2013-12-19 Nr. AB-10307-3-61-3-00262-2013-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -2408/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00262-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 33.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2161-764/2013 pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) 2013 m. sausio 18 d. skundu (I t., b. l. 1-7), kurį vėliau patikslino (I t., b. l. 34-41), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti 2012 m. kovo 21 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) raštą Nr. BRK-(3,239)-2156 „Dėl paramos neskyrimo“, pakartotinį 2012 m. gegužės 22 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros raštą Nr. BRK-(3.239)-4530 „Dėl paramos neskyrimo“ bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio ministerija) Komisijos Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento, Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano, Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų veiksmų programos priemonių probleminiams klausimams nagrinėti 2012 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolo Nr. 8D-557(5.50) dalį, kuria nutarta nekeisti Komisijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 8D-56(5.50) dėl pritarimo Agentūros 2011 m. gruodžio 15 d. siūlymui Nr. BR6-(14.4)-8817 paramos gavėjui ūkininkui S. K. nekompensuoti paramos sumos pagal mokėjimo prašymą 3KT-KP-10-1-004428-MP001 (toliau – ir mokėjimo prašymas). Taip pat prašo iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Agentūra su pareiškėju 2011 m. gegužės 27 d. pasirašė paramos sutartį Nr. 3KT-KP-10-1-004428-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ (toliau – ir paramos sutartis). 2011 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą. Agentūra administruodama mokėjimo prašymą atliko pažeidimo tyrimą.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog Agentūra, atsisakydama teikti jam paramą, motyvavo tuo, kad atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą, nustatė, jog 2011 m. birželio 17 d. išsiuntė kvietimus teikti pasiūlymus dėl dalyvavimo kaimo turizmo pastatų statybos darbų apklausoje trims įmonėms, 2011 m. liepos 1 d. komercinį pasiūlymą pateikė tik viena įmonė – uždaroji akcinė bendrovė „Super statyba“ (toliau – ir UAB „Super statyba“). Agentūra konstatavo, kad organizuotą apklausą laimėjo Valstybės įmonėje Registrų centre neįregistruotas juridinis subjektas, tokiu būdu buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatos bei skaidrumo principas, darbų pirkimai nebuvo vykdomi pagal projekto paramos sutarties reikalavimus.

Agentūra skundžiamu 2012 m. kovo 21 d. raštu nurodė, jog netinkamai atlikus pirkimo procedūras, lėšos yra nekompensuojamos ir nustatė 10 darbo dienų terminą papildomos informacijos pateikimui. Nepraleidęs terminų, pareiškėjas Agentūrai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad prieš pradėdamas statybos darbus, įvykdė apklausą statybos darbų rangovui parinkti, nors apklausą laimėjo juridinių asmenų registre neįregistruotas juridinis asmuo, tačiau pagal CK 2.61 straipsnio 1 dalies nuostatas, steigiamo juridinio asmens vardu ir interesais gali būti sudaromi sandoriai, kurie tampa privalomi jau įsteigtam juridiniam asmeniui, jei juridinio asmens valdymo organai vėliau tokius sandorius patvirtina.

Statybos rangos sutartis buvo pasirašyta jau po juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Nepaisant jo pateiktų paaiškinimų, Agentūra 2012 m. gegužės 30 d. paliko galioti sprendimą nekompensuoti 211 629,00 Lt paramos sumos pagal mokėjimo prašymą. Savo sprendime nurodė, jog steigiama UAB „Super statyba“ galėjo būti civilinių teisinių santykių dalyviu ir šioje dalyje pažeidimo nėra, tačiau pirkimas buvo atliekamas pažeidžiant Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d.

įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – ir Pirkimo taisyklės), kuriose numatyta, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas pirkimą, turi apklausti ne mažiau kaip tris potencialius tiekėjus. O šiuo atveju du iš trijų tiekėjų nevykdė veiklos, susijusios su perkamų darbų pobūdžiu. Taip pat nustatė, kad kvietimo pateikti pasiūlymus metu UAB „Super statyba“ ne tik nebuvo registruota, bet ir neturėjo darbuotojų, kurie galėtų atlikti kvietime pateikti pasiūlymą nurodytus darbus, todėl šis pasiūlymas negalėjo būti pasirinktas kaip tinkamas.

Agentūra sprendime nurodė, jog galėjimas būti civilinių teisinių santykių dalyviu neužtikrina, kad juridinis asmuo yra tinkamas tiekėjas, galintis tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus. Pareiškėjas nurodė, jog nesutikdamas su Agentūros sprendimu atsisakyti jam teikti prašomą paramą, jį apskundė Žemės ūkio ministerijai. Žemės ūkio ministerija, išnagrinėjusi jo skundą, nutarė pritarti Agentūros 2011 m. gruodžio 15 d. siūlymui nekompensuoti paramos sumos pagal mokėjimo prašymą. Pareiškėjas teigia, kad visi skundžiami institucijų sprendimai yra priimti nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant jo, kaip paramos gavėjo, teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjas nesutinka su Agentūros pozicija, kad kviesdamas potencialius tiekėjus pateikti pasiūlymą, neįvertino jų pajėgumo atlikti darbus, kuriuos buvo ketinama pirkti. Pirkimo taisyklių 3 punkte nurodyta, jog prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Visi tiekėjai, kurie buvo pakviesti teikti pasiūlymus ir dalyvauti pirkime, kreipėsi į jį patys. Joks išankstinis tikrinimas nebuvo atliktas, kadangi Pirkimo taisyklėse nėra nustatyto reikalavimo iš anksto vertinti vienokias ar kitokias asmens, ketinančio dalyvauti pirkime, galimybes. Agentūra negalėjo priimti sprendimo netenkinti jo mokėjimo prašymo skundžiamame rašte nurodytais motyvais, kadangi nei Pirkimo taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra įtvirtinta pareiga iš anksto, dar neįvykus konkursui pagal vienokius ar kitokius kokybinius kriterijus vertinti būsimus pirkimo dalyvius. Taip pat pažymėjo, jog pirmasis Agentūros sprendimas nekompensuoti 211 629,00 Lt paramos sumos pagal mokėjimo prašymą buvo priimtas remiantis tuo argumentu, jog pirkime dalyvavo dar neįsteigtas juridinis asmuo. Agentūrai nurodžius, kad net neįsteigtas juridinis asmuo gali įgyti teises ir pareigas, antrajame Agentūros sprendime pripažino, kad tokia pozicija yra teisinga, tačiau išdėstė kitus, pirminiame sprendime neminėtus argumentus.

Pareiškėjas akcentuoja, jog darbai yra atlikti, rangovas parinktas atlikus pirkimą pagal Pirkimo taisykles, todėl Agentūra neturėjo jokio pagrindo atsisakyti kompensuoti 211 629,00 Lt paramos sumos.

Atsakovas Agentūra pateikė atsiliepimą (I t., b. l. 54-55), kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra Pirkimo taisyklių nuostatas aiškino ne plečiamai, o adekvačiai. Tiekėjams, kuriuos, vadovaudamasis Pirkimo taisyklėmis, apklausia projekto vykdytojas, privalo būti taikomas ne tik kiekybinis kriterijus, bet atsižvelgiant į Pirkimo taisyklių 2 punkte esančią tiekėjo sąvoką, ir kokybinis. Nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais nesiekė įgyvendinti pirkimų principų gauti konkurencingą kainos pasiūlymą bei nesudarė tiekėjams realių sąlygų konkuruoti tarpusavyje, konstatuotina, kad pareiškėjas pirkimo procedūras atliko fiktyviai, siekdamas kitų nei Pirkimo taisyklėse bei 2011 m. gegužės 27 d. paramos sutartyje Nr. 3KT-KP-10-1-004428-PR001 tarp pareiškėjo ir Agentūros numatytų tikslų.

Agentūra abejojo pareiškėjo argumentu, kad tiekėjai patys pasisiūlė dalyvauti pirkime, kadangi vėlesnė pirkimų organizavimo eiga paneigia šį teiginį, pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas.

Nurodė, jog atliekant pakartotinį pareiškėjo pateiktų pirkimo dokumentų patikrinimą, jie buvo nagrinėjami visa apimtimi, todėl buvo nustatytos naujos aplinkybės, kurių pagrindu priimtas antrajame rašte išdėstytas sprendimas.

Nesutikdamas su pareiškėjo skundu, atsakovas Žemės ūkio ministerija taip pat pateikė atsiliepimą (II t., b. l. 1-6), kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemės ūkio ministerijos nuomone, pirkimas buvo atliktas pažeidžiant Pirkimo taisyklių bei paramos sutarties nuostatas ir sankcijos pareiškėjui yra pritaikytos pagrįstai. Pagal Pirkimo taisyklių nuostatas turi būti apklausiami ne mažiau kaip trys tiekėjai, kurie gali pasiūlyti perkamas prekes, paslaugas ar darbus. Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo organizatorius pasirinkdamas tiekėjus turi įvertinti ar jie realiai gali tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus, reikalingus projekto vykdytojui. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad kvietimas dalyvauti apklausoje buvo išsiųstas uždarosioms akcinėms bendrovėms, iš kurių nei viena baldų ir įrangos netiekė, viena jų nestatė pastatų, o UAB „Super statyba“ buvo neregistruota, o tik steigiamas asmuo ir neturėjo darbuotojų, kurie atliktų kvietime pateikti pasiūlymą nurodytus darbus. Siunčiant kvietimus dalyvauti apklausoje tiekėjams, kurie negali pasiūlyti atlikti reikalingų kvietime teikti pasiūlymą nurodytų prekių, paslaugų ar darbų nesilaikyta Pirkimo taisyklių 41 punkto reikalavimo bei 3 punkte įtvirtintų principų bei Paramos sutarties 17 punkto nuostatų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu (II t., b. l. 112-119) pareiškėjo skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Agentūros 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. BRK-(3.239)-4530 „Dėl paramos neskyrimo“ ir Žemės ūkio ministerijos Komisijos 2012 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolo dalį, atmetė kaip nepagrįstą. Bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Agentūros 2012 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. BRK-(3.239)-2156 „Dėl paramos neskyrimo“ nutraukė.

Teismas konstatavo, jog byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstai Agentūros ir Žemės ūkio ministerijos aktais nuspręsta pareiškėjui nekompensuoti 211 629,00 Lt paramos sumos pagal mokėjimo prašymą.

Teismo vertinimu realias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Agentūros 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas, kuris buvo priimtas įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus dėl anksčiau nustatyto galimo teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Iš šio sprendimo matyti, kad 2012 m. kovo 21 d. sprendime nustatytos faktinės aplinkybės nelaikytinos teisės aktų pažeidimu. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Agentūros 2012 m. kovo 21 d. sprendimas buvo tarpinio pobūdžio ir priėmus galutinį Agentūros 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą pareiškėjui jokių realių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl teismas padarė išvadą, kad aptariamas Agentūros sprendimas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl byla dalyje dėl šio sprendimo panaikinimo nutrauktina kaip nepriskirtina administracinio teismo kompetencijai.

Teismo vertinimu pareiškėjas, organizuodamas darbų ir prekių pirkimą apklausos būdu, pažeidė Pirkimo taisyklių 41 punkto nuostatas ir 3 punkte nustatytus pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Vykdydamas pirkimą apklausos būdu, pirkimo organizatorius privalo apklausti ne bet kokius tris subjektus, bet tik subjektus, galinčius pasiūlyti arba siūlančius prekes, paslaugas ar darbus, t. y. potencialius tiekėjus. Nustatė, kad pareiškėjas, prieš pasirinkdamas tris tiekėjus neįvertino, ar tie subjektai realiai gali įvykdyti pirkimo objekte nurodytus darbus ir suteikti prekes. Pažymėjo, kad pareiškėjo paaiškinimai, kad kvietimai dalyvauti apklausoje buvo siunčiami tiems tiekėjams, kurie patys kreipėsi į pareiškėją, norėdami dalyvauti vykdomame pirkime, nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis ir dėl to negali būti pagrindu pripažinti, jog vykdant pirkimą buvo laikomasi Pirkimo taisyklių nuostatų. Pirkimo taisyklių reikalavimo pažeidimo nepaneigia ir ta faktinė aplinkybė, kad projekto darbai jau yra atlikti, kadangi pažeidimas nustatytas dėl netinkamai atliktos pirkimo procedūros, o ne dėl to, kad UAB „Super statyba“ buvo netinkamas tiekėjas.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Pirkimo taisyklių 3 ir 41 punktų reikalavimus ir nevykdė Pirkimo sutarties 5.4 ir 17.4 punktų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad sankcija pareiškėjui pritaikyta pagrįstai ir pagrindo naikinti Agentūros 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo nėra.

Skundžiamame sprendime teismas taip pat pažymėjo, jog Agentūra neprivalėjo nustatyti pirkimo procedūros pažeidimo, vertinant pareiškėjo pateiktus pirkimo dokumentus, kadangi tuo metu buvo atlikta tik formali jų atitiktis Pirkimo taisyklių reikalavimams, šiame etape nebuvo vertinamas atliktos pirkimo procedūros teisėtumas, toks vertinimas atliktas nagrinėjant pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą.

Teismo vertinimu, byloje surinkti dokumentai patvirtina, kad Agentūra turėjo teisę ir teisėtą pagrindą atlikti pakartotinį pareiškėjo pažeidimo tyrimą, kadangi tokią galimybę Agentūrai suteikia teisės aktai.

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė tam tikrus procedūrinius pažeidimus, t. y. Agentūra priėmusi 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą, kuriame nustatė iš esmės kitokias faktines aplinkybes nei 2012 m. kovo 21 d. sprendime, privalėjo kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl pritarimo siūlomai sankcijai, tačiau to nepadarė, šie procesiniai pažeidimai buvo pašalinti ir Žemės ūkio ministerijos Komisija 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimu pritarė Agentūros siūlomai sankcijai, todėl nustatyti procedūriniai pažeidimai negali būti pagrindu panaikinti ginčijamą Agentūros sprendimą.

III. Pareiškėjo atstovas advokatas A. B. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 121-126), kuriame prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą ir panaikinti 2012 m. gegužės 22 d. Agentūros sprendimą ir Žemės ūkio ministerijos Komisijos 2012 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolo dalį, kuria nutarta nekeisti Komisijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimo dėl pritarimo Agentūros 2011 m. gruodžio 15 d. siūlymui paramos gavėjui ūkininkui S. K. nekompensuoti paramos sumos pagal mokėjimo prašymą, kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.

Dėl pirkimo procedūrų skaidrumo apeliantas nurodo, jog pareiškėjas neturėjo pareigos atlikti potencialių tiekėjų vertinimo tokia apimtimi, kokia nurodoma skundžiamame teismo sprendime, kadangi jokie įstatymai ar norminiai aktai neįpareigoja paramą gaunančio asmens renkantis tiekėjus atlikti specialaus tyrimo ar patikrinimo. Teigia, kad viešai skelbiamoje informacijoje pareiškėjo pasirinkti tiekėjai nurodo, jog viena iš jų veiklos sričių yra statybos darbų atlikimas. Pažymi, jog aplinkybė, kad juridinio asmens įstatuose nėra tiesiogiai nurodyta tam tikra įmonės vykdoma veikla, negali būti pakankamas pagrindas spręsti, kad bendrovė šios veiklos nevykdo arba negali jos vykdyti, o tuo atveju, jeigu tiekėjai neturėtų galimybės atlikti tam tikrų konkrečių statybos ar įrengimo darbų, jie galėtų samdytis subrangovą tokiems darbams atlikti ar paslaugoms suteikti. Teigia, jog teismas be pagrindo neatsižvelgė į aplinkybę, jog potencialus tiekėjas UAB „Super statyba“ tinkamai, laiku ir kokybiškai atliko visus projekto įgyvendinimui būtinus darbus.

Dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos pareiškėjo atstovas pažymi, jog skundžiamu sprendimu visiškai nepagrįstai ir neteisėtai patvirtinta, jog Agentūros Pareiškėjui paskirta sankcija atitinka tariamai padarytą pažeidimą. Nustačius paramos gavimo ir naudojimo sąlygų pažeidimų, gali būti taikomos trys sankcijų rūšys, t. y. paramos sumažinimas, paramos neskyrimas arba paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Agentūra visiškai nepagrįstai skyrė pačią griežčiausią sankciją, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš viso nevertino paramos sutartyje numatytų tikslų realaus įgyvendinimo, paties tariamo pažeidimo sunkumo, tariamo pažeidimo sukeltų pasekmių.

Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos principų pažeidimo pažymėjo, jog Agentūra nesilaikė sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperacijos pareigos. Agentūrai atsisakius skirti finansavimą, yra užkertamas kelias viso projekto įgyvendinimui. Tokiu būdu bus pažeistas ne tik sutarties šalių bendradarbiavimo principas, bet ir viešas interesas.

Atsakovas Agentūra, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą (II t., b. l. 131-133), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistu, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl pareiškėjo argumento, jog Pirkimo taisyklės nenumato pareiškėjo pareigos vertinti tiekėjų kokybinius atrankos procedūros reikalavimus, nurodo, jog savo argumentus dėl tiekėjų vertinimo tiek kiekybiniu, tiek ir kokybiniu atrankos kriterijais privalomumą išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, kuris pasiremdamas sisteminiu teisės aktų aiškinimo metodu tinkamai aiškino Pirkimo taisykles. Pažymi, jog pareiškėjo atstovas, apeliaciniame skunde teigdamas, jog tiekėjai buvo pasirinkti naudojantis viešai skelbiama informacija, nekonkretizavo kokia informacija buvo remtasi, pasirenkant apklausoje dalyvauti konkrečius tiekėjus. Šia pareiškėjo pozicija atsakovas abejoja ir dėl to, kad pareiškėjas skųsdamas 2012 m. gegužės 22 d. Agentūros sprendimą, apskritai neigė savo pareigą iš anksto įvertinti tiekėjus, kuriuos numatoma kviesti dalyvauti apklausoje, pagal kokybinius kriterijus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas neginčijo Agentūros nustatytų aplinkybių, kad du iš subjektų, kuriems buvo pateikti kvietimai, tokio pobūdžio darbų ir prekių, kurie buvo pirkimo objektu, pagal vykdomą veiklos sritį, negalėjo teikti. Byloje nėra jokių argumentų, kurie patvirtintų kodėl pareiškėjas į apklausą pakvietė tiekėją, neturėdamas informacijos ar jis sugebės vykdyti iki jo įsteigimo susikurtas pareigas, bei iš kur pareiškėjas turėjo duomenų apie oficialiuose registruose neįregistruoto ūkio subjekto steigimo procesą, planuojamą vykdyti veiklą. Agentūros nuomone, pareiškėjas, pažeisdamas Pirkimo taisyklėse įtvirtintus principus bei pateikdamas kvietimus dalyvauti pirkime dviem tiekėjams, kurie nevykdo veiklos, susijusios su pirkimo objektu, sudarė išimtines sąlygas laimėti pirkimą vienam konkrečiam tiekėjui.

Dėl pareiškėjo nuomonės, kad paskirta sankcija neproporcinga nustatytam pažeidimui, pastebi, kad sankcija pareiškėjui už jo, vykdant pirkimą, padarytus Pirkimo taisyklių pažeidimus buvo skirta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklės numatė vienintelę galimą sankciją už pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus, t. y. paramos neskyrimą. Dėl pareiškėjo argumento, jog Agentūros sprendimas taikyti sankciją priimtas neatsižvelgus į tai, kad darbai buvo realiai atlikti, teigia jog jis yra nereikšmingas, kadangi pats darbų atlikimo faktas nepaneigia, kad pirkimas buvo atliktas pažeidžiant Pirkimo taisykles.

Pareiškėjo teiginius dėl sprendimo argumentacijos, motyvų bei bendradarbiavimo ir kooperacijos principų nesilaikymo Agentūra laiko klaidingais, nepagrįstais ir atmestinais.

Atsakovas Žemės ūkio ministerija, nesutikdamas su pareiškėjo atstovo pateiktu apeliaciniu skundu, taip pat pateikė atsiliepimą (II t. b. l. 135-141), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis neturėjo pareigos atlikti potencialių tiekėjų vertinimo tokia apimtimi, kokia nurodoma skundžiamame teismo sprendime, nurodo, kad jeigu pirkimo organizatorius, be galinčių teikti tam tikras prekes, paslaugas ar darbus, apklaustų ir tokių paslaugų negalinčius teikti tiekėjus, tokiu būdu jis iš anksto nulemtų apklausos rezultatus ir apribotų tiekėjų konkuravimą dėl ko kiti potencialūs tiekėjai neturėtų galimybės dalyvauti apklausoje, tokiu atveju Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos neskaidriai, nebūtų užtikrintas jų racionalus ir taupus naudojimas.

Teigia, jog pareiškėjo teiginys, kad pagal viešai skelbiamą informaciją visi tiekėjai, kurie buvo kviečiami dalyvauti apklausoje, galėjo suteikti pageidaujamas paslaugas prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Internete skelbiama informacija apie uždarųjų akcinių bendrovių „Grindbeta“ ir „Dainarita“ veiklą, iš kurios akivaizdu, kad jos kvietime nurodytų darbų neatlieka ir prekių neteikia, UAB „Super statyba“ buvo neregistruotas, o tik steigiamas juridinis asmuo, kuris neturėjo darbuotojų, kurie galėtų atlikti kvietime nurodytus darbus ir prekes.

Nurodo, jog pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog UAB „Super statyba“ tinkamai, laiku ir kokybiškai atliko visus darbus, yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju kalbama apie pirkimų tvarkos pažeidimą, o ne apie darbų atlikimą.

Atsakovo nuomone, pareiškėjui pritaikyta sankcija atitinka padarytą pažeidimą, kadangi pareiškėjas pažeidė esminius Pirkimo taisyklių ir paramos sutarties reikalavimus, kurie turėjo įtakos pirkimo rezultatams, pritaikyta sankcija visiškai atitinka paramos sutarties nuostatas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo S. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro sprendimų dėl paramos veiklos sričiai „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ neskyrimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl nustatytų paramos sutarties vykdymo pažeidimų

Pareiškėjas ir Nacionalinės mokėjimo agentūra prie ŽŪM 2011-05-27 sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. 3KT-KP-10-1-004428-PR001 (I t., b. l. 57–64). Pareiškėjas 2011-09-30 Agentūrai pateikė mokėjimo prašymą kompensuoti jam 211 629,00 Lt išlaidų, patirtų vykdant projektą „Kaimo turizmo sodybos įkūrimas“ (I t., b. l. 116–123).

Byloje ginčijamais administraciniais sprendimais – Agentūros 2012-03-21 sprendimu Nr. BRK-(3.239)-2156 „Dėl paramos neskyrimo“ ir 2012-05-22 sprendimu Nr. BRK-(3.239)-4530 „Dėl paramos neskyrimo“ bei Žemės ūkio ministerijos Komisijos 2012-12-13 posėdžio protokolo dalimi, kuria nutarta nekeisti Komisijos 2012-02-07 sprendimo Nr. 8D-56(5.50) „Dėl pritarimo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2011-12-15 siūlymui Nr. BR6-(14.4)-8817 paramos gavėjui ūkininkui S. K. buvo nuspręsta nekompensuoti 211629,00 Lt paramos sumos pagal mokėjimo prašymą Nr. 3KT-KP-10-1-005528-MP001 (I t., b. l. 34–41). Administracinės bylos dalis dėl Agentūros 2012-03-21 sprendimo Nr. BRK-(3.239)-2156 „Dėl paramos neskyrimo“ nutraukta, šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas apeliaciniu skundu nėra kvestionuojamas.

Ginčijamais Agentūros 2012-05-22 sprendimu Nr. BRK-(3.239)-4530 ir Žemės ūkio ministerijos Komisijos 2012-12-13 posėdžio protokolo dalimi, kuria nutarta nekeisti Komisijos 2012-02-07 sprendimo Nr. 8D-56(5.50) nutarta neskirti pareiškėjui 211 629,00 Lt paramos nustačius, kad S. K. pažeidė Pirkimo taisyklių 3 ir 41 punktų reikalavimus, Paramos sutarties 17.4 punkto reikalavimus.

Paramos sutarties 17.4 punkte nustatyta, kad paramos gavėjas privalo prekių, paslaugų ar darbų pirkimus vykdyti pagal sutarties 5.4 punkto reikalavimus, t. y. prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, turi įsigyti laikydamasis Pirkimo taisyklių nuostatų. Pagal Pirkimo taisyklių 12.2 punktą, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra lygi arba mažesnė nei 500 000 Lt be PVM, o darbų – lygi arba mažesnė nei 2 500 000 Lt be PVM, gali būti taikomas pirkimas apklausos būdu. Pirkimo taisyklių 39 punkte nustatyta, kad apklausą vykdo pirkimo organizatorius. Jei pirkimo vertė viršija 100 000 Lt be PVM, tiekėjų apklausa turi būti atliekama raštu, tiekėjai pasiūlymus taip pat turi pateikti raštu (40 p.). Atliekant apklausą, turi būti apklausti ne mažiau kaip trys tiekėjai (41 p.). Vienas tiekėjas gali būti apklaustas išimtiniais atvejais, kurie nustatyti Pirkimo taisyklių 42 punkte. Vykdant apklausą raštu, rengiamas laisvos formos kvietimas pateikti pasiūlymus, kuriame išdėstomos pagrindinės pirkimo sąlygos ir pirkimo objekto techninė specifikacija (43 p.). Apklausa laikoma įvykusia, jei gautas bent vienas pasiūlymas, atitinkantis kvietime pateikti pasiūlymą nurodytas sąlygas (44 p.). Pasiūlymai vertinami taikant mažiausios kainos vertinimo kriterijų (45 p.). Pirkimo taisyklių 3 punkte, be kita ko, nustatyta, kad prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Pirkimo taisyklių 41 punkto nuostatas ir 3 punkte nustatytus pirkimo lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Teismas rėmėsi sisteminiu Pirkimo taisyklių 2 punkto ir 41 punkto nuostatų aiškinimu, atsižvelgdamas į konkrečios paramos skyrimo tikslus. Pagal šių taisyklių 2 punktą, tiekėju pripažįstamas ūkio subjektas (fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų grupė), galintis pasiūlyti arba siūlantis prekes, paslaugas ar darbus, todėl vykdydamas pirkimą apklausos būdu, pirkimo organizatorius, privalo apklausti ne bet kokius tris subjektus, bet tokius subjektus, kurie gali pasiūlyti arba siūlančius prekes, paslaugas ar darbus, numatytus paramos sutartyje t. y. potencialius tiekėjus.

Byloje nėra įrodymų, kokiu būdu buvo skelbiama apie apklausą, pareiškėjas pateikė tik 2011-06-17 trims tiekėjams UAB „Super statyba“, UAB „Grindbeta“ ir UAB „Dainarita“ išsiųstų kvietimų pateikti pasiūlymus dėl kaimo turizmo sodybos pastatų statybos darbų ir kaimo turizmo sodybos baldų ir įrangos pirkimo, kopijas, teigė kad tokiu būdu buvo atlikta apklausa raštu. Tačiau, remiantis byloje nustatytais duomenimis, akivaizdu, kad realiai buvo neįvertintos aplinkybės, ar minėtos įmonės gali teikti prašomas paslaugas ar atlikti darbus, t. y. kvietime nurodytus kaimo turizmo sodybos pastatų statybos ir įrengimo darbus (I t., b. l. 70–71).

Atlikdama galimai S. K. padaryto pažeidimo tyrimą, Agentūra nustatė, kad: UAB „Grindbeta“ vykdoma veikla yra pramoninių betoninių grindų bei monolitinių konstrukcijų įrengimas; UAB „Dainarita“ – birių statybinių medžiagų transportavimo autosavivarčiais paslaugos, statybinės technikos nuoma, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, inžinerinių tinklų klojimas, kelių statyba, hidrotechninė statyba, vietiniai ir tarptautiniai krovinių pervežimai; UAB „Super statyba“ – gyvenamųjų namų statyba. Taip pat nustatė, kad UAB „Super statyba“ kvietimo pateikti pasiūlymus metu buvo steigiamas juridinis asmuo, darbuotojų, kurie atliktų kvietime pateikti pasiūlymą nurodytus darbus, neturėjo.

Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo pasirinkti tiekėjai pasiūlymo pateikimo metu neatitiko jų kvalifikacijai keliamų reikalavimų, todėl ginčijamuose sprendimuose pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Pirkimo taisyklių 3 ir 41 punktų reikalavimus, Paramos sutarties 17.4 punkto reikalavimus. Neužtikrinus, kad kvietimai dalyvauti pirkime būtų pateikti tik potencialiems tiekėjams, nebuvo sudarytos sąlygos tiekėjų konkurencijai, varžymuisi dėl mažiausios pasiūlymo kainos bei racionaliam lėšų panaudojimui.

Tai negali būti vertinama niekaip kitaip, kaip tik pirkimo skaidrumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų pažeidimas. Kvietimus dalyvauti pirkime pateikus ne potencialiems tiekėjams, kurie laikytini nekvalifikuotais ir pasiūlymų apskritai nepateikė, buvo sudarytos išimtinės ir privilegijuojančios sąlygos vienam tiekėjui laimėti pirkimą ir pasiūlyti savo kainą. Taip pat buvo užkirsta galimybė sąžiningai potencialių tiekėjui konkurencijai, bei racionaliausio pasiūlymo parinkimui, užkirsta galimybė kitiems rinkos dalyviams dalyvauti apklausos būdu vykdomame pirkime, tikslinių paramos lėšų skaidriam panaudojimui.

Pažeidimo konstatavimui neturi reikšmės aplinkybė, kad vėliau darbai buvo atlikti ir šios aplinkybės atsakovai neginčija, nes parama gali būti skiriame tik tais atvejais, kai Paramos sutartyje numatytai tikslai yra pasiekiami nepažeidžiant paramos skyrimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei sutarties sąlygų.

Dėl paskirtos sankcijos teisėtumo

Žemės ūkio ministro 2009-07-17 įsakymu Nr. 3D-530 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklių 71 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo sąlygas, ir (arba) nesilaikant taisyklėse ir paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 2012-12-13 įsakymo Nr. 3D-956 redakcija, galiojusia teismo sprendimo priėmimo metu, kurių 197 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, gali būti taikomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Pagal Administravimo taisyklių 197.2.12 punktą, tuo atveju, kai paramos gavėjas pažeidžia pirkimų vykdymo tvarką ir kitas paramos sutarties sąlygas ir (arba) paramos paraiškoje prisiimtus įsipareigojimus; yra taikoma paramos neskyrimo sankcija. Paramos sutarties 26 punkte nustatyta, kad sutarties pažeidimas nustatomas tuomet, kai vykdant projektą pažeidžiamos Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai (26.3 p.), kitos sutarties, paramos skyrimo bei naudojimo sąlygos (26.22 p.). Teismas rėmėsi paramos sutarties 17.4 punkto nuostata, kad netinkamai atlikus pirkimo procedūras, pažeidus Pirkimo taisykles, lėšos yra nekompensuojamos. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad sankcija pareiškėjui pritaikyta pagrįstai ir pagrindo naikinti Agentūros 2012-05-22 sprendimą Nr. BRK-(3.239)4530 nėra.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pareiškėjui paskirta sankcija neatitinka padaryto pažeidimo, nebuvo atsižvelgta į pažeidimo sunkumą, nesvarstyta galimybė sumažinti paramą. Šiuos apelianto argumentus teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstais. Sankcijų už paramos sutarčių sąlygų netinkamą vykdymą savo pobūdžiu yra specifinės sutartinės administracinės atsakomybės rūšis, kurios taikymui yra reikšmingos visos administracinės atsakomybės taikymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Pirkimo taisyklių pažeidimas buvo padarytas sudarant 2011-07-14 rangos sutartį, todėl pripažinus, kad pareiškėjui turi būti taikoma Paramos sutartyje bei Administravimo taisyklėse numatyta atsakomybė, parenkant jos priemones, turi būti atsižvelgiama į pažeidimo padarymo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Akivaizdu, kad pareiškėjui negalėjo būti taikomos Administravimo taisyklių 197.2.12 punkto nuostatos. Tokia atsakomybė buvo nustatyta tik nuo 2012-12-19 ir galėjo būti taikoma už paramos sutarčių pažeidimus, padarytus po minėtos datos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamuose administraciniuose sprendimuose – Agentūros 2012-05-22 sprendime Nr. BRK-(3.239)-4530 ir Žemės ūkio ministerijos Komisijos 2012-12-13 posėdžio protokolo dalyje, kuria nutarta nekeisti Komisijos 2012-02-07 sprendimo Nr. 8D-56(5.50), neskirti pareiškėjui 211 629,00 Lt paramos, nėra argumentų, dėl kokių aplinkybių ir kokiu teisiniu pagrindu nutarta neskirti visos 2011-09-30 mokėjimo prašyme nurodytos sumos. Komisijos 2012-02-07 sprendime Nr. 8D-56(5.50) nurodyta, kad remiantis Administravimo taisyklių 189 punktu (2011-01-28 įsakymo Nr. 3D-50) red.), nuspręsta sumažinti paramos sumą (211 629,00 Lt) pareiškėjui pagal mokėjimo prašymą.

Šiame akte taip pat nėra motyvų, kodėl paramos skyrimas sumažinamas visa mokėjimo prašyme nurodoma suma, kokia konkrečia 189 punkto dalimi yra remiamasi. Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas, priimdamas sprendimą, turi faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktais pagrįsti ne tik konstatuojamą pažeidimą, bet ir taikomos sankcijos dydį. Minėti sankcijų taikymo trūkumai laikytini esminiais, dėl to administravimo subjekto sprendimai laikytini neatitinkančiais Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir yra naikinti.

Bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad taikant sankcijas, negali būti remiamasi išimtinai paramos sutarties nuostatomis, t. y. nepakanka paramos sumažinimą ar neskyrimą motyvuoti išimtinai paramos sutarties 17.4 punktu, kuris, kaip jau buvo minėta, nustato, kad netinkamai atlikus pirkimo procedūras, pažeidus Pirkimo taisykles, lėšos yra nekompensuojamos. Paramos sutarties sąlygos turi būti įgyvendinamos atsižvelgiant į kitų teisės aktų, reglamentuojančių konkrečios paramos skyrimo, paramos sutarčių sudarymo ir vykdymo, reikalavimus.

Paramos sutartis savo prigimtimi yra administracinė sutartis, iš jos kylančios teisės ir pareigos bei atsakomybė visų pirma yra reglamentuoti administracinės teisės aktų, todėl viešojo administravimo subjektas negali paramos gavėjo teisių riboti labiau, o paramos gavėjas negali turėti lūkesčių daugiau, negu numato atitinkami teisės aktai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjui taikant atsakomybę už paramos sutarties sąlygų netinkamą vykdymą, turi būti atsižvelgiama ne tik į paramos sutartyje numatytą atsakomybę, bet ir į kituose ginčo teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas atsakomybės taikymo sąlygas, ir, esant skirtingam reguliavimui, taikytinos palankesnės pareiškėjui sąlygos, juo labiau, kad sudarant paramos sutartį pareiškėjo galimybės tartis dėl sąlygų yra minimalios.

Tokie atsakomybės taikymo kriterijai riboja administravimo subjekto galimybes reikalauti iš pareiškėjo daugiau, negu įtvirtinta teisės aktuose, atitinka bendruosius administracinės atsakomybės taikymo principus. Sprendžiant dėl parenkamų sankcijų, turi būti atsižvelgiama ir į pasekmes, pažeidimo įtaką paramos panaudojimui – ar numatyti paramos tikslai buvo pasiekti, ar dėl to padidėjo pirkimo kaina. Paramos administravimo subjektas privalo tirti visas su sankcijos taikymu susijusias aplinkybes, ne vien tik patvirtinančias pažeidimo fakto nustatymą, o pareiškėjui turi būti suteikta galimybė jas įrodinėti.

Teisėjų kolegija, apžvelgdama kitus pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus argumentus, pritaria teismo išvadai, kad kompetentingas viešojo administravimo subjektas nėra suvaržytas visą Paramos sutarties vykdymo laiką tikrinti, ar tinkamai vykdomi įsipareigojimai, ir aplinkybė, kad nagrinėjant pareiškėjo pateiktą mokėjimo prašymą buvo nustatytas pažeidimas, kurio Agentūra nenurodė vertinant pirkimo dokumentus, neturi įtakos pareiškėjo atsakomybei.

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 19 punktą, Agentūra turi teisę atlikti pakartotinį pažeidimo tyrimą, kai paaiškėja naujos aplinkybės, ir plačiau dėl to nepasisako.

Padarius išvadą, kad atminstraciniai sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pareiškėjo nurodomi procedūriniai pažeidimai, kad Agentūra priėmusi 2012-05-22 sprendimą Nr. BRK-(3.239)4530, kuriame nustatė iš esmės kitokias faktines aplinkybes nei 2012-03-21 sprendime, privalėjo vadovaudamasi Pažeidimų administravimo taisyklių nuostatomis kreiptis į Žemės ūkio ministeriją dėl pritarimo siūlomai sankcijai, tampa neaktualūs ir plačiau neaptarinėtini, nes ginčijami sprendimai yra naikinti minėtų nustatytos faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu.

Apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo tenkinamas, remiantis ABTĮ 137 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija nepripažino žodinio nagrinėjimo būtinu, nes pareiškėjui teisė būti išklausytam buvo užtikrinta pirmosios instancijos teisme, byloje nebuvo poreikio tirti naujus įrodymus.

Remdamasi nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė dalies reikšmingų aplinkybių, jų tinkamai neįvertino, todėl sprendimo dalis, kuria buvo atmesta pareiškėjo skundo dalis, naikintina, ir pareiškėjo skundas minėta apimtimi tenkintinas (ABTĮ 142 str. 1 d., 57 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nes, atsižvelgiant į nutarties motyvus, nors ir nustatyti ginčijamų administracinių aktų panaikinimo pagrindai, dalis pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su pažeidimo fakto konstatavimu, pripažintos pagrįstomis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą pakeisti, panaikinti jo dalį, kuria atmesta pareiškėjo S. K. skundo dalis, ir patenkinti šią pareiškėjo skundo dalį, panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. BRK-(3.239)-4530 „Dėl paramos neskyrimo“ ir Žemės ūkio ministerijos Komisijos 2012 m. gruodžio 13 d. posėdžio protokolo dalį, kuria nutarta nekeisti Komisijos 2012-02-07 sprendimo Nr. 8D-56(5.50).

Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė