d69acf8d-cc53-44d2-8d27-2c3ef335b64f · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-3236-892/2017Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03815-2015-7                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.9.2.3; 3.2.6.1; 3.4.1.7 VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 27 d.Vilnius           Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB "BV Inžinerinės sistemos" atstovui advokatui Mantui Arasimavičiui, atsakovui E. B.,atsakovo atstovui advokatui Martynui StankevičiuivieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“ ieÅ¡kinį atsakovams E. B., A.

B. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-3763 panaikinimo ir darbdaviui padarytos žalos atlyginimo, n u s t a t ė :1. IeÅ¡kovas patikslinęs reikalavimus atsakovams E. B. ir A. B. (N. B. teisių perėmėjams) prašė panaikinti 2015 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimÄ Nr. DGKS-3763, priteisti solidariai iÅ¡ N. B. teisių perėmėjų E. B. ir A.

B. ieÅ¡kovui 10 Eur žalos atlyginimo, priteisti iÅ¡ E. B. ir A. B. solidariai 61,72 Eur darbdavio iÅ¡laidų atlyginimo kompensacijÄ aprÅ«pinant N. B. darbo drabužiais, batais bei Å¡almu bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. darbo ginčų komisijos sprendimas yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas su N. B. niekada nesitarė dėl darbo užmokesčio dydžio, kurį N. B. nurodė darbo ginčų komisijai, vienintelis susitarimas, kuris saistė ieÅ¡kovÄ ir N. B. buvo darbo sutartis, tuo tarpu darbo ginčų komisija skundžiamajame sprendime niekaip nepagrindė iÅ¡ ieÅ¡kovo N. B. priteistino darbo užmokesčio dydžio, be to, darbo ginčų komisijos sprendime nėra nurodyta, kada N. B. atsisakė važiuoti į statybos objektÄ .

Aplinkybę, kad N. B. nedirbo nuo 2015 m. liepos 28 d. patvirtina darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis, iÅ¡ kurio matyti, kad paskutinė N. B. darbo diena buvo 2015 m. liepos 27 d., kitÄ dienÄ jis į darbÄ neatvyko, apie darbuotojų neatvykimÄ Ä¯ darbÄ darbų vadovas 2015 metų liepos 28-31 dienomis įmonės vadovui kasdien teikė tarnybinius praneÅ¡imus. Sužinojęs apie darbuotojų pravaikÅ¡tas, ieÅ¡kovas buvo priverstas perkelti kitus savo darbuotojus iÅ¡ objekto T. K. g. 3, Vilniuje, į objektÄ , kuriame N. B. neatvyko į darbÄ â€“ Žalgirio g. 135, Vilniuje.

Be to, 2015 m. liepos 30 d. N. B. buvo iÅ¡siųstas įspėjimas „Apie skubų atvykimÄ Ä¯ darbÄ â€œ, kurį gavęs N. B. atvyko ir pateikė praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo savo noru. IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad darbo ginčų komisija neturėjo jokio pagrindo priteisti N. B. naudai praÅ¡omų sumų, nes atleidimo dienÄ N. B. buvo net skolingas ieÅ¡kovui, taigi, atleidimo metu ieÅ¡kovas turėjo reikalavimo teisę į N. B., bet ne atvirkščiai. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo įmonėje įdarbinti darbuotojai jiems pavestas užduotis atliko itin aplaidžiai, N. B. dirbo administracinio pastato statybos objekte adresu Žalgirio g. 135, Vilniuje, patikrinus darbuotojų darbÄ paaiÅ¡kėjo, kad 36 inkariniai varžtai buvo sumontuoti (įbetonuoti) neteisingai, su dideliais nuokrypiais nuo projekto, dėl ko pradėjo strigti tolimesni statybos darbai – kolonų montavimas, ieÅ¡kovas buvo priverstas skubiai Å¡alinti darbuotojų (tame tarpe ir N. B.) padarytus defektus, minėtus darbus atlikti buvo pavesta 4 ieÅ¡kovo darbuotojams, taigi, ieÅ¡kovas patyrė žalÄ dėl perkeltų savo darbuotojų darbo broko Å¡alinimo, kuri sudaro 4 566 Eur.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad brigada, kurioje dirbo N. B. netinkamai dirbo, kas sÄ lygojo žalos atsiradimÄ ieÅ¡kovui, darė pravaikÅ¡tas bei sugadino ieÅ¡kovo nuomotÄ klojinio skydÄ bei templę, padarydami ieÅ¡kovui dar 101,16 Eur žalos. Ä®vertinęs, kad N. B. turėjo neįgalumÄ , jam buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, ieÅ¡kovas sumažino materialinės darbdaviui padarytos žalos atlyginimo reikalavimÄ Ä¯ N. B. teisių perėmėjus iki 10 Eur.

Taip pat pažymėjo, kad N. B. negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui jam perduotų individualios apsaugos priemonių – darbo kostiumo, batų bei Å¡almo, kurių komplekto vertė 61,72 Eur, tuo tarpu su N. B. sudarytos darbo sutarties 7.2 punktas numatė, jog darbuotojams nutraukus darbo sutartis savo valia neiÅ¡dirbus 1 metų laiko, jie privalo kompensuoti darbdavio iÅ¡laidas.

2. Pradinis atsakovas N. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. darbo inspekcijos darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. DGKS- 3763 pagrįstai nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB “BV inžinierinės sistemos” 608,66 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimÄ atsiskaityti su darbuotoju. Pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas nurodo, kad tik vadovas tarėsi su darbuotojais dėl darbo užmokesčio ir jis niekada nesiÅ«lė didesnio darbo užmokesčio nei jis nurodytas darbo sutartyse, tačiau iÅ¡ tiesų N. B. su ieÅ¡kovo vadovu S. K. dėl darbo užmokesčio niekada nesitarė, dėl 150 litų (už vienÄ darbo dienÄ be virÅ¡valandžių) darbo užmokesčio, kaip ir dėl visų kitų su darbu susijusių klausimų, buvo tariamasi ir suderinta su ieÅ¡kovo atstovu Arkadijumi, kurio pavardė N. B. nežinoma, taip pat pažymėjo, kad kartu tame pačiame objekte dirbo 8 žmonės, su visais buvo suderintas tas pats užmokestis.

Nurodė, kad 2015 m. liepos 27 d. darbai truko nuo 7 val. iki 22 val. 30 min., atsižvelgiant į tai, kad po užliejimo betonas dvi dienas turi stingti, darbų vadovas Arkadijus pasiÅ«lė N. B. ir S. Å . dvi dienas dirbti kitame objekte, N. B. sutiko ir dirbo kitame objekte, tuo tarpu ieÅ¡kovo nurodomas darbuotojas V. Č. darbo vietoje nebÅ«davo, todėl neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ir kada jis surašė ieÅ¡kovo teikiamus dokumentus dėl pravaikÅ¡tų, N. B. su Å¡iais dokumentais nebuvo supažindintas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neturėjo jokių pretenzijų N. B. atleidžiant iÅ¡ darbo, neprašė raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimų ar kitų dokumentų, kaip tai numato Darbo kodeksas, ieÅ¡kovas pateikė praneÅ¡imÄ apie skubų atvykimÄ Ä¯ darbÄ , suraÅ¡ytÄ 2015 m. liepos 30 d., tačiau nepateikė įrodymų, kad Å¡is dokumentas buvo siunčiamas N. B..

A. N. Bobrovič atsiliepime taip pat nurodė, kad objekte Žalgirio 135, Vilniuje, dirbo aÅ¡tuoni darbininkai, darbų vadovu buvo Arkadijus, todėl jis negali bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kovo nurodomų darbų brokÄ , nes jo darbas nebuvo susijęs su inkarinių varžtų sumontavimu (įbetonavimu), jis nėra betonuotojas, todėl betono liejimo darbų neatliko, pažymėjo, kad dirbo su perforatoriumi, pjaustė armatÅ«rÄ bei darbų vadovo nurodymu dirbo kitus pagalbinius darbus. Dėl reikalavimo priteisti 61,72 Eur už darbo drabužius N. B. pažymėjo, kad darbo sutartyje buvo numatyta kompensacija darbdaviui už mokymÄ , kvalifikacijos kėlimÄ , stažuotes, nei viena iÅ¡ nurodytų sÄ lygų ieÅ¡kovo nebuvo įgyvendinta, todėl ir kompensacija negali bÅ«ti mokama.

PasiraÅ¡ius atleidimo iÅ¡ darbo dokumentus, N. B. paklausė ieÅ¡kovo sekretorės dėl darbo drabužių perdavimo ir jam buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovui jų grÄ Å¾inti nereikia, todėl Å¡almas buvo paliktas darbo vietoje ir ieÅ¡kovas Å¡io daikto grÄ Å¾inimo niekaip neįformino, ieÅ¡kovo pateikti batai nebuvo naudojami dėl prastos kokybės, darbo drabužius N. B. turi, jie bet kada gali bÅ«ti grÄ Å¾inami ieÅ¡kovui, nes Å¡ie daiktai yra niekam nereikalingi. N. B. buvo nurodęs, kad nieko nežino apie skydo ir templės sugadinimÄ ir pareiÅ¡kė, kad jokiu bÅ«du jų negadino.

Vienintelis įrankis, kuris buvo suteiktas ieÅ¡kovo atstovo Arkadijaus, buvo smÅ«ginis grÄ Å¾tas, kuris buvo grÄ Å¾intas tos pačios bÅ«klės, kaip ir buvo prieÅ¡ perduodant.

3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad N. B. darbo ginčų komisijos posėdyje patvirtino, kad dirbo dvi savaites, tuo tarpu komisija nepagrįstai nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti darbo užmokestį už tris savaites, teigė, kad pavėluoto atsiskaitymo nebuvo. Pripažino, kad nors N. B. darbo sutartyje buvo nurodyta, kad jis priimtas dirbti betonuotoju, tačiau iÅ¡ tiesų N. B. dirbo su perforatoriumi - pjaustė armatÅ«rÄ , todėl ieÅ¡kovas sumažino žalos reikalavimÄ iki 10 Eur.

PaaiÅ¡kino, kad su N. B. buvo sudaryta tik viena darbo sutartis, kuria sulygtas darbo užmokestis buvo nurodytas 162,5 Eur, tačiau dėl klaidos buvo įraÅ¡yta 150 Eur, nes darbo sutartis buvo sudaryta 2015 metų vasarÄ , kuomet keitėsi minimali mėnesinė alga. Nurodė, kad darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje raide Q buvo žymima pravaikÅ¡ta, pažymėjo, kad žala padaryta atsakovo veiksmais, nes grupė betonuotojų padarė daug defektų, kuriuos reikėjo taisyti, tuo tarpu atsakovas buvo vienas iÅ¡ grupės narių, įvertinus tai, kad padarytÄ Å¾alÄ sunku diferencijuoti, iÅ¡ atsakovų praÅ¡o priteisti tik 10 Eur.

4. Teismo posėdyje atsakovų atstovas prašė teismo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad už darbo sutarties sudarymÄ yra atsakingas darbdavys, su visa brigada buvo suderintos tos pačios darbo sÄ lygos - 150 Lt per dienÄ , su N. B. sudarytos darbo sutartys buvo taisomos, pataisytoje darbo sutartyje yra tik ieÅ¡kovo vadovo paraÅ¡as, todėl prašė Å¡ių dokumentų nevertinti dėl jų nepatikimumo. A. E. Bobrovič teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad įmonės vadovas Arkadijų pristatė brigadai kaip darbų vadovÄ , jo tėvas N. B. lietuviÅ¡kai kalbėjo sunkiai, mokėjo tik pasiraÅ¡yti, todėl galėjo tinkamai nesuprasti darbo sÄ lygų pasiraÅ¡ant sutartį.

Pažymėjo, kad įrankius darbui ieÅ¡kovo įmonėje pats duodavo tėvui, kuris dirbo armatÅ«ros pjaustytoju, todėl negalėjo sugadinti templės, ieÅ¡kovas kaip darbdavys buvo davęs vienintelį įrankį – smÅ«ginį gręžtuvÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo 5. Remiantis Å¡alių paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytinais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. liepos 13 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu N. B. buvo įdarbintas ieÅ¡kovo įmonėje. Ginčas yra kilęs dėl sudarant sutartį sulygto darbo užmokesčio.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje teigė, kad vienintelis susitarimas, siejęs ieÅ¡kovÄ ir N. B. buvo darbo sutartis, teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad sulygtas darbo užmokestis sudarė 162,5 Eur per mėnesį, tačiau dėl techninės klaidos jis buvo nurodytas 150 Eur per mėnesį. Darbo ginčų komisija 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendime konstatavo, kad ieÅ¡kovo praÅ¡yme nurodytas apmokėjimas – 43,44 Eur už visÄ darbo dienÄ atitinka tikrÄ jį Å¡alių susitarimÄ , darbdavys nepaneigė N. B. nurodytos aplinkybės, kad jis dirbo ne 11, o 15 dienų, neįrodė, kad N. B. dirbo nekokybiÅ¡kai, neatsakingai, todėl N. B. naudai iÅ¡ UAB „BV Inžinierinės sistemos“ nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti 608,66 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ . 6.

Remiantis 2016 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 7 dalimi, jeigu skundas, praÅ¡ymas nagrinėti individualų darbo ginÄÄ yra paduotas ar ieÅ¡kinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikÅ¡tas iki Darbo kodekso (toliau – DK) įsigaliojimo, skundas, praÅ¡ymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Darbo sutarties sudarymo metu galiojusio Darbo kodekso 94 straipsnio 1 dalis numatė, kad darbo sutarties Å¡alių sulygtos sÄ lygos, apibrėžiančios Å¡alių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį.

Kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.)-(DK 95 straipsnio 3 dalis). Taigi, bendroji taisyklė yra tokia, kad visos darbdavio ir darbuotojo sutartos darbo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti įtvirtinamos darbo sutartyje, patvirtintoje sutarties Å¡alių paraÅ¡ais. Tiksliai ir aiÅ¡kiai suformuluotos bei apibrėžtos darbo sutarties sÄ lygos užtikrina sklandų darbo sutarties Å¡alių įsipareigojimų viena kitai vykdymÄ ir sudaro galimybę iÅ¡vengti ginčų dėl sutarties turinio ateityje.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti nustatytos ne tik raÅ¡ytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali bÅ«ti teismo nustatytos iÅ¡ darbo sutarties Å¡alių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikÅ¡mingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymÄ , kurie sudaro pagrindÄ spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo Å¡alių susitarimas atitinkamÄ elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vienÄ sutarties sÄ lygų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-62/2013).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, todėl, aiÅ¡kinant darbo sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¡alių valiÄ , įvertinus darbo sutarties specifikÄ ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės Å¡akų normų taikymÄ pagal analogijÄ , atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei Lietuvos A. T. praktikÄ . Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiÅ¡kinimo nuosekliai pasisakoma, kad sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-65/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; kt.). Tačiau teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Darbo kodekse nėra įtvirtintų nuostatų, kurių pagrindu darbuotojas turėtų bÅ«ti traktuojamas silpnesniÄ ja darbo teisinių santykių Å¡alimi, taigi, dominuoja darbo sutarties Å¡alių lygybės principas (DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 15, 16 straipsniai).

Teisiniame reguliavime darbuotojui palanki iÅ¡imtis yra tik ta, kad esant norminių darbo teisės aktų nuostatų prieÅ¡taravimams taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata (DK 11 straipsnis 2 dalis)- (Lietuvos A. T. 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2011). Darbo teisės normų taikymas nereiÅ¡kia iÅ¡imtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sÄ skaita negali bÅ«ti paneigiami kito subjekto interesai, o turi bÅ«ti siekiama protingos ir sÄ Å¾iningos Å¡ių interesų pusiausvyros (Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2010). Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisme nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės nagrinėjama iÅ¡ esmės, teismas nėra saistomas sprendimo, kuris buvo priimtas darbo ginčų komisijos posėdyje. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnyje nenustatyta Darbo ginčų komisijos sprendimo prejudicinė, ar didesnė įrodomoji galia. Darbo ginčo nagrinėjimas teisme vyksta pagal CPK nuostatas, o byloje pateikti įrodymai vertinami (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka.

Taigi, nors DK 294 straipsnyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, priimamas vadovaujantis posėdyje ištirtais įrodymais, kurie turi būti įvertinami, tačiau teismas nėra saistomas darbo ginčų komisijos išvadų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015).

7. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos A. T. ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (pvz., Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Civilinėje byloje turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) įrodinėti yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Å ias teises ir pareigas pirmiau iÅ¡vardyti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės.

8. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. liepos 13 d. tarp N. B. ir ieÅ¡kovo buvo sudaryta darbo sutartis, kuria N. B. buvo priimtas dirbti ieÅ¡kovo įmonėje betonuotoju (sutarties 1.2 punktas). Sutarties 3 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui šį darbo užmokestį: 150 (tris Å¡imtai eurų) atlyginimÄ iÅ¡mokant vienÄ kartÄ per mėnesį pačiam praÅ¡ant iki 25 d. pervedant į asmeninę sÄ skaitÄ banke, darbdavio sprendimu (įsakymu) yra darbuotojui mokamas papildomas darbo užmokestis už lauko darbus ir gerus darbo rezultatus. Sutarties 5 punkte nurodyta, kad nustatoma darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė – 4 valandos per dienÄ . Darbo ginčų komisijos byloje esančiame darbo sutarties egzemplioriuje (kopijoje) matyti, kad sutarties 3 punkte padarytas iÅ¡taisymas nubraukiant 150 bei įraÅ¡ant 162,50 pagal Vyriausybės 2015-06-17 nutarimÄ .

9. N. B. pareiÅ¡kime darbo ginčų komisijai nurodė, kad įsidarbinus ieÅ¡kovo įmonėje su darbdaviu žodžiu buvo sutarta, kad į dienÄ mokės po 150 Lt (43,44 Eur). Tokio susitarimo Å¡alių sudarytoje raÅ¡ytinėje darbo sutartyje nėra. Minėta, kad visos darbo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti įtvirtinamos darbo sutartyje. Nenurodžius sutartų sÄ lygų sutartyje, darbuotojui kyla minėtų sÄ lygų įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.). Vertinant byloje esančius įrodymus sutiktina su ieÅ¡kovo argumentu, kad darbo ginčų komisijos posėdžio įraÅ¡as nepatvirtina tarp ieÅ¡kovo ir N. B. buvus susitarimÄ dėl 43,44 Eur atlygio per dienÄ pagal 2015 liepos 13 d. sudarytÄ darbo sutartį.

Ä®raÅ¡e girdėti, kad A. Č., tai yra asmuo, įsidarbinęs ieÅ¡kovo įmonėje tuo pačiu metu ir analogiÅ¡komis sÄ lygomis kaip N. B., patvirtina, kad sutartas darbo užmokestis buvo 150 Eur per mėnesį (b.l. 9, darbo ginčų komisijos įraÅ¡o 2 min. 1 s.). Tuo tarpu N. B. paaiÅ¡kina, kad pirmu etapu, tai yra, kol nebus iÅ¡taisytas kitos įmonės padarytas brokas su įmonės vadovu ir darbų vadovu buvo sutarta dėl 150 Lt darbo užmokesčio per dienÄ (b.l. 9, darbo ginčų komisijos įraÅ¡o 4 min. 23 s.), nurodo, kad minėtas darbas buvo padarytas per savaitę (5 dienas) bei paaiÅ¡kina, kad tolesniu etapu buvo sutarta dėl apmokėjimo už kiekvienÄ iÅ¡lietÄ betono kubÄ .

Taigi, nors tiek atsiliepime, tiek pareiÅ¡kime darbo ginčų komisijoje N. B. nurodo, kad buvo sutarta dėl 150 Lt (43,44 Eur) atlygio per dienÄ , darbo ginčų komisijoje jis nurodo, kad dėl tokio užmokesčio buvo tartasi tik pirmÄ savaitę. Be to, kiti tuo pačiu metu darbo sutartis sudarę asmenys patvirtina, kad buvo tartasis dėl 150 Eur užmokesčio per mėnesį. Atsakovas ir jo atstovas ginčijo, kad darbo sutartyje įraÅ¡ytas darbo užmokestis 150 Eur per mėnesį (vėliau pataisytas 162,50 Eur per mėnesį) įvertinus darbo pobÅ«dį ir aplinkybę, kad N. B. turėdavo į darbÄ vykti net 40 kilometrų kiekvienÄ dienÄ laikytinas neprotingu, todėl dėl tokio užmokesčio N. B. negalėjo sutikti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad praÅ¡yme, pateiktame Darbo ginčų komisijai N. B. nurodė, kad buvo sutarta, jog į dienÄ mokės po 43,44 Eur bei priedus už atliktÄ darbÄ (iÅ¡lieto betono kubus).

Tokias aplinkybes N. B. bei liudytojai, tai yra asmenys, įsidarbinę analogiÅ¡komis sÄ lygomis, patvirtina darbo ginčų komisijoje vykusios posėdžio metu. Taigi, faktiniai bylos duomenys sudaro pagrindÄ manyti buvus kitus susitarimus dėl atlyginimo už atliktus darbus nei nurodytas raÅ¡ytinėje darbo sutartyje bei paneigia atsakovo E. B. argumentus dėl neprotingo atlygio už darbÄ . Taip pat pažymėtina, kad darbo sutartyje esantys netikslumai (darbo užmokesčio sumos žodžiais neatitikimas tekstui) ar vėlesnis jos taisymas tokiu bÅ«du, kad nustatytas darbo užmokestis atitiktų teisės aktų reikalavimus (minimaliÄ mėnesinę algÄ ) savaime nei patvirtina, nei paneigia E. B. darbo ginčų komisijai nurodytÄ aplinkybę buvus susitarimÄ su darbdaviu dėl 150 Lt (43,44 Eur) per dienÄ .

Nagrinėjant ginÄÄ darbo ginčių komisijoje N. B. paaiÅ¡kino, kad jis neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su darbo sutarties tekstu, teismo posėdyje atsakovas E. B. nurodė, kad jo tėvas N. B. gerai nemokėjo lietuvių kalbos, todėl galėjo pasiraÅ¡yti sutartį tinkamai jos nesuprasdamas, tačiau kiekvienas asmuo privalo veikti protingai apmÄ stant savo veiksmų padarinius (CK 1.5 str.), o tuo atveju, jei jam nėra aiÅ¡kÅ«s atliekamų veiksmų padariniai – imtis priemonių juos tinkamai iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Taigi, gerai nesuprasdamas darbo sutarties teksto ar neturėdamas laiko tinkamai su juo susipažinti, N. B. galėjo atsisakyti jį pasiraÅ¡yti. Be to, kaip paaiÅ¡kino E. B. teismo posėdyje, jo tėvas turėjo patirties statybų darbuose bei ankstesniuose darbo santykiuose, darbo sutartį sutiko sudaryti paragintas kitų asmenų, faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad grupė darbuotojų sudarė sutartį tuo pačiu metu tomis pačiomis sÄ lygomis, taigi, galimybė susipažinti su darbo sutarties sÄ lygomis ir įsitikinti, ar jos atitinka tikrÄ jÄ N. B. valiÄ , nebuvo apsunkinta.

10. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai taip pat nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad asmuo, N. B. paaiÅ¡kinimu žadėjęs darbo užmokestį 150 Lt per dienÄ , buvo įgaliotas veikti ieÅ¡kovo vardu tokioje apimtyje. IeÅ¡kovo į bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad toks darbuotojas (N. B. įvardijamas Arkadijumi) darbo sutarties sudarymo momentu ieÅ¡kovo įmonėje nedirbo. Aplinkybę, kad minėtas asmuo dirbo kitoje, ne ieÅ¡kovo įmonėje darbo komisijos posėdyje nurodo liudytojai. Teismo posėdyje atsakovas E. B. argumentavo, kad minėtas asmuo įmonės vadovo brigados darbuotojams buvo pristatytas kaip darbų vadovas, tokias aplinkybes nurodo ir N. B. darbo ginčų komisijos posėdyje, bei pažymi, kad tai sudarė pagrindÄ pagrįstai spręsti, kad jis atstovauja įmonę, tačiau vien minėta aplinkybė (asmens pristatymas darbų vadovu) savaime nesudaro pagrindo darbuotojams manyti, kad minėtas asmuo turi teisę veikti įmonės vardu nustatant darbo sutarties sÄ lygas (darbo užmokestį) bei eliminuoja darbuotojo pareigÄ tinkamai susipažinti su darbo sutartyje nurodytomis darbo sÄ lygomis, tame tarpe darbo užmokesčiu, susitarimÄ dėl kurio darbuotojas patvirtina paraÅ¡u.

Minėta, kad įstatyme nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarčiai – ji turi bÅ«ti sudaroma raÅ¡tu (DK 99 str. 2 d.), visos darbdavio ir darbuotojo darbo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti įtvirtintos darbo sutartyje, patvirtintoje Å¡alių paraÅ¡ais. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ (sprendimo 9 ir 10 punktai) teismas konstatuoja, kad byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama padaryti iÅ¡vadai, kad tarp ieÅ¡kovo ir N. B. sudarant 2015 m. liepos 13 d. darbo sutartį buvo susitarta dėl 150 Lt (43,44 Eur) darbo užmokesčio per dienÄ ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.).

