2013-06-11 Nr. AB-2437-3-61-3-00709-2012-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-1436/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00709-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. V. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. A. V. 2012 m. kovo 6 d. teismui padavė skundą (b. l. 1–20) ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) 2012 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 1D-1304(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti jam nustatyto dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją; 3) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 4) priteisti iš atsakovų Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės 5 000 Lt neturtinę žalą. Taip pat prašė atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Skunde nurodė, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas) bei Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas), pagal kuriuos buvo perskaičiuota jam skirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Mano, kad jam skirta pensija sumažėjo nepagrįstai. Nurodė, kad Sprendimas yra diskriminuojantis, neteisingas, nepagrįstas, pažeidžiantis jo konstitucines teises ir tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, nuo 2010 m. sausio 1 d. jam buvo padaryta neturtinė žala – pensijos dalies nemokėjimas jam sukėlė sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą, žemino jo kaip Lietuvos Respublikos piliečio orumą, garbę, vertė jaustis nereikalingu valstybėje, kurią kūrė.

Atsakovai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 27–29) nurodė, kad Vidaus reikalų ministerija neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, nes Laikinasis įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, tuo metu galiojo. Be to, pareiškėjas reikalaudamas iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neįrodo, kad minėta institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t. y. nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. sprendimu (b. l. 75–80) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė A. A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. 5 522,56 Lt; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino, jog Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcija) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas pažymėjo, jog tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas ginčui aktualus Konstitucinio Teismo nutarimas, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies numatyto 1,3 dydžio ribojimo taikymo susidarė 5 522,56 Lt valstybinės pensijos nepriemoka, kurią teismas nusprendė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos.

Teismas atmetė skundo reikalavimą panaikinti Sprendimą. Teismas pažymėjo, jog Vidaus reikalų ministerija veikė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo jos sprendimo naikinti.

Teismas taip pat atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją mokėti nustatyto dydžio pensiją pareiškėjui. Teismas pažymėjo, jog toks reikalavimas yra nukreiptas į ateitį reglamentuoti teisinius santykius, kurie turi būti reglamentuojami atitinkamų teisės aktų, t. y. tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai galėtų sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių teisiniu reglamentavimu ir dėl to galėtų atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų laike su atitinkamais teisės aktais.

Teismas netenkino ir pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą. Teismas konstatavo, ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti pritaikytos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, padavė apeliacinį skundą (b. l. 85–86), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas pareiškėjo skundas ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimas buvo nukeltas į 2012 m. rugsėjo 21 d., į tai, kad iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo įstatyminis pareiškėjo valstybinės pensijos dydžio ribojimo teisinis pagrindas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios, ir nepagrįstai tenkino dalį pareiškėjo skundo. Vadovaujasi Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi, Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimais ir pažymi, kad nei Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, nei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiuose Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimuose nenumatyta, kad jie taikytini į praeitį, todėl atsakovai mano, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas negali būti taikomas ginčo santykiui iki nutarimo įsigaliojimo.

Pareiškėjas A. A. V. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 91–104) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Taip pat pažymi, kad su pirmosios instancijos sprendimu sutinka tik iš dalies, tačiau apeliacinio skundo nepadavė, nes neturėjo lėšų samdyti advokatą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepanaikino dalies skundžiamo Sprendimo. Atsiliepime taip pat nesutinka su atsakovo argumentais, jog ginčui aktualus Konstitucinio Teismo nutarimas galioja tik į ateitį. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat dėsto nesutikimo su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl neturtinė žalos priteisimo, argumentus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė pareiškėjo pateiktais dokumentais, kuriais jis įrodinėjo neturtinės žalos buvimo faktą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi bei 15 straipsniu dar neturi būti gražinta skirtos valstybinės pensijos nepriemoka. Mano, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. jam skirtos valstybinės pensijos mažinimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsniu yra konstituciškai nepateisinamas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. A. V. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo paskirta 2 084,27 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 32, 21–22). Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. gruodžio 5 d. pažymos Nr. 11D(P)-5973 (b. l. 68) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pensija 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesiais buvo ribojama vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi bei Laikinojo įstatymo 4 straipsniu. Manydamas, kad tokiu mažinimu yra pažeidžiamos jo teisės, pareiškėjas kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydamas jam mokėti nesumažintą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją bei išmokėti susidariusią šios pensijos nepriemoką. Vidaus reikalų ministerija 2012 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 1D-1304-(11) atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, išaiškino, kad jam paskirta valstybinė pensija yra sumažinta vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Nesutikdamas su tuo bei siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: priteisė A. A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 5 522,56 Lt neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d., kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Tenkindamas pareiškėjo skundo dalį teismas vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.) ir pareiškėjui paskirtos valstybinės pensijos mažinimą, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, kuri nurodytu Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, pripažino nepagrįstu.

Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu teismo sprendimu tuo aspektu, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. neteko galios bei kad 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas atgal, nes pareiškėjui paskirta valstybinė pensija pagal Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kuri pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, buvo perskaičiuota ir išmokėta iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų apeliacinį skundą, pripažįsta teisėta bei pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas konstatavo, jog pareiškėjui skirtos valstybinės pensijos mažinimas vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi buvo neteisėtas. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką analogiškose bylose (2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552 -740/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.).

Atsakovų apeliaciniame skunde išdėstyti nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai yra išsamiai išanalizuoti bei pripažinti nepagrįstais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas – dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagrįstumo. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos suformuotos praktikos.

Teisėjų kolegija nenagrinėja pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, nes pareiškėjas neteikė savarankiško apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai priteisti susidariusią pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, įpareigoti ateityje mokėti nustatyto dydžio pensiją, priteisti neturtinę žalą. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš esmės atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose (pvz. 2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-771/2013, 2013 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-269/2013, 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-625/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija keičia tik pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Įvertinusi pareiškėjo teiktus argumentus bei įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto.

Tačiau teisėjų kolegija nepritaria teismo sprendimo daliai, kuria atmestas skundo reikalavimas dėl Vidaus reikalų ministerijos Sprendimo panaikinimo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad atsisakydama išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, valstybinę pensiją mokanti institucija, kaip teisingai nagrinėjamoje byloje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip, tačiau teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos. Todėl atsižvelgus į šį išplėstinės teisėjų kolegijos pateiktą ginčui aktualų išaiškinimą bei įvertinus tai, kad teisių pažeidimas iš esmės kilo dėl Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo, darytina išvada, jog pareiškėjo skundžiamo Vidaus reikalų ministerijos 2012 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 1D-1304-(11) dalis, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų, turėjo būti panaikinta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais,

nutaria:

Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d. 5 522,56 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt du litus penkiasdešimt šešis centus).

Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 1D-1304-(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ dalį, kuria atsisakyta A. A. V. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė