2021-11-03 Nr. AB-23208-3-61-3-02940-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-686-575/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02940-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl dalies rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Baltijos maisto organizacija (toliau – ir VšĮ) Baltijos maisto organizacija (toliau - ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2021 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. BR6-6040 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo ir užstato nusavinimo“ (toliau – ir Raštas) dalį, kuria reikalaujama pervesti 344 527,69 Eur sumą į NMA sąskaitą kaip nusavintą užstatą; 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – draudimą atsakovui NMA vykdyti užstato nusavinimą per instituciją, išdavusią garantinį raštą, iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra 2021 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-142 „Dėl išlaidų pripažinimo netinkamomis ir lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacija“ (toliau – ir 2021 m. liepos 22 d. Sprendimas), kuriuo buvo nusavintas 433 000 Eur užstatas ir priskaičiuota 8 009,13 Eur skola. Ginčijamu NMA raštu pareiškėjo prašoma per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo pervesti 433 000 Eur nusavinamą užstato sumą į NMA sąskaitą ir primenama, kad nesumokėjus reikalaujamos sumos per nustatytą terminą, užstatas bus nusavintas per instituciją, išdavusią garantinį raštą. Taip pat atsakovas prašo Rašte nurodytą 8 009,13 Eur sumą per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pervesti į NMA sąskaitą banke. Nurodo, kad negrąžinus skolos per nurodytą terminą bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad dėl VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. liepos 22 d. Sprendimo ginčas yra nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje, tačiau nepaisant to, koks bus priimtas galutinis sprendimas toje byloje, pareiškėjas sutinka, kad dalį gauto avanso jis turėjo grąžinti ir jau yra grąžinęs iki 2021 m. liepos 22 d. Sprendimo priėmimo ir NMA Rašto išsiuntimo. Pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. pranešimu „Dėl gauto avanso grąžinimo įskaitymo būdu“ iš gauto 433 000 Eur avanso sumos šio gauto avanso dalį, t. y. 344 527,69 Eur, grąžino vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu. Į šį atliktą 344 527,69 Eur avanso sumos grąžinimą pagal Informavimo apie ekologiškus ES gaminius ir jų pardavimo skatinimo veiksmų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vengrijoje programą atsakovas visiškai neatsižvelgė, todėl Raštu nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja grąžinti visą 433 000 Eur avanso sumą iš nusavinamo užstato pagal garantinį raštą.

Pareiškėjas pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. birželio 30 d. sprendimu byloje Nr. eA-2176-624/2021, kurioje suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir NMA, buvo panaikinti ankstesni trys VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sprendimai, kurių pagrindu užskaitymo būdu iš pareiškėjo tada buvo susigrąžinta 544 527,69 Eur (įskaitant palūkanas). Po minėto teismo sprendimo išnyko pagrindas NMA atliktam 544 527,69 Eur sumos įskaitymui, o tuo pačiu atsirado prievolė NMA išmokėti ar sugrąžinti pareiškėjui 544 527,69 Eur sumą. Tai reiškia, kad nuo 2021 m. birželio 30 d. pagal įsiteisėjusį LVAT sprendimą pareiškėjas įgijo neginčytiną reikalavimo teisę į šią sumą iš NMA. Kadangi NMA dalyvavo nurodytoje byloje kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimas jai yra nebejotinai žinomas ir ji privalo jį vykdyti be jokių papildomų raštų ar vykdomųjų dokumentų. Esant tokiems vienarūšiams priešpriešiniams piniginiams reikalavimams, pareiškėjas pasinaudojo teise vienašališkai atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, NMA neturėjo pagrindo Raštu reikalauti pervesti visą 433 000 Eur nusavinamo užstato sumą. Atsakovas nebent galėjo pareikalauti sugrąžinti (pervesti) 88 472,31 Eur išankstinio mokėjimo sumos dalį (433 000 Eur – 344 527,69 Eur = 88 472,31 Eur). Taigi Rašto dalis dėl 344 527,69 Eur sumos yra naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka) ir nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nurodė, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant minėtas ABTĮ nuostatas, teismas pažymėjo, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

Įvertinęs NMA Rašto turinį, teismas nustatė, kad juo pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra priėmė 2021 m. liepos 22 d. Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta negrąžinti pareiškėjui 433 000 Eur išankstinio mokėjimo garantijos ir susigrąžinti kompensuotą išlaidų dalį – 8 009,13 Eur. Skundžiamu Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie priimtą 2021 m. liepos 22 d. Sprendimą, kurio pagrindu NMA prašė pareiškėją per 30 kalendorinių dienų nuo Rašto išsiuntimo dienos pervesti 344 527,69 Eur nusavinamą užstato sumą į NMA sąskaitą (teismo vertinimu, pareiškėjas ginčijo šią Rašto dalį), taip pat per 60 kalendorinių dienų nuo Rašto išsiuntimo dienos pervesti į NMA sąskaitą 8 009,13 Eur skolos sumą (teismo vertinimu, pareiškėjas šios Rašto dalies neginčijo).

Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti NMA 2021 m. rugpjūčio 5 d. rašto Nr. BR-6040 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo ir užstato nusavinimo“ dalį dėl prašymo nustatytu terminu pervesti 344 527,69 Eur sumą į NMA sąskaitą, kaip nusavintą užstatą, nesukėlė jam teisinių pasekmių, nes tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne NMA Raštas, o VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. liepos 22 d. Sprendimas.

Dėl šių priežasčių teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Aplinkybė, kad Rašte nurodyta, kad jis gali būti apskųstas 2021 m. liepos 22 d. Sprendime nurodyta tvarka, nesudarė pagrindo šį Raštą vertinti kitaip. Teismas atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, teismas pareiškėjui išaiškino, kad siekdamas apginti savo galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, pareiškėjas gali teismine tvarka skųsti jam teisines pasekmes sukeliantį VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. liepos 22 d. Sprendimą, teikdama teismui ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus atitinkantį skundą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas šią teisę realizavo (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-4709-872/2021).

Vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nutarė pareiškėjui grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pareiškėjo skundą dėl NMA 2021 m. rugpjūčio 5 d. Rašto priimti nagrinėti.

Pareiškėjo manymu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ nuostatas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Pareiškėjas teismui pateiktą skundą dėl Rašto dalies panaikinimo grindė ir tuo argumentu, jog dalį Rašte reikalaujamos pervesti NMA sumos (t. y. 344 527,69 Eur) jis yra jau grąžinęs iki 2021 m. liepos 22 d. Sprendimo priėmimo ir iki NMA Rašto išsiuntimo. Todėl skundžiamame Rašte atsakovo nurodytas reikalavimas grąžinti visą 433 000 Eur išankstinio mokėjimo sumą parodo atsakovo poziciją, kad jis neatsižvelgia į pareiškėjo atliktą 344 527,69 Eur sumos grąžinimą, kuris buvo atliktas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu. Remdamasis tokiu apsisprendimu ir tokiu pareikštu reikalavimu pareiškėjui grąžinti visą 433 000 Eur išankstinio mokėjimo sumą, atsakovas gali priiminėti tolesnius sprendimus ir imtis tolesnių veiksmų dėl šios sumos susigrąžinimo iš laidavimo draudimą išdavusio trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje (toliau – ir draudimo bendrovė), t. y. NMA gali pareikšti reikalavimą draudimo bendrovei dėl laidavimo draudimo išmokos išmokėjimo neteismine tvarka ir draudikas turės tokį reikalavimą vykdyti, nes tai yra besąlyginis jo įsipareigojimas.

Pareiškėjas pabrėžia, kad pagal draudimo bendrovės pateiktą pareiškėjui informaciją, atsakovas tokį reikalavimą jau yra pareiškęs: NMA 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. BR6-6512 (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 7 d. raštas) kreipėsi į draudimo bendrovę reikalaudama sumokėti nusavinamą 433 000,00 Eur užstato sumą į NMA sąskaitą per 30 dienų (šį raštą pareiškėjas pateikia su atskiruoju skundu ir prašo priimti bei tirti). Pabrėžtina, kad šiame savo rašte NMA nurodo, kad gavusi VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. liepos 22 d. Sprendimą dėl garantijos negrąžinimo, išsiuntė pareiškėjui raštą, kuriame prašoma pervesti nusavinto 433 000,00 Eur užstato sumą iki 2021 m. rugsėjo 5 d; pareiškėjas iki nurodytos datos įsipareigojimų neįvykdė ir minėtos sumos į NMA sąskaitą nepervedė. Taigi atsakovas remiasi būtent ginčijamu 2021 m. rugpjūčio 5 d. Raštu kaip įrodymu, kad jis kreipėsi į pareiškėją, o pareiškėjas savo įsipareigojimų neįvykdė.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas gali nepagrįstai, be jokio teisinio pagrindo du kartus išieškoti tą pačią sumą. Draudikui išmokėjus atitinkamą draudimo išmoką, jis įgis teisę regreso būdu reikalauti patenkinti jo reikalavimus iš pareiškėjo ir pareiškėjas prieš draudiką jau neturės galimybės gintis remdamasis tais argumentais, kuriuos jis yra išdėstęs skunde teismui dėl Rašto nepagrįstumo. Vien dėl šių nurodytų argumentų yra akivaizdu, kad Raštas ne tik kad gali sukelti, bet jau yra sukėlęs pareiškėjui teisines pasekmes, nes remdamasis šiuo Raštu atsakovas reiškia savo reikalavimus draudikui.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas Raštas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu patvirtintomis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Pagal šių Taisyklių 3.1 punktą administruojančioji institucija yra NMA, o pagal 3.12 punktą vykdomoji institucija yra VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Remdamasis Taisyklių 17 punktu, pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad sprendimus dėl grąžintinų lėšų įskaitymo yra įgaliotas priimti atsakovas, o ne vykdomoji institucija (VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra). Pareiškėjas nurodo argumentus dėl LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimo privalomumo NMA (šio teismo sprendimo pagrindu NMA privalėjo išmokėti ar kitaip grąžinti pareiškėjui 544 527,69 Eur sumą). Tačiau Rašte išdėstyta NMA pozicija parodo, kad būtent atsakovas šio galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo ir jo pagrindu atlikto vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo nepripažįsta.

Pareiškėjo teigimu, Taisyklių 9, 10, 17 ir 20 punktai patvirtina, kad būtent NMA, kaip administruojančioji institucija, yra įgaliota vykdyti grąžintinų lėšų susigrąžinimą, priimti su tuo susijusius sprendimus, pasirinkti susigrąžinimo būdus, informuoti apie tai skolininkus Todėl pirmosios instancijos teismas nėra visiškai teisus skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad pareiškėjas turėtų ginčyti jam teisines pasekmes sukeliantį VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros 2021 m. liepos 22 d. Sprendimą. NMA sprendimas, įformintas ginčijamu Raštu, yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui, todėl galinčiu būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl informacinio pobūdžio Rašto, nesukeliančio pareiškėjui teisinių pasekmių panaikinimo, o tokie skundai nenagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuoja, kad Raštas jam sukelia (jau sukėlė) neigiamas teisines pasekmes, jame neatsižvelgta į tai, kad, pareiškėjo teigimu, dalį reikalaujamos grąžinti užstato sumos jis yra grąžinęs vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, draudimo bendrovė, įvykdžiusi NMA reikalavimą pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą, įgis teisę regreso tvarka reikalauti patenkinti reikalavimus iš pareiškėjo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013).

Kartu pažymėtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.

Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra 2021 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-142 „Dėl išlaidų pripažinimo netinkamomis ir lėšų susigrąžinimo iš VšĮ Baltijos maisto organizacijos“, kuriuo nustatė, kad pareiškėjui išmokėta suma (796 660,73 Eur) viršija apskaičiuotą galutinę dotacijos sumą (355 651,60 Eur), todėl mokėtinas likutis yra neigiamas ir sudaro 441 099,13 Eur, bei, vadovaudamasi, be kita ko, Taisyklių 7.1.1 papunkčiu, priėmė sprendimą susigrąžinti visą neigiamą likutį – negrąžinti pareiškėjui išankstinio mokėjimo garantijos (2018 m. kovo 28 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje avansinio apmokėjimo panaudojimo užtikrinimo laidavimo draudimo raštas SĮLD Nr. 128607) – 433 000 Eur ir susigrąžinti kompensuotų išlaidų dalį – 8 009,13 Eur. Minėtame sprendime taip pat buvo nurodyti nustatyti pažeidimai, dėl kurių susidarė grąžintinų lėšų suma, teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis priimtas sprendimas.

Pareiškėjo siekiamu nuginčyti NMA 2021 m. rugpjūčio 5 d. Raštu pareiškėjas informuojamas apie VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros priimtą 2021 m. liepos 22 d. Sprendimą, apie tai, kad pareiškėjas neįvykdė įsipareigojimų pagal 2018 m. kovo 30 d. garantinį raštą Nr. SĮLD128607, todėl vadovaujantis 2021 m. liepos 22 d. Sprendimu buvo nusavintas 433 000 Eur užstatas ir priskaičiuota 8 009,13 Eur skola. Minėtu raštu pareiškėjo prašoma per 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo dienos pervesti 433 000 Eur nusavinamą užstato sumą į NMA sąskaitą, taip pat per 60 kalendorinių dienų nuo Rašto išsiuntimo dienos pervesti į NMA sąskaitą 8 009,13 Eur skolos sumą, pateikiamos nuorodos į Taisyklių nuostatas, kuriomis vadovaujantis pradedamos skaičiuoti palūkanos nuo nesumokėtos skolos.

Grąžintinų Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo, anuliavimo ir apskaitos tvarką nustato Taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.). Šių taisyklių 3.1 punktas nustato, kad administruojančioji institucija – Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos; 3.3 punkte grąžintinos lėšos apibrėžiamos kaip privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos.

Taisyklių 3.12 punkte įtvirtinta, kad vykdomoji institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 135 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“, 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“, 2007 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ ir 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ paskirta institucija, atsakinga už sprendimo dėl paramos suteikimo ir (arba) grąžintinų lėšų nustatymo administruojant ES žemės ūkio fondų priemones (toliau – priemonės) priėmimą.

Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas. Administruojančioji institucija, gavusi vykdomosios institucijos sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nedelsdama Finansų ir apskaitos informacinėje sistemoje registruoja grąžintinas lėšas pagal priemonę, finansavimo šaltinį (ES žemės ūkio fondų arba Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos) ir mokėjimo dokumentą (Taisyklių 6 p.).

Vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, be kita ko, ir tais atvejais, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti (Taisyklių 7.1.1 papunktis). Administruojančioji institucija per 20 darbo dienų nuo grąžintinų lėšų, išskyrus palūkanas, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje raštu ir (arba) elektroniniu paštu ar per informacines sistemas – administruojančiosios institucijos informaciniame portale https://portal.nma.lt (toliau – informacinės sistemos), jeigu skolininkas sutiko, kad informacija jam bus teikiama tokiu būdu, informuoja skolininką apie priimtą sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, nurodydama lėšų grąžinimo terminą, palūkanų, kurias privalo mokėti skolininkas už kiekvieną pavėluotą grąžinti lėšas dieną (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – už laikotarpį nuo lėšų išmokėjimo dienos), dydį ir sąskaitos, į kurią turi būti grąžintos lėšos, numerį, taip pat apie galimybę susipažinti su sprendimu dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir atliktais grąžintinų lėšų įskaitymais per informacines sistemas (Taisyklių 9 p.).

Iš nustatytų aplinkybių ir paminėto teisinio reguliavimo seka, kad vykdomoji institucija – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra – priėmė 2021 m. liepos 21 d. Sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo iš pareiškėjo, kuriame nurodė grąžintinų lėšų sumą, pažeidimus, dėl kurių susidarė grąžintinų lėšų suma, teisės aktų nuostatas, kuriomis vadovaujantis priimtas sprendimas, šio sprendimo apskundimo tvarką ir kt., todėl pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis sprendimas yra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui materialines teisines pasekmes ir galintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

Dėl NMA 2021 m. rugpjūčio 5 d. Rašto pažymėtina, kad jame NMA, kaip administruojančioji institucija, tik informavo pareiškėją apie vykdomosios institucijos sprendimą, nurodė lėšų grąžinimo terminą, informaciją, kad gali būti skaičiuojamos palūkanos, banko sąskaitas, į kurias pareiškėjas turi pervesti grąžintinas lėšas ir kt., t. y. NMA veikė pagal Taisyklių 9 punktą ir pateikė skolininkui (šiuo atveju – pareiškėjui) informaciją apie 2021 m. liepos 22 d. Sprendimo priėmimą ir apie veiksmus, kurių NMA turi teisę imtis pagal Taisykles, siekdama susigrąžinti grąžintinas lėšas. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokių naujų ir savarankiškų privalomų patvarkymų, išskyrus tuos, kuriuos lėmė 2021 m. liepos 22 d. Sprendimo priėmimas, NMA 2021 m. rugpjūčio 5 d. Rašte nenustatyta, todėl laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, jog minėtas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjui nesukeliantis teisinių pasekmių.

Akcentuotina, kad nurodytos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje konstatuota, kad NMA raštas, kuriuo paramos gavėjas informuojamas apie teisines pasekmes sukeliančių sprendimų priėmimą, skolos grąžinimo tvarką ir pasekmes, kurios pagal teisės aktus gali kilti skolos negrąžinimo atveju, yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti savarankišku administracinio ginčo dalyku (šiuo aspektu žr. 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1024-662/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-186-502/2020).

Nors atskirajame skunde pareiškėjas tvirtina, jog NMA ignoruoja LVAT 2021 m. birželio 30 d. sprendimą ir jo nevykdo, nepripažįsta šio teismo sprendimo pagrindu pareiškėjo atlikto vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ankstesnio teismo sprendimo vykdymas (ar netinkamas vykdymas) nėra bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo dalykas (ABTĮ 99 str.). Aplinkybės, kad NMA kreipėsi į draudimo bendrovę dėl nusavinamo užstato (išankstinio mokėjimo) sumokėjimo pagal raštišką garantiją, kad NMA negrąžina pareiškėjui, jo teigimu, priklausančių paramos lėšų panaikintus ankstesnius VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros sprendimus, nesudaro pagrindo NMA 2021 m. rugpjūčio 5 d. Raštą vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skundžiamas Raštas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Baltijos maisto organizacijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan