2022-02-23 Nr. AB-4426-3-61-3-01987-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-363-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01987-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus BDT“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus BDT“ (buvusi UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“) (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. (3.0)-AD5-6566 „Dėl 2020-04-01 pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. PN11-20“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. balandžio 1 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN11-20 (toliau – ir Pakartotinis privalomasis nurodymas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad, vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu Nr. T-V.7-12/2015 (toliau – ir TIPK leidimas, Leidimas), pareiškėjas eksploatuoja inertinių atliekų sąvartyną. Teisę vykdyti veiklą pagal TIPK leidimą pareiškėjas įgijo Aplinkos pasaugos agentūrai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2018 m. gegužės 4 d. priėmus sprendimą „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-12/2015 rekvizitų patikslinimo“, kuriuo yra nurodyta, kad įrenginį, kuriam išduotas TIPK leidimas eksploatuoja ir valdo du ūkio subjektai: pareiškėjas (žemės sklypuose, kurių kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 1) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 2)) ir „First Oppurtunity“ OU (žemės sklype, kuriuo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 3)). Sklypą Nr. 1 pareiškėjas 2017 m. gegužės 30 d. nuomos sutarties Nr. 29-172(1.2.16-TD2) pagrindu nuomojasi tikslinei statybos ir griovimo atliekų rūšiavimo, perdirbimo ir utilizavimo veiklai. Šios sutarties 6.5.2 punktu pareiškėjui leista sklype statyti laikinus ir nesudėtingus statinius bei uždrausta sklype statyti kitus statinius. Pareiškėjas atliekų šalinimo veiklą inertinių atliekų sąvartyne vykdo tik viename iš dviejų jos valdomų sklypų – Sklype Nr. 1. Sklype Nr. 2 (adresu (duomenys neskelbtini)) esanti įrenginio dalis (sąvartynas) nėra eksploatuojama ir atliekų šalinimo veikla Sklype Nr. 2 nevykdoma.

3. Inspekcija, 2019 m. gegužės 17 d. atlikusi pareiškėjo veiklos patikrinimą, 2019 m. birželio 12 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA65-1412 (toliau – ir 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimą, dėl ko pareiškėjui davė 2019 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN54-18 (toliau – ir 2019 m. birželio 13 d. privalomasis nurodymas). Šiuo privalomuoju nurodymu pareiškėjas buvo įpareigotas: iki 2019 m. birželio 28 d. nutraukti atliekų priėmimo veiklą teritorijose, esančiose (duomenys neskelbtini) (t. y. Sklype Nr. 2 ir Sklype Nr. 1), kol nebus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitinkantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 „Dėl Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Sąvartynų taisyklės), TIPK leidimo sąlygų reikalavimus; visas nuo veiklos pradžios (2018 m. lapkričio 23 d.) priimtas ir pašalintas atliekas perduoti šias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Dėl dalies nustatytų pažeidimų ir jų pagrindu duoto 2019 m. birželio 13 d. privalomojo nurodymo pareiškėjas iniciavo administracinę bylą. Vilniaus apygardos administraciniame teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

4. Dėl 2019 m. birželio 13 d. privalomojo nurodymo įvykdymo Inspekcija atliko neplaninį pareiškėjo veiklos patikrinimą, kurio pagrindu surašė 2020 m. kovo 27 d. patikrinimo aktą Nr. PA65-29 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, jog pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. privalomojo nurodymo neįvykdė. Inspekcija 2020 m. balandžio 1 d. Pakartotiniu privalomuoju nurodymu įpareigojo pareiškėją nutraukti atliekų priėmimo veiklą teritorijose, esančiose (duomenys neskelbtini), kol nebus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitinkantis sąvartynų taisyklių bei TIPK leidimo sąlygų reikalavimus, ir visas nuo veiklos paskelbimo pradžios (t. y. 2018 m. lapkričio 23 d.) priimtas, naudotas ir pašalintas atliekas perduoti šias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; Pakartotinio privalomojo nurodymo reikalavimus įvykdyti iki 2020 m. gegužės 28 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su Pakartotiniu privalomuoju nurodymu, kreipėsi į Departamentą, kuris Pakartotinį privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

5. Pareiškėjas teigė, jog nei Pakartotinio privalomojo nurodymo 4 punkte, nei Sprendimo 4.6 punkte nurodyti argumentai nėra pakankami konstatuoti, jog sąvartynas yra suprojektuotas neatsižvelgiant į hidrologines, hidrogeologines ir meteorologines sąlygas; taip pat minėtuose dokumentuose nėra konkrečiai nurodyta, kokiu tiksliai būdu buvo pažeistos Sąvartynų taisyklių 17 punkto nuostatos. Patikrinimo akto 4 punkte nurodoma tik tai, jog sąvartyno sekcijoje esančios atliekos yra apsemtos vandeniu ir tai galimai pažeidžia sąvartyno projektavimo sąlygas, o pagal Sprendimą pažeidimo nebūtų, jei sąvartynas būtų įrengtas pagal statinio projekto technines sąlygas. Taigi pareiškėjo pažeidimas yra konstatuotas vadovaujantis prielaidomis, tačiau ne tiksliais motyvais ar neginčytinais įrodymais ir / ar projekto reikalavimų neatitikimais.

6. Pasisakydamas dėl Patikrinimo akto 5 punkto bei Sprendimo 4.7 punkte konstatuoto pažeidimo, pareiškėjas pabrėžė, kad galiojančiame reglamentavime imperatyviai nurodoma, jog inertinių atliekų sąvartyne turi būti šalinamos tik inertinės atliekos – atliekos, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiūriu, nebiodegraduoja bei nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio sąlygoti aplinkos taršą ar pakenkti žmonių sveikatai (Sąvartynų taisyklių 5.5 p.). Tuo atveju, jei pareiškėjas šalintų asbesto atliekas su pakuotėmis, susidarytų situacija, kai inertinių atliekų sąvartyno atskiroje asbesto sekcijoje būtų šalinamos pakuočių atliekos (popieriaus, kartono, plastiko ir kt. atliekos), kurios nėra inertinės atliekos, ir tokiu būdu būtų pažeidžiami Sąvartynų taisyklių 43–45 punktuose nurodyti reikalavimai.

