2021-07-14 Nr. AB-14329-3-61-3-00596-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1708-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00596-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai dėl spendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – ir Etikos komisija, atsakovas) 2020 m. sausio 16 d. raštą Nr. S-2020-246 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti iš naujo Etikos komisiją išnagrinėti jo skundą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 6 d. Etikos komisijai pateikė skundą „Dėl teisės į privatų asmens gyvenimą pažeidimo, neviešų (privačių) asmens duomenų neteisėto atskleidimo (paviešinimo), neviešų (privačių) asmenų garbės ir orumo pažeidimo paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją“, kuriuo Etikos komisijos prašė pradėti Seimo narės A. Š. elgesio tyrimą dėl veiksmų 2019 m. gruodžio 2 d. atskleidžiant (paviešinant) jo ir I. J. konfidencialią informaciją apie jų buvimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir laikotarpį, taip pat Seimo narės A. Š. elgesį ir veiksmus paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją dėl jo ir I. J. tariamo įsiskolinimo AB „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijai, kuria buvo pažeista jo ir I. J. garbė bei reputacija. Seimo narė A. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso patvirtinimo įstatymu (toliau – ir Elgesio kodeksas) nustatytus valstybės politikų elgesio principus bei skunde nurodytų teisės aktų reikalavimus; nustačius Seimo narės A. Š. pažeidimą (-us) ir priėmus sprendimą, suformuluoti Seimo narei A. Š. rekomendaciją viešai jo ir I. J. atsiprašyti (tokiu pačiu būdu, kokiu buvo paskleistas pranešimas – socialiniame tinkle „Facebook“).

3. Pareiškėjas pažymėjo, jog Etikos komisija 2019 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. S-2019-8053 informavo pareiškėją, jog Etikos komisija pradėjusi klausimo svarstymą, nutarė kreiptis į Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybą, Visuomenės informavimo etikos komisiją bei Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir prašyti pateikti informaciją apie jo kreipimosi svarstymą. Etikos komisija rašte taip pat nurodė, jog gavusi atsakymus iš šių institucijų, Etikos komisija spręs, ar pradėti tyrimą. Etikos komisija 2020 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-2020-246 pareiškėjui pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog Etikos komisija, reaguodama į jo 2019 m. gruodžio 6 d. skundą, kreipėsi į Žurnalistų etikos inspekcijos tarnybą ir Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, prašydama pateikti informaciją, ar šios tarnybos atlieka tyrimą pagal pareiškėjo kreipimąsi. Etikos komisijos 2020 sausio 16 d. rašte Nr. S-2020-246 nurodyta, jog Žurnalistų etikos inspekcijos tarnyba Etikos komisijai pateikė informaciją, jog pareiškėjas yra paprašytas patikslinti skundą ir gavus patikslinimą bus atliekamas tyrimas. Etikos komisijos rašte taip pat nurodyta, jog turimomis žiniomis tyrimą atlieka ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Etikos komisija 2020 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-2020-246 informavo pareiškėją, jog buvo priimtas spendimas tyrimo nepradėti, kol savo išvadų nepateiks nurodytos komisijos, atitinkamai jame nurodyta, jog gavusi šių tarnybų išvadas, priimtus sprendimus, Etikos komisija spręs dėl tolimesnių veiksmų ir apie juos pareiškėją informuos papildomai.

4. Pareiškėjas teigė, kad Etikos komisijos 2020 m. sausio 16 d. raštas Nr. S-2020-246 yra nepagrįstas bei neteisėtas. Etikos komisijos sprendimas nepradėti tyrimo yra neteisėtas, nes jis yra nemotyvuotas, nepagrįstas jokiomis teisės normomis. Atsisakymas pradėti tyrimą neturi teisinio pagrindo, atitinkamai toks pagrindas sprendime nėra nurodytas. Elgesio kodekse nėra numatyta galimybė Etikos komisijai pačiai neatlikti tyrimo, kol kitos institucijos pagal šioms institucijoms priskirtą kompetenciją atlieka savo veiksmus (skundo nagrinėjimą). Etikos komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti, ji yra saistoma Elgesio kodekso nuostatų bei jo tikslų. Minėtu sprendimu Etikos komisija pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

5. Atsakovas Etikos komisija atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atlieka asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų tyrimą. Atsižvelgiant į šių institucijų kompetenciją, kontroliuojamų teisės aktų vykdymo sritį, nėra tikslinga bei korektiška šioms institucijoms nebaigus tyrimo, spręsti, ar Seimo narė A. Š. paviešindama privačių asmenų duomenis pažeidė galiojančius teisės aktus, kuomet tai yra pavesta atlikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Specialiųjų įstatymų vykdymo kontrolė priklauso būtent šių institucijų kompetencijai ir neturėdama jų išvadų, Etikos komisija negali konstatuoti, ar Seimo narė savo elgesiu pažeidė Seimo nario veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

7. Atsakovas sutiko su pareiškėjo argumentu, jog faktas, kad tyrimą dėl tų pačių aplinkybių atlieka kitos institucijos, nėra numatytas kaip pagrindas nepradėti tyrimo Valstybės politiko elgesio kodekso prasme. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2711-1047/2019 konstatavo, jog Etikos komisija turi teisę atsisakyti pradėti tyrimą taip pat ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais pagrindais: skundą paduoda veiksnumo toje srityje neturintis asmuo, skundas surašytas nesuprantama kalba, skundo turinys nesuprantamas ir kt. Toks teismo išaiškinimas reiškia, kad Etikos komisija turi teisę nepradėti tyrimo ne tik Elgesio kodekse numatytais atvejais. Etikos komisija laikosi nuostatos, kad asmens duomenų atskleidimo tyrimas nepriklauso jos kompetencija, todėl ji negali vertinti ir Seimo nario elgesio Elgesio kodekso prasme, kol nenustatyta, ar Seimo narė savo veiksmais pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius asmens duomenų apsaugą.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2020 m. sausio 16 d. rašto Nr. S-2020-246 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo Etikos komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą.

10. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. Etikos komisija gavo pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundą „Dėl teisės į privatų asmens gyvenimą pažeidimo, neviešų (privačių) asmens duomenų neteisėto atskleidimo (paviešinimo), neviešų (privačių) asmenų garbės ir orumo pažeidimo paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją“, kuriuo Etikos komisijos prašė pradėti tyrimą Seimo narės A. Š. atžvilgiu dėl 2019 m. gruodžio 2 d. atskleistos (paviešintos) jo ir jo sutuoktinės I. J. konfidencialios informacijos apie jų buvimą ir laikotarpį asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – AB „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijoje, taip pat Seimo narės A. Š. elgesį ir veiksmus paskleidžiant, anot pareiškėjo, tikrovės neatitinkančią informaciją dėl pareiškėjo ir I. J. įsiskolinimo AB „(duomenys neskelbtini)“ sanatorijai, kuria buvo pažeista, anot pareiškėjo, jo ir jo sutuoktinės I. J. garbė bei orumas. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir Visuomenės informavimo etikos komisiją. Etikos komisija 2019 m. gruodžio 20 d. posėdyje, vertindama D. P. skundą, nusprendė kreiptis į minėtas institucijas, prašant pateikti informaciją, kokie sprendimai priimti. 2020 m. sausio 2 d. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsakovui pateikė informaciją, jog pareiškėjo skundas priimtas nagrinėti ir atliekamas tyrimas. 2020 m. sausio 6 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsakovui pateikė informaciją, jog patikslintas pareiškėjo skundas yra priimtas ir atliekamas tyrimas. Etikos komisija ginčijamu 2020 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-2020-246 informavo pareiškėją, jog kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir susipažinusi su minėtų institucijų atsakymais, priėmė sprendimą nepradėti tyrimo, kol savo išvadų nepateiks minėtos institucijos. Be to, nurodoma, jog Etikos komisija gavusi šias institucijų išvadas, priims sprendimus ir spręs dėl tolimesnių veiksmų ir apie juos informuos papildomai.

11. Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas įvertinti Seimo narės A. Š. veiksmus, paviešinant Lietuvos muzikų sąjungos raštą, skirtą pareiškėjui ir jo sutuoktinei, kuriame buvo atskleisti jų privatūs duomenys, dėl ko buvo pažeista pareiškėjo ir jo sutuoktinės garbė ir orumas. Pareiškėjo manymu, Etikos komisijos sprendimas nepradėti tyrimo, kol savo išvadų nepateikė kitos institucijos yra nemotyvuotas, neturintis jokio teisinio pagrindo, be to, Elgesio kodeksas nenumato pagrindo nepradėti tyrimo, kai tyrimą dėl tų pačių aplinkybių atlieka kitos institucijos. Atsakovo įsitikinimu, specialiųjų įstatymų vykdymo kontrolė priklauso Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos kompetencijai, todėl neturėdama šių institucijų išvadų, atsakovas negali konstatuoti, ar Seimo narė savo elgesiu pažeidė Seimo nario veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Teismas nekvestionuoja atsakovo argumentų, kad tyrimas pagal teikiamus skundus ne visais atvejais turi būti atliekamas. Lingvistinė Etikos kodekso 7 straipsnio 1 dalies formuluotė nustato, kad „tyrimas gali būti pradėtas“, o tai reiškia, kad tyrimas gali būti pradėtas arba nepradėtas.

12. Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį, konstatavo, kad juo pareiškėjui buvo suteikta informacija dėl atsakovo kreipimosi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, be to, pareiškėjas informuojamas, jog Etikos komisija gavusi šių institucijų išvadas, priims sprendimus apie kuriuos pareiškėjas bus informuotas. Todėl teismas vertino, kad ginčijamas Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, t. y. juo pateikta informacija dėl atsakovo kreipimosi į valstybines institucijas bei tai, jog ateityje bus priimtas atitinkamas sprendimas, todėl minėtas Raštas nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Raštą yra nepagrįstas. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo. Teismas pažymėjo, jog atmetus pareiškėjo pagrindinį reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, atmestinas ir pareiškėjo išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo iš naujo Etikos komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą.

III. 13. Pareiškėjas D. P. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą tenkinant pareiškėjo skundą ir jame pateiktus prašymus.

14. Pareiškėjas pažymi, kad teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog Etikos kodekso 7 straipsnio 1 dalies nuostata suteikia Etikos komisijai teisę laisvai ir iš esmės visiškai subjektyviai nuspręsti, ar pradėti tyrimą pagal pareiškėjo skundą, ar jo nepradėti (kas jo skundo atveju ir buvo padaryta). Teisė pradėti ar nepradėti tyrimą yra Etikos kodeksu nustatyta komisijos diskrecijos teisė, tačiau ji turi būti realizuojama laikantis įstatymo viršenybės ir kitų Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtų principų.

Akivaizdu, kad tiek Etikos komisijos, tiek teismo sprendimai neatitinka objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo principų. Tiek teismo sprendimo motyvas, tiek ir kiti motyvai, kuriais teismas konstatavo, kad Etikos komisijos priimtas sprendimas laikytinas tik informacinio pobūdžio raštu, kuris ABTĮ tvarka negali būti skundžiamas, neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, o taip pat ir apygardos administracinių teismų formuojamos praktikos aiškinant Etikos kodekso nuostatas ir Etikos komisijai šiuo įstatymu priskiriamas funkcijas, pareigas ir atsakomybės ribas.

Analogiškomis aplinkybėmis Vilniaus apygardos administracinis teismas ne vieną kartą yra priėmęs priešingą sprendimą, t. y. tenkinęs pareiškėjų skundus ir įpareigojęs Etikos komisiją Etikos kodekse nustatytais pagrindais ir tvarka atlikti tyrimą dėl politiko veiksmų galimai pažeidžiant Etikos kodekso nuostatas ir jame apibrėžtus elgesio principus. Taigi Etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ tvarka, gali sukelti teisines pasekmes pareiškėjams. Pažymi, kad jis savo skunde Etikos komisijai nurodė, jog Seimo narė A.

