d6b5f810-d06c-4643-af66-3b85cbbbb70d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1028-244-2011Procesinio Nr. 3-61-3-03072-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 9.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

Å . skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė:Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Inspekcija) 2010-08-13 sprendimu Nr. 14.4-63-50 nusprendė pakeisti 2010-06-01 patikrinimo aktÄ Nr. 35-139 ir nurodyti D. Å . sumokėti į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : 28 869,00 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 14 052,00 Lt GPM delspinigių vietoje patikrinimo akte priskaičiuotų 27207,00 Lt GPM ir 13 247,00 Lt GPM delspinigių bei sprendime paskirtÄ 2 887,00 LT GPM baudÄ (b. l. 23–28).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos 2010-10-08 sprendimu Nr. 68-227 patvirtino Inspekcijos 2010-08-13 sprendimÄ Nr. 14.4-63-50 (b. l. 5–9). PareiÅ¡kėja patikslintame skunde (b. l. 19–22) praÅ¡o panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos (toliau – VMI) 2010-10-08 sprendimÄ Nr. 68-227, kuriuo atsisakyta tenkinti D. Å . skundÄ , ir Inspekcijos 2010-08-13 sprendimÄ Nr. 14.4-63-50. PaaiÅ¡kino, kad VMI, priimdama skundžiamÄ sprendimÄ , nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino, kad 2003-12-14 tarp D.

Å . ir V. Å . buvo sudaryta novacijos sutartis, pagal kuriÄ V. Å . įsipareigojo neatlygintinai D. Å . perleisti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) k., Å iaulių r. Å ia sutartimi, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.141 str., viena prievolė buvo pakeista kita prievole. 1990-03-14 pareiÅ¡kėja pagal paskolos raÅ¡telį paskolino V. Å . 1 300,00 JAV dolerių, kurių jis negrÄ Å¾ino daugiau kaip 13 metų. Mirus V. Å . motinai E. Å ., jis įgijo teisę paveldėti motinai priklausiusį žemės sklypÄ , tuo pačiu įgydamas galimybę vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal minėtÄ paskolos raÅ¡telį ir novacijos sutartį.

LR civilinio kodekso 6.141 str. 1 d. numatyta, kad prievolė baigiasi, jeigu Å¡alys vietoje esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančiÄ naujÄ prievolę, turinčiÄ skirtingÄ negu ankstesnioji prievolė dalykÄ ar skirtingÄ Ä¯vykdymo bÅ«dÄ . Prievolė grÄ Å¾inti paskolÄ buvo pakeista ir sukurta kita prievole, kurios skirtingas dalykas ir įvykdymo bÅ«das – neatlygintinai perleisti žemės sklypÄ . Pagal dovanojimo sutartį gautas žemės sklypas buvo skolininko V.

Å . prievolės įvykdymas natÅ«ra perleidžiant turtÄ kreditorei D. Å . Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti taikytini LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 p. ir 6 str., pagal kuriuos natÅ«ra gauta nauda apmokestinama taikant 33 proc. tarifÄ , o nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31 taikant 27 proc. pajamų mokesčio tarifÄ . Centrinis mokesčių administratorius novacijos sutartimi nesirėmė, nes ji, pasak atsakovės, realiai nebuvo sudaryta. Tačiau mokesčių administratorius patikrinimo akte negali spręsti sutarties, sudarytos tarp mokesčio mokėtojo ir trečiųjų asmenų, galiojimo klausimo, todėl nesiremti minėta novacijos sutartimi nėra teisinio pagrindo.Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 33–35) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Paaiškino, kad LR finansų ministro 2002-10-30 įsakymas Nr. 339 „Dėl pajamų, gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos“ (nauja redakcija – 2009-05-19 LR finansų ministro įsakymas Nr. 1K-162) (toliau – Tvarka) nustato gautų pajamų natūra įvertinimo taisykles bei kokios gauto turto, gautų paslaugų ar kitos gautos naudos rūšys pripažįstamos pajamomis natūra ir apmokestinamos taikant GPM įstatymo nustatytas konkrečiai pajamų rūšiai apmokestinimo taisykles.

Tvarkos 5.1 punkte nurodyta, kad natÅ«ra gautos pajamos turi bÅ«ti įvertinamos tikrÄ ja rinkos kaina pajamų natÅ«ra gavimo momentu. Vadovaujantis Tvarkos 6 punktu, turto tikrÄ jÄ rinkos kainÄ privalėjo apskaičiuoti pati pajamų natÅ«ra gavėja, t. y. pareiÅ¡kėja. GPM įstatymo 17 str. 1 d. 19 p. nurodyta, kad dovanojimo bÅ«du gautos pajamos iÅ¡ sutuoktinių, vaikų (įvaikių) ir tėvų (įtėvių) yra neapmokestinamosios. Neapmokestinamosios pajamos taip pat yra iÅ¡ kitų gyventojų dovanojimo bÅ«du per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), nevirÅ¡ijanti 24 pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dydžio (toliau – NPD), o pagal to paties įstatymo 6 str. 3 dalį iÅ¡ kitų gyventojų dovanojimo bÅ«du per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), virÅ¡ijanti 24 pagrindinius NPD, apmokestinama taikant 33 proc. pajamų mokesčio tarifÄ .

Šiuo atveju pagrindinis NPD buvo 290 Lt. Turto, kuris buvo įsigytas dovanojimo būdu, atkūrus nuosavybės teises ar paveldėjus, įsigijimo kaina yra nustatoma pagal LR Vyriausybės nutarimu 2003-01-29 Nr. 133 „Dėl gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos tam tikrais atvejais taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Gyventojo ne individualios veiklos turto kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklių nuostatas. Turto, įgyto dovanojimo būdu, įsigijimo kaina laikoma ta turto vertė, kuria šis turtas dovanojimo momentu būtų įvertintas paveldimo ar dovanojamo turto mokesčiui apskaičiuoti (jeigu šis turtas yra minėto mokesčio bazė) arba kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis (jei šis turtas būtų GPM bazė).

Turto įsigijimo kaina nustatoma tokiu bÅ«du, neatsižvelgiant į tai, ar gyventojas gavęs dovanų turtÄ privalėjo mokėti GPM. PareiÅ¡kėja pagal 2006-06-15 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį iÅ¡ V. Å ., kurį pagal įgaliojimÄ atstovavo sutuoktinė R. Å ., gavo dovanų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, kurio bendras plotas 2 ha, esančiÄ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. v., Å iaulių r. (toliau – ginčo turtas). Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja gavo pajamų natÅ«ra.

V. Å . nepatenka į GPM įstatymo nustatytÄ asmenų ratÄ , iÅ¡ kurių dovanojimo bÅ«du gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Dovanojama žemės sklypo dalis Å¡alių įvertinta 2 518,00 Lt (vidutinė rinkos vertė – 2 721,00 Lt). Sutartyje nurodyta žemės sklypo kaina buvo nustatyta abipusiu – R. Å . ir pareiÅ¡kėjos, sutarimu. Kilus abejonėms dėl ginčo turto vertės nurodytos dovanojimo sutartyje, t. y. jos atitikimo tikrajai rinkos kainai, vietos mokesčių administratorius kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus dėl tikrosios ginčo turto rinkos vertės nustatymo jo dovanojimo momentu, t. y 2006-06-15.

Pagal UAB „Inreal“ iÅ¡vadas ginčo turto rinkos vertė dovanojimo sutarties sudarymo dienÄ buvo 95 000,00 Lt. Todėl inspekcija nustatė, kad pareiÅ¡kėja netinkamai vykdė savo pareigÄ apskaičiuoti mokesčius, į mokesčio deklaracijÄ Ä¯rašė neteisingus duomenis apie savo pajamas, nes nedeklaravo pagal 2006-06-15 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį gautos dovanos. Kadangi mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negalėjo nustatyti įprastine, atitinkamų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, Inspekcija mokesčius apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ .

Vadovaujantis VMI virÅ¡ininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.1 p., įvertinimas gali bÅ«ti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas; apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento), įraÅ¡o neteisingus duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruojamas pajamas.

Mokesčių administratorius pagrįstai mokesčių bazę nustatė pagal UAB „Inreal“ atliktÄ vertinimÄ ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėja pagal 2006-06-15 sutartį gavo 95 000,00 Lt vertės pajamas natÅ«ra, kurių teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaravo ir nesumokėjo GPM. UAB „Inreal“ turto vertės nustatymo ataskaita yra parengta nepriklausomo turto vertintojo, ji atitinka LR turto ir verslo pagrindų įstatymo 23 str. reikalavimus ir turi juridinę galiÄ , todėl laikytina, kad vertinimas teisingas, kol yra nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad V. Š. nuo 2001-11-01 buvo išvykęs iš Lietuvos ir grįžo tik 2004-01-09, o pateiktose gyventojo turto ir pajamų deklaracijose pareiškėja nėra deklaravusi suteiktos paskolos šiam asmeniui, be to, pareiškėja nepateikė 1990-03-14 paskolos sutarties, minimos novacijos sutartyje, tai reiškia, kad 2003-12-14 novacijos sutartis bei 1990-03-14 paskolos sutartis nagrinėjamu laikotarpiu sudarytos nebuvo. Vėliau pateikta tikrovės neatitinanti 2003-12-14 novacijos sutartis įrodo, jog buvo siekiama išvengti mokėtino GPM.

PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2003-12-14 novacijos sutartis nebuvo teismo tvarka pripažinta negaliojančia, todėl mokesčių administratorius negali į jÄ neatsižvelgti. Tačiau Civilinio kodekso normos vieÅ¡ojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta Civiliniame kodekse ir kai vieÅ¡ojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti vieÅ¡osios teisės normomis. Mokesčių administratoriui nebuvo teisinės bÅ«tinybės remtis Civilinio kodekso normomis ir analizuoti pareiÅ¡kėjos sudarytos 2003-12-14 novacijos sutarties jos galiojimo aspektu.

Be to, pareiÅ¡kėjos pateikta novacijos sutartis nebuvo realiai sudaryta ir vykdoma, todėl pareiÅ¡kėjos argumentai dėl sutarties nuginčijimo teisme nepagrįsti. Tretysis suinteresuotas asmuo Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcija atsiliepime į skundÄ (b. l. 138–139) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas atmestinas.Ginčas Å¡ioje byloje vyksta dėl to, ar pagrįstai vietos mokesčių administratorius pagal 2006-06-15 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį nuo natÅ«ra gautos dovanos vertės apskaičiavo pareiÅ¡kėjai GPM ir su juo susijusias sumas.Pagal nagrinėjamu laikotarpiu galiojusio 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMÄ®) 5 str. 1 dalį, GPM objektas yra gyventojo pajamos.

GPMÄ® 2 str. 14 dalyje nustatyta pajamų sÄ voka, pagal kuriÄ pajamos - tai pozityviosios pajamos, taip pat per mokestinį laikotarpį gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar suteiktas teises, už parduotÄ ar kitaip perleistÄ investuotÄ turtÄ ar lėšas ir (arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natÅ«ra. To paties įstatymo 2 str. 15 dalyje nustatyta, kad pajamos natÅ«ra - neatlygintinai, mainais arba lengvatine kaina (konkrečiam gyventojui dėl tam tikrų interesų ar sandorių įtakos nustatyta mažesne negu tikroji rinkos kaina) gautas nuosavybėn turtas, taip pat kita gauta nauda (jei naudos davėjas turėjo tikslÄ naudÄ duoti konkrečiam asmeniui), kai gauto turto, paslaugų ar kitos naudos ekvivalentas pinigine iÅ¡raiÅ¡ka pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas bÅ«tų priskiriamas pajamoms.Lietuvos Respublikos finansų ministras yra įgaliotas nustatyti natÅ«ra gautų pajamų pripažinimo ir įvertinimo tvarkÄ , todėl konkretÅ«s atvejai, kai pripažįstama, kad gyventojo gautas turtas, paslaugos arba kita nauda yra natÅ«ra gautos pajamos, nustatyti Tvarkoje (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymas Nr. 339 „Dėl pajamų, gautų natÅ«ra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos“, nauja redakcija 2009-05-19 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. IK-162).

Tvarka taip pat nustato gautų pajamų natūra įvertinimo taisykles bei kokios gauto turto, gautų paslaugų ar kitos gautos naudos rūšys pripažįstamos pajamomis natūra ir apmokestinamos taikant GPMĮ nustatytas konkrečiai pajamų rūšiai apmokestinimo taisykles. Pažymėtina, kad natūra gautos pajamos apmokestinamos pagal tokias pat taisykles ir taikant tokius pačius GPM tarifus, kaip ir pinigais gautos pajamos. Tais atvejais, kai GPMĮ tam tikrų rūšių pajamoms yra nustatytos GPM lengvatos, jos ta pačia tvarka taikomos ir tų rūšių pajamoms, gautoms natūra.Remiantis anksčiau minėta Tvarka, pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos nepiniginės dovanos.

Tvarkos 5.1 punkte (redakcija galiojusi pajamų gavimo momentu) nurodyta, kad natÅ«ra gautos pajamos turi bÅ«ti įvertinamos tikrÄ ja rinkos kaina pajamų natÅ«ra gavimo momentu. Be to, nagrinėjamos bylos atveju, vadovaujantis Tvarkos 6 punktu, turto tikrÄ jÄ rinkos kainÄ privalėjo apskaičiuoti pati pajamų natÅ«ra gavėja, t. y. pareiÅ¡kėja.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pagal 2006-06-15 nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartį iÅ¡ V. Å ., kurį pagal įgaliojimÄ atstovavo sutuoktinė R. Å ., gavo dovanų (duomenys neskelbtini) žemės sklypo dalį, kurio bendras plotas 2 ha, esančiÄ (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) k. v., Å iaulių r..

Taigi, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja gavo pajamų natÅ«ra. Nustatyta, kad V. Å . nepatenka į GPMÄ® nustatytÄ asmenų ratÄ , iÅ¡ kurių dovanojimo bÅ«du gautos pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. IÅ¡ 2006-06-15 dovanojimo sutarties turinio matyti, kad dovanojama žemės sklypo dalis Å¡alių įvertinta 2 518 Lt. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Inspekcija nepagrįstai nepripažino 2003-12-14 novacijos sutarties sudarytos tarp jos ir V. Å . PareiÅ¡kėjos teigimu, sudarius dovanojimo sutartį, ji gavo ne materialinę naudÄ , o tiesiog kitu bÅ«du ir forma atgavo paskolintus pinigus.

Pagal dovanojimo sutartį gautas žemės sklypas buvo skolininko V. Å . prievolės įvykdymas natÅ«ra perleidžiant turtÄ kreditorei D. Å ., todėl, pareiÅ¡kėjos manymu, dėl Å¡ios priežasties jai negali bÅ«ti taikytini LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 14 p. ir 6 str., pagal kuriuos natÅ«ra gauta nauda apmokestinama. PareiÅ¡kėja pažymi, kad mokesčių administratorius negali spręsti sutarties sudarytos tarp mokesčio mokėtojo ir trečiųjų asmenų galiojimo klausimo.

Nurodo, kad anksčiau minėta novacijos sutartis nėra nuginčyta teismine tvarka, todėl yra teisėta ir galiojanti, o mokesčių administratorius neturi teisinio pagrindo ja nesiremti.Patikrinimo akte nurodyta, jog pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ keletÄ metų ji buvo paskolinusi V. Å . pinigų, kuris per eilę metų tų pinigų negrÄ Å¾ino, todėl padovanojo ginčo turtÄ . PareiÅ¡kėja Inspekcijai pateikė 2003-12-14 novacijos sutartį. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad V. Å . nuo 2001-11-01 buvo iÅ¡vykęs iÅ¡ Lietuvos ir grįžo tik 2004-01-09.

Be to, pateiktose Gyventojo turto ir pajamų deklaracijose pareiÅ¡kėja nėra deklaravusi suteiktos paskolos V. Å . (1998 m. pirmÄ kartÄ pateiktoje Lietuvos Respublikos gyventojo turto ir pajamų deklaracijoje už 1997 m. iki metų pradžios paskolinta ir negrÄ Å¾inta lėšų suma nėra nurodyta, nors didesnės kaip 2 000 Lt paskolintos lėšos turėjo bÅ«ti deklaruotos). Kadangi pareiÅ¡kėja nei vietos mokesčių administratoriui, nei centriniam mokesčių administratoriui nepateikė 1990-03-14 paskolos sutarties, minimos pareiÅ¡kėjos pateiktoje 2003-12-14 novacijos sutartyje, Inspekcija padarė iÅ¡vadÄ , kad 2003-12-14 novacijos sutartis bei 1990-03-14 paskolos sutartis nagrinėjamu laikotarpiu sudarytos nebuvo, o vėliau tikrovės neatitinkanti 2003-12-14 novacijos sutartis pateikta siekiant iÅ¡vengti mokėtino GPM.PareiÅ¡kėja nurodo, kad 2003-12-14 novacijos sutartis nebuvo teismo tvarka pripažinta negaliojančia, todėl mokesčių administratorius negali į jÄ neatsižvelgti.

Pažymėtina, kad mokestiniai teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kilęs ginčas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, yra vieÅ¡ieji teisiniai santykiai, jie yra savarankiÅ¡ki civilinės (privatinės) teisės atžvilgiu. Ginčo santykiams taikytina mokestinė teisė. Nei teritorinis (Å iaulių aps. VMI), nei centrinis mokesčių administratoriai nėra įgalioti ir pagal savo kompetencijÄ neturi teisės spręsti klausimų, susijusių su civilinių sandorių, kuriuos sudarius pareiÅ¡kėjai kilo pareiga mokėti anksčiau minėtus mokesčius, teisėtumu.Mokestiniai santykiai yra vieÅ¡osios teisės reguliavimo dalykas, todėl jų realizavimui pirmiausia taikomas administracinio teisinio reguliavimo metodas.

Teisiniai santykiai, susiję su mokesčių apskaičiavimu, sumokėjimu, iÅ¡ieÅ¡kojimu lemia tai, kad Å¡ie teisiniai santykiai yra reglamentuojami specifiniais teisės aktais, iÅ¡ esmės besiskiriančiais nuo privatinių teisinių santykių dalyvių elgesio reglamentavimo. Å iems santykiams LR civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek Å¡ių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai (LR CK 1.1 str. 2 d.).Kadangi nagrinėjamu atveju GPM apskaičiavimÄ ir sumokėjimÄ reglamentuoja GPMÄ® bei MAÄ® nuostatos, atsakovė pagrįstai teigia, kad mokesčių administratoriui nebuvo teisinės bÅ«tinybės remtis Civilinio kodekso normomis ir analizuoti pareiÅ¡kėjos sudarytos 2003-12-14 novacijos sutarties jos galiojimo aspektu.

Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2010-10-08 sprendimas Nr. 68-227 ir Inspekcijos 2010-08-13 sprendimas Nr. 14.4-63-50 yra teisėti ir pagrįsti. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas (LR ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,n u s p r e n d ė :PareiÅ¡kėjos D. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                Gintaras Dzedulionis                                                                                                                Irena Paulauskienė                                                                                                      Liudmila Zaborovska