7. Sprendime Departamentas nepateikė jokių argumentų dėl Sąvartynų taisyklių 44–45 punktų aiškinimo bei šių nuostatų taikymo nagrinėjamos situacijos atžvilgiu. Tačiau aptariamą pareiškėjo pažeidimą grindė Sąvartynų taisyklių 43 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 125 punkto bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių (toliau – ir Statybinių atliekų taisyklės) 25 punkto nuostatomis. Priešingai nei nurodoma Patikrinimo akte ir Sprendime, pareiškėjas, šalindamas nesupakuotas ir nepaženklintas asbesto turinčias atliekas, nepažeidė tokių atliekų šalinimo taisyklių. Priešingai, kaip nurodo Sąvartynų taisyklių 43–44 punktai, pareiškėjas atitinkamas atliekas turi šalinti jas atskyręs nuo plastikinių ar kitokių pakuočių (jei tokių būna), atskirai įrengtoje sekcijoje, pažymėtoje įspėjamaisiais užrašais. Pažeidimas dėl neįrengtų apželdinimo zonų konstatuotas neatsižvelgus ir neįvertinus pareiškėjo veiklą reglamentuojančio TIPK leidimo sąlygų turinio bei jų realizavimo galimybių. Atitinkamai, esamą situaciją vertinus formaliai, Patikrinimo akto 6 punkte ir Sprendimo 4.4 punkte nurodyto pažeidimo turinys yra abstraktus ir nekonkretus, dėl ko neįmanoma suprasti kokiu pagrindu nustatytas pažeidimo buvimas ir kaip jis galėtų būti pašalintas nepažeidžiant TIPK leidimo sąlygų.

8. Pagal susitarimą dėl TIPK perleidimo, pareiškėjas perėmė su TIPK leidimu susijusias teises tik žemės sklypuose – Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr.

2. Taigi, pažeidimas dėl neįrengtų apželdinimo zonų konstatuotas atsižvelgus tik į TIPK leidimo 15 punkte esančios 4 lentelės „Aplinkosauginių veiksmų planas“ stulpelio „Veiksmai tikslui pasiekti“ sąlyga, kuria nurodoma, kad „<...> Šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje pusėje numatoma 50 m pločio apsauginių želdinių zona“. Taip pat pažymėjo, kad TIPK leidimas išduotas veiklai vykdyti ne tik pareiškėjo valdomuose sklypuose – Sklype Nr. 1 ir Sklype Nr. 2, bet ir Sklype Nr. 3, kurio pareiškėjas nevaldo ir nesinaudoja.

Tuo tarpu pagal TIPK leidimo 15 punkte esančios 4 lentelės „Aplinkosauginių veiksmų planas“ stulpelio „Veiksmai tikslui pasiekti“ sąlygą 50 m pločio apsauginių želdinių zona numatyta šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje pusėje. Taigi, Aplinkosauginių veiksmų plane nurodyta priemonė yra skirta visam įrenginiui (kuriam išduotas TIPK leidimas) išsidėstančiame per trys sklypus. Patikrinimo akto 6 punkte esantis teiginys, jog „Kasinys patenka į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje numatytą 50 m pločio apsauginių želdinių zoną, kurios įrengimo įgyvendinimas turėjo būti atliktas iki 2016 m. lapkričio 1 d., kaip numatyta Leidimo aplinkosaugos veiksmų plane, Leidimo sąlygų 13 punkte, 4 lentelė“ yra nesuderinamas su objektyviai egzistuojančiomis faktinėmis aplinkybėmis ir yra suformuotas iš esmės neatskleidžiant pažeidimo esmės. Atitinkamai, nurodyto pažeidimo nėra įmanoma pašalinti, o jo pagrindu priimto Pakartotinio privalomojo nurodymo neįmanoma įgyvendinti dėl pačios Inspekcijos padarytų pažeidimų vertinant aplinkybes ir priimant administracinį aktą.

Patikrinimo akto 8 punkte nurodoma, kad Sklype Nr. 1 ir Sklype Nr. 2 esančios atliekų tvarkymo teritorijos nėra padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.), todėl yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Nuotekų reglamentas) 13 punktas ir TIPK leidimo 26 punktas. Pareiškėjui suteikiant teisę eksploatuoti sąvartyną (Sklype Nr. 1 ir Sklype Nr.

2) pagal TIPK leidimą nebuvo išduodamas naujas leidimas naujai suprojektuotam įrenginiui. Pareiškėjas nepradėjo eksploatuoti naujo įrenginio, o tik gavo teisę vykdyti veiklą dalyje jau seniau įrengto ir pradėjusio veikti įrenginio. Agentūros sprendime nebuvo nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su TIPK leidimo 26 punktu.

9. Pareiškėjas Sklype Nr. 2 veiklos nevykdo ir įrenginio dalies (sąvartyno) šiame sklype neeksploatuoja ir neketina eksploatuoti. Šioje teritorijoje neatliekama jokių, t. y. nei su TIPK leidimu susijusių, nei nesusijusių, funkcijų, aptariama teritorija atliekų šalinimo veiklai faktiškai nenaudojama. Todėl pareiškėjo atžvilgiu pažeidimo konstatavimas dėl teritorijos, kurios jis nenaudoja, neatitikimo Nuotekų reglamento 13 punkto ir TIPK leidimo 26 punkto keliamiems reikalavimams yra nesuderinamas su tikrove bei pažeidžia teisėtumo principą.

Sklypo Nr. 2 atžvilgiu konstatuotas pažeidimas yra nustatytas nepagrįstai, todėl Pakartotinis privalomasis nurodymas nėra teisėtas, o Sprendimas turi būti panaikintas. Departamentas Sprendime pareiškėjo visą valdomą teritoriją prilygino atliekų tvarkymo objektui, kuris pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (toliau – ir Vandens įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį yra laikomas galimai teršiama teritorija, kurios atžvilgiu turi būti taikomas Nuotekų reglamento 13 punktas. Pareiškėjas nesutiko su tokiu Departamento teisės aktų nuostatų aiškinimu, kadangi atsakovas jas aiškino formaliai, nenustatydamas teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl ko iš esmės klydo patvirtindamas pažeidimo pagrįstumą.

Departamentas pareiškėjo valdomą teritoriją – visą žemės sklypą su jame esančiu įrenginiu (jo dalimi) priskyrė „galimai teršiamų teritorijų“ kategorijai, nustačius vien tik tai, jog teritorijoje yra tvarkomos atliekos, tačiau iš Sprendimo motyvų akivaizdu, jog Departamentas visiškai neatsižvelgė ir netyrė, ar teritorijoje dėl vykdomos atliekų tvarkymo veiklos galimas užterštumas pavojingomis medžiagomis, kaip to reikalauja Vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata. Tiek Sprendimo, tiek ir Patikrinimo akto (8 p.) pažodinis aiškinimas leidžia teigti, kad Sklype Nr. 1 ir Sklype Nr. 2 Inspekcijos inkriminuojamas pažeidimas būtų pašalintas, jeigu pareiškėjas padengtų visą žemės sklypų teritoriją kieta danga, bet ne visa pareiškėjo valdomų sklypų teritorija gali būti tapatinama galimai teršiamai teritorijai, todėl Sprendimas nelaikytinas logišku ir įgyvendinamu.

Patikrinimo akto 10, 12 ir 13 punktuose įvardinti pažeidimai yra konstatuoti nepagrįstai, kadangi pažeidimų konstatavimo momentu nebuvo atsižvelgta į reikšmingas faktines aplinkybes, o Sprendimas yra grindžiamas išimtinai neįsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo motyvais.

10. Pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti 2019 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą, 2019 m. birželio 27 d. informavo Departamentą apie tai, kad 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akto 10, 12 ir 31 punktuose nurodyti pažeidimai yra įgyvendinti. Pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtino, jog sąvartyno darbo metu yra naudojamos tiek garsą slopinančios sienelės, kurios numatytos pagal TIPK leidimo sąlygas, tiek ir įrenginys, skirtas automobilių, išvažiuojančių iš sąvartyno teritorijos, ratams valyti, kaip to reikalauja Sąvartynų taisyklių 31 punktas.

11. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog Sąvartynų taisyklių 33 punktas nėra pažeidžiamas, kadangi pareiškėjas atliekų svoriui nustatyti naudoja į krautuvą įmontuotas svarstykles.

12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Oro taršos taisyklių (toliau – ir Oro taršos taisyklės) 5 punkte nurodytas reikalavimas taikomas pradėjus eksploatuoti naują įrenginį ar jo dalį, o teisę vykdyti veiklą pagal TIPK leidimą pareiškėjas gavo Agentūrai 2018 m. gegužės 4 d. priėmus sprendimą dėl rekvizitų pakeitimo.

13. Pareiškėjas, ikiteismine tvarka teikdamas skundą Departamentui, kėlė ne tik Pakartotinio privalomojo nurodymo priėmimo pagrindų teisėtumo klausimą, tačiau nurodė ir tai, jog minėtas privalomasis nurodymas neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Pareiškėjo argumentai leidžia teigti, jog Pakartotinis privalomasis nurodymas jam duotas vadovaujantis tik „galimai“ nustatytomis aplinkybėmis, taip pat nagrinėjamus atvejus (tariamus pažeidimus) reguliuojančius teisės aktus taikant formaliai ir (ar) neatsižvelgiant į jų taikymo apimtį bei iš esmės neatskleidžiant konstatuotų pažeidimų turinio. Tiek Patikrinimo akte nustatytų pažeidimų, tiek ir jo pagrindu duoto Pakartotinio privalomojo nurodymo reikalavimai yra netikslūs, neaiškūs, dėl to ir neįmanomi įgyvendinti. Atitinkamai, ikiteismine tvarka šie trūkumai nebuvo panaikinti, todėl Sprendimas yra naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui išduotame TIPK leidime nurodyta, kad per visą įrenginio eksploatavimo laikotarpį sąvartyne gali būti šalinama 927 596 t atliekų, sąvartynas yra ypatingas statinys, todėl užbaigus sąvartyno statybą, privaloma jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau sąvartynas nėra įrengtas. Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų, kad būtų įregistruotas ypatingas statinys – atliekų šalinimo įrenginys (sąvartynas). Pareiškėjas neturi jokių registruotų statinių (įrenginių) savo valdomose žemės sklypuose. Inspekcijos Patikrinimo akto 14 punkte konstatuota, kad patikrinimo metu Nekilnojamo turto registre Sklypo Nr. 1 teritorijoje nebuvo registruotas ypatingas statinys – atliekų šalinimo įrenginys (sąvartynas), taip pat 15 punkte konstatuota, kad Nekilnojamojo turto registre Sklypo Nr. 2 teritorijoje nebuvo registruotas ypatingas statinys – atliekų šalinimo įrenginys (sąvartynas). Pareiškėjas, pradėdamas TIPK leidime nurodytą veiklą, pirma turėjo pagal parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą pastatyti (įrengti) ypatingą statinį – sąvartyną bei jį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

16. Departamentas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2020 m. balandžio 1 d. Pakartotinis privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas esą įvykdė 2019 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą ir apie tai informavo Departamentą. Pareiškėjas nesilaikė Sąvartynų taisyklių 33 punkto, nes svėrimas turi būti atliekamas metrologiškai patikrintomis elektroninėmis automobilių, tiltinio tipo svarstyklėmis, tačiau Patikrinimo akto 12 punkte konstatuota, kad Sklype Nr. 1 ir Sklype Nr. 2 nėra įrengtų svarstyklių.

17. Atsakovo nuomone, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, eksploatuojamo įrenginio dalis gali būti ir nenauja. Be to, pareiškėjas, prieš pradėdamas TIPK leidime nurodytą veiklą, turėjo pagal parengtą projektą ir išduotą statybos leidimą pastatyti sąvartyną bei įregistruoti jį Nekilnojamojo turo registre, o pastačius ir įregistravus pradėti eksploatuoti kaip naują įrenginį. Taip pat konstatuota, kad neįrengta apsauginių želdinių zona, nors turėjo būti įrengta 50 m pločio želdinių zona. Pareiškėjas ir „First Oppurtunyti“ OÜ susitarė, kad Bendrovė perima 2013 m. gruodžio 16 d. atnaujintą TIPK leidimą ir įsipareigoja vykdyti ūkinę veiklą pagal TIPK leidime nurodytas sąlygas.

18. Pareiškėjas, pradėjęs eksploatuoti sklypą, ir gavęs TIPK leidimą, kuriame numatyta toje vietoje įrengti atliekų aikštelę, privalėjo kreiptis į Agentūrą, kad būtų patikslintas leidimas dėl apsauginių želdinių zonos įrengimo sklype, tačiau to nepadarė. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 13 punkte ir TIPK leidimo 26 punkte nurodyta, kad galimai teršiamos teritorijos turi būti padengtos vandeniui nelaidžia kieta danga (asfalto, asfaltbetonio, betono ar pan.) ir įrengtos, kad paviršinės nuotekos nuo jų nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir ant jų nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų. Įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-24-497/2020 17 punkte konstatuota, kad sklypuose, kur vykdoma Bendrovės veikla, pareiškėjas neįrengė dangos, kuri, vadovaujantis Nuotekų reglamento 13 punktu, numatyta TIPK leidimo 26 punkte. Iš esmės analogiškos išvados padarytos ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-869-1066/2020 10 punkte.