Š. savo veiksmais galimai nesilaikė ir pažeidė Etikos kodekse apibrėžtus valstybės politikų elgesio principus: pagarbos žmogui, sąžiningumo (nesilaikė aukščiausių elgesio standartų), padorumo, pavyzdingumo (nesilaikė visuotinai pripažįstamų dorovės, moralės ir etikos normų), nešališkumo (nevengė išankstinio nusistatymo) ir atsakomybės principų. Akivaizdu, kad skundžiamo sprendimo motyvai yra prieštaringi, nes teismas pabrėžęs Etikos komisijos funkcijas dėl tyrimo atlikimo, visiškai nepagrįstai konstatavo, jog Etikos komisijos sprendimas jo atžvilgiu nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.

Be to, tokiu atveju būtų pagrindas konstatuoti, jog Etikos komisija iki šiol vis dar iš esmės nepriėmė administracinio sprendimo dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo / nenagrinėjimo, kurį gavęs ir su kuriuo nesutikdamas, jis turėtų teisę ABTĮ nustatyta tvarka jį skųsti (Etikos kodekso 10 str.). Būtent Etikos komisija yra subjektas, kuris atlieka tyrimą dėl Etikos kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų ir nuostatų galimo pažeidimo. Teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Etikos komisija tyrimą gali pradėti, atitinkamai gali ir nepradėti.

Toks Etikos komisijos galimų veiksmų aiškinimas pagal gautus asmenų skundus suponuoja prieštaringą Etikos kodekso nuostatų aiškinimą, kuriuo remiantis Etikos komisijos sprendimai gali būti grindžiami ne įstatymo viršenybės principu, objektyviomis aplinkybėmis ir motyvais, o visiškai subjektyviais ir ne teisinės valstybės principu paremtais elementais, pvz., politinės valios pozicija ar sumetimais. Šiuo atveju Etikos komisija nepriėmė sprendimo pripažinti, kad Seimo narė A. Š. pažeidė valstybės politikų elgesio principus, nustatytus Elgesio kodekse.

Etikos komisija taip pat nepriėmė sprendimo pripažinti, kad Seimo narė A. Š. nepažeidė valstybės politikų elgesio principų, nustatytų Elgesio kodekse.

15. Pareiškėjas teigia, kad panašaus pobūdžio bylose administracinių teismų praktikoje Etikos kodekso nuostatų ir Etikos komisijos teisės ir pareigos aiškinamas yra priešingas teisės aiškinimui, kuris pateiktas skundžiamame sprendime. Administracinių teismų jurisprudencijoje nurodoma, kad „<...> Komisija balsuodama turi teisę teisės aktuose nurodytais pagrindais (dėl praleisto termino, anonimiškumo, pakartotinumo, pareiškėjo neveiksnumo ir t. t.) nuspręsti nepradėti tyrimo pagal fizinio ar juridinio asmens skundą. LVAT savo praktikoje dėl savivaldybių etikos komisijų diskrecijos teisės (ne)pradėti tyrimą nurodė, kad etikos komisijos diskrecija spręsti dėl tyrimo nepradėjimo nėra absoliuti.

Etikos komisija yra saistoma Kodekso nuostatų bei jo tikslų (LVAT 2014 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2370/2013, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018,Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2711-1047/2019). Vienas iš valstybės politikų elgesio kontrolės mechanizmų, inter alia (be kita ko), elgesio principų įgyvendinimo užtikrinimas, įstatyme nurodytas etikos komisijų, tiriančių valstybės politikų elgesį, privalomas sudarymas.<...>“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018).

Akivaizdu, jog šiuo atveju Etikos komisija praleido visus terminus laiku atlikti tyrimą, o teismo sprendimo motyvai, jog Etikos komisija vis dar ateityje priims sprendimą dėl pareiškėjo skundo, yra prieštaringi. Pažymi, teismo sprendime nurodyta teismų praktika nėra susijusi su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ir su Etikos kodekso nuostatų aiškinimu susiformavusia praktika. Teismo motyvais remiantis yra visiškai paneigiami Elgesio kodekso tikslai, kurie siejami su visuomenės pasitikėjimu valstybės valdžios institucijomis didinimu, valstybės politikų atsakomybės už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei skatinimu.

Paminėtina, jog LVAT praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-396-1062/2018) yra pažymėta, kad Etikos komisijos sprendimais tikrinama, ar valstybės politikų elgesio ribos nebuvo peržengtos, ir taip užkertamas kelias kitiems pažeidimams ateityje kilti, šios bylos aplinkybių kontekste darytina tik viena išvada, jog Etikos komisijos sprendimu ir jos veiksmais visiškai neįgyvendinami ir nepasiekiami Elgesio kodekso tikslai. Priešingai, skundžiamame sprendime nurodytam Etikos kodekso aiškinimui įsitvirtinus, bus visiškai eliminuotas atsakomybės taikymas už Etikos kodekse apibrėžtų principų pažeidimus.

16. Pareiškėjas pažymi, kad horizontalaus lygmens Klaipėdos rūmų (Regionų apygardos administracinis teismas) 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendime Nr. eI-2568-243/2016 yra nurodęs, kad „<...>pagal Elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą Etikos komisija yra subjektas, kompetentingas atlikti valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą. Sistemiškai vertinant Elgesio kodekse įtvirtintą Etikos komisijos teisinį statusą (teises, pareigas, įgaliojimus, priimtų sprendimų privalomumą ir jų apskundimo tvarką) konstatuotina, jog Etikos komisijos priimami sprendimai atitinka (turi atitikti) individualaus administracinio akto sąvoką ir yra privalomi sprendimu reglamentuojamo teisinio santykio dalyviams. Etikos kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta fizinio ar juridinio asmens teisė paduoti Etikos komisijai skundą, kreipimąsi ar pranešimą apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą, o 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta Etikos komisijos pareiga apie Komisijos atliktą tyrimą ir priimtą sprendimą pranešti asmeniui, pateikusiam skundą.<...>“. Taigi atsižvelgiant į nurodyta administracinių teismų praktiką, Etikos komisijos sprendimas (Raštas) neatitiko individualaus administracinio akto reikalavimų, nes Etikos komisija iš esmės neįvertino pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių dėl Seimo narės A. Š. atliktų veiksmų pažeidžiant Etikos kodekse nustatytus principus. Taigi teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes, todėl nukrypdamas nuo administracinių teismų praktikos netinkamai išnagrinėjo ginčijamą Etikos komisijos sprendimą. Skundžiamas sprendimas yra neatitinkantis Etikos kodekso, Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, teisės principų ir administracinių teismų praktikos, todėl yra nepagrįstas ir neteisėtas.

17. Atsakovas Etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

18. Atsakovas teigia, kad 2019 m. gruodžio 20 d. posėdyje, vertindama D. P. skundą, Komisija priėmė sprendimą kreiptis į kitas institucijas, kurioms taip pat buvo adresuotas skundas ir prašyti pateikti informaciją, kokie sprendimai priimti. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. sausio 2 d. pateikė informaciją, jog D. P. skundas priimtas nagrinėti. 2020 m. sausio 6 d. iš Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos buvo gauta informacija, jog D. P. paprašytas patikslinti skunde nurodytus duomenis, gavus patikslintus duomenis bus atliekamas tyrimas. 2020 m. sausio 15 d. posėdyje Etikos komisija nutarė nepradėti tyrimo, kol savo tyrimus atliks Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

Apie tai 2020 m. sausio 16 d. buvo informuotas pareiškėjas. Etikos komisijos sprendimas nėra galutinis. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atlieka asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų tyrimą. Atsižvelgdama į šių institucijų kompetenciją, kontroliuojamų teisės aktų vykdymo sritį, Etikos komisija mano, jog nėra tikslinga bei korektiška šioms institucijoms nebaigus tyrimo, spręsti, ar Seimo narė A.

Š. paviešindama privačių asmenų duomenis pažeidė galiojančius teisės aktus, kuomet tai yra pavesta atlikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Specialiųjų įstatymų vykdymo kontrolė priklauso būtent šių institucijų kompetencijai ir neturėdama jų išvadų, Etikos komisija negali konstatuoti, ar Seimo narė savo elgesiu pažeidė Seimo nario veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020 m. kovo 17 d. raštu Nr. 2R- 1452(2.1.3) informavo apie atliktą tyrimą pagal pareiškėjo skundą ir savo sprendimą perdavė susipažinti Etikos komisijai, kuri 2020 m. birželio 18 d. raštu Nr. S-2020-2821 kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą prašydama pateikti informaciją apie atliekamą tyrimą pagal pareiškėjo skundą.

Tarnyba 2020 m. birželio 25 d. raštu Nr. (SK-364)S-61 informavo, jog sprendimą planuojama priimti artimiausiu metu, tačiau Etikos komisijai sprendimas galės būti perduotas susipažinti tik gavus pareiškėjo leidimą. Etikos komisija 2020 m. liepos 9 d. raštu Nr. S-2020-3087 kreipėsi į pareiškėją, prašydama suteikti galimybę jai susipažinti su tarnybos priimtu sprendimu, kadangi tarnybos atlikto tyrimo sprendimai gali turėti žymios reikšmės priimant sprendimą Etikos komisijoje. Atsakymas iš pareiškėjo kol kas nėra gautas.

Tai, jog Etikos komisija kreipėsi į tyrimus pagal pareiškėjo skundus atlikusias institucijas, taip pat į patį pareiškėją dėl leidimo susipažinti su priimtu sprendimu, patvirtina, jog Etikos komisijos 2020 m. sausio 15 d. sprendimas buvo negalutinis, tačiau teisėtas ir pagrįstas. Etikos komisija galutinį sprendimą pagal pareiškėjo skundą priims artimiausiame posėdyje, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėjas suteiks galimybę susipažinti su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atliktu tyrimu ir priimtu sprendimu.

19. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nepagrįstai cituoja teismų sprendimus, kurie nėra susiję su nagrinėjamu atveju aktualiomis aplinkybėmis. Etikos komisija sutinka su pareiškėjo argumentu, jog faktas, kad tyrimą dėl tų pačių aplinkybių atlieka kitos institucijos, nėra numatytas kaip pagrindas nepradėti tyrimo Elgesio kodekso prasme. Tačiau pagal teismų išaiškinimus Etikos komisija turi teisę nepradėti tyrimo ne tik Elgesio kodekse numatytais atvejais. Etikos komisija laikosi nuostatos, kad asmens duomenų atskleidimo tyrimas nepriklauso jos kompetencija, todėl ji negali kompetentingai vertinti ir Seimo nario elgesio Elgesio kodekso prasme, kol nenustatyta, ar Seimo narė savo veiksmais nepažeidė teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą.

20. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir Seimo kanceliarijos įtraukimo atsakovu atsakovas pažymi, kad Etikos komisija nėra juridinis asmuo, neturi savarankiško biudžeto. Pagal Seimo statuto 79 straipsnio 1 dalies nuostatą, Seimo veiklą užtikrina ir Seimo narių buities klausimus sprendžia Seimo kanceliarija. Seimo kanceliarija veikia pagal Seimo valdybos patvirtintus nuostatus. Seimo kanceliarijos nuostatų, patvirtintų Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 2434 (Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. SV-S-1303 redakcija), 2 punkte nustatyta, kad Seimo kanceliarijos paskirtis – padėti Lietuvos Respublikos Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti Seimo veiklą. Todėl siūlo atsakovu administracinėje byloje įtraukti Seimo kanceliariją ir, tuo atveju, jeigu būtų patenkintas pareiškėjo apeliacinis skundas, iš Seimo kanceliarijos priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus (Žurnalistų etikos inspektoriaus 2020 m. liepos 20 d. sprendimą), prašydamas pridėti juos prie bylos. Teigia, kad šis sprendimas pagrindžia atsakovo neveikimą, juo buvo konstatuotas Seimo narės A .Š. elgesio nuostatų pažeidimas. Šis sprendimas patvirtina faktinę aplinkybę apie padarytą teisės pažeidimą, kurio savo kompetencijos ribose taip ir liko neįvertinęs atsakovas. Atsakovo neveikimas įgyvendinant Elgesio kodeksą visiškai neskatina valstybės politikų atsakomybės už savo veiklą. Atsakovo priimami sprendimai nepagrįsti teise, o grindžiami vien tik subjektyviais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 22. Valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos – Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija (Etikos kodekso 6 str. 1 d. 1 p.).

23. Valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas (toliau – skundas) apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą (Etikos kodekso 7 str. 1 d.).

24. Etikos komisija Raštu atsisakė pradėti tyrimą.

25. Dėl Etikos komisijos teisės atsisakyti pradėti tyrimą ir tokio sprendimo apskundimo, t. y. dėl teisinio reguliavimo nurodyto šios nutarties 22 ir 23 punktuose, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pasisakęs administracinėje byloje Nr. eA-769-415/2021 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis).

26. 2021 m. kovo 10 d. nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad “<…> oficialioji konstitucinė doktrina suponuoja, jog Seimo etikos ir procedūrų komisija yra Seimo struktūrinis padalinys, kuriame dirba profesionalūs politikai – Seimo nariai, vykdydami savo, kaip politikų pareigas ir įgyvendindami jiems suteiktas teises. Seimo nario – kiekvieno individualiai ir visų Komisijos narių – kartu paėmus veikla Seimo etikos ir procedūrų komisijoje yra viena iš jų dalyvavimo vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas bei vykdant visus Seimo nario įgaliojimus formų. Tai, atsižvelgiant į šiam ginčui aktualius teisinius aspektus, inter alia suponuoja Seimo nario, esančio tokios Komisijos nariu, laisvo mandato, kaip vienos iš teisinių priemonių, užtikrinančių, kad Tautai bus deramai atstovaujama jos išrinktame Seime, veikimą. O tiek, kiek Seimo narys veikia teisėtai, naudodamasis jam laisvo mandato suteiktomis garantijomis, šiuo atveju balsuodamas nepradėti valstybės politiko elgesio tyrimo, yra Tautos atstovo išimtinė teisė, kurios, remiantis konstituciniu valdžių padalinimo principu, ordinariniu būdu ginčyti teisme nėra teisinių pagrindų. Teisėjų kolegija, neturėdama tikslo ir poreikio šios bylos kontekste plačiai aptarti oficialiąją konstitucinę doktriną, tik pažymi, kad Seimo nario politinės atsakomybės pagrindai ir jų taikymo praktikoje pavyzdžiai akivaizdžiai implikuoja į Seimo nario veiklos teisėtumo prezumpciją, kuri gali būti paneigta tik taikant ekstraordinarias teisines priemones, įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose (Seimo statute). Todėl šiuo atveju, kai Seimo etikos ir procedūrų komisija jos narių (Seimo narių) balsų dauguma priėmė sprendimą nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo kreipimąsi bei pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui, ordinariniai teismai, šiuo atveju administraciniai, neturi jurisdikcijos tokio pobūdžio ginčui spręsti” – administracinė byla buvo nutraukta, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

27. Šią bylą tikrinanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ginčui spręsti taikytinas tas pats teisinis reguliavimas ir faktinės aplinkybės iš esmės yra identiškos, kaip ir minėtoje administracinėje byloje (žr. nutarties 25-26 p.) neturi pagrindo kitokiam teisiniam aiškinimui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir administracinė byla nutrauktina, dėl ko nebeturi teisinės reikšmės ir pareiškėjo prašymas, aptartas šios nutarties 21 punkte (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p., Teismų įstatymo 33 str. 4 d. – Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. P. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai dėl spendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius