Legislator Case Law & Legislation
d69c4a61-11aa-4e66-bf09-116bf8ab419c AI generated

d69c4a61-11aa-4e66-bf09-116bf8ab419c · Kauno apygardos teismas

Case Number d69c4a61-11aa-4e66-bf09-116bf8ab419c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, kaip testamentinė įpėdinė pagal 1989 m. kovo 25 d. sudarytÄ testamentÄ , priėmė palikimÄ , atsiradusį po J. A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios 1992 m. liepos 14 d., mirties faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti;

Legislator headnote

AI generated

d69c4a61-11aa-4e66-bf09-116bf8ab419c · Kauno apygardos teismas: TaÅ¡kento mieste, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai 59,97 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.2012 m. gegužės 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1075-343/2012 (b.l. 158–162, t. III), priimtu iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, buvo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės G. A. apeliacinis skundas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimas panaikintas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, o ieÅ¡kinys grÄ Å¾intas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2012 (b.l. 46–55, t.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-948-260/2014,Proceso Nr. 2-05-3-07960-2009-3,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 99.5; 99.9; 114.11; 121.14; 121.21; 128.2 KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismoCivilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2032-192/2014 pagal ieÅ¡kovės G.

A. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei J. R. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ suieÅ¡kiniu (b.l. 13–19, t. I) praÅ¡ydama:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, kaip testamentinė įpėdinė pagal 1989 m. kovo 25 d. sudarytÄ testamentÄ , priėmė palikimÄ , atsiradusį po J. A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios 1992 m. liepos 14 d., mirties faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti;

2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento antstolės N. M. 2007 m. birželio 28 d. sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančiu notarės J. R. 2007 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. 8686 dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir panaikinti 2007 m. rugsėjo 6 d. priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. N22-151 nuo jų sudarymo momento;

4) taikyti restitucijÄ ;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad J.A. Č., kuri buvo gera ieÅ¡kovės draugė, testamentu visÄ savo turtÄ paliko ieÅ¡kovei. Nors ieÅ¡kovei apie sudarytÄ testamentÄ buvo žinoma, tačiau ji testamento nerado iki pat 2008 m. sausio 10 d. Nuosavybės teise J. A. Č. priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieÅ¡kovė apsigyveno dar iki J. A. Č. mirties, kadangi dėl prastos sveikatos pastarÄ jÄ reikėjo prižiÅ«rėti. Mirus J. A. Č. ieÅ¡kovė ir toliau liko gyventi Å¡iame bute, rÅ«pinosi juo kaip savo, mokėjo mokesčius, sudarė sutartis savo vardu dėl paslaugų teikimo, butÄ remontavo, todėl ieÅ¡kovė palikimÄ , atsiradusį po J.

A. Č. mirties, priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti turtÄ . Nustačius praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ turi bÅ«ti pripažinti negaliojančiais ir panaikinti antstolės N. M. 2007 m. birželio 28 d. sudarytas turto apyraÅ¡as vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), notarės J. R. 2007 m. rugsėjo 5 d. iÅ¡duotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 8686 dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugsėjo 6 d. priėmimo–perdavimo aktas Nr. N22-151, kadangi valstybė, palikimÄ priėmus testamentiniam įpėdiniui, neturi jokių teisių į J.

A. Č. palikimÄ .Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime (b.l. 21–22, t. I) prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ginčijamas turto apyraÅ¡as negali bÅ«ti prilyginamas sandoriui, kadangi teismas nutartimi tik paveda antstoliui atlikti tam tikrÄ veiksmÄ , t. y. apraÅ¡yti palikėjo turtÄ ir jį įvertinti, nurodyti palikėjo kreditorinius reikalavimus bei debitorinius įsiskolinimus. Paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas, patvirtinantis mirusiojo turto, priklausiusio jam nuosavybės teise, perėjimÄ kitam asmeniui, todėl jis taip pat nelaikytinas sandoriu, kuris gali bÅ«ti ginčijamas sandorių negaliojimo pagrindais.

IeÅ¡kovės reikalavimas taikyti restitucijÄ negalimas, kadangi Lietuvos Respublikos valstybė mirusios turtÄ perėmė pagrįstai. Testamentas, kuriuo ieÅ¡kovė grindžia savo teisę paveldėti mirusios J. A. Č. turtÄ , neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl ieÅ¡kovė negali bÅ«ti pripažinta testamentine įpėdine, ji negalėjo valdyti bei disponuoti palikimÄ sudarančiu turtu, o tuo pačiu ir negalėjo kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

PrieÅ¡ieÅ¡kiniu (b.l. 34–35, t. I) atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašė pripažinti negaliojančiu testamentÄ , sudarytÄ 1989 m. kovo 25 d. TaÅ¡kento mieste. Nurodė, kad testamentas, kuriuo ieÅ¡kovė grindžia savo teisę į J. A. Č. palikimÄ , yra sudarytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, neperduotas saugoti notarui, jo sudarymo aplinkybės kelia abejonių, jis galimai yra suklastotas, todėl Å¡is testamentas negali bÅ«ti laikomas galiojančiu ir kaip prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo normoms turėtų bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.IeÅ¡kovė G.

A. atsiliepimu (b.l. 48–51, t. I) prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ginčijamas testamentas atitinka teisės aktų reikalavimus, iÅ¡reiÅ¡kia palikėjos valiÄ , o ta aplinkybė, kad nėra iÅ¡likę duomenų apie testamento įregistravimÄ , nesudaro pagrindo jį pripažinti negaliojančiu. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu (b.l. 99–105, t. III) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, pripažino negaliojančiu testamentÄ , sudarytÄ 1989 m. kovo 25 d.

TaÅ¡kento mieste, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės naudai 59,97 Lt iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.2012 m. gegužės 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1075-343/2012 (b.l. 158–162, t. III), priimtu iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka, buvo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės G. A. apeliacinis skundas, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimas panaikintas, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, o ieÅ¡kinys grÄ Å¾intas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2012 (b.l. 46–55, t.

IV) Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimas paliktas nepakeistas, priteista iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybei 48,33 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, o ieÅ¡kovei – 1 700 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų kasaciniame teisme. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas, iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. A. ieÅ¡kinį, 2014 m. sausio 8 d. sprendimu (b.l. 10–14, t.

V)ieÅ¡kinį tenkino, paveldėjimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip testamentinė įpėdinė pagal 1989 m. kovo 25 d. sudarytÄ testamentÄ , priėmė J. A. Č., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios 1992 m. liepos 14 d. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, pripažino antstolės N. M. 2007 m. birželio 28 d. sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, pripažino negaliojančiu notarės J.

R. iÅ¡duotÄ 2007 m. rugsėjo 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr. 8686 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir panaikino 2007 m. rugsėjo 6 d. priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. N22-151 nuo jų sudarymo momento, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 800 Lt žyminį mokestį ir 15 831,26 Lt iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti bei valstybei 91,03 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad 1992 m. birželio 15 d. mirė J.

A. Č., po kurios mirties liko jos vardu nuosavybės teise registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė teisę į palikimÄ , atsiradusį po J. A. Č. mirties, grindė 1989 m. kovo 25 d. testamentu. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1075-343/2012 atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ Ä¯vertino iÅ¡ esmės ir prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo atsakovė prašė palikėjos 1989 m. kovo 25 d. TaÅ¡kente sudarytÄ testamentÄ pripažinti negaliojančiu, atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ nurodęs, kad byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama patvirtinti faktui, jog ginčijamas testamentas buvo sudarytas ir jame iÅ¡reikÅ¡ta palikėjos valia, todėl teismas atsakovės argumentų dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nevertino. Teismas, remdamasis byloje pateiktais mokėjimais už komunalines paslaugas, sutartimis su ginčo butui paslaugas teikiančiomis įmonėmis, nustatė, kad už butÄ (duomenys neskelbtini), mokesčius moka ieÅ¡kovė, sutartys sudarytos ieÅ¡kovės vardu.

Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gyveno nuo 1990 metų, Å¡iame bute gyvena iki Å¡iol, Å¡io buto adresu ieÅ¡kovė prenumeruodavo spaudÄ , Å¡iuo adresu jÄ pasiekdavo laiÅ¡kai, ieÅ¡kovė butÄ prižiÅ«rėjo – keitė langus, darė remontus. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ palikimÄ priimti, su priimtu turtu elgėsi kaip su savu, juo rÅ«pinosi ir jį iÅ¡laikė, prižiÅ«rėjo, manė esanti palikėjos įpėdinė, todėl pripažino, kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ po J.

A. Č. mirties faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldėtÄ turtÄ ir nustatė praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Teismas, pažymėjęs, kad patenkinus ieÅ¡kovės reikalavimÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nelieka jokio teisinio pagrindo valstybei reikÅ¡ti pretenzijas į J. A. Č. palikimÄ , tame tarpe ir į ginčo butÄ , tenkino ir iÅ¡vestinius ieÅ¡kinio reikalavimus pripažinti antstolės N. M. 2007 m. liepos 28 d. sudarytÄ turo apyraÅ¡Ä ir notarės J. R. iÅ¡duotÄ palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ Nr.8686 negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei panaikinti 2007 m. rugsėjo 6 d. priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. N22-151.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliaciniu skundu (b.l. 17–19, t. V) praÅ¡o panaikintiKauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Apeliacinį skundÄ atsakovė grindžia Å¡iais argumentais:IeÅ¡kovė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl palikimo priėmimo prašė nustatyti pagal notariÅ¡kai patvirtintiems testamentams prilyginamÄ testamentÄ , tačiau testamentas nebuvo perduotas saugoti notarinei kontorai.

IeÅ¡kovės pateiktas testamentas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi jame nenurodytas testamento suraÅ¡ymo laikas, testatorės nuolatinė gyvenamoji vieta ir nenurodytas testamento registracijos numeris. Be to, pagal byloje surinktus prieÅ¡taringus įrodymus negalima nustatyti, kaip testamento sudarymo metu vadinosi TaÅ¡kente buvusi ligoninė, kas jai vadovavo ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių. IeÅ¡kovei nepraÅ¡ant nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad teismui pateiktas testamentas yra galiojantis, t. y. sudarytas tinkamai iÅ¡reiÅ¡kiant palikėjos valiÄ ir nesant ginčo dėl jo įregistravimo, teismas galėjo imtis iniciatyvos dėl testamento įvertinimo ar jis nėra suklastotas.

Testamentas dėl jo neperdavimo notarinei kontorai ir nurodytų trÅ«kumų negali bÅ«ti prilyginamas notariniam testamentui, todėl palikimas po J. A. Č. mirties atsirado pagal įstatymÄ , o ne pagal testamentÄ , ieÅ¡kovė nelaikytina mirusios J. A. Č. įpėdine, todėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas nesukels ieÅ¡kovei jokių teisinių pasekmių.Kadangi nuo testamento sudarymo 1989 m. kovo 25 d. TaÅ¡kento mieste iki palikėjos mirties 1992 m. liepos 14 d. praėjo daugiau kaip trys metai, palikėja turėjo galimybę pasidomėti, ar jos sudarytas testamentas perduotasnotarinei kontorai, o paaiÅ¡kėjus, kad testamentas negautas, - sudaryti notarinį testamentÄ , jį tinkamai įforminti ir tokiu bÅ«du užtikrinti testamentinės įpėdinės interesus.

Å ių veiksmų neatlikimas, taip pat duomenys apie palikėjos sveikatos problemas, aplinkybė, kad testamentas buvo paslėptas nuo ieÅ¡kovės, leidžia manyti, kad palikėja pakeitė savo valiÄ visÄ turtÄ palikti ieÅ¡kovei.Teismas nebuvo nuoseklus tirdamas visus byloje esančius įrodymus, todėl priėmė sprendimÄ , kuris sudaro absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Teismas nevertino visų byloje surinktų įrodymų, o rėmėsi tik keliais iÅ¡ jų ir padarė iÅ¡vadÄ , kad TaÅ¡kente testamento pasiraÅ¡ymo metu buvo gydymo įstaiga testamente nurodytu pavadinimu, kurios vienareikÅ¡miÅ¡kai patikrinti neįmanoma dėl neiÅ¡likusių archyvinių dokumentų.

Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad palikėja nesigydė Kelių klinikinėje ligoninėje, kad jos testamentÄ patvirtinusi gydytoja nebuvo vyriausioji gydytoja, kad nebuvo herbinio antspaudo, kuriuo patvirtintas testamentas, todėl visos Å¡ios aplinkybės leidžia abejoti testamento tikrumu.Byloje esantys duomenys apie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užplombavimÄ laikotarpiu nuo 1993 m. rugpjūčio 10 d. iki 1996 m. balandžio 5 d. leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė ginčo bute gyveno ir tokiu bÅ«du tinkamai priėmė palikimÄ po J.

A. Č. mirties. Palikimo priėmimo fakto nepatvirtina ir teismui pateiktos sutartys su komunalinių paslaugų teikėjais, kurių pasiraÅ¡ymas dėl buto eksploatacijos prasidėjo tik nuo 1994 m. spalio 1 d., t. y. jau praėjus 6 mėnesiams po palikėjos mirties, pateikti mokėjimo kvitai taip pat yra tik nuo 1993 m. gruodžio 17 d. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, praleidusi terminÄ palikimui priimti, ėmėsi veiksmų siekdama surinkti įrodymus, kurie patvirtintų jos reikalavimÄ dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad ji, kaip įpėdinė, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir kad ji pradėjo valdyti palikėjos turtÄ kaip savo.Valstybė, priimdama palikimÄ po J. A. Č. mirties, buvo sÄ Å¾ininga įgijėja, todėl netenkinus reikalavimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, turėtų bÅ«ti atmesti ir kiti ieÅ¡kovės pareikÅ¡ti reikalavimai dėl antstolės sudaryto turto apyraÅ¡o bei paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais.Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidas vien tik iÅ¡ apeliantės, neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje.

IeÅ¡kinio pateikimo metu byloje buvo trys atsakovai, o sprendimo priėmimo dienai – du atsakovai, todėl byloje esant keliams atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti skirstomos proporcingai. IeÅ¡kovė G. A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 26–32) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtasapeliacinėsinstancijos teisme. IeÅ¡kovė nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su testamentu, nevertintini ir laikytini nepagrįstais, kadangi dėl testamento galiojimo jau yra pasisakęs teismas spręsdamas apeliantės pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagrįstumÄ .

Dėl to nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad palikimas po J. A. Č. mirties galėjo bÅ«ti priimtas ne pagal testamentÄ , o pagal įstatymÄ . Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi terminÄ palikimui priimti, kadangi ieÅ¡kovė palikimÄ sudarančiame bute apsigyveno dar iki palikėjos mirties, kÄ patvirtina ieÅ¡kovės asmens sveikatos istorija bei liudytojų parodymai, bute visÄ Å¡Ä¯ laikÄ gyveno. Iki 1993 – 1994 metų visi mokesčiai buvo mokami butų Å«kio tarnybose, o jas likvidavus – komunalinių paslaugų tiekėjams, su kuriais buvo sudaromos sutartys ir kurias ieÅ¡kovė yra pateikusi į bylÄ , todėl nesant iÅ¡likusiems likviduotų įmonių dokumentams, ieÅ¡kovė negali pateikti raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių mokesčių mokėjimÄ iki 1994 metų.

Ä®raÅ¡as apie buto užplombavimÄ nepatvirtina apeliantės teiginių, kad neva ieÅ¡kovė bute neapsigyveno per 6 mėnesių terminÄ palikimui priimti. PrieÅ¡ tai kortelėje yra įraÅ¡as, kad bute gyvena G. A., gim. (duomenys neskelbtini), neregistruota. Po palikėjos mirties jÄ iÅ¡registravus iÅ¡ buto ir siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti kas bute gyvena, butų Å«kio tarnybos darbuotojai butÄ užplombavo, tačiau ieÅ¡kovei nuvykus ir paaiÅ¡kinus situacijÄ , ieÅ¡kovei buvo leista plombÄ nuimti. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės gyvenimo minėtame bute aplinkybę, taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimus buvusius įsiskolinimus už suteiktas paslaugas po palikėjos mirties.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė aktyviais veiksmais siekė įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , todėl patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teismas pagrįstai panaikino ir antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä , palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ bei turto perdavimo–priėmimo aktÄ , kadangi esant testamentiniam įpėdiniui valstybė negali pretenduoti į palikimÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ apeliantės priteistos pagrįstai, kadangi nei antstolė N. M., nei notarė J.

R. neneigė ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo. Vienintelė apeliantė nesutiko su ieÅ¡kovės pareikÅ¡tais reikalavimais, reiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ jos priteistos pagrįstai.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės G.

A. ieÅ¡kinys dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 1989 m. kovo 25 d. TaÅ¡kente sudarytu testamentu (b.l. 41, t. I) J. A. Č. visÄ savo turtÄ , atsižvelgiant į tai, kad ji neturi tiesioginių įpėdinių, paliko G. A., kaip testamente nurodyta savo geriausiai draugei.

J. A. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė 1992 m. liepos 14 d. (b.l. 61, t. III). Po J. A. Č. mirtiesliko butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir piniginiai indėliai banke (b.l. 63–67, t. III). PalikimÄ , atsiradusį po J. A. Č. mirties, 2007 m. liepos 16 d. priėmė Lietuvos valstybė (b.l. 71–72, t. III). 2007 m. birželio 28 d. antstolė N. M. aprašė mirusios J. A. Č. palikimÄ sudarantį turtÄ (b.l. 64–65, t. III). 2007 m. rugsėjo 5 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 8686 (b.l. 73, t.

III) patvirtina, kad J. A. Č. palikimÄ sudaręs turtas, įskaitant ir butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei. 2007 m. rugsėjo 6 d. Turto apskaitos ir perdavimo aktu Nr. N22-151 (b.l. 85, t. III) minėtas butas įtrauktas į mokesčių inspekcijos apskaitÄ .Civilinėje byloje Nr. 2-8622-364/2006 esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė yra sudariusi sutartis dėl butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), gamtinių dujų ir elektros energijos tiekimo, atsiskaitymo už buto Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, pastato eksploatavimo ir paslaugų apmokėjimo, butui patiektÄ ir nukanalizuotÄ vandenį, taip pat mokėjusi mokesčius už suteiktas paslaugas bei patiektÄ Å¡ilumos, elektros energijÄ ir kt. (b.l. 29, 35–38, 42–73).

Minėtoje byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina ir ieÅ¡kovės atliktus buto pagerinimo darbus – langų pakeitimÄ , balkono įstiklinimÄ (civilinė byla Nr. 2-8622-364/2006, b.l. 32, 74–86). Dėl testamento galiojimo IeÅ¡kovė, teigdama, kad ji yra testamentinė J. A. Č. įpėdinė, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji palikimÄ , atsiradusį po J. A. Č. mirties, priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti palikimÄ sudariusį turtÄ , tuo pačiu nustačius praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ prašė pripažinti negaliojančiais dokumentus, kuriais buvo įformintas palikimo perėjimas valstybei.

Byloje pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujanti Lietuvos valstybės interesus, prašė pripažinti negaliojančiu 1989 m. kovo 25 d. TaÅ¡kente sudarytÄ J. A. Č. testamentÄ , kaip neatitinkantį teisės aktų reikalavimų. Taigi nagrinėjamos bylos dalykÄ iÅ¡ esmės sudarė ginčas dėl ieÅ¡kovės teisės į palikimÄ pagrindo, t. y. testamento ir palikimo priėmimo Å¡iuo pagrindu. Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1075-343/2012 (b.l. 158–162, t.

III) iÅ¡ dalies patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir panaikinus Kauno apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimÄ prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestas, o ieÅ¡kinys grÄ Å¾intas nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Minėtas Kauno apygardos teismo sprendimas paliktas galioti nepakeistas ir 2012 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2012 (b.l. 46–55, t. IV). Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių kilęs ginčas dalyje dėl ieÅ¡kovės teisės į palikimÄ pagrindo, t. y. testamento, jau yra iÅ¡spręstas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo apeliantės pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestas, yra įsiteisėjęs, pakartotinai Å¡is klausimas byloje nenagrinėtinas.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl testamento negaliojimo, jo neatitikimo teisės aktų reikalavimams bei neįregistravimo notarinėje kontoroje pakartotinai nevertintini, kadangi dėl jų jau yra pasisakę teismai įsiteisėjusiuose galutiniuose teismo procesiniuose dokumentuose. Nagrinėjant Å¡ia bylÄ teismas negali iÅ¡ naujo tais pačiais pagrindais revizuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių dėl testamento negaliojimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiuose teismo procesiniuose dokumentuose apeliantės argumentai dėl testamento pripažinimo negaliojančiu jau buvo įvertinti ir pripažinti nepagrįstais, pakartotinai dėl jų nepasisako. Teisėjų kolegija tik pažymi, kad atmetus apeliantės pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, 1989 m. kovo 25 d. TaÅ¡kente sudarytas J. A. Č. testamentas laikytinas galiojančiu, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad ieÅ¡kovė turėjo kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto dėl testamento pripažinimo galiojančiu nustatymo, o kartu nepagrįstu laikytinas ir argumentas, kad palikimas po J.

A. Č. mirties atsirado ne pagal testamentÄ , o pagal įstatymÄ . Aplinkybė, kad testamentas nebuvo perduotas notarinei kontorai, nesudarė pagrindo šį testamentÄ pripažinti negaliojančiu, todėl palikėjai savo valiÄ dėl palikimo iÅ¡reiÅ¡kus testamente, palikimas po jos mirties atsirado pagal testamentÄ . Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus dėl palikėjos valios visÄ jai priklausiusį turtÄ palikti ieÅ¡kovei pasikeitimo, kadangi nurodyti argumentai pagrįsti tik subjektyvia apeliantės nuomone ir nepatvirtina aplinkybės, kad palikėja bÅ«tų pakeitusi savo valiÄ dėl testamentinės įpėdinės. Ä®siteisėję teismų sprendimai patvirtina ieÅ¡kovės teises pagal testamentÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po J.

A. Č. mirties, ir spręstinas tik klausimas dėl tinkamo Å¡ių teisių įgyvendinimo. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas nesukels ieÅ¡kovei jokių teisinių pasekmių. IeÅ¡kovę pripažinus testamentine J. A. Č. įpėdine, praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ faktas sukels ieÅ¡kovei atitinkamas teises ir pareigas, kadangi ji bus laikoma priėmusia palikimÄ .Nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas savo iniciatyva turėjo spręsti klausimÄ dėl testamento galimo suklastojimo.

Kaip jau buvo nurodyta, apeliantės prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl testamento pripažinimo negaliojančiu buvo atmestas, todėl nesant nurodytiems jokiems kitiems pagrindams, kuriais apeliantė grįstų testamento negaliojimÄ , teismas neturėjo pagrindo abejoti testamento teisėtumu. Be to, byla yra nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, todėl teismas bylai esant nedispozityviai neturėjo pareigos savo iniciatyva spręsti tam tikrų klausimų.Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės vertina ir pasisako tik dėl tų apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymu, t. y. sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė faktÄ , kad ieÅ¡kovė tinkamai, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais įgyvendino savo teises į palikimÄ .

Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , priimančio palikimÄ Ä¯pėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimÄ sudarantį turtÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta tik aktyviais veiksmais, kurie turi bÅ«ti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ . Priimdamas palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

IÅ¡vadÄ , ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, galima padaryti tik iÅ¡analizavus ir įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ atsakovo aiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Vertinimui gali turėti įtakos asmens aiÅ¡kinimai ar veiksmai, atlikti ir po Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens elgesio nuoseklumÄ ar prieÅ¡taringumÄ . IÅ¡ to teismas daro iÅ¡vadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiÅ¡kinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiÅ¡kinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieÅ¡taraujančius vėlesniems aiÅ¡kinimams ar veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį. Tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, J.A.

Č. mirė 1992 m. liepos 14 d., todėl sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 ir 4 dalis, 38 straipsnį, konstatuotina, kad ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu, taip pat 2000 m. CK 1.5 straipsnis, kuriame reglamentuojamas teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymas. Pažymėtina, kad alternatyvus palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti bÅ«das įtvirtintas 1964 m.

CK 587 straipsnyje, kurio antrojoje dalyje nurodyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji palikimÄ , atsiradusį po J. A. Č. mirties, priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti palikimÄ sudariusį turtÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus bei ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, pagrįstai pripažino, kad ieÅ¡kovė aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po J.

A. Č. mirties. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieÅ¡kovei buvo žinoma apie testamento, kuriuo palikėja visÄ jai priklausiusį turtÄ paliko ieÅ¡kovei, sudarymÄ , tačiau ji iki pat 2008 metų pradžios Å¡io testamento nerado ir apie jo buvimo vietÄ nežinojo. Todėl nuoseklÅ«s ir logiÅ¡ki laikytini ieÅ¡kovės veiksmai, kai ji, neturėdama testamento, pagal kurį galėtų įgyvendinti teises į palikimÄ , ėmėsi veiksmų kitokiais bÅ«dais įteisinti nuosavybės teisę į palikėjos jai paliktÄ turtÄ , kuriuo ieÅ¡kovė naudojosi ir rÅ«pinosi kaip savo turtu.Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė, praleidusi įstatymų nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, ėmėsi veiksmų siekdama surinkti įrodymus, kurie patvirtintų jos reikalavimÄ dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo.

Tai, kad ieÅ¡kovė, neturėdama testamento, negalėjo savo teisių į palikimÄ sudarantį turtÄ pagrįsti palikimo priėmimu ir kitais bÅ«dais siekė įteisinti nuosavybės teisę į butÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieÅ¡kovė nepriėmė palikimo faktiÅ¡kai pradėdama valdyti jį sudariusį turtÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė ir pareiÅ¡kime dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį nurodė aplinkybes dėl testamento sudarymo (civilinė byla Nr. A2-13458-658/2007, b.l. 36–38).

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė palikimo priėmimo faktÄ Ä¯rodinėja ir kitais, ne tik raÅ¡ytiniais įrodymais, negali paneigti Å¡io fakto nustatymo galimybės.Visuma įrodymų, taip pat ir vėlesnis, t. y. jau pasibaigus 6 mėnesių terminui palikimui priimti, ieÅ¡kovės elgesys leidžia manyti, kad ieÅ¡kovė aktyviais veiksmais, rÅ«pindamasi palikimÄ sudarančiu turtu kaip savo turtu, priėmė palikimÄ turtÄ pradėjusi faktiÅ¡kai valdyti. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad vėlesnis, t. y. jau praėjus 6 mėnesių įstatyme numatytam terminui palikimui priimti sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymas nepatvirtina palikimo priėmimo fakto.

IeÅ¡kovės elgesys rÅ«pinantis Å¡iuo turtu kaip savo turtu buvo nuoseklus, net ir pasibaigus terminui palikimui priimti ieÅ¡kovė Å¡iuo turtu rÅ«pinosi kaip jo savininkė, sudarė apeliaciniame skunde minimas sutartis dėl paslaugų Å¡iam butui teikimo, mokėjo mokesčius už jį, palikimÄ sudarančiame bute gyveno, todėl tikėtinais pripažintini ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, pagrįsti liudytojų parodymais, kad ji palikimÄ sudarančiame bute ir toliau gyveno po palikėjos mirties. Nurodytos aplinkybės nepaneigia ir duomenys apie buto užplombavimÄ .

Nors įraÅ¡as apie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), užplombavimÄ yra nuo 1993 m. rugpjūčio 10 d. iki 1996 m. balandžio 5 d. (civilinė byla Nr. A2-2789-773/2014, b.l. 40, t. II), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įraÅ¡as padarytas jau praėjus įstatyme numatytam terminui palikimui priimti, negalima pripažinti, kad tokio įraÅ¡o buvimas paneigia ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . PrieÅ¡ingai, buto kortelėje esantis įraÅ¡as apie ieÅ¡kovės gyvenimÄ bute, ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie buto užplombavimÄ siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti jo Å¡eimininkÄ mirus ir iÅ¡registravus ankstesnę buto savininkę, nurodyto įraÅ¡o apie buto užplombavimÄ neleidžia laikyti neginčijamai paneigiančiu aplinkybę, kad ieÅ¡kovė po palikėjos mirties negyveno ginčo bute.Byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visuma, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, liudytojų parodymai leidžia manyti esant labiau tikėtinas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė mirus J.A.

Č. ir toliau gyveno jai nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juo rÅ«pinosi kaip savo turtu, jį prižiÅ«rėjo, remontavo, mokėjo mokesčius už suteiktas paslaugas ir su juo elgėsi kaip Å¡io turto savininkė, t. y. aktyviais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.Pripažinus, kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ pagal testamentÄ pradėjusi palikimÄ sudariusį turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiais dokumentus, kurie patvirtino palikimo perėjimÄ valstybei, kadangi palikimÄ priėmus testamentiniam įpėdiniui valstybė negali bÅ«ti laikoma turinčia teisę į palikimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ apeliantės nurodant, kad byloje atsakovų buvo ir daugiau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareikÅ¡ti reikalavimai dėl turto apyraÅ¡o, palikimo perėjimo valstybei liudijimo ir Turto apskaitos ir perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais yra iÅ¡vestiniai ir neatsiejamai susiję su pagrindiniu reikalavimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, o prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ byloje pareikÅ¡dama prieÅ¡ieÅ¡kinį turėjo tik apeliantė, kad tiek notarė, tiek ir antstolė atliko joms įstatymo priskirtus veiksmus ir veikė tik apeliantės naudai, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė tik iÅ¡ apeliantės, jų neskirstydamas proporcingai.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teisė nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, iÅ¡spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Todėl pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažintina, kad teismas pagrįstai ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė tik iÅ¡ apeliantės. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme Atmetus apeliacinį skundÄ , valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteistinos (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 2 d., 93 str.).IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti jai iÅ¡ apeliantės 1 500 Lt iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė už advokato teisines paslaugas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ turėjo 1 500 Lt iÅ¡laidų (b.l. 33–35, t. V). IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus dydžio.

Ä®vertinusi bylos sudėtingumÄ , pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ apimtį ir motyvų pagrįstumÄ , atsiliepimui parengti reikalingų teisinių žinių pobÅ«dį, keliamų klausimų naujumÄ ir specialių žinių reikalingumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 1 000 Lt ir Å¡i suma laikytina pagrįsta, atitinkančia protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ , atsiradusį po J.

A. Č. mirties, faktiÅ¡kai pradėjusi valdyti palikimÄ sudariusį turtÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovės G. A. ieÅ¡kinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarei J. R. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185 str., 263 str.), kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjai                                                                 Žibutė Budžienė Raimondas Buzelis Leonas Jachimavičius