d6c06a59-e9e1-44ed-9c33-e9032342ea0d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-354-815/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03369-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 6.6.1; 59; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

V. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas A. V. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–13) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:1.1. panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ Nr. 1D-7310(11) „Dėl diskriminavimo panaikinimo ir grÄ Å¾inimo pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1D-7310 (11));1.2.

įpareigoti MinisterijÄ mokėti pareiÅ¡kėjui paskirtÄ 338 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ (toliau – ir valstybinė pensija);1.3. priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, pagal Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 15 straipsnį nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį;1.4. priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas;1.5. kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti: ar 2011 m. gruodžio 20 d.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriame Laikinojo įsistatymo 1 straipsnio 2 dalies, be kita ko, 1 punkte nurodytoms išmokoms šis įstatymas galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; ar 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo15 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriame, šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai šio įstatymo galiojimas nustatytas iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams.

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas iÅ¡ esmės tokiais argumentais2.1. Iki 2010 m. sausio 1 d. pareiÅ¡kėjui mokėta 338 Lt dydžio valstybinė pensija, tačiau nuo minėtos datos buvo mokama sumažinta (300 Lt dydžio) valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4straipsnį, dėl to pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , tačiau jo skundas buvo atmestas. PareiÅ¡kėjas nuo 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio taikymo diskriminuojamas kaip tam tikros socialinės grupės narys (kaip valstybinės pensijos gavėjas).2.2.

PareiÅ¡kėjas, pagrįsdamas savo reikalavimus, remiasi, be kita ko, Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), Europos socialine chartija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, jos 23, 29, 52 straipsniais, konstituciniais teisinės valstybės, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir saugumo, teisingumo, proporcingumo, socialinio solidarumo, asmenų lygiateisiÅ¡kumo principais, Konstitucinio Teismo jurisprudencija, aiÅ¡kinančia minėtus Konstitucijos straipsnius (juose įtvirtintas teises) ir konstitucinius principus, taip pat sÄ lygas, kokia tvarka ekonominės krizės atvejais pensijos gali bÅ«ti mažinamos (1997 m. gruodžio 3 d., 1998 m. gegužės 6 d., 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. birželio 29 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d. nutarimais, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu), ypač Laikinojo įstatymo 15 straipsniu bei jo pakeitimais, kurie, pareiÅ¡kėjo nuomone, galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijai, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Be to, pareiÅ¡kėjas pateikia duomenis apie valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetus 2006 m.–2013 m.2.3. Pasak pareiÅ¡kėjo, jam turi bÅ«ti suteikta teisminė gynyba ir turi bÅ«ti sprendžiama dėl jo teisių, kurios pripažįstamos kaip konstitucinės vertybės, gynimo. PareiÅ¡kėjo teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų prisiimtus įsipareigojimus ir mokėtų paskirtÄ valstybinę pensijÄ (338 Lt) pirmiausiai kyla iÅ¡ Konstitucijos 52 straipsnio, o teisė į pensijÄ , kaip viena iÅ¡ socialinių žmogaus teisių, konkrečiai – jos turtiniai aspektai – pagal oficialiÄ jÄ konstitucinę jurisprudencijÄ privalo bÅ«ti siejama su prigimtine nuosavybės teise; bÅ«tent Å¡i aplinkybė lemia, kad pareiÅ¡kėjas gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatyme nustatytÄ pensijÄ bus valstybės saugoma ir ginama.3.

PareiÅ¡kėjas pateikė teismui 2014 m. sausio 6 d. praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino atnaujinimo, kuriame praÅ¡o atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui Å¡ioje administracinėje byloje paduoti (b. l. 67–81). PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas kai kuriuos skundo argumentus, taip pat pateikia, be kita ko, tokius paaiÅ¡kinimus:3.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 sprendime administracinėje byloje Nr. I-3008-168/2012 pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. mažintos peniojo pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį atmetė, dėl to pareiÅ¡kėjas nereiÅ¡kia pretenzijų.3.2.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas ginčija jo valstybinės pensijos mažinimÄ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį (2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos), abejoja jo konstitucingumu, kadangi Å¡iuo atveju jis diskriminuojamas kaip pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų gavėjas (senatvės pensijų gavėjams Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos), tai galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 48 ir 52 straipsniams, teisinės valstybės principui, nes pensija mažinama vienai socialinei grupei, t. y. pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų gavėjams, o senatvės pensijų gavėjams Å¡io įstatymo nuostatos netaikomos.

Pažymėtina, kad valstybinių pensijų mažinimo pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymus nenagrinėjo nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, nei LVAT, nei Konstitucinis Teismas.3.3. Terminas skaičiuotinas nuo ginčijamo teisės akto (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo) įsigaliojimo 2012 m. sausio 1 d., todėl 3 m. terminas nepraleistas. LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 netaikytina, nes toje byloje pareiÅ¡kėjas prašė priteisti nepriemokÄ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., o pareiÅ¡kėjo reikalavimas kitoks, taigi, pareiÅ¡kėjas praktiÅ¡kai termino nepraleido.3.4.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, tačiau juose nereglamentuojamas neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos (jos dalies) iÅ¡mokėjimo klausimas, taigi, įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų, minėtuose teisės aktuose nenustatyti kompetentingų institucijų, įgaliotų mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas, veiksmų apskundimo terminai.3.5.

Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, skirdamos ir mokėdamos pareigūnų ir karių valstybines pensijas, kompetentingos institucijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai).

Pagal ginčo metu galiojusių Nuostatų patvirtintų, 27 punktÄ kitus pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo, ginčų sprendimo klausimus, nenustatytus Nuostatuose, reguliuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, kurių 101 punktas nustatė, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį sprendimai pensijų klausimais gali bÅ«ti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo / turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ .

Pagal įstatymo analogijÄ taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių pirmiausia kreipėsi į kompetentingÄ subjektÄ , t. y. MinisterijÄ , kuriai pavesta mokėti valstybinę pensijÄ , o jai nepatenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimo, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . IÅ¡ esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ pareiÅ¡kėjas savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo turi teisę apginti per 3 metų terminÄ .

Ä® MinisterijÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2013 m. liepos 9 d., taigi, į teismÄ kreipėsi nepraleidęs pagal analogijÄ taikytino 3 metų termino, nustatyto tokiems reikalavimams reikÅ¡ti; be to, remdamasis konstitucine nuostata, kad asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, pareiÅ¡kėjas turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ , susijusį su visa neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos nepriemoka. Taigi, pareiÅ¡kėjas termino kreiptis į teismÄ nepraleido, nes pareiÅ¡kėjui iki Å¡iol mokama sumažinta pensija, tai yra tęstinis pažeidimas, nes kiekvienÄ mėnesį mažinama valstybinės pensijos dalis ir pareiÅ¡kėjas yra diskriminuojamas.3.6.

Nagrinėjamu atveju teismas turėtų vadovautis LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013.3.7. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nėra, o tik Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta ieÅ¡kinio senatis ir terminas 3 m. nuo paaiÅ¡kėjimo apie teisių ir interesų pažeidimÄ dienos, apie tai pareiÅ¡kėjas sužinojo tik 2013 m. liepos 9 d. taigi, termino skundui paduoti jis nepraleido ir turi teisę reikalauti paÅ¡alinti jo, A. V., teisių pažeidimÄ , susijusį su visa neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos nepriemoka, nes dėl amžiaus specifikos ir teisinio iÅ¡prusimo neturėjimo bei ligos negalėjo suprasti, kad yra diskriminuojamas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir neteko valstybinės pensijos dalies.3.8.

Dėl termino atnaujinimo pareiškėjas remiasi LVAT praktika (nutartimis administracinėse bylose Nr. A438-798/2008, Nr. TA520-72/2011, TA525-70/2012), nurodo, kompetentingos institucijos tinkamai neinformavimo pensijos gavėjų ir neatliko savo pareigų, nors valstybės institucijai, kuri yra ginčo šalis, keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai3.9. Ieškinio senaties terminas ir skundo padavimo terminas nepraleisti, be to, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jeigu to reikalauja ginčo šalis.

II Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atstovaujanti ir atsakovei Lietuvos valstybei, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ arba bylÄ nutraukti, o teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ (jo dalį), priteisiant neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos atitinkamÄ dalį, atsižvelgdama į LVAT praktikÄ dėl sprendimų įvykdymo atidėjimo (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013) praÅ¡o valstybinės pensijos perskaičiavimo kompensavimÄ atidėti, savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 56–58).1.

Dėl sprendimo Nr. 1D-7310(11)1.1. Ministerija sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ . Ministerija pagal 2012 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatų netaiko, o pensijos kompensavimo mechanizmas nenustatytas. Pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.1.2.

Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, jog pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai pagal Laikinojo statymo 4 straipsnį, galimas, o pareiÅ¡kėjui valstybinė pensija buvo ribojama taikant tik Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.1.3. Remdamasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį į MinisterijÄ kreipėsi tik 2013 m. liepos 9 d., praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiÅ¡kėjimo apie pensijos nepriemokÄ (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo oficialaus paskelbimo 2012 m. rugsėjo 21 d.), vadovaudamasi nurodyto teisės akto nuostatomis, Ministerija pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ apskritai tyrėjo palikti nenagrinėtÄ .2.

Dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo2.1. Pareiškėjo valstybinės pensijos perskaičiavimas ir mokėjimas jo nurodytu laikotarpiu buvo atliekamas pagal tuo metu galiojusias Laikinėjo įstatymo nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad, nesant Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymų ar kitų teisės aktų, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu, atitinkami Ministerijos veiksmai laikytini teisėtais.2.2. Dėl pareiškėjo argumento, kad būtent Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, pagal kurį pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., laikytinas neteisėtu, pažymėtina, kad dėl teisės akto konstitucingumo sprendžia Konstitucinis teismas, o ne administraciniai teismai.2.3.

To paties pobÅ«džio bylos turi bÅ«ti sprendžiamos analogiÅ¡kai, todėl, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2844-208/2013, 2013 m. birželio 14 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2366-815/2013), taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas A. V. su praÅ¡ymu į MinisterijÄ kreipėsi tik 2013 m. liepos 9 d., t. y. po Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatyto 3 metų (ar 6 mėn.) termino, nes apie savo teisių pažeidimÄ jis žinojo (turėjo sužinoti) dar 2010 m. vasario mėn., kai gavo pirmÄ kartÄ sumažintÄ pensijÄ , jo skundas turėtų bÅ«ti atmestas arba byla nutraukta.3.

Dėl valstybinės nepriemokos dydžioPareiÅ¡kėjo nurodoma valstybinės pensijos nepriemokos suma neatitinka Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pažymos apie 2010–2013 m. pensijos dydį (nepriemokos suma nesusidarė, nes valstybinė pensija ribota tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, kuris nebuvo pripažintas antikonstituciniu).Taigi, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , kadangi pareiÅ¡kėjas neįrodo, jog Ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar Å¡iuo metu galiojančius įstatymus Ministerija ar jos darbuotojai privalėjo / privalo veikti.

III 1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. nutartimi (b. l. 104-109) Å¡iÄ administracinę bylÄ sustabdė tol, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės konstitucinės justicijos bylÄ Nr. 12/2013 ir joje įsiteisės Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 21 d. nutartimi (b. l. 113-114) atnaujino Å¡iÄ administracinę bylÄ . IV Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas A. V., remdamasis skunde ir praÅ¡yme pateiktais argumentais, prašė tenkinti nurodytus reikalavimus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius ir reglamentavusius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :

1. Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1.1. PareiÅ¡kėjo valstybinė pensija iki 2010 m. sausio 1 d. sudarė 338,48 Lt (Ministerijos 2008 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 11SP-420 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų už tarnybÄ (iÅ¡tarnautus metus) ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų didinimo nuo 2008 m. sausio 1 d.“ iÅ¡raÅ¡as (b. l. 50)). 1.2. Remiantis Tarnybos 2013 m. rugsėjo 9 pažyma apie 2010–2013 m. pensijos dydį Nr. 11PP(P)-5337, pareiÅ¡kėjui nuo 2010 m. sausio mėn. mokėta 300,74 Lt dydžio valstybinė pensija, perskaičiuota (sumažinta) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį (b. l. 53–54).

Pagal Tarnybos pateiktus duomenis, pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui už 2010 m. sausio mėn. iÅ¡mokėta (pervesta į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ banke) 2010 m. vasario 26 d. (b. l. 83, 84).1.3. Ministerija, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2013 m. liepos 9 d. praÅ¡ymÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas prašė praneÅ¡ti, kada bus baigtas pareiÅ¡kėjo diskriminavimas ir grÄ Å¾inta valstybinės pensijos dalis (b. l. 51), 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendime Nr. 1D-7310(11) „Dėl diskriminavimo panaikinimo ir grÄ Å¾inimo pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies“ pareiÅ¡kėjui nurodė, kad neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti jam valstybinės pensijos nepriemokÄ , taip pat nurodė, kad: pagal Laikinojo įstatymo 15 straipsnį atitinkamų valstybinių pensijų, t. y. ir pareiÅ¡kėjo valstybinės pensijos, perskaičiavimas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

Ministerija privalo vykdyti šį įstatymÄ , nepaisydama Vilniaus apygardos administracinio teismo kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , nes preziumuojama, kad įstatymas atitinka KonstitucijÄ ; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2013 m. balandžio 23 d. pažymoje Nr. (12)-SN-03 „Dėl skundų tyrimo“ siÅ«lymas apsvarstyti klausimÄ dėl įstatymo nuostatų dėl pensijų sumažinimo dirbantiems ir pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims kompensavimo tvarkos nustatymo (taip pat ir mokėtų iki sumažinimo pensijų dydžio atkÅ«rimo) pateiktas bÅ«tent Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui, Žmogaus teisių komitetui (b. l. 14, 52).2.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ sprendžiama, ar jam buvo pagrįstai mažinta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Teismas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3008-168/2012, kurio dalis įsiteisėjo, pareiÅ¡kėjui priteista 155, 84 Lt neteisėtai neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalis.Teismas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, jog Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis neprieÅ¡tarauja Konstitucijai;

Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) neprieštaravo Konstitucijai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo (be kita ko, ir 15 straipsnio taikymo) nuo 2011 m. gruodžio 31 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos valstybinės pensijos dalį atmestinas kaip neturintis teisinio pagrindo.

Atitinkamai ir reikalavimai panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimÄ Nr. 1D-7310(11) „Dėl diskriminavimo panaikinimo ir grÄ Å¾inimo pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies“, įpareigoti MinisterijÄ mokėti pareiÅ¡kėjui paskirtÄ 338 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti: ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriame Laikinojo įsistatymo 1 straipsnio 2 dalies, be kita ko, 1 punkte nurodytoms iÅ¡mokoms Å¡is įstatymas galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiÅ¡kumo, teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; ar 2012 m. gruodžio 20 d.

Laikinojo įstatymo15 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriame, šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms, 4 punkte nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 punkte nurodytai išmokai šio įstatymo galiojimas nustatytas iki 2013 m. gruodžio 31 d., neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams negali būti tenkinami.3.

PareiÅ¡kėjas A. V. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios reikalavimai buvo patenkinti, turi teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl jo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nėra teisinio pagrindo tenkinti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                                        Raimondas Blauzdžius                                                                                                                      Ernestas Spruogis                                                                                                                      Margarita Stambrauskaitė