2017-04-19 Nr. AB-8581-3-61-3-03913-2015-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-24-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03913-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 57.1.1; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-197-556/2017 pagal pareiškėjų Č. T., A. O., A. R., Č. B., K. M., I. S., J. N., T. R. (T. R.), D. M., D. B., R. K., A. B., D. M., J. L.-K., E. A., N. T., S. K., O. P., J. R., A. M., T. M., V. S., T. K., V. B., M. L., N. D., N. K., I. K., B. B., A. S., A. R., J. J., V. F., O. Č., O. R., A. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinei mokyklai, Vilniaus Antakalnio progimnazijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Č. T., A. O., A. R., Č. B., K. M., I. S., J. N., T. R., D. M., D. B., R. K., A. B., D. M., J. L.-K., E. A., N. T., S. K., O. P., J. R., A. M., T. M., V. S., T. K., V. B., M. L., N. D., N. K., I. K., B. B., A. S., A. R., J. J., V. F., O. Č., O. R. ir A. G. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos ir buveinės pakeitimo“ (toliau – ir 2015 m. liepos 15 d. sprendimas) 1–6 punktus (toliau – ir ginčijami sprendimo punktai). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai nurodė, kad Taryba 2015 m. liepos 15 d. sprendimą priėmė skubotai, nederindama jo su mokyklos bendruomene ir kitais suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjų tvirtinimu, Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014– 2015 metų bendruoju planu Taryba pritarė Specializuoto ugdymo krypties (pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo kartu su inžineriniu ugdymu) programos įgyvendinimui Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje (toliau – ir Mokykla) ir vidurinio ugdymo programos akreditacijai 2014–2015 metais, pertvarkyti mokyklą į gimnaziją, vykdančią specializuoto ugdymo krypties programą, iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., o, esant neigiamoms akreditacijos išvadoms, pertvarkyti vidurinę mokyklą (struktūrą) iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., jei nesikeis teisės aktų reikalavimai atskirų mokyklų tipams.

Taryba 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 1-2322 Mokykloje nustatė 11–12 klasių komplektų skaičių. Tačiau Tarybos 2015 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 1-68 nustatyta, kad Mokykloje 11 ir 12 klasės nekomplektuojamos, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos rekomendaciją 2015 m. birželio 17 d. rašte Nr. SR-2752 atidėti klasių komplektų nustatymo minimoje mokykloje klausimą. Pareiškėjų teigimu, priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – ir Švietimo įstatymas, ŠĮ) 28 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – ir Taisyklės), 35.3, 35.4 punktų reikalavimai, kuriuose įtvirtinta pareiga, sprendžiant dėl mokyklų tinklo pertvarkymo ir mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros, konsultuotis su įvairiomis interesų grupėmis, tarp jų ir mokyklų bendruomenėmis.

Priimant ginčijamą sprendimą, taip pat buvo nesilaikoma Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (toliau – ir Kriterijų sąrašas), 3 punkte numatyto reikalavimo iki kovo 31 d. nustatyti mokykloms priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse kitiems mokslo metams. Pareiškėjai akcentavo, kad mokyklos pertvarkymo klausimas buvo sprendžiamas vasaros metu, kada nemaža dalis suinteresuotų asmenų atostogavo, ir likus mažiau nei dviem mėnesiams iki mokslo metų pradžios.

Taip buvo pažeidžiami mokinių interesai ir teisėti lūkesčiai mokytis Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklos 11 ir 12 klasėse. Jau buvo sudaryti ugdymo planai 2015–2016 metams. Pareiškėjų manymu, buvo pažeista ir ŠĮ 27 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta mokinių teisė pasirinkti mokyklą. Mokiniai turėjo teisėtą interesą mokytis 11 ir 12 klasėse Mokykloje, jiems yra sudaryti ugdymo planai 2015–2016 metams. Nesikonsultuojant su mokyklos bendruomene, buvo pažeista ŠĮ 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta tėvų (globėjų, rūpintojų) teisė dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą.

Kadangi konsultacijų nebuvo, pažeistas ŠĮ 28 straipsnio 5 dalies reikalavimas, kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą, konsultuotis su gyventojais ir jų grupėmis, siekiant apginti viešąjį interesą. Pareiškėjai akcentavo, kad skundžiamas sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų individualų aktą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Skubos tvarka priimant skundžiamą sprendimą, nebuvo motyvuotas tokio sprendimo priėmimas, nebuvo pateiktos priežastys, kodėl reikia skubos tvarka keisti jau esančią ugdymo sistemą.

Įgyvendinant skundžiamą sprendimą, būtų pažeidžiamos ir kitos moksleivių teisės ir interesai. Perkėlus mokyklą į patalpas, esančias Vilniuje, Minties g. 3, mokiniams nebūtų užtikrinamos tinkamos sąlygos (higienos normos, mokinių skaičius klasėse ir t. t.). Vilniaus Antakalnio mikrorajone neliktų nei vienos rusiškos ar lenkiškos mokyklos, daugeliui mokinių pailgėtų kelias į mokyklą, dėl to padidėtų nelaimingų atsitikimų gatvėse rizika.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą; nepatenkino pareiškėjų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas nustatė, jog Taryba 2015 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą Nr. 1-115 „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos ir buveinės pakeitimo“, kuriuo nusprendė: pertvarkyti iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą (struktūrą) į Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklą, likviduojant mokyklos skyrių, esantį Vilniuje, Minties g. 3; nustatyti, kad po pertvarkos biudžetinė įstaiga Vilniaus Joachimo Lelevelio mokykla veiks patalpose Vilniuje, Minties g. 3; įgalioti Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos direktorių perduoti pagal perdavimo ir priėmimo aktą Vilniaus miesto savivaldybei mokyklos patikėjimo teise valdomą savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniuje, Antakalnio g. 33; įgalioti Ekonomikos ir investicijų departamento direktorių ir Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos direktorių iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. pasirašyti 3 punkte nurodyto nekilnojamojo turto priėmimo ir perdavimo aktą; įpareigoti Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos direktorių: Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka raštu pranešti apie mokyklos (struktūros) pertvarką, buveinės ir pavadinimo pakeitimą kiekvienam mokiniui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos; užtikrinti mokinių mokymosi nepertraukiamumą ir ugdymo proceso tęstinumą; vieną kartą paskelbti apie mokyklos (struktūros) pertvarką, buveinės ir pavadinimo pakeitimą dienraštyje „Lietuvos rytas“; pavesti Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos direktoriui atlikti visus su mokyklos pertvarka susijusius veiksmus; laikyti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. 1-68 „Dėl Tarybos 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo „Dėl klasių komplektų skaičiaus, mokinių skaičiaus vidurkio klasėse pagal vykdomas programas ir naujų mokinių priėmimo laiko nustatymo savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloms ir jų skyriams 2015–2016 mokslo metams“ pakeitimo“; pavesti Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriui kontroliuoti, kaip vykdomas šis sprendimas.

Teismas konstatavo, kad šioje byloje kilo ginčas dėl teisės aktų nuostatų, susijusių su mokyklos struktūros pertvarkymu ir buveinės keitimu, taikymo ir aiškinimo.

Teismas nurodė, kad iš pareiškėjų argumentų matyti, jog jie mokyklos pertvarkymą sieja su mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano keitimu, paaiškina, kad mokyklos pertvarkymas turėjo būti nustatytas mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane. Ginčijamus sprendimo punktus kvalifikuoja kaip keičiančius mokyklų tinklo bendrąjį planą, nesilaikant pareigos konsultuotis su suinteresuotais asmenimis.

Teismas akcentavo, jog savivaldybių kompetencija švietimo srityje yra reglamentuota Lietuvos Respublikos vietos savivaldos ir švietimo įstatymuose. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas, VSĮ) 7 straipsnio 7 punktu, Švietimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, 44 straipsnio 2 dalimi ir 58 straipsnio 1 dalimi, Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. Teismas nurodė, jog ŠĮ 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kuriant valstybinių ir savivaldybių mokyklų tinklą, teisės aktų nustatyta tvarka turi būti konsultuojamasi su gyventojais ar jų grupėmis, kad būtų apgintas viešasis interesas. Mokyklų tinklo kūrimo nuostatos detalizuotos Taisyklėse (Žin., 2011, Nr. 79-3869), kuriose inter alia (be kita ko) reglamentuota informavimo pareiga. Taisyklių VII skyriuje nurodyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano projektas derinamas su įvairiomis interesų grupėmis pagal VAĮ. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai viešai svarstomi, derinami su mokyklų bendruomenėmis ir kitomis interesų grupėmis. Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano ir jo priedų projektai tobulinami atsižvelgiant į mokyklų bendruomenių nutarimus, jeigu šie neprieštarauja Taisyklėms. Kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose visuomenei teikiama informacija apie vykstančius procesus. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, padaryta išvada, jog savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus. Šiuo atveju teismas vertino, ar ginčijamais sprendimo punktais numatytu mokyklos struktūros pertvarkymu faktiškai buvo atliekami pakeitimai mokyklų tinklo pertvarkos bendrajame plane.

Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nėra pateiktos mokyklų tinklo sąvokos, tačiau yra numatyti mokyklų tinklo kūrimo principai ir tikslai. ŠĮ 28 straipsnyje yra nustatyta, kad švietimo teikėjų tinklo paskirtis – užtikrinti visiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą. Teismas vadovavosi Taisyklių 3, 4, 5 punktais ir padarė išvadą, kad mokyklų tinklas, visų pirma, yra sietinas su švietimo įstaigų išdėstymo tam tikroje teritorijoje sistema, siekiant užtikrinti tolygų įvairių tipų mokyklų paskirstymą tam tikroje teritorijoje. Konstatuojant mokyklų tinklo bendrojo plano keitimą, turėtų būti nustatyta, kad pakitimai turėjo įtakos ne vienai mokyklai, o visai mokyklų tinklo bendrajame plane numatytai sistemai.

Teismas nurodė, jog, visų pirma, reikia įvertinti ginčijamu sprendimu numatytų pokyčių įtaką mokyklų teritoriniam paskirstymui Vilniaus mieste. Ginčijamais sprendimo punktais Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos skyrius, esantis Minties g. 3, buvo likviduotas, o mokyklos veikla perkeliama iš patalpų, esančių Antakalnio g. 33, į patalpas, esančias Minties g. 3. Tarp šių vietų yra pakankamai nedidelis atstumas (apie 1,22 km), todėl negalima šių pakeitimų kvalifikuoti kaip ženkliai pažeidžiančių mokyklų tinklo bendrajame plane numatytą mokyklų teritorinį paskirstymą. Taip pat būtina vertinti, ar ginčijamo sprendimo punktais buvo sutrikdytas skirtingų tipų mokyklų paskirstymas teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo punktais nebuvo keičiamas mokyklos tipas, tai yra nebuvo naikinamos klasės. Sprendimas priimtas įvertinus, kad patalpų, esančių Minties g. 3, pakaks visiems mokyklos mokiniams ugdyti. Dėl to mokiniai nebus priversti keisti mokymosi įstaigą, tai nedarys įtakos kitoms mokykloms. Tai nesutrikdys mokyklų tinklo bendrajame plane numatytos skirtingų tipų švietimo įstaigų išdėstymo sistemos.

Teismas pažymėjo, kad ŠĮ 28 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta viena iš švietimo teikėjų tinklo kūrimo formų – steigiant, reorganizuojant, likviduojant, pertvarkant mokyklas ir atliekant jų struktūros pertvarką. ŠĮ 44 straipsnio 4 dalyje pateikta mokyklos struktūros pertvarkos sąvoka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas). Ginčijamu sprendimu buvo panaikintas Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos skyrius, esantis Minties g. 3. Šiuo sprendimu buvo įvykdytas mokyklos struktūros pertvarkymas, esantis vienu iš mokyklų tinklo kūrimo būdų. Tačiau tai nereiškia, kad mokyklos skyriaus likvidavimas visais atvejais privalo būti laikomas mokyklų tinklo pertvarkymu. Teismas akcentavo, jog sistemiškai aiškinant šias teisės normas su anksčiau pateiktomis teisės normomis, įtvirtinančiomis mokyklų tinklo paskirtį ir kūrimo principus, darytina išvada, kad mokyklos skyrių steigimas ir likvidavimas turėtų būti laikomas mokyklų tinklo kūrimu tuomet, kai daro įtaką visam mokyklų tinklui. Šiuo atveju, likvidavus Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklos skyrių, esantį Minties g. 3, nebuvo panaikintos klasės, nebuvo mažinamas mokinių skaičius. Todėl toks sprendimas nepadarys įtakos kitoms mokyklų tinkle veikiančioms mokykloms. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos skyriaus likvidavimu buvo keičiamas viso mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas.

Teismas nurodė, kad sprendimus dėl mokyklos buveinės pakeitimo priima mokyklos savininko teises įgyvendinanti institucija. Ši teisė numatyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (toliau – ir Biudžetinių įstaigų įstatymas, BĮĮ) 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir Švietimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje. ŠĮ 44 straipsnis yra laikomas specialiąja teisės norma BĮĮ 3 straipsnio atžvilgiu, todėl šiuo atveju BĮĮ 3 straipsnis turi būti taikomas tiek, kiek neprieštarauja ŠĮ nuostatoms. ŠĮ 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu, jeigu įstatymai, nustatantys konkrečias juridinių asmenų teisines formas, nenustato kitaip. Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Taisyklėmis. Taisyklėse reglamentuojami mokyklos pertvarkymo atvejai, kai šie pertvarkymai susiję su mokyklų tinklo pertvarkymu. Įvertinus tai, kad šiuo atveju ginčijamais sprendimo punktais nebuvo keičiamas mokyklų tinklo pertvarkymo bendrasis planas, teismas padarė išvadą, kad Taisyklėse nustatyta tvarka nebuvo pažeista, todėl klausimas dėl mokyklos buveinės keitimo sprendžiamas mokyklos savininko sprendimu.

Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad skundžiamais sprendimo punktais nebuvo keičiamas mokyklų tinklo pertvarkos bendrasis planas. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kurie susiję su pareiga konsultuotis su suinteresuotais asmenimis, sprendžiant mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano keitimo klausimą. Klausimas dėl mokyklos buveinės perkėlimo buvo svarstomas 2015 m. liepos 9 d. vykusiame mokyklos tarybos susitikime su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais, dėl to negalima teigti, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo konsultuojamasi. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1170/2007) ir konstatavo, jog negalima teigti, kad pareiškėjai nebuvo supažindinti su ginčijamo sprendimo projektu, jog su jais nebuvo tartasi.

Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrįstas pareiškėjų argumentas, jog priimant ginčijamą sprendimą nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. SR-2752 išreikštą prašymą atidėti klasių nustatymo klausimo svarstymą. Teismas pažymėjo, kad klasių nustatymo klausimas (panaikintos 11–12 klasės) buvo išspręstas Tarybos 2015 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 1-68, kuris buvo panaikintas ginčijamo sprendimo 7 punktu. Taigi buvo palikta galioti iki 2015 m. birželio 17 d. sprendimo Nr. 1-68 buvusi padėtis. Ginčijamais sprendimo punktais nebuvo spręstas klasių nustatymo klausimas Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje, o ginčijamo sprendimo 7 punkto pareiškėjai nekvestionuoja.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjai taip pat nurodė, jog ginčijami sprendimo punktai buvo priimti pažeidus Kriterijų sąrašo 2 ir 3 punktuose numatytą tvarką. Kriterijų sąrašo 2 punkte numatyta, kad valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas), priskirdami mokykloms aptarnavimo teritorijas, nustatydami priėmimo į mokyklas tvarką, mokinių ir klasių skaičių, vadovaujasi ŠĮ 29 straipsniu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Pareiškėjai pažymėjo, kad Taisyklėmis nebuvo vadovautasi. Kriterijų sąrašo 3 punkte numatyta, kad kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms nustato priėmimo laiką, klasių skaičių ir mokinių skaičiaus vidurkį klasėse pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams. Iki rugsėjo 1 d. klasių (grupių) skaičių patikslina. Ginčijamais sprendimo 1–6 punktais nebuvo priskiriama aptarnavimo teritorija, nenustatoma priėmimo į mokyklą tvarka, mokinių ir klasių skaičius, jų pagrindu išspręstas Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos skyriaus, esančio Minties g. 3, likvidavimo ir mokyklos veiklos perkėlimo į patalpas, esančias Minties g. 3, klausimas. Kaip paaiškino atsakovas aiškinamajame rašte „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos ir buveinės pakeitimo“ (toliau – ir Aiškinamasis raštas), įgyvendinus sprendimą, didės mokinių skaičius klasės komplekte. Teismas akcentavo, jog klausimai dėl tikslaus klasių skaičiaus šiuo sprendimu nebuvo sprendžiami, o turės būti nagrinėjami ateityje, todėl teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant Kriterijų sąrašo 2 ir 3 punktuose nustatytos tvarkos.

Teismas nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad ginčijamais sprendimo punktais pažeidžiama ŠĮ 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta mokinių teisė rinktis švietimo programą vykdančią mokyklą, švietimo teikėją, mokymosi formą ir 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta teisė rinktis valstybinę, savivaldybės ar nevalstybinę mokyklą ir ją keisti. Pareiškėjai neargumentavo, kaip mokyklos buveinės perkėlimas pažeis mokinių teisę rinktis mokyklą. Teismas pažymėjo, kad ginčijamais sprendimo punktais buvo nuspręsta pakeisti mokyklos buveinę. Pareiškėjų neginčijamu sprendimo 7 punktu buvo panaikintas sprendimas neformuoti Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinėje mokykloje 11–12 klasių, todėl jos bus formuojamos ir mokiniai galės toliau tęsti mokslus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad teisės aktų nuostatomis nėra garantuojama absoliuti asmens teisė reikalauti, jog jo pageidaujama mokymo įstaiga nebūtų reorganizuojama, pertvarkoma, likviduojama ar pertvarkoma jos vidaus struktūra, jeigu toks mokymo įstaigos pertvarkymas nepažeidžia įstatymo garantuotų asmens teisių švietimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1818/2009, 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-1482/2007). Teismas įvertino nagrinėjamą situaciją visuomenės ir asmens interesų derinimo aspektu ir padarė išvadą, kad įstatymo garantuotas visuomenės interesas turėti optimalų švietimo tinklą yra prioritetinis atskirų asmenų noro mokytis jiems patinkančioje mokykloje atžvilgiu.

Teismas pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-549/2013). VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos yra siejamos su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011). Teismas akcentavo, kad ginčijamo sprendimo faktiniai motyvai buvo išdėstyti 2015 m. liepos 7 d. Aiškinamajame rašte, kuris laikytinas neatskiriama ginčijamo sprendimo dalimi. Jame yra paaiškinti faktiniai sprendimo priėmimo pagrindai ir tikslai, detaliai apibūdinama ir įvertinama faktinė situacija, t. y. mokinių skaičiaus mokykloje kaita, mokinių skaičius klasėse, ugdymui skirtos lėšos, jų panaudojimas, atsirasiančios naujos galimybės taikyti neformalųjį ugdymą, didinti mokomų dalykų įvairovę ir t. t.

Yra įvertintos ir galimos teigiamos bei neigiamos projekto įgyvendinimo pasekmės. Kaip sprendimo teisinį pagrindą atsakovas nurodė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias Tarybos kompetenciją priimti sprendimus, susijusius su mokyklos buveinės perkėlimu. VSĮ 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad viena iš savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savivaldybių funkcijų yra švietimo pagalbos teikimo mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir koordinavimas.

BĮĮ 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad biudžetinės įstaigos savininkas turi teisę priimti sprendimą dėl biudžetinės įstaigos buveinės pakeitimo. ŠĮ 44 straipsnyje nustatyta, kad mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) struktūros pertvarka – mokyklos grupės ar tipo pakeitimas arba vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu.

Taigi negalima teigti, kad Taryba priėmė skubotą, nemotyvuotą ir teisės aktų normomis nepagrįstą sprendimą.

Teismas pažymėjo, kad ŠĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog mokymosi aplinka mokykloje ir mokinių mokymosi krūvis turi atitikti higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių saugos bei sveikatos reikalavimus ir laiduoti švietimo programų vykdymą. Pareiga turėti leidimą-higienos pasą institucijoms, vykdančioms ikimokyklinio ugdymo veiklą, bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veiklą, vaikų neformaliojo švietimo mokyklų ugdymo veiklą, profesinių mokyklų ugdymo veiklą, aukštųjų mokyklų ugdymo veiklą, nustatyta Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 7 punkte nustatyta, kad mokykla gali vykdyti veiklą tik gavusi Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-632, nustatyta tvarka leidimą-higienos pasą. Teismas konstatavo, kad teisės aktuose expressis verbis (tiesiogiai) nustatyta, kad leidimą-higienos pasą institucija privalo turėti tik pradėjusi vykdyti priešmokyklinio ugdymo veiklą, t. y. įpareigojimas yra siejamas su veiklos vykdymu, o ne sprendimu, kuriuo remiantis ateityje bus vykdoma bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo veikla, todėl Vilniaus Joachimo Lelevelio mokykla privalo turėti leidimą-higienos pasą nuo tos dienos, kai faktiškai pradės vykdyti priešmokyklinį ugdymą. Nagrinėjamu atveju Mokyklos perkėlimas numatytas iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Teismas akcentavo, jog Mokykla pradėtų vykdyti veiklą naujose patalpose tik nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio. Teismas pabrėžė, kad šioje byloje sprendžiama dėl sprendimo pertvarkyti Mokyklos struktūrą ir perkelti Mokyklos buveinę atitikimo teisės aktų reikalavimams. Teismas nesprendė dėl patalpų atitikimo higienos normos reikalavimams. Šiuos klausimus turi vertinti įgaliota institucija, spręsdama dėl leidimo-higienos paso išdavimo. Dėl to šis pareiškėjų argumentas nėra reikšmingas sprendžiant ginčijamų sprendimo punktų teisėtumo klausimą.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjų nurodyti teiginiai, jog, įgyvendinus ginčijamus sprendimo punktus, daugeliui mokinių pailgės kelias iki mokyklos, todėl padidės rizika patekti į eismo įvykį, yra paremti vien tik prielaidomis, jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nepateikta, todėl aptariamus skundo teiginius teismas laikė nepagrįstais.

Teismas padarė išvadą, kad Taryba, pertvarkydama Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą (struktūrą) į Vilniaus Joachimo Lelevelio mokyklą, likviduojant mokyklos skyrių, esantį Vilniuje, Minties g. 3, ir nustatydama, jog po pertvarkos ši mokykla veiks patalpose Vilniuje, Minties g. 3, veikė pagal jai suteiktą kompetenciją, nepažeidė galiojančių teisės aktų, todėl panaikinti ginčijamo sprendimo 1–6 punktų nėra teisinio pagrindo.

Teismas nurodė, kad, atmetus skundą, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, todėl jų prašymas atmestas.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu patenkino pareiškėjų Č. T., B. B., D. M., A. S., A. G., J. R., J. L.-K. ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos apeliacinius skundus. Teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos ir buveinės pakeitimo“ 1–6 punktus.

Teismas nustatė, jog Taryba 2015 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-115 nusprendė, kad struktūriškai bus pertvarkoma Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinė mokykla, likviduojant mokyklos skyrių, esantį Vilniuje, Minties g. 3, ir Mokyklos veikla bus vykdoma Vilniuje, Minties g. 3, o Mokyklos turtas, esantis Vilniuje, Antakalnio g. 33, turi būti perduotas savivaldybei (skundžiamo Tarybos sprendimo 1–3 p.). Tai yra esminiai prašomo panaikinti Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo punktai, iš principo apibrėžiantys ir bylos nagrinėjimo ribas. Kiti prašomo panaikinti Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo punktai (4–6) yra išvestiniai, nereikalaujantys atskiro pasisakymo, nes organiškai susiję su skundžiamo Tarybos sprendimo 1–3 punktais.

Teismas taip pat nustatė, kad 2015 m. liepos 15 d. sprendimas priimtas, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 6 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 10 d.), Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi. Taip pat vadovautasi Švietimo įstatymo 44 straipsnio 4, 5, 6 dalimis. 2015 m. liepos 15 d. sprendimas priimtas taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis. Įvardytomis nuostatomis ir grįstas Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą patikrinti, ar buvo pritaikytas tinkamas teisinis reguliavimas ginčo visuomeniniams santykiams ir, jei taip, ar nuosekliai jo laikytasi bei ar priimtas sprendimas buvo pagrįstas. Nėra disputo dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, turėjo teisę į Mokyklos struktūrinę pertvarką, todėl Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendime nurodytas teisinis reguliavimas iš principo pripažintinas tinkamu ir Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo teigti kitaip, tačiau vis dėlto neatkreipė dėmesio į keletą esminių teisinių momentų, suponuojančių kitokią išvadą, nei padaryta pirmosios instancijos teismo.

Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad buvo įvykdyta struktūrinė Mokyklos pertvarka. Tai atspindėta ir Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo 1 punkte (keičiama ne tik Mokyklos buveinė, bet ir likviduojamas Mokyklos skyrius). Ši faktinė aplinkybė – pagrindas, suponuojantis teisinį reguliavimą bei daromas išvadas. Cituotoje Švietimo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje apibrėžta mokyklos struktūros pertvarkos sąvoka, į kurią patenka ir vykdomos organizacinės veiklos pakeitimai (klasių, grupių, skyrių, filialų steigimas ar likvidavimas, mokymo valstybine kalba ar tautinės mažumos kalba įvedimas ar pabaiga mokykloje, paskirties keitimas) – vykdoma valstybinės ir savivaldybės mokyklos – savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo), kitų mokyklų – savininko (dalyvių susirinkimo) sprendimu. O šiuo konkrečiu atveju, kaip paminėta, skundžiamu Tarybos sprendimu likviduotas Mokyklos skyrius, esantis Vilniuje, Minties g. 3.

Teismas nurodė, kad Mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas), vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis (ŠĮ 44 str. 4 d.). Taigi Taryba, priimdama 2015 m. liepos 15 d. aktą, rėmėsi Taisyklėmis, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais šių Taisyklių punktais, o tai aiškiai nesuderinama su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais bei atima galimybę patikrinti, ar iš tikro, kaip nurodė pareiškėjai, buvo privalu laikytis Taisyklių 35.3, 35.4 punktų reikalavimų, kuriuose įtvirtinta pareiga, sprendžiant dėl mokyklų tinklo pertvarkymo ir mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, struktūros, konsultuotis su įvairiomis interesų grupėmis, tarp jų ir mokyklų bendruomenėmis. Ir apskritai yra nežinoma, kokios Taisyklių nuostatos Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, kaip nurodė įstatymų leidėjas, buvo pagrindu atlikti struktūrinę pertvarką. Neapibrėžtumas neleidžia nei patvirtinti, nei paneigti 2015 m. liepos 15 d. sprendimo teisėtumo. Tikrinimo apimtis – abstrakcija, tai eliminuoja galimybę išnagrinėti bylą visapusiškai ir iš esmės bei priimti ne tik teisėtą, bet ir teisingą sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo išvadai apie šių Taisyklių paisymą.

Teismas pažymėjo, jog, be kita ko, Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi 2015 m. liepos 15 d. sprendimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos pertvarkymo procedūros (teisėjų kolegijos vertinimu, ir struktūrinės pertvarkymo procedūros) gali būti pradėtos vykdyti tik turint savivaldybės tarybos sutikimą pertvarkyti biudžetinę įstaigą. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą taip pat turi būti nurodyti biudžetinės įstaigos pertvarkymo tikslai, juridinio asmens, į kurį pertvarkoma biudžetinė įstaiga, teisinė forma, pavadinimas, buveinė, numatomi jo veiklos tikslai ir jo savininko ar dalyvio teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendime nėra minimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sutikimas pertvarkyti biudžetinę įstaigą – Mokyklą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, visų pirma, toks atskiras sutikimas yra privaloma sąlyga sprendimui dėl mokyklos, kaip biudžetinės įstaigos, struktūros pertvarkymo. Antra, tokio sutikimo buvimas yra logiška sąlyga, nes jame atskleidžiamas pertvarkos tikslas bei kiti reikalingi teisiniai dalykai. 2015 m. liepos 15 d. sprendime visiškai nieko nepasisakoma apie struktūrinės pertvarkos tikslą, o byloje esantis 2015 m. liepos 7 d.

Aiškinamasis raštas nėra sudėtinė 2015 m. liepos 15 d. sprendimo (pastarajame dokumente nenurodoma, kad priimant sprendimą remiamasi ir 2015 m. liepos 7 d. surašytu Aiškinamuoju raštu) dalis, todėl, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nebuvo visiškai jokio pagrindo juo vadovautis. Net ir tuo atveju, jei Aiškinamasis raštas būtų traktuojamas kaip sudėtinė skundžiamo sprendimo dalis, jis laikytinas nepakankamu 2015 m. liepos 15 d. sprendimui pagrįsti, kadangi jame naudojami abstraktūs teiginiai, neparemti faktiniais duomenimis.

Pavyzdžiui, jei Minties g. projektinis pajėgumas pritaikytas 458 mokiniams, kyla klausimas, koks projektinis pajėgumas Antakalnio g. (kokie duomenys tai įrodo) ir kodėl reikia pagrindinę Mokyklos dalį kelti į skyrių, jei jame mokosi mažiau mokinių, negu pagrindinėje Mokyklos pastato dalyje. Jei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą laikytume implicitiškai išreikštu 2015 m. liepos 15 d. sprendime, vis tiek lieka neaišku, koks konkrečiai buvo struktūrinės pertvarkos tikslas.

Kylantys neaiškumas, tam tikros abejonės tarnauja asmens, besikreipusio teisminės gynybos, naudai.

Taigi išdėstytos aplinkybės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, lemia išvadą, kad Tarybai priimant 2015 m. liepos 15 d. sprendimą nebuvo nuosekliai laikytasi teisinio reguliavimo, sprendžiant Mokyklos pertvarkos klausimą, be to, priimtas sprendimas nesuderinamas su VAĮ 8 straipsnio reikalavimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Teismas padarė išvadą, kad dėl išdėstytų priežasčių apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti. Jis yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

IV. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-197-556/2017, taip pat sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, turėjusio įtakos priimant neteisėtą sprendimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 10 p.): Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės klaidingai aiškino ir taikė Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas. Ši Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostata nėra taikytina, kadangi turėjo būti taikomos specialiosios Švietimo įstatymo normos (ŠĮ 44 str. 4 d.). BĮĮ biudžetinės įstaigos pertvarkymas suprantamas kaip biudžetinės įstaigos teisinės formos keitimas, o pagal ŠĮ prasmę mokymosi įstaigos struktūros pertvarka suprantama kaip vidiniai struktūriniai įstaigos pokyčiai (klasių, skyrių steigimas, kalbos įvedimas ir pan.). Taikydamas paminėtą Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatą, teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas privalėjo priimti atskirą sprendimą, kuriuo būtų sutinkama pertvarkyti mokyklą, o šiame sprendime būtų nurodyti pertvarkos tikslai. Teismas nutylėjo, kad jo nurodyti Taisyklių 35.3 ir 35.4 punktai yra taikytini išimtinai mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui rengti, o ne priimant sprendimus dėl mokyklos struktūros pertvarkymo. Byloje pakanka įrodymų, kad su mokyklos bendruomene buvo konsultuojamasi. Teismas laikė, kad ginčijamas Tarybos sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, nors šis sprendimas ir buvo pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai nenustato įpareigojimų viešojo administravimo subjektui priimti tokį individualų teisės aktą, kuriame būtų nurodyti absoliučiai visi teisės aktai ir absoliučiai visos faktinės aplinkybės. Priešingai, nuostata įpareigoja nurodyti tik pagrindinius teisės aktus ir pagrindines faktines aplinkybes, kurių pakaktų akto adresatui suprasti sprendimo esmę ir turinį. Tarybos sprendime buvo nurodyti 4 teisės aktai, kurių pagrindu šis sprendimas buvo priimtas. Faktinis akto pagrindas apibrėžtas skundžiamo sprendimo aiškinamajame rašte. Pagrindimas aiškinamajame rašte yra pakankamas. Jame expressis verbis (tiesiogiai) buvo nurodytas mokyklos struktūros pertvarkymo tikslas.

2. Dėl vienodos administracinių teismų praktikos formavimo (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.): remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-742-552/2015), Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai nenustato įpareigojimų viešojo administravimo subjektui priimti tokį individualų teisės aktą, kuriame būtų nurodyti absoliučiai visi teisės aktai ir absoliučiai visos faktinės aplinkybės. Priešingai, kaip paminėta, nuostata įpareigoja nurodyti tik pagrindinius teisės aktus ir pagrindines faktines aplinkybes, kurių pakaktų akto adresatui suprasti sprendimo esmę ir turinį.

Teismas šiuo atveju visiškai nemotyvavo ir nepagrįstai vertino, kad vieno iš 4 teisės aktų įvardijimas, nenurodant konkrečių šio akto punktų, yra laikytinas pakankamu pagrindu pripažinti, kad sprendimas yra teisiškai nemotyvuotas ir kad šio sprendimo negalėjo suprasti jo adresatai. Prie ginčijamo sprendimo pridėtas aiškinamasis raštas buvo pakankamai detalus ir pagrįstas, be to, visa papildoma faktinė informacija yra ir buvo prieinama viešai ir pareiškėjams žinoma. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-426/2009, 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-651/2011, 2011 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1411/2011, 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-2540/2012), aiškinamieji raštai, taip pat ir kiti dokumentai prie ginčijamų sprendimų, buvo laikomi sudėtinėmis tokių sprendimų dalimis.

Šiuo atveju teismas pateikė priešingą vertinimą, nemotyvuodamas nukrypimo nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015 yra išaiškinęs, jog savivaldybės turi pareigą konsultuotis su mokyklų bendruomenėmis, kitomis interesų grupėmis tik rengiant mokyklų bendrojo plano projektą, o kitose mokyklų tinklo pertvarkos stadijose savivaldybės privalo informuoti visuomenę apie vykstančius procesus (žr. taip pat ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4497-552/2016).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1170/2007, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1818/2009, 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A469-1482/2007), pakanka nustatyti, kad konsultavimasis dėl priimamo akto apskritai vyko. Teismo sprendimas yra formalus, bet ne teisingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-793/2011, 2011 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-46/2011).

3. Sprendimo vykdymas, jo neperžiūrėjus, gali sukelti itin dideles neigiamas pasekmes, todėl jo vykdymas sustabdytinas (ABTĮ 166 str. 2 d.).

Pareiškėjos D. M., B. B., A. S. ir A. G. atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo atmesti prašymą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atsakovo prašymą parengimu.

Pareiškėjos nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra priimtas tinkamai taikant ir aiškinant teisės normas, taip pat visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dėl to jokio teisinio pagrindo patenkinti atsakovo prašymą bei atnaujinti procesą administracinėje byloje nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus Joachimo Lelevelio inžinerijos mokykla atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo patenkinti prašymą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovo prašymas yra pagrįstas, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtas sprendimas peržiūrėtinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalyje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą. Jokia proceso šalis neturėtų siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo IV dalies I skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 156 str. 1 d.).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba prašo atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-197-556/2017, užbaigtoje įsiteisėjusiu šio teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimu, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus.

ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-82-438/2015 ir kt.). ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P492-268/2011, 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-86-822/2015, 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-106-525/2015 ir kt.).

Šioje administracinėje byloje buvo skundžiami Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-115 „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos ir buveinės pakeitimo“ 1–6 punktai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017 m. vasario 20 d. sprendimu panaikindamas šią Tarybos sprendimo dalį, padarė tokias išvadas: sprendime nenurodyti konkretūs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių punktai, o tai aiškiai nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais bei atima galimybę patikrinti, ar buvo privalu laikytis Taisyklių 35.3, 35.4 punktų reikalavimų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, sprendime nepaminėtas Tarybos sutikimas pertvarkyti biudžetinę įstaigą – Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinę mokyklą; sprendime nepasisakyta apie struktūrinės pertvarkos tikslą, o 2015 m. liepos 7 d. aiškinamasis raštas „Dėl Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinės mokyklos (struktūros) pertvarkos ir buveinės pakeitimo“ nėra sudėtinė šio sprendimo dalis; jei Aiškinamasis raštas būtų traktuojamas kaip sudėtinė sprendimo dalis, jis laikytinas nepakankamu sprendimui pagrįsti, kadangi jame naudojami abstraktūs teiginiai, neparemti faktiniais duomenimis; jei Tarybos sprendimą dėl sutikimo pertvarkyti biudžetinę įstaigą laikytume implicitiškai išreikštu skundžiamame sprendime, vis tiek lieka neaišku, koks konkrečiai buvo struktūrinės pertvarkos tikslas.

Atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus grindžia tuo, jog Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostata nėra taikytina, kadangi turėjo būti taikomos specialiosios Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo normos (ŠĮ 44 str. 4 d.); Taisyklių 35.3 ir 35.4 punktai yra taikytini išimtinai mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui rengti, o ne priimant sprendimus dėl mokyklos struktūros pertvarkymo; Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai nenustato įpareigojimų viešojo administravimo subjektui priimti tokį individualų teisės aktą, kuriame būtų nurodyti absoliučiai visi teisės aktai ir absoliučiai visos faktinės aplinkybės (Tarybos sprendime buvo nurodyti 4 teisės aktai, kurių pagrindu šis sprendimas buvo priimtas, o faktinis jo pagrindas apibrėžtas aiškinamajame rašte); aiškinamieji raštai, taip pat ir kiti dokumentai prie ginčijamų sprendimų, yra laikomi sudėtinėmis tokių sprendimų dalimis; teismo sprendimas yra formalus, bet ne teisingas. Šiems argumentams pagrįsti atsakovas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžius.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai neleidžia konstatuoti esant aptartus pagrindus atnaujinti procesą. Atsakovo teiginiai dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 35.3 ir 35.4 punktų iš esmės yra teisingi, tačiau nelemiantys proceso atnaujinimo šioje byloje. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas iš esmės nusprendė, jog ginčijamas aktas nebuvo pakankamai motyvuotas, t. y. neatitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų (pagal šią teisės normą (1 d.), individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis). Teismo sprendime akcentuotas, be kita ko, faktinio pagrindimo nepakankamumas (kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Aiškinamąjį raštą, jame naudojami abstraktūs teiginiai, neparemti faktiniais duomenimis, neaiškus struktūrinės pertvarkos tikslas). Atsakovas prašyme dėl proceso atnaujinimo, be to, teigia, kad pagrindimas aiškinamajame rašte yra pakankamas, jame expressis verbis (tiesiogiai) buvo nurodytas mokyklos struktūros pertvarkymo tikslas, visa papildoma faktinė informacija yra ir buvo prieinama viešai ir pareiškėjams žinoma, t. y. jis nesutinka su teismo padaryta išvada, atlikus įrodymų vertinimą. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus. Įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje yra pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu. Kaip nurodyta pirmiau, proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Pareiškėjų D. M., B. B., A. S. ir A. G. atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo pateiktas prašymas dėl išlaidų priteisimo nenagrinėjamas, nes jis neatitinka ABTĮ 41 straipsnyje nustatytų reikalavimų tokio pobūdžio prašymo turiniui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-197-556/2017 pagal pareiškėjų Č. T., A. O., A. R., Č. B., K. M., I. S., J. N., T. R. (T. R.), D. M., D. B., R. K., A. B., D. M., J. L.-K., E. A., N. T., S. K., O. P., J. R., A. M., T. M., V. S., T. K., V. B., M. L., N. D., N. K., I. K., B. B., A. S., A. R., J. J., V. F., O. Č., O. R., A. G. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus Joachimo Lelevelio vidurinei mokyklai, Vilniaus Antakalnio progimnazijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė