d69d193f-18bf-4fd2-a1cc-1ea9fea7db76 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr               Civilinė byla Nr. 2A-502/2013Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01602-2010-7                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 35.4; 35.5; 63 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 5 d.Vilnius             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Donato Å erno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės I. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. N. ieÅ¡kinį atsakovams V. J., I. J. dėl skolos priteisimo, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams V. J., I. J. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė             I. R. N. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ieÅ¡kovo naudai 37 500 EUR negrÄ Å¾intos paskolos dalies, 23 967 EUR palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.              IeÅ¡kovas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų buvo sudaryta paskolos sutartis, Å¡ios sutarties pagrindu ieÅ¡kovas atsakovams suteikė 50 000 EUR paskolÄ .

Pagal sutartį paskolÄ atsakovai turėjo grÄ Å¾inti dalimis, t. y. 11 500 EUR 2006 m. rugpjūčio 18 d. (sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ), 38 500 EUR – iki 2007 m. rugpjūčio 18 d. Tačiau atsakovai savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė – negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 37 500 EUR paskolos dalies. Pagal Sutarties 2 p. atsakovai už naudojimÄ si paskola įsipareigojo mokėti palÅ«kanas. Å i prievolė taip pat pažeista, priskaičiuotų palÅ«kanų suma sudaro 23 967 EUR, viso prašė priteisti 61 467 EUR.

Pažymėjo, kad nedidelę dalį paskolos sumos, t. y. 1 000 EUR, atsakovai grÄ Å¾ino, tokiais savo veiksmais patvirtindami tarp Å¡alių egzistuojančių paskolos teisinių santykių realumÄ .            A. I. J. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė pripažinti 2006 m. rugpjūčio 18 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp R. N., V. J. ir I. J. negaliojančia ir taikyti 2006 m. sausio 26 d. akcininkų sutarties nuostatas, numatančias atsakomybę pažeidus Å¡iÄ sutartį, t. y. priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo V.

J., pažeidusio sutartį 38 500 EUR baudÄ ; ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų nebuvo susiklostę paskoliniai santykiai, pinigai nebuvo perduoti, 2006 m. rugpjūčio 18 d. paskolos sutartimi buvo siekiama pridengti akcininkų susitarimÄ mokėti baudÄ pagal 2006 m. sausio 26 d. akcininkų sutartį, todėl paskolos sutartis laikytina apsimestiniu sandoriu, sudarytu dėl atsakovo atžvilgiu taikytinos baudos pagal akcininkų sutartį padengimo.

Ignalinos rajono apylinkės prokuratÅ«roje priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame iÅ¡ surinktos medžiagos konstatuota, kad paskolos sutartis faktiÅ¡kai buvo apsimestinis sandoris, nes ji buvo sudaryta akcininkų susitarimui mokėti baudÄ pridengti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė, priteisė R. N. naudai solidariai iÅ¡ atsakovų V.

J. ir I. J. 37 500 EUR įsiskolinimo, 10 500 EUR palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidas: 4 091,10 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti, 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2010 m. balandžio 28 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.               Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovai 2006 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė paskolos sutartį (b.l. 11), pagal kuriÄ atsakovai pasiskolino iÅ¡ ieÅ¡kovo 50 000 EUR, iÅ¡ kurių 11 500 EUR dalį turėjo grÄ Å¾inti tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2006 m. rugpjūčio 18 d., o likusiÄ dalį įsipareigojo grÄ Å¾inti per vienerius metus 2007 m. gegužės 18 d.

Sutarties 1 .2 p. nurodyta, kad paskolos gavėjas (pagal sutartį vadinami abu sutuoktiniai, kaip paskolos Å¡alis) pripažįsta, kad paskolos davėjas jam tinkamai iÅ¡mokėjo paskolÄ Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ir jis jÄ tinkamai gavo. Sutarties 2.1 p. numatyta, kad 8 procentų palÅ«kanos už naudojimÄ si paskola nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 18 d. mokamos 2006 m. rugpjūčio 18 d., t. y. sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ . Nustatytu terminu paskolos negrÄ Å¾inus vadovaujantis sutarties 2.2 p., turėjo bÅ«ti mokamos 1,5 procentų mėnesinės palÅ«kanos.

Teismas sprendė, kad atsakovės tvirtinimas, kad ji, pasiraÅ¡ydama sutartį, klydo dėl sutarties turinio, ar kad tai buvusi apsimestinė sutartis, pagal kuriÄ atsakomybė, kylanti iÅ¡ akcininkų tarpusavio santykių, kyla tik atsakovui V. J., paneigia faktai, kad pati atsakovė, kreipdamasi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, yra informavusi kreditorių (b. l.

21) apie skyrybų procesÄ , o sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių dar kartÄ prisiėmusi solidariÄ atsakomybę grÄ Å¾inti visÄ paskolos sumÄ . Taip pat teismas įvertino duomenis, kad atsakovė ne tik pripažino savo pareigas pagal sutartį, bet ir yra pervedusi dalį pinigų į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , 2006 m. rugpjūčio 23 d. įvykdydama dalį prisiimtos prievolės, kuriÄ ieÅ¡kovai įsipareigojo sumokėti ginčo sutarties sudarymo dienÄ . Teismas konstatavo, kad, nepaisant to, kad ginčo sutartis pavadinta paskolos sutartimi, iÅ¡ esmės labiau tikėtina, kad tikroji Å¡alių valia buvo ne grynai paskoliniai santykiai, bet susitarimas kaip atsakovai kompensuos ieÅ¡kovo nuostolius dėl akcininkų sutarties nesilaikymo ir sumokės minėtoje sutartyje nustatytÄ baudÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas darė vadovaujantis faktu, kad ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ Å¡alys pasirašė ir akcijos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai Å¡iÄ sutartį pasirašė kaip jos savininkai, nes akcija priklausė jiems jungtinės nuosavybės teise, o pasiraÅ¡ydamas akcininkų sutartį, kurioje ir buvo numatyta bauda už jos draudimų nesilaikymÄ V. J. pasirašė kaip sutuoktinės I. J. atstovas. Taigi ir akcininkų sutarties nesilaikymas pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas turėjo sukelti pasekmes abiem akcijos savininkams (akcininkams).

Teismas sprendė, kad atsakovė, pasiraÅ¡ydama ginčo sutartį, suvokė, jog įsipareigoja ieÅ¡kovui kartu su savo sutuoktiniu sumokėti sutartyje nurodytÄ skolos sumÄ sutartyje nurodytu laiku rodo jos elgesys ir po sutarties pasiraÅ¡ymo, ji savanoriÅ¡kai pradėjo sutartį vykdyti, o skyrybų eigoje deklaravo savo įsiskolinimÄ teismui. Å ie faktai rodo, kad sutartyje buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji sutarties Å¡alių valia atsakyti pagal sutarties prievoles solidariai. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo sutartį pripažinti apsimestine, sudaryta kitam tik vieno atsakovo įsipareigojimui sumokėti baudÄ už akcininkų sutarties nevykdymÄ pridengti.

Teismas taip pat konstatavo, kad praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. iki ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos skaičiuojant po 1,5 procentų per mėnesį gaunama 18 procentų metines palÅ«kanas, tokios palÅ«kanos yra aiÅ¡kiai per didelės ir prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje suformuluotiems teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. PalÅ«kanos pirmosios instancijos teismo sumažintos iki protingo dydžio – 8 procentų metinių palÅ«kanų, kurios už visÄ laikotarpį sudarytų 10 500 EUR (b. l. 17).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė I. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 18 d. sprendimÄ , priimtÄ civilinėje byloje Nr. 2-867-232/20111 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, pripažįstant 2006 m. rugpjūčio 18 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp R. N., V. J. ir I. J., negaliojančia ir taikyti 2006 m. sausio 26 d. akcininkų sutarties nuostatas, numatančias atsakomybę pažeidus Å¡iÄ sutartį.Apeliacinį skundÄ atsakovė grindžia Å¡iais argumentais:

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Taigi esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Teismas, konstatuodamas kad tarp Å¡alių nebuvo paskolinių santykių, nepagrįstai priteisė 37 500 EUR negrÄ Å¾intos paskolos dalį pagal paskolos sutartį. Atsižvelgiant į sprendime konstatuotas aplinkybes, teismas neteisingai sprendė apeliantės reikalavimus, t. y. nepagrįstai netenkino jos pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriuo buvo reikalaujama pripažinti 2006 m. rugpjūčio 18 d.

Paskolos sutartį, sudarytÄ tarp R. N., V. J. ir I. J. negaliojančia, ir taikyti 2006 m. sausio 26 d. Akcininkų sutarties nuostatas, numatančios atsakomybę pažeidus Å¡iÄ sutartį.Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo konstatuoti, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. Paskolos sutartis yra neteisėta ir tokiu bÅ«du jÄ pripažinti negaliojančia. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovo atsakovas pripažino, kad tarp Å¡alių nebuvo paskolinių santykių, o 37 500 EUR suma yra kaip bauda už 2006 m. sausio 26 d.

Akcininkų sutarties pažeidimÄ , todėl teismo sprendimas tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimus pagal Paskolos sutartį yra neteisėtas ir naikintinas. Be to, teismas nors ir konstatavo, kad paskolos sutartis - tai susitarimas kaip atsakovai kompensuos ieÅ¡kovo nuostolius dėl akcininkų sutarties nesilaikymo ir sumokės minėtoje sutartyje nustatytÄ baudÄ , tačiau nesiaiÅ¡kino, ar ieÅ¡kovas turi reikalavimo teisę pagal 2006 m. sausio 26 d. akcininkų sutartį.  Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o atsakovės I.

J. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovo nuomone, ieÅ¡kovo ir atsakovų sudaryta paskolos sutartis kvalifikuotina kaip paskolos sutartis CK 6.870 str. prasme, kadangi paskolos sutartis turi visus bÅ«tinus paskolos sutarties požymius, numatytus CK 6.870 str. 1 d. 2006 m. rugpjūčio 18 d. ieÅ¡kovas su atsakovais sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovams suteikė 50 000 EUR dydžio paskolÄ .

Vadovaujantis Sutarties 1.1 p., nurodytÄ paskolÄ atsakovai turėjo grÄ Å¾inti dalimis, t. y. 11 500 EUR – iki 2006 m. rugpjūčio 18 d., o 38 500 EUR – iki 2007 m. rugpjūčio 18 d. Taigi ieÅ¡kovas paskolos sutartimi perdavė atsakovams paskolos sutartyje nurodyto dydžio pinigų sumÄ , o atsakovai įsipareigojo tokiÄ sumÄ grÄ Å¾inti paskolos sutartyje numatytais terminais. Be to, vadovaujantis paskolos sutarties 2 p., atsakovai paskolos sutartyje nustatytais atvejais įsipareigojo mokėti palÅ«kanas.

Paskolos sutarties 1.2 p. numato, kad paskola iÅ¡mokama sutarties sudarymo dienÄ . PasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį paskolos gavėjas (t.y. atsakovai) pripažįsta ir patvirtina, kad paskolos davėjas (ieÅ¡kovas) jam tinkamai iÅ¡mokėjo paskolÄ Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ir jis jÄ gavo tinkamai. Taigi atsakovai, pasiraÅ¡ydami paskolos sutartį, aiÅ¡kiai patvirtino, kad paskolos sutartyje numatyta suma jiems yra neabejotinai perduota. IeÅ¡kovo nuomone, Paskolos sutarties 1.2 p. turinys leidžia spręsti, kad ieÅ¡kovas neabejotinai perdavė paskolos dalykÄ , t. y . 50 000 EUR atsakovui.IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovė tariamai paskolos sutartį pasirašė neįsigilinusi į jos turinį.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovė I. J. sudarė paskolos sutartį suvokdama paskolos sutarties turinį bei jos galimus padarinius. Tai patvirtina aplinkybė, kad atsakovė yra pasiraÅ¡iusi kiekviename paskolos sutarties lape. Be to, pati atsakovė, kreipdamasi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, yra informavusi kreditorių apie skyrybų procesÄ , o sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių dar kartÄ yra prisiėmusi solidariÄ jÄ atsakomybę grÄ Å¾inti visÄ paskolos sumÄ . Taip pat byloje pateikti duomenys, kad atsakovė ne tik pripažino savo pareigas pagal sutartį, bet ir yra pervedusi dalį pinigų į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ , 2006 m. rugpjūčio 23 d.

įvykdydama dalį prisiimtos prievolės, kuriÄ atsakovai įsipareigojo sumokėti ginčo sutarties sudarymo dienÄ , panaudodami tam, kaip patys pripažino bylos nagrinėjimo metu, vartojamÄ jÄ banko paskolÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad 2005 m. sausio 26 d. UAB „Alnos mokymo centras“ akcininkų sutartis, sudaryta tarp „Baltic SME Fund“, G. Z., V. J. ir R. G., nustatė įsipareigojimÄ nekonkuruoti akcininkų sutarties galiojimo metu. Atsakovė I. J. taip pat buvo UAB „Alnos mokymo centras“ akcininkė – kartu su savo sutuoktiniu valdė Å¡ios bendrovės akcijÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, taip pat ji buvo ir akcininkų sutarties Å¡alimi – už atsakovę įgaliojimo pagrindu veikė sutuoktinis V.

J.. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad akcininkų sutarties nuostatų nesilaikymas sukėlė pasekmes abiem akcininkams. Akcininkams pažeidus akcininkų sutartyje nustatytÄ nekonkuravimo įsipareigojimÄ , atsakovams kilo sutartyje numatyta civilinė atsakomybė. Kad atsakovė, pasiraÅ¡ydama paskolos sutartį, suvokė, kad įsipareigoja ieÅ¡kovui kartu su savo sutuoktiniu sumokėti paskolos sutartyje nurodytÄ skolos sumÄ paskolos sutartyje nurodytu laiku rodo jos elgesys ir po paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo – ji savanoriÅ¡kai pradėjo paskolos sutartį vykdyti, o skyrybų eigoje deklaravo savo įsiskolinimÄ teismui.

Å ie faktai rodo, kad paskolos sutartyje buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji sutarties Å¡alių valia atsakyti pagal paskolos sutarties prievoles solidariai. Todėl nėra pagrindo sutartį pripažinti apsimestine, sudaryta kitam tik vieno atsakovo V. J. įsipareigojimui sumokėti baudÄ už akcininkų sutarties nevykdymÄ pridengti.    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.                               Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei materialinės teisės normų pažeidimų, prieÅ¡taraujančių vieÅ¡ajam interesui, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).          Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kovas R.

N. ir atsakovai V. J. ir I. J. 2006 m. rugpjūčio 18 d. sudarė ir pasirašė paskolos sutartį, pagal kuriÄ paskolos davėjas (R. N.) suteikė paskolos gavėjams (I. J. ir V. J.) 50 000 EUR, kuriÄ atsakovai įsipareigojo grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiais terminais: 11 500 EUR – 2006 m. rugpjūčio 18; 38 500 EUR – 2007 m. rugpjūčio 18 d. (b.l. 11-15). Pagal sutarties 2.1 p. paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimÄ si gauta paskola nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. rugpjūčio 18 d. mokėti paskolos davėjui 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos, palÅ«kanos mokamos 2006 m. rugpjūčio 18 d.; pagal 2.2 p. paskolos gavėjas įsipareigojo už naudojimÄ si gauta paskola nuo 2007 m. rugpjūčio 18 d. iki visiÅ¡ko jos grÄ Å¾inimo mokėti paskolos davėjui 1,5 proc. dydžio mėnesio palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo negrÄ Å¾intos paskolos sumos ir mokamos kiekvieno einamojo mėnesio paskutinę darbo dienÄ (CK 6.872 str.).

         Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintas ir priteistos skolos sumos aukščiau nurodytos paskolos sutarties pagrindu ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde klausimas dėl palÅ«kanų nekeliamas.          Apeliantės teigimu, paskolos sutartyje numatytos paskolos sumos atsakovai nėra gavę (CK 6.870 str. 2 d.).

Tikroji Å¡alių valia buvo ne paskoliniai santykiai, bet susitarimas, kaip atsakovas kompensuos ieÅ¡kovo nuostolius dėl akcininkų sutarties nesilaikymo ir sumokės minėtoje sutartyje nustatytÄ baudÄ . Todėl teismas nepagrįstai priteisė 37 500 EUR negrÄ Å¾intos paskolos dalį pagal paskolos sutartį. Å iuos apeliantės argumentus teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, nes tai paneigta bylos duomenimis.            Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose nurodoma, kad tais atvejais, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui.

Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti, jog Å¡alių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikÅ¡mė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raÅ¡telyje arba kitame skolos dokumente turi aiÅ¡kiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d.nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliÄ ja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente) aiÅ¡kiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimÄ (sÄ voka „perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo - paskolos gavėjo - gavimas ir priėmimas paskolos dalyko).

Taigi nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į paskolos sutarties turinį. Paskolos sutarties 1.2 punkte aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai numatyta, kad „Paskola iÅ¡mokama Å¡ios sutarties sudarymo dienÄ . PasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ sutartį paskolos gavėjas pripažįsta ir patvirtina, kad paskolos davėjas jam tinkamai iÅ¡mokėjo paskolÄ Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienÄ ir jis jÄ tinkamai gavo“. Taigi esant Å¡ioms paskolos sutarties nuostatoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad paskolos gavėjas pinigus Å¡iuo atveju faktiÅ¡kai gavo.

Kartu paminėta, kad aplinkybes, kad paskolos gavėjas pinigų faktiÅ¡kai negavo, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 str.). Nagrinėjamoje byloje tokių faktinių aplinkybių paskolos gavėja (atsakovė) neįrodė, todėl jos argumentus, kad pinigų pagal ginčo paskolos sutartį ji negavo, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad paskolos sutarties dalykas ieÅ¡kovo buvo perduotas atsakovams ir paskolos sutartis laikytina sudaryta.

         Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, privalėjo konstatuoti, kad 2006 m. rugpjūčio 18 d. paskolos sutartis yra neteisėta ir tokiu bÅ«du pripažinti jÄ negaliojančia. Tačiau apeliantė nepateikė Å¡iÄ aplinkybę pagrindžiančių įrodymų. Vienintelė faktinė aplinkybė, kuria vadovaujasi apeliantė, yra tai, kad 37 500 EUR suma yra kaip bauda už 2006 m. sausio 26 d. akcininkų sutarties pažeidimÄ , todėl, jos nuomone, teismo sprendimas tenkinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ pagal paskolos sutartį yra neteisėtas.

Apeliantė skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad nėra teisinio pagrindo sutartį pripažinti apsimestine, sudaryta kitam tik vieno atsakovo įsipareigojimui sumokėti baudÄ už akcininkų sutarties nevykdymÄ pridengti. Papildomai paminėtina tai, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų susiklosčiusius paskolinius teisinius santykius taip pat patvirtina tolimesnė paskolos sutarties vykdymo eiga – atsakovė pradėjo paskolos sutartį vykdyti iÅ¡ karto po paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo, t. y. 2006 m. rugpjūčio 23 d., pervesdama ieÅ¡kovui 178 395,20 EEK sumÄ , o skyrybų eigoje deklaravo savo įsiskolinimÄ teismui. I.

J. 2010 m. kovo 25 d. praneÅ¡ime, adresuotame, ieÅ¡kovui R. N., nurodė, kad ji iÅ¡ ieÅ¡kovo pagal paskolos sutartį kartu su vyru V. J. yra paėmę 50 000 EUR, informavo, kad Ignalinos rajono apylinkės teisme yra iÅ¡kelta jų santuokos nutraukimo byla (b. l. 21). Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 13 d. sprendimu patvirtino I. J. ir V. J. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2 dalyje numatyta, kad Å¡alys prievoles pagal 2006 m. rugpjūčio 18 d. sudarytÄ paskolos sutartį vykdys bendrai, t.y. pagal Å¡ias prievoles Å¡alys atsakys solidariai.

CK 1.79 str. 2 d. numatyta, kad preziumuojama, kad Å¡alis sandorį patvirtino, jei po to, kai ji turėjo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti sandorį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė. Patvirtinusi sandorį, Å¡alis netenka teisės jį ginčyti (CK 1.79 str. 1 d.). Be to, pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo V. J., pažeidusio minėtÄ sutartį, 38 500 EUR baudÄ . PareikÅ¡tas ieÅ¡kinys ydingas ir dėl to, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pasiraÅ¡ydamas minimÄ akcininkų sutartį, kurioje ir buvo numatyta bauda už jos draudimų nesilaikymÄ V.

J. pasirašė ir kaip sutuoktinės I. J. atstovas. Taigi ir akcininkų sutarties nesilaikymas pagal Å¡ios sutarties sÄ lygas turėjo sukelti pasekmes abiems akcijos savininkams (akcininkams). Esant Å¡ioms faktinėms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo paskolos sutartį pripažinti apsimestine, sudaryta kitam tik vieno atsakovo V. J. įsipareigojimui sumokėti baudÄ už akcininkų sutarties nevykdymÄ pridengti.          Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė ieÅ¡kovo praÅ¡omas sumas.

Apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, nepateikė įrodymų, jog ginčo sutartis buvo apsimestinė (CPK 178 str.). Dėl to nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .           IeÅ¡kovas teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų apie bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Todėl Å¡ios iÅ¡laidos ieÅ¡kovo naudai nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                               Konstantinas Gurinas                                                                                         Danguolė Martinavičienė                                                                                          Donatas Å ernas