d6b8e5fd-d0f1-4e98-a624-5b3277bbdfc8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-364-165/2015Proceso Nr. 1-73-1-00940-2010-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.2;1.2.30.1; 1.2.30.2; 2.1.7.4. (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),teisėjų: Laimos Garnelienės, Reginos Gaudutienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai, gynėjams advokatams Algimantui Pileckiui, Aleksandrui Palamarčukui, Gediminui Skaisčiui, išteisintiesiems E. J., S. V., R.

V., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo S. V., E. J. ir R. V. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 157 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ir Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:

S. V. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, už tai, kad gabeno ir laikė nelaisvėje vaikÄ siekdamas, kad jis bÅ«tų įtrauktas į prostitucijÄ , ir pelnytis iÅ¡ jo prostitucijos, įtraukė į prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ nepilnamečio asmens prostitucijos, t. y. susitaręs ir veikdamas grupėje su E. J., 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ , bet ne anksčiau kaip 2010 m. lapkričio 25 d., iki 2010 m. gruodžio 20 d., siekdami, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , ir pelnytis iÅ¡ jos prostitucijos, pasinaudodami nepilnametės E. K. asmenybės pažeidžiamumu ir bÅ«kle dėl nepilnametystės, jai negalint aktyviau prieÅ¡intis prieÅ¡ jÄ naudojamam fiziniam ir psichologiniam smurtui, užrakindami bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir neleisdami iÅ¡eiti, grasindamas fiziniu susidorojimu bei suduodamas smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, E. J. saugant, prižiÅ«rint ir kontroliuojant nepilnametės E. K. veiksmus, kad ji neiÅ¡eitų be jų sutikimo, suvaržė jos laisvę, ir taip laikė nelaisvėje vaikÄ â€“ nepilnametę E. K., gim. (duomenys neskelbtini), bute, ir, sutarę, kad nepilnametė E. K. versis prostitucija, kad jie turėtų pajamų, grasindamas nepilnametei E. K. fiziniu susidorojimu ir suduodamas jai smÅ«gius, E. J. patariant E. K. nesiprieÅ¡inti ir įtikinėjant paklusti reikalavimui verstis prostitucija, lenkė nepilnametę E. K. pradėti verstis prostitucija, į televizijÄ (duomenys neskelbtini) siuntė SMS žinutes, nurodydamas, jog „18 metų mergina nori susitikti su vyrais už paramÄ â€œ, bei kalbėdamas telefonu su asmenimis, atsiliepusiais į šį pasiÅ«lymÄ , bei nurodydamas E. K., kokius atsakymus raÅ¡yti į gaunamas iÅ¡ atsiliepusių asmenų SMS žinutes, ir taip 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su E. J., suradę asmenis, kuriems nepilnametė E. K. turėjo teikti prostitucijos paslaugas ir kurias ji suteikė ne mažiau kaip 7 kartus, kelis kartus, kurių skaičius ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas, lydėjo nepilnametę E. K. pas asmenis, kuriems nepilnametė E. K. suteikė prostitucijos paslaugas, ir už tai E. K. gautus pinigus – nuo 100 Lt iki 200 Lt – jis paėmė ir turėjo pajamų, tęsiant nusikalstamÄ veikÄ 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , apie 15.30 val., susitaręs ir veikdamas kartu su E. J. ir R.

V., kartu su E. J. gabeno nepilnametę E. K., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nepilnametės E. K. asmenybės pažeidžiamumu ir bÅ«kle dėl nepilnametystės, dėl prieÅ¡ tai bute, adresu: (duomenys neskelbtini), patirtų S. V. grasinimų fiziniu susidorojimu ir suduotų jai smÅ«gių, E. J. įtikinėjimo nesiprieÅ¡inti ir paklusti verstis prostitucija, kartu su E. J. ir R. V. sutarę, kad nepilnametė E. K. versis prostitucija, kad jie turėtų pajamų, ir E. K. nurodę iÅ¡siųsti SMS žinutes į televizijÄ (duomenys neskelbtini), paraÅ¡ant, jog „18 metų mergina nori susitikti su vyrais už paramÄ â€œ bei R.

V. patariant atsakymus į gaunamas SMS žinutes atsiliepusių asmenų ir taip suradę asmenį, kuriam nepilnametė E. K. turėjo teikti prostitucijos paslaugas, R. V. lydint nepilnametę E. K. pas asmenį, kuriam nepilnametė E. K. suteikė prostitucijos paslaugas, bei už tai iÅ¡ E. K. gautus 100 litų paimant, taip gabeno ir laikė nelaisvėje nepilnametę E. K., siekdami, kad ji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ Ä¯traukė jÄ Ä¯ prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos.E. J. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, už tai, kad gabeno ir laikė nelaisvėje vaikÄ siekdamas, kad jis bÅ«tų įtrauktas į prostitucijÄ ir pelnytis iÅ¡ jo prostitucijos, įtraukė į prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ nepilnamečio asmens prostitucijos, t. y. susitaręs ir veikdamas grupėje su S. V., 2010 m. gruodžio mėnesį, tiksliai nenustatytÄ dienÄ , bet ne anksčiau kaip 2010 m. lapkričio 25 d., iki 2010 m. gruodžio 20 d., siekdami, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ ir pelnytis iÅ¡ jos prostitucijos, pasinaudodami nepilnametės E. K. asmenybės pažeidžiamumu ir bÅ«kle dėl nepilnametystės, jai negalint aktyviau prieÅ¡intis prieÅ¡ jÄ naudojamam fiziniam ir psichologiniam smurtui, užrakindami bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir neleisdami iÅ¡eiti, S. V. grasinant nepilnametei E. K. fiziniu susidorojimu bei suduodant smÅ«gius jai į įvairias kÅ«no vietas, saugojo, prižiÅ«rėjo ir kontroliavo nepilnametės E. K. veiksmus, kad ji neiÅ¡eitų be jų sutikimo, suvaržė jos laisvę, ir tokiu bÅ«du laikė nelaisvėje vaikÄ â€“ nepilnametę E. K., gim. (duomenys neskelbtini), bute, ir, sutarę, kad nepilnametė E. K. versis prostitucija, kad jie turėtų pajamų, S. V. grasinant nepilnametei E. K. fiziniu susidorojimu ir suduodant jai smÅ«gius, jis patarė E. K. nesiprieÅ¡inti ir įtikinėjo paklusti reikalavimui verstis prostitucija, lenkė nepilnametę K. pradėti verstis prostitucija, S. V.

į televizijÄ (duomenys neskelbtini) siunčiant SMS žinutes ir nurodant, jog „18 metų mergina nori susitikti su vyrais už paramÄ â€œ bei S. V. kalbant telefonu su asmenimis, atsiliepusiais į šį pasiÅ«lymÄ bei nurodant E. K., kokius atsakymus raÅ¡yti į gaunamas iÅ¡ atsiliepusių asmenų SMS žinutes, taip 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kartu su S. V., suradę asmenis, kuriems nepilnametė E. K. turėjo teikti prostitucijos paslaugas ir kurias ji suteikė ne mažiau kaip 7 kartus, kelis kartus, kurių skaičius ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytas, S. V. lydint nepilnametę E. K. pas asmenis, kuriems nepilnametė E. K. suteikė prostitucijos paslaugas, ir už tai E. K. gautus pinigus – nuo 100 Lt iki 200 Lt – S. V. paėmus ir turint pajamų, tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , apie 15.30 val., susitaręs ir veikdamas kartu su S. V. ir R.

V., kartu su S. V. gabeno nepilnametę E. K., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nepilnametės E. K. asmenybės pažeidžiamumu ir bÅ«kle dėl nepilnametystės, dėl prieÅ¡ tai bute, adresu: (duomenys neskelbtini), patirtų S. V. grasinimų fiziniu susidorojimu ir suduotų jai smÅ«gių, E. J. įtikinėjimo nesiprieÅ¡inti ir paklusti verstis prostitucija, kartu su S. V. ir R. V. sutarę, kad nepilnametė E. K. versis prostitucija, kad jie turėtų pajamų, ir E. K. nurodę iÅ¡siųsti SMS žinutes į televizijÄ (duomenys neskelbtini), paraÅ¡ant, jog „18 metų mergina nori susitikti su vyrais už paramÄ â€œ bei R.

V. patariant atsakymus į gaunamas SMS žinutes atsiliepusių asmenų ir taip suradę asmenį, kuriam nepilnametė E. K. turėjo teikti prostitucijos paslaugas, R. V. lydint nepilnametę E. K. pas asmenį, kuriam nepilnametė E. K. suteikė prostitucijos paslaugas bei už tai iÅ¡ E. K. gautus 100 litų paimant, taip gabeno ir laikė nelaisvėje nepilnametę E. K., siekdami, kad ji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , įtraukė jÄ Ä¯ prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos.R. V. buvo kaltinama ir perduota teismui pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, už tai, kad gabeno ir laikė nelaisvėje vaikÄ , siekdama, kad jis bÅ«tų įtrauktas į prostitucijÄ ir pelnytis iÅ¡ jo prostitucijos, įtraukė į prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ nepilnamečio asmens prostitucijos, t. y. susitarusi ir veikdama grupėje su S. V. ir E. J., 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ dienÄ , apie 15.30 val., S. V. ir E. J. atvedus nepilnametę E. K., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ buto, esančio (duomenys neskelbtini), į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pasinaudodami nepilnametės E. K. asmenybės pažeidžiamumu ir bÅ«kle dėl nepilnametystės, dėl prieÅ¡ tai bute, adresu: (duomenys neskelbtini), patirtų S. V. grasinimų fiziniu susidorojimu ir suduotų jai smÅ«gių, E. J.

įtikinėjimo nesiprieÅ¡inti ir paklusti verstis prostitucija, kartu su E. J. ir S. V. sutarusi, kad nepilnametė E. K. versis prostitucija, kad jie turėtų pajamų, laikė bute, adresu: (duomenys neskelbtini), nepilnametę E. K., kad ji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ ir bÅ«tų pelnomasi iÅ¡ jos prostitucijos, nurodė E. K. iÅ¡siųsti SMS žinutes į televizijÄ (duomenys neskelbtini), paraÅ¡ant, jog „18 metų mergina nori susitikti su vyrais už paramÄ â€œ bei R. V. patariant atsakymus į gaunamas iÅ¡ atsiliepusių asmenų SMS žinutes, ir taip suradę asmenį, kuriam nepilnametė E. K. turėjo teikti prostitucijos paslaugas, R.

V. lydint, tai yra gabenant nepilnametę E. K. pas asmenį, kuriam nepilnametė E. K. suteikė prostitucinę paslaugÄ , bei už tai iÅ¡ E. K. gautus 100 litų paimant, taip gabeno ir laikė nelaisvėje nepilnametę E. K., siekdami, kad ji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , įtraukė jÄ Ä¯ prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos.Å iaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu S. V., E. J. ir R. V. iÅ¡teisino pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, nepadarius veikų, turinčių nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra surinkta patikimų duomenų, patvirtinančių S. V., E. J. ir R. V. pateiktuose kaltinimuose nurodytas E. K. gabenimo ir laikymo nelaisvėje, siekiant, kad ji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , jos įtraukimo į prostitucijÄ ir pelnymosi iÅ¡ jos prostitucijos aplinkybes, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad visuma byloje esančių įrodymų nepatvirtina kaltinamųjų S. V., E. J. ir R. V. kaltės įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2014-12-04 nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį:S. V. pripažinti kaltu ir nuteisti:- pagal BK 157 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 metams; - pagal BK 307 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 5 metams; - pagal BK 308 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-11-08 nuosprendžiu paskirta bausme, ir S. V. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 14 metų.E. J. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 157 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 5 metams;pagal BK 307 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 4 metams;pagal BK 308 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir E. J. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 5 metams.R.

V. pripažinti kalta ir nuteisti: pagal BK 157 straipsnio1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams;pagal BK 307 straipsnio 3 dalį- laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 308 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir R. V. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - laisvės atėmimÄ 3 metams.Prokurorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį.

Prokurorė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra surinkta patikimų duomenų, patvirtinančių S. V., E. J. ir R. V. pateiktuose kaltinimuose nurodytas E. K. gabenimo ir laikymo nelaisvėje, siekiant, kad ji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , jos įtraukimo į prostitucijÄ ir pelnymosi iÅ¡ jos prostitucijos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais, todėl teismas turi vertinti ir netiesioginius įrodymus, nes tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai yra įrodinėjimo proceso elementai.

Tokios pozicijos laikosi ir Kasacinis teismas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-32/2010). Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino tokių reikšmingų bylai aplinkybių:

1) nuo 2010-11-25 iki 2010-12-20 E. K. praleido bendraudama su S. V., E. J., o nuo 2010 m. gruodžio pradžios ir su R. V., būdama su jais bute (duomenys neskelbtini); nuo 2010-11-25 iki 2010-12-20 E. K. atliko veiksmus, kurie atitinka prostitucijos požymius, t. y. teikė seksualines paslaugas už užmokestį;

2) apie prostitucijos paslaugas buvo paskelbta vieÅ¡ai televizijos (duomenys neskelbtini) skelbimuose, nurodant E. K. telefono numerį. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo telefonu su S. P. turinio matyti, kad rašė ne pati mergina, siÅ«lanti prostitucijos paslaugas. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojas S. P.;

3) nuo 2010 m. gruodžio pradžios, tiksliai nenustatyto laiko, iki 2010-12-20, kai E. K. gavo pajamų iÅ¡ prostitucijos, S. V., E. J. ir E. K. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, alkoholinius gėrimus. Aplinkybę apie narkotinių medžiagų vartojimÄ nurodė E. K. ir R. V.. Pastaroji nurodė ir aplinkybę, kad buvo iÅ¡mesti panaudoti Å¡virkÅ¡tai, taip pat kad E. K., S. V., E. J. buvo apsvaigę. Ikiteisminio tyrimo metu R. V. nurodė aplinkybę, kad E. K., S. V., E. J. aptarinėjo kaip ir iÅ¡ kur gauti narkotinių medžiagų.

E. K. nurodė, kad narkotinių medžiagų gaudavo iÅ¡ S. V.; 4) 2010-12-29 į butÄ , kuriame buvo E. K., policijos pareigÅ«nai pateko tik prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nams nupjovus durų vyrius, bute be E. K. buvo E. J.; 5) 2010-12-29 E. K. bendraudama su policijos pareigÅ«nais pranešė apie jai iÅ¡sakytus grasinimus ir laisvės suvaržymÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytojas D. B.. Nurodytos aplinkybės, apeliantės nuomone, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad S. V., R. V., E. J. žinojo, kad E. K. yra nepilnametė, kadangi bendravimas truko pakankamai ilgÄ laikÄ - nuo 2010-11-25 iki 2010-12-20.

Be to, S. V. ir R. V. su E. K. bendravo ne vienerius metus. S. V., R. V., E. J. patvirtino, kad E. K., bÅ«dama su jais bute, rašė SMS praneÅ¡imus telefonu, iÅ¡eidavo ir vėl grįždavo. Nukentėjusiosios E. K. nurodytas aplinkybes apie kitų asmenų pelnymÄ si iÅ¡ jos vertimosi prostitucija, laisvės suvaržymÄ , galimai patirtÄ fizinį ir psichinį smurtÄ netiesiogiai patvirtino ir liudytojai D. B., V. K., S. P.. E. K. atsisakymas duoti parodymus teismo posėdyje, neduoda pagrindo kaip neteisingus vertinti jos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .Prokurorės teigimu, teismo nurodyta aplinkybė, kad iÅ¡ E. K. telefono numerio buvo pasiųstas praneÅ¡imas A. N. su pasiÅ«lymu susitikti, skirtingai nurodytos pinigų paėmimo iÅ¡ klientų aplinkybės nėra pagrindas abejoti E. K. nurodytomis esminėmis aplinkybėmis, kad prostitucijos paslaugas ji teikė, to reikalaujant S. V., R. V., E. J. ir jiems atiteko iÅ¡ prostitucijos gautos pajamos. Prokurorė mano, kad E. K. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į 2011-04-14 – 05-16 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-68 iÅ¡vadas, kad E. K. galėjo teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų pobÅ«dį, tačiau negalėjo visapusiÅ¡kai pilnai suprasti tokių veiksmų reikÅ¡mės, todėl ji pavėluotai suprato tikruosius įtariamųjų ketinimus bei motyvus jos atžvilgiu.

Ä®vykių metu E. K. dėl savo bÅ«senos bei kitų aplinkybių (fizinis ir psichinis smurtas bei fizinis suvaržymas) negalėjo aktyviau su atliekamiems veiksmams prieÅ¡intis. Prokurorės teigimu, abejoti ekspertizės akto iÅ¡vadomis nėra pagrindo. Taip pat prokurorė pažymi, kad nors ir anksčiau E. K. nevykdydavo savo motinos V. K. reikalavimų, nepateisinamai ilgai negrįždavo į namus, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokį savo elgesį E. K. bÅ«tų mėginusi pateisinti melagingai praneÅ¡dama apie savo laisvės suvaržymÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė tenkinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ .IÅ¡teisintieji S. V., E. J. ir R.

V. bei jų gynėjai prašė Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinis skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje S. V., E. J. ir R. V. buvo kaltinami ir perduoti teismui pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, už tai, kad veikdami bendrai, gabeno ir laikė nelaisvėje vaikÄ â€“ E. K., gim. (duomenys neskelbtini), siekdami, kad ji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , įtraukė jÄ Ä¯ prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad visuma byloje esančių įrodymų nepatvirtina kaltinamųjų S. V., E. J. ir R.

V. kaltės įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, dėl to S. V., E. J. ir R. V. iÅ¡teisino pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Prokurorė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir praÅ¡o skundžiamÄ Å iaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: S. V., E. J. ir R.

V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį. Tokį praÅ¡ymÄ apeliantė argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, vertino įrodymus, neįvertino ir neiÅ¡analizavo visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas, kad byloje nesurinkta patikimų duomenų, patvirtinančių S. V., E. J. ir R. V. pareikÅ¡tus kaltinimus.Apeliantės praÅ¡ymas – S. V., E. J. ir R.

V. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį ir tokį praÅ¡ymÄ pagrindžiantys argumentai atmestini kaip nepagrįsti.BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014; 2K-455/2014).

Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymÄ baudžiamajame procese. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės byloje.

Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. Pagal BK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal santykį su įrodinėtinomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginis įrodymas yra tas, kuris pats be tarpinių grandžių, susijęs su įrodinėjimu dalyku arba bent vienu jo elementu. Netiesioginis yra toks įrodymas, kuris per keleto pakopų procedÅ«rÄ iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o paskui per jį ir įrodinėjimo dalykÄ ar jo elementÄ . Ä®statymas nė vienai iÅ¡ paminėtų įrodymų grupių neteikia pirmenybės. Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios.

Teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Tam tikri įrodymai gali bÅ«ti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokiÄ informacijÄ jie patvirtina, tačiau visi įrodymai privalo bÅ«ti įvertinti ne tik kiekvienas atskirai, bet ir jų visuma.Byloje esančių duomenų vertinimas bei jų pripažinimas įrodymais yra iÅ¡imtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje.

Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Ä®rodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sÄ sajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. BylÄ nagrinėjantis teismas turi iÅ¡skirtinę kompetencijÄ Ä¯vertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių.

Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados.

Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra surinkta patikimų duomenų, patvirtinančių S. V., E. J. ir R. V. pateiktus kaltinimus dėl vaiko - E. K. gabenimo ir laikymo nelaisvėje, siekiant, kad ji bÅ«tų įtraukta į prostitucijÄ , jos įtraukimo į prostitucijÄ ir pelnymosi iÅ¡ jos prostitucijos aplinkybes, yra pagrįsta byloje surinktų, teisme iÅ¡tirtų ir patikrintų įrodymų visuma. IÅ¡teisintieji S. V., E. J. ir R. V. viso bylos proceso metu neigė padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pagrindinis S. V., E. J. ir R. V. kaltumo padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodymų Å¡altinis yra nukentėjusiosios E. K. parodymai. Byloje apklaustų liudytojų V. K., D. B., A. N., K. A. ir kitų parodymai, E. K. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės iÅ¡vados, nustatinėjant faktines bylos aplinkybes ir iÅ¡teisintųjų kaltumÄ , yra netiesioginiai įrodymai.Asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai Å¡ie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktika iÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus jų gavimo Å¡altinį, gavimo bÅ«dÄ (ar jie duoti gera valia, be paÅ¡alinės įtakos sugebant bÅ«ti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių), parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (kasacinė praktika 2K-589/2006, 2K-440/2010, 2K-309/2011).

Nukentėjusioji E. K. pirmosios instancijos teisme apklausta nebuvo, nes kviečiama į teismo posėdžius nevyko, slėpėsi nuo policijos pareigÅ«nų vengdama atvesdinimo, dėl to jai buvo paskirta areÅ¡tas, paskelbta paieÅ¡ka, o jÄ sulaikius ir pristačius į teismÄ ji atsisakė duoti parodymus, nedalyvaujant jos atstovui (4 t. 140-141 b. l.), į kitus teismo posėdžius nukentėjusioji nebeatvyko, slapstėsi nuo atvesdinimo ir iÅ¡vyko į užsienį (5 t. 158 b. l.). Nukentėjusiajai vengiant duoti parodymus teisme, pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje perskaitė nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams (5 t. 143, 159 b. l.).

Toks nukentėjusiosios pirmiau duotų parodymų perskaitymas teisme atliktas nepažeidžiant BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 4 dalyje iÅ¡dėstytų nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs nukentėjusiosios parodymų nuoseklumÄ , iÅ¡samumÄ , palyginęs nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, su nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios parodymai dėl esminių byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybių nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, o prieÅ¡taravimų paÅ¡alinti nėra galimybės dėl nukentėjusiosios sÄ moningo vengimo atvykti į teismÄ ir duoti parodymus.

Tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samia nukentėjusiosios parodymų analize ir bylos medžiaga dėl nukentėjusiosios vengimo atvykti į teismÄ ir duoti parodymus. Prokurorė apeliaciniame skunde neginčija teismo iÅ¡vados dėl nukentėjusiosios parodymų nenuoseklumo ir prieÅ¡taringumo bei nukentėjusiosios vengimo duoti parodymus teisme, tačiau teigia, kad Å¡ios aplinkybės nėra pagrindas abejoti nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis, kad ji teikė prostitucijos paslaugas iÅ¡teisintųjų reikalavimu ir jiems atiteko iÅ¡ jos prostitucijos gautos pajamos, nes jas patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Apeliaciniame skunde prokurorė teigia, kad S. V., R.

V. ir E. J. žinojo, kad nukentėjusioji yra nepilnametė ir kad ji verčiasi prostitucija, šias aplinkybes patvirtina byloje nustatyti faktai:

1) kad nuo 2010-11-25 iki 2010-12-20 E. K., bendraudama su S. V., E. J., teikė seksualines paslaugas už užmokestį;

2) kad apie prostitucijos paslaugas buvo paskelbta viešai televizijos (duomenys neskelbtini) skelbimuose, nurodant E. K. telefono numerį;

3) nuo 2010 m. gruodžio pradžios iki 2010-12-20 E. K. gavo pajamų iš prostitucijos ir kartu su S. V. ir E. J. vartojo narkotines ar psichotropines medžiagas, alkoholinius gėrimus;

4) kad 2010-12-29 į butÄ , kuriame buvo E. K. su E. J., policijos pareigÅ«nai pateko nupjovus durų vyrius; 5) 2010-12-29 E. K. policijos pareigÅ«nams pranešė apie jai iÅ¡sakytus grasinimus ir laisvės suvaržymÄ ; o liudytojų V. K., D. B., S. P. parodymai, E. K. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės iÅ¡vada, kuria teismas nepagrįstai nesivadovavo, patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jos laisvės suvaržymÄ , galimai patirtÄ fizinį ir psichinį smurtÄ ir kitų asmenų pelnymÄ si iÅ¡ jos prostitucijos.

Teisėjų kolegijos nuomone, prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir bylos įrodymai nei atskirai, nei visumoje nepatvirtina iÅ¡teisinamųjų kaltumo dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.Esminis iÅ¡teisintiesiems S. V., E. J. ir R. V. inkriminuotas nusikaltimas yra vaiko gabenimas ir laikymas nelaisvėje, siekiant, kad jis bÅ«tų iÅ¡naudojamas prostitucijai, numatytas BK 157 straipsnio 1 dalyje (Vaiko pirkimas arba pardavimas), ir su tuo susiję kiti nusikaltimai: nepilnamečio įtraukimas į prostitucijÄ , numatytas BK 308 straipsnio 2 dalyje, ir pelnymasis iÅ¡ nepilnamečio asmens prostitucijos, numatytas 307 straipsnio 3 dalyje.

Visos iÅ¡teisintiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padaromos veikiant tiesioginės tyčios forma. Todėl tam, kad iÅ¡teisintieji pagal jiems pareikÅ¡tus kaltinimus bÅ«tų pripažinti kaltais, nepakanka įrodyti, kad jie žinojo nukentėjusiosios amžių ir kad ji verčiasi prostitucija, bÅ«tina įrodyti, kad nukentėjusioji į prostitucijÄ buvo įtraukta ir prostitucija pradėjo verstis iÅ¡teisintųjų iniciatyva ir pastangomis.Nukentėjusioji E. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu buvo nepilnametė, tačiau bylos medžiaga liudija, kad nukentėjusiosios poelgiai ir veiksmai iki byloje nagrinėjamų įvykių buvo prieÅ¡taraujantis visuomenėje priimtoms teisės ir moralės normoms.

E. K. nuo 2007-11-26 įraÅ¡yta į policijos apskaitÄ už bėgimÄ iÅ¡ namų ir valkatavimÄ , mokymo įstaigų charakterizuojama kaip nepažangi, nuolat meluojanti ir iÅ¡sisukinėjanti, 2010-11-05 nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 1 dalyje, 2011-06-15 nuosprendžiu nuteista už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiosios motina liudytoja V. K. teisme parodė, kad jos dukra E. K. nebelankė mokyklos, dažnai bÅ«davo su draugais, gyveno su vyrais, kartais iÅ¡eidavo iÅ¡ namų ir negrįždavo.

Dukra vartojo narkotines medžiagas, iÅ¡ kur ji gaudavo pinigų narkotikams įsigyti ji (liudytoja) neiÅ¡siaiÅ¡kino, tačiau bÅ«davo, kad jai iÅ¡ piniginės dukra paimdavo pinigų (4 t. 141-144 b. l.). Byloje nustatyta, kad nuo 2010-11-25 iki 2010-12-20 nukentėjusioji namuose nebuvo, ji su iÅ¡teisintaisiais S. V. ir E. J. buvo bute, (duomenys neskelbtini), į kurį pateko nukentėjusiosios iniciatyva, nes ji turėjo Å¡io buto raktus. Nukentėjusiosios motina, liudytoja V. K. parodė, kad nukentėjusiajai E. K. butÄ , (duomenys neskelbtini), paliko J.

M., kuris yra iÅ¡vykęs į I., ir su kuriuo E. draugavo apie 3 mėnesius. Nuo 2010-11-25 iki 2010-12-20 iÅ¡ nukentėjusiajai priklausančių telefonų į M. kabelinę televizijÄ UAB (duomenys neskelbtini) buvo siunčiamos SMS žinutės, kuriose nurodyta, kad mergina ieÅ¡ko vyriÅ¡kių už paramÄ (1 t. 133-134; 141-142 b. l.). Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusioji V. K. kaltinime nurodytu laiku teikė seksualines paslaugas ir visais byloje nustatytais atvejais tai darė klientų pasiriktose vietose, į kurias vykdavo be iÅ¡teisintųjų palydos ir priežiÅ«ros.

Taip pat byloje nustatyta, kad nukentėjusioji nuolat su savimi turėjo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir juo naudojosi, rašė SMS žinutes ne tik savo motinai, nurodydama, kad jai viskas gerai, kad ji nepergyventų, kad ji gyvena su draugu, bet ir iÅ¡teisintiesiems, kad Å¡ie jÄ pasitiktų grįžtančiÄ iÅ¡ klientų. Be to, byloje nustatyta, kad liudytojui A. N. nukentėjusioji antrÄ kartÄ parašė SMS žinutę ir su juo susitiko savo iniciatyva. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji grįžo namo 2010 m. gruodžio 20 d., jos motinai paraÅ¡ius jai SMS žinutę, kad ji yra J. ir lauks jos prie (duomenys neskelbtini) namo automobilyje.

Nukentėjusiosios motina V. K. paliudijo, kad grįžusi namo dukra turėjo nuo buto, (duomenys neskelbtini), raktus, ji juos iÅ¡ dukros paėmė ir uždraudė jai ten eiti, tačiau po kelių dienų dukra vėl paėmė buto raktus ir ten sugrįžo ir buvo kartu su E. J. (4 t. 141-144 b. l.). Tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji nuo 2010-11-25 iki 2010-12-20 turėjo realias galimybes pasiÅ¡alinti iÅ¡ buto, (duomenys neskelbtini), ir jame buvo savo noru.Nukentėjusiosios parodymai, kad ji bijojo iÅ¡teisintųjų dėl pastarųjų jos atžvilgiu naudoto psichinio ir fizinio smurto, todėl nuo jų nebėgo ir niekam nesiskundė dėl jos laikymo nelaisvėje, yra motyvuotai paneigti pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje.

Byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų nukentėjusiosios teiginius apie jos atžvilgiu naudotÄ iÅ¡teisintųjų fizinį ir psichinį smurtÄ . 2011-01-07 teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad E. K. kÅ«ne sužalojimų žymių nerasta. Liudytoja V. K. parodė, kad grįžus dukrai, ji matė dukros subraižytÄ nugarÄ , tačiau kad ji bÅ«tų sumuÅ¡ta nesimatė. Liudytojas D. B. teisme parodė, kad jis tik iÅ¡ nukentėjusiosios pasakojimų žino, kad prieÅ¡ jÄ buvo naudojamas fizinis ir psichinis smurtas, jis, nukentėjusiosios sulaikymo metu, jos veide jokių muÅ¡imo žymių nematė, nukentėjusioji sulaikymo metu dėl prieÅ¡ jÄ naudoto smurto nesiskundė.

Liudytojas S. P. teisme neigė buvęs susitikęs su nukentėjusiÄ ja, todėl prokurorė skunde nepagrįstai mini Å¡io liudytojo parodymus kaip patvirtinančius nukentėjusiosios parodymus apie nukentėjusiosios laisvės suvaržymÄ ir prieÅ¡ jÄ galimai naudotÄ smurtÄ . Byloje apklausti liudytojai, kurie betarpiÅ¡kai buvo susitikę su nukentėjusiÄ ja pagal skelbimus, A. N. ir V. M. taip pat neparodė matę kokius nors sužalojimus nukentėjusiosios veide ar kÅ«ne. Taigi byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų nukentėjusiosios parodymus apie prieÅ¡ jÄ naudotÄ psichinį ir fizinį smurtÄ , ir kad tokį smurtÄ prieÅ¡ jÄ naudojo iÅ¡teisintieji, siekdami priversti nukentėjusiÄ jÄ užsiimti prostitucija.

Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios parodymus, kad jos iÅ¡ prostitucijos gautus pinigus paimdavo iÅ¡teisintieji. IÅ¡teisintieji Å¡iÄ aplinkybę viso proceso metu neigė, liudytojai A. N. ir V. M., betarpiÅ¡kai bendravę su nukentėjusiÄ jÄ kaltinime nurodytu laikotarpiu ir davę jai pinigų, parodė, kad jie pinigus atidavė nukentėjusiajai. Tai, kad nukentėjusioji E. K. gavusi pajamų iÅ¡ prostitucijos galimai įsigijo narkotinių medžiagų ar alkoholinių gėrimų ir juos vartojo kartu su iÅ¡teisintaisiais, nei patvirtina, nei paneigia iÅ¡teisintiesiems pareikÅ¡tus kaltinimus.

Prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad 2010-12-29 į butÄ , kuriame E.K. buvo su E. J., policijos pareigÅ«nai pateko nupjovus durų vyrius ir 2010-12-29 E. K. policijos pareigÅ«nams pranešė apie jai iÅ¡sakytus grasinimus ir laisvės suvaržymÄ , negali bÅ«ti iÅ¡teisintųjų kaltumÄ patvirtinančiomis aplinkybėmis, nes 2010-12-29 įvykiai yra už iÅ¡teisintiesiems pareikÅ¡tų kaltinimų ribos. Pagal iÅ¡teisintiesiems pateiktus kaltinimus jie gabeno ir laikė nelaisvėje vaikÄ siekdami, kad jis bÅ«tų įtrauktas į prostitucijÄ , įtraukė nepilnametę į prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ nepilnamečio asmens prostitucijos, laikotarpyje nuo 2010 m. lapkričio 25 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d.

Be to, Å¡iame kontekste pastebėtina, kad nukentėjusioji E. K., paraÅ¡iusi 2010-12-19 policijai pareiÅ¡kimÄ dėl jos atžvilgiu galimai atliktų nusikalstamų veikų ir prasidėjus byloje ikiteisminį tyrimÄ , toliau bendravo ir kartu gyveno su iÅ¡teisintuoju E. J., tai teisme patvirtino liudytoja V. K..Apeliantė skunde teigia, kad nukentėjusiosios E. K. parodymai turėtų bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į 2011-04-14 – 05-16 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-68 iÅ¡vadas.

Specialisto iÅ¡vadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys yra įrodymai, kurie vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai ir neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitus įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2013). Pirmosios instancijos teismas teisme iÅ¡samiai iÅ¡tyrė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertų iÅ¡vadÄ ir vertino jÄ visų įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ambulatorinės kompleksinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vados iÅ¡ esmės grindžiamos nukentėjusiosios parodymais bei jos psichikos bÅ«kle tyrimo metu, konstatavo, kad tokios iÅ¡vados nepatvirtina iÅ¡teisintųjų kaltės įvykdžius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai iÅ¡ minėtos ekspertizės iÅ¡vados nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl ekspertizės akto kaip kaltumo įrodymo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto iÅ¡vados vertinimu, nes jis yra motyvuotas ir pagrįstas bylos medžiaga. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje iÅ¡dėstytus reikalavimus ir padarė teisingas ir pagrįstas iÅ¡vadas, kad Å¡ios bylos visetas nėra pakankamas, kad bÅ«tų galima daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl iÅ¡teisintųjų kaltumo, t.y. byloje surinktų įrodymų nepakanka tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, kad S. V., E. J. ir R.

V. gabeno ir laikė nelaisvėje vaikÄ - E. K., siekiant, kad ji bÅ«tų iÅ¡naudojama prostitucijai, įtraukė jÄ Ä¯ prostitucijÄ ir pelnėsi iÅ¡ jos prostitucijos, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti S. V., E. J. ir R. V. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ , jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                    Elena Vainienė Teisėjai                                                                 Regina Gaudutienė                                                                  Laima Garnelienė