2019-07-31 Nr. AB-14903-3-61-3-01641-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2308-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01641-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. balandžio 29 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant galiojančius teisės aktus: buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo laikomasi teisės aktuose numatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimo, kameros buvo užstatytos baldais, sanitarinio mazgo plotas neišskaičiuotas iš bendrojo gyvenamojo ploto, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Lukiškių TI-K nebuvo pakankamai užtikrinta socialinė reabilitacija, nebuvo užtikrinama kultūros, sporto, kūrybos veikla, taigi pareiškėjui buvo suvaržyta judėjimo laisvė.

Gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, tai apsunkino galimybę pasikviesti priežiūros pareigūnus. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino ir iš to, kad vienos valandos pasivaikščiojimas prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą išaiškinimui, pagal kurį asmuo turi turėti teisę į ne mažiau kaip 8 valandų pasivaikščiojimą. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių kibirėlių, peleninių, įrenginiai apgriuvę. Lukiškių TI-K stoge, sienose, kanalizacijoje, kiemelyje yra asbesto, tai darė neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatai.

Kamerose buvo prasta ventiliacija bei apšvietimas, grotos trukdė išvėdinti patalpas. Dėl šių trūkumų čiužiniai puvo, užsiveisė parazitai. Pareiškėją nuolat vargino per stiprus apšvietimas, kurio nebuvo galimybės reguliuoti. Kamerose nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra, tvyrojo pelėsis, grybelis ir drėgmė. Pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, jam nebuvo išduotas užvalkalas užklotui, rankšluosčiai, o čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Apatinis trikotažas skalbiamas tik specialiame maiše, tačiau jeigu asmuo neturi sąskaitoje pinigų nusipirkti specialiam skalbimo maišui, jam yra apribojama galimybė išsiskalbti rūbus, pareiškėjas turėdavo skalbti rūbus pats, o tam tikrais atvejais būdavo dirbtinai sudaromos kliūtys norint išsiskalbti rūbus.

Pareiškėjui nebūdavo išduodama pakankamai tualetinio popieriaus. Šiukšlių konteineriai buvo per arti kamerų langų, todėl tvyrodavo nemalonus kvapas. Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens ir nebūdavo sudaryta galimybė praustis kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjo buvimo kalinimo įstaigoje laikotarpiu buvo tarakonų ir kitų parazitų, o pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti nuodais, skirtais parazitams naikinti. Maistas nebuvo kaloringas ir skanus, maisto davinio energinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kilokalorijų, maistas atšaldavo, būdavo dalinamas nesilaikant higienos normų.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Lukiškių TI-K paaiškino, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, išskyrus 2016 m. sausio 30 d. ir 2016 m. sausio 31 d. Administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos, o postuose Nr. 7 (gyvenamosios kameros Nr. 252–257), Nr. 23 (gyvenamosios kameros Nr. 386–395), Nr. 25 (gyvenamosios kameros Nr. 406–417) ir Nr. 26 (gyvenamosios kameros Nr. 418–426) sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. 2017 m.

Lukiškių TI-K buvo įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Nuteistiesiems tualetinis popierius išduodamas laikantis teisės aktų reikalavimų 2 kartus per mėnesį.

Pagalvės, čiužiniai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnį, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi, esant būtinumui visada yra barstomi, šiuos darbus atlieka kiemsargis. Pasivaikščiojimo kiemeliuose švarą ir tvarką turi palaikyti ir patys suimtieji bei nuteistieji, t. y. pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, tiek suimtieji, tiek nuteistieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį.

Valgiaraščiai kalinimo įstaigoje yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintų patiekalų kokybė yra tikrinama priežiūros tarnybos darbuotojo, kuris savo parašu patvirtina pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Norint dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi parodyti iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką. Administracija taip pat yra sudariusi galimybes naudotis įvairiomis kitomis veiklomis, nuolat vyksta pozityvus užimtumas.

Suimtiesiems kiekvieną dieną suteikta galimybė išeiti pasivaikščioti, dušo dieną, suimtajam išreiškus norą, jis gali būti išvestas į mankštos kambarį. Lukiškių TI-K teigė, kad duomenų, ar kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo įrengti veikiantys aliarmo mygtukai neturi, nes tokia informacija nėra kaupiama. Nuo 2016 m. iki 2017 m. rugsėjo mėn. Lukiškių TI-K buvo sumontuota nauja aliarminio iškvietimo sistema visose kamerose ir ji yra veikianti. Asmenys, laikomi gyvenamosiose kamerose, pareiškėjo nurodytu laikotarpiu turėjo galimybę išsikviesti nuolat priežiūros poste budintį prižiūrėtoją.

Teisės aktai, reglamentuojantys tardymo izoliatorių veiklą, nenumato konkretaus laiko, per kurį pareigūnams privaloma prieiti prie kameros, kurioje įjungtas aliarminis iškvietimas, ar kurioje suimtasis ar nuteistasis kitais būdais kviečia prižiūrėtoją.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 600 Eur neturtinės žalos.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. Pareiškėjas 2016 m. sausio 30 d. ir 2016 m. sausio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 328 iš viso su trimis asmenimis ir šiuo laikotarpiu vienam asmeniui teko mažiau, nei 3 kv. m ploto. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas 2 paras Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus dėl minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, jam teko mažiau nei 3 kv. m ploto, toks pažeidimas laikytinas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimu. Kitu laikotarpiu minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, pažeidimo teismas nenustatė. Teismas nurodė, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, todėl pareiškėjo teiginius, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojami baldai ir sanitarinio mazgo plotas, atmetė.

7. Teismas įvertino Lukiškių TI-K pateiktą informaciją apie kameras, kuriose yra įrengtos sanitarinių mazgų patalpos kaip atskiros kabinos su durimis ir nustatė, kad pareiškėjas tokiose kamerose nebuvo laikomas. Atsiliepime į skundą paaiškinta, kad nuo 2017 m. kamerose yra įrengtos užuolaidos, atskiriančios sanitarinio mazgo patalpą nuo gyvenamosios erdvės. Teismas konstatavo, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaidomis arba sienele neužtikrina asmens privatumo apsaugos, todėl Lukiškių TI-K veiksmai negali būti laikomi teisėtais, o pareiškėjas 519 parų buvo laikomas kamerose neužtikrinant jo privatumo – su keliais asmenimis, arba liekant galimybei pareigūnams stebėti asmenį, besinaudojantį sanitariniu mazgu, pro stebėjimo akutę.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad Lukiškių TI-K kameros neatitiko higienos normų, t. y. nebuvo tinkamo apšvietimo, vyravo drėgmė, nuo kurios puvo čiužiniai ir rūdijo lovos, oras neatitiko švarumo reikalavimų, sienos buvo pasidengusios grybeliu ir pelėsiu, atsilupusiais dažais ir nepritaikytos lengvai valyti, žiemą buvo šalta, o vasaros metu karšta, patalpose nebuvo tinkamos ventiliacijos, aptarė aktualias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015) nuostatas. Teismas nustatė, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir VSC) ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko periodinius patikrinimus Lukiškių TI-K kamerose. 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte nustatytas pažeidimas, jog kameroje Nr. 122, kurioje buvo laikomas ir pareiškėjas, dirbtinė apšvieta buvo mažesnė, nei 200 lx. Lukiškių TI-K rašte nurodyta, kad šioje kameroje buvo nugramdytas ant šviestuvo užklijuotas sluoksnis, taigi pažeidimas ištaisytas. Įvertinęs patikrinimų aktų duomenis teismas sprendė, kad tam tikri pažeidimai įvairiais laikotarpiais buvo nustatyti, tačiau ne tose kamerose arba ne tuo laikotarpiu, kuriuo buvo laikomas pareiškėjas. Teismas darė išvadą, kad tokie laikini ir nežymūs higienos normų neatitikimai negalėjo daryti įtakos pareiškėjui, nebuvo esminiai ir negalėjo sukelti jam neturtinės žalos. Byloje esanti medžiaga, be kita ko, patvirtina, kad naudojimui paruoštas minkštasis inventorius buvo vizualiai švarus, nesuplyšęs ir tinkamai dezinfekuotas, o pažeidimų, susijusių su tuo, kad patalynė ir čiužiniai buvo supuvę nuo drėgmės, nenustatyta, todėl teismas pareiškėjo teiginius atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl to, kad kamerose buvo parazitų, atlikta deratizacija ir dezinfekcija buvo neefektyvi, o iš karto po jos jis būdavo vedamas atgal į kamerą ir priverstas kvėpuoti nuodais, nustatė, kad byloje esančios Lukiškių TI-K sudarytos paslaugų teikimo sutartys su kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančia bendrove patvirtina, jog Lukiškių TI-K yra užtikrinamas kenkėjų prevencijos ir naikinimo darbų vykdymas, Lukiškių TI-K periodiškai rūpinasi graužikų ir buitinių parazitų prevencija. Pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, nenurodė, kuriose konkrečiai kamerose, kuriuo laikotarpiu buvo graužikų ir parazitų. VSC patikrinimo aktuose nenustatytas graužikų ar buitinių parazitų buvimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti higienos normų reikalavimų pažeidimo fakto.

10. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo kartu su skundu pateiktą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. birželio 2 d. pažymą Nr. 4D-2016/1-179 ir pažymėjo, kad nors išvadoje ir konstatuotas Lukiškių TI-K padarytas pažeidimas, susijęs su kenkėjų kontrole, tačiau nėra nurodyta, koks asmuo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigą, iš išvados turinio neįmanoma identifikuoti, kokioje kameroje buvo nustatyti pažeidimai atliekant dezinfekciją ir, ar toje kameroje buvo laikomas pareiškėjas. Dėl to teismas šį įrodymą atmetė kaip nepagrįstą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais, nurodydamas, jog iš karto po atliktos deratizacijos ir dezinfekcijos buvo vedamas į kamerą ir priverstas kvėpuoti nuodais, tą patvirtina byloje esantis pareiškėjo paaiškinimas bei jo pagrindu surašytas tarnybinis pranešimas. Todėl teismas šiuos pareiškėjo skundo argumentus atmetė.

11. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą, lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Teismas vertino, kad ant lango įrengtos grotos bei metalinis tinklas nesudaro pagrindo išvadai dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Byloje nėra medžiagos, kuri patvirtintų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K dėl kliūčių, trukdančių nusivalyti langą, pašalinimo, todėl teismas pareiškėjo argumentus, susijusius su grotomis ant langų bei lango nešvarumu, atmetė kaip nepagrįstus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl teismas pareiškėjo teiginius laikė nepagrįstais.

12. Teismas iš Lukiškių TI-K pateiktos informacijos nustatė, kad asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, turi parodyti savo iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreipdamasis į būrio viršininką. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K būrio viršininką, pareikšdamas norą dalyvauti socialinės reabilitacijos ar kitose Lukiškių TI-K užimtumo programose. Pareiškėjo 2018 m. gegužės 6 d. raštas, adresuotas Lukiškių TI-K direktoriui, patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra pakankamos ir patenkinamos socialinės reabilitacijos bei užimtumo programos. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamai užtikrinamo užimtumo ir socialinių programų atmetė.

13. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.10 ir 16.11 punktuose numatyta, jog nuteistųjų gyvenamosiose patalpose įrengiama prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiu aspektu aliarminio iškvietimo mygtuko neįrengimas sukėlė jam neturtinę žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus aliarminiu iškvietimu ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Teismas sprendė, kad vien skundo teiginiai, jog nesant aliarminio iškvietimo mygtukų, iškilus būtinybei prisišaukti priežiūros pareigūną tą padaryti būtų sudėtinga, laikytini abstraktaus, hipotetinio pobūdžio ir juos atmetė.

14. Teismas, įvertinęs Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą antrojo bendrojo pranešimo Nr. CPT/Inf(92)3 47 punkto, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio, SVĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, darė išvadą, kad nuteistiesiems privalo būti suteiktas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore. Teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų pažeidęs šią nurodytą pareigą, be to, pats pareiškėjas patvirtina, kad jam buvo suteikiama 1 valanda pasivaikščioti kiemelyje.

15. Teismas vertino, kad pareiškėjo teiginiai, susiję su asbesto buvimu įstaigos pastatų konstrukcijose, yra samprotavimai, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių ir detalizuojančių duomenų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pasivaikščiojimo kiemeliai būtų techniškai netvarkingi ar keliantys grėsmę, o patys nuteistieji yra atsakingi už savo aplinkos tinkamą priežiūrą ir tvarkymą. Todėl teismas pareiškėjo argumentus, susijusius su asbesto buvimu ar pasivaikščiojimo kiemelių netinkamu įrengimu atmetė kaip nepagrįstus.

16. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių) esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintų normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) redakcijoje, galiojusioje nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d. buvo nustatyta, kad vyrams yra išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui. Akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., numatė, kad asmeniui išduodami 3 tualetinio popieriaus ritinėliai per mėnesį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymais ar skundais į Lukiškių TI-K administraciją dėl tualetinio popieriaus suteikimo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K pažeidė pareigą išduoti pareiškėjui tinkamą kiekį tualetinio popieriaus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K pareiga, įtvirtinta teisės aktuose, higienos reikmenimis užtikrinti ir patenkinti tik minimalius kalinčiųjų poreikius, tačiau esant didesniam poreikiui, reikmenimis privalo pasirūpinti patys kalintieji.

17. Teismas nurodė, kad pagal Aprūpinimo normas asmeniui išduodama antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektas (paklodė, užvalkalai antklodei ir pagalvei), rankšluostis. Patalynės komplektas išduodamas vieneriems metams, numatyta, kad išduodamas tik vienas patalynės komplektas, o kitas išduodamas tada, kai patalynė atiduodama skalbti. Rankšluosčiai išduodami dveji, vieneriems metams. Teisės aktuose nėra įtvirtintos pareigos kalintiesiems išduoti užvalkalo užklotui. Byloje duomenų, kad pareiškėjas dėl šios normų nesilaikymo, ar netinkamo laikymosi būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, nėra. Todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad Lukiškių TI-K nesilaikė numatytos pareigos, o vien pareiškėjo abstrakčių teiginių nepakanka pagrįsti, kad Lukiškių TI-K šiuo atveju nesilaikė minėtų normų, dėl to pareiškėjo argumentus atmetė.

18. Teismas nustatė, kad byloje esantys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (pvz., 2016 m. rugsėjo 29 d.) patvirtina, kad patalynė, čiužiniai yra periodiškai dezinfekuojami: patikrinimo metu nustatyta, jog Lukiškių TI-K išvykstančių asmenų minkštasis inventorius yra dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, o naujai atvykstantiems yra išduodamas dezinfekuotas minkštasis inventorius, pažeidimų, susijusių su šia aplinkybe, nustatyta nebuvo. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad Lukiškių TI-K nuo 2013 m. gruodžio 30 d. yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl čiužinių nedezinfekavimo.

19. Teismas nurodė, kad HN 134:2015 40 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Bylos duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos naudotis drabužių skalbimo paslaugomis, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti nemokamai išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, kaip ir nustatyta minėtų taisyklių 258 punkte, o viršutinių drabužių skalbimo paslaugos yra mokamos, tačiau, neturint sąskaitoje lėšų, galima teikti prašymą dėl šios paslaugos nemokamo suteikimo. Vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad apatiniai rūbai turi būti skalbiami specialiame maiše, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų teikiant skalbimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs savo teise kreiptis su prašymu į administraciją dėl viršutinių rūbų skalbimo nemokamo suteikimo, todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė bent apytikslio laikotarpio, kada Lukiškių TI-K buvo atliekami remonto darbai, dėl ko jam buvo sutrukdyta lankytis duše. Byloje nėra duomenų, kad dėl atliekamų remonto darbų pareiškėjui nebuvo suteikiama galimybė nusiprausti duše kartą per savaitę, dėl šios galimybės apribojimo pareiškėjas su skundais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

21. Teismas nurodė, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nustatyta, kad 19 posto dušinėje buvo vizualiai nešvarios sienos, pertvara, 19 posto dušinėje ant lubų buvo vizualiai matomų pelėsių požymių, o kitų pažeidimų, susijusių su dušinėmis, nenustatyta. Teismas darė išvadą, kad tokie nežymūs higienos normų reikalavimų neatitikimai nesudaro pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjo patiriami išgyvenimai pasiekė tokį kentėjimo laipsnį, kurį konstatavus būtų galima svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

22. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, jog suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo maitinami vadovaujantis teisės aktais. Valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Pareiškėjas pateikė tik abstrakčius argumentus, nenurodydamas, kuriais laikotarpiais gavo nepakankamai kaloringą maistą, kuriuo metu jis būdavo šaltas, nesukonkretino, kokią dieną gavo šaltą maistą, dėl šalto maisto patiekimo nesikreipė nei į už maisto dalinimą atsakingus pareigūnus, nei į administraciją. Byloje esančiais tyrimų protokolais nenustatyta, kad šie teisės aktų reikalavimai būtų pažeisti, teismui nekilo abejonių dėl higienos normų nesilaikymo šiuo aspektu, taigi teismas pareiškėjo argumentus dėl maisto kokybės neatitikimo reikalavimams atmetė.

23. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai skunde nurodė, jog šiukšlių konteineriai yra prie gyvenamųjų kamerų langų, tačiau nedetalizavo, prie kurių kamerų, kokiu laikotarpiu buvo jaučiamas nemalonus kvapas. VSC, atlikdamas patikrinimus, nurodytos higienos normos pažeidimo nenustatė, todėl teismas tokio pobūdžio pareiškėjo argumentus atmetė.

24. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinęs nustatytus pažeidimus – tai, jog pareiškėjas 2016 m. sausio 30 d. ir 2016 m. sausio 31 d. buvo laikomas kameroje su trimis asmenimis, kuomet vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, bei tai, kad pareiškėjui 519 parų buvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu tinkamai jo neatitveriant, o nustatyti tam tikri higienos normų neatitikimai laikytini neesminiais, teismas konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 600 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, taip pat nenustatė, kad Lukiškių TI-K būtų piktybiškai nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo prašomos 12 000 Eur sumos nelaikė adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

III. 25. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

26. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo jo rašytinių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų, kada pareiškėjas dėl to badavo, o atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, todėl šios aplinkybės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai. Taip pat pareiškėjas nesutinka ir su teismo atliktų įrodymų vertinimu dėl higienos normų pažeidimų, nes jam nurodžius pakankamai detalias aplinkybes apie kalinimo sąlygas atsakovui teko pareiga jas paneigti, jos, pareiškėjo nuomone, nebuvo paneigtos, todėl teismas nepagrįstai pareiškėjo skundo argumentus atmetė. Pareiškėjas tvirtina, kad jam buvo išduodama tik po pusę tualetinio popieriaus rulonėlio per savaitę. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino patikrinimo akto duomenis dėl higienos normų pažeidimo dušuose. Taip pat, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai buvo atmesti pareiškėjo argumentai dėl šiukšlių konteinerių įrengimo. Pareiškėjo teigimu, nors teismas ir pripažino, kad jam 519 parų nebuvo užtikrintas privatumas, priteista neturtinė žala yra neadekvati jo patirtiems privatumo ribojimams, patirtoms neigiamoms pasekmėms. Pareiškėjas, pridėdamas prie apeliacinio skundo atsakovo atsiliepimo į skundą kopiją, pabraukdamas nurodė, kurių kamerų langai buvo prie atvirų šiukšlių konteinerių ir jose tvyrojo blogas kvapas.

27. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Lukiškių TI-K nurodo, jog byloje nenustatyta būtinoji valstybės civilinės atsakomybės sąlyga – valstybės institucijos neteisėti veiksmai, todėl valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio, todėl nėra pagrindo jos priteisti, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. L. skundą atmesti.

30. Lukiškių TI-K nurodo, kad negali įtakoti atvykstančiųjų į įstaigą asmenų skaičiaus, o atsisakyti priimti bausmės vykdymui ar suėmimui vykdyti siunčiamų asmenų neturi teisinio pagrindo. Atvykstantys asmenys paskirstomi į kameras laikantis teisės aktų reikalavimų. Lukiškių TI-K nurodo, kad 2017 m. buvo įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą sanitariniuose mazguose iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse, kitose kamerose sanitarinio mazgo kabinos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuje stebėjimas turi būti nuolat vykdomas, užtikrinant jų elgesio kontrolę, saugumą, nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus. Higienos normos sanitarinio mazgo atskyrimo nuo likusio kameros ploto apskritai nenumato. Pareigūnai su suimtaisiais ir nuteistaisiais bendrauja griežtai laikydamiesi teisės aktų, bendrųjų etikos principų. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas A. L. kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. balandžio 29 d.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad pareiškėjas 2 paras – 2016 m. sausio 30 d. ir 2016 m. sausio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 328 su trimis asmenimis ir šiuo laikotarpiu vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, todėl buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, pareiškėjui 519 parų buvo pažeistas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu tinkamai jo neatitveriant (tik užuolaida) nuo gyvenamosios patalpos bei stebėjimo akutės, o nustatytus tam tikrus higienos normų neatitikimus laikė neesminiais.

33. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė abi proceso šalys. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tokio pobūdžio bylose, jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas. Atsakovo vertinimu, byloje nėra nustatyta privalomųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, pareiškėjas nepagrindė jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo skundas turėjo būti atmestas.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinių skundų ribų.

35. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

36. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

37. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

38. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl skunde nurodytų aplinkybių, pakankamai detaliai išanalizavo pareiškėjo skunde nurodytas jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygas. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinių skundų argumentus.

39. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus bei pateiktus į bylą įrodymus, juos išsamiai ištyrė ir įvertino. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl dušo patalpų neatitikimo higienos normoms, nes ant dušo patalpų sienų buvo pelėsių, pažymėtina, kad teismo sprendime šie pažeidimai buvo nustatyti ir įvertinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad jo teisės buvo pažeistos kas dvi savaites išduodant po pusę rulonėlio popieriaus, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nekonkretizuoja, kokiu laikotarpiu tai įvyko. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai aptarė Aprūpinimo normų nuostatas ir įvertino pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ne visus įrodymus vertino taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra pakankamai aiškus ir detaliai motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo teisės į minimalų gyvenamąjį plotą bei Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą 2 dienas bei pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko, įskaitant) Konvencijos 8 straipsnyje, naudojantis tualetu Lukiškių TI-K kamerose pažeidimą. Bylos duomenimis nepaneigta, kad ši teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta visą jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, tačiau, įvertinus pateiktus Lukiškių TI-K duomenis apie pareiškėjo laikymą įstaigoje, matyti, kad tokiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas ne 519, o 530 dienų. Taigi, Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai byloje nustatyti, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

41. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimo byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04) 208 p.). Tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu priteisti neturtinę žalą dėl, jo nuomone, įkalinimo ar bausmės atlikimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi pareigą nurodyti visas reikšmingas, konkrečias ir detalizuotas, būtent jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, dėl kurių jam kilo realios neigiamos pasekmės.

42. Nagrinėjant tiek pareiškėjo, tiek atsakovo apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos ir jos dydžio, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

43. Vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į bendrą šių sąlygų poveikį, taip pat į konkrečius kaltinimus, kuriais remiasi pareiškėjas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3467-624/2016, 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016). Vertinant kalinimo sąlygų tinkamumą atsižvelgiama ne tik į ploto, skiriamo vienam asmeniui, normas, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su galimybe būti lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

44. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, jog egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio – faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Taigi įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

45. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo kalintas jam neužtikrinant privatumo naudojantis tualetu, jam 2 dienas nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, be to, buvo ir kitų higienos normų pažeidimų. Pripažintina, kad tokios aplinkybės galėjo jam sukelti diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Teisėjų kolegija, įvertinusi Lukiškių TI-K padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteistinas 1 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

46. Teisėjų kolegija nevertina tik apeliaciniame skunde detalizuotų pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K aplinkybių – dėl jo nurodytų kamerų, kuriose galėjo būti jaučiamas nemalonus kvapas iš šiukšlių konteinerių, kurios nebuvo išsamiai nurodytos pirmosios instancijos teismo priimtame nagrinėti pareiškėjo skunde. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas pirmosios instancijos teismui aptariamas aplinkybes nurodė itin abstrakčiai, pirmosios instancijos teismas jas vertino ir sprendime dėl jų pasisakė.

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo padarytais pažeidimais, tačiau netinkamai nustatė pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteistą pareiškėjui atsakovo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 600 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą padidina iki 1 200 Eur, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai) apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą.

Pareiškėjui A. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo (teisių ir pareigų perėmėjas – Vilniaus pataisos namai), priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti nuo 600 Eur (šešių šimtų eurų) iki 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas