2021-02-17 Nr. AB-3400-3-61-3-04278-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2411-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04278-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.10; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1. Pareiškėjas D. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. gruodžio 19 d. skundu (toliau – ir Skundas 1), prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas) Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymą „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“ (toliau – ir Įsakymas 1);

2) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2019 m. gruodžio mėn. sprendimą Nr. 5-S „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėją D. Ž. į pareigas bei atsisakyta pateikti pareiškėjui informaciją apie jo atžvilgiu atliekamą patikrinimo procedūrą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;

3) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvadą (toliau – ir vertinimo išvada), kuria pareiškėjo D. Ž. tarnybinė veikla įvertinta „patenkinimai“, pareiškėjui pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją;

4) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio (toliau – ir Sprendimas dėl tarnybos nepratęsimo); 5) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją D. Ž. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas; 6) įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui duomenis apie pareiškėjo D. Ž. atžvilgiu atliekamą (ar atliktą) leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pirminį ir papildomą patikrinimą, t. y. duomenis apie tokio patikrinimo eigą ir rezultatus, taip pat nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija atėmimo ar ribojimą faktinį ir teisinį pagrindą; 7) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D.

Ž. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2018 metus procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 8) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. tarnybos rotacijos procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti tarnybos rotacijos procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D.

Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 9) įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui D. Ž. dėl pareiškėjo neteisėto nušalinimo nuo pareigų pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną;

10) priteisti iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Prie bylos pagal Skundą 1 buvo prijungta byla pagal pareiškėjo 2020 m. kovo 24 d. pateiktą skundą (toliau – ir Skundą 2), kuriuo pareiškėjas reikalavo: 1) panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 įsakymą Nr. 5-V-175 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“; 2) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 5-TE-207 „Dėl D. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui D. Ž. atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“; 4) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėją D. Ž. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas; 5) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjui D. Ž. dėl atleidimo iš vidaus tarnybos neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėjas Skunde 1 nurodė manantis, kad jis neteisėtai ir nepagrįstai Įsakymu buvo nušalintas nuo pareigų ir nepagrįstai buvo atsisakyta grąžinti jį į pareigas. Paaiškino, kad iki nušalinimo jis ėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) (duomenys neskelbtini) pareigas. Nušalinus nuo Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigų nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija papildomo patikrinimo pabaigos, jam nebuvo pateiktas 2019 m. spalio 29 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-2459 „Dėl nustatytų aplinkybių apie Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) D. Ž. asmenines dalykines savybes, veiklą, ryšius, kurie kelia abejonių dėl pastarojo patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija“. Pareiškėjas buvo pasiryžęs grįžti į eitas pareigas po vaiko priežiūros atostogų, paprašė atsakovo leisti tai padaryti nuo 2019 m. gruodžio 1 d. ar suderinti kitą datą, tačiau atsakovas sąmoningai nepasiūlė jokio sprendimo būdo, taip, pareiškėjo manymu, akivaizdžiai vengdamas grąžinti pareiškėją į pareigas. Atsakovas atsisakė grąžinti pareiškėją į pareigas net ir gavęs pareiškėjo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą. Atsakovas nepagrįstai aiškina, kad šio prašymo turinys nėra aiškus, tačiau siekia formaliai atsirašinėti ir negrąžinti pareiškėjo į pareigas.

4. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju nėra įstatymuose nustatytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant pareiškėjas galėtų būti nušalintas nuo pareigų, t. y. pareiškėjas nuo pareigų nušalintas be teisinio pagrindo. Pareiškėjas, remdamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS) 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 31 straipsnio 5 dalies, 17 straipsnio 8 dalimi, tvirtino, kad pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų tik esant šioms kumuliatyvioms sąlygoms: pareigūnui uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija; pareigūnas negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija; nėra kitų pareigų, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, į kurias pareigūnas galėtų būti perkeliamas, arba pareigūnas nesutinka su tokiu perkėlimu.

Tik esant visų šių sąlygų visumai, pareiškėjas galėtų būti teisėtai nušalintas nuo pareigų. Šiuo atveju akivaizdžiai nėra pirmosios sąlygos, nes pareiškėjui nei nušalinimo nuo pareigų metu, nei šiuo metu nėra uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir tai atsakovas pats pripažįsta, nes pagal įstatymo nuostatas nuo pareigų gali būti nušalinamas ne tikrinamas asmuo, o asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjui nėra uždrausta ir nušalinimo nuo pareigų metu nebuvo uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taigi nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėją nušalinti nuo pareigų.

Be to, atsakovas nenurodė jokio pagrindo ar duomenų, kad pareiškėjas negalėtų atlikti pavestų funkcijų, nesinaudodamas įslaptinta informacija. Pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki kol pareiškėjo vaikui sukaks dveji metai, yra vaiko priežiūros atostogose. Todėl net ir objektyviai neįmanoma, kad pareiškėjas, būdamas vaiko priežiūros atostogose ir neturėdamas galimybės dirbti su įslaptinta informacija, galėtų būti laikomas negalinčiu atlikti pavestų funkcijų ir dėl to kiltų poreikis pareiškėją nušalinti nuo pareigų.

Taip pat atsakovas privalėjo pasiūlyti pareiškėjui kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkeliamas, tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių faktinių ar teisinių pagrindų, nepateikė jokių konkrečių duomenų, galinčių sudaryti bent prielaidą, nors ir nepagrįstą, atimti ar apriboti teisę pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Apie nušalinimą nuo pareigų pareiškėjas sužinojo tik iš žiniasklaidos, o iki to laiko apie nušalinimą vadovybės nebuvo informuotas.

Pareiškėjas buvo nušalintas jo net neišklausius ir taip atimant galimybę pateikti paaiškinimus. Šiuo atveju atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo ir objektyvumo principų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Įsakymas ir Sprendimo dalis, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėją į pareigas, naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

5. Pareiškėjas dėl ginčijamos Vertinimo išvados paaiškino, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, (toliau – ir Aprašas) 26 punkte numatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą sudaro dvi privalomos procedūros – pokalbis su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimas komisijos posėdyje. Tačiau atsakovas nepaskyrė pareiškėjui pokalbio su tiesioginiu vadovu ir vietoje atsakovo pasirinktos 2019 m. lapkričio 18 d., pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą atliko 2019 m. lapkričio 5 d. posėdyje, kai pareiškėjas negalėjo dalyvauti, nes buvo vaiko priežiūros atostogose ir slaugė sergantį šeimos narį. Taigi, nepaskyrus privalomo pokalbio su tiesioginiu vadovu ir įvertinus pareiškėjo tarnybinę veiklą 2019 m. lapkričio 5 d. posėdyje pareiškėjui nedalyvaujant, jo tarnybinė veikla Išvadoje buvo įvertinta „patenkinimai“, tokiu būdu pažeidžiant Aprašo 26 punkto nuostatas. Pareiškėjas prašė atidėti posėdį, tačiau to atsakovas nepadarė, pažeisdamas ir Aprašo 23 punkte nustatytus terminus.

6. Ginčijama Išvada yra visiškai nemotyvuota, t. y. joje nepateiktas nė vienas motyvas, nenurodyti jokie objektyvūs duomenys (faktai) ar teisės aktų normos, kuriais remiantis pareiškėjo veikla atitinkamai įvertinta. Išvada neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamam individualiam administraciniam aktui keliamų, o atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo ir objektyvumo principų.

7. Dėl Sprendimo dėl tarnybos nepratęsimo pareiškėjas paaiškino, kad juo buvo nuspręsta nepratęsti jo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio, rotacijos komisija vadovavosi pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. vertinimo išvada, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta tik „patenkinimai“. Pareiškėjo nuomone, Išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl ir jos pagrindu priimtas rotacijos komisijos sprendimas taip pat laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir tarnybos rotacijos procedūros buvo atliktos neteisėtai, taip pat buvo pažeisti VTS įtvirtinti pamatiniai principai – lygiateisiškumo, karjeros, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms.

8. Atsakovo sprendimas nepateikti pareiškėjui prašomos informacijos yra nemotyvuotas, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, gero viešojo administravimo ir objektyvumo principus. Atsakovas Įsakymu pareiškėją nušalino nuo pareigų motyvuodamas būtent tuo, kad dėl pareiškėjo atliekamas patikrinimas, tačiau pareiškėjui iki šiol nežinoma, dėl kokių aplinkybių atliekamas patikrinimas, taip pat pareiškėjui nesuteikta jokia galimybė pateikti paaiškinimus ar duomenis, susijusius su patikrinimu. Tokiu būdu pareiškėjo teisės yra nepagrįstai varžomos. Atsakovo sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjui pateikti prašomą informaciją apie patikrinimą, yra visiškai nemotyvuota.

9. Pareiškėją grąžinus į pareigas, atsakovas turi būti įpareigotas išmokėti jam dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

10. Pareiškėjas Skunde 2 nurodė nesutinkantis su Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 5-V-175 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo “ (toliau – ir Įsakymas2) ir 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 5-TE-207 „Dėl D. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas 3).

11. Pareiškėjas paaiškino, kad jo atžvilgiu buvo atliekamas papildomas patikrinimas dėl jo galimybės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atvykus į pokalbį Imuniteto valdyboje, pareiškėjui buvo įteiktas atsakovo 2020 m. sausio 21 d. sprendimas dėl tyrimo poligrafu atlikimo, kurio tikslas „patikrinti D. Ž. patikimumą ir tinkamumą darbui su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Sutikdamas pasitikrinti poligrafu, pareiškėjas nurodytu laiku 2020 m. sausio 28 d. 9 val. atvyko į nurodytą vietą. Pareiškėjas sutiko bendradarbiauti ir atsakė į visus klausimus. Pokalbio su pareiškėju prieš testų atlikimą metu buvo įvardintos temos ir aptarti pateiktini klausimai, iš ko paaiškėjo, kad tyrimo poligrafu metu bus tiriamos neapibrėžto laikotarpio aplinkybės (nuo 2012 iki 2015 metų). Pareiškėjas prašė laikytis įstatyme apibrėžtų terminų, kurie nustatyti asmens patikimumui ir tinkamumui vertinti, dėl to tyrimas nebuvo tęsiamas.

12. 2020 m. sausio 29 d. prašyme pareiškėjas nurodė, kad pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VTPĮ) 17 straipsnio 2 dalį klausimai gali būti pateikiami tik už pastarųjų 3 metų laikotarpį (20 p.), todėl negalėjo būti klausimų už 2012, 2013 ir 2015 m. Pareiškėjas paprašė: 1) esant reikalingumui pakartotinai kviesti ir tyrimą poligrafu jo atžvilgiu atlikti teisės aktų nustatyta tvarka – įstatymu apibrėžtose ribose; 2) ištirti šiuo prašymu nurodomas aplinkybes ir spręsti dėl atsakovo Imuniteto valdybos pareigūnų veiksmų teisėtumo; 3) pareiškėjo atžvilgiu nutraukti neteisėtus veiksmus. Atsakovas 2020 m. vasario 10 d. atsakymu atsakė į pareiškėjo 2020 m. sausio 29 d. prašymą ir nurodė, jog laiko, kad pareiškėjas atsisakė tęsti tyrimą, todėl tyrimas laikomas baigtu. Pareiškėjas pateikė atsakovui 2020 m. vasario 18 d. pakartotinį prašymą dėl tyrimo poligrafu, į kurį atsakovas pateikė atsakymą, jog 2020 m. vasario 18 d. pakartotinis prašymas nenagrinėtinas ir atsiuntė Įsakymą 2, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Neaišku, kodėl pareiškėjas netirtas dėl aplinkybių, dėl kurių sutiko tirtis (aplinkybių, kurios vyko ne anksčiau nei prieš 3 metus). Poligrafo tyrimo išvada yra tik papildoma informacija ir jokiu būdu negali būti esminė informacija, kuria remiantis panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

13. Įsakyme 2 nėra nurodyta, dėl kokių konkrečių faktinių aplinkybių yra atimamas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. 2020 m. sausio 31 d. specialisto išvada taip pat negali būti laikoma pagrindu iš pareiškėjo atimti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nes joje nustatyta, kad išvada negalima. Negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad taikant VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą ir atliekant tyrimą poligrafu (melo detektoriumi) galima vertinti apskritai visas aplinkybes, kurios turi įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui. Atsakovo 2020 m. sausio 21 d. sprendime dėl tyrimo poligrafu atlikimo nurodyta, kad tyrimas atliekamas vadovaujantis Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Šiuo įstatymo pagrindu asmenys gali būti tiriami sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką. VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatyta, kad „tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“, taigi turi būti laikomasi šioje sąlygoje suformuluoto 3 pastarųjų metų termino, t. y. negali būti nustatomos aplinkybės, kurios vyko anksčiau nei 3 metai. Atsakovas plečiamai aiškina įstatymo nuostatas. Net baudžiamajai ar administracinei atsakomybei atsirasti yra taikomi senaties terminai, todėl netaikant termino pagal VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktą, būtų pažeistas teisinio saugumo ir apibrėžtumo principas. Taip pat negali būti remiamasi aplinkybėmis, kurios jau buvo nustatytos anksčiau kaip prieš 3 metus.

14. Pagal Policijos generalinio komisaro 2009 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 5-V-635 patvirtintos Psichofiziologinio tyrimo taikymo policijos veikloje instrukcijos 8 punktą, tiriamojo nesutikimas, kad būtu taikytas psichofiziologinis tyrimas, negali riboti arba pažeisti jo teisių ir interesų arba sukelti kitų tiriamajam neigiamų padarinių, jei kitaip nenustato Poligrafo naudojimo įstatymas, Taisyklės ar kiti teisės aktai. Tuo tarpu pareiškėjui buvo taikomos neigiamos pasekmės. Pareiškėjui iki šiol nėra žinoma, dėl kokiu aplinkybių iš jo buvo atimtas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Įsakyme 2 tik nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis atsakovo Centrinės specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir CESK) 2020 m. vasario 20 d. posėdžio protokolu Nr. 5‑IL(S)-11(RN) (toliau – ir Protokolas), tačiau šis protokolas pareiškėjui nebuvo pateiktas. Atsakovas tik su atsiliepimu pateikė Protokolą.

15. Vertinant pareiškėjo patikimumo klausimą CSEK, buvo pažeistas VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte įtvirtintas 3 metų apribojimas, nes vertintos aplinkybės, vykusios anksčiau nei prieš 3 metus. Protokole pateikiamos (duomenys neskelbtini). Protokolas grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais, daugeliu atvejų teigiama, kad pareiškėjas „galimai“ atliko tam tikrus veiksmus, o kai kuriais atvejais net neatskleistas išvados turinys, o tik nurodyta, kad išvada paremta disponuojama neviešo pobūdžio informacija dėl pareiškėjo (pvz., (duomenys neskelbtini)). Taip pat neaišku, ar teisėtai panaudoti įrodymai, surinkti taikant kriminalinės žvalgybos priemones, t. y. ar buvo gautos sankcijos jiems rinkti ir leidimai juos panaudoti. (duomenys neskelbtini).

16. Pareiškėjas dėl kai kurių Protokole užfiksuotų epizodų detalizavo, kad (duomenys neskelbtini). Be to, Aprašo 9 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, kai nustatoma, kad skundžiamos pareigūnų veikos padarytos prieš 1 metus arba kitais išvardytais atvejais – 3 metus. Dėl šio tarnybinio patikrinimo yra kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo. (duomenys neskelbtini) Dėl šio epizodo atsakovas priėmė 2020 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 5-TE-280 „Dėl D. Ž. veiksmų įvertinimo“, kuriuo pripažino, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, t. y. pareiškėjas yra baudžiamas kelis kartus už tą patį. (duomenys neskelbtini) Šios aplinkybės nenurodytos ir grindžiamos įslaptintais duomenimis, kurie, kaip vieninteliai, neturėtų būti laikomi įrodymais pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalį. (duomenys neskelbtini) Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas minėto asmens naudai būtų atlikęs kokius nors veiksmus, juo labiau neteisėtus, ko jis ir neatliko. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims (vienai iš jų) nežinoma vien valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija. (duomenys neskelbtini) Baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad CSEK posėdis truko tik 3 valandas, per kurias išnagrinėti dar šeši klausimai, prieš posėdį komisijos nariai nesusipažino su priminiais dokumentais, neišklausė įrašytų pokalbių. Taigi narinėjimas CSEK nebuvo objektyvus. (duomenys neskelbtini).

17. Pareiškėjas dėl Įsakymo 3 pažymėjo, kad jame nurodyta, jog jis buvo priimtas atsižvelgiant į Įsakymą 2, vadovaujantis VTS 72 straipsnio 1 dalies 16 punktu, 76 straipsnio 5 dalimi, Darbo kodekso 65 straipsnio 5 dalimi. Įsakymo 2 2 punkte nustatyta, kad pareiškėjui neleidžiama dirbti dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Taigi akivaizdu, kad Įsakymas 3 atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos priimtas būtent dėl to, jog Įsakymu 2 pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Vien tai, kad Įsakymas 2 yra neteisėtas, yra pagrindas panaikinti Įsakymą 3.

18. VTS 76 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba, pareigūno rašytiniu sutikimu, į žemesnes pareigas. Atsakovas pareiškėjui nepasiūlė jokių kitų pareigų. Atsakovas Įsakymu 2 pareiškėjui panaikino tik leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, t. y. pareiškėjui nebuvo panaikinta teisė dirbti su žemesne slaptumo žyma žymima informacija („Slaptai“, „Konfidencialiai“, „Riboto naudojimo“). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad pareiškėjo Įsakymo 3 priėmimo metu nebūtų buvę kitų pareigų, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Visiškai slaptai“ ar žemesne žyma, reikalavimas, į kurias pareiškėją būtų galima perkelti.

19. Atleidžiant pareiškėją buvo pažeisti VTS įtvirtinti pamatiniai principai (lygiateisiškumas, karjeros principas, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms). VTS 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjui dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, taip pat išmokėti neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjas mano, kad jo atžvilgiu įvyko susidorojimas po to, kai jam žodžiu 2019 m. spalio 27 d. buvo pasiūlyta išeiti į pensiją ir jis nesutiko. Būtent tada pradėta ieškoti priežasčių atleisti pareiškėją iš pareigų. 2019–2020 m. tyrimus ir patikrinimus dėl pareiškėjo atliko atsakovo Imuniteto valdyba, kurios vadovas E. J. iš karto po pareiškėjo nušalinimo nuo Kauno AVPK vadovo pareigų buvo paskirtas laikinai eiti šias pareigas ir vėliau pretendavo jas užimti.

20. Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas dėl Skundo 1 nurodė, kad nesutinka su pareiškėju, jog jis negalėjo būti nušalintas nuo pareigų, nes jam nėra uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas, nes atliekamas papildomas patikrinimas savaime suponuoja draudimą asmeniui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pagal teismų praktiką draudimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra imperatyvi pradėto papildomo patikrinimo pasekmė, įtvirtinta įstatyme ir nereikalaujanti atskiro įforminimo. Paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens vertinimas (sprendimas), kad asmuo negali atlikti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, nereikalauja atskiro tvarkomojo veiksmo, bet suponuoja jo kitus veiksmus – asmens perkėlimą į kitas pareigas arba nušalinimą nuo pareigų. Visi šie klausimai gali būti išspręsti vienu dokumentu – šiuo atveju Įsakymu dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų. Pareiškėjo pareigybės aprašymo 7.27 punkte nustatyta, kad Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) atsako už įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimą apskrities mastu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, eidamas Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, yra asmuo, rengiantis įslaptintą informaciją ir vykdantis užduotis, tiesiogiai susijusias su įslaptinta informacija, jis neturi objektyvių galimybių eiti Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigų nei visa apimtimi, nei vykdyti kurias nors atskiras šios pareigybės funkcijas, nes tai galimai keltų grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir (arba) trikdytų įstaigos veiklą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo būti perkeltas į kitas pareigas arba būti nušalintas nuo pareigų.

22. Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, asmuo gali būti perkeltas tik į pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas. Tačiau Kauno AVPK nėra tokių statutinių valstybės tarnautojų pareigų, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taigi, pareiškėjas privalėjo būti nušalintas.

23. Pareiškėjas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu buvo nušalintas nuo 2019 m. lapkričio 4 d., t. y. nuo tos dienos, kurią pareiškėjas turėjo grįžti į tarnybą iš atostogų vaikui prižiūrėti. Sprendimo priėmimo dieną atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie būsimas pateisinamas pareiškėjo neatvykimo į darbą priežastis (sergančio šeimos nario slaugą) bei pareiškėjo ketinimą pratęsti atostogas vaikui prižiūrėti. Pareiškėjo prašymas dėl atostogų vaikui prižiūrėti pratęsimo buvo gautas tik 2019 m. spalio 31 d., todėl pareiškėjui buvo suteiktos atostogos vaikui prižiūrėti nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki vaikui sukaks dveji metai. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tol, kol pareiškėjas buvo tikslinėse atostogose vaikui prižiūrėti, Įsakymas dėl jo nušalinimo nuo pareigų laikytinas suspenduotu.

24. Atsakovas nesutinka, kad jis pareiškėjui pateikė tik formalų atsakymą į jo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą, policijos įstaigoje gautą 2019 m. lapkričio 21 d., grąžinti jį į pareigas nuo 2019 m. gruodžio 1 d. ar kitos suderintos datos. Pareiškėjo prašyme aiškiai neatskirti jo reikalavimai, todėl policijos įstaiga neturėjo galimybės tinkamai, nerizikuodama pažeisti pareiškėjo teisės į aptariamą socialinę garantiją, išnagrinėti pareiškėjo prašymo dalies dėl jam suteiktų atostogų vaikui prižiūrėti nutraukimo. Pareiškėjui buvo pateiktas išsamus ir motyvuotas atsakymas, kuriame aiškiai išdėstyta, kad pagal pareiškėjo prašymo kontekstą nėra aišku, ar jis išreiškė prašymą grįžti iš vaiko priežiūros atostogų joms nepasibaigus, t. y. jas nutraukti, ar tik teoriškai domisi galimybėmis sugrįžti (atsižvelgiant į nušalinimo aplinkybes), todėl buvo paaiškinta, kad dėl šios priežasties prašymas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir sprendimas negali būti priimtas.

25. Atsakovas dėl sprendimo atsisakyti suteikti informaciją paaiškino, kad Įsakyme aiškiai nurodytos pareiškėjo nušalinimo priežastys, t. y. pradėtas papildomas tikrinimas, tiksliai nurodytos įstatymų nuostatos, kurios yra nušalinimo teisinis pagrindas. Nei Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 3 dalis, nei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 ar 18 straipsniai nereikalauja, kad paslapčių subjektas informuotų apie priežastis, dėl kurių yra pradėtas papildomas patikrinimas. Jokio teisinio pagrindimo neturi pareiškėjo argumentai, kad prieš priimant atitinkamus sprendimus, jam turėjo būti sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus, nes joks nagrinėjamam ginčui aktualus teisės aktas nenustato paslapčių subjektui, jo įgaliotam asmeniui ar tikrinančiai institucijai tokios pareigos, kaip ir nenustato asmeniui tokios teisės. Teisė inicijuoti papildomų paaiškinimų bei dokumentų pateikimą yra suteikta tikrinančiai institucijai, o ne tikrinamajam.

26. Atsakovas dėl kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo paaiškino, kad pareiškėjo pokalbis įvyko (2019 m. vasario 26 d.) su Policijos generalinio komisaro pavaduotoju, teisės aktų nustatyta tvarka atlikusiu Policijos generalinio komisaro funkcijas, E. Š.. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada surašyta 2019 m. vasario 27 d. Pareiškėjas su tarnybinės veiklos vertinimo išvada pasirašytinai susipažino 2019 m. vasario 28 d. Aprašo 51 punkte nustatyta, kad pareigūnų, kuriems įstatymuose nustatytais atvejais taikoma rotacija, paskutinis jų kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas turi būti atliktas ne vėliau, kaip likus 4 mėnesiams iki jų tarnybos, einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tarnybos, einant Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaiga buvo 2020 m. kovo 18 d., vadovaujantis minėta norma, jo 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimas privalėjo būti atliktas iki 2019 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjui pasinaudojus teise į atostogas vaikui prižiūrėti, posėdis neįvyko. Pareiškėjui paaiškinta, kad nepaisant šių aplinkybių, vadovaujantis Aprašo 51 punktu, jo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas už 2018 m. turi būti atliktas ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki jo tarnybos, einant Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, laikotarpio pabaigos, t. y. ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 18 d. Taip pat paaiškinta, kad, vadovaujantis Aprašo 22 punktu, apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą komisijoje jis bus informuotas atskiru raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios, bei, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo iki 2019 m. lapkričio 2 d., jam pasiūlyta nurodyti jam priimtiną tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio datą (darbo dienomis), bet ne vėlesnę kaip 2019 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie paskirtą posėdžio datą ir turėjo pakankamai laiko jam pasirengti, tačiau į 2019 m. lapkričio 5 d. posėdį neatvyko.

27. Atsakovas nesutiko, kad vertinimo komisijos posėdis turėjo būti atidėtas. Pareiškėjui neatvykus į vertinimo komisijos posėdį, vertinimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad paskirta posėdžio data pareigūnui buvo pranešta iš anksto, bei į tai, kad posėdis kartą jau buvo atidėtas, taip pat bendrą pareigūno elgesį pagal protingo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, turėjo teisę spręsti, kad pareiškėjo neatvykimo priežastys nėra svarbios. Aprašo 26 punktas nustato tik bendros taisyklės, nustatytos Aprašo 23 punkte, išimtį, t. y. tai, kad, atidėjus vertinimo komisijos posėdį dėl svarbių priežasčių, netaikomas balandžio 10 dienos terminas, bet ne pareiga atlikti pareigūno, kuriam įstatymuose nustatytais atvejais taikoma rotacija, paskutinį kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą ne vėliau, kaip likus 4 mėnesiams iki jo tarnybos, einant atitinkamas pareigas, laikotarpio pabaigos. Nepriklausomai nuo svarbių aplinkybių buvimo, pareigūno, kuriam taikoma rotacija, kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas, vadovaujantis Aprašo 51 punktu, privalo būti atliktas ne vėliau, kaip likus 4 mėnesiams iki jo tarnybos, einant šias pareigas, pabaigos. Atsakovas tinkamai vykdė jam tenkančią pareigą dėl Išvados įteikimo pareiškėjui, tačiau jos pareiškėjui įteikti nepavyko dėl jo paties veiksmų, sąmoningo vengimo gauti jam adresuojamą korespondenciją.

28. Atsakovas dėl rotacijos paaiškino, kad Policijos departamente 2019 m. gruodžio 2 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti rotacijos komisijos posėdį tuo pagrindu, kad dar nėra išnagrinėtas jo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymas. Sprendimas atidėti rotacijos komisijos posėdį nebuvo priimtas ir posėdis įvyko paskirtą dieną. Pareiškėjas į posėdį neatvyko. Rotacijos komisija priėmė siūlymus, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nepratęsti pareigūno tarnybos einamose ratuojamose pareigose (nes, atsižvelgiant į pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, kitoks siūlymas negalėjo būti priimtas), papildomai pateikti pareigūnui aktualų rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą, paskirti kitą rotacijos komisijos posėdį ir siūlyti jo datą, bet ne vėlesnę kaip 2019 m. gruodžio 16 d., pasirinkti pareigūnui. 2019 m. gruodžio 12 d. el. paštu buvo gautas pareiškėjo įgalioto atstovo, advokato D.

P., pranešimas, kad pareiškėjui priimtina rotacijos komisijos posėdžio data yra 2019 m. gruodžio 16 d. Todėl pareiškėjo teiginys, kad į pareiškėjo prašymą nebuvo atsižvelgta ir klausimas dėl jo tolesnės tarnybos išspręstas šio posėdžio metu, jam nedalyvaujant, yra nepagrįstas. T. y. klausimas dėl pareiškėjo tolesnės tarnybos iš esmės nebuvo išspręstas, o buvo perkeltas į kitą rotacijos komisijos posėdį. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasirinktą posėdžio datą, kitas rotacijos komisijos posėdis įvyko 2019 m. gruodžio 16 d.

Posėdžio metu svarstytas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo į kitas lygiavertes rotuojamas pareigas pagal pateiktą sąrašą. Pareiškėjas patvirtino, kad sąrašą yra gavęs, tačiau prašė dar kartą atidėti posėdį. Pasak atsakovo, rotacijos komisija konstatavo, kad pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūra yra baigta, jo tarnybinė veikla už 2018 m. įvertinta „patenkinamai“, rotacijos komisija nevertina pareigūnų tarnybinės veiklos, tik atsižvelgia į tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, spręsdama klausimą dėl tolesnės tarnybos rotuojamose pareigose.

Rotacijos komisija nusprendė neatidėti rotacijos komisijos posėdžio pareigūno prašymu ir jo nurodytais pagrindais, tačiau stabdyti rotacijos procedūrą iki papildomo patikrinimo pabaigos. Toks rotacijos komisijas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 3 dalį bei Aprašo nuostatas.

29. Atsakovas dėl neišmokėto darbo užmokesčio nurodė, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. sausio 6 d. jo prašymu buvo suteiktos tikslinės atostogos vaikui prižiūrėti. Šių tikslinių atostogų metu pareiškėjas įgijo darbuotojo, esančio atostogose vaikui prižiūrėti, teises ir pareigas bei socialines garantijas. Darbuotojams, esantiems tikslinėse atostogose vaikui prižiūrėti, nėra mokamas darbo užmokestis, todėl pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.

30. Atsakovas dėl pareiškėjo Skundo 2 pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymas Nr. 5-TE-749 „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“ buvo priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei atsižvelgiant į Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininko, atliekančio Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko pareigas, Ž. B. 2019 m. spalio 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5‑PR2‑2459 „Dėl nustatytų aplinkybių apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) D. Ž. asmenines dalykines savybes, veiklą, ryšius, kurie kelia abejonių dėl pastarojo patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija“.

31. Pareiškėjo argumentai, kad jam turėjo būti sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus, savo poziciją ir pan., neturi teisinio pagrindimo, nes joks nagrinėjamam ginčui aktualus teisės aktas nenustato paslapčių subjektui, jo įgaliotam asmeniui ar tikrinančiai institucijai tokios pareigos, kaip ir nenustato tikrinamam asmeniui tokios teisės. Policijos departamento Imuniteto valdyba, vadovaudamasi VTPĮ 18 straipsnio 5 dalimi, 2019 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 5-S-12616 įteikė pareiškėjui kvietimą atvykti į Policijos departamento Imuniteto valdybą pokalbiui bei paaiškinimo pateikimui.

32. Pareiškėjui buvo asmeniškai įteiktas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. sausio 21 d. sprendimas Nr. 5-IL-1103 „Dėl tyrimo poligrafu atlikimo“, priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi ir Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Pareiškėjas raštu patvirtino savo sutikimą tirtis poligrafu. Tačiau ikitestinio pokalbio, vykusio 2020 m. sausio 28 d., metu pareiškėjas tęsti tyrimą atsisakė, nurodydamas, kad jo metu negali būti aptariamos aplinkybės, kurios yra senesnės nei trejų metų.

Policijos departamente 2020 m. sausio 30 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame išdėstytas reikalavimas, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, klausimus teikti tik dėl tų aplinkybių, kurios buvo ne anksčiau nei prieš trejus metus. Policijos departamento 2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. 5-S-2062 „Dėl 2020-01-30 prašymo“ pareiškėjui motyvuotai atsakyta, kad jo reikalavimas negali būti tenkinamas, o pareiškėjo pakartotinį prašymą, gautą Policijos departamente 2020 m. vasario 19 d., Policijos departamento 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. 5-S-3637 „Dėl pakartotinio prašymo“ nagrinėti atsisakyta.

VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nenustatyta, kad tikrinimą atliekančios institucijos gali vertinti tik tas aplinkybes, kurios buvo ne anksčiau kaip prieš 3 metus. Šis terminas reiškia, kad tikrinimą atliekančiai institucijai nusprendus, jog asmuo dėl asmeninių ir dalykinių savybių yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija, kitas to paties asmens kandidatūros patikrinimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip po 3 metų. Tokia pozicija atitinka Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos išaiškinimą. Administracinio ir baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis nėra analogiška Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytiesiems suvaržymams.

Pasinaudojus Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta teise atsisakyti tęsti tyrimą, jis laikomas baigtu. Specialisto išvada surašyta 2020 m. sausio 31 d., joje konstatuota, kad išvada negalima – nustatyti, ar tiriamasis sakė tiesą ar netiesą, atsakydamas į užduotyje pateiktus klausimus, negalima, nes tiriamasis ikitestinio pokalbio metu savo iniciatyva nutraukė tyrimą. Ši išvada nėra ginčijamų sprendimų pagrindas. Atitinkamas tikrinamojo elgesys yra vertinimo kriterijus pagal aktualią teismų praktiką.

Pareiškėjas turėjo realią galimybę paneigti bet kokias abejones dėl jo tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, tačiau atitinkamų veiksmų nesiėmė.

33. CSEK, įvertinusi papildomo patikrinimo metu surinktus duomenis, padarė išvadą, kad jie „kelia pagrįstų abejonių dėl pareigūno D. Ž. patikimumo ir lojalumo, taip pat tolesnio jo darbo su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, nes D. Ž. yra linkęs nesilaikyti teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir taisyklių, palaiko ryšius su prieštaringos reputacijos asmenimis, to teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai nedeklaruoja, dėl ko kyla pagrįstų abejonių, kad tokius savo ryšius jis slepia, kas kelia grėsmę jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“. Vertinant asmens patikimumą ir tinkamumą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, visiškai neturi reikšmės tai, ar asmuo atskleidė jam patikėtą informaciją subjektams, kurie neturi tokios teisės, ar realizavo ją netinkamai. Taip pat neturi reikšmės ankstesni asmens tarnybinės veiklos vertinimai, apdovanojimai ar pan. Įsakymas dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija priimtas Protokole išdėstytomis aplinkybėmis. Protokolas yra sudėtinė įsakymo dalis. Papildomo tikrinimo metu pareiškėjas dėl tiriamų aplinkybių buvo apklausiamas tyrimą atlikusiame padalinyje, taip pat tiriamos aplinkybės pareiškėjui buvo pristatytos tyrimo poligrafu metu, dėl jų pareiškėjui buvo pateikiami klausimai ikitestinio pokalbio metu. Protokolas pareiškėjui išsiųstas Policijos departamento 2020 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 5-S-4758 „Dėl išrašo siuntimo“. Taigi sprendimo motyvai pareiškėjui turėjo būti suprantami ir žinomi.

34. Teismų praktikoje pasisakoma, kad netekus specialiosios teisės, susijusios su pareiškėjo tiesioginių pareigų atlikimu, atsakovas pasirinkimo teisės atleisti ar neatleisti pareiškėjo neturi, įstatyme imperatyviai įtvirtinta atleidimo diena – kita diena po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio (kurios) pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Todėl panaikinus pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir konstatavus aplinkybę, kad nėra pareigybių, kurioms nenumatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atsakovas gali ir turi priimti įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas taip pat yra pripažįstamas pagrindu panaikinti teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima kitomis slapumo žymomis „Slaptai“, „Konfidencialiai“, „Riboto naudojimo“ pagal aktualią teismų praktiką.

II. 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinę bylą nutraukė dėl šių pareiškėjo skundo reikalavimų: 1) dėl reikalavimo panaikinti Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymą „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“; 2) dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvadą; 3) dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio; 4) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją D. Ž. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas; 5) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2018 metus procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 6) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. tarnybos rotacijos procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti tarnybos rotacijos procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 7) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui D. Ž. atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“; kitą pareiškėjo D. Ž. skundo dalį atmetė. Taip pat teismas priteisė iš pareiškėjo į teismo specialiąją sąskaitą liudytojui išmokėtų 18,43 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

36. Teismas dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų ir Įsakymo 1 apskundimo termino pažymėjo, kad sprendimas nušalinti pareiškėją nuo pareigų buvo priimtas 2019 m. spalio 30 d. Iš 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad atsakovo darbuotojai tą pačią dieną buvo nuvykę į pareiškėjo gyvenamąją vietą įteikti pranešimo apie nušalinimą nuo pareigų, tačiau durų niekas neatidarė, o kitą dieną apie 10.00 val. pareiškėją rado namuose. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. S. (kuri kartu su kolega buvo nuvykusi pas pareiškėją) parodė, kad su pareiškėju kalbėjo tarpduryje, pareiškėjui paaiškino, kokį sprendimą nori jam įteikti, tačiau pareiškėjas atsisakė jį priimti nurodęs, kad priims, kai grįš į tarnybą. Pareiškėjas paaiškino, kad iš žiniasklaidos tuo metu žinojo apie jo nušalinimą nuo tarnybos. Teismo vertinimu, pareiškėjas realiai supažindintas su sprendimu buvo 2019 m. spalio 31 d., tik nuo jo paties valios priklausė, kad pasirinko nepriimti sprendimo, todėl terminas sprendimui apskųsti skaičiuotinas būtent nuo šios datos ir jis pasibaigė 2019 m. gruodžio 1 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas, tuo metu, kai kreipėsi į teismą (2019 m. gruodžio 19 d.), jau buvo praleidęs terminą skundui pateikti. Pareiškėjas svarbių priežasčių terminui atnaujinti nenurodė, rėmėsi tuo, kad sprendimą gavo tik 2019 m. gruodžio 5 d. Tai pat pareiškėjas termino atnaujinti neprašė, svarbių praleidimo priežasčių nenurodė, tačiau vertindamas kontekstą, teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atsisakė sprendimą priimti, nėra svarbi priežastis, dėl kurios galėtų būti atnaujintas terminas skundui pateikti. Atsižvelgęs į tai, kas buvo išdėstyta, teismas nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą 1, taip pat dėl susijusio išvestinio reikalavimo grąžinti pareiškėją į pareigas (Skundo 1 reikalavimas), atitinkamai teismas netenkino reikalavimo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui dėl jo neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (Skundo 1 apimtyje).

37. Teismas, pasisakydamas dėl nušalinimo pagrindų, nurodė, kad nepaisant to, jog dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą 1 ši administracinė byla nutraukta, siekdamas įtikinamo teismo sprendimo, pasisakys ir dėl pareiškėjo argumentų iš esmės. Teismas pažymėjo, kad nors Įsakyme 1 nėra atskirai nurodyta, kad dėl papildomo patikrinimo uždraudžiama dirbti ir/ar susipažinti su įslaptinta informacija, tačiau tai aišku iš jo turinio. Dėl papildomo tikrinimo kyla privalomos pasekmės; uždraudimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat perkėlimas į kitas pareigas arba nušalinimas nuo pareigų yra imperatyvi tokio pradėto patikrinimo pasekmė. Vien tai, kad tekste atskirai nėra nurodyta, jog pareiškėjui uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nereiškia, kad atsakovas nesilaikė tokios pareigos. Be to, tai akivaizdu iš fakto, kad pareiškėjas nušalinamas nuo pareigų. Taigi nors Įsakymas 1 formos požiūriu nėra preciziškas, jo adresatui turėjo būti aiški jo esmė, t. y., kad dėl pradėto papildomo patikrinimo yra uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, todėl pareiškėjas yra nušalintas nuo pareigų. Teismas iš pareiškėjo pareigybės aprašymo 6.3 punkto nustatė, kad jame nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Pareiškėjo pareigybės aprašyme, be kita ko, 7.27 punkte nustatyta, kad Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) atsako už įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimą apskrities mastu, ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, eidamas Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, yra asmuo, rengiantis įslaptintą informaciją ir vykdantis užduotis tiesiogiai susijusias su įslaptinta informacija, pareiškėjas neturėjo galimybių eiti Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigų nei visa apimtimi, nei vykdyti kurias nors atskiras šios pareigybės funkcijas, nes tai galimai keltų grėsmę įslaptintos informacijos saugumui ir (arba) trikdytų įstaigos veiklą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas privalėjo būti perkeltas į kitas pareigas arba būti nušalintas nuo pareigų.

38. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo perkelti jį į kitas laisvas pareigas, nes toks klausimas nebuvo sprendžiamas ir jam tai nebuvo pasiūlyta, nustatė, kad, atsakovo teigimu, laisvų statutinių pareigybių, kurioms nebūtų taikomas galimybės dirbti su slapta informacija reikalavimas, pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų metu nebuvo, taip pat jų nebuvo ir vėliau. Visgi VTS ir Valstybės tarnybos įstatymas numato skirtingus pagrindus patekimui į tarnybą, t. y. valstybės tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimui. VTĮ nenumato pagrindo tarnybos santykiams atsirasti tuo pagrindu, kad asmeniui, dirbančiam pagal VTS, uždraudžiama dirbti su slapta informacija. Teismas laikė, kad VTS numato specialią garantiją pareigūnui, kuri ir taikoma VTS reguliavimo ribose, t. y. VTS negali numatyti pagrindų valstybės tarnautojo statusui įgyti, nes tokių santykių nereguliuoja. VTPĮ taip pat nereguliuoja santykių dėl tarnybos santykių atsiradimo ir jo 17 straipsnio 8 dalies norma negali būti aiškinama, kaip sukurianti naują pagrindą valstybės tarnybos santykiams atsirasti. Teismas įvertino, kad esminis klausimas, kuris yra sprendžiamas dėl nušalinimo nuo pareigų dėl papildomo patikrinimo, yra rizikos slaptai informacijai pašalinimas. Šioje stadijoje nėra vertinami ir nušalinamojo paaiškinimai. Būtų nepateisinama, jeigu rizika informacijos saugumui nebūtų pašalinta, o būtų sprendžiami klausimai, susiję su asmens garantijomis būti perkeltam į kitas pareigas, kas gali. Taigi, klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo galėjo būti sprendžiamas ir atskirai, be rizikos informacijos saugumui. Pareiškėjas nereiškė noro būti perkeltam į valstybės tarnautojo pareigas, nesidomėjo laisvomis pareigybėmis ir galimybėmis jose dirbti. Dėl aptartų motyvų teismas pareiškėjo reikalavimą dėl Įsakymo 1 panaikinimo pripažino nepagrįstu iš esmės.

39. Teismas, pasisakydamas dėl atsisakymo grąžinti pareiškėją į pareigas po nušalinimo (dėl atitinkamos Sprendimo dalies teisėtumo), nustatė, kad iš 2019 m. gruodžio 4 d. (Sprendimo) atsakymo yra akivaizdu, jog juo buvo atsisakyta grąžinti pareiškėją į pareigas, nuo kurių jis buvo nušalintas. Atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, neturėjo pagrindo grąžinti jį į pareigas, nes papildomas patikrinimas nebuvo baigtas (o tai ir buvo nušalinimo pagrindas). Būtent tokias aplinkybės atsakyme ir nurodė atsakovas. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 6 d. įsakymu buvo išleistas atostogų vaikui prižiūrėti iki vaikui sukaks 2 metai ir į tai buvo atsižvelgta teikiant atsakymą. Šiuo atveju tai, kad atsakymo motyvacijoje atsakovas nurodė, kad prašymas nėra aiškus, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė grąžinimui į pareigas. Pareiškėjas vėliau, 2019 m. gruodžio 30 d. pateikė prašymą dėl atostogų vaiko priežiūrai nutraukimo ir 2020 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 5TE-13 pareiškėjui vaiko priežiūros atostogos nuo 2020 m. sausio 6 d. buvo nutrauktos. Pareiškėjas nesiskundžia tuo, kad jo interesus pažeidė vėlyvesnis vaiko priežiūros atostogų nutraukimas. Atsakovas turėjo teisę ir pareigą reaguoti į paaiškėjusias aplinkybes dėl galimo pareiškėjo nepatikimumo ir kuo greičiau imtis priemonių, kad pareiškėjas negalėtų susipažinti su įslaptinta informacija ir būtų išvengta neigiamų pasekmių. Šiuo atveju nėra svarbi aplinkybė, kad tam tikrą nušalinimo nuo pareigų laiką pareiškėjas buvo vaiko priežiūros atostogose. Pagal VTPĮ 17 straipsnio 8 dalį uždraudimas susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija yra imperatyvi papildomo patikrinimo pasekmė, kaip ir nušalinimas nuo pareigų. Pareiškėjas nenurodė, kuo tokia situacija pažeidė jo interesus. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, nustatė, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovo 2019 m. gruodžio 4 d. atsakymą, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėją į pareigas. Teismas nurodė, kad netenkinus reikalavimo grąžinti pareiškėją į pareigas, netenkinamas ir reikalavimas priteisti išmoką už priverstinę pravaikštą (Skundo 1 ribose, t. y. už laikotarpį iki atleidimo iš tarnybos).

40. Teismas, pasisakydamas dėl informacijos teikimo ir su tuo susijusios Sprendimo dalies, pažymėjo, kad nušalinimas nuo pareigų yra privaloma papildomo patikrinimo pasekmė. Šioje stadijoje nėra vertinami pareiškėjo paaiškinimai. Procedūra yra skirta kuo greičiau neutralizuoti informacijos apsaugojimo riziką, kylančią dėl asmens galimo patikimumo trūkumo. Papildomo patikrinimo metu nagrinėjama, ar iš tiesų yra pagrindas asmeniui panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taigi priimant sprendimą dėl nušalinimo nėra privaloma gauti nušalinamo asmens paaiškinimus.

Teismas priminė, kad iš Įsakymo 1 turinio iš esmės buvo aiškus nušalinimo pagrindas, t. y. pradėtas papildomas patikrinimas dėl pareiškėjo ryšių, veiklos ir dalykinių savybių, kurios kelia abejonių. Teisės aktai nenumato, kad asmeniui turėtų būti detaliai atskleisti faktai, sudarantys pagrindą jį nušalinti nuo pareigų. Būtent papildomo patikrinimo metu yra aiškinamasi, ar tokie faktai egzistuoja ir taip pradedama nauja procedūra, kurioje pareiškėjas turi tam tikras teises ir pareigas, ir dėl kurios rezultatų šioje byloje vyksta ginčas.

Iš Skundo 2 argumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas dar iki skundo teismui pateikimo (2019 m. gruodžio 16 d. raštu) buvo tuo klausimu kviestas į pokalbį atsakovo Imuniteto valdyboje. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl galimybės pateikti paaiškinimus labiau susiję su papildomo patikrinimo procedūra ir jos rezultatu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios informacijos apie patikrinimo pagrindą ir eigą nori gauti iš atsakovo. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad iš esmės jį tenkintų 2019 m. spalio 30 d. tarnybinio pranešimo, kurio pagrindu buvo pradėtas papildomas patikrinimas, pateikimas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 18 d. prašyme nesuformulavo prašymo pateikti šį tarnybinį pranešimą, taip pat nekonkretizavo, kokių kitų duomenų reikalauja (reikalavo nurodyti nušalinimo nuo pareigų teisinį ir faktinį pagrindą). Atsakovas 2019 m. gruodžio 4 d. rašte (Sprendime) dar kartą pakomentavo Įsakyme 1 nurodytus pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų pagrindus. Taigi, iš esmės adekvačiai atsakė į pareiškėjo paklausimą, minėto tarnybinio pranešimo nepateikė, nes pareiškėjas jo ir neprašė, iš jo prašymo turinio nebuvo aišku, kad jis siekia gauti būtent šį dokumentą.

Pareiškėjui iš šios bylos prieinama medžiaga, susijusi su papildomu patikrinimu, taigi tokio pareiškėjo reikalavimo aktualumas yra pasibaigęs. Taip pat atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, teikdamas 2020 m. gruodžio 4 d. atsakymą, būtų pažeidęs pareiškėjo interesus. Teismas apibendrino, kad šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti Sprendimą, taip pat pagrindo tenkinti su tuo susijusius pareiškėjo reikalavimus (įpareigoti atsakovą pateikti pareiškėjui duomenis apie pareiškėjo D.

Ž. atžvilgiu atliekamą (ar atliktą) leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pirminį ir papildomą patikrinimą, t. y. duomenis apie tokio patikrinimo eigą ir rezultatus, taip pat nurodyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija atėmimo ar ribojimą faktinį ir teisinį pagrindą).

41. Teismas, pasisakydamas dėl tarnybinės veiklos vertinimo, pirmiausia pažymėjo, kad pareiškėjas remiasi tuo, kad nebuvo atliktas jo vertinamasis pokalbis, o Vertinimo išvada yra nemotyvuota, tuo tarpu atsakovas paaiškino, jog pareikėjo vertinamasis pokalbis įvyko 2019 m. vasario 26 d., buvo surašyta ir pasirašyta vertinimo išvada, su ja supažindintas pareiškėjas, kuris pastabų neteikė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. Š. patvirtino, kad su pareiškėju vertinimo pokalbis vyko 2019 m. vasario 26 d. ryte tarp 8 ir 9 val., paaiškino, kad buvo kalbama apie veiklos organizavimo problemas Kauno AVPK (suirusią statutinę struktūrą, vadovo siekį tiesiogiai dalyvauti atskiruose tyrimuose), rastų šovinių epizodą Kauno AVPK, taip pat įvertintas atliktas psichologinės situacijos Kauno AVPK įvertinimas. Aplinkybę, kad buvo atliekami psichologinio klimato vertinimai, patvirtina ir atsakovo į bylą su 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinimais pateiktos tokių tyrimų pažymos (minėtų paaiškinimų 14 priedas). Pareiškėjas teismo posėdžio metu neneigė, kad buvo atvykęs į pokalbį, tačiau, pasak jo, pokalbis truko labai trumpai, nes E. Š. turėjo skubiai išvykti. Teismas įvertino, kad ta aplinkybė, jog prieš tai (7.30–8.15 val.) E. Š. buvo susitikęs su kitu asmeniu (kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 2 d. pateiktų paaiškinimų ir jų priedų), nepaneigia, kad vėliau vyko pokalbis su pareiškėju. Teisės aktai nenustato, kiek laiko turi vykti vertinimo pokalbis, taip pat išsamaus jo turinio. Teismas įvertino, kad aptarti įrodymai – pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. pasirašytinas susipažinimas su vertinimo išvada, liudytojo E. Š. parodymai, paties pareiškėjo paaiškinimai, kad buvo atvykęs į pokalbį, rodo, kad vertinimo pokalbis įvyko. Vertinimo išvadoje nurodyti vertinimo kriterijai ir glaustai nurodyti motyvai, kodėl pareiškėjo veikla kai kuriais aspektais vertinama kritiškai, ypatingai tinkamumas eiti pareigoms ir kvalifikacija. Pareiškėjas nenurodė, su kokias konkrečiais vertinimo rodikliais nesutinka. Taigi, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad vertinimo išvada nemotyvuota.

42. Teismas dėl vertinimo komisijoje (dėl pasiūlytos datos vertinimui) nustatė, kad pareiškėjas teigė, jog iš pradžių atsakovas jam 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu leido pasirinkti vertinimo komisijoje datą iki 2019 m. lapkričio 18 d, pateikė dokumentą, kuriame nurodyta būtent tokia data, tačiau teismas iš šio dokumento metaduomenų nustatė, jog jis neturi datos ir numerio, nėra pasirašytas. Tuo tarpu atsakovas pateikė 2019 m. rugsėjo 20 d. el. dokumento Nr. 5-S-8916 kopiją, kuriame nurodyta, kad siūloma pasirinkti vertinimo datą iki 2019 m. lapkričio 1 d.

Pareiškėjui išsiųstas 2019 m. spalio 11 d. raštas, kuriame nurodyta, kad jo vertinimas vyks 2019 m. lapkričio 5 d. Tuo tarpu pareiškėjas 2019 m. spalio 21 d. rašte nurodė, kad pageidautų būti vertinamas 2019 m. lapkričio 18 d., nes į tarnybą planuoja grįžti 2019 m. lapkričio 4 d. ir turės susipažinti su darbo organizavimu jam nesant, naujais teisės aktais. Teismas laikė, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl ko vertinimas negalėjo būti atliktas 2019 m. lapkričio 5 d., nėra svarbios, nes buvo numatyta veiklą vertinti už praėjusį (2018 m.) laikotarpį, o ne už tą, kurį pareiškėjas buvo vaiko priežiūros atostogose.

Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė (vaiko slaugymas) negalėjo būti iš anksto suplanuota ir paaiškėjo jau vėliau. Tuo tarpu atsakovas pateikia svarius argumentus, kad pagal Aprašo 51 punktą pareiškėjo, kaip rotuojamose pareigose esančio pareigūno, vertinimas turėjo būti atliktas iki 2019 m. lapkričio 18 d. Taigi teismas padarė išvadą, kad atsakovas vertinimo komisijoje datą (2019 m. lapkričio 5 d.) paskyrė pagrįstai. Teismas, patardamas galimybę vertinti pareiškėją komisijoje 2019 m. lapkričio 5 d., nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo tarnybos, einant Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaiga yra 2020 m. kovo 18 d., vadovaujantis Aprašu, jo 2018 m. tarnybinės veiklos vertinimas privalėjo būti atliktas iki 2019 m. lapkričio 18 d.

Teismo vertinimu, Aprašo 51 punkte nustatytas terminas nėra naikinamasis, t. y. jį praleidus nebūtų laikoma, kad vėliau vertinimo procedūra negalėtų būti atliekama. Tuo tarpu Aprašo 26 punktas įsakmiai reikalavo, kad tiesioginiam vadovui įvertinus tarnybinę veiklą „patenkinamai“, komisijos posėdyje dalyvautų pareigūnas, kurio veikla yra vertinama. Tuo atveju, kai pareigūnas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas. Aiškindamas Aprašo 26 punkto nuostatą, kad netaikomi 23 punkte nustatyti terminai, teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad atskirai nepaminėjus 51 punkto, reikia laikyti, kad jame nustatyti terminai vis tiek turėtų būti taikomi.

Sistemiškai aiškinant Aprašo 26 punkto normą matyti, kad yra nustatytas imperatyvus reikalavimas tam tikrais atvejais pareigūnui dalyvauti vertinime komisijoje, ir numatyta, kad dėl svarbių priežasčių posėdis atidedamas, taip pat išsprendžiama situacija su dėl atidėjimo galimai atsirandančiais prieštaravimais dėl vertinimo terminų (nurodyta, kad 23 punkte nurodyti terminai netaikomi). Būtent 23 punktas nustato vertinimo terminus, įskaitant ir tai, kad pateikiama nuoroda į termino taikymą specialiu atveju (51 punkte). Teismas laikė, kad nuostata dėl terminų netaikymo apima visus atvejus, kai reikia atidėti posėdį, nes kitaip reikėtų laikyti, jog prieštaravimas tarp posėdžio atidėjimo ir vertinimo termino 51 punkte nurodytu atveju lieka neišspręstas.

Teismas iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 4 d. SMS žinute iš tarnybinio mobilaus telefono informavo Kauno AVPK viršininko pavaduotoją apie nedarbingumą nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 8 d., taip pat apie nedarbingumą 2019 m lapkričio 5 d. iš minėto telefono SMS žinute informavo ir Personalo administravimo valdybos 1-ojo skyriaus vedėją. Atsakovas iš esmės neginčija, kad pareiškėjo nedarbingumas dėl šeimos nario slaugymo gali būti svarbi priežastis.

Dėl aplinkybės, kad 2019 m. lapkričio 5 d., kai vyko vertinimas komisijoje, pareiškėjas slaugė šeimos narį, ginčo nėra. Teismas laikė, kad komisijos posėdis turėjo būti atidėtas ir įvykdytas Aprašo 26 punkte nustatytas reikalavimas pareigūnui dalyvauti vertinime komisijoje. Aprašo 26 punkte numatytas pareigūno dalyvavimas vertinimo komisijoje metu nėra savitikslis ir yra vienas iš pagrindinių elementų, kuris užtikrina pareiškėjo teisę būti išklausytam. Toks trūkumas negali būti vertinamas kaip formalus, neturėjęs įtakos sprendimo priėmimui.

Teismas įvertino, kad atsakovas netinkamai atliko vertinimą komisijoje 2019 m. lapkričio 5 d.

43. Teismas, pasisakydamas dėl termino apskųsti Vertinimo išvadą, nustatė, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog jo vertinimas komisijoje turi vykti 2019 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjas tą pripažįsta. Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad pareiškėjui personalo ir administravimo valdybos 1-ojo skyriaus vedėjas D. K. 2019 m. lapkričio 8 d. siūlė lapkričio 11 d. atvykti ir susipažinti su jo atžvilgiu priimtais dokumentais, įskaitant vertinimo išvadą, tačiau pareiškėjas atsisakė. 2019 m. lapkričio 12 d. registruota pašto siunta pareiškėjui gyvenamosios vietos adresu buvo išsiųsta komisijos vertinimo išvada, tačiau siuntos įteikti nepavyko ir paliktas pranešimas su kvietimu atsiimti siuntą pašte. 2019 m. lapkričio 11 d. 11.21–22 val. į pareiškėjo tarnybinį telefoną naudojant programėlę „What‘s App“ buvo išsiųsta komisijos 2015 m. lapkričio 5 d. vertinimo išvada. Būtent šiuo telefonu pareiškėjas naudojosi informuodamas apie nedarbingumą ir bendraudamas su personalo ir administravimo valdybos 1-ojo skyriaus vedėju D. K. 2019 m. lapkričio 5–8 d. Pareiškėjas, būdamas atidus ir sąžiningas, turėjo pareigą domėtis vertinimo eiga. Aptartos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su skundžiama išvada, tačiau vengė tai daryti, o su išvados turiniu susipažino vėliausiai 2019 m. lapkričio 11 d. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. į teismą su skundu kreipėsi praleidęs įstatyme nustatytą terminą, todėl nutraukė bylą dėl reikalavimo panaikinti Vertinimo išvadą ir su tuo susijusio išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2018 m. procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui realią galimybę dalyvauti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo buvimą vaiko priežiūros atostogose.

44. Teismas, pasisakydamas dėl rotacijos komisijos sprendimo, nurodė, kad Policijos departamento Personalo administravimo valdybos 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 5-S-11626 „Dėl rotacijos komisijos posėdžio“ pareiškėjas buvo informuotas, kad 2019 m. gruodžio 4 d. yra paskirtas Rotacijos komisijos posėdis. Policijos departamente 2019 m. gruodžio 2 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti rotacijos komisijos posėdį tuo pagrindu, kad dar nėra išnagrinėtas jo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymas. Sprendimas atidėti rotacijos komisijos posėdį nebuvo priimtas ir posėdis įvyko paskirtą dieną, tačiau pareiškėjas į posėdį neatvyko.

Rotacijos komisija, posėdžio metu įvertinusi aplinkybių visumą, pareigūno paskutinio kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo rezultatą, taip pat gautą prašymą atidėti posėdį, priėmė siūlymus, vadovaujantis VTS 32 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nepratęsti pareigūno tarnybos einamose ratuojamose pareigose (nes, atsižvelgiant į pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, kitoks siūlymas negali būti priimtas), papildomai pateikti pareigūnui aktualų rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą, paskirti kitą rotacijos komisijos posėdį ir siūlyti jo datą, bet ne vėlesnę kaip 2019 m. gruodžio 16 d., pasirinkti pareigūnui. 2019 m. gruodžio 12 d. el. laišku gautas pareiškėjo atstovo, advokato D.

P., pranešimas, kad pareiškėjui priimtina rotacijos komisijos posėdžio data yra 2019 m. gruodžio 16 d. Teismas įvertino, kad pareiškėjo teiginys, jog į jo prašymą nebuvo atsižvelgta ir klausimas dėl jo tolesnės tarnybos išspręstas šio posėdžio metu, jam nedalyvaujant, yra nepagrįstas. Klausimas dėl jo tolesnės tarnybos iš esmės nebuvo išspręstas ir buvo perkeltas į kitą rotacijos komisijos posėdį. Kitas rotacijos komisijos posėdis įvyko 2019 m. gruodžio 16 d. Pareiškėjas patvirtino, kad sąrašą yra gavęs, tačiau prašė dar kartą atidėti posėdį, kol bus išspręsti jo pateikti prašymai – 2019 m. lapkričio 18 d. prašymas dėl informacijos ir dokumentų pateikimo ir 2019 m. gruodžio 9 d. prašymas dėl Lietuvos policijoje esamos situacijos ištyrimo bei įvertinimo, adresuotas Ministrui Pirmininkui, vidaus reikalų ministrui ir policijos generaliniam komisarui.

Iš pareiškėjo prašymo teismas nustatė, kad jam buvo žinoma apie rotacijos komisijos posėdį. Tuo tarpu nurodoma priežastis, kodėl reikėtų atidėti rotacijos komisijos posėdį, nėra svarbi, nes pareiškėjo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymas ir jo nagrinėjimas ar 2019 m. gruodžio 9 d. raštas Ministrui Pirmininkui savaime neužkirto kelio nagrinėti pareiškėjo rotacijos klausimo. Be to, pirmasis rotacijos komisijos posėdis įvyko 2019 m. gruodžio 4 d., o atsakymas į pareiškėjo prašymą buvo pasirašytas 2019 m. gruodžio 3 d.

Be to, galutinai pareiškėjo rotacijos klausimas buvo sprendžiamas 2019 m. gruodžio 16 d. posėdyje, t. y. į pareiškėjo prašymą dėl posėdžio datos buvo atsižvelgta. Visgi pareiškėjas prašė dar kartą atidėti rotacijos komisijos posėdį – kol bus išspręsti jo kitas prašymas (2019 m. gruodžio 9 d.), adresuotas Ministrui Pirmininkui. Pareiškėjas skunde nenurodė argumentų, kodėl reikėtų laikyti, kad neatsakius į jo prašymus, negalėjo būti sprendžiamas rotacijos klausimas. Šiuo atveju svarbu, kad pagal VTS 32 straipsnio 3 dalį rotacijos klausimas turėjo būti išspręstas likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki tarnybos paskirtose pareigose pabaigos (šiuo atveju – iki 2019 m. gruodžio 18 d.).

Teismas atmetė šį pareiškėjo argumentą. Teismas paminėjo, kad pagal VTS 32 straipsnio 3 dalį tolesnį pareigūno tarnybos eigos klausimą sprendžia centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus. Rotacijos procedūra komisijos sprendimu buvo sustabdyta dėl pradėto papildomo patikrinimo, Policijos departamento generalinis komisaras jokio sprendimo dėl pareiškėjo rotacijos nepriėmė. Taigi, administracinė procedūra dėl pareiškėjo rotacijos nebuvo baigta. Tuo tarpu komisijos sprendimai buvo tarpinio pobūdžio šioje procedūroje.

Atsakovas nepriėmė sprendimų, kurie sukeltų pasekmes pareiškėjui. Skundai dėl tokių sprendimų nenagrinėtini administraciniame teisme. Atsižvelgęs į tai, teismas administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio nutraukė. Taip pat tuo pačiu pagrindu teismas nutraukė ir bylos dalį dėl išvestinių reikalavimų (įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybos rotacijos procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui realią galimybę dalyvauti tarnybos rotacijos procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo buvimą vaiko priežiūros atostogose).

45. Teismas, pasisakydamas dėl leidimo panaikinimo ir atleidimo iš pareigų, t. y. dėl galimybės remtis aplinkybėmis, atsiradusiomis seniau kaip prieš 3 metus ir anksčiau žinotomis aplinkybėmis, nurodė, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas neriboja patikrinimo metu nustatinėti aplinkybes, kurios įvyko seniau nei prieš 3 metus. Alternatyvi sąlyga dėl per pastaruosius 3 metus nustatytas savybes lieka prasminga tuo požiūriu, kad po to, kai nustatomos aptariamos savybės, 3 metus leidimas visais atvejais nebūtų išduotas (taikomas tam tikras „atvėsimo“ terminas).

Teismas nesutiko su aiškinimu, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovui (ar jo vadovybei) buvo arba galėjo būti žinomos kai kurios aplinkybės, kurios galėjo rodyti pareiškėjo neatitikimą leidimui gauti, jomis negalima remtis vertinant pareiškėjo savybes pagal VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytus kriterijus. Pirmiausia, pagal teismų formuojamą doktriną tokiu patikrinimu vertinama, ar neatsiranda rizika, kuri pasireiškia dėl tam tikrų asmens savybių. Negalėjimas remtis aplinkybėmis, kurios jau anksčiau buvo žinomos vadovybei, iš esmės paneigtų tokios rizikos vertinimo galimybes.

Antra, tam tikrų aplinkybių buvimas atsietai nuo kitų (vėliau sužinotų) galėjo būti vertinamas kitaip. Trečia, toks aiškinimas pažeistų viešojo ir individualaus intereso pusiausvyrą, nes galimas ankstesnis aplinkybių ignoravimas neleistų ištaisyti padėties, kurioje yra rizika dėl informacijos saugumo. Teismas, pasisakydamas dėl poligrafo naudojimo, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokios aplinkybės iš tų, kurias buvo ketinama tirti poligrafu, išeina už tokio tyrimo ribų. Teismo vertinimu, tiriant poligrafu ketinta tirti aplinkybes apie pareiškėją, jo pateiktus duomenis apie save ar savo aplinką.

Teismas pažymėjo, kad papildomo tikrinimo metu pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. teikė duomenis apie save ir savo aplinką, todėl laikytina, kad poligrafu tirti duomenys neišėjo už sprendimo atlikti tyrimą poligrafu ribų. Tyrimo poligrafu eiga ir pareiškėjo elgesys jos metu vertinti bendrame įrodymų kontekste kaip papildomi įrodymai. Teismas, pasisakydamas dėl leistinumo naudoti kriminalinės žvalgybos duomenis, nurodė, kad leidimo panaikinimas nėra atsakomybės taikymas, o asmens pasitikėjimo ir patikimumo vertinimas. Todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma VTPĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad asmens tikrinimui gali būti naudojami kriminalinės žvalgybos duomenys.

Ši įstatymo nuostata reiškia, kad asmens vertinimas negali būti pagrindu imtis kriminalinės žvalgybos priemonių, tačiau gali būti vertinama jau turima kriminalinės žvalgybos informacija. Šiuo atveju teismas laikė, kad atsakovas kriminalinės žvalgybos priemonėmis nerinko duomenų asmens patikimui įvertinti, bet naudojosi jau turima informacija.

46. Toliau teismas vertino aplinkybes, nurodytas Protokole.

47. (duomenys neskelbtini)

48. (duomenys neskelbtini)

49. (duomenys neskelbtini)

50. (duomenys neskelbtini)

51. (duomenys neskelbtini)

52. (duomenys neskelbtini)

53. (duomenys neskelbtini)

54. (duomenys neskelbtini)

55. (duomenys neskelbtini)

56. (duomenys neskelbtini)

57. (duomenys neskelbtini)

58. (duomenys neskelbtini)

59. (duomenys neskelbtini)

60. (duomenys neskelbtini)

61. (duomenys neskelbtini)

62. Teismas apibendrino, kad surinktų domenų visuma (pareiškėjo elgesys aptartose situacijose bei tyrimo poligrafu metu) duoda pakankamą pagrindą neigiamai išvadai dėl pareiškėjo sąžiningumo, patikimumo, pareigingumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, užėmė aukštas pareigas – Kauno AVPK (duomenys neskelbtini), jis yra atsakingas už visą šios policijos įstaigos veiklos organizavimą, jam keliami atitinkami moraliniai, dalykiniai, profesiniai ir etikos reikalavimai, dėl ko esant bent menkiausiam pagrindui abejoti pareiškėjo patikimumu, įstaigos veikla taptų realiai nefunkcionali. Atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus), pareiškėjas neatitiko patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų, kurie suteiktų pagrindą pakankami pasitikėti pareiškėju, todėl leidimas pareiškėjui buvo panaikintas pagrįstai.

63. Teismas, pasisakydamas dėl svarstymo CSEK procedūros, nustatė, kad atsakovo įsakymu buvo sudaryta CSEK. Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti S. T. ir E. M. K. parodė, kad posėdyje buvo aptartas pateiktas teikimas, diskutuojama. S. T. paaiškino, kad svarstymas truko apie 3 valandas, nors darbotvarkėje buvo ir kiti klausimai, iš esmės visą tą laiką buvo svarstomas pareiškėjo leidimo klausimas, prieš posėdį medžiaga buvo prieinama komisijos nariams. CSEK posėdyje pareiškėjas nebuvo kviestas dalyvauti. Teisės aktai nenumato, kad tokiu atveju būtų privaloma kviesti asmenį dalyvauti posėdyje. Pareiškėjas paaiškinimus teikė 2019 m gruodžio 19 d. bei tikrinamo poligrafu procedūroje buvo apklausiamas. Nors tyrimas poligrafu buvo nutrauktas, pareiškėjas žinojo apie keliamus klausimus ir galėjo teikti paaiškinimus. Teismas padarė išvadą, kad leidimo panaikinimo procedūra buvo teisėta. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti Įsakymą 2.

64. Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, nurodė, kad teismas negali už viešojo administravimo instituciją atlikti tokio veiksmo. Be to, teismo vertinimu, toks reikalavimas yra perteklinis, nes jeigu būtų patenkintas reikalavimas panaikinti sprendimą, kuriuo panaikintas leidimas, asmuo būtų grąžintas į iki tol buvusią padėtį, t. y. būtų laikoma, kad jis leidimą turi. Todėl teismas administracinę bylą šioje dalyje nutraukė kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

65. Teismas, pasisakydamas dėl atleidimo iš pareigų (Įsakymo 3), nurodė, kad atsakovo į bylą pateikti duomenys rodo, jog 2020 m. vasario 25 d. nebuvo laisvų nei karjeros valstybės tarnautojų, nei statutinių pareigybių, kurioms nebūtų nustatytas reikalavimas turėti teisę dirbti su slapta informacija (šiame sprendime jau pasisakyta, kad perkėlimas į valstybės tarnautojo pareigas būtų negalimas). Pareiškėjo teiginys, jog buvo panaikintas tik leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, bet nepanaikino leidimo ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, „Konfidencialiai“, „Riboto naudojimo“, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas rėmėsi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, taip pat VTS 72 straipsnio 1 dalies 16 punktu. Panaikinus leidimą ir nesant kitų laisvų pareigų, į kurias būtų galima perkelti pareiškėją, atsakovas negalėjo niekaip kitaip pasielgti, kaip tik atleisti pareiškėją iš pareigų. Įsakyme 3 nurodyti faktai ir aplinkybės, teisės normos, kuriomis remtasi priimant įsakymą. Įvertinęs ginčijamo Įsakymo 3 turinį, teismas laikė, kad ginčijamas Įsakymas 3 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, jame nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo 3 dalis, aiškumo požiūriu adekvačiai jos susietos su taikomomis teisės normomis. Pareiškėjo teiginiai, kad su juo buvo siekiama susidoroti, remiasi subjektyviu pareiškėjo vertinimu ir yra neapgrįsti įrodymais. Taigi nėra pagrindo panaikinti Įsakymą 3. Teismas, atmetęs reikalavimą dėl Įsakymo 3, atmetė ir su juo susijusius išvestinius reikalavimai (įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Kauno AVPK (duomenys neskelbtini) pareigas; įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui dėl atleidimo iš vidaus tarnybos neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką).

III.

66. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo, be kita ko, prijungti prie bylos pateikiamus rašytinius įrodymus (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI3-4605-860/2020, pareiškėjo apeliacinį skundą dėl 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI3-3694-1066/2020, jo priedą – garso įrašą); tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad pareiškėjas praleido Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d.

įsakymo „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“ ir/arba Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvados apskundimo terminus – tokius terminus atnaujinti; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundų reikalavimus tenkinti:

1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymą „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“;

2) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą „Dėl dokumentų ir informacijos pateikimo“, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėją į pareigas bei atsisakyta pateikti pareiškėjui informaciją apie jo atžvilgiu atliekamą patikrinimo procedūrą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;

3) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvadą, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta „patenkinimai“, pareiškėjui pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją;

4) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio;

5) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 5-V-175 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“;

6) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 5-TE-207 „Dėl D. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 7) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“; 8) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėją į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas; 9) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo atlikti pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2018 m. procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui realią galimybę dalyvauti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo buvimą vaiko priežiūros atostogose; 10) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybos rotacijos procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui realią galimybę dalyvauti tarnybos rotacijos procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo buvimą vaiko priežiūros atostogose; 11) įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjui dėl jo neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, taip pat neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką;

12) priteisti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo naudai visas pareiškėjo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas;

13) priteisti iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo naudai visas pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

67. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl atsakovo Įsakymo dėl pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų ir kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo išvados apskundimo termino, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nuo pareigų buvo nušalintas be teisinio pagrindo, nes nebuvo įstatymuose nustatytų būtinųjų sąlygų, kurioms esant pareiškėjas galėtų būti nušalintas nuo pareigų; teismas pažeidė VTS 31 straipsnio 5 dalies, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir VTPĮ 17 straipsnio 8 dalies nuostatas. Nors teismas sprendime konstatavo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas 2019 m. lapkričio 5 d. posėdyje buvo atliktas netinkamai, dėl ko išvada turėjo būti panaikinta, o atsakovas įpareigotas iš naujo atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, tačiau vietoje to šioje dalyje teismas bylą nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė. Teismo sprendime atsakovo Rotacijos komisijos Sprendimas 2 nepagrįstai įvertintas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių pareiškėjui ir šioje dalyje byla nepagrįstai ir neteisėtai nutraukta. Buvo paneigti Konstitucijos 25 straipsnio, VAĮ 2 straipsnio 17 punkto, 3 straipsnio 2 punkto, 8 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 20 straipsnio 1 dalies 1–2 punktų, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimai ir su tuo susijusi pareiškėjo teisė gauti informaciją apie jo atžvilgiu atliekamą patikrinimą.

68. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos, sprendime neįvertino, jog pareiškėjo teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą ir pareiškėjo atleidimą iš tarnybos atsakovas įvykdė visiškai neobjektyviai ir nepagrįstai, aiškiai pažeisdamas VAĮ 3 straipsnio 2 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl tuo pagrindu priimtas atsakovo Įsakymas 2 negali būti laikomas teisėtu, turi būti panaikintas, inter alia dėl šių priežasčių: 1) teismas sprendime ir atsakovas negalėjo remtis aplinkybėmis, atsiradusiomis prieš specialaus leidimo išdavimą arba seniau kaip 3 metai iki patikrinimo bei atsakovo anksčiau žinotomis aplinkybėmis; 2) teismas neįvertino pareiškėjo atžvilgiu sukurtų kaltinimų dirbtinumo, objektyvaus ir nešališko tyrimo atsakovo įstaigoje nebuvimo; 3) teismas tinkamai neanalizavo CSEK posėdžio 2020 m. vasario 20 d. protokole užfiksuotų tariamų pareiškėjo pažeidimų ir juos neteisingai įvertino; 4) teismas sprendime pats konstatavo, kad daug CSEK 2020 m. vasario 20 d. protokole nurodytų pažeidimų epizodų nepasitvirtino, tačiau vis tiek ėmėsi už atsakovą ir CSEK vertinti kitus pažeidimų epizodus ir jų įtaką ginčijamų sprendimų priėmimui, o ne grąžino šiuos trūkumus pašalinti atsakovui; 5) teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės aktų reikalavimus dėl kriminalinės žvalgybos priemonėmis surinktos informacijos naudojimo ir vertinimo administracinėje byloje; nepaisė to, kad atsakovas byloje nepateikė Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje reikalaujamų prokuroro sutikimų (sankcijų), kurios yra būtinos norint išslaptinti ir panaudoti žvalgybinę medžiagą tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus, kas daro šių duomenų panaudojimą pareiškėjo atžvilgiu negalimą; 6) teismas neįvertino byloje esančių duomenų dėl CSEK pateiktos informacijos apie pareiškėją neobjektyvumo ir šališkumo, bei pareiškėjo klausimo nagrinėjimo CSEK neobjektyvumo ir šališkumo; 7) teismas neteisingai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas dėl įslaptintos medžiagos laikymo įrodymais administracinėje byloje; 8) teismas padarė neteisingas išvadas dėl pareiškėjo tyrimo poligrafu teisinės reikšmės ir įtakos šiai bylai.

69. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Įsakymas 2 yra naikintinas, todėl jo pagrindu priimtas Įsakymas 3 taip pat turėjo būti panaikintas, kaip neturintis teisinio pagrindo (VAĮ 3 str. 2 p., 8 str. 1 d.), o pareiškėjas turėjo būti grąžintas į vidaus tarnybą jo buvusiose pareigose. Atsakovas ir bylą nagrinėjęs teismas pažeidė VTS 76 straipsnio 5 dalies nuostatą, įpareigojančią prieš atleidžiant pareiškėją iš tarnybos VTS 72 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu, pasiūlyti jam kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Visiškai slaptai“, reikalavimas. Teismo sprendimu nepagrįstai atmesti pareiškėjo reikalavimai, panaikinus ginčijamus atsakovo sprendimus, įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjui dėl jo neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, taip pat neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.

70. Atsakovas atsiliepime, kartodamas savo atsiliepimo, teikto pirmosios instancijos teismui, argumentus, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat aiškiai motyvuotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 71. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.“ Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad bylos nagrinėjimo dalyku apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimas toje apimtyje, kurioje apeliantas ginčija šį sprendimą. Paprastai teismas, nagrinėdamas jam pareikštus pareiškėjo materialinius – teisinius reikalavimus, dėl jų priima tiek procesinio, tiek materialaus pobūdžio sprendimus.

72. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas dėl dalies pareiškėjo pareikštų materialinių-teisinių reikalavimų, priėmė procesinio pobūdžio sprendimą ir bylą nutraukė: 1) dėl reikalavimo panaikinti Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymą „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“; 2) dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvadą; 3) dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio; 4) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją D. Ž. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas; 5) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2018 metus procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 6) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. tarnybos rotacijos procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti tarnybos rotacijos procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 7) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui D. Ž. atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

73. Iš šių reikalavimų, kuriuos teismas nutraukė, pirmi trys yra savarankiški materialiniai - teisiniai reikalavimai (panaikinti Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymą „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“; panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvadą; panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio), o likę - išvestiniai iš pareiškėjo pareikštų materialinių- teisinių reikalavimų panaikinti įsakymus, kuriais pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, jis buvo atleistas iš tarnybos ir pan..

74. Iš teismo sprendimo matyti, kad byla dėl aptariamų pirmų dviejų reikalavimų buvo nutraukta ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu, kai paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

75. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

76. Byloje nustatyta, kad įsakymas nušalinti pareiškėją nuo pareigų buvo priimtas 2019 m. spalio 30 d., o pareiškėjo veiklos vertinimo išvada priimta 2019 m. lapkričio 5 d.. Į teismą dėl šių aktų nuginčijimo pareiškėjas kreipėsi 2019 m. gruodžio 19 d.. Iš byloje surinktų įrodymų (2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo, liudytojos R. S. parodymų, registruoto pašto siuntos duomenų ir kt.) matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie numatomą vertinimo komisijos posėdį, kad jam netrukus po minėtų sprendimų (dėl nušalinimo ir vertinimo išvados) priėmimo buvo pranešta žodžiu ir telefonu apie šių sprendimų priėmimą bei pasiūlyta atvykti juos pasiimti. Vertinimo išvada jam buvo išsiųsta elektroninėmis priemonėmis, minėtų sprendimų nuorašai buvo siunčiami ir paštu, tačiau pareiškėjas vengė savalaikiai priimti šiuos sprendimų nuorašus. Kolegija sutinka ir su kitomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis šiuo klausimu aplinkybėmis ir jų detaliai nebekartoja. Aptartų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėjas vengė priimti jam teikiamus sprendimų nuorašus, kad atsakovas savalaikiai juos pareiškėjui teikė, žodžiu ir elektroninėmis priemonėmis apie juos savalaikiai informavo. Visa tai patvirtina teismo išvados pagrįstumą, kad pareiškėjui, neužilgo po aptariamų sprendimų priėmimo, tapo žinoma, atitinkamai 2019 m. spalio 31 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d., apie ginčijamų sprendimų priėmimo laiką bei jų turinį.

77. Savo ruožtu žinojimas kada ir kokio pobūdžio sprendimai yra priimti, kurie galimai pažeidžia pareiškėjo subjektines teises, yra tos aplinkybės, kurios patvirtina, jog tuo buvo užtikrinta pareiškėjo teisė žinoti apie priimtų sprendimų galimą įtaką jo subjektinėms teisėms, dėl ko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog termino kreiptis į teismą eiga turėtų būti skaičiuojama nuo 2019 m. gruodžio 5 d., kai jam paštu buvo įteikti sprendimų nuorašai, yra nepagrįsti bei atmetami. Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjui buvo žinoma apie šių sprendimų priėmimo laiką ir jų turinį bei buvo sudarytos galimybės laiku gauti šių sprendimų nuorašus, tačiau tai nebuvo padaryta dėl paties pareiškėjo valinių veiksmų, siekiant išvengti savalaikio įteikimo.

78. Kadangi pareiškėjas šiuos sprendimus teismine tvarka užginčijo tik 2019 m. gruodžio 19 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad pareiškėjas praleido vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl jų nuginčijimo.

79. Pagal ABTĮ 29 ir 30 straipsnių nuostatas, prašymas atnaujinti praleistą terminą turi būti teikiamas kartu su skundu, kuriuo teismui pareiškiamas pareiškėjo materialinis – teisinis reikalavimas. Iš bylos matyti, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui tokio prašymo neteikė. Visa tai lemia, kad teismas pagrįstai ir teisingai šiuo atveju pritaikė ABTĮ 103 straipsnio 8 punktą. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų aplinkybių pagrindu, kurios egzistavo priimant sprendimą, todėl nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismui vertinti, ar buvo pagrindas atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti dėl šių sprendimų apskundimo ir pan.. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinio skundo prašymas atnaujinti šiuos terminus negali būti tenkinamas bei yra atmetamas.

80. Tokio pobūdžio procesiniai teismo sprendimai lemia ir tai, kad nėra procesinių prielaidų revizuoti Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymo „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“ ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvados teisėtumą bei pagrįstumą kitais aspektais, dėl ko pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas šių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas, yra nevertinami bei neteikiami į juos atsakymai.

81. Pagal VTS 45 straipsnio 3-7 dalių nuostatas nuo pareigų nušalintas pareigūnas, nušalinimo laikotarpiu, netenka įgaliojimų vykdyti tarnybos pareigas, jam nemokamas darbo užmokestis, šis laikotarpis neįskaitomas į tarnybos stažą ir pan.. Minėta, kad Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu, pareiškėjas nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija papildomo patikrinimo pabaigos, buvo nušalintas nuo pareigų. Todėl atsakovo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimas, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymą dėl grąžinimo į pareigas nuo 2019 m. gruodžio 1 d., atitiko VTS 45 straipsnio 3-7 dalių reikalavimus, nes dar buvo nepasibaigęs pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų laikotarpis.

82. Nepagrįsti ir tie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją apie jo atžvilgiu pradėto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija patikrinimo pagrindą, eigą, rezultatus ir pan..

83. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (VTPĮ) yra specialioji teisės norma Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu. Todėl sprendžiant klausimus, susijusius su informacijos teikimu asmeniui, kuris tikrinamas pagal VTPĮ nuostatas, turi būti vadovaujamasi tuo teisiniu reglamentavimu, kuris yra įtvirtintas VTPĮ (žr. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 str. 3 d. ir Viešojo administravimo įstatymo 1 str.).

84. VTPĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinusi institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio leidimo panaikinimo dienos apie tai informuoja Valstybės saugumo departamentą, asmens tikrinimą atlikusią instituciją ir asmenį, kuriam toks leidimas panaikintas.“ Kitokio pobūdžio informacijos teikimo tikrinamam asmeniui, kai yra atliekamas patikrinimas, VTPĮ nenumato.

85. Byloje nustatyta, kad tiek 2019 m. spalio 30 d. įsakymu dėl nušalinimo nuo pareigų, tiek ginčijamu 2019 m. gruodžio 4 d. raštu, pareiškėjas buvo informuotas apie pradėtą jo atžvilgiu patikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. atsakovo Imuniteto valdybai teikė paaiškinimus, susijusius su papildomu patikrinimu dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjas nustatyta tvarka taip pat buvo informuotas ir apie 2020 m. vasario 25 d. įsakymo priėmimą, kuriuo jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

86. Šios aplinkybės patvirtina, kad minėtos informacijos pareiškėjui pateikimas bei atsisakymas teikti kitokio pobūdžio informaciją, atitiko VTPĮ reikalavimus bei nepažeidė nagrinėjamu laikotarpiu (2019 m. lapkričio 18 d. - 2019 m. gruodžio 4 d.) pareiškėjo teisių į informacijos apimtį ir pobūdį, kurią jis tuo metu galėjo gauti, bei užtikrino jo teisę žinoti apie pradėtą jo atžvilgiu patikrinimą. Taip pat jam buvo užtikrinta ir teisė pasiaiškinti dėl aplinkybių, susijusių su leidimu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Dėl ko, priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra atmetami.

87. Dėl bylos nutraukimo ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

88. Pagal VTS 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, pasibaigus pareigūno rotacijos laikotarpiui, teisė pratęsti pareigūno tarnybos eitas pareigas laikotarpiui ne ilgiau kaip 5 metams arba perkelti šį pareigūną į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje, yra suteikta centrinės statutinės įstaigos vadovui. VTS 32 straipsnio 7 dalimi pareigūnų rotacijos tvarką yra pavesta nustatyti vidaus reikalų ministrui.

89. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1V-419 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos sąlygų ir tvarkos aprašo 15-21 punktų nuostatas, rotacijos komisija yra tvarkomojo bei patariamojo pobūdžio funkcijas atliekanti institucija, kuriai yra suteikta teisė tik surinkti reikiamą informaciją apie pareigūno tarnybą bei pateikti pasiūlymus centrinės statutinės įstaigos vadovui dėl pareigūno tolesnės tarnybos atitinkamose pareigose, pasibaigus jo rotacijos laikui.

90. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad pareigūnui teisines pasekmes sukelia centrinės statutinės įstaigos vadovo sprendimas, kuriuo yra išsprendžiamas pareigūno tolesnės tarnybos atitinkamose pareigose, pasibaigus jo rotacijos laikui, klausimas, o ne rotacijos komisijos atitinkamo pobūdžio pateiktas pasiūlymas centrinės statutinės įstaigos vadovui dėl tolesnės pareigūno tarnybos.

91. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą, kuriuo siūloma nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio. Byloje duomenų, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas, kuris yra kompetentingas skirti ir atleisti pareiškėją iš pareigų, būtų priėmęs dėl pareiškėjo tolesnės tarnybos, pasibaigus rotacijos laikui, kokį tai sprendimą, nėra. Tokių aplinkybių nenurodo ir pareiškėjas. Tai, kad rotacijos procedūra pareiškėjo atžvilgiu nebuvo baigta, patvirtina ir Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo turinys, nes šiuo sprendimu buvo nutarta paskirti kitą rotacijos komisijos posėdį ir papildomai pateikti pareiškėjui aktualų rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą.

92. Visa tai lemia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė ginčijamo Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimo statusą, t. y., kad šis sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o tuo pačiu negali būti bylos nagrinėjamos teisme dalyku (ABTĮ 103 str. 1 p.). Dėl šių priežasčių priešingi šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra atmetami, taip pat nevertinami ir argumentai, kuriais ginčijamas šio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas.

93. Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 5-V-175 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ ir Lietuvos policijos generalinis komisaras 2020 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 5-TE-207 „Dėl D. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

94. Pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (toliau –Leidimas) panaikintas, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (VTPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

95. VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatyta, kad „Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu <...> tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.“ VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad „Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu <...> atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.“

96. Iš VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto matyti, kad jo dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiais su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti, arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių, ar jų visuma, sukeltų ir atitinkamas pasekmes – keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (LVAT 2019 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2047-438/2019)..

97. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Tačiau asmens (ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio) patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai ir aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis.

98. Atitinkamai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis, jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, teismas turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., LVAT 2011-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3779/2011; 2012-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1932/2012; 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A3125-492/2017, 2018-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA3124-1062/2018 ir kt.).

99. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui gali būti nustatomi tikrinimo metu arba buvo nustatytos per 3 metus. Kartu paminėtina, kad asmens tikrinimo metu negali būti naudojami kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdai ir priemonės, išskyrus apklausą ir duomenų, esančių kriminalinės žvalgybos informacinėje sistemoje, peržiūrą ((Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 3 d.) (žr. LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018)).

100. Aiškinant VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatas visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios teisės normos tiesioginė paskirtis yra reglamentuoti Leidimo išdavimo sąlygas. VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto dispozicijos konstrukcija <...> „tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos <...> aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“ patvirtina, kad šioje teisės normoje yra nustatytos dvi sąlygos, kurios yra savarankiškos ir kiekviena iš jų sudaro pagrindą neišduoti Leidimą, o būtent, 1. kai tikrinimo metu nustatomos minėtos aplinkybės, neribojant laike šių aplinkybių atsiradimo fakto; ir 2. kai tokios aplinkybės buvo nustatytos per pastaruosius 3 metus. Paprastai antrosios sąlygos taikymas yra susijęs su draudimu išduoti Leidimą 3 metus, nuo kompetentingos institucijos sprendimo priėmimo, kuriuo asmens atžvilgiu buvo nustatytos šioje teisės normoje nurodytos aplinkybės. Ir tik praėjus 3 metų terminui, asmeniui atsiranda teisė pretenduoti gauti Leidimą, o kompetentingai institucijai patikrinti ar išnyko aplinkybės (pvz. asmens savybės) kurių pagrindu buvo atsisakyta išduoti Leidimą.

101. Leidimo panaikinimą tiesiogiai reglamentuoja VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas, o ne VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas. Tačiau ši teisės norma (VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas) savo dispozicijoje nenustato Leidimo panaikinimo sąlygų, ir nukreipia į VTPĮ 17 straipsnio 2 dalį, įskaitant ir jos 20 punktą. Todėl aiškinant VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatas Leidimo panaikinimo aspektu, svarbi yra pirmoji šios teisės normos dispozicijoje nustatyta sąlyga, numatanti, kad Leidimas neišduodamas (šiuo atveju panaikinamas), kai tikrinimo metu nustatomos atitinkamos aplinkybės, neribojant laike šių aplinkybių atsiradimo fakto. Leidimo panaikinimo atveju antroji sąlyga yra neaktuali, nes kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo nustatomos aptariamos aplinkybės yra besąlyginė vada panaikinti Leidimą, todėl yra negalima situacija, kad esant tokiam sprendimui asmuo dar galėtų 3 metus turėti Leidimą ir pan..

102. Aptarta teisminė jurisprudencija bei VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto sisteminis aiškinimas, paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad Leidimo panaikinimo atveju, VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatos draudžia tikrinti aplinkybes, susijusias su asmens patikimumu už ilgesnį kaip 3 metų laikotarpį ir pan.. Pareiškėjas apeliaciniame skunde savo argumentams pagrįsti nurodo ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-33-342/2018. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šioje byloje taip pat pateikė VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatų aiškinimo versiją, kuri neatitinka Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimo. Tai reiškia, kad tarp šių dviejų teismų praktikos nagrinėjamu klausimu yra kilusi kolizija. Tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį formuoti vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, yra pavesta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kolegija prieš tai jau pateikė argumentus dėl VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatų aiškinimo ir taikymo, kurie iš esmės sutampa su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo klausimu, dėl ko pareiškėjo nuoroda į Klaipėdos rūmų 2018 m. liepos 23 d. sprendimą pripažintina nepagrįsta bei nesudaranti, kliūties suformuoti kitokį VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatų aiškinimą, kuris yra pateikiamas šioje byloje.

103. Pirmosios instancijos teismo sprendimu aplinkybėmis, kurios kelia grėsmę pareiškėjui patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, pripažinti šie pareiškėjo veiksmai: (duomenys neskelbtini). Kitą dalį pareiškėjui inkriminuotų veikų teismas paneigė.

104. Pareiškėjas nesutikimą su šiomis teismo išvadomis iš esmės grindžia tuo, kad šios aplinkybės įvyko daugiau nei prieš 3 metus, todėl negalėjo būti jam inkriminuojamos, remiantis VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatomis. Šie pareiškėjo teiginiai yra paneigti nutarties 102 punkte, todėl nebekartojami. Nesutikimą su minėtomis teismo nustatytomis aplinkybėmis pareiškėjas grindžia ir tuo, kad jų vertinimas atliktas netinkamai, neobjektyviai dėl ko padarytos neteisingos išvados bei pateikia savo šių aplinkybių vertinimo versiją.

105. Iš bylos matyti, kad teismas ištyrė bei įvertino liudytojų parodymus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, gautus kriminalinės žvalgybos priemonėmis bei įprastu būdu. Informacijos gautos kriminalinės žvalgybos priemonėmis teisėtumą bei jos surinkimą anksčiau nei buvo pradėtos pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų ir tikrinimo procedūros, patvirtina į bylą pateikti duomenys apie šios informacijos išslaptinimą (Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. vasario 3 d. raštas Nr. 38-9-1315 „Dėl išslaptintos informacijos pateikimo“; Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2018 m. rugsėjo 18 d. pažyma Nr. 38-29(DS)-4167-RN „Dėl korupcijos pasireiškimo tikimybės policijos įstaigose“; Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2020 m. sausio 30 d. įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas Nr. 38-IL426; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis Nr. SN-11797 RN ir kt.). Iš bylos matyti ir tai, kad byloje nagrinėjamų aplinkybių vertinimo dalyku buvo ir įprasta tvarka gauti bei surinkti įrodymai, tokie, kaip Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymas Nr. 5-V-925 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos organizavimo“, kuriuo pareiškėjas buvo laikinai „nušalintas“ nuo tiesioginio Kauno aps. VPK Kelių policijos valdybos veiklos koordinavimo ir kontroliavimo; Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. teismo nuosprendžiai V. P. baudžiamojoje byloje; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. gegužės 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada ir kt..

106. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas šiuos įrodymus ištyrė išsamiai ir visapusiškai, juos įvertinęs nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, dalį pareiškėjui inkriminuotų veikų paneigė (pvz., „abonentinio“ mokesčio mokėjimas pareiškėjui; dėl neteisėto asmenų įdarbinimo ir kt.), kitą dalį pripažino pagrįsta. Aptartų įrodymų visumos analizė duoda pagrindą išvadai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, yra pagrįstos išsamiu ir visapusišku byloje surinktų įrodymų ištyrimu, atitinkančiu įrodymų vertinimo taisykles, todėl kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, jų detaliai nebekartoja. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu, kiek tai susiję su CSEK procedūrų teisėtumu ir jų taip pat nebekartoja.

107. Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas buvo tiriamas ir poligrafu apie byloje nagrinėjamas aplinkybes, tačiau šį tyrimą savo iniciatyva nutraukė.

108. Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Asmenys <...> gali būti tiriami <...> sprendžiant klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo nuslėpė arba pateikė melagingus biografijos faktus ar kitus duomenis apie save ir savo aplinką“.

109. Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Tyrimo išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, jam leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas ar turėtas panaikinamas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.“

110. Teismų praktikoje išaiškinant Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas yra konstatuota, kad tyrimo poligrafu išvados yra naudojamos kaip papildoma informacija. Tik esant tiriamo asmens suteiktai ar atitinkamos valstybės institucijos surinktai informacijai, susijusiai su tiriamu asmeniu ir jo aplinka bei pagrindžiančiai asmens nepatikimumą, nelojalumą Lietuvos valstybei, tyrimo poligrafu neigiamos išvados gali būti vertinamos kaip papildoma informacija, neigiamai apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką (žr., pvz., LVAT 2013-09-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-855/2013, 2015-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3546-662/2015 ir kt.). Asmeniui nenaudinga tyrimo poligrafu išvada (jeigu asmens sutikimu toks tyrimas buvo atliktas) arba asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime nesudaro pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti anksčiau išduotą leidimą. Lemiamą reikšmę tokioms (asmeniui neigiamoms) pasekmėms atsirasti turi prieš tyrimą arba prieš atsisakymą tirtis turima (surinkta) kita informacija apie asmenį, kuri, viena vertus, sukelia pagrįstas abejones dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, kita vertus, nėra pakankama tam, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie asmens savybių nesuderinamumą su teise dirbti su tokia informacija. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės, kurios teismo turi būti nustatytos ir įvertintos pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas ABTĮ (žr., pvz., LVAT 2015-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015, 2015-10-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3546-662/2015 ir kt.).

111. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo veiksmai, atsisakant bendradarbiauti, atliekant tyrimą poligrafu, nustatytų faktų kontekste vertinti, kaip neigiamai apibūdinantys tiriamą asmenį, sustiprinantys abejones jo sąžiningumu, patikimumu ir lojalumu.

112. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjo atlikta priešinga vidaus tarnybos interesams veikla, tenkinant kitų asmenų interesus, darant įtaką kitiems pareigūnams, turėti ar turimi ryšiai su nusikalstamo pasaulio atstovais, vengimas apie tai tirtis poligrafu, yra tos VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto sudėtį kvalifikuojančios aplinkybės, kurios patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog dėl pareiškėjo veiksmų yra kilusi grėsmė pareiškėjui patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, o tuo pačiu paneigia ir priešingus šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.

113. Minėta, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 5-TE-207 „Dėl D. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (VTS) 72 straipsnio 1 dalies 16 punktu (kai įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu) pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

114. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad ši teisės norma nesuteikia vidaus reikalų įstaigos vadovui pasirinkimo teisės atleisti tokį pareigūną iš tarnybos ar jo neatleisti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-997/2011). Aiškindamas nurodytą materialiosios teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010; 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010).

115. Pareiškėjas nesutikimą su šiuo įsakymu iš esmės grindžia VTS 76 straipsnio 5 dalimi nustatančia, kad „Atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas.“

116. Iš šios teisės normos matyti, kad ja vidaus tarnybos pareigūnui, atleidimo iš tarnybos VTS 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais atveju, yra suteikiama garantija, jo rašytiniu sutikimu būti perkeltam į lygiavertes pareigas arba į žemesnes pareigas. Pagal VTS 7 straipsnio 1 dalį „Statutinių įstaigų personalą sudaro pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.“ Kadangi VTS 76 straipsnio 5 dalyje yra numatyta galimybė perkelti tik į pareigas, susijusias su vidaus tarnybos pareigūno statusu, todėl minėtos garantijos ribos yra apibrėžiamos tik su vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybėms priklausančiomis pareigomis (žr. VTS 2 str. 3 d.; 5 str.). Tai reiškia, kad minėta teisės norma nenustato garantijos - būti perkeltam į darbus, dirbamus pagal darbo sutartį, ar valstybės tarnautoju.

117. Pažymėtina, kad Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant iš esmės analogiškus teisinius santykius, kuriuos reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalis (iki 2019 01 01 buvusi VTĮ 43 str. 1 d.) konstatuota, kad ši teisės norma neįpareigoja valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, siūlyti ne su valstybės tarnautojo statusu susijusį darbą (pvz., darbą pagal darbo sutartį) (šiuo aspektu žr., pvz., 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–3380/2011; 2011 m. gegužės 16 nutartį administracinėje byloje Nr. A146–2643/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520–3085/2012).

118. Aptartas teisinis reglamentavimas paneigia priešingus šiuo klausimu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad atsakovas jam turėjo pasiūlyti užimti ir kitas pareigybes, dirbamas pagal darbo sutartį, ar valstybės tarnautoju, kurioms nėra nustatytas reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir pan..

119. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu policijos įstaigose nebuvo tokių vidaus tarnybos pareigybių, kurių aprašyme nebuvo nustatytas specialusis reikalavimas turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Visa tai lemia, kad pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos metu nebuvo sąlygų, kurios pareiškėjui suteiktų teisę į garantiją, numatytą VTS 76 straipsnio 5 dalyje, o atsakovui sukurtų pareigą šią garantiją taikyti pareiškėjo atžvilgiu.

120. Visa tai apibendrinus darytina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.).

121. Netenkintinas ir pareiškėjo prašymas apeliacinės instancijos teisme liudytojais apklausti G. S., S. S. ir D. V..

122. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti.“ Paprastai būtinybę apeliacinės instancijos teisme pakartotinai arba papildomai tirti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, įskaitant įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti, apsprendžia byloje surinktų įrodymų pakankamumo ir susietumo su įrodinėtomis aplinkybėmis kriterijai.

123. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad būtinybę apklausti liudytojais S. S. ir D. V. grindžia tuo, kad pareiškėjo teigimu, jo pareigoms buvo priskirtas informacijos rinkimas iš verslo, nusikalstamo pasaulio atstovų, ką galėtų šiuo atveju patvirtinti šie liudytojai, o tai paneigtų jo neteisėtus ryšius su A. P. ir pan.. Poreikį apklausti liudytoju G. S. pareiškėjas grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime detaliai neanalizavo šio liudytojo parodymų.

124. Iš bylos matyti, kad byloje buvo ištirti liudytojo G. S. parodymai, kuriuos jis buvo davęs byloje nagrinėjamu klausimu ((duomenys neskelbtini)), kitoje byloje, iš kurios teismas išsireikalavo šių parodymų nuorašą bei jį teismo posėdžio metu ištyrė. Todėl pakankamumo aspektu nėra poreikio pakartotinai tirti liudytojo parodymų, kurie jau ištirti. Susietumo su įrodinėtinomis aplinkybėmis prasme taip pat nėra poreikio tirti liudytojų S. S. ir D. V. parodymų, nes, kaip nurodo pats pareiškėjas šie asmenys nematė ir negirdėjo aplinkybių susijusių su pareiškėjo ir verslo bei nusikalstamo pasaulio atstovais bendravimo aplinkybių, todėl jų parodymai apie pareiškėjo bendravimo su minėtais asmenimis turinį ir pobūdį bus neinformatyvūs bei nesusieti su byloje nagrinėjamais klausimais. Dėl paminėtų priežasčių tenkinti pareiškėjo prašymą apklausti liudytojais G. S., S. S. ir D. V. nėra pagrindo, nes įrodymų pakankamumo ir susietumo prasme tam nėra būtinybės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Gintaras Kryževičius