2013-09-25 Nr. AB-5706-2-48-3-00314-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-703/2013

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00314-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 59; 71 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Valdita“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas BUAB „Valdita“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. (20.16-06)-RMA-340960;

2) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 1355756;

3) priteisti 20 196,78 Lt dydžio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) permoką.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos BUAB „Valdita“ atstovas pateikė prašymą dėl skundo atsisakymo, kuriuo prašoma: 1) priimti pareiškėjos prašymą atsisakyti skundo atsakovei geruoju patenkinus pareiškėjo reikalavimą; 2) priteisti iš VMI ir Vilniaus apskrities VMI 100 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt pareiškėjo patirtų bylinėjimo išlaidų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas neprieštaravo dėl skundo atsisakymo, tačiau nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos apskaičiuotos netinkamai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 20 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Valdita“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“, skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. (20.16-06)-RMA-340960 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 1355756 panaikinimo. Teismas taip pat priteisė pareiškėjui BUAB „Valdita“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Karaliaučiaus grupė“, iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ir 1 980 Lt atstovavimo išlaidų administracinėje byloje Nr. I-1721-562/2013, nagrinėtoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 52 straipsnyje numatyta pareiškėjo teisė atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Teismo nuomone, įvertinus tai, kad pareiškėjos atsisakymas nuo skundo reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, atsisakymas priimtinas. Atsisakymo nuo skundo priėmimas sudaro pagrindą administracinę bylą nutraukti (ABTĮ 101 straipsnio 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pagal ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog turėjo 20 196,78 Lt PVM permoką (skirtumą) ir VMI ją įskaitė 2012 m. rugsėjo 13 d. VMI, įskaitydama nurodytą permoką pripažino jos faktą, taigi ir pareiškėjos reikalavimą dėl piniginių lėšų sumokėjimo.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą dėl 20 196,78 Lt PVM permokos priteisimo. Pateiktas VMI 2013 m. vasario 4 d. raštas Nr. (23.4-08)-RNA-3691 „Dėl patikslinto finansinio reikalavimo ir informacijos pateikimo“ patvirtina, kad atsakovas įskaitė pareiškėjo 20 196,78 Lt PVM permoką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš šio rašto turinio matyti, kad kreditorinis reikalavimas sumažinimas, nes 2012 m. gegužės 22 d. ir 2012 m. rugsėjo 13 d. buvo atlikti mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog VMI 2013 m. kovo 26 d. raštu Nr. (20.2l-06)-RMA-12706 informavo pareiškėją, kad „kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti teisme, turi teisę bet kuriuo bankroto proceso metu atlikti vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas, atlikus įskaitymą, teismui teikiami tvirtinti įskaityta suma sumažinti reikalavimai“, bei nurodė, kad „kai permoka (skirtumas) su prievolėmis yra sugretinami automatiškai, sprendimai neformuojami, todėl pateikti jų nėra galimybės“. Teismo vertinimu šie nustatyti bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas aktyvių veiksmų dėl ginčo situacijos išsprendimo ėmėsi tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas įgijo teisę į atstovavimo išlaidas ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų 3 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ši suma detalizuota Užmokesčio apskaičiavimo pažymoje, kurioje nurodytos suteiktos paslaugos: konsultacijų teikimas, bylai aktualių dokumentų analizė ir teisinis vertinimas, kliento pozicijos formavimas, skundo dėl mokestinio tyrimo, prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti, ieškinio, skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašymo dėl liudytojų šaukimo rengimas, kita suteikta teisinė pagalba. Pirmosios instancijos atkreipė dėmesį į tai, jog Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į kitus kriterijus, tokius kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA) (nagrinėjamu atveju – 800 Lt).

Pirmosios instancijos teismo nuomone, vertinant pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011 yra pažymėjęs, jog asmenims negali būti priteisiamos išlaidos už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) nenumatytas teisines paslaugas – susipažinimą su dokumentais, dokumentų ir teismų praktikos analizę, susitikimą su klientu, kadangi šie veiksmai (teisinės paslaugos) pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškais, analogiškais Rekomendacijų 8 punkte numatytoms teisinėms paslaugoms, veikiau įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį (pavyzdžiui, dokumentų ir teismų praktikos analizė sudaro dalį visumos veiksmų, kurie yra apibūdinami kaip teisinė paslauga – skundo teismui parengimas).

Nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės argumentu, kad nėra pagrindo priteisti išlaidas už konsultacijų teikimą, bylai aktualių dokumentų analizę ir teisinį vertinimą, kliento pozicijos formavimą, prašymo dėl liudytojų šaukimo rengimą, nes šie veiksmai yra traktuojami kaip teisinė paslauga – ieškinio Trakų rajono apylinkės teismui parengimas. Ieškinio šiam teismui parengimą pareiškėjos atstovas įvertino 800 Lt, ši suma neviršija Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojamų priteistinų maksimalių dydžių, todėl yra priteistina.

Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą už pareiškimą spręsti ginčą ne teismo tvarka, jeigu toliau byla bus nagrinėjam teisme, priteistinas maksimalus dydis – 0,35. Taigi pareiškėjai už turėtas išlaidas skundui dėl mokestinio tyrimo surašyti priteistina 280 Lt (800 Lt (MMA) * 0,35). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, remiantis Rekomendacijų 8.15 punktu maksimalus priteistinas užmokestis už prašymo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti rengimą yra 400 Lt (800 Lt (MMA) * 0,5), todėl pareiškėjos prašoma 500 Lt suma mažintina.

Už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui ruošimą nurodoma suma neviršija Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojamų priteistinų maksimalių dydžių, todėl yra priteistina. Už kitą suteiktą teisinę pagalbą prašoma 100 Lt, tačiau, teismo vertinimu, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, nepateikiama jokių tai patvirtinančių dokumentų (Rekomendacijų 8.17 punktas), byloje yra pateikta tik pareiškėjos 2013 m. vasario 15 d. prašymas Vilniaus apskrities VMI dėl informacijos pateikimo, kurios rengėjas yra pareiškėjos administratorius.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas šios sumos nepriteisė.

III. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjui buvo priteista 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ir 1980 Lt atstovavimo išlaidų. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju geruoju buvo patenkinti pareiškėjo reikalavimai, kadangi reikalavimo tikslinimas bankroto byloje nėra mokesčio mokėtojo reikalavimų patenkinimas geruoju. Be to, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė priteistinų teismo išlaidų dydį (tinkamai neatsižvelgė į ginčo sudėtingumą), todėl šis dydis turėtų būti mažinamas iki 1000 Lt.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas nurodo, jog su šiuo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjo naudai 1 980 Lt atstovavimo išlaidų, atsižvelgdamas inter alia į tai, jog pareiškėjas 2012 m. sausio 23 d. kreipėsi į teismą dėl 20 196,78 Lt PVM permokos priteisimo, o byloje pateiktas VMI 2013 m. vasario 4 d. raštas Nr. (23.4-08)-RNA-3691 „Dėl patikslinto finansinio reikalavimo ir informacijos pateikimo“ patvirtina, kad atsakovas įskaitė pareiškėjo 20 196,78 Lt PVM permoką. Pirmosios instancijos teismas tokią teisinę situaciją vertino kaip pareiškėjo skundo reikalavimų patenkinimą geruoju, dėl ko pareiškėjas savo skundo atsisakė (II t., b. l. 2–5).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 3 dalį (kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus ir kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu), esminės reikšmės neturi kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Pagrindinė aplinkybė yra ta, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje susiklosčiusi procesinė situacija iš esmės atitinka minėtus kriterijus, t. y. pradinis pareiškėjo reikalavimas buvo priteisti 20 196,78 Lt dydžio pridėtinės vertės mokesčio permoką bei panaikinti atsakovo sprendimą, kuria šią permoką buvo atsisakyta grąžinti, o atsakovas jį iš esmės patenkino, t. y. įskaitė nurodytą mokesčio permokos sumą bei šia konkrečia suma sumažino pareiškėjui iškeltus kreditorinius reikalavimus (I t., b. l. 180–183). Šie veiksmai buvo atlikti jau po pareiškėjo kreipimosi į teismą datos, todėl jie de facto laikytini pareiškėjo reikalavimų patenkinimu. Be to, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju nėra svarbi aplinkybė dėl kokių priežasčių reikalavimai buvo patenkinti, t. y. ar jų patenkinimas buvo susijęs su pareiškėjui iškeltos bankroto bylos nagrinėjimu, ar ne (II t., b. l. 6). Todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog pareiškėjas ginčo teisinėje situacijoje apskritai neturėjo procesinės teisės prašyti priteisti teismo išlaidas vertintini kaip nepagrįsti.

Įvertinus atsakovo atskirojo skundo argumentus dėl priteistų teismo išlaidų dydžio apskaičiavimo pagrįstumo, pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjui priteistinų sumų už skundo pirmosios instancijos teismui paruošimą, ieškinio Trakų rajono apylinkės teismui parengimą ir prašymo atnaujinti šio ieškinio padavimo terminą pateikimą, kadangi šie išlaidų dydžiai iš esmės neviršija dydžių, numatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (žr. Rekomendacijų 8 punktą). Tačiau, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo atsakovas, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėja patyrė teismo išlaidas rengiant skundą dėl mokestinio tyrimo, todėl pirmosios instancijos teismo už tokio pobūdžio teisinės paslaugos suteikimą priteista teismo išlaidų suma (280 Lt) yra naikintina, o pareiškėjui iš atsakovo iš viso priteistina 100 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ir 1700 Lt atstovavimo išlaidų (1980 Lt (pirmosios instancijos teismo priteista suma) – 280 Lt = 1700 Lt) .

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį pakeisti ir jos rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip: „priteisti pareiškėjui BUAB „Valdita“, atstovaujamai bankroto administratoriaus „Karaliaučiaus grupė“, iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 100 (vieną šimtą) Lt už sumokėtą žyminį mokestį ir 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus Lt) atstovavimo išlaidų administracinėje byloje Nr. I-1721-562/2013, nagrinėtoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas