2021-12-22 Nr. AB-27876-3-61-3-01865-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2403-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01865-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 21R-308(AG-232/05-2020) 2) dėl jo skundo priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SP1-95(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2015 m. gegužės 29 d. pateikė paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonę „Agrarinė apsauga ir klimatas“ (toliau – ir AGRO). Įsipareigojo ne trumpiau kaip 5 metus nuo 2015 m., t. y. 2015-2019 m., paraiškos pateikimo dienos vykdyti AGRO veiklą „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra“. Visą numatytą laikotarpį įsipareigojimus vykdė tinkamai, tvarkė melioracijos griovių šlaitus (žolė nupjauta ir pagal reikalavimus susmulkinta), tačiau 2019 m. per apsirikimą nedeklaravo griovių (buvo įsitikinęs, kad jie deklaruoti, kadangi taip buvo sutaręs su specialiste, kuri juos deklaruodavo). Dėl laiku nedeklaruotų griovų Agentūra priėmė sprendimą, kuriuo buvo įpareigotas grąžinti per visą laikotarpį išmokėtas lėšas t. y. 7 614 Eur.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad melioracijos griovių šlaitų priežiūros tikslas yra ne deklaravimas, o realių darbų atlikimas, kas šiuo atveju yra padaryta. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2015 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. C92015)842, 10.8 skyrių (Melioracijos griovių šlaitų priežiūra), šia priemone žemdirbiai bus skatinami aplinkai palankiais metodais tvarkyti melioracijos griovių šlaitus. Agentūra nedeklaravimą neteisingai sutapatina su priemonės nevykdymu, kadangi šiuo atveju darbai realiai yra atlikti, priemonės tikslas ir uždaviniai pasiekti, todėl taikyta sankcija yra nepagrįsta, neproporcingai didelė ir sukelianti pernelyg dideles neigiamas pasekmes. Taikant pačią griežčiausią sankciją (ne tik einamųjų metų išmokos neišmokėjimas, bet ir lėšų, išmokėtų visais praėjusiais metais, susigrąžinimas) nepagrįstai nukentėtų visa šeima. Šeimai tai būtų labai didelė finansinė našta, juo labiau įvertinus tai, kad ir 2019 m. rudenį sąžiningai vykdė įsipareigojimus ir griovių šlaitus sutvarkė, kas atėmė daug laiko ir finansinių sąnaudų.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Komisijai su skundu pateikė fotonuotraukas, darytas 2020 m. kovo mėnesį, kurios patvirtina, kad esminę pareigą griovius prižiūrėti įvykdė tinkamai. Nors Komisija sprendime nurodė, kad šios nuotraukos nieko neįrodo, nes nėra aiški jų padarymo data, tačiau prie kiekvienos buvo nurodęs jos padarymo datą, patvirtinto jų autentiškumą. Agentūra bet kada gali atvykti ir patikrinti, kaip 2019 m. buvo sutvarkyti ir prižiūrimi griovių šlaitai. Jau 2018 m. buvo neteisingai nubaustas, pritaikant neproporcingą sankciją, kadangi išmoka iš viso nebuvo išmokėta, o ne sumažinta, atsižvelgiant į padarytus pažeidimus. Sankcija turi būti individualizuojama kiekvienų konkrečiu atveju. Atlikus darbus yra pasiekti priemonės tikslai, neigiamų pasekmių darbų nedeklaravus realiai nėra. Sankcija turėtų būti kur kas švelnesnė. Sutiko, kad tai galėtų būti neišmokėjimas už 2019 m., bet ne visų išmokėtų sumų už 2015-2018 metus susigrąžinimas.

5. Atsakovas Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2019 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių pagal priemonės veiklą, taigi nesilaikė įsipareigojimo vykdyti Priemonės veiklą 5 metus nuo 2015 m. paraiškos pateikimo dienos (2015 m. AGRO taisyklių 19.1 p.). Agentūra, nustačiusi pažeidimą pagal Priemonės veiklą, peradministravo pareiškėjo 2015, 2016, 2017 ir 2018 m. pateiktas paramos paraiškas ir 2020 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą „Dėl susidariusios skolos susigrąžinimo“. Apie sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. vasario 25 d. raštu NR.BRK-815 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas pateikdamas 2015 m. Paraišką prisiėmė įsipareigojimus 5 metų laikotarpiui pagal Priemonės veiklą, kurie numatyti 2015 m. AGRO taisyklių VII skyriaus „Įsipareigojimai“ 19 bei 27 punktuose. AGRO taisyklių 19.2 papunktyje numatytas vienas pagrindinių įsipareigojimų kasmet teikti paramos paraišką pagal Priemonės atitinkamas veiklas. Kadangi pareiškėjas 2019 m. nepateikė paraiškos, Agentūra, vadovaudamasi 2015 m. AGRO taisyklių 56.2.1 bei 57.2 papunkčių nuostatomis teisėtai ir pagrįstai pritaikė paramos susigrąžinimo sankciją. Pareiškėjas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal Priemonės veiklą, savo parašu patvirtino, kad jam yra žinomos teisės aktų nuostatos, o būtent 2015 m. AGRO taisyklės. Pareiškėjas turėjo susipažinti su teisiniu reglamentavimu, taikomu visiems pareiškėjams.

8. Atsakovas dėl pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų paaiškino, kad 2018 m. Agentūra buvo atlikusi patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo deklaruojami grioviai pagal Priemonės veiklą nėra prižiūrėti bei sutvarkyti, t. y. grioviai nenušienauti, nepašalinti krūmai (patikros vietoje ataskaita Nr. 18-1012113897-D4-10). 2018 m. spalio 5 d. pranešimas Nr. 50111 apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus buvo išsiųstas pareiškėjui 2018 m. spalio 10 d., todėl skundo argumentai, kad pareiškėjas visada prižiūrėjo griovius pagal teisės aktų nuostatas, yra nepagrįsti. Pareiškėjo pateiktų fotonuotraukų nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar tai pareiškėjo deklaruojami grioviai, bei nėra aišku kada jos darytos, t. y. nėra nurodyta jokių koordinačių, krypčių, datos, laiko ir pan.

9. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas turi ne tik turi sutvarkyti ir prižiūrėti šlaitus pagal AGRO taisyklių nuostatas, bet privalo laikytis ir kitų įsipareigojimų, numatytų AGRO taisyklių VII skyriaus nuostatose. Agentūra negali daryti jokių išlygų pareiškėjui, nes visiems vienodai taiko AGRO taisyklių nuostatas, taip užtikrinant lygiateisiškumo principo laikymąsi. Agentūros skolos sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, jame aprašytos visos faktinės aplinkybės, informacija, teisės aktų nuostatos. Šiuo atveju pareiškėjui nepateikus 2019 m. paraiškos ir tokiu būdu pažeidžiant prisiimtus įsipareigojimus yra numatyta konkreti sankcija 2019 m. AGRO taisyklių 56.2.1 bei 57.2 papunkčiuose.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, apžvelgęs Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254 (2015 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-386 redakcija), 19.1–19.3, 56.2.1, 57.2 papunkčiuose nustatytą reglamentavimą, nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. birželio 2 d. prašyme dėl paraiškos duomenų keitimo nurodė, kad prisiima naujus įsipareigojimus 5 metams pagal AGRO priemonę „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra, kai žolė bus sumulkinta ir paskleista ant griovio šlaito“. Byloje nėra ginčo, jog 2019 m. pareiškėjas nepateikė paraiškos ir pagal minėtą Priemonės veiklą plotų nedeklaravo, nors įsipareigojo paraiškas teikti 5 metus nuo pirmos paraiškos pateikimo (2015 m.). Kaip nurodyta skunde ir pareiškėjas paaiškino posėdžio metu, paraiška nebuvo pateikta dėl apsirikimo, manant, kad ją pateiks seniūnijos specialistė.

12. Teismas pažymėjo, kad specialistai padeda suvesti deklaracijų duomenis, tačiau atsakomybė dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ir paraiškų teikimo tenka pareiškėjams. Pareiškėjas, 2015 m. gegužės 29 d. teikdamas Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraišką, patvirtino, kad žino, jog privalo deklaruoti visus valdomus žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, už kuriuos prašo paramos, ir visus valdomus žemės ūkio naudmenų plotus, už kuriuos nepageidauja paramos, taip pat žino, jog Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisė aktų žemės ūkio srityje pažeidimai gali lemti išmokų sumažinimą arba teisės į jas netekimą (5 ir 11 punktai). Paraiškos III skyriuje pareiškėjas patvirtino, kad laikysis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklėse numatytų reikalavimų.

13. Teismas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste dėl pareiškėjui keliamų reikalavimų pretenduojant į paramos išmoką sprendė, kad pareiškėjo argumentai, kad melioracijos griovius jis prižiūrėjo kiekvienais metais nuo 2015 m., nėra reikšmingi vertinant pritaikytų priemonių (paramos susigrąžinimą) teisėtumą ir pagrįstumą.

14. Teismas pažymėjo, jog 2015 m. paraiškos teikimo metu galiojusioje AGRO taisyklių redakcijoje buvo numatyta, kad parama pagal atitinkamas Priemonės veiklas einamaisiais metais neskiriama, kai nesilaikoma įsipareigojimo kasmet teikti paraišką, o parama susigrąžinama, kai anksčiau laiko nutraukiamas įsipareigojimų vykdymas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo įsipareigojęs paraiškas teikti ir įsipareigojimus pagal pasirinktą priemonę vykdyti 5 metus nuo 2015 m. paraiškos pateikimo. Nepateiktus 2019 m. paraiškos, Agentūra neturėjo galimybės laiku patikrinti, ar prisiimtų šlaitų priežiūros reikalavimų yra laikomasi, t. y. negalėjo patikrinti ir nustatyti ar nustatytais terminais šlaitų žolė susmulkinta ir paskleista ant griovio šlaitų. Dėl pareiškėjo argumento, jog Agentūra ir Komisija nevertino jo pateiktų foto nuotraukų, teismas pažymėjo, jog šios nuotraukos nėra informatyvios, t. y. pagal jas nėra galimybės nustatyti vietovės koordinačių ir negalima nustatyti, ar jose užfiksuoti pareiškėjo laukai.

15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nevykdė pareigos pateikti 2019 m. paraišką, taip pat nėra įrodymų, kad prisiimti įsipareigojimai įvykdyti tinkamai. Nagrinėjamu atveju Agentūra neturėjo galimybės tuo įsitikinti. Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su paramos skyrimo sąlygomis, ir žinodamas, kad tik įvykdęs nustatytus reikalavimus, gali pretenduoti į paramos išmoką, nepateikdamas paraiškos ir informacijos apie prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, veikė savo rizika, todėl tos pasekmės, kurios atsirado AGRO taisyklių pagrindu, negali būti vertinamos kaip neproporcingos, o pažeidimas tik formaliu. Tokiu atveju administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitinka būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Be to, pareiškėjo teiginių, jog darbai nebuvo atlikti laiku ir tinkamai, neįrodo jokie duomenys byloje. Nustačius AGRO taisyklių 19.2 p. pažeidimą – faktą, kad deklaracija nebuvo pateikta ir nebuvo galimybės nustatyti, ar įsipareigojimai tinkamai įvykdyti, pareiškėjui Agentūros sprendimu pagrįstai ir teisėtai paskirta AGRO taisyklėse numatyta sankcija – paramos susigrąžinimas (56.2.1 p. ir 57.2 p.).

16. Teismas sprendė, kad ginčijami Agentūros ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundo reikalavimus tenkinti.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia analogiškais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytais argumentais, papildomai akcentuodamas, kad teikdamas skundą teismui prašė įpareigoti Agentūrą patikrinti jo prižiūrimų griovių šlaitų būklę, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Teismo sprendimo teiginys, kad nepateikus 2019 m. paraiškos Agentūra neturėjo galimybės laiku patikrinti, ar prisiimtų šlaitų priežiūros reikalavimų yra laikomasi, t. y. negalėjo patikrinti ir nustatyti ar nustatytais terminais šlaitų žolė susmulkinta ir paskleista ant griovių šlaitų, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Agentūrą, prašydamas, kad būtų apžiūrėti jo prižiūrimi griovių šlaitai ir nustatyta, ar jie sutvarkyti tinkamai. Tinkamą priežiūrą patvirtinančias fotonuotraukas teikė Komisijai, kuri jų nevertino.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

20. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia analogiškais pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Atsakovo nuomone, teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos medžiagą, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Agentūros 2020 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. SP1-95(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo pareiškėjas įpareigotas grąžinti jam išmokėtas 7 614 Eur paramos lėšas, ir Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 21R-308(AG-232/05-2020), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.

22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatuodamas, kad skundžiamu Agentūros sprendimu susidariusią skolą siekiama susigrąžinti pagrįstai, nes pareiškėjas nepateikė paraiškos ir informacijos apie prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, jam skirta priemonė – susidariusios skolos grąžinimas – yra proporcinga. Ginčijami Agentūros ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

23. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir neteisingas, priimtas formaliais pagrindais.

24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Nustatyta, kad ginčijamu Agentūros 2020 m. vasario 12 d. sprendimu, vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-254, 56.2.1 ir 57.2 papunkčiais, Lietuvos Respublikos 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1.1 papunkčiu bei 11 punktu, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau – ir Reglamentas) 2 straipsnio 2 dalimi, 54 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsniu, 58 straipsnio 1 dalies e punktu, 59 straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas įsipareigojo ne trumpiau kaip 5 metus nuo 2015 m. vykdyti įsipareigojimus pagal priemonę „Melioracijos griovių šlaitų priežiūra, kai žolė bus susmulkinta ir paskleista ant griovio šlaito“ ir kasmet teikti paramos paraišką pagal veiklą, tačiau pareiškėjas nuo 2019 m. nedeklaravo žemės ūkio naudmenų ir pasėlių pagal priemonės veiklą, nesilaikė įsipareigojimo vykdyti priemonės veiklos 5, 6 arba 7 metus nuo 2015 m. paraiškos pateikimo dienos (AGRO taisyklių 19.1 p.), paramos paraiškos už 2019 m. nepateikė (AGRO taisyklių 19.2 p.), nuspręsta susigrąžinti pareiškėjui išmokėtas paramos lėšas (7 614 Eur), išmokėtas pagal už 2015-2017 m. pateiktas paraiškas.

26. AGRO taisyklių 19 punkte nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys Priemonę, įsipareigoja: laikytis įsipareigojimų ir vykdyti atitinkamą Priemonės veiklą nuo pirmos paramos paraiškos pateikimo dienos iki paskutinių įsipareigojimo metų nustatytos žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios dienos. Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama (19.1 p.); kasmet teikti paramos paraišką pagal Priemonės atitinkamas veiklas (19.2 p.). Minėtų taisyklių 56.2.1 punkte nurodoma, jog parama pagal atitinkamas Priemonės veiklas einamaisiais metais neskiriama, kai nesilaikoma įsipareigojimo kasmet teikti paramos paraišką, kai vėlavimas nepriklauso nuo pareiškėjo valios, pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tada, kai atsiranda tokia galimybė, pateikia prašymą ir dokumentus su nurodyta paramos paraiškos nepateikimo priežastimi, šie dokumentai priimami iki einamųjų metų spalio 31 d. Nepateikus paramos paraiškos ir dokumentų su nurodyta paramos paraiškos nepateikimo priežastimi, taikomos AGRO taisyklių 57.2 papunkčio nuostatos. AGRO taisyklių 57.2 papunktyje nustatyta, kad paramos susigrąžinimas taikomas, jei nutraukiamas įsipareigojimų pagal veiklas vykdymas nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui.

27. Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 papunktyje nurodoma, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Minėtų taisyklių 11 punkte nustatyta, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto arba informacijos, minėtos Taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus.

28. Pagal Reglamento 54 straipsnio 1 dalį visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės reikalavimą paramos gavėjui jas sugrąžinti pateikia per 18 mėnesių nuo to laiko, kai mokėjimo agentūra arba už susigrąžinimą atsakinga įstaiga patvirtina ir, atitinkamais atvejais, gauna tikrinimo ataskaitą ar panašų dokumentą, kuriame nurodyta, kad padarytas pažeidimas. Reglamento 56 straipsnis, be kita ko, nustato, kad jei aptinkami kaimo plėtros veiksmų arba programų vykdymo pažeidimai arba aplaidumas jas vykdant, valstybės narės atlieka finansinį patikslinimą visiškai arba iš dalies panaikindamos atitinkamą Sąjungos finansavimą. Valstybės narės atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobūdį bei sunkumą ir EŽŪFKP (Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai) finansinių nuostolių mastą.

29. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad prisiimto įsipareigojimo pateikti paramos paraišką 2019 m. neįvykdė. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad šis įsipareigojimas nebuvo įvykdytas dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, force majeure ar išimtinių aplinkybių ir kad pareiškėjas Agentūrai teiktų prašymą ir dokumentus su paramos paraiškos nepateikimo priežastimi (AGRO taisyklių 56.2.1 p.; Reglamento 2 str. 2 d.). Aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė Agentūrai 2019 m. paramos paraiškos ir minėtų dokumentų, Agentūra turėjo pakankamą ir savarankišką pagrindą taikyti sankciją – susigrąžinti jam išmokėtą paramos sumą, nutraukiant įsipareigojimų pagal veiklą vykdymą nepasibaigus įsipareigojimų laikotarpiui (AGRO taisyklių 57.2 p.).

30. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjui išmokėtos pagal pateiktas 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. paraiškas sumos, kurią ginčijamu sprendimu Agentūra nusprendė susigrąžinti (7 614 Eur). Tačiau pareiškėjas nesutinka su ginčijamu Agentūros sprendimu taip pat ir tuo aspektu, kad nuspręsta susigrąžinti visas išmokėtas lėšas už visus 2015-2017 metus. Pareiškėjo teigimu, jis faktiškai darbus yra atlikęs ir yra pasiekęs priemonės tikslus. Paraiškos 2019 m. nepateikimo atveju gali būti neišmokama išmoka už 2019 metus, tačiau negali būti taikomas visų išmokėtų sumų už minėtus metus susigrąžinimas, kas yra neproporcinga sankcija.

31. Vienas iš viešojo administravimo principų, įtvirtintų tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek ir Lietuvos teismų jurisprudencijoje, yra proporcingumas. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta viešojo administravimo subjektų pareiga savo veikloje vadovautis proporcingumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Šis principas, be kita ko, reiškia, kad administraciniame akte numatytų poveikio priemonių apimtis ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui, atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Proporcingumo principas turėtų apsaugoti, kad tam tikrais atvejais pernelyg griežtas ir mechaniškas įstatymo taikymas neiškreiptų tuo įstatymu siekiamo tikslo ir nenulemtų piktnaudžiavimo administraciniais įgaliojimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-362/2004).

32. Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. spalio 31 d. nutarimus).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Paramos gavėjui išmokama suma yra skirta ne asmeniniam jo praturtėjimui, ne verslo plėtrai aplamai, o skirta konkrečioms priemonėms, siekiant paminėtose normose ir Paramos sutartyje nurodytų konkrečių tikslų ir uždavinių. Gautų lėšų panaudojimas ne paramos sutartyje nurodytais tikslais yra rimtas pažeidimas, galintis sukelti pačias griežčiausias pasekmes paramos gavėjui. Sankcija (paramos ar jos dalies susigrąžinimas) nėra vertintina kaip bausmė nacionalinės baudžiamosios teisės prasme, tiesioginės tyčios nustatymas baudžiamosios teisės prasme nėra reikalingas taikant šią sankciją. Sankcijai pritaikyti pakanka konstatuoti aplaidumo ar netinkamo ūkinės komercinės veiklos vykdymo. Taikant sankciją (paramos ar jos dalies susigrąžinimą) būtina atsižvelgti į pažeidimo rimtumą, mastą, trukmę ir pasekmes (žr., pvz., 2017 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1124-575/2017).

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2707/2012 yra pažymėjęs, kad taikomos sankcijos turi būti atgrasančio pobūdžio, tačiau paramos neskyrimas visai už realiai atliktus darbus visa apimtimi yra akivaizdžiai neproporcinga priemonė, nes sankcija turi būti parenkama atsižvelgiant ne vien į patį pažeidimo faktą, bet į visumą reikšmingų kriterijų – paramos sutartyje numatytų tikslų realų įgyvendinimą, pažeidimo sunkumą, pažeidimo sukeltas pasekmes.

35. Ginčijamo Agentūros sprendimo priėmimo metu galiojęs Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustatė, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vyrauja pozicija, kad Agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-624/2016).

38. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, Agentūra ginčijamu sprendimu sankciją pareiškėjui paskyrė vien formaliais pagrindais, nevertindama taikomos sankcijos proporcingumo padarytam pažeidimui. Komisija, ginčijamame 2020 m. balandžio 27 d. sprendime vertindama Agentūros sprendimo pagrįstumą, atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl jam taikytos neproporcingos sankcijos, nurodydama, kad AGRO taisyklėse susiklosčiusios ginčo situacijos atveju taikoma sankcija yra konkrečiai apibrėžta – taikomas paramos susigrąžinimas (nebent nustatomos force majeure aplinkybės). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas, nepateikdamas paraiškos ir informacijos apie prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, veikė savo rizika, todėl tos pasekmės, kurios atsirado AGRO taisyklių pagrindu, negali būti vertinamos kaip neproporcingos, o pažeidimas tik formaliu.

39. Tačiau su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu taikytos sankcijos proporcingumo padarytam pažeidimui aspektu nesutiktina, nes AGRO taisyklėse įtvirtintos griežtai apibrėžtos (t. y. negalimos diferencijuoti) poveikio priemonės taikymas, aptartos teismų praktikos kontekste, neatsižvelgiant į šiuo konkrečiu atveju reikšmingų aplinkybių visumą, būtų pernelyg griežtas, dėl to neproporcingas ir neteisingas.

40. Tai, kad Agentūra privalėjo įvertinti pareiškėjo veiksmus ir nustatyti sankciją ne vien formaliais pagrindais, bet jos dydį diferencijuoti, patvirtina ir Reglamento 58 straipsnio bendrosios taisyklės, pagal kurias valstybės narės tikslu užtikrinti veiksmingą Sąjungos finansinių interesų apsaugą turi taikyti veiksmingas, atgrasomas ir proporcingas sankcijas (b, d punktai), bei Reglamento 56 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas atsižvelgti į nustatytų pažeidimų pobūdį bei sunkumą, finansinių nuostolių mastą bei, atsižvelgiant į tai, visiškai arba iš dalies panaikinti atitinkamą Sąjungos finansavimą. Agentūra, taikydama pareiškėjo atžvilgiu sankciją, jos dydį turėjo individualizuoti ir pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sukeltas neigiamas pasekmes, trukmę, pasikartojimą, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.

41. Iš skundžiamo Agentūros sprendimo matyti, kad sankcija pareiškėjui skirta iš esmės dėl deklaracijos 2019 m. nepateikimo ir prisiimtų įsipareigojimų pagal priemonę nuo 2019 metų nevykdymo. Byloje nepaneigtos aplinkybės, kurios yra reikšmingos sankcijos dydžiui nustatyti, t. y. kad pareiškėjas paraiškas nuo 2015 m. Agentūrai teikė, jam buvo apskaičiuotos ir perduotos mokėjimams kompensacinių išmokų sumos ir faktiškai įsipareigojimus vykdyti priemonės veiklą pagal 2015-2017 m. pateiktas paraiškas jis vykdė.

42. Įvertinusi ginčijamo Agentūros sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad jis dėl nustatyto sankcijos dydžio neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams teisės aktams. Ginčijamame sprendime iš esmės išvardijamos tik pažeistų teisės aktų nuostatos, konkrečiai nenurodant argumentų dėl pareiškėjui taikytos sankcijos padarytam pažeidimui proporcingumo.

43. Dėl paminėtų priežasčių spręstina, jog ginčijamas Agentūros sprendimas šiuo aspektu nemotyvuotas, kas sudaro pakankamą pagrindą ginčijamą Agentūros sprendimą panaikinti, įpareigojant Agentūrą šiuo aspektu priimti motyvuotą sprendimą. Atitinkamai naikintinas Komisijos sprendimas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo K. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2020 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. SP1-95(11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir įpareigoti Agentūrą priimti motyvuotą sprendimą.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 21R-308(AG-232/05-2020).

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė