2016-01-27 Nr. AB-2203-3-61-3-03490-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-299-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03490-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 28

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PPR Investicijos“ su skundu (b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-1881 (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas nurodė, kad yra atsinaujinančių išteklių energetikos plėtra užsiimanti bendrovė. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) 16 straipsnio 5 dalimi, 2013 metų vasarą jis pateikė Energetikos ministerijai prašymus išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos (įrengiant 0,35 MW instaliuotosios galios vėjo jėgainę) pajėgumus, tačiau Energetikos ministerija Sprendimu atsisakė išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant 0,35 MW vėjo elektrinę (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., motyvuodama tuo, kad UAB „PPR Investicijos“ nepateikė visų dokumentų numatytų Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 21 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir AIEĮ 16 straipsnio 5 dalies 5 punkte, nepateikė dokumentų, įrodančių, kad asmens planuojama vykdyti veikla neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai, ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti, t. y. sprendimo dėl planuojamos ūkinės veikos galimybių.

Pareiškėjas pažymėjo, jog AIEĮ tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo principus.

Pagrindinis šio įstatymo uždavinys – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 proc. ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą. Pareiškėjas atsakovui pateikė informaciją, kad ketina pasinaudoti valstybės teikiama parama – fiksuotu tarifu ir tokiu būdu, viena vertus, toliau vystyti įgyvendinamus projektus, kita vertus, prisidėti prie bendro Lietuvos valstybės tikslo – atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros.

Ginčijamas Sprendimas pažeidžia ne tik AIEĮ nustatytus tikslus, tačiau ir privataus ūkio subjekto interesus. Atsakovas daugiau nei metus vykusio susirašinėjimo su pareiškėju metu patvirtino galimybę de facto vykdyti veiklą be poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo, kadangi keletą kartų atidėjo terminą, nustatytą dokumentams pateikti. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimas nėra ta esminė dalis, dėl kurios leidimas negalėtų būti išduotas. Galiausiai ir pats pareiškėjas, siekdamas kuo operatyvesnio leidimo išdavimo, informavo atsakovą apie tai, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimas turėtų būti netrukus pateiktas (2014 metų III ketvirtį), o tai patvirtina pareiškėjo siekį tinkamai įgyvendinti vystomus vėjo jėgainių projektus.

Ginčijamas Sprendimas pažeidžia ir viešojo administravimo subjektams Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus imperatyvus. Remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nurodytais objektyvumo, efektyvumo, proporcingumo bei naujovių ir atvirumo permainoms principais, nurodo, kad VAĮ normos įpareigoja viešojo administravimo subjektus savo veikloje laikytis principų, leidžiančių ūkine veikla užsiimantiems subjektams tikėtis maksimaliai jų interesus atitinkančio rezultato, kuris būtų proporcingas ir objektyvus viešojo bei privataus intereso kontekste.

Atsakovas dėl vienintelio dokumento nepateikimo pareiškėjui neišduodamas leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, ne tik neatsižvelgė į AIEĮ nurodytus tikslus, tačiau ir pažeidė minėtus viešojo administravimo principus. Atsakovas tik formaliai vadovavosi AIEĮ 16 straipsnio 7 dalimi, ir nenurodė ginčijamo sprendimo priėmimą pagrindžiančių argumentų ir motyvų, t. y. kaip konkrečiai sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių nepateikimas lemia būtinybę pareiškėjui neišduoti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.

Atsakovas Energetikos ministerija atsiliepime (b. l. 37-39) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Rėmėsi AIEĮ 13 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nurodė, kad jame nustatytas uždavinys, perkeltas iš 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB „Dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančio bei vėliau panaikinančio Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB“ yra beveik pasiektas, todėl pareiškėjas neteisus tvirtindamas, kad AIEĮ tikslai yra pažeisti. Taip pat rėmėsi EEĮ 17 straipsnio 2 dalimi, teigė, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, nepateikė visų teisės aktais reikalaujamų dokumentų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia apie jam patvirtintą galimybę de facto vykdyti veiklą be poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo. Ginčijamas atsakovo Sprendimas priimtas tiksliai vadovaujantis VAĮ 3 straipsnyje nustatytais principais, 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 21 straipsnio 1 dalimi, EEĮ 17 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovas Sprendime nenurodė sprendimo priėmimą pagrindžiančių argumentų ir motyvų, t. y. kaip konkrečiai sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių nepateikimas lemia būtinybę pareiškėjui neišduoti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, todėl priėmė nepagrįstai formalų sprendimą. AIEĮ 16 straipsnio 7 dalyje yra suformuota įstatymo leidėjo valia, atsakovas nėra įgaliotas aiškinti šio įstatymo nuostatų, o privalo jomis vadovautis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 3 d. sprendimu (b. l. 104-111) pareiškėjo UAB „PPR Investicijos“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Sistemiškai aiškindamas ginčui aktualų reguliavimą, įtvirtintą AIEĮ ir EĮ, teismas priėjo išvadą, kad, be kita ko, siekiant išvengti prielaidų neigiamam poveikiui žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai atsirasti, Energetikos ministerija leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (inter alia, vėjo) pajėgumus gamintojams išduoda tik pateikus visus AIEĮ 13 straipsnio 5 dalyje nurodytus dokumentus, įskaitant ir šio straipsnio dalies 5 punkte nurodytą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą (išskyrus atvejus, kai vėjo elektrinės pajėgumai neviršija 30 kW). Tokį sprendimą elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių (inter alia, vėjo) gamintojas privalo pateikti kartu su prašymu leidimui plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (inter alia, vėjo) pajėgumus gauti arba iš karto, kai to pareikalauja Energetikos ministerija. Tokio sprendimo gamintojui nepateikus kartu su prašymu, arba per Energetikos ministerijos nurodytą protingą terminą, Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų privalo atsisakyti išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (inter alia, vėjo) pajėgumus.

Teismas vertino, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo prašymas išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. ir su juo susiję dokumentai Energetikos ministerijoje gauti 2013 m. birželio 27 d. Iš prašyme nurodytų pagrindinių planuojamos vėjo elektrinės techninių duomenų matyti, kad tokios elektrinės nominali generuojamoji galia – 350 kW. Taigi, kartu su prašymu pareiškėjas privalėjo pateikti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą (AIEĮ 13 straipsnio 5 dalies 5 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio sprendimo pareiškėjas kartu su 2013 m. birželio 27 d. prašymu nepateikė, toks sprendimas nepateiktas ir kartu su pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštu, 2013 m. spalio 10 d. raštu, 2014 m. sausio 17 d. raštu, 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. 2014/001-2.

Vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pabrėžė, kad, kaip nustatyta iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, apie tai, jog būtina pateikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą Energetikos ministerija pareiškėją informavo net keletą kartų, t. y. 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (8.6-10)3-3405, 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (8.6-10)3-4624, kuriame įpareigojo pareiškėją iki 2014 m. sausio 14 d. pateikti sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, inter alia, dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, 2014 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (8.6-10)3-1687, kuriuo nurodė, kad tarp privalomų dokumentų leidimui gauti trūksta sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (inter alia, planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo) ir informavo, kad nepateikus minėto sprendimo iki 2014 m. birželio 10 d. pareiškėjo prašymas išduoti leidimą vykdyti veiklą energetikos sektoriuje bus atmestas.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. PVS-3, kuriame, inter alia, įvertinti visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai, pareiškėjas pateikė 2015 m. vasario 11 d. įvykusio teismo posėdžio metu, t. y. praėjus daugiau nei 1 metams ir 7 mėnesiams nuo prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pateikimo, daugiau nei 7 mėnesiams nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos ir pasibaigus net kelis kartus Energetikos ministerijos pratęstam terminui iki kurio toks sprendimas turėjo būti pateiktas.

Pareiškėjo teiginį, kad jo elgesį ilgą laiką nevykdant teisės aktuose nustatytų reikalavimų pateikti tinkamus dokumentus, galima pateisinti AIEĮ tikslais ir uždaviniais, teismas vertino kritiškai, kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad AIEĮ nustatytų tikslų ir uždavinių negalima aiškinti atsietai nuo kitų, imperatyviai formuluojamų teisės normų, inter alia, įtvirtintų šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalies 5 punkte, 6, 7 dalyse, kuriais, kaip nustatyta šioje byloje, vadovavosi Energetikos ministerija priimdama ginčijamą sprendimą. Kaip nepagrįstas ir prieštaraujantis byloje esantiems rašytiniams įrodymams, inter alia, Energetikos ministerijos 2013 m. rugsėjo 12 d. rašto Nr. (8.6-10)3-3405, 2013 m. gruodžio 18 d. rašto Nr. (8.6-10)3-4624, 2014 m. gegužės 27 d. rašto Nr. (8.6-10)3-1687, turiniui, ir teisiniam reguliavimui, įtvirtintam AIEĮ bei Energetikos įstatyme, vertintinas ir pareiškėjo teiginys, kad Energetikos ministerija daugiau nei metus vykusio susirašinėjimo su pareiškėju metu patvirtino galimybę de facto vykdyti veiklą be poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo, o poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimas nėra ta esminė dalis, dėl kurios leidimas negalėtų būti išduotas.

Pareiškėjo teiginys, kad jo veiksmai patvirtina, jog jis siekė tinkamai įgyvendinti vystomus vėjo jėgainių projektus, taip pat vertintas kritiškai, kaip nesudarantis prielaidos naikinti ginčijamo Energetikos ministerijos sprendimo. Teismas pažymėjo, kad siekiu tinkamai įgyvendinti vystomus vėjo jėgainių projektus, negali būti pateisinamas AIEĮ expressis verbis įtvirtintų labai konkrečių reikalavimų kartu su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pateikti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą (AIEĮ 13 straipsnio 5 dalies 5 punktas) nevykdymas.

Pareiškėjo argumentas kad ginčijamas sprendimas pažeidžia ir viešojo administravimo subjektams Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus imperatyvus ir principus, atmestas kaip nepagrįstas. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, byloje nustatytas faktines aplinkybes (inter alia, tai, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės laiku ir tinkamai įgyvendinti AIEĮ 13 straipsnio 5 dalies 5 punkte įtvirtintą pareigą pateikti dokumentus), taip pat įvertinęs byloje kilusio ginčo pobūdį, vadovaudamasis protingumo principu, teismas darė išvadą, kad Energetikos ministerija priimdama Sprendimą nepadarė tokių VAĮ pažeidimų, kuriuos nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste būtų galima laikyti esminiais, juo nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės ir saugomi interesai.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas priėjo išvadą, kad Energetikos ministerija, priimdama Sprendimą, tinkamai taikė galiojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

III. Pareiškėjas UAB „PPR Investicijos“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 114-119), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „PPR Investicijos“ reikalavimus tenkinti, panaikinant atsakovo – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos priimtą 2014 m. birželio 13 d. sprendimą rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (8.6-10)3-1881.

Taip pat prašo priteisti proceso išlaidų atlyginimą.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius argumentus:

1) Teismas AIEĮ nurodytą reglamentavimą vertino formaliai, neįvertino, jog leidimo išdavimas apeliantui prisidėtų prie AIEĮ nurodytų tikslų įgyvendinimo, negana to, apeliantas de facto (nors ir vėliau pateikdamas atitinkamus dokumentus) atitiko AIEĮ ir Energetikos įstatyme nustatytus reikalavimus, tad siekiant viešojo intereso (įgyvendinant AIEĮ numatytų tikslų siekį) bei privataus ūkio subjekto interesų užtikrinimo (įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, pareiškėjas prarastų teisę į fiksuotą tarifą, patirtų žymių nuostolių), apelianto reikalavimas turėjo būti patenkintas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A143-46/2011; A492-819/2014.

2) Nesutinka su teismo pozicija dėl atsakovo pozicijos pareiškėjo veiksmų atžvilgiu. Teigia, kad atsakovo veiksmai, kai jis iš karto nenurodė, kad pareiškėjui leidimas nėra išduodamas, tačiau teikė papildomus raštus, vis pratęsdamas terminą dokumentams pateikti, aiškiai patvirtina atsakovo poziciją, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimas nėra ta esminė dalis, dėl kurios leidimas negalėtų būti išduotas, patvirtino galimybę de facto vykdyti veiklą be jo. Priešingu atveju atsakovas per nurodytą 30 dienų terminą būtų aiškiai informavęs apeliantą, kad jo prašymas dėl leidimo išdavimo netenkinamas. Apeliantas, siekdamas kuo operatyvesnio leidimo išdavimo, bei tinkamo vystomų vėjo jėgainių projektų įgyvendinimo, informavo atsakovą apie tai, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimas turėtų būti netrukus pateiktas.

3) Atsakovas, neišduodamas apeliantui leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus dėl vienintelio dokumento nepateikimo, pažeidė ir viešojo administravimo principus – objektyvumo, efektyvumo, proporcingumo bei naujovių ir atvirumo permainoms. Atsakovas, formaliai vadovaudamasis AIEĮ 16 straipsnio 7 dalies norma, nenurodė Sprendimo priėmimą pagrindžiančių argumentų bei motyvų, t. y. kaip konkrečiai sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių nepateikimas lemia būtinybę apeliantui neišduoti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Teismas konstatuodamas, kad tokie pažeidimai nėra esminiai, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią viešojo administravimo subjektas privalo nurodyti aiškius argumentus dėl priimamo sprendimo. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A261-706/2014; A662-563/2014. Teigia, jog atsakovas, įvertindamas ilgą laiką trunkantį susirašinėjimą su apeliantu, atsižvelgdamas į jo atliktus veiksmus (dalyvavimą ir laimėjimą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos organizuotame skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, sudarytą ketinimų protokolą, atliktas investicijas ir kitus veiksmus), taip pat į tai, kad apeliantas patikino atsakovą, jog artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl apelianto planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, turėjo priimti kitokį sprendimą.

4) Priimdamas Sprendimą atsakovas pažeidė ir nediskriminavimo principą, nes kitai bendrovei leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduoti negavus poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo. Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo pateikti tai paneigiančios informacijos, o teismas to neįvertino.

Atsakovas Energetikos ministerija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 126-129), kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą pilna apimtimi atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Remiantis teisiniu reglamentavimu, leidimas išduodamas tik esant aplinkybių visumai, t. y.: pateiktas prašymas; kartu su prašymu pateikti visi reikalingi dokumentai; tie dokumentai tinkamai įforminti; dokumentai pateikti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats pripažįsta, kad nepateikė Energetikos ministerijos kelis kartus reikalaujamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Tokį sprendimą pareiškėjas pateikė tik 2015 m. vasario 11 d. įvykusio teismo posėdžio metu, po administracinės procedūros išnagrinėjimo.

2) Pareiškėjas nepagrįstai aiškina, kad Energetikos ministerija savo veiksmais patvirtino pareiškėjo galimybę de facto vykdyti veiklą be sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Energetikos ministerija, įgyvendindama vieną iš valstybės energetikos politikos prioritetų – atsinaujinančių išteklių plėtros – visada siekia sudaryti visas įmanomas galimybes pareiškėjams pateikti, pataisyti ar papildyti dokumentus. Energetikos ministerijos ir pareiškėjo vykdytas susirašinėjimas patvirtina, kad Energetikos ministerija nedavė pagrindo pareiškėjui tikėtis, kad nepateikus sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, ministerija galėtų išduoti leidimą. Vykusio susirašinėjimo metu ministerija prašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, siekiant įvertinti galimybę pareiškėjui išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, savo raštuose pareiškėjui nustatė galutinius terminus, iki kada turi būti pateikti reikalaujami dokumentai, pateikė išsamius argumentus, tačiau pareiškėjas jų nustatytais terminais nepateikė.

3) Teisės aktuose nustatytas reikalavimas pateikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą yra pagrįstas, atitinkantis visuomenei svarbius tikslus, kadangi būtent šiuo dokumentu įrodoma, jog planuojama ūkinė veikla neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai, taip užtikrinama pusiausvyra tarp ūkio subjektų ir visuomenės interesų. Dėl skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo pasisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinė byla Nr. A-143-2834/2013.

4) Dėl pareiškėjo nurodomo formalumo, pažymi, kad Energetikos ministerija yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų darbą ir negali pasielgti kitaip, nei nustatyta teisės aktuose

5) Įmonė, siekdama vykdyti energetikos veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka Energetikos ministerijai turi teisę pateikti naują prašymą išduoti leidimą vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje ir visus teisės aktais nustatytus dokumentus.

6) Nesutinka, kad kitiems subjektams išduodant leidimus gaminti elektros energiją ar leidimą didinti pajėgumus, buvo taikomi kitokie standartai ir priimami kitokie sprendimai. Pareiškėjo minimas ūkio subjektas buvo pateikęs visus dokumentus, pagrindžiančius reikalavimus, keliamus teisės aktuose, siekiant gauti leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus. Be to, administracinio sprendimo, priimto dėl kito ūkio subjekto, nagrinėjimas nėra šios bylos dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Energetikos ministerijos 2014 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. (8.6-10)3-1881, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pastaruoju Sprendimu Energetikos ministerija, vadovaudamasi VAĮ 3 straipsnyje nustatytais principais, 8 straipsniu, EĮ 21 straipsnio 1 dalimi, EEĮ 17 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, reikalingų leidimui išduoti, nurodytų Energetikos ministerijos raštuose, nusprendė neišduoti pareiškėjui UAB „PPR Investicijos“ leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant 0,35 MW vėjo elektrinę (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., kaip neatitinkančiam EEĮ 21 straipsnio 2 dalies, AIEĮ 16 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnis numato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė (1 d.); teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą (2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą atsižvelgdama į pastarosiose nuostatose įtvirtintas bylos nagrinėjimo ribas, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. birželio 26 d. raštu Nr. 1 „Dėl dokumentų pateikimo“ (reg. 2013-06-27, Nr. 9406) Energetikos ministerijai pateikė: prašymą Nr. 1 išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav.; tarp AB „Lesto“ ir UAB „PPR Investicijos“ 2012 m. lapkričio 23 d. elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą Nr. KP-46460-12-1377; Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. kovo 28 d. nutarimą Nr. 03-104 „Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtojų patvirtinimo“, kurio 2.9 punkte pareiškėjas patvirtintas Skatinimo kvotų paskirstymo aukciono gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 kW iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo, laimėtoju ir jam nustatyta skirta 350 kW skatinimo kvota taikant 36 ct/kWh (be PVM) fiksuotą tarifą nuo leidimo gaminti išdavimo dienos; UAB „PPR Investicijos“ registravimo pažymėjimą Nr. 123266.

Pareiškėjas 2013 d. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 2 „Dėl dokumentų pateikimo“ Energetikos ministerijai pateikė, inter alia: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą iš kurio matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., kad. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. S. Š. ir UAB „Gaminta“; tarp J. S. Š. 2012 m. spalio 18 d. sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią J. S. Š. išnuomojo UAB „PPR Investicijos“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., kad. Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25 metų laikotarpiui, be kita ko, projektuoti, statyti jame, eksploatuoti bei prižiūrėti vėjo jėgaines; Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. liepos 17 d. atrankos išvadą Nr. (PAVNS)-MRS-588 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos-elektros energijos gamyba, naudojant alternatyvius atsinaujinančios vėjo energijos išteklius (350 kW galios vėjo jėgainė) – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) poveikio aplinkai vertinimo“, kurios 8 punkte priimta atrankos išvada, kad elektros energijos gamybai, naudojant alternatyvius atsinaujinančios vėjo energijos išteklius (350 kW galios vėjo jėgainė) – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) poveikio aplinkai vertinimas nėra būtinas; UAB „PPR Investicijos“ 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsipareigojimą vykdyti aplinkos apsaugos reikalavimus, kaip nurodyta Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento išduotoje išvadoje; detalųjį teritorijos žemėlapį.

Atsakydama į pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d. raštą Nr. 2, Energetikos ministerija 2013 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (8.6-10)3-3405 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ informavo pareiškėją, kad kartu su 2013 m. birželio 26 d. prašymu Nr. 1 gauti leidimą vykdyti veiklą energetikos sektoriuje, pateikti ne visi dokumentai, nurodyti AIEĮ 16 straipsnio 5 dalyje, EEĮ 16 ir 21 straipsniuose ir Taisyklėse, ir įpareigojo pareiškėją pateikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą; informaciją, kaip bus tenkinami EEĮ 21 straipsnyje nustatyti žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimai; žemės sklypo nuomos sutarties priedą (žemės sklypo planą); patikslintą teritorijos žemėlapį, iš kurio matytųsi pageidaujamos statyti elektrinės geografinė padėtis (kitos įmonės veikiančios elektrinės vieta), elektrinės prijungimas prie elektros tinklų (nurodyta oro linija ir kt.), padėtis artimiausio elektros tinklo atžvilgiu, žemės sklypo nuosavybės ribos, nuomojamos dalies ribos.

Atsakydamas į Energetikos ministerijos 2013 m. rugsėjo 12 d. raštą Nr. (8.6-10)3-3405, pareiškėjas 2013 m. spalio 10 d. rašte Nr. 1 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ nurodė, kad šiuo metu bendrovės užsakymu yra atliekamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, o poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą UAB „PPR Investicijos“ pateiks iš karto, kai tik teisės aktų nustatyta tvarka bus pateiktas atitinkamas kompetentingos valstybės institucijos sprendimas. Kartu su šiuo raštu pareiškėjas pateikė žemės sklypo nuomos sutarties priedą (žemės sklypo planą).

Atsakydama į pareiškėjos 2013 m. spalio 10 d. raštą Nr. 1, Energetikos ministerija 2013 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (8.6-10)3-4624 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ pakartotinai įpareigojo iki 2014 m. sausio 14 d. pareiškėją pateikti patikslintą teritorijos žemėlapį, iš kurio matytųsi pageidaujamos statyti elektrinės geografinė padėtis (kitos įmonės jau pastatytos elektrinės vieta), elektrinės prijungimas prie elektros tinklų (nurodyta oro linija ir kt.), padėtis artimiausio elektros tinklo atžvilgiu, žemės sklypo nuosavybės ribos, nuomojamos dalies ribos; sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, inter alia, dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

Atsakydamas į Energetikos ministerijos 2013 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. (8.6-10)3-4624, pareiškėjas 2014 m. sausio 17 d. raštu Nr. 2014/001 „Dėl dokumentų pateikimo“ Energetikos ministerijai pateikė: patikslintą teritorijos žemėlapį; tarp UAB „PPR Investicijos“ ir UAB „Infraplanas“ 2013 m. liepos 22 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. 2013/07122-06, pagal kurią UAB „Infraplanas“ įsipareigojo pareiškėjui iki 2014 metų I–II ketv. parengti vienos 350 kW vėjo jėgainės planuojamos (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. poveikio visuomenės sveikatai vertinimą; Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. spalio 10 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (PAVNS)-MRS-845 „Dėl UAB „PPR Investicijos“ planuojamos ūkinės veiklos – elektros energijos gamyba, naudojant alternatyvius atsinaujinančios vėjo energijos išteklius (350 kW galios vėjo jėgainė) – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) poveikio aplinkai vertinimo“ kurios 10 punkte priimta galutinė atrankos išvada, kad elektros energijos gamybai, naudojant alternatyvius atsinaujinančios vėjo energijos išteklius (350 kW galios vėjo jėgainė) – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav. (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Energetikos ministerija 2014 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (8.6-10)3-1687 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ UAB „PPR investicijos“ nurodė, kad tarp privalomų dokumentų leidimui gauti, trūksta sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (inter alia, planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo) ir informavo, kad nepateikus minėto sprendimo iki 2014 m. birželio 10 d. pareiškėjo prašymas išduoti leidimą vykdyti veiklą energetikos sektoriuje bus atmestas.

Atsakydamas į Energetikos ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raštą Nr. (8.6-10)3-1687, pareiškėjas 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. 2014/001-2 „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ Energetikos ministerijai pateikė, inter alia, Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 5D-1040 „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos“ adresuotą UAB „Infraplanas“, kuriame nurodyta, kad 350 kW vėjo elektrinių ((duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., ir (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k.) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos 22 psl. pateikta informacija apie tai, kad gyvenamosios paskirties pastatas, esantis 63 m atstumu nuo esamos vėjo jėgainės, esančios (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., yra apleistas ir šiuo metu negyvenamas, tačiau ši informacija nepagrįsta faktiniais duomenimis, todėl Marijampolės visuomenės sveikatos centras įpareigojo UAB „Infraplanas“ pateikti trūkstamą informaciją bei nurodė, kad negavus prašomos informacijos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą paliks nenagrinėtą.

Energetikos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad UAB „PPR Investicijos“ nepateikė sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, nusprendė neišduoti UAB „PPR Investicijos“ leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus statant 0,35 MW vėjo elektrinę (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., 2014 m. birželio 13 d. priėmė ginčijamą Sprendimą.

Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 16 straipsnio 5 dalį, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduodamas gamintojui, planuojančiam plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus, tik pateikus šiuos dokumentus: prašymą išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus (1 p.); elektrinės prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą, pasirašytą su elektros tinklų operatoriumi, kaip numatyta šio įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje, tuo atveju, jeigu gamintojo elektrinė bus jungiama prie elektros tinklų ir pagal šį įstatymą ketinimų protokolas yra privalomas (2 p.);

žemės sklypo, kuriame bus statoma elektrinė arba didinami gamintojo jau esamos elektrinės pajėgumai, dokumentus, patvirtinančius gamintojo teisę valdyti ir naudoti žemės sklypą nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais (3 p.); atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo poveikio aplinkai požiūriu, jeigu pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros (4 p.); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą (išskyrus atvejus, kai elektrinės pajėgumai neviršija 30 kW, o saulės šviesos elektrinės pajėgumai neviršija 250 kW) (5 p.); patvirtinimą apie aukcione laimėtą fiksuotą tarifą skatinamai kvotai, išskyrus atvejus, kai elektrinėms fiksuotas tarifas netaikomas (6 p.).

Pagal to paties straipsnio 6 dalį, Energetikos ministerija per 30 kalendorinių dienų nuo reikiamų dokumentų gavimo dienos privalo išduoti gamintojui leidimą plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą; jeigu pateikti ne visi duomenys ar dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo visų duomenų ar dokumentų pateikimo dienos. Pagal AIEĮ 16 straipsnio 7 dalį, atsisakymas išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus gali būti pateikiamas tik tuo atveju, kai gamintojas nepateikia bent vieno iš šio straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų arba pateikti duomenys yra neteisingi.

Pagal Elektros energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 21 straipsnio 2 dalį, Leidimai išduodami asmenims, pateikusiems Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos prašymą ir reikalaujamus dokumentus, išskyrus atvejus, kai leidimus išduodanti institucija, įvertinusi asmens pateiktus dokumentus, nustato, kad asmens planuojama vykdyti veikla neatitiks šių reikalavimų, tai yra: turės neigiamą poveikį žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar sudarys prielaidas tokiam neigiamam poveikiui atsirasti (2 p.); neatitiks aplinkos apsaugos reikalavimų (3 p.). Pagal to paties straipsnio 5 dalį, atsisakymai išduoti leidimus negali būti grindžiami kitaip, negu neatitikimu šio įstatymo reikalavimams.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, Viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Šios institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Energetikos ministerijos reikalavimas pareiškėjui, norinčiam gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pateikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą, yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo gavimas yra pakankamai imlus laikui ir sudėtingas procesas, Energetikos ministerija, kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, savo raštais iš pradžių nurodė pateikti minėtą dokumentą, vėliau tam nustatė terminą, dar vėliau jį pratęsė, t. y. iš esmės leido pareiškėjui pateikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą vėliau, ne kartu su pirminiu prašymu, sutiko laukti, kol pareiškėjas baigs pradėtas (apie tai jis informavo ministeriją, pateikė tai patvirtinančius įrodymus) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo gavimo procedūras.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad atsakovas daugiau nei metus vykusio susirašinėjimo metu, patvirtino galimybę de facto vykdyti veiklą be poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimo, tačiau vertina, jog aptartasis susirašinėjimas, nepriėmimas sprendimo dėl leidimo neišdavimo iškart, kai buvo gauti ne visi reikalingi dokumentai, termino pateikti minėtam dokumentui nustatymas, vėliau jo pratęsimas, suponavo pareiškėjui pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad, vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatomis, leidimo išdavimo procedūra tęsis iki pareiškėjas pateiks trūkstamą dokumentą ir Energetikos ministerijai neliks kliūčių išduoti prašomą leidimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiomis faktinėms aplinkybėmis, t.y. pareiškėjui pateikus įrodymus, kad jis yra sudaręs sutartį dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo sprendimo gavimo, bei nurodžius kada tai bus atlikta bei pateikta Ministerijai, atsakovas savo veiksmais iš esmės leido suprasti, jog jis vadovaudamasis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi, nepriims galutinio sprendimo dėl leidimo išdavimo iki pareiškėjas pateiks poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą. Kolegijos vertinimu atsakovas tokios pozicijos turėjo laikytis ir toliau, t.y. laukti iki pareiškėjas pateiks aptariamą dokumentą.

Nagrinėjamoje byloje pastebėtina bei vertintina ir tai, jog praėjus vos 12 dienų po ginčo sprendimo priėmimo dienos, pareiškėjas pateikė Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. birželio 25 d. sprendimą dėl planuojamo ūkinės veiklos galimybių Nr. PVS-3, kuriame pateikta išvada, kad planuojamos ūkinės veiklos sąlygos atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus, nuspręsta, kad planuojama ūkinė veikla yra leistina pasirinktoje vietoje, t.y. pareiškėjas pateikė visus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) 16 straipsnio 5 dalyje reikalaujamus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl leidimo išdavimo priimti.

Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, jog Energetikos ministerija ginčo sprendimą priėmė pažeisdama Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl toks sprendimas naikintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai teismo sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Toks teismo sprendimas naikintinas priimant naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, tenkinant pareiškėjos skundą, teisėjų kolegija nebepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos jo patirtos išlaidos. Byloje pateiktas vietinio mokėjimo nurodymas, patvirtinantis jog pareiškėjas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 11 eurų žyminį mokestį. Kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų byloje nėra pateikta. Todėl iš Energetikos ministerijos pareiškėjo naudai priteistina 11 eurų teismo išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 143 straipsniu, 44 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2014 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. (8.6-10)3-1881.

Iš Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ naudai priteisti 11 eurų teismo išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė