d69d254e-c001-4a0f-8205-03ec4e56cdba · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2S-838-577/2014                           Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19543-2013-7             Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.;122.3.;110 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. kovo 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės S. N.-S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės S. N.-S. ieÅ¡kinį dėl skolos, delspinigių, palÅ«kanų ir bylinėjimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ atsakovo UAB „Aidai“.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

Ginčo esmė teisme yra priimtas nagrinėti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kuriuo ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 7190 Lt skolÄ , 2588,40 Lt delspinigių, 5 % dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2014 m. sausio 7 d. teisme buvo gautas ieÅ¡kovės pakartotinis praÅ¡ymas pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį turtÄ ieÅ¡kinio (9778,40 Lt) sumai.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas iki Å¡iol nėra pateikęs VÄ® „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012 metus, atsakovas 2013-05-30 buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ PVM mokesčių mokėtojų, o tai, pasak ieÅ¡kovės, rodo, kad atsakovo bendra pajamų vykdant ekonominę veiklÄ suma per metus tapo mažesnė nei 155 000 litų. Taip pat ieÅ¡kovė pažymėjo, kad nuo 2013-12-28 atsakovas VSDF fondui yra skolingas 941,02 Lt, o tai įrodo, jog atsakovas neturi pinigų sumokėti mokesčiams ir tinkamai atsiskaityti su savo darbuotojais.    Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti atsakovo UAB „Aidai“ turtÄ 9778,40 Lt sumai.

Pirmos instancijos teismas nurodė, kad įsiskolinimo suma nėra didelė, kad ieÅ¡kovė teismui nepateikė įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Taip pat teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas iki Å¡iol nėra pateikęs VÄ® „Registrų centras“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012 metus, kad atsakovas 2013-05-30 buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ PVM mokesčių mokėtojų, kad atsakovas turi 941,02 Lt įsiskolinimÄ VSDF fondui, negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė S. N.-S. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu tenkinti. Visų pirma, ieÅ¡kovė pažymi, kad iÅ¡ ieÅ¡kinio ir su juo pateiktų priedų galima daryti preliminariÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kinys tikėtinai yra pagrįstas. Taip pat apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kinio suma atsakovui turi bÅ«ti laikytina didele pinigų suma, nes atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, duomenys apie įmonės finansinę bÅ«klę nėra vieÅ¡ai paskelbti, atsakovo įstatinis kapitalas yra minimalus – 10 000 Lt, atsakovas yra iÅ¡registruotas iÅ¡ PVM mokėtojų registro, atsakovas skolingas VSDF fondui 941,02 Lt, o tai, apeliantės nuomone, patvirtina tÄ aplinkybę, kad atsakovo banko sÄ skaitoje nėra piniginių lėšų, kadangi VSDF inkasavo mokėtinÄ sumÄ atsakovo sÄ skaitoje.

Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių bÅ«tinumo nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims, nes visa įrodinėjimo naÅ¡ta buvo perkelta ieÅ¡kovei, tačiau ieÅ¡kovė neturi galimybės teismui pateikti visų duomenų, susijusių su atsakovo finansine padėtimi.Atsakovas UAB „Aidai“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad nesutinka su ieÅ¡kovės atskiruoju skundu, todėl praÅ¡o jį atmesti.

Atsakovas tvirtina, kad ieÅ¡kovė savo atskirÄ jį skundÄ grindžia tik deklaratyviais, nepagrįstais teiginiais. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad 9 778,40 Lt suma juridiniam asmeniui yra didelė, ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo siekį perleisti turimÄ turtÄ ar sumažinti jo vertę, ar kitaip apsunkinti naudojimÄ si juo. Atsakovas pažymi, kad įsiskolinimas VSDF fondui buvo nedidelis, be to, jis buvo atsiradęs dėl techninės klaidos, dabar jokio įsiskolinimo įmonė nebeturi.

Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovės teiginys, jog VSDF inkasavo mokėtinÄ sumÄ atsakovo sÄ skaitoje, yra klaidinantis teismÄ ir melagingas, nes VSDF niekada nebuvo inkasavęs atsakovo banko sÄ skaitoje ieÅ¡kovės nurodomos sumos. Be to, atsakovas pažymi ir tai, kad įmonės iÅ¡registravimas iÅ¡ PVM mokėtojų registro neįrodo, jog blogėja įmonės finansinė padėtis. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad UAB „Aidai“ buvo savanoriÅ¡kai įsiregistravusi PVM mokėtoju, o įmonės iÅ¡siregistravimas iÅ¡ PVM mokesčių registro nepatvirtina ieÅ¡kovės teiginių, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosPagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ieÅ¡kovas kvestionuoja pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Pažymėtina, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t.y., kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje pareiga įrodyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka bÅ«tent ieÅ¡kovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nei pirmos instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie suponuotų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybę nagrinėjamu atveju. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, ta aplinkybė, kad atsakovas iki Å¡iol nėra pateikęs VÄ® Registrų centro Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų už 2012 metus ir kad atsakovas 2013-05-30 iÅ¡registruotas iÅ¡ PVM mokesčių mokėtojų, negali bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu atsakovo atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, spręstina, kad iÅ¡ apeliantės atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų bei pateiktų įrodymų, nėra objektyvaus pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovui, kuris yra veiklÄ vykdantis juridinis asmuo, ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiama suma, t.y. 9 778,40 Lt, yra didelė. Pastebėtina ir tai, kad bet kuriuo atveju teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ , todėl nepriklausomai nuo to, ar minėta suma atsakovui yra didelė, Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo turtinės padėties tikrai nepagerintų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012, 2013 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013, 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1917/2013).

Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo kitos Å¡alies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dis ir mastas iÅ¡ esmės priklauso nuo paties ieÅ¡kovo valios. Kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinosios apsaugos priemonės neturėtų bÅ«ti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012).Pažymėtina, kad pati ieÅ¡kovė nenurodė, o ir pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimÄ atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.

Taigi, ieÅ¡kovei nenurodžius ir teismui nenustačius jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovas gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtÄ , dėl ko turto grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovui natÅ«ra gali pasunkėti arba tapti neįmanomas, nėra jokio teisinio pagrindo atsakovo atžvilgiu taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.Apeliantei iÅ¡aiÅ¡kintina, jog praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jam bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos bÅ«simo galimai ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.).Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktÄ medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamÄ teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .      Teisėja                                                                                                           Jadvyga Mardosevič  Â