d6b4165d-9cac-4148-9ddd-cfa91c2568ac · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-256-823/2012Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00367-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1 (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. P. apeliacinį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei E. K. dėl naudojimosi namo dalimis tvarkos nustatymo ir remonto iÅ¡laidų priteisimo ir atsakovės E. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas J.

P. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nustatyti naudojimosi tvarkÄ namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis, priteisti iÅ¡ atsakovės 63 709,60 Lt kompensacijÄ už namo remontÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise su atsakove valdo gyvenamÄ jį namÄ ; ieÅ¡kovui priklauso 1/5 namo dalis. TurtÄ paveldėjo 2004 m. po ieÅ¡kovo motinos mirties. Namas pastatytas 1940 m., todėl ieÅ¡kovo motinai mirus buvo avarinės bÅ«klės, nusidėvėjęs, iki tol nebuvo darytas esminis namo remontas.

Atsakovei sutikus, ieÅ¡kovas naudojosi visu namu ir jį remontavo. IeÅ¡kovas iÅ¡liejo pamatus, pakeitė dalį namo rÄ stų, perplanavo vidaus patalpas, atnaujino elektros instaliacijÄ bei Å¡ildymo sistemÄ , įvedė vandentiekį, įrengė kanalizacijÄ . Atsakovė, žinodama apie itin blogÄ namo bÅ«klę, neprisidėjo prie turto valdymo ir iÅ¡laikymo, nevykdė pareigos tinkamai rÅ«pintis bendru turtu, todėl privalo ieÅ¡kovui atlyginti remonto iÅ¡laidas proporcingai jai priklausančiai turto daliai.

Atsakovė matė atliekamus remonto darbus ir dėl jų neprieÅ¡taravo, prie remonto neprisidėjo, nes neturėjo tam lėšų. Atsakovė E. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti ieÅ¡kovui atsakovei priklausančias 1/2 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/5 dalis gyvenamojo namo ir kitų pastatų, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti 64 020 Lt kompensacijÄ . Nurodė, kad bendro turto padalinti natÅ«ra neįmanoma dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių, nes namas yra rekonstruotas ir pritaikytas gyventi vienai Å¡eimai.

Naudojantis turtu bendrai, sudaromos sÄ lygos naujam Å¡alių ginčui kilti. Kadangi turtu naudojasi tik ieÅ¡kovas, jam priteistinas visas turtas, o atsakovei – piniginė kompensacija, kurios dydis – 89 400 Lt. Nors, atsakovės manymu, dengti turto remonto iÅ¡laidų ji neprivalo, nes remontas buvo vykdomas be jos sutikimo, ji sutiko mažinti jai priteistinÄ kompensacijÄ remonto iÅ¡laidų suma, kuri atsakovės paskaičiavimais sudaro 25 380 Lt. IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡ dalies sutiko su atsakovės reikalavimu dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡mokant atsakovei piniginę kompensacijÄ , tačiau ginčijo priteistinos kompensacijos dydį, sutikdamas sumokėti atsakovei 31 200 Lt dydžio kompensacijÄ .

Å venčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi tenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo dalyje dėl naudojimosi namu tvarkos nustatymo ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį minėtoje dalyje paliko nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å venčionių rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, atidalino atsakovei priklausančiÄ Â½ dalį 0,908 ha ploto žemės sklypo, 4/5 dalis gyvenamojo namo, 4/5 dalis Å«kinių pastatų bei kiemo statinių, priteisiant atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo 53 900 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ , ieÅ¡kovui priteisiant 0,908 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jį namÄ (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo statinius (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abi Å¡alys sutinka dėl turto atidalijimo bÅ«do, tačiau nesutaria dėl kompensacijos dydžio. IeÅ¡kovas pateikė UAB „Impeksservis“ nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ , kurioje nustatyta, kad turto rinkos vertė 2010 m. liepos 12 d. buvo 104 000 Lt, atsakovė pateikė UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimÄ , kuriame nustatyta turto rinkos vertė 2010 m. spalio 13 d. – 115 000 Lt. Nustatydamas turto vertę pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ parengtu turto vertinimu, kadangi jis yra vėliau atliktas, t.y. labiau atitinkantis turto vertę atidalijimo momentu.

Be to, vadovaujantis UAB „Impeksservis“ atliktu turto vertinimu nebūtų galimybės tiksliai nustatyti turto vertę ir tuo pačiu išmokėtinos kompensacijos dydį, kadangi minėtoje ataskaitoje pateikiama tik bendra viso turto vertė, joje atskirai nenurodoma žemės sklypo rinkos vertė. Iš UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ parengto turto vertinimo nustatyta, kad žemės sklypo rinkos vertė 8000 Lt, gyvenamojo namo – 101 000 Lt, ūkinių pastatų – 4000 Lt, kiemo statinių – 2000 Lt, todėl atsakovei turėtų būti priteisiama 89 600 Lt dydžio kompensacija.

IeÅ¡kovas prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 4/5 namo remonto iÅ¡laidų – 63 709,60 Lt. Å ias iÅ¡laidas prašė įskaičiuoti į atsakovei priteistinÄ kompensacijÄ . Atsakovė neigė leidusi atlikti namo remontÄ , paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui leido atlikti tik einamÄ jį remontÄ . Nors teismo proceso metu apklausti liudytojai paaiÅ¡kino, kad atsakovė neprieÅ¡taravo remonto darbams, pirmosios instancijos teismo nuomone Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip bendraturčio sutikimas atlikti namo rekonstrukcijÄ .

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad bendraturtei pateikė projektinį pasiÅ«lymÄ ar kitÄ dokumentÄ , kuriame bÅ«tų suformuluoti numatomi atlikti darbai bei numatoma namo rekonstrukcija, ir kad gavo sutikimÄ konkretiems statybos darbams atlikti. IeÅ¡kovas, apskaičiuodamas namo vertės padidėjimÄ â€“ 52 000 Lt, nepagrįstai vadovavosi UAB „Impeksservis“ turto vertinimo ataskaitoje nurodoma bendra viso turto (o ne tik gyvenamojo namo) rinkos verte, kadangi viso bendraturčiams priklausančio turto vertė negali bÅ«ti tapatinama su namo verte, be to, turto rinkos vertės padidėjimÄ lemia ne tik turto renovavimas, bet ir kitos objektyvios sÄ lygos.

Atsakovė sutiko kompensuoti 25 380 Lt dydžio ieÅ¡kovo iÅ¡laidas, ir pripažino, kad namo iÅ¡saugojimui buvo bÅ«tina sutvarkyti pamatus, pakeisti pamatinius rÄ stus ir sutvarkyti stogÄ . Pirmosios instancijos teismas laikė, kad namo vertės iÅ¡saugojimui buvo bÅ«tinos ir pagrįstos 10 320 Lt dydžio iÅ¡laidos – 1970 Lt dydžio iÅ¡laidos pamato iÅ¡liejimui, 2200 Lt dydžio iÅ¡laidos pamatinių rÄ stų pakeitimui, 550 Lt dydžio iÅ¡laidos dÅ«mtraukio galvučių keitimui, 5600 Lt dydžio iÅ¡laidos stogo dangos keitimui.

Kitos ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos buvo skirtos namo vertės padidinimui. Atsižvelgiant į tai, atsakovei iÅ¡mokėtina kompensacija sumažinta 35 700 Lt suma. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. P. praÅ¡o pakeisti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimÄ dalyje dėl piniginės kompensacijos atsakovei ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei 31 200 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Spręsdamas dėl ginčo turto vertės teismas vadovavosi iÅ¡imtinai atsakovės pateiktu turto vertinimu, o UAB „Impeksservis“ vertinimu nesivadovavo, nors bÅ«tent UAB „Impeksservis“ ir VÄ® Registrų centro turto vertinimai yra mažiausiai nutolę.

Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio 2 dalies ir 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka.Å alys nuosavybės teises įgijo paveldėdamos pagal testamentÄ 2005 m. gruodžio 14 d., atsakovė pagal tuo metu buvusiÄ turto vertę įgijo turto dalį už apytikriai 31 000 Lt.

Atsakovė neginčijo, kad prie turto iÅ¡laikymo ji neprisidėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 53 900 Lt kompensacijÄ â€“ taip atsakovė ieÅ¡kovo sÄ skaita praturtėjo daugiau nei 20 000 Lt. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei priklausančios turto dalies vertė nuo 2005 iki 2010 m. tiek padidėjo dėl objektyvių priežasčių.Pirmosios instancijos teismas nustatė neprotingai mažas bÅ«tinÄ sias iÅ¡laidas gyvenamojo namo vertės iÅ¡saugojimui – tik 10 320 Lt, laikydamas, kad gyvenamojo namo vertei iÅ¡saugoti pakako sutvirtinti pamatus, pakeisti keletÄ sienojų ir perdengti stogÄ .

Namas 2005 m. buvo avarinės bÅ«klės, todėl ieÅ¡kovas namÄ remontavo, atsakovė tam neprieÅ¡taravo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė E. K. praÅ¡o Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ turto vertinimu, nes jis darytas vėliausiai. IeÅ¡kovas nepagrindė, kad Å¡is vertinimas atliktas nekvalifikuotai.

Be to, UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ atskirai įvertino žemę ir pastatus, o UAB „Impeksservis“ vertinime nurodyta bendra (žemės ir pastatų) rinkos vertė. Teismas, nustatydamas piniginės kompensacijos dydį, įvertino turto rinkos vertę atidalijimo metu, ieÅ¡kovo įrodytÄ iÅ¡laidų namo vertės iÅ¡saugojimui sumÄ (10 320 Lt) ir atsakovės pripažintÄ sumÄ namo remontui (25 380 Lt), todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita.

Atsakovė sutiko sumažinti jai priteistinos kompensacijos sumÄ 25 380 Lt, o teismas sumažino kompensacijos sumÄ dar 10 320 Lt, t. y. bÅ«tinų namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidų suma. Kadangi ieÅ¡kovas yra jos tėvas, atsakovė neprieÅ¡taravo, nors bÅ«tinos namo iÅ¡laikymui iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti dalijamos proporcingai pagal Å¡alims priklausančias turto dalis.Atsakovė sutiko, kad ieÅ¡kovas darytų tik einamÄ jį namo remontÄ , o ne kapitalinį remontÄ ar rekonstrukcijÄ . IeÅ¡kovas perplanavo namÄ tokiu bÅ«du, kad jis taptų tinkamu gyventi vienai Å¡eimai.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl atsakovei priklausančios kompensacijos už turto dalį dydžio ir dėl ieÅ¡kovo teisės į turto remonto iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, pasisako dėl Å¡ių apelianto argumentų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsniu, tais atvejais, kai bendraturčiams priklausantis daiktas nėra dalijamas natÅ«ra, vienas iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais. BÅ«tina atidalijimo iÅ¡mokant bendraturčiui piniginę kompensacijÄ sÄ lyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę.

Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę padalijimo metu (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus nustatydamas dalijamo turto vertę, be to, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio neatsižvelgė į tai, kad nuo ginčo turto įgijimo momento turto vertė ženkliai išaugo, o atsakovė nėra prisidėjusi prie turto pagerinimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su Å¡iais apelianto argumentais nesutinka. Vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas įvertina byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. CPK 270 straipsnis įpareigoja teismÄ teismo sprendime nurodyti įrodymus, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas sprendimÄ , taip pat argumentus, dėl kurių teismas atmeta tam tikrus įrodymus.

Ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas nepažeidžiant nurodytų proceso teisės nuostatų. Ä® bylÄ pateiktos dvi ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos – UAB „Impeksservis“ 2010 m. liepos 15 d. ataskaita, kurioje pateikiama viso ginčo turto vertė 2005 m. liepos 12 d. ir 2010 m. liepos 12 d. (b.l.

46) bei UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2010 m. spalio 13 d. ataskaita, kurioje pateiktas ginčo turto vertinimas pagal atskirus nekilnojamojo turto objektus 2010 m. spalio 13 d. (b.l. 129). Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas iÅ¡dėstė aiÅ¡kius argumentus, dėl kurių vadovavosi pastarÄ ja ataskaita nustatydamas turto vertę – nes ji yra vėlesnė ir joje pateikta ginčo turto vertė pagal atskirus turto objektus. Kaip jau minėta, atidalijant iÅ¡ bendro turto turi bÅ«ti nustatyta dalijamo turto vertė atidalijimo momentu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas vadovautis vėliau parengta ataskaita pripažintinas pagrįstu.

Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovui ir atsakovei priklauso nevienodos atskirų dalintino turto objektų dalys (po ½ žemės sklypo ir atitinkamai 1/5 ir 4/5 statinių), todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas kuo tikslesnio turto vertės nustatymo, pagrįstai vadovavosi ataskaita, kurioje atskirai nurodyta kiekvieno iš dalijamo turto objektų rinkos vertė. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde apeliantas nenurodo jokių argumentų, patvirtinančių, kad UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ nurodyta ginčo turto rinkos vertė yra akivaizdžiai neteisingai nustatyta, ginčo turto rinkos vertė 2010 m. liepos 15 d., nurodyta UAB „Impeksservis“ ataskaitoje, ir ginčo turto rinkos vertė 2010 m. spalio 13 d., nurodyta UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ataskaitoje, skiriasi nežymiai.

Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis į bylÄ pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b.l.13-17), nustatydamas turto rinkos vertę, nepagrįsti, kadangi, į bylÄ pateiktame Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡e ginčo turto vertė nustatyta 2005 m. rugsėjo 27 d., Å¡iame iÅ¡raÅ¡e nėra jokių duomenų apie turto vidutinę rinkos vertę atidalijimo momentu, kuria pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ .

Tai darydamas teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalies, kadangi duomenys apie ginčo turto rinkos vertę 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendžiant atidalijimo klausimÄ nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Apelianto teigimu, apskaičiuodamas atsakovei tenkančiÄ kompensacijÄ pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ginčo turto vertė nuo turto paveldėjimo momento iki atidalijimo momento smarkiai iÅ¡augo, o atsakovė nėra prisidėjusi prie ginčo turto pagerinimo.

Vadovaujantis CK 4.77 straipsnio 1 dalimi, jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimÄ ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę, tai Å¡io bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi bÅ«ti atitinkamai pakeičiama. CK 4.77 straipsnio 2 dalyje nustatyti daikto ar jo vertės padidinimo padariniai, kai bendraturtis tai padaro neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo: tokiu atveju jis įgyja nuosavybės teisę į tÄ padidintÄ dalį, jeigu jÄ galima atskirti nesužalojant bendro daikto; jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims.

IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė reikalavimo padidinti jam tenkančiÄ bendro turto dalį atsižvelgiant į jo atliktus turto pagerinimus, be to, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ieÅ¡kovas neįrodė, kad tokie pagerinimai buvo atlikti turint atsakovės kaip bendraturtės sutikimÄ , nors procesinė pareiga įrodyti buvus tokį sutikimÄ tenka jam (CPK 178 straipsnis). Apelianto teiginiai, kad įstatymui nenumačius privalomos sutikimo formos laikytina, jog sutikimas buvo duotas atsakovei žinant apie atliekamus remonto darbus ir jiems neprieÅ¡taraujant, neturi teisinio pagrindo, kadangi, vadovaujantis CK 1.64 straipsnio 3 dalimi, tylėjimas laikomas asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka tik įstatymų ar sandorio Å¡alių susitarimo numatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, kad kiti bendraturčiai galėtų pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl statybos darbus (rekonstrukcijÄ ) inicijuojančio bendraturčio bÅ«simų veiksmų poveikio jų teisėms, statytojas jiems turi savo siekius atskleisti. Pagal įstatymÄ reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiÅ¡kia ne abstraktų, o konkretizuotÄ bendraturčių sutikimÄ , t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybÄ Ä¯gyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Žr. pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo davusi sutikimÄ ieÅ¡kovui atlikti konkrečius statybos darbus, o atsakovė neigia tokį sutikimÄ davusi visiems ieÅ¡kovo įvardytiems remonto darbams, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kai kurie remonto darbai buvo atlikti be atsakovės sutikimo. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymų turinio, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, nėra pagrindo spręsti buvus aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ atsakovės sutikimÄ atlikti konkrečius remonto darbus.

Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.77 straipsnio nuostatas ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad be bendraturtės sutikimo atlikdamas remonto darbus ieÅ¡kovas savo sÄ skaita proporcingai padidino tiek savo, tiek atsakovės turto dalies vertę, Å¡ie turto pagerinimai negali bÅ«ti atskirti nesužalojant bendro daikto, todėl ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės priteisti turto vertės padidėjimÄ .

Atsakovė negali bÅ«ti pripažinta nepagrįstai praturtėjusia ieÅ¡kovo sÄ skaita, kadangi CK 4.77 straipsnio 2 dalies nuostata yra speciali nuostata, reglamentuojanti turto vertės padidinimÄ be kito bendraturčio sutikimo. Turto pagerinimo iÅ¡laidas bÅ«tina skirti nuo bÅ«tinų iÅ¡laidų daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti. Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, iÅ¡laidas bendram daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti privalo apmokėti kiekvienas iÅ¡ bendraturčių proporcingai savo daliai. Jei vienas iÅ¡ bendraturčių Å¡ios pareigos nevykdo, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimÄ .

IÅ¡laidas daiktui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti kaip teisinę kategorijÄ charakterizuoja bÅ«tinumo ir protingumo kriterijai. IÅ¡laidos daiktui gali bÅ«ti pripažįstamos bÅ«tinomis, jei jos reikalingos turtui iÅ¡saugoti nuo žuvimo, palaikyti jo naudingas ir vertingas savybes, neleisti turtui žymiai pablogėti. Tai įprastinės iÅ¡laidos, kuriomis iÅ¡laikoma esama turto vertė, bet daiktas negerinamas ir jo vertė nedidinama (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003).

Procesinė pareiga įrodyti, kad tam tikros iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos ginčo turtui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti, nagrinėjamos bylos atveju tenka ieÅ¡kovui. Nors apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pateiktu bÅ«tinųjų turto iÅ¡saugojimo iÅ¡laidų vertinimu, apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodoma, kokių ieÅ¡kovo nurodytų iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįtraukė į bÅ«tinųjų remonto iÅ¡laidų sumÄ , apsiribojant bendro pobÅ«džio deklaratyviu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos iÅ¡laidos yra nepagrįstai mažos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 320 straipsniu, procesinė pareiga aiÅ¡kiais argumentais pagrįsti ginčijamo sprendimo nepagrįstumÄ , t.y. aiÅ¡kiai nurodyti, kurių konkrečiai ieÅ¡kinyje nurodytų iÅ¡laidų pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriskyrė bÅ«tinosioms turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidoms ir kodėl, tenka apeliantui; Å¡ios pareigos nevykdymas lemia atitinkamo apelianto reikalavimo atmetimÄ .

Reikalaudamas priteisti iÅ¡ atsakovės remonto iÅ¡laidų dalį, ieÅ¡kovas į praÅ¡omÄ priteisti sumÄ Ä¯traukė skirtingo pobÅ«džio iÅ¡laidas (tiek bÅ«tinÄ sias daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, tiek iÅ¡laidas, skirtas daikto pagerinimams). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apdailos ir komforto darbai (vidinių patalpų perplanavimas, sienų, lubų ir grindų apdaila, duÅ¡inės ir tualeto įrengimas ir pan.) negali bÅ«ti pripažinti bÅ«tinaisiais turto iÅ¡saugojimo darbais pagal CK 4.76 straipsnį; teisę į tokio pobÅ«džio darbams turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ bendraturtis turėtų tik tada, jei darbai bÅ«tų atliekami suderinus su kitu bendraturčiu ir turint pastarojo sutikimÄ .

Kaip jau minėta, byloje nenustatyta, kad atsakovė tokį sutikimÄ bÅ«tų davusi. Apeliantui apeliaciniame skunde aiÅ¡kiai neįvardijus, kurios iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendime neaptartų iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti priskirtos bÅ«tinosioms turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidoms pagal CK 4.76 straipsnį, konstatuotina, kad apeliantas neįrodė Å¡ios ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepagrįstumo, ir kad naikinti ar keisti paminėtÄ sprendimo dalį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:              Apeliacinį skundÄ atmesti.             Švenčionių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                                                            Goda Ambrasaitė-Balynienė Teisėjai                                                                                                        Antanas Rudzinskas Vytautas Zelianka