2017-08-31 Nr. AB-15848-3-62-3-01776-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1171-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01776-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 57.1.1; 57.3; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. V. su 2014 m. gruodžio 1 d. skundu, kurį vėliau patikslino (toliau skundas ir jo patikslinimai kartu įvardijami skundu), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2986; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-756 „Dėl Kauno rajono (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano rengimo“ dalį dėl laisvos žemės fondo, pretendentą Nacionalinę žemės tarnybą panaikinant iš sąrašo dėl plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), bloko Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), miško paskirties 1,75 ha miško žemės privatizavimui aukcione, asmeninio ūkio teritorijoje nustatytame laisvos žemės fondo plote dėl pareiškėjo R. V. įtraukimo į pretendentų sąrašą privatizuoti žemės sklypą sodybai vietoj pretendento Nacionalinės žemės tarnybos; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 „Dėl (duomenys neskelbtini) pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane, sąrašo patvirtinimo“ 2 punktą – miškų ūkio paskirties valstybinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 1,75 ha ploto (duomenys neskelbtini) girininkijoje pretendentui Nacionalinei žemės tarnybai parduoti aukcione; 4) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių per protingą terminą nuo administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos inicijuoti žemėtvarkos projekto papildymą R. V. sodybai tikslinti laisvo fondo Nr. (duomenys neskelbtini) 1,75 ha sklypo plotą ir formuoti nesumažintą sodybos plotą pagal įstatymą (su naudota 0,675 ha žeme), sujungiant su sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjo prašymą namo savininkui R. V. gyvenamo namo (duomenys neskelbtini) (statybos metai – 1986–1988, inventorizuotas 1990 m. rugsėjo 6 d., 261,58 kv. m) 330,9 kv. m ploto sodybai suformuoti; 5) iš atsakovo priteisti 584,08 Eur teismo išlaidoms atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijami aktai dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimti pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Šie aktai užkirto pareiškėjui kelią galutinai suformuoti naudotą sklypą gyvenamajai teritorijai. Neterminuotą žemės sklypo nuomą atsakovas 2014 m. rugpjūčio 13 d. sustabdė. Ginčijami aktai taip pat prieštarauja Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. vasario 28 d. įsakymui Nr. 02-05-2466, kuriuo Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui buvo pavesta informuoti piliečius apie galimybę gauti žemę, rengiant projekto papildymą. Šio skyriaus pareigūnai privalėjo be išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, tačiau žinodami apie poreikį pareiškėjui formuoti žemę sodybai, jo apie esamą situaciją neinformavo. Atsakovas nesprendė klausimo dėl sodybos formavimo ir nurodė, kad R. V. miško žemės negali parduoti. Jam buvo nurodyta gauti naują statybos leidimą, kadangi senasis negaliojo, kad būtų galima formuoti žemės sklypą sodybai. Nuo 2006 m. vasario 28 d. trukusiu neveikimu atsakovas atsisakė pareiškėjui formuoti sodybos sklypą. Pažymėjo, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) kerta neteisėtai suprojektuotą miško paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). R. V. 2014 m. birželio 2 d. gavo naują namo statybos / rekonstrukcijos leidimo versiją ir įrodė teisėtą gyvenamojo namo formavimą. Jis siekia užbaigti sodybos suformavimą statybai / rekonstrukcijai.

Pareiškėjo nuomone, Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė viešąjį interesą, susijusį su konkretaus asmens teisių, interesų, teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų pažeidimu, kadangi žinodamas apie esančią situaciją, nuo 2004 m. liepos 26 d. neužtikrino, kad R. V. galėtų netrukdomas naudotis nuosavybe. Atsakovas taip pat pažeidė nuosavybės apsaugos, saugomų vertybių, gero viešo administravimo, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 11 dalies, 10 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktus, nelaikė pareiškėjo teisėtu žemės naudotoju, o žemėtvarkos papildymo projektu 2006 m. vasario 28 d. nesuformuodamas sodybos teritorijos, sukėlė R.

V. neigiamas teisines pasekmes. Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nevertino visų teisinių bei faktinių aplinkybių, teismo liudijimų ir pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, 9 straipsnio 2 punktą bei 10 straipsnio 5 dalį, nesivadovavo viešo registro duomenimis ir nuo 2005 m. spalio 24 d. nenagrinėdama pareiškėjo prašymų, pažeidė teisingumą. Institucija taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1–4 dalis, 7 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnį, pareigą tartis su savininku, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

Atsakovas taip pat pažeidė draudimą elgtis nesąžiningai, kadangi nurodė, kad R. V. reikalavimams yra taikoma senatis ir pareiškėjas delsė pasinaudoti teise apskųsti ginčijamus aktus. R. V. nuomone, atsakovo veiksmai prieštarauja 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. 1-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teise turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ 1 ir 2 straipsniams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1478 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1073 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir prašymų leisti pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį padavimo, nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ 5.1 ir 5.2 punktams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1348 „Dėl valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo“ 5 ir 6 punktų normoms.

R. V. pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. liepos 14 d. įsakyme nurodytoje sklypo vietoje – (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. plane – (duomenys neskelbtini)) perduodamo neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti sklypo plotas – 1,75 ha, žemės (miško) sklypo naudojimo paskirtis (būdas) – miškų ūkio / ūkinių miškų sklypai, yra ir ginčo 0,675 ha ploto žemės sklypas, kurio mišku neapaugusioje dalyje yra pareiškėjo pastatas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo įrenginiai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Minėtas įsakymas iš esmės panaikina R. V. teisę šiuos pastatus eksploatuoti ir statyti valymo įrengimus, o Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka išduotas statybos leidimas faktiškai lieka beprasmis.

Pareiškėjas, kaip aplinkinio žemės sklypo savininkas, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo 5 punktą yra pretendentas pirkti 1,75 ha (su naudota 0,675 ha ploto) miškų ūkio paskirties žemę, kaip gyvenamą teritoriją, suformavus ją pagal 2006 m. vasario 28 d. žemėtvarkos projekto papildymą, tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus iš esmės neteisėtomis ginčijamų 2014 m. birželio 9 d. ir 2014 m. liepos 14 d. įsakymų dalimis, jose nurodant, kad pretendentas yra Nacionalinė žemės tarnyba, o sklypo plotas – 1,75 ha, R. V. yra ne tik pašalintas iš pretendentų sąrašo, bet ir panaikinta jo pirmumo teisė gauti žemę sodybai ne aukciono tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 1348 5 ir 6 punktų nuostatomis. Taip yra todėl, kad su privačia pareiškėjui priklausančia žeme besiribojantis valstybinės žemės sklypas, ant kurio yra 1986–1988 m. pastatyti R. V. nuosavybės teise priklausantys pastatai, viršija 1 ha.

R. V. akcentavo, kad jo namas iki 1990 m. buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) į kaimo vietovę, todėl jis pagal 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. 1-806 1 straipsnį turėjo ir tebeturi teisę neterminuotai naudoti sodybinį sklypą, esantį prie jam nuosavybės teise priklausančio namo ir kitų statinių. Kartu su ginčijamu 0,675 ha ploto žemės sklypu, kuris pareiškėjui buvo suteiktas Raudondvario apylinkės tarybos 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 72-p ir kurį iki 2003 m. jis buvo išsipirkęs, o nuo 2003 m. iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio nuomojosi, ir jam nuosavybės teise priklausančiu 699 kv. m. ploto žemės sklypu bendras sodybos plotas sudarė 7 449 kv. m., t. y. faktinė sodybos teritorija buvo 0,7449 ha ploto ir atitiko 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. 1-806 1 straipsnio reikalavimą.

Į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus 2014 m. birželio 9 d. ir 2014 m. liepos 14 d. įsakymais patvirtintą 1,75 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą įtraukus R. V. naudotą ir išsinuomotą 6 750 kv. m. žemės sklypą, jo sodybos plotas sumažėjo iki 0,0699 ha. Faktiškai 0,675 ha ploto sodybinio sklypo žemė buvo paimta, skiriant valstybės ar visuomenės reikalams, nes šios žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, nesant tam teisėto pagrindo ir nesuteikiant pareiškėjui jokių 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. 1-806 2 straipsnyje numatytų teisių.

Minėtų įsakymų dalimis tvirtinant ginčijamą 1,75 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1478 5.1 ir 5.2 punktų išlygos, pagal kurias miškų ūkio paskirties žemei priskiriamas mišku apaugęs plotas ir neapaugęs mišku plotas, išskyrus tuos atvejus, kai: žemės sklypas nustatytąja tvarka suteiktas ir naudojamas kitai (ne miškų ūkio) veiklai (5.1 punktas) ir toje žemėje formuojami kitos paskirties žemės sklypai, kurių reikia esamiems statiniams naudoti ne miškų ūkio veiklai (5.2 punktas).

Formuojant 1,75 ha ploto valstybinės žemės sklypą bei ginčijamais 2014 m. birželio 9 d. ir 2014 m. liepos 14 d. įsakymais tvirtinat šį sklypą, nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad 0,675 ha ploto šio sklypo dalis yra išnuomota pagal įstatymą, t. y. nustatyta tvarka suteikta R. V. ir naudojama kitai (ne miškų ūkio) veiklai, o šioje valstybinėje žemėje pareiškėjas prašo suformuoti kitos paskirties žemės sklypą, kurio reikia esamiems statiniams naudoti ne miškų ūkio veiklai. R. V. nesutiko su miško paskirties sklypo suformavimu pirkimui aukcione, nes ši administracinė procedūra buvo atlikta pažeidžiant jo teises ir užkirto kelią baigti namo rekonstrukciją.

Atsakovo pateikta ištrauka iš (duomenys neskelbtini) laisvos žemės fondo žemės plotų plano patvirtina, kad R. V. namas faktiškai stovi ant pagal 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. 1-806 1 ir 2 straipsniais leistos užimti ir 1994 m. išpirktos 694 kv. m. ploto žemės bei mišku neapaugusios 0,675 ha ploto žemės (neterminuota nuoma). Atsakovas nesvarstė žemės pirkimo–pardavimo klausimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę netrukdomai naudotis nuosavybe bei teisėtai valdyti žemę, realizavus teisę sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį.

Kadangi R. V. teisių pažeidimas yra korupcinis, senaties terminas prasideda kiekvieną dieną.

Teismo posėdyje pareiškėjas R. V. bei jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė bylos dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-756 ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 panaikinimo nutraukti, o likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad R. V. 1994 m. gruodžio 16 d. pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodytas 0,675 ha žemės sklypas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu minėtu žemės sklypu. Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-742-08/04 sandorį dėl 0,675 ha žemės sklypo prie R. V. nuosavybės teise įregistruoto sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pripažino galiojančiu, tačiau Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 30 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį, kuria minėtas sandoris buvo pripažintas galiojančiu, pakeitė. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 72-p (67-p) negali būti pagrindu įgyti ginčo žemės sklypą nuosavybėn, nes jis buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 12 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498 Kauno apygardos teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartį paliko nepakeistą ir konstatavo, kad pagal Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr. 72-p (67-p), 0,675 ha žemės sklypas, esantis prie pareiškėjo statomo sodo namelio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, ir negali būti pagrindas R. V. įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn šalia šiuo metu jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-1816 patvirtino (duomenys neskelbtini) laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtintame laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas 1,75 ha žemės plotas, į kurį patenka pareiškėjo skunde nurodytas 0,675 ha žemės plotas. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 2.2 punktu patvirtino nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį, kurio laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas 1,75 ha žemės plotas, į kurį patenka R. V. nurodytas 0,675 ha žemės plotas. Minėtas įsakymas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m. balandžio 24 d.

Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 patvirtino valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto autorės G. D. parengtą pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai projektui prilyginamame plane, sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo 2 punkte Nacionalinė žemės tarnyba nurodyta kaip 1,75 ha miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo (į jį patenka 0,675 ha žemės plotas, kuriuo pareiškėjas teigia naudojasi jau daug metų) patikėtinis, kadangi šis žemės sklypas patenka į (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkiją. Minėtas įsakymas pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. gruodžio 3 d. administracinėje byloje Nr. Iv-2880-554/2014 vykusiame teismo posėdyje. Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-2986 R. V. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 dalies pakeitimo atmetė.

Atsakovo nuomone, kreipdamasis į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 ir 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 panaikinimo, pareiškėjas buvo praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą. Atsižvelgusi į tai, bei įvertinusi aplinkybę, kad R. V. nenurodė objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių per nustatytą terminą kreiptis į teismą, Nacionalinė žemės tarnyba prašė bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukti.

Atsakovas pažymėjo, kad R. V. nurodyti argumentai neįrodo, jog ginčijami sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams ar yra priimti pažeidžiant administracines procedūras, nėra teigiama, jog jie buvo priimti nekompetentingo administravimo subjekto. Nėra pateikta jokių įrodymų, kad priimant ginčijamus administracinius aktus, buvo pažeistas atitinkamos visuomenės dalies interesas, taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą. 0,675 ha ginčo žemės plotas pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas, jis ginčo plote nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų neturi, todėl nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. 1-806 1 ir 2 straipsniais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1278 5.1 ir 5.2 punktais.

Kauno rajono savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 26 d. leidimu statyti naują statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) versijos Nr. 2 R. V. leido statyti naują statinį – statinio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), kategorija – neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame statybos leidime statybos vieta nurodyta žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 26 d. statybos leidimu R. V. buvo suteikta teisė įgyvendinti statytojo teisę žemės sklype, kurį jis valdo nuosavybės teise, todėl pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas pažeidė jo teisę privatizuoti žemės sklypą sodybai ne aukciono tvarka, neįtraukdamas į pretendentų sąrašą rekonstrukcijai užbaigti, yra nepagrįsti.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005 konstatavus, kad 1991 m. gruodžio 23 d. Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio potvarkis Nr. 72-p (67-p), kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, negali būti pagrindas pareiškėjui įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn, R. V. neturi teisinio pagrindo be aukciono įgyti iš valstybės 0,675 ha žemės sklypo, kuris, anot jo, yra reikalingas gyvenamajam namui ir kiemo įrenginiams, esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.

Teismo posėdyje atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Išdėstęs faktines ginčo aplinkybes, trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad R. V. argumentai neįrodo, jog ginčijami sprendimai prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir buvo priimti pažeidžiant administracines procedūras. Taip pat nėra teigiama, kad jie buvo priimti nekompetentingo administravimo subjekto.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjui R. V. atnaujino skundo teismui dėl Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-756 panaikinimo padavimo terminą, o jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 2.2 ir 2.3 punktais patvirtino nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų žiniaraštį, kurio laisvos valstybinės žemės fondo sklypų sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas 1,75 ha žemės plotas bei pretendentų, pageidaujančių gauti žemę (duomenys neskelbtini) nuosavybėn neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise, sąrašą, kurio 7 punkte pretendente į 1,75 ha sklypą nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 patvirtino VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto autorės G. D. parengtą pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės, miško sklypai projektui prilyginamame plane, sąrašą. Šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo 2 punkte įrašyta pretendentė Nacionalinė žemės tarnyba gauti 1,75 ha miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą ir ši institucija nurodyta minėto sklypo patikėtine. Teismas pažymėjo, kad į ginčijamuose įsakymuose minimą 1,75 ha žemės sklypą patenka 0,675 ha žemės plotas, kuriuo, kaip teigia pareiškėjas, jis naudojasi jau daug metų. R. V., nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949, jį išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka apskundė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui, kuris 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-2986 pareiškėjo skundą atmetė. Kadangi dėl abiejų nurodytų sprendimų panaikinimo R. V. į teismą kreipėsi su 2014 m. gruodžio 1 d. skundu, 20 dienų terminas skundui dėl šių reikalavimų paduoti nebuvo praleistas.

Teismas akcentavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 7VĮ-(14.7.2)-756 pareiškėjui buvo pateiktas 2015 m. balandžio 24 d., tačiau teismui jis buvo apskųstas tik 2015 m. gruodžio 14 d, t. y. praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo administraciniam teismui terminą. Įvertinęs aplinkybes, kad tiek pirminiu 2014 m. gruodžio 1 d. skundu, tiek vėlesniais patikslintais skundais R. V. nesutiko su atsakovo sprendimais, kuriais buvo suformuotas 1,75 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas bei patvirtintas pretendentų į jį sąrašas, o pareiškėjo skundžiami administraciniai aktai yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir R. V., nors pirminiuose skunduose Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2)-756 neginčijo, tačiau aktyviai ir efektyviai ėmėsi priemonių savo pažeistoms teisėms apginti, kreipdamasis į teismą, buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, teismas sprendė, kad jos turi būti laikomos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, ir šį terminą atnaujino. Nors R. V. netiksliai formulavo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, tačiau teismas, atsižvelgęs į visų jo teisme gautų skundų turinį bei teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, juos vertino kaip prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjui nurodytas 0,675 ha žemės sklypas buvo išnuomotas ar kitaip perduotas valdyti ar naudoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498 konstatavo, jog pagal Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkį Nr. 72-p (67-p), 0,675 ha žemės sklypas, esantis prie R. V. statomo sodo namelio sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kaip neatitinkantis tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, ir negali būti pagrindas R. V. įgyti 0,675 ha žemės sklypą nuosavybėn šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Po šio teismo sprendimo pareiškėjui turėjo tapti aišku, kad 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkio Nr. 72-p pagrindu jis ginčo žemės sklypo nuosavybėn neįgis. R. V. ginčo žemės sklype nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų neturi (pastatai pastatyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame 699 kv. m žemės sklype), todėl pareiškėjo argumentai dėl jo teisių pažeidimo žemės reformos procese yra nepagrįsti. Taip pat nėra pagrįsti ir R. V. teiginiai, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė Lietuvos Respublikos 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. 1-806 1 ir 2 straipsnių reikalavimus, kadangi jis neatitinka teisėto ginčo žemės ploto naudotojo sąvokos, nustatytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje. Kadangi pareiškėjui ginčo žemės sklypas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas ir ginčo plote nėra jam nuosavybės teise priklausančių teisėtai pastatytų statinių, R. V. teiginiai, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1278 5.1 ir 5.2 punktų nuostatas, taip pat yra nepagrįsti.

Teismas pažymėjo, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 26 d. leidimu statyti naują statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) versijos Nr. 2 leido pareiškėjui statyti naują statinį – statinio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), kategorija – neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame statybos leidime statybos vieta nurodyta – žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise R. V. priklauso pagal 1994 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o tai reiškia, kad ginčijami sprendimai neturi jokios įtakos jam baigti nuosavo namo rekonstrukciją, kadangi statybos leidimu buvo leista statyti (rekonstruoti) statinius žemės sklype, kurį pareiškėjas valdo nuosavybės teise.

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos tesimas sprendė, kad R. V. nurodytas 0,675 ha žemės sklypo plotas galėjo būti įtrauktas į laisvos valstybinės žemės sąrašą, nes jis pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas ir ginčo plote nėra R. V. nuosavybės teise priklausančių teisėtai pastatytų statinių, todėl Nacionalinės žemės tarnybos priimti skundžiami administraciniai aktai yra teisėti ir pagrįsti. Įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje ir 10 straipsnio 5 dalyje numatytų atvejų, kai valstybinės žemės sklypai išnuomojami ir parduodami be aukciono, teismas sprendė, kad R. V. reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių inicijuoti žemėtvarkos projekto papildymą jo sodybai tikslinti laisvo fondo 1,75 ha sklypo plotą ir formuoti nesumažintą sodybos plotą, naudotą žemę 0,675 ha sujungiant su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sodybai suformuoti, taip pat yra nepagrįstas. Kitus šalių argumentus teismas laikė pertekliniais ir neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti iš esmės, todėl, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jų detaliau neanalizavo.

III. Pareiškėjas R. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria jo skundas buvo atmestas, ir pareiškėjo skundą tenkinti bei jam iš atsakovo jam priteisti teismo išlaidų atlyginimą.

Apeliacinį skundą R. V. grindžia iš esmės analogiškomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytomis skunde. Papildomai akcentuoja:

1. Pirmosios instancijos teismas nevertino 2013 m. nuo 2005 m. spalio 24 d. pasikeitusių teisinių ir faktinių aplinkybių ir neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų, kurie yra teisiškai reikšmingi bylai teisingai išspręsti. Teismas, nesant tam teisėto pagrindo, gyvenamą namą laikė sodo namelio paskirties ir prieštaravo, kad jis 1990 m. rugsėjo 6 d. buvo inventorizuotas, yra gyvenamos paskirties bei 2006 m. vasario 28 d. suprojektuoto ginčo sklypo situacija nepasikeitė, jį 2014 m. birželio 9 d. aktu patvirtinus kitu Nr. (duomenys neskelbtini). 1,75 ha valstybinės žemės sklypas Kauno apskrities viršininko administracijos 2006 m. vasario 28 d. įsakymu suformuotas sodybai nėra panaudotas sodybos sklypui formuoti ir lauko nuotekoms įrengti.

2. Teismas netyrė aplinkybių, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. 52,5 kv. m kertasi su valstybiniu sklypu, kurio naujas Nr. (duomenys neskelbtini). Jis taip pat netyrė aplinkybių, kad 2013–2014 m. atsakovas neatliko jokių veiksmų, kad išspręstų problemą, t. y. nevykdė pareigos gyvenamo namo eksploatacijai suformuoti sklypą iš miško žemės paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės.

3. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, naujai suprojektuotos 2011 m. rugpjūčio 17 d., neišsprendė tinkamos sklypo suformavimo gyvenamam namui eksploatuoti bei lauko nuotekų įrengimams įrengti. Nesiremdamas visais įrodymais ir netirdamas visų teisinių bei faktinių aplinkybių, teismas R. V. užkirto kelią užbaigti statybas ginčo sklype bei naudotis nuosavybe. Teismas nepagrįstai nevertino 2013 m. liepos 24 d. statinio kontrolinės geodezinės nuotraukos, kurioje nustatyta, kad laisvas plotas (13,68 m x 14,21 m) ne ginčo sklype yra mažesnis už 16 x 16 m plotą, o tai nėra pakankamas plotas gauti leidimą įrengti sodybos lauko ir vidaus vandentiekio nuotekų tinklus 0,0699 ha žemės sklype.

4. Miško paskirties žemės sklypas R. V. buvo perduotas remiantis jo 1992 m. kovo 31 d. prašymu ir už šio žemės sklypo naudojimą buvo sumokėta, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka teisėto ginčo žemės ploto dalies naudotojo sąvokos. R. V. yra perkelto gyvenamo namo savininkas, savo žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) jis naudoja nuo 1992 m. balandžio 28 d. Buvo išduotas statybos leidimas, kuris vėliau buvo atnaujintas. Pratęsus ankstesnįjį statybos leidimą, atsakovas 2013 m. atsisakė spręsti klausimą dėl žemės sklypo gyvenamajam namui eksploatuoti suformavimo, todėl statybos buvo sustabdytos. 2014 m. birželio 2 d. gavus statybos leidimą, Nacionalinė žemės tarnyba priėmė 2014 m. birželio 9 d. aktą, todėl lauko nuotekų tinklų įrengimas buvo sustabdytas.

5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad R. V. žemės sklypą sodybai siekia įsigyti remdamasis Kauno rajono Raudondvario apylinkės viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 72-p, kadangi to jis siekia kitu pagrindu. 1992 m. rugpjūčio 12 d. ir 1992 m. rugpjūčio 21 d. už žemę buvo sumokėti pinigai. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijami aktai neturi jokios įtakos R. V. baigti namo statybas, kadangi statybos leidimas buvo išduotas tik statiniui naujai statyti, jame nėra pritarimo įrengti lauko nuotekų įrenginius, kurie žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) netelpa. 1992 m. rugpjūčio 21 d. nupirktas 0,675 ha ginčo plotas negalėjo būti įtrauktas į laisvos valstybinės žemės sąrašą, kadangi jo dalis pareiškėjo 1992 m. kovo 31 d. prašymu buvo skirta gyvenamojo namo statyboms užbaigti bei lauko nuotekų įrenginiam įrengti.

6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punktą bei reikalavimus teritorijų plotus ir ribas nustatyti žemėtvarkos projektu ir nesant tam pagrindo, atsisakė atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, susijusius su žemėtvarkos projekto papildymo inicijavimu.

7. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) stovi 52,4 kv. m ploto kadastro vietovėje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), miško paskirties sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 1,17 m, 2,69 m., 27 m plote. Tai sudaro 52,4 kv. m. Ant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. 52,4 kv. m plote buvo neteisėtai suprojektuotas miško paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro 2015 m. gruodžio 9 d. duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (ankstesnis Nr. (duomenys neskelbtini), dabar suprojektuotas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra gyvenama kadastro vietovės teritorija. (duomenys neskelbtini) yra ir 0,3221 ha savininko R. Ž. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Neteisėtai iš laisvo fondo nesuformuotas 0,9 ha miško sklypo likutis buvo nustatytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartyje.

Tikslindamas apeliacinį skundą, R. V. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) patenka į (duomenys neskelbtini) seniūnijos ribas, įregistruotas nuo 2016 m. lapkričio 17 d., ir atsižvelgęs į tai jis tikslina skundo reikalavime nurodytą adresą: (duomenys neskelbtini), į adresą: (duomenys neskelbtini).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime Nacionalinė žemės tarnyba nurodo iš esmės analogiškas teisines ir faktines aplinkybes, išdėstytas atsiliepimuose į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai akcentuoja:

1. Faktą, kad R. V. ginčo plote nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų neturi, patvirtina ir nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų banko išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio pastabose nurodyta, kad pareiškėjo statiniai yra žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šie įrodymai leido Kauno apygardos administraciniam teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad R. V. argumentai dėl jo teisių pažeidimo žemės reformos procese yra nepagrįsti, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad Kauno apygardos administracinis teismas neišnagrinėjo visų teisinių ir faktinių klausimų, kurie yra teisiškai reikšmingi bylą teisingai išspręsti, yra nepagrįsti.

2. Kauno apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Nacionalinės žemės tarnybos administraciniai aktai neužkerta R. V. kelio baigti gyvenamojo namo rekonstrukciją, kadangi byloje esantis Kauno rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 26 d. leidimas statyti naują statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) versijos Nr. 2 leidžia pareiškėjui vykdyti statybos darbus žemės sklype, kurios kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kurį jis valdo nuosavybės teise. Byloje nėra pateikta leistinų įrodymų, galinčių patvirtinti, kad R. V. statytojo teisė būtų buvusi suteikta ginčo plote, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl jo pažeistų teisių statybos procese yra nepagrįsti. Byloje esančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-124/2008 nustatytos faktinės aplinkybės dėl gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos darbų teisėtumo įrodo, kad 330,90 kv. m ploto pastatas buvo pradėtas statyti neturint statybos leidimo.

3. R. V. žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, taigi, kadastro tvarkytojas nenustatė aplinkybių, trukdančių pažymėti pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, o apeliacinio skundo argumentai, kad R. V. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas kerta ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 2.2 punkte nustatytų laisvos valstybinės žemės plotų sąraše Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto 1,75 ha žemės ploto ir ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakyme Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto autorės G. D. suprojektuoto 1,75 ha miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypo ribas, nėra pagrįsti jokiais leistinais įrodymais.

4. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra visiškai nesusiję su nagrinėjamu ginču, kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kyla teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Be to faktą, kad žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nieko bendra neturi su pareiškėją dominančia teritorija, patvirtina ir R. V. pateiktas VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015 m. gruodžio raštas Nr. (3.4.5.) KAS-1838.

5. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia Kauno apygardos administracinio teismo išvados, kad jo nurodomas 0,675 ha žemės sklypo plotas galėjo būti įtrauktas į laisvos valstybinės žemės sąrašą, kadangi jis R. V. teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas ir ginčo plote nėra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių teisėtai pastatytų statinių, bei nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo aplinkybės

Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Pareiškėjas 1994 m. gruodžio 16 d. sudarytos žemė pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise valdo 0,0699 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Ginčo 0,675 ha laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Pareiškėjo byloje kvestionuojamais administraciniais sprendimais – Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-756 „Dėl (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginimo plano“ 2.2 ir 2.3 punktais bei Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-949 „Dėl (duomenys neskelbtini) pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamame plane, sąrašo patvirtinimo“, ginčo 0,675 ha žemės sklypas įtrauktas į suformuotą laisvos valstybinės žemės fondo 1,75 ha miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą ir minėto sklypo pretendente nurodyta Nacionalinė žemės tarnyba.

Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėtų įsakymų panaikinimo, 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1SS-(3.5)-2986 pareiškėjo skundą atmetė.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad 0,675 ha ginčo žemės sklypas (sklypo Nr. plane (duomenys neskelbtini)) jam nėra išnuomotas ar kitais pagrindais perduotas valdyti ar naudoti, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-498 konstatuotomis aplinkybėmis, kad ginčo žemės sklypas pareiškėjui buvo suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos ir nėra teisinio pagrindo jį įgyti nuosavybėn pirmumo teise ne aukciono būdu; ginčo plote nėra pareiškėjui priklausančių statinių.

Pareiškėjas, apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodė, kad pareiškėjui priklausančio žemės sklypo naujai suformuotos ribos užkerta jam kelią užbaigti statybas pagal atnaujintą leidimą ir trukdo naudotis nuosavybe, nes sklype nelieka vietos įrengti sodybos lauko ir vidaus vandentiekio nuotekų tinklų. Teigė, kad 1992 m. rugpjūčio 21 d. nupirktas 0,675 ha ginčo plotas negalėjo būti įtrauktas į laisvos valstybinės žemės sąrašą, kadangi jo dalis pareiškėjo 1992 m. kovo 31 d. prašymu buvo skirta gyvenamojo namo statyboms užbaigti bei lauko nuotekų įrenginiam įrengti. Mano, kad ginčijama žemės sklypo dalimi visą laiką naudojosi teisėtai.

Dėl pareiškėjo teisėto žemės sklypo naudojimo

Konkrečios kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte gali būti formuojami žemės sklypai (miško, miškų ūkio, žemės ūkio, kitos paskirties), skirti asmenims įsigyti privačios nuosavybės teise, tik esant įstatymuose nustatytiems pagrindams.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005 pagal ieškovo R. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. L. V., R. V. ieškinį atsakovams Kauno apskritės viršininko administracijai, Kauno rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims J. A., Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybiniam skyriui, Kauno rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia konstatuota, kad Kauno rajono Raudondvario viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 67-p (72-p) pareiškėjui R. V. prie statomo sodo namelio, rekonstruojamo į gyvenamąjį namą, sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), 0,675 ha žemės sklypas suteiktas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, potvarkis neatitinka tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių žemės suteikimą naudotis, ir negali būti pagrindas ieškovui įgyti ginčo žemę nuosavybėn. Šis potvarkis buvo priimtas pažeidžiant Vietos savivaldos įstatymų pagrindų 12 straipsnį, t. y. viršijant viršaičio suteiktą kompetenciją, be to, viršaitis skyrė žemę, esančią kitos apylinkės teritorijoje. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad nėra pagrindo vertinti, kad R. V. sumokėjo už ginčo sklypą, nes nebuvo atlikti sklypo geodeziniai matavimai, nebuvo nustatyta jo kaina. R. V. taip pat neturėjo teisės įgyti sklypą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ pagrindu, nes ginčo sklypas jam nebuvo suteiktas, byloje nėra duomenų, kad sklypu naudojasi ir moka mokesčius. Aptartoje civilinėje byloje R. V. reikalavimai pripažinti galiojančia pirkimo–pardavimo sutartį dėl 0,675 ha žemės sklypo, suteikto Raudondvario viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkiu Nr. 67-p (72-p), buvo atmesti.

Administracinėje byloje dalyvauja tos pačios ginčo šalys, kurios dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą, todėl civilinėje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje administracinėje byloje. Tai reiškia, kad šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą naudotis ginčo žemės sklypu, jo suteikimo aplinkybės neturi būti nustatinėjamos iš naujo ir jos negali būti vertinamos kitaip, negu konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2005 (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis). Darytina išvada, kad pareiškėjas, be teisėto pagrindo naudodamasis žemės sklypu, negalėjo turėti teisėtų lūkesčių įgyti šį žemės sklypą pirmumo teise. Nei ilga naudojimo trukmė, nei argumentai, kad buvo sumokėta už sklypo pirkimą, negali pagrįsti pareiškėjo teisės reikalauti formuoti jam ginčo žemės sklypą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apskritai neįvardija tų teisinių pagrindų, kurie numatytų galimybę jam suteikti naudotis pageidaujamo dydžio – 0,675 ha žemės sklypu, nes minimas Raudondvario viršaičio 1991 m. gruodžio 23 d. potvarkis Nr. 67-p (72-p), kuriuo buvo skirtas žemės sklypas sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ir kuris buvo pripažintas neteisėtu, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, galiojusio iki 2000 m. balandžio 10 d., pagrindu. Šiuo nutarimu buvo numatyta galimybė suteikti sodininkų bendrijų nariams nuo 400 kv. m iki 1200 kv. m žemės sklypelius, taigi ženkliai mažesnius, negu pareiškėjas teigia jam buvo suteikta naudotis.

Dėl žemės sklypo žemėtvarkos projekte formavimo kitais pagrindais

Kita pareiškėjo argumentų grupė, kuriais jis grindžia savo teisę į ginčo žemės sklypą, yra susijusi su žemės sklypo poreikiu gyvenamajam namui ir jo priklausiniams eksploatuoti.

Pareiškėjas 2013 m. sausio 31 d. kreipėsi į atsakovą, prašydamas jam suformuoti apie 1 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį šalia jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 26 d. leidimu Nr. (duomenys neskelbtini) Versijos Nr. 2 leido pareiškėjui statyti naują statinį – statinio paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), kategorija – neypatingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame statybos leidime statybos vieta nurodyta žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjui 1994 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, sklypo kadastro duomenys buvo patikslinti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2.)-1916.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtina, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatyta, kad parduodami, nuomojami, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo ginčijami administraciniai sprendimai neturi jokios įtakos pareiškėjo galimybėms baigti nuosavo namo rekonstrukciją, nes statybos leidimu leista statyti (rekonstruoti) statinius žemės sklype, kurį pareiškėjas valdo nuosavybės teise. Byloje pateikiama statinio kontrolinė geodezinė nuotrauka bei vienbučio namo rekonstravimo į gyvenamąjį namą korektūra patvirtina, kad statiniai ir įrenginiai patenka į pareiškėjo nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo ribas, jie nepatenka į ginčo sklypo teritoriją, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad turimiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį būtų būtinas ginčo žemės sklypas, ir dėl to 0,675 žemės plotas negalėjo būti į trauktas į žemėtvarkos projektu suformuotą 1,75 miško paskirties žemės sklypą privatizavimui aukcione.

Dėl tų pačių priežasčių atmestini pareiškėjo argumentai, kad jam žemės sklypas turėjo būti formuojamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis teisėtai pastatyto gyvenamojo namo arba gyvenamojo namo kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto (pagrindinio daikto), sklypui formuoti. Kaip jau minėta, pareiškėjo naudojami statiniai yra jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pareiškėjas taip pat negali būti priskiriamas subjektų grupei, kuri Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu turi teisę privačioje miško žemėje atstatyti buvusią sodybą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (nėra nei privataus miško savininkas, nei neišlikusios sodybos ginčo sklype savininkas).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus ir dėl jo teisių į sodybinį sklypą Lietuvos Respublikos 1990 m. lapkričio 27 d. įstatymo Nr. 1-806 „Dėl kaimo vietovėje nuosavybės teises turinčių namus savininkų žemėnaudos ir bendrosios jungtinės nuosavybės teisės“ pagrindu, nes jis neatitiko teisėto ginčo žemės ploto naudotojo sąvokos. Pareiškėjo pateikiamas 2006 m. vasario 28 d. sudarytas jo tariamai naudoto 1 350 kv. m žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) situacijos planas savaime neįrodo, kad tokio ploto žemės sklypas namų valdai buvo naudotas teisėtai, nes nėra tai patvirtinančių duomenų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjas apskritai neįrodė, jog turi reikalavimo teisę ginčyti žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinius, neįrodė, kad šie sprendiniai būtų susiję su pareiškėjo teisėtais interesais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė su žemės reforma susijusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo nurodamas 0,675 ha žemės sklypo plotas (ginčo žemės sklypas) teisėtai įtrauktas į laisvos valstybinės žemės sąrašą, nes jis pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas nebuvo ir ginčo plote nėra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių teisėtai pastatytų statinių, todėl Nacionalinės žemės tarnybos priimti administraciniai aktai yra teisėti, pagrįsti; pareiškėjas neatitinka numatytų atvejų, kai valstybinės žemės sklypai išnuomojami ir parduodami be aukciono (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis, 10 straipsnio 5 dalis), todėl jo reikalavimas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrių inicijuoti žemėtvarkos projekto papildymą, R. V. naudotą žemę 0,675 ha sujungiant su pareiškėjo nuosavybės teise valdomu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini) sodybai suformuoti negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija iš esmės pritardama su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, kitų apelianto argumentų, kaip neturinčių teisinės reikšmės ginčo sprendimui, plačiau nenagrinėja, sutikdama su sprendimo motyvais, kad tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz prieš Ispaniją ir kt.).

Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jį palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta. Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas atlyginti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė