d69ff8d4-c3b2-455f-a6c8-4cd938aba104 · Vilniaus apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-286-1020/2016                                                                   Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-18653-2015-2                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. kovo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal apelianto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria iÅ¡ dalies tenkintas R. R. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-43855079-15, kuriuo R.

R. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 57 eurų dydžio bauda, n u s t a t ė : R. R. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. birželio 2 d., 18.36 val., Raugyklos g. 22, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Å iais savo veiksmais R. R. padarė pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje.Apeliaciniame skunde R. R. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje neatsakė, kodėl ir kuo remiantis R. R. turėjo suvokti, kad, palikdamas automobilį stovėti konkrečioje vietoje, jis pažeis Kelių eismo taisykles, jei visi aptariamos kiemo teritorijos požymiai yra kaip automobilių statymui skirtos aikÅ¡telės (ar tai yra privati aikÅ¡telė, jokios informacijos nėra).

Skunde teigiama, kad nei savivaldybės pareigÅ«nai, nei teismas nesukonkretino, kokia yra aptariamos aikÅ¡telės paskirtis. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo pastebėjimÄ , kad aptariamoje teritorijoje nuolat statomi automobiliai. Å iuo pastebėjimu R. R. tik norėjo atkreipti teismo dėmesį, kad dėl visų aikÅ¡telės požymių kaip automobilių statymui tinkamos vietos, vairuotojai patenka tarsi į spÄ stus, kai paprasčiau ir pigiau yra susimokėti minimaliÄ baudÄ (sutikus su pažeidimu) nei ieÅ¡koti teisybės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad savivaldybė niekaip nesprendžia esamos padėties, nesutvarko teritorijos, laikydama, kad baudos yra esminis miesto tvarkos ir gerovės Å¡altinis.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių įrodymų, jog aptariamoje teritorijoje nėra galima statyti automobilių bei nepaneigė Å¡ios aikÅ¡telės požymių, leidžiančių manyti, kad automobilių statymas joje prieÅ¡tarauja Kelių eismo taisyklėms. Taip pat nutartyje klaidingai nurodyta pažeidimo padarymo vieta, kadangi automobilis buvo pastatytas prie Å v. Stepono g. 17 A. namo sienos, kas matyti ir medžiagoje esančiose fotonuotraukose, o ne adresu Raugyklos g. 22, kuris yra kitoje asfaltuoto kelio į kiemÄ pusėje.

Apeliaciniu skundu R. R. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė D. L. nesutinka su apeliaciniu skundu. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad iÅ¡ byloje esančių nuotraukų matyti, kad R. R. automobilis stovi ne automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, o iÅ¡važinėtoje vietoje, atskirtoje nuo važiuojamosios kelio dalies gana aukÅ¡tu ir gerai matomu borteliu, kuris vietomis yra nusidėvėjęs dėl toje vietoje nuolat statomų automobilių, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Atsiliepime teigiama, kad teritorija, kurioje stovėjo transporto priemonė, atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies borteliu, todėl įrengti papildomų kelio ženklų, draudžiančių statyti automobilius šioje vietoje nėra tikslinga. Atsiliepime taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vieta, kurioje pastatyta transporto priemonė, neturi automobilių stovėjimo aikštelėms būdingų požymių, todėl nepritaikyta automobilių stovėjimui. Institucijos vertinimu, nesuprasti ar nepastebėti, kad tai ne automobiliams skirta stovėjimo aikštelė, negalima.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai ir pagrįstai įrodė, kad R. R. pastatytas ir paliktas automobilis stovėjo transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje, nutartis yra teisėta ir teisinga, įrodymai įvertinti tinkamai, taigi nutartis turi būti palikta nepakeista, o R. R. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinis skundas atmetamas.Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš dalies sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nustatytomis faktinėmis administracinio teisės pažeidimo aplinkybėmis.

Apeliantas sutinka, kad jo automobilis buvo paliktas stovėti teritorijoje, tačiau nesutinka su nutartyje konstatuotu Å¡ios teritorijos adresu bei teritorijos pobÅ«džiu. Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija jo veiksmų kvalifikavimÄ pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį, nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ apeliacinio skundo ribose ir pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo skundžiama apimtimi. ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje nustatyta atsakomybė už sustojimÄ ar stovėjimÄ vietose, kuriose KET draudžia sustoti ar stovėti, taip pat už sustojimÄ ar stovėjimÄ nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba už važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimÄ .

KET 150.5 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, Å¡aligatvio (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo bÅ«dÄ nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, iÅ¡duotame prekiauti vieÅ¡oje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikÅ¡telėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Å ioje byloje keliamas klausimas ar apelianto automobilis buvo paliktas stovėti kelio dalyje, kurioje draudžiama stovėti, kuri yra transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirta teritorija.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iÅ¡ esmės neneigia, jog 2015 m. birželio 2 d., 18.36 val., vairuodamas automobilį, sustojo ir paliko automobilį stovėti teritorijoje, kuri nėra paženklinta kaip automobilių stovėjimo aikÅ¡telė. Tačiau, apeliantas ginčija pozicijÄ , jog Å¡i teritorija yra neskirta transporto priemonių stovėjimui. PrieÅ¡ingai – apelianto teigimu, Å¡i teritorija atitinka visus automobilių stovėjimo aikÅ¡telės požymius, joje automobiliai yra statomi ir paliekami stovėti nuolat, taigi administracinio teisės pažeidimo asmuo nepadarė, kadangi automobilį pastatė leistinoje vietoje.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, kad R. R. automobilį paliko stovėti neleistinoje vietoje. Apygardos teismas nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. teiginiu, kad teritorija, kurioje buvo paliktas automobilis, turi automobilių statymui skirtos aikÅ¡telės požymius. Pagal Kelių eismo taisyklių 3.16. punktÄ , transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡telė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti.

Teritorija, kurioje buvo pastatytas R. R. automobilis, neatitinka specifinio požymio, suteikiančio jai transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telės statusÄ â€“ ji nėra skirta ar specialiai pritaikyta transporto priemonių stovėjimui. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju yra akivaizdu, kad teritorijos paskirtis nėra skirta transporto priemonių stovėjimui. IÅ¡ pažeidimÄ fiksavusio VMSA SMD VieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto V. D. darytos fotonuotraukos bei Raugyklos g. plano schemos (b. l. 20), matyti, kad teritorijos dalis yra techniÅ¡kai atskirta – bortu, kuris, nors ir nusidėvėjęs vietomis, tačiau vis dar aiÅ¡kiai matomas.

Šiuo atveju teismui nekyla abejonių, kad teritorija nėra pritaikyta automobilių stovėjimui, taigi nėra būtina tiksliai nustatyti, kokia yra konkrečios teritorijos dalies paskirtis. Teismų praktikoje nurodoma, kad automobilio pastatymas vietoje, kai važiuojamoji dalis aiškiai atskirta nuo kitokio pobūdžio teritorijos (pavyzdžiui, šaligatvio), yra vertinamas kaip automobilio pastatymas stovėjimui neskirtoje teritorijoje (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-274-255/2015).

Apygardos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomu argumentu, kad teritorijos atskyrimas borteliu Å¡iuo atveju yra pakankamas suvokti, kad konkreti teritorija nėra skirta automobilių stovėjimui, todėl, teismo vertinimu, kelio ženklo, draudžiančio statyti automobilius Å¡ioje vietoje, nebuvimas, nepaverčia Å¡ios vietos transporto priemonių stovėjimo aikÅ¡tele. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jokie R. R. nurodomi motyvai – kitų automobilių statymas Å¡ioje teritorijoje, R.

R. automobilio netrukdymas kitiems eismo dalyviams bei gyventojams, automobilio palikimas ant žvyruotos aikÅ¡telės, o ne po langais, įvaža į aikÅ¡telę ar kelio borto įleidimas iki asfalto lygio, įspėjamųjų ženklų nebuvimas, nesuteikia teisės pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Pastebėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei nėra automobilių stovėjimÄ ar sustojimÄ draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiÅ¡kia, kad toks veiksmas, t.y. automobilio statymas atitinkamoje teritorijoje, yra leidžiamas (Å iaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-522-282/2015).

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nėra svarbu, kokioje konkrečiai neleistinoje vietoje stovėjo automobilis, tačiau svarbiausia tai, kad jis stovėjo transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje. Be to, akcentuojama, kad vien aplinkybė, jog toje vietoje kiekvienÄ dienÄ galima rasti pastatytų automobilių, nesuteikia teisės pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir nebÅ«ti nubaustam už padarytÄ administracinį teisės pažeidimÄ (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-357-360/2015).Nurodytų faktinių ir teisinių argumentų visuma suteikia objektyvų pagrindÄ daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad R.

R. padarė ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ . Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines situacijos aplinkybes, padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės ir priėmė motyvuotÄ , teisingÄ sprendimÄ .Pažymėtina, kad R. R. taip pat ginčija vienÄ iÅ¡ nustatytų faktinių aplinkybių – pažeidimo padarymo vietÄ . Pažymėtina, kad konkrečiu atveju tikslaus teritorijos adreso nustatymas – Raugyklos g. ar Å v.

Stepono g. – neturi jokios įtakos pažeidimo vertinimui. Atsakomybėn traukiamas asmuo aiÅ¡kiai suvokė, kokia vieta yra padaryto pažeidimo padarymo vieta, ji apraÅ¡ant pažeidimo padarymo vietÄ , turint omenyje Raugyklos ir Å v. Stepono gatvių padėtį pažeidimų padarymo vietos atžvilgiu, (b. l.

20) nurodyta pakankamai tiksliai, pačiam R. R. suprantamai ir aiškiai (iš bylos medžiagos matyti, kad paties automobilio pastatymo fakto protokole ir nuotraukose užfiksuotoje vietoje jis neneigia). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino pažeidimo neakivaizdumo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaip jau minėta, pažeidimo padarymo vietos teritorijos paskirtis aiškiai nėra skirta transporto priemonių stovėjimui. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šioje byloje yra pagrįstai nustatyta R.

R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinis tos pačios rÅ«Å¡ies pažeidimo padarymas. Pažymėtina, kad ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog skiriant nuobaudÄ , atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo požiÅ«riu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino R. R. priteistos baudos dydį nuo 57 eurų iki 40 eurų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės D.

L. nutarimu paskirta nuobauda laikytina per griežta. Nepaisant to, jog byloje nustatyta R. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra nustatyta lengvinančių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobÅ«dį, R. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis (pažeidimo padarymo metu asmuo buvo baustas tik vienÄ kartÄ už neÅ¡iurkÅ¡taus Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymÄ , jam paskirta Å¡velniausia nuobauda – įspėjimas). Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos dydis yra proporcingas padaryto pažeidimo pobÅ«džiui.

Pažeidimo padarymo aplinkybės nerodo didelio R. R. pavojingumo, asmens elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip piktybiÅ¡kas teisės normų nepaisymas ar Å¡iurkÅ¡tus visuomenės narių bei visuomenėje nusistovėjusių taisyklių negerbimas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nutarties iÅ¡vadomis dėl R. R. kaltės, padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ , administracinė nuobauda R. R. yra paskirta pagrįstai, jos pobÅ«dis ir dydis yra adekvatus padarytam pažeidimui, todėl naikinti ginčijamÄ nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam nutraukti nėra pagrindo.

Atsižvelgdamas į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir proporcingas. Todėl teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:R. R. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                  Ernestas RimÅ¡elis