19. Skunde pareiškėjas nesutiko su tuo, kad kasinio dugne šalinamos atliekos, turinčios asbesto, yra apsemtos vandens, tuo galimai neatitinkant Sąvartynų taisyklių 17 punkto reikalavimų. Atsakovas nurodė, kad, įrengus sąvartyną, atitinkantį statinio projekto technines sąlygas, nebūtų konstatuotas pažeidimas, nurodytas Patikrinimo akto 4 punkte. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo teritorijoje kasinio dugne šalinamos atliekos, turinčios asbesto, nėra supakuotos ir paženklintos etiketėmis, kuriose būtų nurodoma, jog pakuotėse yra asbestas, tuo pažeidžiant Sąvartynų taisyklių 43 punkto reikalavimus ir Darbo su asbestu nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos pasaugos ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. A1-184/V-546 (toliau – ir Darbo su asbestu nuostatai), 10.4 ir 10.5 punktų reikalavimus. Taip pat Atliekų tvarkymo taisyklių 125 punkte nurodyta, kad statybinių atliekų (įskaitant asbesto turinčių atliekų) rūšiavimui, surinkimui, vežimui ir apdorojimui taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti Statybinių atliekų taisyklėse (25 p., 25.2, 25.4 p. p., 2.6 p.). Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento (2018 m. liepos 26 d. patvirtinto pareiškėjo vadovo G. M.), kuris yra sudėtinė TIPK leidimo dalis, 4.1 punkte nustatyti reikalavimai priimamų atliekų pakuotei: priimamos statybinės medžiagos, turinčios asbesto (17 06 05) ir izoliacinės medžiagos asbesto pagrindu (17 06 01) turi būti supakuotos atskirtai nuo kitų statybinių atliekų, birios (asbesto plaušelius išskiriančios) asbesto turinčios izoliacinės medžiagos ir statybinės atliekos turi būti sudrėkinamos ir pakuojamos į sandarią plastikinę tarą (dvigubus plastikinius maišus, statines, konteinerius ar kt.). Supakuotos asbesto turinčios statybinės atliekos turi būti ženklinamos pagal Atliekų tvarkymo taisykles.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

21. Administracija nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė), įgyvendindama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. 394 „Dėl konkurso statybos ir griovimo atliekų priėmimo, rūšiavimo, perdirbimo ir šalinimo aikštelei Kuprioniškėse įrengti ir eksploatuoti paskelbimo“, ir „First Opportunity“ OÜ 2002 m. balandžio 22 d. sudarė sutartį Nr. 9 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią Savivaldybė suteikė minėtai bendrovei teisę Savivaldybei nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) įrengti ir eksploatuoti statybos ir griovimo atliekų priėmimo, perdirbimo, rūšiavimo ir saugaus jų šalinimo aikštelę. Sutartis galiojo iki 2016 m. balandžio 22 d. Aikštelė buvo įrengta 2003 m. sausio 17 d. statybos leidimo pagrindu. Veikla joje pradėta 2003 m. gegužės 19 d., gavus gamtos išteklių naudojimo leidimą. Pasibaigus Sutarties galiojimui, vienas iš Sutarties objektu buvusių sklypų, t. y. (duomenys neskelbtini), viešo konkurso būdu buvo išnuomotas pareiškėjui, pasirašant 2017 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį Nr. 29-172(1.2.16-TD2)). Teisę vykdyti veiklą pagal TIPK leidimą pareiškėjas įgijo Agentūrai 2018 m. gegužės 4 d. priėmus sprendimą „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-12/2015 rekvizitų patikslinimo“, kuriuo yra nurodyta, kad įrenginį (aikštelę) žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoja pareiškėjas. Pareiškėjas veiklą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal TIPK leidimą vykdo dar 2003 m. įrengtoje statybos ir griovimo atliekų priėmimo, rūšiavimo ir perdirbimo aikštelėje. Taip pat pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime minimas 2013 m. rugpjūčio 20 d. statybos leidimas Nr. LNS-01-130820-00790 atliekų šalinimo aikštelės įrengimui žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra panaikintas (Vilniaus miesto apylinkės teismo byla Nr. 2-3612-809/2015; Vilniaus apygardos teismo byla Nr. e2A-302-553/2016), tačiau, kaip nurodoma skunde, šiame žemės sklype pareiškėjas atliekų šalinimo veiklos nevykdo.

II. 22. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus BDT“ skundą tenkino – panaikino Sprendimą ir Pakartotinį privalomąjį nurodymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 5 022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo naudai.

23. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 1), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 2017 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. 29-172(1.2.16-TD2) su UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 2), nuosavybės teise priklauso UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“. Žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Sklypas Nr. 3), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Pagal atsakovo 2019 m. gegužės 17 d. pavedimą atlikti patikrinimą buvo atliktas neplaninis pareiškėjo patikrinimas veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ir surašytas 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas. Atsižvelgiant į 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo aktą, 2019 m. birželio 13 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo buvo nurodyta pareiškėjui nutraukti atliekų priėmimo veiklą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kol nebus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo (įrenginys) sąvartynas, atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir Leidimo sąlygų reikalavimus, ir visas nuo veiklos pradžios (2018 m lapkričio 23 d.) priimtas, naudotas ir pašalintas atliekas (atliekų kodai 17 05 04, 17 06 05) perduoti šias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Taip pat 2019 m. birželio 13 d. pareiškėjo vadovui G. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 19 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir TIPK Taisyklės) 118 punkto reikalavimus. Teismų sprendimais G. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 4 dalyje.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2019 m. birželio 13 d. privalomuoju nurodymu, kreipėsi į Departamentą, tačiau Departamentas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-12551 „Dėl privalomojo nurodymo Nr. PN54-18“ nenustatė, jog pareigūnas 2019 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą davė be pagrindo. Minėtas privalomasis nurodymas atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, nustatytus AAVKĮ 20 straipsnyje bei VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, todėl atmetė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ nurodytus teiginius, kad 2019 m. birželio 13 d. privalomasis nurodymas yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas. Pareiškėjas 2019 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą ir 2019 m. liepos 11 d. sprendimą, apskundė administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-869-1066/2020 pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pašalino iš 2019 m. birželio 13 d. privalomojo nurodymo 5 punkto 1 ir 8 papunktį bei 3 papunktyje vietoj nuorodos į Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą, pateikė nuorodą į Sąvartynų taisyklių 43 punktą, taip pat atitinkamai panaikino 2019 m. liepos 11 d. sprendimo dalį. Minėtas teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

25. Atsakovas, atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą ir pareiškėjo 2019 m. birželio 27 d. raštą „Dėl Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko L. O. 2019 m. birželio 13 d. privalomojo nurodymo Nr. PN54-18“, 2020 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą Nr. SPR11-18 patikrinti pareiškėjo veiklavietę, esančią (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą, 2020 m. kovo 27 d. buvo surašytas Patikrinimo aktas. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai bei konstatuota, kad 2019 m. birželio 13 d. privalomasis nurodymas, kuriuo Bendrovei buvo nurodyta nutraukti atliekų priėmimo veiklą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), teritorijose kol nebus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (Sąvartynas), atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir Leidimo sąlygų reikalavimus, ir visas nuo veiklos pradžios (2018 m. lapkričio 23 d.) priimtas, naudotas ir nepašalintas atliekas (atliekų kodai 17 05 04, 17 06 05) perduoti šias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, nėra įvykdytas, tuo pažeidžiant AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus. 2020 m. balandžio 1 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriame buvo nurodyta, kad Bendrovė neįvykdė 2019 m. birželio 13 d. privalomojo nurodymo, kuriuo jai buvo nurodyta nutraukti atliekų priėmimo veiklą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), teritorijose, kol nebus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo (įrenginys) sąvartynas, atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir Leidimo sąlygų reikalavimus, ir visas nuo veiklos pradžios (2018 m. lapkričio 23 d.) priimtas, naudotas ir pašalintas atliekas (atliekų kodai 17 05 04, 17 06 05) perduoti šias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui, tuo pažeidžiant AAVKĮ 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Jame taip pat pakartotinai nurodyta nutraukti atliekų priėmimo veiklą (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), teritorijose, kol nebus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo (įrenginys) sąvartynas, atitinkantis Sąvartynų taisyklių ir Leidimo sąlygų reikalavimus, ir visas nuo veiklos pradžios (2018 m. lapkričio 23 d.) priimtas, naudotas ir pašalintas atliekas (atliekų kodai 17 05 04, 17 06 05) perduoti šias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Reikalavimus pareiškėjas privalėjo įvykdyti iki 2020 m. gegužės 28 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Pakartotiniu privalomuoju nurodymu, kreipėsi į Departamentą, kuris Sprendimu nusprendė palikti nepakeistą 2020 m. balandžio 1 d. Pakartotinį privalomąjį nurodymą. Pareiškėjas taip pat prašė pratęsti Pakartotinio privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau Departamento Vilniaus valdybos ir Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas L. O. 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu šio termino nepratęsė. Bendrovė taip pat kreipėsi į Departamentą, prašydama atlikti tyrimą dėl Departamento Vilniaus valdybos ir Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų.

Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė L. M. atliko tyrimą ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. surašė motyvuotą išvadą Nr. BDR-4966 „Dėl galimo aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininko L. O. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada), kurioje buvo siūloma pripažinti, kad L. O. tarnybinio nusižengimo nepadarė ir tarnybinio nusižengimo tyrimą baigti; tarnybinės nuobaudos L. O. neskirti; Departamento Vilniaus valdybos viršininkui S. T. ateityje sugriežtinti jam pavaldžių pareigūnų, įskaitant ir L.

O., kontrolę tiriant gautus skundus, kad būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų skundų tyrimo terminų; Departamento Vilniaus valdybos viršininkui S. T. ateityje, paskiriant užduotis dėl pakartotinų subjektų patikrinimų, pirmą patikrinimą atlikusiam pareigūnui, įvertinti kylančias grėsmes dėl šališkumo. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu ir Pakartotiniu privalomuoju nurodymu, kreipėsi į teismą.

26. Teismas nurodė, jog Pakartotinį privalomąjį nurodymą pareiškėjui davė Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas L. O., kuris 2020 m. vasario 28 d. dalyvavo Bendrovės patikrinime bei surašant Patikrinimo aktą, jį pasirašė. Be to, L. O. pareiškėjui surašė ir 2019 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą, dėl kurio vyksta ginčas teismuose. Šis pareigūnas atliko dar ir kitus veiksmus, kuriais buvo fiksuojami pareiškėjo padaryti pažeidimai, pvz., 2019 m. gegužės 17 d. dalyvavo pareiškėjo patikrinime bei surašant 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo aktą, jį pasirašė, ir kt.

Pareiškėjui apskundus Pakartotinį privalomąjį buvo priimtas Sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta palikti nepakeistą Pakartotinį privalomąjį nurodymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors patį Sprendimą pasirašė Departamento direktorė, tačiau jame nurodyta, jog vienas iš šio Sprendimo rengėjų yra L. O., kurio priimtas Pakartotinis privalomasis nurodymas ir buvo tikrinamas. Iš bylos medžiagos (Išvados ir kitų byloje esančių duomenų) taip pat matyti, kad L. O., L. B. ir A. Z. buvo pavesta parengti Sprendimą. Nors pagrindinis užduoties vykdytojas buvo A.

Z., tačiau už užduoties įvykdymą yra atsakingi visi rengėjai. Matyti, kad L. O. ženkliai prisidėjo prie Sprendimo parengimo, jis buvo vertinamas kaip geriausiai įsigilinęs ir žinantis faktinę situaciją vietoje, turintis visą medžiagą, reikalingą sprendimui priimti ir kt. Tad akivaizdu, kad L. O. dalyvavo ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo procedūroje ir Sprendimo priėmime, t. y. rengė patį Sprendimą dėl Pakartotinio privalomojo nurodymo. Kitaip tariant, L. O. dalyvavo ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priimant Sprendimą ir vertinant savo paties priimto administracinio akto – Pakartotinio privalomojo nurodymo, teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas nurodė, jog nekyla jokių abejonių, kad L. O. buvo suinteresuotas ginti savo paties duotą Pakartotinį privalomąjį nurodymą bei apskritai ginti savo atliktus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Jo įtaka priimant Sprendimą yra neabejotina. Juo labiau, kad L. O. yra ne eilinis pareigūnas, bet Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo laikytasi objektyvumo, nešališkumo principų bei gero administravimo principų ir VAĮ 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto draudimo, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio1 dalies 3 punktu, panaikino skundžiamus sprendimus.

Kartu teismas nurodė, jog Pakartotinis privalomasis nurodymas yra pakankamai neaiškus ir prieštaringas, tuo pačiu nemotyvuotas, taigi jis neatitinka AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

III. 27. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

28. Atsakovo teigimu, teismas nenurodė, kuo remdamasis jis nustatė, kad L. O. ženkliai prisidėjo prie sprendimo priėmimo, arba rengė patį sprendimą, arba, kad jo įtaka priimant sprendimą neabejotina, arba kad jis buvo suinteresuotas ginti savo veiksmus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Civilinių bylų skyrius ir Vilniaus administracinių bylų skyrius įeina į Teisės departamento sudėtį, o Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija yra teritorinis Vilniaus valdybos padalinys. Išvadoje nustatyta, kad patį sprendimą rengė A. Z., o L. O. pateikė jam reikalingą medžiagą, taigi L. O. nusišalinti nebuvo objektyvių, VAĮ 25 straipsnyje nurodytų pagrindų. Teismas nemotyvavo, kodėl padarė priešingas išvadas, remdamasis tuo pačiu dokumentu. Pareiškėjas skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui Departamento 2020 m. rugsėjo 4 d. raštą Nr.(6)-AD-15066, kuris buvo surašytas pareiškėjui atlikus tyrimus dėl L. O. nurodytų skunde veiksmų, tačiau teismas įsiteisėjusiu 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

29. Atsakovo įsitikinimu, teismo nurodytas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindas panaikinti Sprendimą yra netinkamas, nes šiuo atveju nebuvo pažeistos skundo nagrinėjimo procedūros ir neįrodyta, kad iki teisminio skundo nagrinėjimo metu aplinkybės buvo ištirtos neobjektyviai. Kadangi byloje buvo skundžiami du sprendimai, o teismas nusprendė netikrinti Pakartotinio privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo, nebuvo objektyvaus pagrindo jį naikinti. Teismui konstatavus šališkumą priimant Sprendimą, tik jis ir turėtų būti panaikintas. Be to, Sprendimo priėmimo metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą dėl pirmojo 2019 m. birželio 13 d. pareiškėjui duoto privalomojo nurodymo ir 2019 m. liepos 11 d. ikiteisminio sprendimo dėl šio privalomojo nurodymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi paliko galioti 2019 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą ir sprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra nenaudingas tiek pareiškėjui tiek atsakovui, nes pareiškėjas privalo įvykdyti 2019 m. birželio 13 d. privalomąjį nurodymą, o Departamentas, įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, vadovaudamasis AAVKĮ 24 straipsniu, privalėtų atlikti neplaninį patikrinimą dėl galiojančio 2019 m. birželio 13 d. privalomojo nurodymo įvykdymo ir, konstatavus neįvykdymą, surašyti pakartotinį privalomąjį nurodymą, kuris, akivaizdu, vėl būtų skundžiamas.

30. Teismas nemotyvuotai ir abstrakčiai nurodė, kad pažeidimai skundžiamuose Departamento aktuose surašyti pakankamai neaiškiai ir abstrakčiai. Patikrinimo akte, kuriuo buvo tikrinama, ar įvykdytas 2019 m. birželio 13 d. privalomasis nurodymas, aiškiai, nurodant teisės aktų reikalavimus, išvardintos nustatytos aplinkybės ir nustatyti konkretūs pažeidimai. Patikrinimo aktas pasirašytinai įteiktas pareiškėjui (AAVKĮ 161 str.). Kaip konkrečiai pašalinti nurodytus pažeidimus, Departamentas nurodo tik tada, kai yra vienas konkretus būdas tai padaryti.

31. Departamentas Patikrinimo aktą surašė atsižvelgęs į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimą. Iš 2019 m. birželio 13 d. privalomojo nurodymo buvo pašalinti šie pažeidimai ir įpareigojimas juos pašalinti: „kasinyje nėra ant nelaidaus mineralinio sluoksnio įrengtos filtrato surinkimo sistemos, susidedančios iš dirbtinės izoliacinės membranos ir ne plonesnio kaip 0,5 m storio drenažo sluoksnio kaip reglamentuojama Sąvartyno taisyklių 27 p“ ir „netinkamai vykdomas grunto ir akmenų naudojimas (atliekos naudojimo kodas R5 – Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas ir (arba) atnaujinimas, R13 – R1– R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas). Sijojant nuo grunto atskiriami akmenys ir statybinės inertinės medžiagos, kurios panaudojamos sąvartyno kelių tiesimui, tuo nesilaikant Leidimo sąlygų 27.3 p. p. reikalavimų“. 2021 m. kovo 27 d. patikrinimo aktu nenustatyta Sąvartyno taisyklių 27 punkto reikalavimo pažeidimo dėl pašalintų atliekų perdengimo ir Leidimo sąlygų 27.3 papunkčio reikalavimų pažeidimo dėl atliekų naudojimo kelių tiesimui. Taip pat 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo akto 5 punkte pakeista ir nuoroda į Sąvartynų taisyklių 43 punktą. Todėl akivaizdu, kad šių pažeidimų šalinti nebereikia.

32. Atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai pareiškėjui priteisė 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi byla yra nesudėtinga, jau nagrinėta, o ir pats pareiškėjas ją neprotingai vilkina. Be to, teismas nesivadovavo nustatytais maksimaliais dydžiais.

33. Pareiškėjas UAB „Vilniaus BDT“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

34. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime pagrįstai nustatyta, jog Departamentas pažeidė privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūra, nes inspektorius L. O. dalyvavo ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo procedūroje ir Sprendimo priėmime, t. y. rengė sprendimą dėl Pakartotinio privalomojo nurodymo, kurį pats ir davė pareiškėjui. Teismo išvadas patvirtina Išvada, Sprendimas ir jame nurodyti sprendimo rengėjai, 2021 m. vasario 24 d. teismo posėdžio protokolas. Teismas nurodė, kad Pakartotinis privalomasis nurodymas neatitinka AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Išvadoje fiksuotų įrodymų turinys bei aplinkybė, jog Patikrinimo aktą ir Pakartotinį privalomąjį nurodymą surašęs inspektorius L. O. yra Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas, patvirtina teismo sprendime padarytą išvadą, jog inspektorius L. O. turėjo neabejotiną įtaka priimant Sprendimą ir dalyvavo ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka priimant Sprendimą ir vertinant savo paties priimto administracinio akto – Pakartotinio privalomojo nurodymo, teisėtumą ir pagrįstumą. Nors ir privalėjo, Departamentas neįrodė, kad L. O. nebuvo vienu iš Sprendimo rengėju bei, kad nebuvo pažeista imperatyviai apibrėžta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra. Priešingai, Departamentas neneigia, jog vykdant AAVKĮ 23 straipsnyje įtvirtintą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo procedūra dėl Pakartotinio privalomojo nurodymo, inspektorius L. O. dalyvavo šioje procedūroje ir vertino pareiškėjo skundą, nors būtent jo veiksmai ir buvo skundžiami.

35. Administracinėje byloje Nr. eI3-985-1066/2021 pareiškėjas ginčijo Departamento 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakymą Nr. (6)-AD5-15066 ir prašė įpareigoti Departamentą tinkamai įgyvendinti VAĮ 15 straipsnį, t. y. išsamiai atsakyti į pareiškėjo 2020 m. birželio 17 d. pateiktą prašymą. Taigi nurodytoje byloje nebuvo vertinama, ar Departamentas pagrįstai atsisakė pareigūnams, įskaitant L. O., pradėti tarnybinio nusižengimo procedūrą, taip pat nebuvo vertinama ar L. O. teisėtai rengė Departamento sprendimą.

36. Pakartotinis privalomasis nurodymas neatitinka AAVKĮ 2 straipsnio 7 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, VAĮ 3 ir 8 straipsnių reikalavimų, nes neatskleidžia svarbiausių faktinių duomenų, reikšmingų galimai aplinkosauginei situacijai įvertinti, ir nenustato aiškių pareiškėjo leistino elgesio ribų, t. y. kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, jog sąvartynas yra įrengtas pagal taikomus reikalavimus. Teisės aktai nustato Departamentui pareigą tinkamai pagrįsti (motyvuoti) teisės aktų pažeidimus ir taikomų priemonių būtinybę bei užtikrinti tokių priemonių proporcingumą. Įvertinus Patikrinimo akte nurodytus galimus neatitikimus ir Pakartotinio privalomojo nurodyto turinį, matyti, kad Pakartotiniu privalomuoju nurodymu pareiškėjui nustatyti neproporcingi ir tarpusavyje nesuderinami įpareigojimai galimam tikslui pasiekti: nutraukti atliekų priėmimo veiklą kol nebus įrengtas sąvartynas; ir tuo pačiu terminu pareiškėjas įpareigotas visas nuo veiklos pradžios priimtas ir teritorijoje (duomenys neskelbtini) pašalintas atliekas išvežti. Pakartotinis privalomasis nurodymas nepateikia pagrindimo, kokių tiksliai veiksmų pareiškėjas turėtų imtis, siekiant pašalinti galimus teisės aktų pažeidimus, nurodytus Patikrinimo akte, o Pakartotiniame privalomajame nurodyme pažeidimai nėra konstatuoti, t. y. nepateiktas faktinis pritaikomų poveikio priemonių pagrindimas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Pakartotiniame privalomajame nurodyme nėra pateikti motyvai ir teisinis pagrindas taikyti nurodyme nurodytas poveikio priemones.

37. Departamentas nepagrįstai remiasi teismo sprendimu byloje Nr. eI3-869-1066/2020. Minėtos bylos ginčo objektu buvo 2019 m. birželio 12 d. patikrinimo aktas ir jo pagrindu priimtas konkretus privalomasis nurodymas, o šios bylos nagrinėjimo dalyku yra Pakartotinis privalomais nurodymas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas pagal Patikrinimo akte nustatytas aplinkybes bei pareiškėjo byloje pateiktus naujus įrodymus dėl nurodymo nepagrįstumo, kuriuos Departamentas nėra anksčiau vertinęs, taigi skiriasi ginčo objektas. Byloje Nr. eI3-869-1066/2020 nebuvo vertinamos tos faktinės aplinkybės ir įrodymai, kurie yra surinkti ir vertinami šioje byloje ir kurie pateikia esminių naujų faktinių duomenų, nevertintų kitų teismų.

38. Departamentas nepagrįstai teigia, jog jam netaikoma pareiga privalomajame nurodyme nurodyti, kokius konkrečius veiksmus ūkio subjektas turi atlikti, kad būtų pašalintas galimas pažeidimas ir įvykdytas privalomasis nurodymas. Pagal AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą privalomajame nurodyme turi būti nurodyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti.

39. Departamentas nepagrįstai siekia ginčyti pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą. Pareiškėjas patyrė 11 336,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, o teismas priteisė tik 5 000 Eur. Taigi ir taip sumažino pareiškėjo patirtų išlaidų dalį.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

41. Administracijos vertinimu, teismas tinkamai ir išsamiai įvertino AAVKĮ reglamentavimą dėl privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, ginčijant atsakovo surašytus patikrinimo aktus – iš bylos medžiagos nustatyta, kad ši procedūra nebuvo vykdoma objektyviai ir nešališkai.

42. Pareiškėjo patikrinimuose ir skundų nagrinėjamuose dalyvavo tas pats pareigūnas (L. O.), t. y. iš esmės pareigūnas vertino savo paties veiksmų teisėtumą. Ši aplinkybė apeliaciniame skunde nėra paneigta. Nors nurodoma, kad L. O. atliko tik pagalbinį vaidmenį ikiteisminės pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūros metu, tačiau bylos medžiaga žymi daugkartinį šio pareigūno dalyvavimą išimtinai su pareiškėju susijusiose procedūrose. Atsižvelgusi į tai, Administracija sutinka su teismo išvada dėl privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo procedūros pažeidimų, kurie tuo pačiu reiškia ir gero viešojo administravimo principų pažeidimą pagal VAĮ. Taip pat Administracija sutinka su teismo išvada dėl skundžiamų aktų abstraktumo. Šios aplinkybės atsakovas neneigė ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad jis neprivalo nurodyti konkrečių pažeidimų šalinimo būdų, o pareiškėjas dėl šalinimo būdų galėjo prašyti atsakovo konsultacijos. Skundžiamuose aktuose turėjo būti aiškiai formuluojami konkretūs veiksmai, kuriuos turi atlikti pareiškėjas, norėdamas pašalinti galimus veiklos pažeidimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2020 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-6566 „Dėl 2020-04-01 pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. PN11-20“, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Vilniaus BDT“ skundas dėl Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. balandžio 1 d. privalomojo nurodymo Nr. PN11-20 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Sprendimą ir Pakartotinį privalomąjį nurodymą, skundą tenkino ir panaikino: Sprendimą – motyvuodamas tuo, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo laikytasi objektyvumo ir nešališkumo principų, įtvirtintų tiek AAVKĮ 4 straipsnio 5 punkte, tiek ir VAĮ 3 straipsnio 2 punkte; Pakartotinį privalomąjį nurodymą – sutikęs su pareiškėjo argumentu, kad Pakartotinis privalomasis nurodymas yra pakankamai neaiškus ir prieštaringas, tuo pačiu nemotyvuotas, dėl ko jis neatitinka AAVKĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų: patys pažeidimai patikrinimo aktuose, privalomuose nurodymuose yra surašyti pakankamai neaiškiai ir abstrakčiai; svarbiausia neaišku, kaip tie pažeidimai turi būti pašalinti, t. y. kokius konkrečius ir aiškius veiksmus pareiškėja turėtų atlikti, kad būtų pašalinti konstatuoti teisės aktų pažeidimai; pakartotinio privalomojo nurodymo 6 punkte duotas nurodymas iš esmės nėra susietas su konkrečiais pareiškėjos padarytais pažeidimais bei jų galimu šalinimu.

45. Departamentas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurio reikalavimą grindžia teismo išvadų nepagrįstumu.

46. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

47. Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nesutinka su dalimi jo išvadų: privalomųjų nurodymų, duotų iki Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 6-1 straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo įsigaliojimo, terminų pratęsimo, apskundimo ir kitos susijusios procedūros vykdomos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2020 m. gegužės 1 d., galiojusį teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 2, 3, 12 straipsnių, IV skyriaus antrojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 6-1 straipsniu ir IV skyriaus trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 7 str. 1 ir 5 d.).

48. Nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, be kita ko, nustato: privalomajame nurodyt, kuris duodamas šios įstatymo 18 straipsnio 1–5 punktuose nustatytais atvejais, turi būti šie duomenys:

1) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos, tarnybos vieta;

2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;

3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jeigu privalomasis nurodymas duodamas fiziniam asmeniui, – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;

4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti;

5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka (AAVKĮ 20 str. 1 d.); privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo asmens, dėl kurio jis priimtas, arba jo įgalioto atstovo gali būti skundžiamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, kurios pareigūnas davė privalomąjį nurodymą, vadovui (AAVKĮ 23 str. 1 ir 2 d.); skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 10 darbo dienų (AAVKĮ 23 str. 4 d.); aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovas (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekanti institucija), išnagrinėjęs (išnagrinėjusi) skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą;

2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;

3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį priėmusiam pareigūnui pateikti iš naujo;

4) privalomąjį nurodymą panaikina (AAVKĮ 23 str. 5 d.); priimtas sprendimas turi būti motyvuotas (AAVKĮ 23 str. 6 d.); aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo (aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos) sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui (AAVKĮ 23 str. 7 d.); skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo (AAVKĮ 23 str. 9 d.); jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo (AAVKĮ 24 str.).

49. Taigi, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčo dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą procedūra, o aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sprendimas dėl privalomojo nurodymo, išskyrus ABTĮ 28 straipsnio 2 dalyje nustatytą atvejį, yra būtina sąlyga tam, kad ginčas dėl privalomo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo būtų nagrinėjamas teisme, dėl ko, teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovo sprendimas nėra teisėtas dėl priežasčių, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, t. y. nesusijusių su privalomuoju nurodymu duotų įpareigojimų pagrįstumo vertinimu, paprastai, t. y. esant skundą padavusio asmens prašymui, suponuoja sprendimą dėl tokio ginčo perdavimo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovui nagrinėti iš naujo.

50. Priimdamas skundžiamo sprendimo dalį dėl Sprendimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime pakankamai nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, jiems pritaria (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.). Šiuo aspektu tik pažymėtina, kad AAVKĮ nustatyta privaloma išankstine ginčo dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą tvarka nagrinėjantis Departamento vadovas yra viešojo administravimo subjektas, kurio veiklai, inter alia (be kita ko) ginčų nagrinėjimo srityje, taikytini VAĮ nustatyti viešojo administravimo principai, todėl aplinkybė, kad į Sprendimo rengimą yra įtrauktas ir pareigūnas, priėmęs Pakartotinį privalomąjį nurodymą, nėra suderinama su aptartais viešojo administravimo principais.

51. Nesant tokio skundą padavusio asmens prašymo dėl tokio ginčo perdavimo aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu nagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į tai, kad privaloma išankstinio ginčo dėl privalomojo nurodymo nagrinėjimo ne per teismą procedūra yra pasinaudota, ginčą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į santykių, kuriuose priimamas privalomasis nurodymas, svarbą viešojo intereso aspektu, neturėtų apsiriboti tik tokio akto argumentacijos patikra, t. y. ginčo nagrinėjimo metu turėtų įvertinti tiek skundą padavusio asmens argumentus, teiktus privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo procedūros metu, tiek aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos nurodytus argumentus, nurodytus ne tik privalomame nurodyme, bet ir teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose.

52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl Pakartotinio privalomojo nurodymų trūkumų, kadangi ji (teismo išvada) padaryta iš esmės nevertinant atsakovo procesiniuose dokumentuos nurodyta argumentų, apsiribojant tik pakankamai abstrakčiais svarstymais apie Pakartotinio privalomojo nurodymo argumentacijos trūkumus: šiuo aspektu primintina, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcija 2019 m. birželio 13 d. privalomuoju nurodymu Nr. PN 54-18, motyvuodama jo 5 punkto 1–8 papunkčiuose nurodytais pažeidimais, įpareigojo pareiškėją: iki 2019 m. birželio 28 d. nutraukti atliekų priėmimo veiklą teritorijose, esančiose (duomenys neskelbtini) (t. y. Sklype Nr. 2 ir Sklype Nr. 1), iki nebus įrengtas atliekų apdorojimo ir šalinimo įrenginys (sąvartynas), atitinkantis Sąvartynų taisyklių, TIPK leidimo sąlygų reikalavimus, o visas nuo veiklos pradžios (2018 m. lapkričio 23 d.) priimtas ir pašalintas atliekas perduoti šias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-869-1066/2020, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi palikus jį nepakeistu, iš minėto Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. birželio 13 d. privalomojo nurodymo Nr. PN 54-18 pašalinti 5 punkto 1 ir 8 papunkčiai, o 3 papunktyje, vietoje nuorodos į Leidimo Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano 3 punktą, pateikta nuoroda į Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444, 43 punktą, ir panaikinta atitinkama Aplinkos ministerijos 2019 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. (3.0)-AD5-12551 dalis, tačiau įpareigojimai, duoti pareiškėjui, nebuvo nei pakeisti, nei panaikinti.

53. Kadangi ginčijamas Pakartotinos privalomasis nurodymas priimtas AAVKĮ 24 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. 2020 m. kovo 27 d. konstatavus, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. birželio 13 d. privalomasis nurodymas Nr. PN 54-18 nebuvo laiku neįvykdytas, t. y. ir pažeidimai ir jų pasekmės, kurių konstatavimo pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-869-1066/2020 (ABTĮ 57 str. 2 d.), nėra pašalinti, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti Pakartotinį privalomąjį nurodymą esant nemotyvuotu, dėl ko negalima įvertinti juo duotų įpareigojimų teisėtumo ir pagrįstumo.

54. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad 2020 m. kovo 27 d. patikrinimo akte, kuriuo grindžiami Pakartotiniame privalomajame nurodyme pareiškėjui duoti įpareigojimai, nurodyta daugiau pažeidimų, jų pasekmių ir veiksnių, sudarančių sąlygas aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams atsirasti, kuriuos turi pašalinti pareiškėjas, nei 2019 m. birželio 13 d. privalomajame nurodyme Nr. PN 54-18, savaime nesudaro pagrindo jį vertinti esant neteisėtu, kadangi patikrinimus, kurių pagrindu priimti privalomieji nurodymai, skiria daugiau nei 9 mėnesių laiko tarpas, todėl tiek dėl pareiškėjo, kuris teigė šalinęs galimus trūkumus, veiksmų, tiek dėl skirtingų sąlygų, kuriomis vykdyti patikrinimai, nustatytų aplinkybių visetas gali būti ir nevienodas.

55. Kadangi ginčo dalis dėl Pakartotinio privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės nėra išnagrinėta, skundžiamo sprendimo dalis, kuria Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. balandžio 1 d. privalomasis nurodymas Nr. PN11-20 panaikintas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikinama ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d.).

56. Kadangi bylos nagrinėjimas nėra baigtas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. balandžio 1 d. privalomasis nurodymas Nr. PN11-20 panaikintas ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė

Virginija Volskienė