusias pinigų sumas ir dokumentus. Kasatorius, išdėstęs nukentėjusiojo V. B. parodymų apie šias aplinkybes turinį, tvirtina, kad šis nenuosekliai aiškino apie piniginėje buvusias pinigų sumas, kam jos priklausė ir pan., ir akivaizdžiai melavo. Be to, kasatoriaus nuomone, melagingus parodymus apie šias aplinkybes davė ir liudytoja G. B.

Atsiliepimu į nuteistojo I. L. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Sergejus Stulginskis prašo šį skundą atmesti.

Pirmiausia prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuteistojo I. L. kasacinio skundo argumentai, kuriais jis ginčija faktus, savaip aiškina bei vertina buvusius įvykius ir nesutinka su teismų padarytomis išvadomis vertinant įrodymus bei nustatant atskirus faktus, paliktini nenagrinėti.

Prokuroro teigimu, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai I. L. kaltę padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką grindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visetu, nešališkai išnagrinėję visas aplinkybes, įrodymus įvertindami pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra motyvuotos, neginčytinos ir neprieštaringos. Skundžiamus sprendimus priėmę teismai (priešingai nei teigiama kasaciniame skunde) neignoravo paties nuteistojo pateiktų gynybos argumentų, vertino juos kartu su kitais bylos įrodymais ir motyvuotai atmetė kaip nepagrįstus.

Prokuroro nuomone, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai išanalizavo ir įvertino ginčijamus nukentėjusiojo V. B., liudytojo G. B. parodymus, daiktų pateikimo bei apžiūros protokolus, vaizdo įrašą, Lietuvos teisės ekspertizės centro specialisto išvadą dėl vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių, eksperto K. G. paaiškinimus. Šiuos įrodymus, tarp jų – ir nukentėjusiojo parodymus, palygino tarpusavyje ir su kitais bylos duomenimis, patikrino jų patikimumą, nurodė motyvus, kodėl nėra pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kurie dėl esminių bylos aplinkybių patvirtinti kitais faktiniais duomenimis.

Taigi, prokuroro teigimu, priešingai nei tvirtina kasatorius, jo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką nustatytas remiantis ne prielaidomis, o sistemiškai analizuojant bei vertinant visus byloje surinktus įrodymus, kurie sudaro vieningą, vienų kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo I. L. apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Kartu prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, atliko įrodymų tyrimą bei išnagrinėjo papildomus faktinius duomenis. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas nutartyje visais bylai svarbiais aspektais, kurie buvo iškelti I. L. apeliaciniame skunde, išsamiai pasisakė ir pateikė motyvuotas išvadas.

Prokuroras taip pat teigia, kad nėra duomenų, jog šią baudžiamąją bylą nagrinėję pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai ar asmeniškai teisėjai būtų buvę šališki, neobjektyvūs ar suinteresuoti bylos baigtimi. Nuteistojo teisės teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės teisingam jos išsprendimui, nebuvo suvaržytos. Byla išnagrinėta laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir vadovaujantis tuo, kad įstatymui bei teismui visi asmenys yra lygūs (BPK 6 straipsnio 2, 3 dalys).

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK pažeidimų

Kasatorius I. L. iš esmės ginčija pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadas dėl bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai neteisingai sprendė veikos įrodytumo klausimus ir dėl to priėmė nepagrįstus sprendimus, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, nagrinėjant bylą ir vertinant joje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja; šie klausimai yra žemesnių instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Kartu pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu vertindami įrodymus teismai nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių BPK nuostatų ir jų sprendimai yra pakankamai motyvuoti.

Kasacinio skundo argumentai dėl esminių BPK normų pažeidimų – nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismų sprendimų turinio, I. L. kaltė padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką grindžiama teisėtais būdais gautais ir tiesiogiai teisme nagrinėjant bylą, t. y. BPK 242 straipsnio nustatyta tvarka ištirtais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamojo nuosprendžio išvadų pagrįstumą bei teisingumą nustatant įrodinėtinas aplinkybes, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atliko įrodymų tyrimą: papildomai apklausė nukentėjusįjį V.

B., ištyrė jo pateiktus ir teismo išreikalautus (iš Valstybinės mokesčių inspekcijos) dokumentus, apklausė liudytoją G. B. (proceso dalyviai, tarp jų ir kasatorius bei jo gynėjas, tirti įrodymų neprašė, teismas įrodymus tyrė savo iniciatyva (BPK 270 straipsnio 3 dalis)). Iš naujo įvertinęs bylos įrodymus: aptaręs jų turinį, sugretinęs bei palyginęs su įvykiu susijusias aplinkybes (tiek kaltinančias, tiek teisinančias), teismas padarė išvadas, kad įvykį mačiusių liudytojų, nukentėjusiojo V. B., iš dalies nuteistojo I.

L. parodymai, filmuotoje medžiagoje užfiksuoti duomenys, specialisto išvados ir specialisto K. G. paaiškinimai, t. y. bylos įrodymų visuma, patikimai ir pakankamai patvirtina tai, kad nuo stalo nukritusią nukentėjusiojo piniginę, tuo pasinaudodamas, paėmė ir pasisavino I. L., o šio pateikta versija, esą nuo grindų jis pakėlęs cigarečių „Kent“ pakelį, paneigta. Taip pat teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiojo V. B. parodymai apie piniginėje buvusią pinigų sumą abejonių nekelia, tokių faktų tikrumas patikrintas ir kitais įrodymais.

Pripažindamas įrodytomis kasatoriui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl jų grindė įrodymų vertinimu, atliktu išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas turinčias reikšmę bylai aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, taigi taip, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, o daryti kitokias išvadas dėl kasatoriaus kaltės padarius vagystę įrodytumo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl kasatoriaus nuteisimo pagrįstu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai), nenustatęs šios nuosprendžio dalies pakeitimo (BPK 328 straipsnis) ir bylos nutraukimo (BPK 235 straipsnio 1 dalis) pagrindų (apie juos nurodoma kasaciniame skunde), priimtoje nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo I.

L. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Kasaciniame skunde nurodytų BPK 7 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, BK 2 straipsnio 3, 4 dalių taikymas yra siejamas su kaltumo, nusikalstamos veikos buvimo įrodytumo klausimų išsprendimu. Šios normos yra bendrosios BPK ir BK nuostatos dėl rungimosi, nekaltumo prezumpcijos principų užtikrinimo baudžiamojo proceso metu ir baudžiamosios atsakomybės pagal baudžiamąjį įstatymą pagrindų, jų įgyvendinimą suponuoja tinkamas konkrečių baudžiamojo proceso ir baudžiamojo įstatymo normų taikymas (šiuo aspektu į kasacinio skundo argumentus atsakyta).

Dėl to teisėjų kolegija atskirai minėtų bendrųjų BPK ir BK nuostatų taikymo nenagrinėja ir kartu konstatuoja, kad jos nebuvo pažeistos, kasatoriaus teiginiai apie tai prieštarauja bylos medžiagai.

Taigi, sprendžiant kasatoriaus baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį klausimus, teisės taikymo pažeidimų, apie kuriuos nurodyta kasaciniame skunde, nebuvo padaryta. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų naikinti ar keisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus (dėl I. L. nuteisimo), jie pripažintini teisingais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo I. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Valerijus Čiučiulka

Dalia Bajerčiūtė