11. Teismo posėdyje atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Å¡ioje byloje dėl objektyvių priežasčių (N. B. mirties) atsakovo įrodinėjimo galimybės yra apribotos. Su tokia pozicija iÅ¡ dalies sutiktina, tačiau minėta aplinkybė savaime nesudaro pagrindo atleisti atsakovÄ nuo įrodinėjimo pareigos, perskirstyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ ar konstatuoti tam tikras aplinkybes nustatytas. Kita vertus, atsakovai turėjo teisę įrodinėjant reikÅ¡mingas bylai aplinkybes teikti netiesioginius įrodymus, tačiau parengiamajame teismo posėdyje atsakovas N. B. nepalaikė praÅ¡ymo apklausti kitus darbuotojus Å¡ioje byloje liudytojais. Ä®vertinus tai, kad, kaip buvo konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartyje, turtinis ginčas nagrinėjamas jau nebe tarp darbdavio ir darbuotojo, o dėl darbdavio ir jo paveldėtojų, teismas neturi pagrindo rinkti įrodymų savo iniciatyva.

12. Byloje esančiame darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymėta, kad N. B. 2017 metų liepos mėnesį dirbo nuo 13 dienos iki 27 dienos po 4 valandas. 2017 metų liepos 28, 29 , 30 bei 31 dienos pažymėtos Q raide, teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas paaiÅ¡kino, kad minėtas žymėjimas reiÅ¡kia pravaikÅ¡tÄ . Pažymėtina, kad sutartinis pravaikÅ¡tų žymėjimas yra PB, taigi, ieÅ¡kovo vestos buhalterinės apskaitos duomenys Å¡iuo aspektu nėra tinkami. Tačiau į bylÄ buvo pateiktas ieÅ¡kovo 2015 m. liepos 30 d.

N. B. buvo suraÅ¡ytas praneÅ¡imas – raÅ¡tas apie skubų atvykimÄ Ä¯ darbÄ , kuriame pažymėta, kad asmuo nebuvo darbe 28-30 dienomis bei praÅ¡oma pateikti dėl minėtų aplinkybių pasiaiÅ¡kinimÄ . Byloje taip pat yra AB „Lietuvos paÅ¡tas“ duomenys, kad 2015-07-30 N. B. (kaip ir kitiems dviems darbuotojams) buvo iÅ¡siųsta korespondencija registruotu paÅ¡tu. Teismas neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovo nurodyta aplinkybe, kad minėtu laiÅ¡ku buvo siunčiamas anksčiau nurodytas praneÅ¡imas (CK 1.5 str., (duomenys neskelbtini) str.).

Byloje taip pat yra UAB „BV Inžinierinės sistemos“ darbų vadovo V. Č. praneÅ¡imas dėl darbuotojų, tame tarpe E. B. neatvykimo į darbÄ 2015 m. liepos 28-31 d. objekte Žalgirio g. 135, Vilniuje, bei ieÅ¡kovo įsakymas atitinkamiems darbuotojams nutraukti nuo 2015 m. liepos 29 d. darbÄ objekte Vilniuje, T. K. g. Nr. 3 bei skubos tvarka vykti į objektÄ â€žAdministracinis pastatas Žalgirio g. 135, Vilniuje“. Atsakovas kėlė abejonių dėl minėtame raÅ¡te nurodytų aplinkybių pagrįstumo, tačiau tokių abejonių nepagrindė jokiais įrodymais ir, kaip jau minėta, apklausti atitinkamus asmenis liudytojais neprašė ((duomenys neskelbtini) str.).

Tuo tarpu darbo ginčų komisijos posėdžio įraÅ¡e tiek A. Č., tiek kiti posėdyje dalyvavę asmenys patvirtina, kad dirbo dvi savaites ir vėliau į darbÄ nevyko įtarus, kad už darbus nebus atlyginta taip, kaip buvo žadėta bei nurodo, kad paskutinę dienÄ dirbo 17 valandų. IÅ¡ esmės tokias aplinkybes nurodo ir N. B. paaiÅ¡kindamas, kad už virÅ¡valandinius darbus 2017 m. liepos 27 d. buvo suteiktos dvi laisvos dienos ir vėliau jie nusprendė nedirbti, kol neatsiskaitys. Atkreiptinas dėmesys, kad nors darbo ginčų komisijoje N. B. nurodo, kad po darbo 2017 m. liepos 27 d. jam buvo suteiktos dvi laisvos dienos, Å¡ioje byloje pateiktame atsiliepime pažymėta, kad betonas dvi dienas turėjo stingti, todėl pasiÅ«lius darbų vadovui Arkadijui jie dvi dienas dirbo kitame objekte, taigi, nurodomos aplinkybės ne visiÅ¡kai sutampa, o tai sudaro pagrindÄ abejoti nurodomų faktų patikimumu.

Vien aplinkybė, kad nutraukiant darbo sutartį 2017 m. rugpjūčio 3 d. ieÅ¡kovas neprašė pateikti pasiaiÅ¡kinimo dėl neatvykimo į darbÄ Â neturi esminės reikÅ¡mės Å¡ioje byloje, nes darbuotojui pateikus praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo darbdavys gali nespręsti dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Apibendrinus iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nuo 2017 m. liepos 28 d. N. B. nevyko į darbÄ ieÅ¡kovo įmonėje be pateisinamų priežasčių, todėl nėra pagrįsta priteisti darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2017-07-28 iki 2017-08-03 bei konstatuotina byloje nustatytu, kad faktiÅ¡kai N. B. ieÅ¡kovo įmonėje pagal 2017 m. liepos 13 d. sudarytÄ darbo sutartį dirbo 11 dienų, kaip tai yra nurodyta ieÅ¡kovo pateiktame darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., DK 143 str. 2 d. 1 p., 147 str. 6 d.).

13. Konstatavus byloje neįrodytu tarp ieÅ¡kovo ir N. B. buvus susitarimÄ dėl 43,44 Eur (150 Lt) darbo užmokesčio per dienÄ pagal 2015 m. liepos 13 d. sudarytÄ darbo sutartį bei nustačius, kad faktiÅ¡kai N. B. dirbo ieÅ¡kovo įmonėje 11 dienų, 2015 m. rugsėjo 10 d. Darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-3763 dalyje dėl 604,12 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo laikytinas nepagrįstu, todėl keistinas. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, kad atleidžiant N. B. iÅ¡ darbo buvo iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas, remiantis byloje esančiais duomenimis ji sudarytų 4,54 Eur ((11*28/365)*0,7)*7,69 Eur)-(DK 141 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigÅ«no vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡as, 2014-12-12 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-646 „Dėl metinių darbo dienų koeficientų bei metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičių 2015 metais patvirtinimo“), todėl minėta suma priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams kaip N. B. teisių perėmėjams atsižvelgiant į priimto palikimo dalis pagal paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.1 str. 2 d., DK 141 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad neiÅ¡mokėta kompensacijos už nepanaudotas atostogas dalis nėra didelė, vidutinio darbo užmokesčio už delsimÄ atsiskaityti laikÄ priteisimas Å¡ioje byloje neatitiktų teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų, todėl jo priteisti nėra pagrindo (CK 1.5 str., (duomenys neskelbtini) str.).     Dėl reikalavimų atlyginti žalÄ bei kompensacijos aprÅ«pinant atsakovÄ drabužiais priteisimo 14. Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę yra savarankiÅ¡ka turtinės atsakomybės rÅ«Å¡is.

DK 245 straipsnyje nustatyta, kad materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo teisinio santykio subjektas padaro žalÄ kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Darbuotojo materialinė atsakomybė suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalÄ , padarytÄ neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Materialinės atsakomybės sÄ lyga – neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

Pagal kasacinio teismo suformuotÄ teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ materialinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti Å¡ias sÄ lygas:

1) padaryta žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) yra pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Materialinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai yra visos DK 246 straipsnyje nurodytos pažeidėjo materialinės atsakomybės sÄ lygos. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbuotojo atsakomybės dalis nustatoma atsižvelgiant į jo pareigas, įgaliojimų apimtį, vykdytų darbo funkcijų svarbÄ , atliktų veiksmų (neveikimo) įtakÄ Å¾alai atsirasti, pažeidimo pobÅ«dį (žala atsirado dėl konkretaus darbuotojo neveikimo, tam tikrų pareigų neatlikimo, dėl netiesioginių veiksmų ar dėl aktyvių veiksmų, tiesiogiai lėmusių nuostolius ir pan.), darbo trukmę, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (pvz. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009).

15. Teismas pažymi, kad ieÅ¡kovas pateikė reikalavimÄ dėl žalos priteisimo iÅ¡ N. B., tačiau konkrečiai nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė neteisėti N. B. veiksmai tik bendrai pažymėdamas, kad N. B. dirbo komandoje darbuotojų, kurie jiems pavestas užduotis atliko itin aplaidžiai, patikrinus darbÄ paaiÅ¡kėjo, kad 36 inkariniai varžtai buvo sumontuoti neteisingai, dėl ko ieÅ¡kovas buvo priverstas Å¡alinti darbuotojų defektus, taigi, patyrė žalÄ . Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasiraÅ¡ytinai supažindinti priimamÄ dirbti asmenį su jo bÅ«simo darbo sÄ lygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ (DK 99 str. 4 d.).

Ä® bylÄ ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad N. B. bÅ«tų supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbÄ , nenurodė, kokį konkrečiai darbÄ (funkcijÄ ) 2015 m. liepos 27 d. N. B. atliko objekte Žalgirio g. 135, Vilniuje, kur, kaip nurodo ieÅ¡kovas, jis patyrė žalos, kokiu bÅ«du N. B. veiksmai buvo susiję su kilusiÄ Å¾ala, taigi, nėra pagrįstos N. B. materialinės atsakomybės už defektus, padarytus objekte Žalgirio g. 135, Vilniuje, taikymo sÄ lygos ((duomenys neskelbtini) str., DK 245 str., 246 str.).

Tai pat, iÅ¡skyrus ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad N. B. B. dirbo su ieÅ¡kovo nuomotu klojiniu skydu bei temple, kurie, ieÅ¡kovo teigimu, buvo sugadinti, kad sugadinimai sÄ lygoti N. B. veiksmų ir pan. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas dėl žalos priteisimo iÅ¡ atsakovų atmestinas kaip nepagrįstas ((duomenys neskelbtini) str., 185 str., DK 245 str., 246 str.).

16. IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 61,72 Eur darbdavio iÅ¡laidų kompensacijos už N. B. perduotas individualias apsaugos priemones – darbo kostiumÄ , Å¡almÄ bei batus, nes nutraukus darbo sutartį minėti daiktai nebuvo grÄ Å¾inti. A. N. B. 2015 gruodžio 12 d. atsiliepime nurodė, kad pasiraÅ¡ius atleidimo iÅ¡ darbo dokumentus, Å¡almas buvo paliktas darbo vietoje ieÅ¡kovo darbuotojui (sekretorei) paaiÅ¡kinus, kad nėra bÅ«tinumo įforminti tokio daikto grÄ Å¾inimo. Netikėti tokiomis N. B. nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, todėl teismas laiko nustatytu, kad iÅ¡duotÄ Å¡almÄ N. B. grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui, taigi, reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.5 str., 178 str., 185 str.).

Tuo tarpu 2015 m. gruodžio 12 d. atsiliepime N. B. pripažino, kad negrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui darbo drabužių ir batų, tokie veiksmai nebuvo atlikti iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad Å¡ių daiktų vertė yra 57,48 Eur. Byloje esantis paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina, kad po N. B. mirties ¼ dalį turto paveldėjo A. B. bei 3/4 dalis - sÅ«nus E. B., todėl iÅ¡ atsakovės A. B. priteistina 14,37 Eur, o iÅ¡ E. B. – 43,11 Eur žalos atlyginimo už N. B. ieÅ¡kovui negrÄ Å¾intas darbo apsaugos priemones (drabužius bei batus)-(CK 5.1 str. 2 d., DK 245 str., 246 str., 255 str. 4 p.).          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 17.

Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 104 Eur žyminio mokesčio, 2015 m. gruodžio 23 d. sumokėjo 533 Eur, 2016 m. rugpjūčio 10 d. sumokėjo 475 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, taigi, viso patyrė 1008 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pradinis atsakovas N. B. patyrė 968 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Teismas pažymi, kad pradinis ieškinys buvo pateiktas trims atsakovams, taigi, tam dalis žyminio mokesčio bei ieškovo patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti nėra susijusi vien su reikalavimais pradiniam atsakovui N. B..

Įvertinus pradinių atsakovų skaičių byloje bei aplinkybę, kad taikos sutartys su atsakovais A. Č. ir S. Š. buvo sudarytos 2016 m. kovo 30 d. laikytina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos, susijusios su atsakovui N. B. pareikštais reikalavimais yra 687,32 Eur ((104:3)+(533:3)+475)-(CPK 88 str.).

18. IeÅ¡kovas pradiniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo N. B. solidariai su kitais atsakovais 4 566 Eur žalos atlyginimo, 61,72 Eur kompensacijÄ , panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimÄ , kuriuo buvo nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo N. B. naudai 608,66 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikÄ , todėl laikytina, kad ieÅ¡kovo atsakovui N. B. pareikÅ¡tų reikalavimų apimtis sudarė 5 536,38 Eur.

Parengiamajame teismo posėdyje bei vėliau 2017-08-09 pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas nurodė tikslinantis reikalavimÄ dėl žalos priteisimo bei prašė priteisti tik 10 Eur žalos atlyginimo reikalavimo sumažinimÄ grįsdamas aplinkybe dėl mirusiojo N. B. turėto neįgalumo bei jam nustatyto 40% darbingumo bei sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, jeigu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė didelės sumos ieÅ¡kinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovas vėliau reikalavimus sumažino ar jų atsisakė, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų bÅ«ti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, iÅ¡skyrus, jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti didesnį reikalavimÄ )-(Lietuvos A.

T. Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi, įvertinus pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko sumažinimo ieÅ¡kovo nurodytus argumentus laikytina, kad sumažinta (atsisakyta) reikalavimų dalis laikytina sprendimu atsakovų naudai, todėl skirstant bylinėjimosi iÅ¡laidas patenkintų ar atmestų reikalavimų dalis skaičiuotina nuo pradinės reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad yra patenkinta 17 procentų ieÅ¡kinio reikalavimų (patenkintas reikalavimas dėl 57,48 Eur žalos atlyginimo bei panaikintas darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl 604,12 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio priteisimo), todėl ieÅ¡kovų iÅ¡ atsakovų E. B. ir A.

B. lygiomis dalimis priteistina 116,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str.). IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovams E. B. ir A. B. lygiomis dalimis priteistina 803,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str.). Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu bei Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimÄ Nr. APS-36-14754/2015 dalyje dėl 604,12 Eur darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 300 Eur vidutinio darbo užmokesčio priteisimo Å¡ioje dalyje atmetant pareiÅ¡kėjo N. B. reikalavimus.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“, kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 3,40 Eur, atsakovei A.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1,14 Eur palikėjui N. B. neišmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų. Priteisti ieškovui UAB „BV Inžinerinės sistemos“, kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 43,11 Eur žalos atlyginimo. Priteisti ieškovui UAB „BV Inžinerinės sistemos“, kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 14,37 Eur žalos atlyginimo. Priteisti ieškovui UAB „BV Inžinerinės sistemos“, kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A.

B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 116,84 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „BV Inžinerinės sistemos“, kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 803,44 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

         Teisėja                                                     Ieva Pluirienė             Â