Legislator Case Law & Legislation
2019-08-26 Nr. BB-4741-1-01-1-49288-2017-4 AI generated

2019-08-26 Nr. BB-4741-1-01-1-49288-2017-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2019-08-26 Nr. BB-4741-1-01-1-49288-2017-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Arvydo Daugėlos ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2019-08-26 Nr. BB-4741-1-01-1-49288-2017-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo D. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. 2P-717/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49288-2017-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Arvydo Daugėlos ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžio ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo D. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį, 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Prokuroras kasaciniame skunde ginčija D. S. priimtą išteisinamąjį nuosprendį teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, išvadas pateikė neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų (nukentėjusiosios tėvų parodymų), taip pat pažeidė BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatas, reikalaujančias tinkamai motyvuoti pirmosios instancijos teismo išvadų pakeitimą.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, vadovaudamasi BPK 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi, atsisakė priimti prokuroro 2019 m. birželio 14 d. paduotą kasacinį skundą, nes jis neatitiko BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Iš naujai 2019 m. rugpjūčio 5 d. prokuroro paduoto kasacinio skundo matyti, kad jis yra identiškas ankstesniajam, papildytas tik keletu teiginių (kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo nukentėjusiosios šeimos narių parodymais), kurie yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Taigi kasatorius apeliacinės instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ginčija analogiškais motyvais, nepagrindžiančiais galimai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju kasacinio skundo teiginiai dėl įrodymų vertinimo nėra argumentuoti taip, kad atskleistų šių pažeidimų esmingumą ir sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti baudžiamąją bylą kasacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde apsiribojama teismo sprendimo citavimu, neatskleidžiant ir teisiniais argumentais nepagrindžiant netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar esminių baudžiamojo proceso pažeidimų turinio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra saistomas byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytų faktinių bylos aplinkybių, todėl įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Taigi, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prokuroro kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Arvydas Daugėla

Rima Ažubalytė