2025-07-09 Nr. AB-11474-3-61-3-02665-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-774-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02665-2025-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) pripažinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 25S112882 (toliau – ir Sprendimas) neteisėtu ir anuliuoti jo galiojimą; 2) įpareigoti Migracijos departamentą per 15 darbo dienų iš naujo išnagrinėti (arba toliau nagrinėti nepaisant nutarimo dėl leidimo gyventi panaikinimo) pareiškėjo prašymą išduoti leidimą nuolatos gyventi, atsižvelgiant į pateiktus integracijos įrodymus; 3) kompensuoti teismo išlaidas ir moralinę žalą.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą iki galutinio bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad, nesustabdžius priimto Sprendimo vykdymo, kiltų negrįžtama žala: pareiškėjas būtų išsiųstas (deportuotas) iš Lietuvos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo, nepaisant teisės į teisminę apeliaciją; nutrūktų nuo 2019 m. sukurti ir tebesitęsiantys socialiniai, ekonominiai ir teisiniai ryšiai su Lietuva (prarastų darbą ir studijas).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė: 1) priimti pareiškėjo skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl šių reikalavimų: panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo gyventi; 2) netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Sprendime nenurodyta, kad pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos, tokių duomenų į bylą nepateikė ir pareiškėjas. Kadangi šiuo atveju jokių galiojančių sprendimų išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos teritorijos nepriimta, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas, teismas neturėjo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su tuo, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, kils negrįžtama žala – praras darbą, studijas, Lietuvoje sukurtus socialinius ryšius, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių galimai kilsiančios žalos įrodymų.

Teismas nurodė, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai. Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Šiuo atveju, nesant duomenų, kad pareiškėją būtų ketinama realiai išsiųsti iš Lietuvos į užsienio valstybę, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju ginčo dalykas yra pernelyg nutolęs nuo prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Esant šioms aplinkybėms, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas netenkino (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 70 str.).

III. Pareiškėjas patikslintame atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo; 2) priimti naują nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki galutinio sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai aiškino ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkto taikymo sąlygas; neįvertino deportacijos grėsmės realumo neteisėto buvimo kontekste; pažeidė proporcingumo principą, nepakankamai apsvarstęs pareiškėjo integracijos į Lietuvos visuomenę faktų; neužtikrino efektyvios teisminės gynybos principo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 137 straipsnį apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. ABTĮ 103 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Teisėjų kolegija, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 25 d. nutartimi nutarė priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo ir administracinę bylą nutraukė. Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 25 d. nutartis, kuria nutraukta administracinė byla pagal pareiškėjo skundą, įsiteisėjo 2025 m. liepos 3 d.

Nustačius, kad pareiškėjas atsisakė skundo, t. y. byloje pareikšto ir teismo priimto nagrinėti reikalavimo, pareiškėjas nepalaiko intereso teisminiu būdu ginti galbūt pažeistas savo teises, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nutraukus bylą ABTĮ 103 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu, neliko teisinių prielaidų nagrinėti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija apeliacinį procesą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties nutraukia.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktu, 137 ir 151 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą pagal pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis