d6c08262-a1bb-423f-bdbf-e0d0bb5b62ab · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2688-611/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02429-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 27.12.; 121.14; 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų UAB „PosÅ«kis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų UAB „PosÅ«kis“, UAB „Geruda“, UAB „Jurgena“ ieÅ¡kinį atsakovams D.

L., A. R., K. M., VÅ Ä® Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, trečiajam asmeniui UAB „Just.TV“ dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos gynimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami pripažinti tikrovės neatitinkančiais ir ieÅ¡kovų dalykinę reputacijÄ pažeidžiančiais duomenis, paskleistus per visuomenės informavimo priemonę – televizijos programÄ â€žLTV“ 2011-10-25 19.45 val. transliuotoje laidoje „Ypatingas atvejis“:Laidos vedėjo G.

M. teiginius: „GariÅ«nai, turėdami valstybinėsreikÅ¡mės objekto statusÄ , tarpsta Å¡iltnamio sÄ lygomis. Už didelės vertės žemės sklypÄ nemoka nėcento“, laidos diktorės teiginius: „Todėl be konkurso buvo nuspręsta iÅ¡nuomoti didelės vertėsvalstybinės žemės sklypÄ , galima sakyti, veltui. Reta Lietuvos prekyvietė gali pasigirti tokiavaldžios malone", „Didelės vertės sklypas [iÅ¡nuomotas], galima sakyti, už „ačiÅ« ". O gal ir ne už„ačiū“;Seimo nario K.

M. teiginį: „[Už žemės plotÄ ] nebuvo mokaminekilnojamojo turto ir žemės ir žemės mokesčiai, tai reiÅ¡kia, kad Å¡itas objektas buvo atleistas nuomokesčių“;Laidos diktorės retorinį klausimÄ : „Kiek nuo mÅ«sų dėl aferų GariÅ«nuose ir įvairiųlengvatų buvo nuvogta?, teiginius: „2005 m. GariÅ«nai tapo privilegijuotu objektu. <...> nė vienaÅ¡alies turgavietė negali pasigirti tokiu iÅ¡skirtiniu dėmesiu, kaip GariÅ«nai. <...> Gavęs ypatingÄ statusÄ , GariÅ«nų verslo centras gavo ir ypatingų lengvatų;", Laidos vedėjo G.

M.retorinį klausimÄ : „Kodėl politikai svarstydami, kam dar sumažinti algas, pensijas ar socialinesiÅ¡mokas, nė karto neužsiminė apie tai, kad reikėtų apmokestinti GariÅ«nus?“;Politikos apžvalgininko A. R. retorinius klausimus: „Ar turi bÅ«ti vietų, kurnegalioja Lietuvos įstatymai?", „Kuo smulkusis verslas, dirbantis GariÅ«nuose, skiriasi nuo smulkaus verslo, dirbančio, tarkim, mažoj parduotuvėj Vilniuje arba mažoj kavinėj Vilniuje, arba, nežinau, kioske, kažkokiam tai, kuris kepa kebabus?", „Kodėl gi didžiausiai Å¡alies parduotuvei, jeigu taip galima sakyti, ar ne, po atviru dangumi, veikia kitokios sÄ lygos ir kitokie prekybos įstatymai negu visoj kitoj Lietuvoj?";Ūkio viceministro D.

L. teiginius: „vykdydama tyrimÄ , Seimo antikorupcinė komisija nustatė, kad, tarkim, projekto užuomazgose, jo pradžioje buvo kalbėta ir apie iki 200 milijonų litų siekiančias investicijas, tačiau jau tvirtinant projektÄ ta suma buvo nustatyta 50 milijonų";Laidos diktorės teiginį: „Vien grynų, kaip įtariama, nusikalstamu bÅ«du gautų pinigų GariÅ«nuose rasta gerokai per milijonÄ ",Atsakovo K. M. teiginį: „...tai reiÅ¡kia milijardiniai mokesčiai <...> Å itaip krizę mes besiÅ¡aipydami bÅ«tume galėję jÄ pragyventi, nė kiek nemažinę jokių pensijų, jokių atlyginimų, nes tos sumos, kurios buvo taupomos, jos yra tolygios vat Å¡itiems nuostoliams, kurie yra prarandami GariÅ«nuose“.             Taip pat prašė įpareigoti atsakovus nemokamai be komentarų tÄ pačiÄ savaitės dienÄ ir tuo pačiu metu paskelbti ieÅ¡kinyje nurodyto turinio paneigimÄ tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per televizijos programÄ â€žLTV“ tikrovės neatitinkanti ieÅ¡kovų dalykinę reputacijÄ pažeidžianti informacija, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovai nurodė, kad per televizijos programÄ LTV 2011-10-25 d. 19.45 val. transliuotoje laidoje „Ypatingas atvejis“ buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys apie GariÅ«nų prekyvietės įkÅ«rėjus – ieÅ¡kovus. Minėti atsakovų teiginiai neatitinka tikrovės bei pažeidžia ieÅ¡kovų dalykinę reputacijÄ . Laidoje paskleisti teiginiai laikytini duomenimis, o ne asmenine nuomone. Visi Å¡ie teiginiai kuria moraliniu požiÅ«riu aiÅ¡kiai neigiamÄ , nedorÄ ieÅ¡kovų įvaizdį, todėl laikytini pažeidžiančiais ieÅ¡kovų dalykinę reputacijÄ .

Laidoje ieÅ¡kovai pristatomi iÅ¡skirtinai neigiamai, o visuomenė nebuvo neÅ¡aliÅ¡kai, tinkamai bei objektyviai informuota, be to, iÅ¡kraipyti ir tikrovės neatitinkantys faktai pažeidė ieÅ¡kovų teises. Laidoje neužsiminta apie naudingÄ ieÅ¡kovų veiklÄ , apie teritorijos sutvarkymÄ , apie mokesčių sumokėjimÄ ir t.t.Atsakovas D. L. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad interviu duotas ne asmeniÅ¡kai, tačiau vykdant jam priskirtas LR Ūkio ministerijos viceministro pareigybines funkcijas.

IeÅ¡kovas neįrodė, kad paskleistos žinios/nuomonė yra apie juos. Be to, jo interviu buvo aptariama Seimo antikorupcijos komisijos iÅ¡vados ir valstybinių institucijų, bet ne ieÅ¡kovų veikla. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovai nenurodė kuo paskleistos žinios pažeidžia jų dalykinę reputacijÄ . Mano, kad yra netinkamas atsakovas byloje.Atsakovas A. R. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad jis laidos kÅ«rėjams iÅ¡sakė savo asmeninę nuomonę, kuri ieÅ¡kovų ieÅ¡kinyje pateikta iÅ¡kreipta.

Jo retoriniai klausimai buvo užduoti siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į svarbias problemas. Jis savo nuomonę reiškė, remdamasis Lietuvos teisėsaugos institucijų paskelbta informacija bei Lietuvos žiniasklaidos straipsniais. Be to, jis nėra pasisakęs apie ieškovus, kaip turgavietės įkūrėjus, tiesiogiai reiškė nuomonę dėl skirtingų prekybos taisyklių turgavietėms. Ieškovai taip pat neįrodė paskleistų žinių įtakos, t.y. kad ieškovams padaryta žala.Atsakovas K.

M. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad kalbėdamas laidoje jis diskutavo apie mokestinių sÄ lygų skirtumus, o ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu neįrodė teiginių žeminančio pobÅ«džio. Laidoje buvo kritikuoti ieÅ¡kovams taikomi įstatymai, o ne patys ieÅ¡kovai. Kai atsakovas kalbėjo apie teisėsaugos institucijų operacijas, jis nekalbėjo konkrečiai apie ieÅ¡kovus, kaip sklypo valdytojus, o minėjo prekiautojus. Savo vertinimus atsakovas reiÅ¡kė remdamasis žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija, kuriÄ apibendrino ir padarė savo iÅ¡vadas.

Be to, visi atsakovo žodžiai pripažintini jo nuomone, kurios reiÅ¡kimo laisvė ginama Konstitucijoje.Atsakovas VÅ Ä® „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad laidos vedėjas bei žurnalistė iÅ¡reiÅ¡kė savo subjektyviÄ nuomonę apie egzistuojančius faktus. Laidoje nebuvo siekiama suformuoti neigiamos nuomonės apie ieÅ¡kovus, o buvo reiÅ¡kiama nuomonė, remiantis faktais. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje interpretuoja vedėjo bei žurnalistės pasisakymus.Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad analizuojant visus teiginius, kartu ir skyrium, atsižvelgus į sakinio konstrukcijas, sakinyje išdėstytus atsakovų teiginius, akivaizdu, kad atsakovai pateikė subjektyvius vertinimus dėl valstybėje vykstančių procesų. Nei vienas iš atsakovų nevertino ieškovų veiklos teisėtumo, neteigė, kad ieškovų veikla prieštarauja Lietuvoje galiojantiems įstatymams ar poįstatyminiams teisės aktams.

Teismas konstatavo, kad atsakovai tik pateikė savo abejones, ar šie įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai yra teisingi, vertinant juos viso verslo kontekste, o teisėtumo ir teisingumo principai gali nesutapti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad saviraiškos laisvė nagrinėjamos civilinės bylos atveju neperžengė leistinų ribų ir nepažeidė ieškovų dalykinės reputacijos. Be to, teismas iš dalies sutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovų kai kurie teiginiai buvo gana kategoriški, tačiau šiais teiginiais buvo išreikštas atsakovų susirūpinimas teisine Lietuvos situacija, vykdomais valstybinių institucijų veiksmais, mokesčiais ir pan., be to, patys ieškovai buvo kviesti laidoje pateikti savo nuomonę, o šiems atsisakius, laidoje buvo dėstomi kitų norinčių pasisakyti subjektyvūs vertinimai.

Teismas konstatavo, kad byloje ginčijami teiginiai yra paskleisti turint pozityvų tikslÄ â€“ rÅ«pintis sÄ Å¾ininga verslo praktika, paskelbti susirÅ«pinimÄ galiojančiais teisės aktais, kurie galimai diskriminuoja tam tikrus verslo subjektus, bei atkreipti dėmesį į galimai vykstančius nusikaltimus. Nors kritinė nuomonė kai kuriais atvejais vertintina kaip iÅ¡sakyta Å¡iurkÅ¡tokai, tačiau, siekiant apginti asmens konstitucinę teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, teismas negali įpareigoti paneigti nuomonę ar atlyginti neturtinę žalÄ už iÅ¡sakytÄ nuomonę net tuo atveju, kai ji yra įžeidžianti, Å¡okiruojanti ar kelianti nerimÄ .

Teismas pažymėjo, kad visoje laidoje nebuvo užsimenama apie ieÅ¡kovus, kaip GariÅ«nų prekyvietės valdytojus, t.y. kalbama apie turgavietę plačiÄ ja prasme, todėl teismas sprendė, kad informacija apie ieÅ¡kovų valdomÄ prekyvietę buvo paskleista iÅ¡ esmės teisingai, vadovaujantis tiek žiniasklaidoje pasirodžiusia prieÅ¡taringa informacija, tiek atsakovų subjektyviu vertinimu, ieÅ¡kovams neįrodžius nėra pagrindo pripažinti, kad tokio pobÅ«džio praneÅ¡imu ieÅ¡kovų dalykinė reputacija buvo pažeista.

Be to, teismas nurodė, kad nors atsakovas D. L. laidos metu ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, tačiau jis buvo kalbinamas kaip fizinis asmuo, todėl laikytina, kad jis yra tinkamas atstovas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai              IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, o nesant pagrindo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, o taip pat solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:ieÅ¡kovai prašė tikrovės neatitinkančiais ir jų dalykinę reputacijÄ pažeidžiančiais duomenimis pripažinti aiÅ¡kiai iÅ¡skirtus konkrečius teiginius, iÅ¡ kurių ieÅ¡kinyje kiekvienas buvo iÅ¡nagrinėtas CK 2.24 nuostatų aspektų, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo nė vieno teiginio konkrečiai, teismo argumentai yra bendro pobÅ«džio, teiginių analizė taikyta tik vienu iÅ¡ CK 2.24 str. numatytų aspektų, be to, net ir Å¡iuo aspektu toks ginčo teisinių santykių subendrinimas yra nepateisinamas dėl skirtingo teiginių pobÅ«džio ir net Å¡ioje dalyje teiginių vertinimas yra itin glaustas ir fomalus.

Todėl iÅ¡ esmės visi ieÅ¡kinyje pateikti argumentai (paaiÅ¡kinimai) liko neiÅ¡tirti ir neįvertinti. Tokiu bÅ«du teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimÄ , o teismo motyvavimas pažeidžia ir sprendimo priėmimÄ bei turinį reglamentuojančias teisės normas.Nors ieÅ¡kovai laidoje tiesiogiai nėra įvardinti, vis dėlto laidos aplinkybės ir jos kontekstas leidžia laidos žiÅ«rovams atpažinti ieÅ¡kovus, kaip asmenis, apie kuriuos laidoje yra skleidžiami duomenys.

Laidoje kalbama apie GariÅ«nų žemės sklypÄ nuomÄ ir asmenis, kurie nuomojasi žemę. Minėto žemės sklypo nuomininkai ir yra ieÅ¡kovai. Tai yra vieÅ¡ai žinomas faktas, žemės nuomos sutartys yra įregistruotos vieÅ¡ame registre. Tokie teiginiai negali bÅ«ti apie smulkiuosius verslininkus, nes verslininkai, prekiaujantys turgavietėje, nėra nei žemės sklypo savininkai, nei nuomininkai, neturi ir negali turėtų turto ir žemės mokestinių pareigų. Be to, laidoje nurodoma, kad GariÅ«nai yra privilegijuotas objektas, turintis ypatingÄ statusÄ â€“ bÅ«tent ieÅ¡kovų parengtas ir pateiktas ekonominis projektas, kuriam suteiktas ypatingas statusas – valstybinės svarbos projektas.

Net jeigu atsakovai atskirus duomenis ir taikė kitiems asmenims, laidos rengėjai turėjo pareigÄ informacijÄ pateikti tiksliai ir aiÅ¡kiai, taip, kad duomenys nebÅ«tų nepagrįstai siejami su asminimis, nesančiais duomenų objektu, tačiau to nepadarė.Pirmosios instancijos teismo sprendimu sukurtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai prieÅ¡taraujantis precedentas, kuris suteiktų galimybę pažeisti asmenų garbę ir orumÄ , dalykinę reputacijÄ , paskleidžiant duomenis ir tiksliai nenurodant, bet aiÅ¡kiai implikuojant, apie kokį asmenį kalbama arba duomenų objektÄ nurodant sÄ moningai netiksliai, netiesiogiai, bet sudarant sÄ lygas duomenų gavėjams jį atpažinti.

Tokiu teismo sprendimu paneigta visa garbės ir orumo gynimo esmė ir prasmė.Laidoje buvo paskleistos naujos žinios ir duomenys, kurie negali būti vertinami kaip nuomonė. Teiginiu „Ar turi būti vietų, kurioj negalioja Lietuvos įstatymai“ paskelbiamos naujos žinios apie tai, kad aptariamoje vietoje neva negalioja įstatymai. Tas pats sakytina ir apie teiginį „Kiek nuo mūsų dėl aferų Gariūnuose ir įvairių lengvatų buvo nuvogta?“, kuriuo teigiama, neva buvo vykdomos aferos.

Laidos vedėjo teiginiu „Kodėl politikai svarstydami, kad dar sumažinti algas, pensijas ar socialines iÅ¡mokas, nė karto neužsiminė apie tai, kad reikėtų apmokestinti GariÅ«nus?“ aiÅ¡kiai teigiama, neva ieÅ¡kovai yra neapmokestinti, o subjektyvus vertinimas pateiktas tik iÅ¡keliant problemÄ â€žkodėl taip yra“. Be to, formalÅ«s teiginio struktÅ«ros pakeitimai, teiginio formulavimas retorinio klausimo forma, nesudaro pagrindo iÅ¡vengti CK 2.24 str. numatytos atsakomybės.Net ir subjektyvÅ«s vertinimai ar susirÅ«pinimas turi bÅ«ti pateikiami sÄ Å¾iningai ir esant atitinkamam pagrindui, nuomonės turi bÅ«ti reiÅ¡kiamos sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, nenuslepinat ir neiÅ¡kreipinat faktų ir duomenų, o nagrinėjamu atveju faktai buvo pateikti melagingai, pvz. teiginiai, neva ieÅ¡kovai nemoka žemės nuomos mokesčio – Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai nuo jokių prievolių nebuvo atleisti – tokia prievolė teisės aktuose ieÅ¡kovams, kaip ir visiems analogiÅ¡kÄ veiklÄ vykdantiems subjektams, nenustatyta.Atsakovų teiginiai nurodant, kad turgavietėje vyksta aferos, ieÅ¡kovai naudojasi įvairiomis lengvatomis, net nekeliant klausimo, ar apskritai tai vyko, bet tik klausiant, kiek dėl to buvo pavogta, pažeidė ieÅ¡kovų dalykinę reputacijÄ .Atsakovai pateikė konkrečius tikrovės neatitinkančius konstatuojamojo pobÅ«džio duomenis.

Be to, laidos diktorės ir vedėjo teiginių apskritai negalima laikyti analize apie žiniasklaidoje pasirodžiusius straipsnius bei pokalbius, kėlusius visuomenės susidomėjimÄ prekyviete, nes jie realiai jokio tyrimo neatliko, iÅ¡vadų nepristatė, o tik apsiribojo deklaratyviais jokių įžvalgų nereikalaujančiais tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Tuo tarpu asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informacijÄ , įgyvendindamas Å¡iÄ teisę, neturi varžyti kitų asmenų teisių.IÅ¡ ginčijamų teiginių yra akivaizdu, kad jais yra stengiamasi kurti moraliniu požiÅ«riu aiÅ¡kiai neigiamÄ , nedorÄ ieÅ¡kovų įvaizdį, implikuojama, kad neva ieÅ¡kovai elgiasi nesÄ Å¾iningai ir negarbingai, nemokamai naudojasi didelės vertės žemės sklypu.

Tokie teiginiai kiekvieno protingo ir sÄ Å¾iningo asmens yra vertinami kaip aiÅ¡kiai neigiami reiÅ¡kiniai, neatitinkantys moralinių ir paprotinių normų, ir galimai net teisės aktų. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai nevertino. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi ir didesnės tikimybės teorija (byloje esančių įrodymų visuma), prioritetÄ teikiant itin glaustiems ir formaliems atsakovų argumentams, o ne iÅ¡samiems ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimams. Tuo tarpu byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti aiÅ¡kiai labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog vidutiniam asmeniui, pripažįstančiam pamatines visuotines moralines vertybes, byloje ginčijami tikrovės neatitinkantys teiginiai sudarė neigiamÄ Ä¯vaizdį apie ieÅ¡kovus.Laida nebuvo transliuojama tiesiogiai, buvo sumontuota ir suredaguota, atsakovai buvo kalbinami po vienÄ ir atsakinėjo į klausimus, žinodami apie bÅ«simÄ interviu, todėl galėjo pasirÅ«pinti, kad jų ketinimai ir paskleisti duomenys atitiktų tikrovę.

Negana to, visi atsakovai užima ypatingÄ padėtį visuomenėje, kas lemia, kad žiÅ«rovams atsakovų paskleista tikrovės neatitinkanti ir ieÅ¡kovų reputacijÄ pažeidžianti informacija buvo dar įtakingesnė ir žiÅ«rovai ja labiau pasitikėjo. Be to, laida yra publicistinė, o ne pramoginė ar humoristinė.              Atsakovas K. M. atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:ieÅ¡kovai savo pozicijÄ remia abstrakcijomis, vengdami atskirų teiginių vertinimo. Net ir pripažinus, kad kai kurie teiginiai visos bylos kontekste yra apie ieÅ¡kovus, dar nebÅ«tų pagrindas ieÅ¡kinį tenkinti ir pripažinti, kad tokiu bÅ«du buvo pažeista ieÅ¡kovų dalykinė reputacija.Nei vienas atsakovo K. M. pasakytas teiginys neatitinka CK 2.24 str. nurodytų kriterijų: paskelbta informacija yra ne duomenys, o nuomonė; ji yra paskelbta vertinant ne ieÅ¡kovų veiksmus, o kitų asmenų veiksmų pasekmes, t.y. informacija yra ne apie ieÅ¡kovus; be to, nuomonė paskelbta susipažinus su kitų asmenų anksčiau iÅ¡sakytais teiginiais, kurie nebuvo paneigti.

Teiginiai buvo pasakyti kalbant apie verslo parke GariÅ«nai vykstančius procesus, o ne apie ieÅ¡kovus, kadangi teiginiai buvo reakcija į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vykdytos operacijos rezultatus. Antroje laidos dalyje kalbama apie teisėsaugos pareigÅ«nų operacijÄ , kuomet buvo sulaikyti iki 60 galimai neteisėtÄ veiklÄ vykdžiusių asmenų. Taigi, buvo kalbama apie konkretų įvykį, kuris negali bÅ«ti siejamas nei su ieÅ¡kovais, nei su jų dalykine reputacija, kadangi „GariÅ«nais“ buvo įvardinti turgavietėje prekiavę, neteisėtÄ veiklÄ vykdę ir sulaikyti asmenys, dėl kurių veiksmų valstybėje patiriami milijardiniai nuostoliai.Kiekvienas laidÄ Å¾iÅ«rėjęs asmuo suprato, kad kalbama apie prekiautojus, o ne apie žemės sklypo nuomininkus, todėl ieÅ¡kovai nepagrįstai duomenis apie sulaikytus prekiautojus priskyrė sau.

Be to, laidos pradžioje buvo pasakyta, kad laidos tema yra GariÅ«nai, tačiau nėra minima, kad laidos tema yra konkrečios įmonės. Tam tikrų asmenų įžvelgiamas negatyvÅ«s teiginių aspektai yra ne apie ieÅ¡kovus, tačiau apie valstybės sukurtÄ teisinę situacijÄ , 2005 m. sudarius žemės sklypo nuomos sutartį.Teiginys, kad už žemės sklypÄ nėra mokami nekilnojamojo turto ir žemės ir žemės mokesčiai yra teisingas, nes minėtus mokesčius reglamentuojantys įstatymai numato, kad valstybinė žemė bei valstybei priklausantys statiniai Lietuvoje yra atleisti nuo minėtų mokesčių mokėjimo.Teiginiai „tai reiÅ¡kia milijardiniai mokesčiai“, „krizę mes besiÅ¡aipydami bÅ«tume galėję pragyventi, nė kiek nemažinę jokių pensijų, jokių atlyginimų, nes tos sumos, kurios buvo taupomos, jos yra tolygios vat Å¡itiems nuostoliams, kurie yra prarandami GariÅ«nuose“ negali bÅ«ti pripažinti duomenimis, kadangi Å¡io teiginio neįmanoma patikrinti tiesos kriterijumi, t.y. neįmanoma patikrinti, kaip mes bÅ«tume iÅ¡gyvenę krizę, jei visi mokesčiai bÅ«tų buvę sumokėti.

Nuomonė apie milijardines apyvartas ir nesumokėtus mokesčius yra paremta anksčiau vieÅ¡umoje paskelbta, tačiau nepaneigta informacija.              Atsakovas VÅ Ä® „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iomis aplinkybėmis:aplinkybė, kad teismas sprendime nepasisakė konkrečiai dėl kiekvieno teiginio, nereiÅ¡kia, kad teismas apskritai neanalizavo kiekvieno teiginio.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepasisakė dėl kiekvieno konkretaus teiginio atskirai, nes konstatavo, jog laidoje buvo paskelbta atsakovų nuomonė ir samprotavimai.Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad laidoje nebuvo užsimenama apie ieÅ¡kovus, kaip GariÅ«nų prekyvietės valdytojus, t.y. kalbama apie prekyvietę plačiÄ ja prasme. Nei vienas atsakovas neteigė, kad ieÅ¡kovų veikla prieÅ¡tarauja Lietuvoje galiojantiems teisės aktams, tik pateikė savo abejones, ar Å¡ie teisės aktai yra teisingi vertinant juos verslo kontekste.IeÅ¡kovų ieÅ¡kinys ir apeliacinis skundas yra grindžiamas klaidingomis prezumpcijomis, neva laida buvo apie juos, o jų praÅ¡omi paneigti teiginiai analizuojami atskirai nuo visos laidos konteksto, be to, jie nepagrįstai nuomonę tapatina su žinia.

Nepagrįstas ieÅ¡kovų argumentas, kad žemės sklypo, kuriame įsikÅ«ręs verslo parkas GariÅ«nai, nuomos sutarčių registravimo vieÅ¡ame registre faktas savaime reiÅ¡kia duomenų paskleidimÄ apie ieÅ¡kovus. Laidoje nebuvo vertinamas ieÅ¡kovų veiklos teisėtumas, o vieÅ¡osios informacijos rengėjai, nei jos skleidėjai neprivalėjo tikrinti, kokie juridiniai asmenys nuomoja valstybinės žemės sklypÄ , kurioje įkurti GariÅ«nai, nes laidos tema buvo GariÅ«nai kaip turgavietė, o ne jÄ administruojančios bendrovės.Klaidinga teigti, kad paskelbus nurodytus teiginius, žiÅ«rovams tapo žinoma apie kažkokį aÅ¡tuonerius metus rengtÄ iÅ¡skirtinį projektÄ .

Laidos žurnalistė iÅ¡sakė nuomonę, nuogastavimus, klausė žiÅ«rovų ir kartu savęs pačios, kiek pinigų, kokia pajamų dalis nepateko į valstybės biudžetÄ dėl aferų, kurios buvo užfiksuotos teisėsaugos organų operacijos metu GariÅ«nuose ir dėl įvairių lengvatų. Laidos vedėjo ir žurnalistės laidoje paskleista informacija laikytina tik jų subjektyvia nuomone apie procesus, vykusius GariÅ«nuose, o tokiems vertinimams Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d.

įtvirtinti tiesos ir tikslumo kriterijai nėra taikomi.Laidos diktorės teiginiai „Kiek nuo mÅ«sų dėl aferų GariÅ«nuose ir įvairių lengvatų buvo nuvogta?“ nėra žinia, o tuo labiau ji nėra apie ieÅ¡kovus, o apie GariÅ«nų prekiautojus.IeÅ¡kovai nedalyvavo kuriant laidÄ , todėl neturi pagrindo teigti, jog laidos diktorė ir vedėjas realiai jokio tyrimo neatliko. Atsakovas nei atitinkamų Visuomenės informavimo įstatymo, nei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo nuostatų nepažeidė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje kilo ginčas, ar 2011-10-25 d. 19.45 val. transliuotoje laidoje „Ypatingas atvejis“ atsakovai savo pasisakymais paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis apie GariÅ«nų prekyvietės įkÅ«rėjus bei Å¡ios prekyvietės teritorijÄ valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu valdančius asmenis – ieÅ¡kovus, tokiu bÅ«du pažeisdami ieÅ¡kovų dalykinę reputacijÄ .Pažymėtina, kad laisvė reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus yra vienas iÅ¡ svarbiausių demokratinės visuomenės principų.

Tačiau Å¡i laisvė nėra absoliuti. Kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Ä®gyvendindamas teisę skleisti informacijÄ , asmuo neturi varžyti kitų asmenų teisių. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informacijÄ , pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (CK 2.24 str.). Ginant pažeistÄ juridinio asmens dalykinę reputacijÄ yra taikomos CK 2.24 straipsnio nuostatos, skirtos asmens garbės ir orumo gynimui.

Juridinio asmens reputacijos gynimas pagal minėtÄ straipsnį taikomas už tikrovės neatitinkančių duomenų, kurie kenkia juridinio asmens reputacijai, paskleidimÄ (CK2.24 str. 8 d.). Pažymėtina, kad viena iÅ¡ teisinės gynybos ir civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų yra duomenų paskleidimas. Todėl, sprendžiant, ar CK 2.24 str. pagrindu buvo pažeista ieÅ¡kovų dalykinė reputacija, bÅ«tina atriboti duomenis nuo nuomonės. Duomenys yra suprantami kaip žinios, informacija ar faktai, kurių tikrumas gali bÅ«ti patikrinamas įrodinėjimo priemonėse esančiais įrodymais.

Duomenimis pagal CK 2.24 straipsnį nelaikomi nuomonė, vertinimas ar kitokie subjektyvÅ«s požiÅ«riai arba saviraiÅ¡kos bÅ«dai. Be to, atribojant žiniÄ nuo nuomonės nepakanka įvertinti vien tik ginčijamus teiginius, tačiau bÅ«tina analizuoti visÄ kalbos tekstÄ , pasisakymo aplinkybes, kontekstÄ , ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukcijas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2010, 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006).

Iš skundžiamo teismo sprendimo ir jame išdėstytų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad sprendime atskirai ir nenurodė kiekvieno teiginio, kuriuo, ieškovų nuomone, buvo pažeista jų dalykinė reputacija, išsamios analizės, tačiau ginčijamus teiginius įvertino tiek bendrai, tiek atskirai, analizavo jų pasakymo kontekste ir įvertino visus byloje pateiktus įrodymus. Be to, nors teismo argumentai atribojant duomenis ir nuomonę dėl ginčijamų teiginių sprendime pateikiami glaustai, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad šalių paaiškinimai ar argumentai liko neištirti.

Konstatuotina, kad bylos duomenų visuma leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovai ginčijamais teiginiais pateikė tik savo subjektyvius vertinimus dėl valstybėje vykstančių visuomenei aktualių procesų ir iÅ¡reiÅ¡kė tik savo kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį bei nuomonę.Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, televizijos laida, kurioje pateikti atsakovų pasisakymai, buvo kuriama po Lietuvos teisėsaugos pareigÅ«nų pradėtų tyrimų dėl galimai nusikalstamų veikų, vykdytų GariÅ«nų turgavietėje, ir operacijos, kurios metu buvo sulaikyta daugiau kaip 60 nusikalstamų veikų vykdymu įtariamų asmenų.

Laidos įraÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovai laidoje tiesiogiai nebuvo įvardijami, tačiau, siekiant nustatyti, ar buvo kalbama apie ieÅ¡kovus, turi bÅ«ti vertinama ir galimybė iÅ¡ laidos konteksto laidos žiÅ«rovams juos atpažinti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantais, jog laidos vedėjo teiginiai „GariÅ«nai, turėdami valstybinės reikÅ¡mės objekto statusÄ , tarpsta Å¡iltnamio sÄ lygomis. Už didelės vertės žemės sklypÄ nemoka nė cento", o taip pat laidos diktorės teiginiai „todėl be konkurso buvo nuspręsta iÅ¡nuomoti didelės vertės valstybinės žemės sklypÄ , galima sakyti, veltui.

Reta Lietuvos prekyvietė gali pasigirti tokia valdžios malone", „Didelės vertės sklypas [iÅ¡nuomotas], galima sakyti, už „ačiū“. O gal ir ne už„ačiū“, „[Už žemės plotÄ ] nebuvo mokami nekilnojamojo turto ir žemės ir žemės mokesčiai, tai reiÅ¡kia, kad Å¡itas objektas buvo atleistas nuo mokesčių" „2005 m. GariÅ«nai tapo privilegijuotu objektu.<...>nė viena Å¡alies turgavietė negali pasigirti tokiu iÅ¡skirtiniu dėmesiu, kaip GariÅ«nai. <...> Gavęs ypatingÄ statusÄ , GariÅ«nų verslo centras gavo ir ypatingų lengvatų;", gali leisti netiesiogiai atpažinti ieÅ¡kovus, kaip GariÅ«nų turgavietės žemės sklypo nuomininkus bei asmenis, parengusius ekonominį GariÅ«nų projektÄ .

Vis dėlto pripažinimas, kad Å¡iais teiginiais buvo netiesiogiai kalbama apie ieÅ¡kovus, nereiÅ¡kia, kad tokie teiginiai pažeidė jų dalykinę reputacijÄ ar neatitinka tikrovės. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-21 nutarimu Nr.808 GariÅ«nų turgavietei iÅ¡ tiesų buvo suteiktas valstybinės svarbos ekonominio projekto statusas, o remiantis LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 str. 2 d. 2 p. bei Žemės mokesčio įstatymo 1 str. (redakcijos, galiojusios ginčijamos laidos transliavimo metu), valstybinė žemė bei valstybei priklausantys statiniai yra atleisti nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovai, bÅ«dami valstybinės žemės sklypo, kuriame yra GariÅ«nų turgavietė, nuomininkai, laidos metu žemės mokesčio nemokėjo.

Apeliantų samprotavimai dėl teiginių, kuriais įvardijama tokia teisės aktų reglamentuota situacija – atleidimu nuo mokesčių, mokestine lengvata ar mokesčių nemokėjimu – neturi lemiamos reikÅ¡mės ir nepakeičia aukščiau nurodyto fakto, jog ieÅ¡kovai už žemės sklypÄ , kuriame yra GariÅ«nų turgavietė, nuomos mokesčio analizuojamų teiginių pasakymo metu nemokėjo. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pagrindo pripažinti, jog aukščiau nurodyti atsakovų teiginiai neatitinka tikrovės, yra melagingi ar yra pažeidžiantys ieÅ¡kovų dalykinę reputacijÄ , nėra.Teisėjų kolegijos vertinimu, kitais ieÅ¡kovų ginčijamais teiginiais „Kiek nuo mÅ«sų dėl aferų GariÅ«nuose ir įvairių lengvatų buvo nuvogta? „Kodėl politikai svarstydami, kam dar sumažinti algas, pensijas ar socialines iÅ¡mokas, nė karto neužsiminė apie tai, kad reikėtų apmokestinti GariÅ«nus?", „Ar turi bÅ«ti vietų, kur negalioja Lietuvos įstatymai?", „Kuo smulkusis verslas, dirbantis GariÅ«nuose, skiriasi nuo smulkaus verslo, dirbančio, tarkim, mažoj parduotuvėj Vilniuje arba mažoj kavinėj Vilniuje, arba, nežinau, kioske, kažkokiam tai, kuris kepa kebabus?", „Kodėl gi didžiausiai Å¡alies parduotuvei, jeigu taip galima sakyti, ar ne, po atviru dangumi, veikia kitokios sÄ lygos ir kitokie prekybos įstatymai negu visoj kitoj Lietuvoj?", „vykdydama tyrimÄ , Seimo antikorupcinė komisija nustatė, kad, tarkim, projekto užuomazgose, jo pradžioje buvo kalbėta ir apie iki 200 milijonų litų siekiančias investicijas, tačiau jau tvirtinant projektÄ ta suma buvo nustatyta 50 milijonų"; „Vien grynų, kaip įtariama, nusikalstamu bÅ«du gautų pinigų GariÅ«nuose rasta gerokai per milijonÄ ", „<...> tai reiÅ¡kia milijardiniai mokesčiai <...> Å itaip krizę mes besiÅ¡aipydami bÅ«tume galėję jÄ pragyventi, nė kiek nemažinę jokių pensijų, jokių atlyginimų, nes tos sumos, kurios buvo taupomos, jos yra tolygios vat Å¡itiems nuostoliams, kurie yra prarandami GariÅ«nuose" ieÅ¡kovai ne tik nebuvo tiesiogiai ar netiesiogiai įvardijami, o prieÅ¡ingai – minėti teiginiai buvo pasakyti kalbant ne apie ieÅ¡kovus, kaip turgavietės žemės sklypo nuomininkus ar ekonomiÅ¡kai svarbaus projekto sudarytojus, o apie GariÅ«nų turgavietę ir joje prekiaujančius smulkiuosius verslininkus.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, tokias atsakovų mintis nulėmė konkretus įvykis – teisėsaugų pareigÅ«nų operacija GariÅ«nų turgavietėje ir jos metu sulaikyti galimai neteisėtas veikas vykdę smulkieji verslininkai (b.l.68-71). Sutiktina su atsakovų atsiliepimuose iÅ¡dėstytais argumentais, kad Å¡ie teiginiai buvo pasakyti jau pasikeitus laidos kontekstui, o iÅ¡reikÅ¡tas atsakovų požiÅ«ris yra bÅ«tent susijęs su minėta operacija. Ä®vertinus laidos kontekstÄ , atsakovų bei laidoje kalbėjusių valstybės pareigÅ«nų pasisakymus, laidos aplinkybes ir ryšį su kita laidoje pateikta informacija apie Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įvykdytÄ operacijÄ , darytina iÅ¡vada, kad atsakovai ginčijamais teiginiais tik vertino valstybės, o kartu ir visuomenės, patiriamus nuostolius dėl galimai neteisėtai prekiaujančių GariÅ«nų turgavietės smulkiųjų verslininkų, dėl jų galimai neteisėtos veiklos, vykdomos Å¡ešėlinės prekybos, visiÅ¡kai neanalizuodami ir neužsimindami apie ieÅ¡kovų vykdomÄ veiklÄ .

Be to, atsakovams laidoje keliant retorinius klausimus, pavyzdžiui, kiek visuomenei kainuoja tokia galimai neteisėtai vykdoma prekyba, nesurenkami mokesčiai ar kodėl GariÅ«nų turgavietė nėra apmokestinta, iÅ¡reiÅ¡kiamas tik atsakovų susirÅ«pinimas apie egzistuojančiÄ Å¡ešėlinę ekonomikÄ , o taip pat ir teisės aktų reglamentavimÄ , mokestines lengvatas. Atsakovai kartu atkreipia dėmesį ir į alternatyvų bÅ«dÄ , suteikiantį galimybę iÅ¡vengti susidariusios situacijos bei ekonominės krizės padarinių, nemažinant visuomenei reikÅ¡mingų socialinių iÅ¡mokų, o pakeičiant Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Teisėjų kolegijos vertinimu retoriniu klausimu „kiek nuo mÅ«sų dėl aferų GariÅ«nuose ir įvairių lengvatų buvo nuvogta“ nėra paskelbiami nauji duomenys, o tik gana kandžiai iÅ¡reiÅ¡kiamas kritiÅ¡kas požiÅ«ris į laidoje analizuojamÄ ir visuomenės žiniasklaidos priemonėse paskelbtÄ informacijÄ , vertinamas 2011-10-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos praneÅ¡imas spaudai (b.l. 68-71). PrieÅ¡ingi apeliantų samprotavimai, kad tokiu bÅ«du stengiamasi kurti ieÅ¡kovų neigiamÄ Ä¯vaizdį ar jų dalykinę reputacijÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįsti.

Sutiktina su apeliantais, kad tokie teiginiai kiekvieno protingo ir sÄ Å¾iningo asmens nors ir yra vertinami kaip neigiami reiÅ¡kiniai, tačiau pabrėžtina, kad Å¡ie teiginiai ar iÅ¡reikÅ¡ta subjektyvi pozicija nėra susijusi su ieÅ¡kovais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors analizuojamų teiginių konstrukcija, kalboje vartojamos metaforos ar palyginimai yra Å¡iurkÅ¡toki ar kandÅ«s, tačiau tik iÅ¡reiÅ¡kia kalbėtojo subjektyvų, jo kritiÅ¡kÄ ir neigiamÄ požiÅ«rį į teisės aktais reglamentuotÄ situacijÄ ir nustatytas mokesčių lengvatas.

Atkreiptinas dėmesys, kad saviraiÅ¡kos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir ji taikoma net ir tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, Å¡okiruoti ar trikdyti (Europos Žmogaus Teisių Teismo1999m. sausio 21 d. sprendimas Janowski prieÅ¡ LenkijÄ , Nr.25716/94; 2007 m. sausio 9 d. sprendimas Kwiecen prieÅ¡ LenkijÄ Nr.51744/9). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovų nuomonė ir kritika dėl Lietuvoje galiojančių teisės aktų, galimos Å¡ešėlinės ekonomikos GariÅ«nų prekyvietėje, nepažeidžia ieÅ¡kovų dalykinės reputacijos ir nemenkina jų įvaizdžio.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

IeÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti (LR CPK 320 str.), todėl jų apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. CPK 98 str. 1 d. nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Tačiau bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo bei iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos. Nors atsakovas VÅ Ä® „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas prašė teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundÄ , tačiau tokių iÅ¡laidų dydį patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atmetamas.

Be to, atmetus ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos ieÅ¡kovams taip pat nepriteistinos (CPK 93 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija nutarė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                                           Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                      Loreta Lipnickienė                                                                                                                      Andžej Maciejevski