d6bed76a-7791-4d7e-8ecf-a3db9c774ae3 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja Irma Čuchraj                                                                              Civilinė byla Nr. 2A-734-513/2012Teisėja Irena Vilkienė                                                                              (Proceso Nr. 2-43-3-01833-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.5; 36.2; 44.5.1; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. birželio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Sostinės kreditai“ ieÅ¡kinį atsakovui M.

G. dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei ieÅ¡kovo (apelianto) UAB „Sostinės kreditai“ apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimo.Teisėja n u s t a t ė : ieÅ¡kovas teismui 2011-09-26 pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1 150,60 Lt skolÄ , kuriÄ sudaro 585 Lt kredito suma, 50,02 Lt delspinigių, 484,50 Lt paskaičiuotų palÅ«kanų bei 31,08 Lt skolos patarnavimo ir administravimo mokesčio.

Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 17 procentų mėnesinių sutartinių palÅ«kanų nuo suteikto kredito (500 Lt), pradedant skaičiuoti nuo 2011-09-21 iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo bei nuo priteistos skolos 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad 2011-02-28 tarp Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino atsakovui 500 Lt, atsakovas įsipareigojo kreditÄ grÄ Å¾inti ir sumokėto kredito mokestį iki 2011-04-01.

Atsakovas savo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų grÄ Å¾inti kreditÄ tinkamai neįvykdė, todėl ieÅ¡kovui liko skolingas jo reikalaujamas sumas. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo informuotas vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2011-12-07 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ M. G. 666,10 Lt skolÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-09-26 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų UAB „Sostinės kreditai“ naudai; kitÄ reikalavimo dalį atmetė.

Nurodė, jog atsakovas sutarties nevykdė, todėl priteisė negrÄ Å¾intos kredito sumos ieÅ¡kovo naudai. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 17 proc. mėnesinių palÅ«kanų nuo 500 Lt sumos nuo 2011-09-21 iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo dienos bei 484,50 Lt paskaičiuotų palÅ«kanų, kurios buvo skaičiuojamos nuo sutarties pasibaigimo dienos 2011-04-02 iki ieÅ¡kinio teismui paruoÅ¡imo dienos 2011-09-20 atmestinas, kadangi Å¡alys susitarė tik dėl delspinigių mokėjimo praleidus paskolos grÄ Å¾inimo terminus, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, kad Å¡io palÅ«kanos skaičiuojamos ir pasibaigus sutarčiai.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo         2011-12-07 sprendimo dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo dalį dėl mėnesinių palÅ«kanų dydžio ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti 17 procentų mėnesinių palÅ«kanų, skaičiuotinų nuo 2011-04-02 iki 2011-09-20, t. y. iÅ¡ viso 484,50 Lt, bei toliau skaičiuotinų 17 procentų mėnesinių palÅ«kanų nuo 500 Lt sumos nuo 2011-09-21 iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo; kitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog 17 procentų palÅ«kanos turi bÅ«ti mokamos iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo ir tai numatyta sutartyje. Pažymėjo, jog atsakovui buvo žinoma, kad laiku nesumokėjus paskolos, reikės mokėti nustatyto dydžio palÅ«kanas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ byloje nepateiktas.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas 2011-04-01 su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 751, pagal kurį ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 500 Lt dydžio piniginę sumÄ , o atsakovas įsipareigojo Å¡iÄ sumÄ grÄ Å¾inti iki 2011-04-01 (b. l. 5).

Iki 2011-04-01 grÄ Å¾intinoje paskoloje buvo nustatytos 17 procentų dydžio mėnesio palÅ«kanos (b. l. 5). Apeliantas skunde ginčija tÄ pirmosios instancijos teismo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti 17 procentų dydžio mėnesio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo 2011-04-02, t. y. po termino grÄ Å¾inti paskolÄ praleidimo.Teismas pažymi, kad CK 6.205 straipsnyje nustatyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palÅ«kanos turi bÅ«ti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku.

Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grÄ Å¾inti paskolÄ , jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas arba sutartines palÅ«kanas nuo tos dienos, kuriÄ paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimÄ , jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita.

Å ios palÅ«kanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tai ne kartÄ yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje pagal AB banko „Hansa–LTB“ praÅ¡ymÄ , bylos Nr. 3K-7-751/2003; 2004 m. kovo 3 d nutartį civilinėje byloje Lietuvos nacionalinė filharmonija v. Lietuvos ir Kinijos UAB „Lichua“, bylos Nr. 3K-3-161/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje UAB „TelÅ¡ių keliai“ v.

UAB „Švaresta“, bylos Nr. 3K-3-434/2005; 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje D. Z. v. AB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2007). Tokias palÅ«kanas pagal įstatymÄ turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Be to, CK 6.872 straipsnio 1 ir 2 dalyje yra nustatyta, kad palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarkÄ nustato Å¡alys susitarimu; jeigu Å¡alys nėra susitarusios kitaip, palÅ«kanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grÄ Å¾inta.

Nagrinėjamoje byloje Å¡alys kitokių, nei paskolos sutartyje nustatytų 17 procentų dydžio mėnesio palÅ«kanų nebuvo numatę. PrieÅ¡ingai, paskolos sutarties 6.1 punkte yra nustatyta, kad „sutartis įsigalioja jÄ pasiraÅ¡ius ir galioja tol, kol sumokamos visos įmokos pagal sutartį ir/ar jos priedus, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯eina finansuojama suma, palÅ«kanos, delspinigiai ir baudos, taip pat su kredito suteikimu, naudojimu bei administravimu susiję mokesčiai; sutarties galiojimas pasibaigia tada, kai visos įmokos aptartos Å¡iame punkte, kliento yra sumokėtos, ir bendrovė įformina sutarties nutraukimo dokumentÄ â€œ (b. l. 7).

Tai reiÅ¡kia, kad sutarties pasiraÅ¡ymo metu buvo nustatytos palÅ«kanos, atsakovui buvo žinoma, jog laiku nesumokėjus paskolos, reikės mokėti nustatyto dydžio palÅ«kanas bei jos bus skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovas skolÄ sumokėjo, vadinasi atsakovas iki Å¡iol naudojasi ieÅ¡kovo pinigais, todėl privalo mokėti tarp Å¡alių nustatytas palÅ«kanas (CK 6.205 straipsnis, CK 6.872 straipsnio 1 ir 2 dalys).Teismas pažymi, jog kai Å¡alys susitaria dėl palÅ«kanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimų (CK 6.37 straipsnio 3, 4 dalys, CK 1.5 straipsnis).

Spręsdamas, ar Å¡alių sutartos palÅ«kanos atitinka iÅ¡vardytus principus, teismas turi individualizuoti konkretų prievolinį santykį, atsižvelgti į prievolės pobÅ«dį, padarytÄ sutarties pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumÄ , jos santykį su palÅ«kanų dydžiu. Teismas turi užtikrinti prievolės Å¡alių interesų pusiausvyrÄ . Aktualu pažymėti, kad Å¡alys buvo sudariusios vartojimo kredito sutartį (b. l. 6, CK 6.886 straipsnis). Sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių: skirtingo profesinio statuso, patirties, informacijos, specialių žinių stokos, materialinės padėties, bÅ«tinybės patenkinti bÅ«tinuosius poreikius ar kitų aplinkybių dažnai yra akivaizdžiai nelygiavertė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors Å¡ių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties Å¡alių lygybės nustatant sutarties sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali bÅ«ti ribojamas įstatymo.

Vienas iÅ¡ tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties Å¡alies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties Å¡alies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai Å¡is asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo bÅ«du, naudojant standartines sutarčių sÄ lygas, kurios nėra individualiai aptariamos (kaip ir Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju), todėl vartotojas yra priverstas priimti jam primetamas stipraus kontrahento siÅ«lomas sutarties sÄ lygas arba apskritai atsisakyti sutarties.

Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali bÅ«ti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – bÅ«tinos teisės normos, saugančios silpnesniÄ jÄ Å¡alį ir įpareigojančios pardavėjÄ ar paslaugų teikėjÄ atsižvelgti į vartotojo interesus. Dėl Å¡ių priežasčių Å¡iuolaikinėje sutarčių teisėje susiformavo silpnesniosios sutarties Å¡alies apsaugos doktrina, kuri tapo pagrindu valstybei įsikiÅ¡ti į Å¡alių sutartinius teisinius santykius ir, ribojant sutarties laisvės principÄ , nustatyti specialų vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimÄ (žr.

Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga, skelbta Teismų praktikoje Nr. 30, 2009). Todėl aplinkybė, kad ieÅ¡kovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nustatė palÅ«kanų dydį sutartyje, kuri sudaryta elektroninių ryÅ¡io priemonių bÅ«du, dar nereiÅ¡kia, kad palÅ«kanų dydis yra protingas ir pagrįstas, bei kad sutartyje ieÅ¡kovo nustatytų palÅ«kanų dydis yra ieÅ¡kovo nuostoliai, kurio dydžio nereikia įrodinėti. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės Å«kio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2001-04-18 Nr. 3K-3-475/2001, 2008-10-28 Nr. 3K-3-536/2008 ir kt.).

Vertinant greito kredito sutarties sÄ lygas, teismui bÅ«tina atsižvelgti į įstatymo leidėjo valiÄ Ä¯tvirtintÄ 2011-04-01 įsigaliojusiame Vartojimo kreditų įstatyme, kuris buvo priimtas bÅ«tent tikslu pažaboti greitųjų kreditų įstaigų lupikiÅ¡kÄ veiklÄ ir užtikrinti aukÅ¡tesnę vartotojų teisių apsaugÄ vartojimo kredito teikimo paslaugų srityje (Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento RyÅ¡ių su visuomene skyriaus 2010-12-23 praneÅ¡imas žiniasklaidai (iÅ¡ Seimo plenarinių posėdžių) „Priimtas vartojimo kredito įstatymas“).

Minėtu įstatymu įgyvendinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių. Ä®statyme įtvirtinta kredito davėjų pareiga atsakingai įvertinti kredito gavėjo mokumÄ . Teismas sutinka, kad ginčo sutartis sudaryta iki įsigaliojant Vartojimo kreditų įstatymui. Aplinkybės, kad įstatymas nebuvo įsigaliojęs Å¡alių sutarties sudarymo metu neužkerta kelio teismui remiantis minėto įstatymo leidėjo nuostatomis kaip kriterijumi vadovautis vertinant palÅ«kanas nustatančiÄ sutarties sÄ lygÄ sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo aspektais (CK 6.188 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

Be to, Å¡ioje byloje nagrinėjamu atveju Vartojimo kredito įstatymo taikymui svarbu ne tiek tai, kada kredito sutartis buvo sudaryta, o tai, kada palÅ«kanos buvo apskaičiuotos, t. y. jau minėto įstatymo galiojimo metu. Aktualu pažymėti, kad kreipdamasis į teismÄ ieÅ¡kovas skaičiuodamas delspinigius, juos nuo sutartinių 0.5 procentų dydžio sumažino iki 0,05 procentų, t. .y atsižvelgė į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kurioje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ; jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymÄ vartojimo kredito gavėjui negali bÅ«ti taikomos.

Tačiau apeliantas 2012-01-02 pateikdamas apeliacinį skundÄ ir praÅ¡ydamas priteisti 17 procentų dydžio mėnesio palÅ«kanas ignoravo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytus bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Vartojimo kredito įstatymo 1 ir 2 dalyje nustatyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrÄ , jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų.

Nagrinėjamu atveju apeliantas 2012-01-02 pateiktame skunde praÅ¡o priteisti 17 procentų dydžio mėnesio, arba 204 procentų dydžio metines palÅ«kanas, 0,05 procentų dydžio už dienÄ , arba 18,25 procentų dydžio delspinigius per metus, t. y. ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 222,25 procentų dydžio bendrÄ vartojimo kredito kainos metinę normÄ , jau nekalbant apie 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Vartojimo kredito įstatymo 3 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, kreditoriaus iÅ¡laidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, gali sumažinti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ .

Å iuo atveju atsakovui buvo suteiktas nedidelės vertės – 500 Lt kreditas, minėta kredito sutartis buvo sudaryta internetinio puslapio pagalba, todėl ieÅ¡kovas didelių iÅ¡laidų ar laiko sÄ naudų nepatyrė, be to, ieÅ¡kovas tik po trijų mėnesių nuo praleisto termino kreipėsi į atsakovÄ , todėl teismas mano, kad apeliaciniame skunde praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos neatitinka vartojimo sutarčių teisinio reglamentavimo bei apeliantas elgiasi nesÄ Å¾iningai, todėl palÅ«kanų dydis mažintinas iki 10 procentų mėnesio dydžio palÅ«kanų.

Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nors ir ne visiÅ¡kai tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, tačiau nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas priteisiant 10 procentų mėnesio palÅ«kanas, skaičiuotinas nuo 2011-04-02 iki 2011-09-20, t. y. iÅ¡ viso 285,57 Lt, bei toliau skaičiuotinų 10 procentų mėnesinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos nuo 2011-09-21 iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo; kitÄ sprendimo dalį paliekant nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ , apeliantei UAB „Sostinės kreditai“ iÅ¡ atsakovo M.

G. priteistina 59 proc. bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje dalis – 41,30 Lt (b. l. 31, CPK 79 str. 1 d., 93 str. 2 ir 5 d.).Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimÄ pakeisti, iÅ¡dėstant taip: „ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 666,10 Lt skolÄ , 285,57 Lt palÅ«kanų, 10 procentų dydžio mėnesio palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos nuo 2011-09-21 iki visiÅ¡ko paskolos grÄ Å¾inimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos (951,68 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2011-09-26 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei 70 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, UAB „Sostinės kreditai“, į. k. 302513887, Ukmergės g. 283B, Vilnius, naudai;kitÄ reikalavimo dalį atmesti“.Priteisti UAB „Sostinės kreditai“ iÅ¡ atsakovo M.

G. 41,30 Lt bylinėjimosi išlaidų dalį apeliacinės instancijos teisme. Teisėja                                                                                                        Irma Čuchraj