d6be7fbf-e9a4-471b-aba1-b6093ecda4ed · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-817/2013 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01545-2011-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 40.2; 42.2; 121.18; 121.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 16 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Gintaro Pečiulio ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lostiras“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-431/2012 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lostiras“ ieÅ¡kinį atsakovams F.

F. ir V. R. dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas BUAB „Lostiras“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams F. F. ir V. R., praÅ¡ydamas pripažinti niekiniu nuo sudarymo momento (ab initio) F. F. atliktÄ 2010 m. kovo mėnesio 115 000 Lt įskaitymÄ su BUAB „Lostiras“, priteisti iÅ¡ F. F. 115 000 Lt skolÄ ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos 115 000 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų F.

F. ir V. R. 70 090 Lt nuostolių ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 70 090 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė F. F., būdamas UAB „Lostiras“ akcininkė ir buhalterė, įsigijo iš bendrovės eilę automobilių už 115 000 Lt. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės matyti, kad automobilių pardavimo dienai jų reali rinkos vertė buvo 185 090 Lt su PVM. Vadinasi, atsakovė įsigijo automobilius net 70 090 Lt pigiau.

F. F., bÅ«dama akcininke ir buhaltere, negalėdama nežinoti apie įmonės blogÄ finansinę situacijÄ , turėdama pareigÄ kaip akcininkė bÅ«ti lojali įmonei ir nedaryti žalos, žinodama tikrÄ jÄ automobilių buhalterinę vertę (231 465,35 Lt plius PVM, viso 280 073,07 Lt), veikė savo naudai ir įgijo turtÄ tik už 115 000 Lt, kurių net nesumokėjo įmonei, o paprasčiausiai atliko neteisėtÄ Ä¯skaitymÄ . Atsakovo V. R., tuometinio UAB „Lostiras“ vadovo, sprendimas parduoti turtÄ pigiau prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens interesams gauti pelnÄ (CK 2.34 str. 3 d.).

Tokie jo veiksmai suponavo nuostolius tiek įmonei, tiek ir kreditoriams. Kadangi nuostolius įmonė patyrė dėl automobilių pardavimo ne rinkos verte ir tokie nuostoliai buvo padaryti atsakovų bendrais veiksmais, vadovaujantis CK 6.6 str. 3 d., Å¡ie asmenys atsakingi ieÅ¡kovui solidariai už padarytus 70 090 Lt (185 090 Lt – 115 000 Lt) nuostolius. Nurodė, kad atsakovė F. F. nesumokėjo įmonei 115 000 Lt sumos, o atliko įskaitymÄ , todėl Å¡ioje dalyje taikytinas actio Pauliana institutas. Å alys sudarė sandorius, kurių neprivalėjo sudaryti, sandoriai pažeidė kreditorių teises ir interesus, o atsakovė turėjo žinoti, kad Å¡ie sandoriai pažeis ieÅ¡kovo kreditorių teises.

Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad sudarant sandorius veikė nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos bei laikydamasis galiojančių teisės aktų. Parduotų automobilių kainos buvo nustatytos teisingai, atsižvelgiant į transporto priemonės iÅ¡vaizdÄ , techninį stovį, paskirtį ir panaudojimo ypatumus (parduoti automobiliai buvo naudojami kaip taksi), papildomai sumontuotÄ Ä¯rangÄ , neseniai atliktÄ remontÄ .

Mano, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp įmonės nemokumo ir sudarytų sandorių. Atsakovė F. F. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama civilinę bylÄ dalyje dėl 115 000 Lt ir 6 proc. palÅ«kanų priteisimo iÅ¡ F. F. nutraukti, ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad VMI ir VÅ¡Ä® „Emprekis“ duomenų bazėje nurodyta informacija apie automobilių vertę yra tik rekomendacinio pobÅ«džio. Automobilių vidutinės kainos apskaičiavimas buvo atliekamas imant bendrus duomenis, neįvertinus jų faktinės bÅ«klės bei svarbių duomenų – ridos, eksploatavimo sÄ lygų.

Automobilių rida, atsižvelgiant į gamybos metus, buvo labai didelė. Nurodė, kad atsakovė visus Å¡iuos automobilius jau yra pardavusi. Jų kaina nevirÅ¡ija tos kainos, kuriÄ sumokėjo ieÅ¡kovui. Atkreipė dėmesį, kad UAB „Lostiras“ direktoriaus įsakymu buvo nuspręsta įmonės buhalterinėje apskaitoje Å¡iems automobiliams nuo 2009-01-01 neskaičiuoti nusidėvėjimo, todėl buhalterinėje apskaitoje nurodyta automobilių likutinė vertė gerokai virÅ¡ija tikrÄ jÄ vertę.

Nurodė, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad dėl skundžiamo Å¡alių sudaryto prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo ieÅ¡kovas tapo nemokus. UAB „Lostiras“ tapo nemokiu ne dėl to, jog buvo sudaryti ieÅ¡kovo skundžiami sandoriai, o dėl to, kad prasidėjus finansinei krizei nemokiomis tapo krovinių pervežimÄ vykdžiusios transporto įmonės, kurios buvo pagrindiniai UAB „Lostiras“ klientai. Sudarydama skundžiamÄ Ä¯skaitymo sandorį atsakovė nesiekė suteikti pirmenybės sau prieÅ¡ kitus kreditorius.

Tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškinį, iš atsakovės turi būti priteisti ne 6 proc., o 5 proc. palūkanų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieškovo BUAB „Lostiras“ ieškinį atmetė, priteisė V. R. 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų iš BUAB „Lostiras“. Teismas konstatavo, kad automobilių pirkimo-pardavimo sutartys nėra nuginčytos ir nebuvo ginčijamos, jos nepripažintos niekinėmis, vadinasi, yra teisėtai sudarytos ir galiojančios, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad sutarčių šalys atliko neteisėtus veiksmus arba kad jų veiksmuose yra kaltė.

Atitinkamai nėra ir kitų sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 70 090 Lt negautų pajamų, teismas atmetė. Nustatė, kad atsakovė F. F. turėjo galiojančiÄ 156 134 Lt reikalavimo teisę į UAB „Lostiras“, o UAB „Lostiras“ pagal automobilių pirkimo-pardavimo sutartis turėjo galiojančiÄ 115 000 Lt reikalavimo teisę į F. F.. Reikalavimai vienarÅ«Å¡iai ir prieÅ¡prieÅ¡iniai. Teismas nurodė, kad sandoriui sudaryti buvo pakankama ir vienos Å¡alies, atsakovės valios, kad toks sandoris bÅ«tų sudarytas, o jos valia pasireiÅ¡kė tuo, kad pagal automobilių pirkimo-pardavimo sutartis atsakovė bendrovei nemokėjo, tačiau buvo padarytas įskaitymas.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl to, kad yra pagrindas ginčyti sandorį, kurio UAB „Lostiras“ sudaryti neprivalėjo. Atmetė ieÅ¡kovo argumentus, jog sandoris pažeidė kitų kreditorių teises. Nurodė, kad ginčijamas sandoris savo esme yra atsakovės ieÅ¡kovui mokėtinos sumos pagal automobilių pirkimo-pardavimo sutartis įskaitymas į prieÅ¡prieÅ¡inius atsakovės reikalavimus ieÅ¡kovei sumokėti įnaÅ¡us į bendrovės kasÄ , todėl negalima teigti, kad tokiu sandoriu buvo pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai ir UAB „Lostiras“ jo sudaryti neprivalėjo.

Nustatė, kad automobilius UAB „Lostiras“ buvo įsigijęs pagal lizingo sutartis. Atsakovė F. F. 2010-03-23 ir 2010-03-25 dienomis įnešė į bendrovės kasÄ tokiÄ pinigų sumÄ , kokia buvo reikalinga sumokėti lizingo bendrovėms už lizinguojamus automobilius. 2010-03-23 ir 2010-03-25 perdavimo aktais visos ginčo transporto priemonės buvo perduotos bendrovės nuosavybėn. Nustatė, kad UAB „Lostiras“ priėmė sprendimÄ nuo 2010-04-26 sustabdyti įmonės veiklÄ , atleisti darbuotojus, nes buvo iÅ¡augusios įmonės skolos.

Teismas sprendė, jog bendrovė neturėjo savo lėšų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos atsiskaitymui už lizinguojamus automobilius, o laiku nesumokėjus nustatytų įmokų, lizingo sutartys bÅ«tų buvusios nutrauktos, automobilius bÅ«tų tekę grÄ Å¾inti lizingo bendrovėms, kurios bÅ«tų pateikusios kreditorinius reikalavimus dėl likusios skolos su priskaičiuotais delspinigiais ir palÅ«kanomis, taip pat bÅ«tų likusi atsakovės F. F. reikalavimo teisė į įneÅ¡tas į bendrovės kasÄ pinigines sumas.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog tikėtinas variantas, kad ginčijamas įskaitymas labiau pagerino ieÅ¡kovo kreditorių padėtį, negu pažeidė jų teises. Teismas, nenustatęs actio Pauliana sÄ lygų, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio dėl įskaitymo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 115 000 Lt skolos priteisimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas BUAB „Lostiras“ pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ : pripažinti niekiniu nuo sudarymo momento (ab initio) F.

F. atliktÄ 115 000 Lt įskaitymÄ 2010 m. kovo mėn. su F. F. suteiktomis lėšomis BUAB „Lostiras“, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės F. F. 115 000 Lt skolos ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos 115 000 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų F. F. ir V. R. 70 090 Lt nuostolių ir 6 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos 70 090 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Apeliacinį skundÄ grindė Å¡iais argumentais:

1. Teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas praÅ¡ymas priteisti 70 090 Lt žalÄ , neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliantas neginčijo automobilių pirkimo-pardavimo sandorių teisėtumo ar pagrįstumo, o įrodinėjo, kad dėl atsakovų neteisėtų, neatidžių ir nerÅ«pestingų veiksmų buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams. Automobilių pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimas neteisėtais neturi jokios reikÅ¡mės kvalifikuojant atsakovų neteisėtus veiksmus ir kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas. Å i byla yra vieÅ¡o intereso, todėl jei teismui atrodė bÅ«tina pripažinti sandorius neteisėtais, tÄ teismas ir privalėjo padaryti ex officio.

2. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto argumentus dėl įskaitymo negaliojimo. Nesuprantama kaip teismas, įmonės akcininkei ir vadovui sustabdžius įmonės veiklÄ , nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, darant neteisėtus įskaitymus ir pasisavinant įmonės didžiÄ ja dalimi iÅ¡pirktÄ turtÄ , sprendime gali konstatuoti, kad ginčijamas įskaitymas labiau pagerino ieÅ¡kovo kreditorių padėtį, negu pažeidė jų teises. Byloje nepaneigta, kad tuo metu automobiliai galėjo bÅ«ti realizuoti už žymiai didesnę vertę, t. y. ne 115 000 Lt, o 185 090 Lt. Teismas nevertino, kad atsakovės suteiktos paskolos įmonei turėjo bÅ«ti naudojamos įmonės reikmėms (darbuotojų atlyginimų mokėjimui, skolų dengimui), o ne jos asmeninės naudos siekimui.

3. Neteisėta ir nepagrįsta teismo pozicija, jog vadovaujantis CK 6.140 str. ir LR Ä®monių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nuostatomis, nedraudžiama atlikti įskaitymų su nemokiu kontrahentu. Atsakovas V. R. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydamas atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisti 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodė, kad atsakovas, bÅ«damas direktoriumi, neturėjo tikslo ir nesiekė pažeisti kreditorių interesų. Automobilių pirkimo-pardavimo sutartys nėra nuginčytos, vadinasi, yra teisėtai sudarytos ir galiojančios.

Nurodė, kad negali vertinti F. F., kuri buvo pagrindinė akcininkė, atsakinga už įmonės finansinę bÅ«klę, veiksmų, kadangi ji atliko ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ atsakovui nepraneÅ¡ant. IeÅ¡kovas neįrodė, kad 2010 m. kovo mėnesį sudarant sandorius buvo sumažintos parduodamų automobilių kainos. Atsakovė F. F. pateikė atsiliepimÄ , praÅ¡ydama atmesti apeliacinį skundÄ ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimÄ nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindė Å¡iais argumentais:

1. IeÅ¡kovas neįrodė, kad dėl tarp F. F. ir UAB „Lostiras“ sudarytų automobilio pirkimo-pardavimo sutarčių įmonė ar jos kreditoriai patyrė kokios nors žalos. Jokių neginčijamų įrodymų apie parduotų automobilių rinkos vertes jų pardavimo metu ieÅ¡kovas nepateikė. Tuo atveju, jei įmonė, stokodama piniginių lėšų, bÅ«tų buvusi priversta grÄ Å¾inti automobilius lizingo įmonei, tiek įmonė, tiek kiti kreditoriai bÅ«tų patyrę žymiai didesnių nuostolių.

2. IeÅ¡kovas nenurodė, kokiu pagrindu atsakovės F. F. ir UAB „Lostiras“ sudaryti automobilių pirkimo-pardavimo sandoriai turėtų bÅ«ti laikomi niekiniais ir negaliojančiais. PrieÅ¡ingai, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas net pripažįsta, jog Å¡ie sandoriai yra pagrįsti, todėl teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio nustatyti automobilių pardavimo sandorių pripažinimÄ neteisėtais, nepagrįstas ir atmestinas.

3. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, jog dėl skundžiamo įskaitymo ieÅ¡kovas tapo nemokus ar kad sandorių sudarymo metu jau buvo nemokus, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas neįrodė nei vienos jo ieÅ¡kinyje bei CK 6.66 str. nurodytos sandorių pripažinimo negaliojančiu sÄ lygos buvimo, yra pagrįstos. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.140 straipsnis nustato, kad kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimÄ , nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo faktinę aplinkybę, jog atsakovė F.

F. turėjo galiojančiÄ 156 134 Lt reikalavimo teisę į UAB „Lostiras“, o UAB ,,Lostiras“ pagal automobilių pirkimo-pardavimo sutartis turėjo galiojančiÄ 1 15 000 Lt reikalavimo teisę į F. F., reikalavimai buvo vienarÅ«Å¡iai ir prieÅ¡prieÅ¡iniai. IeÅ¡kovas nurodo, kad Ä®monių bankroto įstatymo ginčijamo susitarimo sudarymo laikotarpiu galiojusi 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostata numatė, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt.

Kaip yra nustatyta Å¡ioje byloje, UAB ,,Lostiras“ bankroto byla iÅ¡kelta 2010 m. rugsėjo 29 d. (b. l. 65-66, T. 1), o ginčijamas sandoris įvykdytas 2010 m. kovo mėn. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų apie UAB „Lostiras“ finansinę padėtį ginčijamų įskaitymo sandorių sudarymo metu. IeÅ¡kovas nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog dėl skundžiamo tarp Å¡alių sudaryto prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo ieÅ¡kovas tapo nemokus, ar kad tų sandorių sudarymo metu jis jau buvo nemokus. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovas neįrodė nei vienos jo ieÅ¡kinyje bei CK 6.66 straipsnyje nurodytos sandorių pripažinimo negaliojančiu sÄ lygos buvimo, yra pagrįstos.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti skirtumÄ tarp tariamos automobilių rinkos vertės ir iÅ¡ atsakovės gautų už automobilius sumų, t. y. iÅ¡ esmės pripažįsta, kad Å¡ie automobilių pirkimo-pardavimo sandoriai yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl F. F. atlikto įskaitymo yra pagrįstas. Vertindamas automaÅ¡inų pirkimo-pardavimo sandorį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.156 str., kuris nustato, kad sutarties Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams.

Akivaizdu, kad Å¡alių laisvės principas gali bÅ«ti taikomas tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų arba tam tikrų sÄ lygų, kurių reikalauja moralė, vieÅ¡oji tvarka ir teisės principai. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad Å¡ioje byloje yra vieÅ¡asis interesas, nes nuo bylos baigties priklauso kreditorių reikalavimų tenkinimas. Byloje nustatyta, kad 2010 m. kovo 24 d. pardavėjas UAB ,,Lostiras“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija: LOS Nr. 008019 pirkėjai F.

F. 60 000 Lt sumai už du automobilius MB 313 CDI, kurių valstybiniai Nr. yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pagal 2010 m. kovo 24 d. automobilių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-01 AP. Å ių automobilių pirmos registracijos data– 2006 m. sausio 4 d., o kiekvieno iÅ¡ jų kaina pagal Emprekis duomenų bazę 2010 m. kovo mėnesiui po – 49 350 Lt; 2010 m. kovo 26 d. pardavėjas UAB ,,Lostiras“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija: LOS Nr. 008024 pirkėjai F. F. 15 000 Lt sumai už automobilį CADDY (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2010 m. kovo 26 d. automobilių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-02 AP. Å io automobilių pirmos registracijos data – 2005 m. gegužės 25 d., o kaina pagal Emprekis duomenų bazę 2013 m. kovo mėnesiui – 18 310 Lt (su PVM), 2010 m. kovo 26 d. pardavėjas UAB ,,Lostiras“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija: LOS Nr. 008023 pirkėjai F. F. 40 000 Lt sumai už du automobilius MB, kurių valstybiniai Nr. yra (duomenys neskelbtini), 2010 m. kovo 24 d. automobilių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 10-01 AP.

Å ių automobilių pirmos registracijos data – 2013 m. lapkričio 28 d., o kiekvieno iÅ¡ jų kaina pagal Emprekis duomenų bazę 2010 m. kovo mėnesiui – po 34 040 Lt (su PVM). Akivaizdu, kad automobilių pardavimo dienai jų reali rinkos vertė buvo ne 115 000 Lt su PVM, ieÅ¡kovas teigia, kad automobilių vertė buvo 185 090 Lt su PVM, t. y. atsakovė automobilius įsigijo pigiau negu tuo metu buvusi rinkos kaina. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, bei daryti viskÄ , jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

Pažymėtina, kad sutartį UAB ,,Lostiras“ vardu pasirašė bendrovės vadovas V. R., kuris buvo vienintelis asmuo, turintis teisę bendrovės vardu sudaryti sandorius. Automobilių pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo bei prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo įvykdymo metu jis 2010 m. kovo 23 d. įgaliojo bendrovės darbuotojÄ F. F. atlikti visus veiksmus, susijusius su ginčijamų automobilių registravimu, iÅ¡registravimu bei pardavimu (b. l. 81). Bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai bÅ«tų protingi.

Nustatyta, kad F. F. įmonėje dirbo buhaltere nuo 1996 m. gegužės 6 d. iki 2010 m. birželio 23 d. Pagal esamus visuotinio akcininkų susirinkimo protokolus ji turėjo 69,7 proc. įmonės akcijų. 2010 m. rugsėjo 2 d. F. F. pasiskyrė save bendrovės direktore, buvo Å¡iose pareigose iki bankroto administratorius perėmė įmonės valdymÄ . Atsakovų nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas per parduotų automobilių kainų disproporcijÄ (CK 6.67 str. 4 p.), Å¡iais veiksmais sumažinant kreditorių atgautinas sumas.

Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d. nustato, kad jei bendrovėje valdyba nesudaroma, bendrovės vadovas priima sprendimus ir atlieka veiksmus, nurodytus minėto įstatymo 34 str. Kaip yra nustatyta byloje, UAB ,,Lostiras“ valdyba nebuvo formuojama, todėl sprendimÄ Ä¯vykdyti automobilių pardavimÄ ne rinkos verte direktorius V. R. priėmė savarankiÅ¡kai. Akivaizdu, kad toks sprendimas prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens interesams gauti iÅ¡ savo veiklos atitinkamÄ pelnÄ . Atsakovų veiksmai yra bendri, todėl už žalÄ Ä¯monei jie atsakingi solidariai (Lietuvos Respublikos CK 6.6 str. 3 d.).

Pagrįsdamas savo paskaičiavimus dėl atsakovei F. F. parduotų automobilių vertės ieškovas vadovavosi VšĮ ,,Emprekis“ duomenų bazės išrašais, pagal kuriuos vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Šioje duomenų bazėje yra nurodoma, kad kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu, taigi šie ieškovo pateikti duomenys yra tik prielaida dėl parduotų transporto priemonių rinkos vertės. Pagal ieškovo BUAB ,,Lostiras“ bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, skaičiuojant automobilių buhalterinę vertę, sandorių sudarymo dienai atsakovės įsigytų automobilių vertė siekė 172 586,39 Lt (b. l. 6-7, T. 2).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bÅ«tent Å¡ie duomenys ir nurodo tikrÄ jÄ UAB ,,Lostiras“ padarytÄ Å¾alÄ â€“ 57 586,39 Lt, nes kitokių įrodymų apie parduotų automobilių rinkos vertę ieÅ¡kovas nepateikė. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį iÅ¡dėstyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Atitinkamai nagrinėjamoje byloje iÅ¡ dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir toje dalyje priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡alių patirtos pirmosios instancijos teisme ir priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. R. pirmosios instancijos teisme patyrė 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovė F. F. – 1 210 Lt, o ieškovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas stuomenų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinta 1/3 ieškinio reikalavimų, V. R. priteistina 1 000 Lt, o atsakovei F. F. - 806,67 Lt bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme. Byloje nustatyta, kad V. R. apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas ir atsakovė F.

F. įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. Atitinkamai atsakovui V. R. priteistina 666, 67 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lostiras“ ieÅ¡kinys atsakovams F. F. ir V. R. dėl 70 090 Lt priteisimo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovų F. F. (duomenys neskelbtini) ir V. R. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lostiras“ naudai solidariai 57 586,39 Lt (penkiasdeÅ¡imt septynis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus 39 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones (turto areÅ¡to akto Nr. 0411003634) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Lostiras“ (duomenys neskelbtini) atsakovo V. R. (duomenys neskelbtini) naudai 1 000 Lt (tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, jo patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 666, 67 Lt (šešis šimtus šešiasdešimt šešis litus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, jo patirtų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovės F. F. (duomenys neskelbtini) naudai 806,67 Lt (aštuonis šimtus šešis litus, 67 ct) bylinėjimosi išlaidų, jos patirtų pirmosios instancijos teisme.

 Teisėjai                                                                                               Vytas Milius                                                                                                            Gintaras Pečiulis                                                                                                            Vigintas ViÅ¡inskis                                                                                                                               Â