d6a505dc-e2c3-4dab-9e92-17261896472f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3396-331/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01337-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3; 20.2.3.2; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Andrejui Tiščenkai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams dėl žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l.

1) ir prašo:

1) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

2) įpareigoti Vilniaus PN administracijÄ vykdyti įstatymus, o ne piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir per kuo trumpesnį laikÄ suteikti visiems bausmę atliekantiems nuteistiesiems galimybę naudotis internetine telefonija. PaaiÅ¡kino, kad jis nuo 2016 m. balandžio 1 d. kreipėsi į Vilniaus PN administracijÄ su praÅ¡ymu suteikti jam galimybę bendrauti su savo Å¡eimos nariais internetinės telefonijos bÅ«du, kaip tai numato įstatymas. Jokių paaiÅ¡kinimų į savo praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas nesulaukė.

PareiÅ¡kėjo teigimu, visuose pataisos namuose veikia Å¡i paslauga, tačiau Vilniaus PN jos nėra arba pareigÅ«nai nevykdo įstatymų. Dėl tokių atsakovės veiksmų pablogėjo pareiÅ¡kėjo Å¡eimos emocinis ryÅ¡ys, nėra pasimatymų, bendravimo. Laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. pareiÅ¡kėjui nė karto nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti internetine telefonija. Atsikirsdamas į Vilniaus PN atsiliepimÄ , pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino (b. l. 25–26), kad artimiesiems jis gali skambinti du kartus per mėnesį, taigi jis artimiesiems skambino tik 2017 m. kovo 27 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. balandžio 24 d., o kiti skambučiai buvo į psichologinės pagalbos linijÄ ir Kalėjimų departamentÄ dėl internetinės telefonijos paslaugos neteikimo.

PareiÅ¡kėjui skiriama 6 Eur paÅ¡alpa, kai taksofono kortelė kainuoja 2,90 Eur. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o Vilniaus PN direktoriui nustatyti nuobaudÄ už neveikimÄ . Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ patenkinti, palaikė skundo argumentus. Atsakovas ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 6–8) paaiÅ¡kino, kad teisės aktuose imperatyviai nurodyta, kad pataisos įstaigoms nustatyta pareiga organizuoti ir užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos tinkamos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu (tokia galimybė Vilniaus PN nuteistiesiems yra sudaryta, įstaigos teritorijoje įrengti taksofonai), numatant alternatyvÄ , kad esant tokioms techninėms galimybėms pataisos įstaigose bÅ«tų ir antras komunikacijos bÅ«das - internetine telefonija.

Nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui ir kalbėjimui telefonu yra tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija (kaip alternatyvus telefonui komunikacijos bÅ«das). Å iuo metu yra sprendžiamas klausimas dėl internetinės telefonijos sistemos įdiegimo visose pataisos įstaigose, siekiant visiems pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems sudaryti vienodas sÄ lygas dėl teisės pasinaudoti ir internetinės telefonijos galimybe, kaip alternatyva telefoniniams skambučiams.

Skambinimo ir kalbėjimo internetine telefonija paslauga Vilniaus PN nuteistiesiems bus mokama, paslaugos tiekėjams nustačius atitinkamus skambučių ir kalbėjimo internetine telefonija tarifus. Šiuo atveju galimybių paskambinti internetine telefonija nesuteikimas, savaime nesuponuoja teisės aktų pažeidimo, kadangi tai niekaip nesuvaržė pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu su artimais giminaičiais ir kitais asmenimis. Nuteistieji turi teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, kurioje be kitų prekių galima įsigyti ir taksofono skambinimo kortelių.

Pareiškėjas nuolatos apsiperka pataisos įstaigos parduotuvėje, Vilniaus PN administracija pareiškėjui skiria pašalpas ir išmokas, kurias pareiškėjas taip pat panaudoja apsipirkdamas pataisos įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjas nuolatos naudojasi jam suteikiama teise paskambinti telefonu. Pareiškėjo skundo aplinkybės pagristos abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir paaiškinimų dėl jam tariamai padarytos žalos. Pareiškėjas skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių, jo nurodytų tariamų pažeidimų, ir jam padarytos neturtinės žalos.

Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių Vilniaus PN kaip atsakovo, kurio atžvilgiu suformulavo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , galimai neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis.

Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė, taigi, nėra jokio pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ . Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 78 straipsnis). S k u n d a s t e n k i n t i n a s i Å¡ d a l i e s. 10 Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ jis teigia patyręs dėl Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, kai nebuvo užtikrinama teisė pasinaudoti internetine telefonija.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (LVAT administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.2 Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje įtvirtinta, kad: nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu (1 dalis); nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryÅ¡io paslauga kalbėti telefonu kito abonento sÄ skaita (2 dalis); skambinimo telefonu tvarkÄ nustato Taisyklės (5 dalis). Atitinkamai, Taisyklių 124 punkte (redakcija iÅ¡dėstyta 2016 m. kovo 29 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-107, įsigaliojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. ) nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.

Ä®vertinus šį teisinį reguliavimÄ sistemiÅ¡kai darytina iÅ¡vada, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiu teisiniu reguliavimu pataisos įstaigos direktorius turi pareigÄ užtikrinti, kad nuteistiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos ne tik skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, bet ir pasinaudoti teise į skambinti ir kalbėti pasinaudojant internetine telefonija, o Å¡i teisė yra prilyginama skambinimui ir kalbėjimui telefonu. Å ioje byloje nėra ginčo dėl to, kad teisė skambinti ir kalbėti naudojant internetinę telefonijÄ pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta.

Å ios aplinkybės Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN neginčija. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad Å¡iuo konkrečiu atveju Vilniaus PN direktorius nevykdo Taisyklių 124 punkte įtvirtintos pareigos užtikrinti, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefonijÄ . Tokiu bÅ«du yra apribota pareiÅ¡kėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu turinys, t. y. dėl valstybės institucijų kaltės Å¡i teisė įgyvendinama ne visa apimtimi.

Vadinasi, yra tiek faktinis tiek teisinis pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu Vilniaus PN yra pažeidinėjama pareiškėjo teisė pasinaudoti nuo 2016 m. balandžio 1 d. įteisinta galimybe pasinaudoti internetinės telefonijos paslauga. Teismas kritiškai vertina atsakovės atstovo Vilniaus PN teiginius, kad šios pareiškėjo teisės laikinai neužtikrina dėl to, kad skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija yra naujas alternatyvus ryšio palaikymo su artimaisiais bei kitais asmenimis būdas, todėl šiuo metu yra vertinamos su tuo susijusios pataisos įstaigų techninės galimybės ir rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka.

Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės tik patvirtina faktÄ , kad valstybės institucijos nebuvo ir vis dar nėra tinkamai pasiruoÅ¡usios užtikrinti, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiame Taisyklių 124 punkte įtvirtinta pareiÅ¡kėjo teisė skambinti ir kalbėti naudojant internetinę telefonijÄ bÅ«tų tinkamai ir laiku realizuota. Todėl nagrinėjamu atveju valstybės institucijos neveikė taip kaip turėtų veikti, ir kad to yra pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo teisės. Teismui konstatavus, kad Vilniaus PN pažeisdami Taisyklių 124 punkto nuostatas neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės pasinaudoti internetine telefonija, yra pagrindas įpareigoti Vilniaus PN administracijÄ suteikti pareiÅ¡kėjui galimybę naudotis internetine telefonija.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti jam 6 000 Eur neturtinės žalos dėl Vilniaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, kai nebuvo užtikrinama teisė pasinaudoti internetine telefonija. Neturtinę žalÄ ir jos dydį pareiÅ¡kėjas grindžia tuo, kad, nepaisant Taisyklėse nuo 2016 m. balandžio 1 d. jam įtvirtintos teisės naudotis internetine telefonija, Å¡i jo teisė yra ignoruojama, jis gali skambinti tik iÅ¡ taksofono, nors toks skambinimas yra brangus. Dėl teisės naudotis internetine telefonija suvaržymo, pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neigiamus iÅ¡gyvenimus bei neturtinę žalÄ .

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimÄ byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Vertinat pareiÅ¡kėjo patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , trukmę, intensyvumÄ , vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais. PareiÅ¡kėjo teisės nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefonijÄ pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. Vilniaus PN neužtikrinus galimybės skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefonijÄ , buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iÅ¡ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos iÅ¡laidas, iÅ¡sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ .

Ä® Å¡iÄ administracinę bylÄ buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 18 d. pažyma Nr. (2.16)NTP-7-8631 apie patirtas antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, teikiant teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjui D. G., kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 196,86 Eur advokato užmokestis. Pagal ABTÄ® 42 straipsnio 1 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo valstybei klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia mutatis mutandis taikydamas Å¡io įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias iÅ¡laidų atlyginimÄ .

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. GinÄÄ nagrinėjant teisme galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.), kurių 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). 2017 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje nedetalizuota, už kokius konkrečius atliktus teisinius veiksmus apskaičiuotas tokio dydžio užmokestis advokatui.

Nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba pareiÅ¡kėjui buvo paskirta 2017 m. birželio 26 d. sprendimu (b. l. 31–32), todėl darytina iÅ¡vada, kad rengiant ir 2017 m. balandžio 24 d. teikiant pareiÅ¡kėjo skundÄ advokatas Andrejus Tiščenka nedalyvavo. Pagal teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. informacinę pažymÄ (b. l. 35–36), advokatas Andrejus Tiščenka pareiÅ¡kėjui atstovavo 2017 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje, kuris truko 6 min. Todėl iÅ¡laidų dydžio Å¡ioje byloje klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamÄ 2017 metų I ketvirčio (817,6 Eur) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ maksimali rekomenduojama priteisti suma už 1 valandos trukmės atstovavimÄ teismo posėdyje su pasirengimu yra 81,76 Eur (0,1 x 817,6 Eur). Todėl praÅ¡oma priteisti suma (196,86 Eur) virÅ¡ija rekomenduojamus maksimalius dydžius už atstovavimÄ . Be to, Å¡iuo atveju advokatas pareiÅ¡kėjui atstovavo 6 minutes trukusiam teismo posėdyje. Rekomendacijų 9 punktas nustato, kad apskaičiuojant teisinių paslaugų laiko sumÄ , minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo paskirtas advokatas, kad paskirtas advokatas realiai dalyvavo nagrinėjant Å¡iÄ administracinę bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, negalima atsisakyti priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, tačiau Å¡iuo atveju gali bÅ«ti priteista tik dalis 2017 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje nurodytos iÅ¡laidų sumos. Apskaičiuodamas priteistinų iÅ¡laidų dydį, kai nėra patenkinamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas visa apimtimi, teismas pagal įstatymo analogijÄ , taiko Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo skundas buvo tenkintas iÅ¡ dalies. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skunde reiÅ¡kė du reikalavimus (priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ ir įpareigoti Vilniaus PN administracijÄ nuteistiesiems suteikti galimybę naudotis internetine telefonija), iÅ¡ kurių teismas visiÅ¡kai patenkino antrÄ jį reikalavimÄ (įpareigojo Vilniaus PN administracijÄ suteikti pareiÅ¡kėjui galimybę naudotis internetine telefonija) ir iÅ¡ dalies patenkino pirmÄ jį reikalavimÄ (nepriteisė neturtinės žalos pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, tačiau pripažino pareiÅ¡kėjo pažeistÄ teisę).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju buvo patenkinta 75 proc. skundo reikalavimų. Ä®vertinęs patenkintų skundo reikalavimų kiekį ir pobÅ«dį, atsižvelgęs į tai, kad atstovavimas teismo posėdyje truko tik 6 min., atsižvelgdamas į rekomenduojamus maksimalius dydžius, kuriuos praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju Lietuvos valstybei priteistina 20 Eur, kas sudaro apie 10 procentų 2017 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje nurodytos sumos.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 40-42 straipsniais, 132-133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 11 d., Vilniaus pataisos namuose neužtikrinus galimybės skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefonijÄ , buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės. Ä®pareigoti Vilniaus pataisos namų administracijÄ suteikti pareiÅ¡kėjui galimybę naudotis internetine telefonija.

LikusiÄ skundo dalį atmesti. Priteisti Lietuvos valstybei iÅ¡ atsakovų 20 eurų (dvideÅ¡imt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme administracinėje byloje Nr. I-3396-331/2017. Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Mefodija Povilaitienė Henrikas Sadauskas Liudmila Zaborovska