d69a8f59-ff9d-42e7-a12c-d7957fa0be85 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-226-626/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55941-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.2; 1.2.4.4.2.3; 1.2.7.1.2.3; 1.2.7.2.2.3; 2.1.7.4.1; 2.1.15.1.2; 2.2.4.3; 2.4.6.4.4 (N) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Reginos Pocienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistajam V.

B., jo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui, nukentėjusiosios G. B. atstovei pagal įstatymÄ A. R. (G.), nukentėjusiosios G. B. įgaliotam atstovui advokatui Valdemarui Bužinskui, nevieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo: V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; - pagal BK 150 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 4 metams; - pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 6 metams 6 mėnesiams bausmė, kuri apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

V. B. pagal BK 153 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuspręsta priteisti iÅ¡ V. B. nukentėjusiosios G. B. įstatyminės atstovės A. G. naudai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1400 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai teisminio bylos nagrinėjimo metu atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. V.

B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 straipsnio 4 dalį už tai, kad išžagino mažametį asmenį: V. B., laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo Å¡eimos gyvenamojoje vietoje, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas vieningÄ tyčiÄ ir siekdamas tenkinti lytinę aistrÄ su savo mažamete dukra G. B., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, taip pat dėl priklausomo santykio nuo kaltinamojo – savo tėvo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo adekvačiai tokiems veiksmams prieÅ¡intis, bei panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtÄ , t. y. suduodamas nukentėjusiajai ranka ir Å¡aukÅ¡tu per galvÄ , paėmęs už rankos stipriai jÄ spaudė, taip sukeldamas G.

B. fizinį skausmÄ , taip pat liepdavo nusirengti ir eiti į balkonÄ sėdėti, kad visi matytų, liepdavo Å¡iai niekam nepasakoti, nes jis iÅ¡eis į gatvę ant jo užvažiuos maÅ¡inos, grasino trenkti, jei Å¡i nenusirengs, ir taip įbaugindamas nukentėjusiÄ jÄ , liepė mažametei nusirengti, nenustatytÄ kartų skaičių kiÅ¡o savo lytinį organÄ G. B. į makÅ¡tį, t. y. ne kartÄ lytiÅ¡kai santykiavo natÅ«raliu bÅ«du su G. B. ir taip jÄ išžagino.

2. V. B. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad pasikėsino seksualiai iÅ¡prievartauti mažametį asmenį oralinio fizinio sÄ lyčio bÅ«du: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo Å¡eimos gyvenamojoje vietoje, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas vieningÄ tyčiÄ ir siekdamas tenkinti lytinę aistrÄ su savo mažamete dukra G.

B., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, taip pat dėl priklausomo santykio nuo kaltinamojo – savo tėvo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo adekvačiai tokiems veiksmams prieÅ¡intis, bei panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtÄ , t. y. suduodamas nukentėjusiajai ranka ir Å¡aukÅ¡tu per galvÄ , paėmęs už rankos stipriai jÄ spaudė, taip sukeldamas G.

B. fizinį skausmÄ , taip pat liepdavo nusirengti ir eiti į balkonÄ sėdėti, kad visi matytų, liepdavo Å¡iai niekam nepasakoti, nes jis iÅ¡eis į gatvę ant jo užvažiuos maÅ¡inos, grasino trenkti, jei Å¡i nenusirengs ir taip įbaugindamas nukentėjusiÄ jÄ , liepė mažametei nusirengti, nenustatytÄ kartų skaičių sakė nukentėjusiajai jo varpÄ laižyti, imti į burnÄ ir čiulpti, tačiau savo veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi G.

B. kategoriÅ¡kai atsisakydavo taip daryti ir tokiu bÅ«du pasikėsino seksualiai prievartauti mažametę oralinio fizinio sÄ lyčio bÅ«du.

3. V. B. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už tai, kad seksualiai prievartavo mažametį asmenį kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«dais: jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo Å¡eimos gyvenamojoje vietoje, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas vieningÄ tyčiÄ ir siekdamas tenkinti lytinę aistrÄ su savo mažamete dukra G.

B., gim. (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės, dėl kurios ji negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, taip pat dėl priklausomo santykio nuo kaltinamojo – savo tėvo, dėl ko nukentėjusioji negalėjo adekvačiai tokiems veiksmams prieÅ¡intis, bei panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtÄ , t. y. suduodamas nukentėjusiajai ranka ir Å¡aukÅ¡tu per galvÄ , paėmęs už rankos stipriai jÄ spaudė, taip sukeldamas G.

B. fizinį skausmÄ , taip pat liepdavo nusirengti ir eiti į balkonÄ sėdėti, kad visi matytų, liepdavo Å¡iai niekam nepasakoti, nes jis iÅ¡eis į gatvę ant jo užvažiuos maÅ¡inos, grasino trenkti, jei Å¡i nenusirengs ir taip įbaugindamas nukentėjusiÄ jÄ , liepė mažametei nusirengti, nenustatytÄ kartų skaičių lietė savo rankomis G. B. lytinius organus, savo pirÅ¡tus kiÅ¡o jai į makÅ¡tį, lietė liežuviu lytinius organus ir kiÅ¡o liežuvį į makÅ¡tį, sakė nukentėjusiajai liesti ranka jo varpÄ , pats kiÅ¡o varpÄ jai prie burnos, sakydamas laižyti ir taip seksualiai prievartavo mažametę kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«dais.

4. V. B. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus už tai, kad nesunkiai sutrikdė dėl savo nepilnametystės bejėgiÅ¡kos bÅ«klės Å¡eimos nario sveikatÄ : jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo Å¡eimos gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, kuomet pasinaudodamas mažametės savo dukters G. B., gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės ir panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtÄ , sistemingai, ne kartÄ jÄ Å¾agino, kėsinosi seksualiai prievartauti oralinio fizinio sÄ lyčio bÅ«du ir seksualiai prievartavo kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, Å¡iais savo tyčiniais nusikalstamai veiksmais padarė G.

B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusį dėl V. B. nusikalstamų veiksmų ir pasireiÅ¡kusį laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini).

5. V. B. buvo kaltinamas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis, laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo Å¡eimos gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas vieningÄ tyčiÄ pratinti mažametę G. B., gim. (duomenys neskelbtini), prie pornografijos, lytinio santykiavimo, oralinio ir kitokio savo lytinės aistros tenkinimo, sistemingai, daug kartų, per mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ HUAWEI Mate 9 (MHA-L29) jungė internetinius puslapius, kuriuose buvo demonstruojami seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio vaizdai ir įraÅ¡ai, t. y. vyro ir moters apnuoginti kÅ«nai ir lytiniai organai, vyro ir moters lytiniai aktai bei tyčia rodė juos nukentėjusiajai, o taip pat pats iÅ¡sirengdavo nuogai ir vaikščiojo po butÄ mažametės akivaizdoje, masturbavo varpÄ matant G.

B., tokiu bÅ«du jis atliko veiksmus, galinčius sukelti per ankstyvÄ mažametės domėjimÄ si lytinėmis funkcijomis, iÅ¡kreiptÄ suaugusių ir vaikų tarpusavio santykių ir elgesio suvokimÄ ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymÄ si ir taip jÄ tvirkino. II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 5. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. B. gynėjas advokatas Paulius Jablonskas praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Gynėjas mano, kad įrodymai šioje byloje buvo vertinami pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, taip pat nebuvo pašalintos kilusios abejonės ir prieštaravimai, o V. B. kaltė pagrįsta prielaidomis. Be to, skundžiamame nuosprendyje daromos išvados yra prieštaringos, kaltinime nurodytos aplinkybės yra netikslios, o nuosprendžio aprašomoji dalis yra surašyta nesilaikant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų įtvirtintų nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų.

Tokiu bÅ«du buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos ir nuteistojo teisė į gynybÄ .

6. Apelianto nuomone, Å¡ioje byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad V. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis išžagino ir seksualiai prievartavo mažametę G. B. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatÄ . Gynėjas pažymi, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis aplinkybėmis ir dėl visų veikų jas nurodė tas pačias, t. y. jog V. B. „panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtÄ , t. y. suduodamas nukentėjusiajai ranka ir Å¡aukÅ¡tu per galvÄ , paėmęs už rankos stipriai jÄ spaudė, taip sukeldamas G.

B. fizinį skausmÄ , taip pat liepdavo nusirengti ir eiti į balkonÄ sėdėti, kad visi matytų, liepdavo Å¡iai niekam nepasakoti, nes jis iÅ¡eis į gatvę ant jo užvažiuos maÅ¡inos, grasino trenkti, jei Å¡i nenusirengs ir taip įbaugino nukentėjusiÄ jÄ â€œ. Anot apelianto, nukentėjusioji, duodama parodymus ir paaiÅ¡kinimus, buvo nurodžiusi ir daugiau aplinkybių dėl jos atžvilgiu tariamai pavartoto fizinio smurto, t. y., kad V. B. smurtavo jos atžvilgiu panaudodamas peilį, jai bėgo kraujas, buvo prapjauta galva, tačiau Å¡ios aplinkybės nuteistajam nebuvo inkriminuotos ir teismo liko apskritai neįvertintos.

Gynėjas pažymi, kad tokių nukentėjusiosios parodytų aplinkybių nepatvirtina tyrimo metu atlikta jos kÅ«no apžiÅ«ra. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 4262/2018(01) matyti, kad nukentėjusiosios kÅ«ne iÅ¡orinių sužalojimų nekonstatuota. Be to, Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje nekonstatuota ir požymių, nurodančių, jog su nukentėjusiÄ ja bÅ«tų lytiÅ¡kai santykiaujama. Specialistas iÅ¡vadoje taip pat nurodė ir svarbiÄ aplinkybę, jog atlikti lytinį aktÄ dėl nukentėjusiosios kÅ«no savybių, nepažeidžiant mergystės plėves (kuri Å¡iuo atveju nepažeista), negalima.

7. Apelianto nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Å¡ioje dalyje G. B. nurodė daug V. B. veiksmų, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, ir leidžia suabejoti nukentėjusiosios nurodytų visų aplinkybių patikimumu. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad apie su ja atliekamus veiksmus G. B. buvo pasakojusi savo motinai A. R. (G.) ir senelei Z. B.. Å ios liudytojos apklausų metu parodė, kad G. B. apie seksualinę prievartÄ joms nieko nėra pasakojusi. Taigi, pirmosios instancijos teismas mažametės nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl seksualinių veiksmų pripažino patikimais ir jais rėmėsi, tačiau Å¡ioje dalyje jų apskritai nevertino. Apelianto nuomone, Å¡ios parodymų dalies vertinimas, be aukščiau nurodytų kitų smurtinių veiksmų atlikimo, taip pat yra svarbus, nes sudaro pagrindÄ spręsti dėl byloje apklaustų ir įspėtų dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimÄ asmenų parodymų patikimumo.

8. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad visos nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo nustatytos remiantis mažametės nukentėjusiosios parodymais, nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvada ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktomis specialistų išvadomis, kurios iš esmės pakartojo tuos pačius G. B. parodymus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad ekspertizės akte patvirtinta, jog padidintas fantazavimas nukentėjusiajai nebūdingas, t. y. ekspertizės atlikimo metu nebuvo nustatyta, jog G.

B. yra linkusi fantazuoti. Padidintas įtaigumas ekspertizės metu taip pat nenustatytas. Gynėjas pažymi, jog tiek teikiant vertinimo iÅ¡vadÄ , tiek atliekant aukščiau minėtÄ ekspertizę, nebuvo analizuojamos ir vertinamos mažametės tėvų apklausų metu nurodytos aplinkybės apie G. B. patirtus seksualinio pobÅ«džio veiksmus, kai jai bÅ«nant darželyje, berniukas kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ analinę angÄ . Apelianto vertinimu, tai taip pat yra atitinkama seksualinė patirtis, tačiau Å¡ios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo vertinamos.

Gynėjas atkreipia dėmesį, kad minėtos aplinkybės dėl padidinto fantazavimo prieštarauja byloje apklaustų V. B., mažametės motinos, senelių, auklėtojos A. G. parodymams. Pastaroji liudytoja, be kitų aplinkybių, parodė, kad G. B. šiuo metu neskiria tikrovės nuo pasakojamų įvykių ir kartais gyvena fantazijų pasaulyje. Apeliantas pažymi, kad teismo psichiatrijos specialistai šių aplinkybių ir asmenų parodymų nevertino (mažametės motina apklausta po ekspertizės, o seneliai teisme), o pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir specialistų išvadų.

9. Gynėjo nuomone, Å¡iuo atveju, vertinant specialistų pateiktas iÅ¡vadas matyti, kad jiems pateikta tiriamoji medžiaga nebuvo iÅ¡sami. Be to, apeliantas pažymi, jog dėl aplinkybių, kad mokykloje G. B. papasakojo, jog per atostogas ji buvo iÅ¡vykusi į egzotinę Å¡alį, kur matė Å¡okančius žmones su palmių lapų sijonais, arba Å¡oko ant beždžionių, taip pat per fizinio lavinimo pamokÄ susigraudinusi pasakė, kad mirė jos tėtis, apygardos teismas nurodė, jog nelaiko jų kaip mergaitės padidinto polinkio fantazuoti ir Å¡iuos pasakojimus vertino, kaip vaiko norÄ pasigirti arba pateisinti prieÅ¡ kitus vaikus savo elgesį (verkimÄ ) bei tikėtis užuojautos.

Taigi, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju ėmėsi specialisto vaidmens ir liudytojų nurodytas esmines bei reikÅ¡mingas bylai aplinkybes įvertino kaip mažametės norÄ â€žpasigirti“. Anot gynėjo, tokiu bÅ«du tampa nebeaiÅ¡ku, ar kitos nurodytos ir teismo pripažintos įrodytomis aplinkybės apie patirtÄ seksualinę prievartÄ taip pat nėra noras pasigirti ar tikėtis užuojautos dėl to, kad „tėtis varė mamÄ iÅ¡ namų“. Apeliantas taip pat pažymi, kad, vertinant ekspertizės iÅ¡vadÄ bei specialistų paaiÅ¡kinimus, pastarieji, yra pagrįsti sÄ lyginai trumpalaikiu bendravimu su vaiku ir bylos medžiagos (pačios nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojų parodymų) vertinimu, kuriam įtakÄ darė bendras kaltinantis baudžiamosios bylos medžiagos fonas.

Gynėjo nuomone, specialistams taip pat turėjo įtakos jau anksčiau susidarytas vaizdas apie bylÄ , kuriÄ jie turėjo ir ekspertizės metu, bei vaikÄ kaip seksualinės prievartos aukÄ .

10. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, nurodė, jog dėl Å¡io epizodo nebuvo surinkta pakankamai V. B. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Apygardos teismas Å¡ioje dalyje nurodė, kad mažametės nukentėjusiosios parodymai dėl pornografinio turinio vaizdų atsirado tik 2018 m. gruodžio 11 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (Å¡ios apklausos metu buvo duoti parodymai ir dėl vertimo laižyti varpÄ , masturbavimosi ir kt.), o kitiems specialistams G.

B. šių aplinkybių nenurodė, todėl nesant neginčijamų kaltės įrodymų V. B. išteisino. Apelianto vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos nesilaikė teismų praktikoje suformuotų nuosprendžio surašymo reikalavimų, nes V. B. kaltę padarius kitas nusikalstamas veikas grindė tais pačiais G. B. parodymais, kuriuos laikė pakankamais ir patikimais kaltei pagrįsti. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas nepatikėjo G. B. parodymų dalimi ne tik dėl pornografinių vaizdų demonstravimo, bet ir dėl kitų itin reikšmingų bei kitose veikose nurodytų aplinkybių, t. y. kad V.

B. bute vaikščiojo nuogas ir masturbavosi. Apelianto nuomone, nesant kitų objektyvių duomenų, laikantis nuoseklumo pozicijos, teismui nebuvo teisinio pagrindo remtis G. B. parodymais ir kitoje dalyje dėl seksualinės prievartos veiksmų.

11. Gynėjas nurodo, jog V. B. buvo nuteistas ir už tai, kad pasikėsino seksualiai prievartauti mažametę G. B.. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad V. B. palaužė nukentėjusiosios valiÄ panaudodamas fizinę ir psichinę prievartÄ bei pasinaudojo jos bejėgiÅ¡ka bÅ«kle ir pasikėsino prievartauti mažametę oralinio fizinio sÄ lyčio bÅ«du. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas nenustatė tokių aplinkybių kaip varpos demonstravimas ir masturbacija matant mažametei nukentėjusiajai.

Tačiau teismas kartu konstatavo, jog aptariamos veikos V. B. nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametė kategoriÅ¡kai atsisakė daryti jo reikalaujamus veiksmus. Gynėjo nuomone, tokia kaltinimo ir faktinių aplinkybių konstrukcija yra prieÅ¡taringa bei alogiÅ¡ka. Pasak apelianto, pagal tokiÄ kaltinimo konstrukcijÄ galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad V. B. jokių lytinės aistros tenkinimo veiksmų oralinio fizinio sÄ lyčio bÅ«du neatliko, t. y. net nepradėjo jos tenkinti.

Be to, pagal suformuluotÄ kaltinimÄ nukentėjusioji kategoriÅ¡kai atsisakė tai daryti, t. y. Å¡iuo atveju jos valia nebuvo palaužta ir ji nebuvo bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje. Todėl pripažinti V. B. kaltu dėl aptariamo epizodo nebuvo jokio teisinio pagrindo.

12. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Anot gynėjo, kaip matyti iš byloje apklaustų V. B., A. R. (G.), Z. B. parodymų, aptariamu laikotarpiu V. B. dirbo, o G. B. daug laiko praleisdavo pas senelius sode, taip pat su šeima buvo išvykusi prie jūros, o paskutiniu metu nukentėjusioji su motina gyveno atskirai nuo tėvo dėl pastarųjų tarpusavio konfliktų.

Apelianto nuomone, tai rodo, kad apygardos teismas konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių - dienos ir laiko - nėra nustatęs, o tai savo ruožtu kliudo V. B. gintis nuo teikiamų kaltinimų. Gynėjas nurodo, kad netikslus kaltinimas ir neaiÅ¡kios skundžiamu nuosprendžiu nustatytos veikos aplinkybės, neatspindinčios inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, prielaidomis grįstas apkaltinamasis nuosprendis, Å¡iuo atveju sudaro pagrindÄ pripažinti V. B. teisės į teisingÄ teismÄ pažeidimÄ .

13. Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog mažametė G. B. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 20 000 Eur suma. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas Å¡iuo klausimu pasisakė tik tai, kad mažametei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata ir ji patyrė seksualinę prievartÄ iÅ¡ tėvo. Apelianto nuomone, toks neturtinės žalos įvertinimas nėra teisingas. Specialistai nustatė, kad G. B. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nes jai nustatytas (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra nustatyta, nei kada (duomenys neskelbtini) atsirado, nei kiek laiko jis tęsėsi, ir ar (duomenys neskelbtini) atsirado dėl tariamai patirtos prievartos, ar dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių apskritai. Dėl nurodytų motyvų priteista neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė.

14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. B. ir jo gynėjas advokatas Paulius Jablonskas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies, nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymÄ A. R. (G.) ir įgaliotas atstovas advokatas Valdemaras Bužinskas prašė apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl apeliacinio skundo argumentų dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų, V. B. pareikÅ¡tų kaltinimų ir nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumų.

15. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog visos V. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos laikotarpyje nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d. Apelianto nuomone, tai rodo, kad apygardos teismas konkrečių inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių - dienos ir laiko - nėra nustatęs, o tai savo ruožtu kliudo V. B. gintis nuo teikiamų kaltinimų. Gynėjas nurodo, kad netikslus kaltinimas ir neaiÅ¡kios skundžiamu nuosprendžiu nustatytos veikos aplinkybės, neatspindinčios inkriminuojamo nusikaltimo sudėties, prielaidomis grįstas apkaltinamasis nuosprendis, Å¡iuo atveju sudaro pagrindÄ pripažinti V. B. teisės į teisingÄ teismÄ pažeidimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais argumentais nesutinka.

16. Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui (BPK 219 straipsnis) keliamus reikalavimus. Pagal BPK 219 straipsnio 4 punktÄ , kaltinamajame akte apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamasis aktas turi bÅ«ti pakankamai lakoniÅ¡kas, bet kartu ir informatyvus. BPK detaliai nereglamentuoja nusikalstamos veikos, kurios padarymu asmuo kaltinamas, aplinkybių apraÅ¡ymo kaltinamajame akte taisyklių, nes tai yra sprendžiama kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, nurodytus baudžiamajame įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207-699/2017).

IÅ¡ nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo kaltinime turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kokios yra kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iÅ¡ kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimÄ ar nebuvimÄ . Kaltinamajame akte turi bÅ«ti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra bÅ«tini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-942/2016, 2K-111-677/2016, 2K-260-222/2019).

Taigi, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, kitos aplinkybės veikos apraÅ¡yme nurodomi tokiu tikslumu, kiek juos įmanoma nustatyti byloje surinktais duomenimis ir kiek yra bÅ«tina sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ dėl jam inkriminuotų nusikaltimų.

17. Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamajame akte apraÅ¡ant nuteistajam V. B. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų padarymo laikas, vieta ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės nurodytos tiek, kiek buvo įmanoma nustatyti remiantis byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo bÅ«tina, spendžiant V. B. baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . Nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo turinys iÅ¡ esmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nurodyti bÅ«tinieji veikų sudėties požymiai ir kitos veikų kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės. IÅ¡ kaltinimo struktÅ«ros matyti, kad jame buvo pakankamai konkrečiai įvardinta, kokiais veiksmais V.

B. padarė konkrečias inkriminuotas veikas. Nors nusikaltimų padarymo laikas tiksliai ( įvardinant konkrečias dienas ir valandas) nebuvo nustatytas, tačiau pakankamai tiksliai nustatytas veikų padarymo laikotarpis, todėl, vertinant inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes (nevienkartinė seksualinė prievarta prieÅ¡ mažametę), nėra pagrindo spręsti, kad dėl nepakankamo laiko aplinkybės nustatymo buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybÄ ar į teisingÄ procesÄ .

18. Ä®vertinus V. B. suformuluoto kaltinimo turinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme eigÄ , nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis nesuprato jam reiÅ¡kiamo kaltinimo esmės. IÅ¡ 2020 m. sausio 23 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad po kaltinamojo akto paskelbimo pirmosios instancijos teisme V. B. pareiÅ¡kė suprantantis, kuo yra kaltinamas, ir aiÅ¡kiai iÅ¡sakė savo pozicijÄ , jog kaltu neprisipažįsta (t. 3, b. l. 146). Viso proceso metu nuteistojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisė į gynybÄ taip pat nebuvo varžoma.

Nuteistasis kartu su gynėju buvo pasiruošę procesui ir aktyviai gynėsi nuo pareikÅ¡tų kaltinimų, pateikdami teismui savo gynybos pozicijÄ , kurios laikėsi ir apeliacinės instancijos teismo procese, pasisakydami dėl skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikaltimų padarymo aplinkybių. Duomenų, kad nuteistojo teisė į gynybÄ buvo suvaržyta, nėra. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, kad tiek V. B., tiek jo pozicijÄ atstovavusiam gynėjui kaltinimo esmė buvo aiÅ¡ki, jie aktyviai dalyvavo Å¡ios bylos baudžiamajame procese ir realizavo teisę į gynybÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamajame akte suformuluoti kaltinimai iÅ¡ esmės atitinka BPK 219 straipsnyje nustatytus reikalavimus, netrukdo nuteistajam žinoti, kuo jis yra kaltinamas, nepažeidžia jo teisės į gynybÄ ir teisingÄ procesÄ . Dėl bylos įrodymų vertinimo ir V. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus.

19. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , nuteistojo V. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. B. pripažino kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 4 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 4 dalyje, BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iÅ¡ esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra motyvuotos, pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

20. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtÄ , išžagino bei seksualiai prievartavo mažametę G. B., taip pat pasikėsino jÄ seksualiai prievartauti ir padarė G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi Å¡ioje byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų įrodymų, jog nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji V. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai nustatyti tinkamai, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis pagrįstas nekeliančiais abejonių duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistojo V.

B. padarytų nusikalstamų veikų, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė nuteistojo bei jo gynėjo versijas. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

21. Nuteistajam V. B. inkriminuotus nusikaltimus patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: nukentėjusiosios G. B., liudytojų A. R. (G.), D. R., R. G., I. Š., V. T. (V. T.) parodymai, apžiūros protokolai, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-55/2019, globos namų „Užuovėja“ nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada bei kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nors nusikalstamų veikų aplinkybės daugiausia grindžiamos nukentėjusiosios G.

B. parodymais bei netiesioginiais ar iÅ¡vestiniais įrodymais, bet, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai nelaikytina prielaidomis, kadangi visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek vertinant jų visumÄ , buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, pagrindusiÄ teismo iÅ¡vadas dėl Å¡ioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad nusikaltimo aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais.

Ä®statymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar iÅ¡vestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir iÅ¡vados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiÅ¡ka grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo prieÅ¡ netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019, 2K-226-976/2020 ir kt.). Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikÅ¡mės bei atsižvelgus į visÄ baudžiamosios bylos medžiagÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

22. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. B. viso proceso metu savo kaltės nepripažino ir neigė išžaginęs bei seksualiai prievartavęs mažametę G. B. ir pasikėsinęs jÄ seksualiai prievartauti. Nuteistasis V. B., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad dukros G. pasakojimai Å¡ioje byloje yra jos fantazijos. Dar gyvenant kartu pastebėjo, kad dukra labai daug fantazuodavo, po to fantazijos virsdavo melu. Mano, kad dukra apie jį pradėjo pasakoti nebÅ«tus dalykus, nes jis vienÄ kartÄ jos mamÄ varė iÅ¡ namų.

Pasak nuteistÄ jį, G. yra linkusi prisiimti suaugusiojo pareigas, ji pagalvojo, kad mama iÅ¡eis iÅ¡ namų, o ji liks su tėčiu ir turės užimti mamos vietÄ . GalbÅ«t nuo to laiko ji ir pradėjo domėtis lytiniais santykiais ir pan. Dukros domėjimasis Å¡iais dalykais buvo ir anksčiau. Dar darželyje buvo užfiksuota, kad berniukas dukrai kiÅ¡o į užpakalį pirÅ¡tÄ , mokykloje ji su kažkuo bučiavosi, dažnai sakydavo žodžius „pimpiai“, „pÅ«tės“, kuriuos žinojo iÅ¡ darželio ir mokyklos.

Mano, jog informacijÄ apie lytinį gyvenimÄ dukra gavo darželyje ir mokykloje, nes dar anksčiau, grįžusi iÅ¡ darželio ji pasakodavo, kad vaikams persirenginėjant matė berniukų ir mergaičių lytinius organus. Seksualines smulkmenas dukra galėjo sužinoti iÅ¡ matytų filmų. VienÄ kartÄ dukra užtiko jį vonioje nuogÄ . Be to, galėjo bÅ«ti, kad anksčiau pastaroji yra mačiusi juos su mama nuogus, galėjo matyti jų lytinius santykius miegamajame kambaryje. Nuogas jis namuose nevaikščiodavo, savo lytinių organų ir pornografinių filmų dukrai nerodė.

Buvo toks atvejis, kai jis neleido G. kartu su juo žiÅ«rėti filmo, kuriame buvo žiaurių scenų, bet dukra jo neklausė, todėl jis paėmęs už deÅ¡inės rankos, kelis kartus jÄ iÅ¡tempė iÅ¡ kambario, sakydamas, kad tokių filmų žiÅ«rėti negalima. Nuo to ant dukros rankos galėjo atsirasti kraujosruva ar paraudimas. Å aukÅ¡tu per galvÄ G. jis niekada nebuvęs sudavęs, į balkonÄ nebuvo iÅ¡vedęs, neliepė ten sėdėti. Yra per rÅ«bus sudavęs dukrai Å¡lepete per užpakalį dėl to, kad ji nedarydavo pamokų arba be leidimo žiÅ«rėdavo televizorių (t. 4, b. l. 86–90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. B. parodė iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes (t. 2, b. l. 66–68).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo V. B. parodymus, neigiant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įvertino kaip gynybinę versijÄ , kadangi jie prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Pastebėtina, kad bylų, kuriose nagrinėjami nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, specifika yra ta, jog paprastai tiesioginių įrodymų, iÅ¡skyrus paties nukentėjusiojo parodymus, nebÅ«na, ir pagrindinis įrodymų Å¡altinis yra bÅ«tent nukentėjusiojo parodymai, taip pat teismo medicinos specialistų, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų ar kitų specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai, iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų parodymai, kurie bendravo su nukentėjusiuoju nepilnamečiu apie patirtÄ seksualinę prievartÄ bei kiti įrodymai.

24. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios G. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji G. B., 2018 m. gruodžio 11 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , parodė, kad jai labiausiai įsiminė, kai tėtis laižė jos „putį“. Tokių kartų buvo 10. PrieÅ¡ laižant „putį“ tėtis sakė, kad ji nusimautų apatines kelnaites arba trenks jai.

Tėtis žadėjo, kad laižant jai neskaudės, tačiau jai skaudėjo „putį“, ji jautė nemalonumÄ . Tėtis taip pat lietė jos „putį“ ranka, praplėtė ir kiÅ¡o su vienu pirÅ¡tu. Tuo metu ji taipogi jautė nemalonumÄ , jai labai skaudėjo. Tada tėtis vertė jÄ mylėtis, kiÅ¡o „pimpalÄ â€œ į „putį“ ir kažkiek jo įkiÅ¡o. Ji tai jautė, toje vietoje buvo nemalonu ir jai „žiauriai“ skaudėjo „putį“, ji verkė. Tėtis tai darė kiekvienÄ dienÄ .

Ji taip pat prisimena, kad tėtis iÅ¡gerdavo viskio, bÅ«davo labai girtas, vaikščiojo nuogas, rodė savo „pimpalÄ â€œ, ji matė, kaip jis su savo „pimpalu“ taip ranka darė (parodė). Tėtis taipogi per savo telefonÄ rodė jai negražius dalykus, t. y. kaip mylėjosi vyras ir moteris. Tokių kartų buvo 30. Tėtis jai liepė laižyti jo pimpalÄ , tačiau ji to nedarė. Tėtis jÄ labai daug kartų mušė, davė per galvÄ su ranka, su Å¡aukÅ¡tu, su peiliu. Kai tėtis jÄ muÅ¡davo, liepdavo nusirengti ir eiti į balkonÄ bei ten sėdėti, kad visi matytų.

Po muÅ¡imų liko nubrozdinimų. Kai taip nutiko, tėtis jai sakė niekam apie tai nepasakoti, nes jis iÅ¡eis į gatvę ir užvažiuos maÅ¡inos. Apie tai, kad tėtis bandė su ja mylėtis, ji papasakojo mamai ir močiutei S.. Be to, darželyje ji parašė raÅ¡telį, kad tėtis rodė jai pimpalÄ , kad 10 kartų buvo policija, kad jis mamÄ varė iÅ¡ namų. TÄ raÅ¡telį ji sugalvojo paraÅ¡yti, kad kiti apie tai žinotų (t. 1, b. l. 110–111).

25. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad nukentėjusiosios G. B. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl turėjo būti vertinami kaip nepatikimi. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusioji, duodama parodymus ir paaiškinimus, buvo nurodžiusi ir daugiau aplinkybių dėl jos atžvilgiu tariamai pavartoto fizinio smurto, t. y., kad V. B. smurtavo jos atžvilgiu panaudodamas peilį, jai bėgo kraujas, buvo prapjauta galva, tačiau šios aplinkybės nuteistajam nebuvo inkriminuotos ir teismo liko apskritai neįvertintos.

Be to, anot apelianto, G. B. nurodė daug V. B. veiksmų, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais, ir leidžia suabejoti nukentėjusiosios nurodytų visų aplinkybių patikimumu. Gynėjas pažymi, kad apie su ja atliekamus veiksmus G. B. buvo pasakojusi savo motinai A. R. (G.) ir senelei Z. B.. Tačiau Å¡ios liudytojos apklausų metu parodė, kad G. B. apie seksualinę prievartÄ joms nieko nėra pasakojusi. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas mažametės nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl seksualinių veiksmų pripažino patikimais ir jais rėmėsi, tačiau Å¡ioje dalyje jų apskritai nevertino. 25.1.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje pasisakyta, kad iÅ¡vada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , logiÅ¡kumÄ ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iÅ¡ skirtingų Å¡altinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2010, 2K-309/2011, 2K-246-689/2019 ir kt.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nurodytas esmines patirtos seksualinės prievartos aplinkybes nukentėjusioji G.

B. papasakojo ir globos namuose „Užuovėja“ psichologinio įvertinimo dėl galimai patirto seksualinio smurto metu bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu. Iš nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvados matyti, kad globos namuose „Užuovėja“ 2018 m. lapkričio 23 d. – 2018 m. lapkričio 28 d. buvo atliktas mažametės G. B. psichologinis įvertinimas dėl galimai patirto seksualinio smurto bei teikta psichologinė pagalba.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad turimos žinios lytiÅ¡kumo tema virÅ¡ija mergaitės amžiaus ir psichoseksualinės raidos stadijai bÅ«dingas žinias. G. įvardina, kad yra mačiusi tėvo lytinį organÄ . Tikslinantis nurodo, kad tėtis rodė ir sakė „pačiulpk“, tačiau iÅ¡sako atsisakiusi taip daryti. Nepaisant sunkumo įvardinti tokio tėčio elgesio skaičių (kartais nurodo, kad buvo 10, kartais, kad 20 kartų) bei atsižvelgiant į mergaitės konkretaus mÄ stymo stadijÄ ir negebėjimÄ operuoti abstrakčiomis laiko sÄ vokomis, keltina prielaida, kad tai galėjo nutikti daugiau nei vienÄ kartÄ .

Kalbantis apie gerus ir blogus prisilietimus G. kontÅ«riniame žmogaus pieÅ¡inyje pažymi lytinių organų sritį ir iÅ¡sako, kad „tėtis su ranka lietė „putytę“ ir dar su liežuviu laižė“. Papildo, kad ta vieta jautėsi „nemaloniai“. Turimos amžių virÅ¡ijančios žinios lytiÅ¡kumo tema, pakartotinis įvardinimas apie negatyvius tėvo prisilietimus lytinių organų srityje, ambivalentiÅ¡ki jausmai tėvo atžvilgiu bei stebimos stiprios įtampos ir emocinio atsiribojimo, bÅ«dingo (duomenys neskelbtini), reakcijos leidžia kelti prielaidÄ apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ (t. 1, b. l. 88–90). 25.2.

Psichologė I. Å ., kuri atliko nukentėjusiosios G. B. psichologinį įvertinimÄ dėl galimai patirto seksualinio smurto, apklausta liudytoja pirmosios instancijos teisme, patvirtino minėtoje iÅ¡vadoje nurodytas aplinkybes ir parodė, kad mergaitė įvardijo, jog matė tėčio lytinį organÄ , galėjo detaliai papasakoti, koks bÅ«na lyties organas pas vyrus, nurodė, kad tėtis rodė savo lyties organÄ , sakė pačiulpti, tačiau ji atsisakė tai daryti. Tikslaus skaičiaus, kiek kartų tai kartojosi, mergaitė negalėjo pasakyti, vienu atveju nurodė 10 kartų, kitu atveju nurodė 20 kartų.

Tuo metu mergaitė buvo (duomenys neskelbtini) amžiaus, todėl pas vaikÄ dar nėra susiformavę laiko ir kiekio tikslios sÄ vokos. Tokiu bÅ«du, ji darė prielaidÄ , kad tai galėjo įvykti daugiau nei vienÄ kartÄ . Spalvinant kontÅ«rinį žmogeliuko pieÅ¡inį, mergaitė iÅ¡sakė apie lyties organų sritis, kaip jos vadinasi. Lyties organų sritį mergaitė įvardijo, sakydama „tėtis su ranka lietė „putytę“ ir dar su liežuviu laižė“. Kalbėdama Å¡ia lytiÅ¡kumo tema, mergaitė sunkiai atsivėrė, patyrė įtampÄ .

Tai leido kelti prielaidas, kad mergaitei Å¡i tema yra įtempta. Ji neturi kompetencijos vertinti dėl fantazijos, bet nuoseklÅ«s pasakymai, emocijos, įtampos reakcijos ir nuoseklus užduotėlių atlikimas, atskleidžiantis mergaitės tam tikras žinias lytiÅ¡kumo tema, kurios yra pakankamai iÅ¡samios, pasakymai, kad ji žino, turi patirčių, leido daryti prielaidÄ , jog vaikas galėjo turėti tokių patyrimų. Turint tokias žinias, tokiame mergaitės amžiuje, leidžia tikėti, kad ji pasakojo apie tai, kÄ yra mačiusi.

Klausiant mergaitę, kur ji matė, pastaroji įvardijo, kad pas tėtį. Mergaitė tikrai nuosekliai apie tÄ patį kalbėjo, nuosekliai apie tuos pačius prisilietimus (t. 3, b. l. 186–189). 25.3. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2019 tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atliekant psichiatrinį ir psichologinį tyrimÄ individualaus pokalbio metu G.

B. pasakė, kad tėtis ne vienÄ kartÄ gėrė alkoholį, bÅ«davo girtas, skriausdavo jÄ , muÅ¡davo, trenkdavo per galvÄ . Tėtis kiÅ¡o jai „pimpalÄ â€œ į „putę“, jai labai skaudėjo, ji daug verkė. Tėtis taip pat laižė jos „putę“, daug kartų rodė savo „pimpalÄ â€œ, privertė jį liesti (parodė masturbacinius judesius ant žaislinės pandos ir vandens buteliuko), iÅ¡ jo vėliau iÅ¡bėgo baltos spalvos pienas (arba kefyras), liepė per telefonÄ Å¾iÅ«rėti, kaip vyras ir moteris mylisi, liepė nusimauti „triusikus“.

Tėtis dar sakė laižyti jo „pimpalÄ â€œ, bet ji jo nepaklausė. Tėtis ėjo į balkonÄ nuogas, jis buvo girtas ir negalėjo savęs suvaldyti. Dėl tėčio veiksmų ji jautėsi blogai, buvo nusivylusi, labai verkė. Apie tėčio veiksmus ji papasakojo mamai, močiutei S., o vėliau parašė raÅ¡telį mokytojai. Apibendrinus psichikos bÅ«senos iÅ¡tyrimÄ , ekspertizės akte nurodyta, kad psichikos bÅ«senoje vyrauja bendras pakankamas tiriamosios nuotaikos fonas, atminties, dėmesio, mÄ stymo sutrikimų nekonstatuojama.

Kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, nuotaikos fonas ir emocijos ženkliai pasikeičia, tiriamoji tampa nerimastinga, liÅ«dna, sutrikusi, stengiasi pakeisti pokalbio temÄ , gėdijasi, taigi, stebimos (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad G. B. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (kaip padidinto įtaigumo ar padidinto fantazavimo), kurie trukdytų jai duoti adekvačius parodymus. Byloje nagrinėjamų įvykių metu, atsižvelgiant į jos amžių ir pažintinių gebėjimų lygį, G.

B. galėjo adekvačiai suvokti pagrindines faktines aplinkybes ir 2018 m. gruodžio 11 d. apklausos metu jas nurodyti. Dėl žinių ir žodžių seksualine tema stokos, G. B. sudėtinga tiksliai įvardinti įtariamojo seksualinius veiksmus jos atžvilgiu, tačiau ji randa nespecifinius žodžius savo patirčiai nusakyti arba pademonstruoja judesiais. Dėl panašių įvykių gausos ir mažo amžiaus G. B. negali nurodyti tikslaus įvykių skaičiaus, laiko, eiliškumo. G. B. emocijos tiek apklausos metu, tiek ekspertizės metu atitinka jos parodymų turinį ir asmenybės ypatumus.

Negauta objektyvių duomenų apie kitų asmenų poveikį G. B. parodymams. Nenustatyta priežasčių, dėl kurių nebÅ«tų galima tikėti G. B. 2018 m. gruodžio 11 d. parodymais (t. 1, b. l. 153–160). 25.4. IÅ¡ liudytojo V. T. parodymų matyti, kad iÅ¡ esmės panaÅ¡ias seksualinės prievartos aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir jam. Liudytojas V. T., apklaustas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiuoju specialistu. 2018 m. lapkričio 23 d. gavo praneÅ¡imÄ , kad mokykloje yra vaikas, galimai patyręs seksualinę prievartÄ .

Nuvažiavus į mokyklÄ , socialinė darbuotoja papasakojo, kad mergaitė savo klasės auklėtojai padavė raÅ¡telį, kuriame buvo paraÅ¡yta, jog tėtis rodė „pimpalÄ â€œ, buvo kviesta policija, o mamÄ varė iÅ¡ namų. Atskirame kambaryje jis bendravo su raÅ¡telį perdavusia mergaite. Jie matė tÄ raÅ¡telį, klausė apie aplinkybes mergaitės ir vaikas papasakojo net daugiau, negu buvo paraÅ¡yta raÅ¡telyje. Kiek pamena, vaikas sakė, kad tėtis negražiai elgėsi, rodė „pimpalÄ â€œ, ir daug kartų tai darė, vertė jÄ daryti kitus dalykus, ji prašė tėčio to nedaryti, bet jis vis tiek darė.

IÅ¡ pokalbio su mergaite jam nepasirodė, kad ji fantazuoja. Vaikas aiÅ¡kiai sakė, kas su ja daroma, kÄ daro tėtis. Ji vartojo tokius žodžius, kad atrodė, jog iÅ¡ tikrųjų taip vyksta. Klausimai mergaitei buvo užduodami labai tikslingai. Jeigu ji kalbėjo, kad tėtis rodė „pimpalÄ â€œ ar kiÅ¡o „pimpalÄ â€œ, tai buvo praÅ¡oma papasakoti daugiau, parodyti, kaip tai buvo, parodyti į kuriÄ vietÄ . TÄ mergaitė ir darė. Ji sakė, kad pasakyti negali, bet rodė ranka labai konkrečias vietas (t. 4, b. l. 9–10).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. parodė iÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad paklausus mergaitės, kÄ darė jos tėvas, ji atsakė, jog rodė savo „pimpalÄ â€œ. Paklausus mergaitės, kiek kartų jis taip elgėsi, atsakė, kad daug, tačiau, kiek tiksliai, neprisimenanti. Po to mergaitė pradėjo pasakoti, kad, kai tėvas geria viskį, muÅ¡a jÄ per galvÄ , jai skauda, ji praÅ¡o jo negerti, nemuÅ¡ti jos. Paklausus mergaitės, kÄ dar tėvas darė rodydamas „pimpalÄ â€œ, ji atsakė, kad kiÅ¡o jai į (tuo metu mergaitė parodė rankomis į lytinius organus), jai tai nepatinka, ji praÅ¡o tėvo to nebedaryti, aiÅ¡kina jam, kad negalima mylėtis (t. 2, b. l. 2).

Liudytojo V. T. parodymus patvirtina 2019 m. sausio 28 d. daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys. IÅ¡ Å¡io apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus DVD laikmenÄ , buvo iÅ¡klausytas jame esantis garso įraÅ¡as, darytas pokalbio su G. B. metu. IÅ¡ garso įraÅ¡o stenogramos matyti, kad pokalbio metu nukentėjusioji G. B. patvirtino savo raÅ¡telyje nurodytas aplinkybes, paaiÅ¡kino, jog tėtis rodė jai „pimpalÄ â€œ, „bandė jÄ mylėti“, vos neįkiÅ¡o „pimpalo“ į jos „šitÄ â€œ.

Ji sakė tėčiui baigti, kad negalima mylėtis, kad ji per maža, tačiau tėtis toliau kiÅ¡o. Kai tėtis kiÅ¡o „pimpalÄ â€œ, jai skaudėjo (t. 2, b. l. 6–9). 25.5. Minėto nukentėjusiosios G. B. raÅ¡telio suraÅ¡ymo aplinkybes patvirtino liudytoja R. G., kuri apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokytoja. 2018 m. lapkričio 22 d. mokinė G. B. padavė jai nedidelį, sulankstytÄ lapelį. Kaip tiksliai buvo paraÅ¡yta lapelyje, neprisimena, tačiau pamena, kad buvo raÅ¡oma apie suaugusio vyro lytinį organÄ , apie G. tėtį, kažkas apie policijÄ .

Tuo metu mergaitės nieko neklausinėjo, tik apie tai telefonu pranešė mokyklos socialinei darbuotojai D. J. (t. 3, b. l. 161–162). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G. parodė iÅ¡ esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, papildomai parodė, kad, kai G. padavė jai lapelį, ji prisėdo ir jį paskaitė. Lapelyje buvo paraÅ¡yta, kad tėtis rodė pimpalÄ , kad buvo kviesta policija, kad tėtis mamÄ varo iÅ¡ namų. Perskaičiusi raÅ¡telį, ji pasimetė, G. paklausė, kodėl kvietė policijÄ .

Pastaroji atsakė, kad tėvas prigeria, pykstasi su mama. Ji pati G. apie tÄ dalykÄ , kad tėvas rodo pimpalÄ , nieko neklausinėjo, mergaitė pati daugiau nieko nepasakojo (t. 2, b. l. 20–21). IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 23 d. daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad minėtame nukentėjusiosios G. B. mokytojai paduotame raÅ¡telyje buvo paraÅ¡ytas tekstas: „tėtis rodė. „pimpala“ deÅ¡imt kartu buvo. policja. Mama. varė iÅ¡ namu“ (t. 1, b. l. 193–194). 25.6. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apie patirtÄ tėvo seksualinę prievartÄ nukentėjusioji G.

B. papasakojo ir savo mamos seseriai D. R.. Liudytoja D. R., apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad bÅ«nant balkone, prie jos priėjo G., prisėdo ir tylėjo. Ji suprato, kad mergaitė bando kažkÄ pasakyti, todėl prisėdo Å¡alia jos. Mergaitė paklausė jos, ar ji žino, kÄ pastarajai padarė tėtis. G. parodė į „apačiÄ â€œ, pasakė, kad tėtis lindo prie jos, paprašė padaryti jam masaÅ¾Ä (G. parodė į savo lytinius organus). Ji nenorėjo mergaitės pernelyg klausinėti, nes matė, kad pastaroji iÅ¡gyvena.

G. nėra linkusi fantazuoti, visada sakydavo tiesÄ (t. 4, b. l. 71–73).

26. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios G. B. parodymai apie patirtÄ V. B. seksualinę prievartÄ , jo atliktus veiksmus bei su tuo susijusius nukentėjusiosios iÅ¡gyvenimus, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausos metu, globos namų „Užuovėja“ psichologei psichologinio įvertinimo dėl galimai patirto seksualinio smurto metu, ekspertėms teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu bei vaiko teisių apsaugos specialistui pokalbio mokykloje metu iÅ¡ esmės nesikeitė ir buvo nuoseklÅ«s. Apeliaciniame skunde akcentuojamus nukentėjusiosios parodymų netikslumus teisėjų kolegija vertina kaip neesminius.

Nors nukentėjusiosios motina A. R. (G.) ir senelė Z. B., apklaustos liudytojomis pirmosios instancijos teisme, paneigė G. B. nurodytas aplinkybes, jog pastaroji buvo joms pasakojusi apie su ja atliekamus V. B. seksualinės prievartos veiksmus (t. 4, b. l. 11–12, 20–27), tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios parodymus kaip nepatikimus. Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylose nepilnamečio nukentėjusiojo parodymų patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip teismo yra vertinami pilnamečių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai.

Neesminiai netikslumai, nesutapimai nepilnamečio asmens parodymuose paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl jo amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, tačiau tai negali būti pagrindas šiais parodymais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosios G. B. parodymai yra pakankamai detalūs ir nuoseklūs, esminėmis aplinkybėmis vienodi, o paminėti nesutapimai yra neesminiai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių G.

B. galėtų bÅ«ti Å¡aliÅ¡ka, suinteresuota nepagrįstai apkaltinti nuteistÄ jį V. B. tariamų nusikalstamų veikų padarymu, duoti apie jį melagingus paaiÅ¡kinimus.

27. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde pažymi, jog tiek teikiant nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo iÅ¡vadÄ , tiek atliekant teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nebuvo analizuojamos ir vertinamos mažametės tėvų apklausų metu nurodytos aplinkybės apie G. B. patirtus seksualinio pobÅ«džio veiksmus, kai jai bÅ«nant darželyje, berniukas kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ analinę angÄ . Be to, gynėjas atkreipia dėmesį, kad tiek nuteistasis V.

B., tiek nukentėjusiosios motina, seneliai ir auklėtoja parodė, jog G. B. yra linkusi fantazuoti. Apeliantas nurodo, kad ekspertai Å¡ių aplinkybių ir asmenų parodymų nevertino (mažametės motina apklausta po ekspertizės, o seneliai teisme), o pirmosios instancijos teismas nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų tarp liudytojų parodymų ir specialistų iÅ¡vadų. Gynėjo nuomone, Å¡iuo atveju, vertinant specialistų pateiktas iÅ¡vadas matyti, kad jiems pateikta tiriamoji medžiaga nebuvo iÅ¡sami. Apeliantas taip pat pažymi, kad, vertinant ekspertizės iÅ¡vadÄ bei specialistų paaiÅ¡kinimus, pastarieji yra pagrįsti sÄ lyginai trumpalaikiu bendravimu su vaiku ir bylos medžiagos vertinimu, kuriam įtakÄ darė bendras kaltinantis baudžiamosios bylos medžiagos fonas. 27.1.

Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad apelianto akcentuojamÄ aplinkybę, jog G. B. bÅ«nant darželyje, berniukas kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ jos analinę angÄ , parodė pats V. B. 2018 m. gruodžio 7 d. apklausiamas įtariamuoju. Minėtos apklausos metu V. B. taip pat parodė, kad dukra turi labai lakiÄ fantazijÄ , daug meluoja, mokykloje pasakojo, jog jie visi buvo Afrikoje, nors tokioje kelionėje iÅ¡ tiesų nebuvo (t. 2, b. l. 66–68). Aplinkybes apie nukentėjusiosios G.

B. lakiÄ fantazijÄ parodė ir liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti mergaitės seneliai J. R. B. ir Z. B. (2018 m. gruodžio 11 d. apklausos) (t. 2, b. l. 23–24, 26–28) bei auklėtoja A. G. (2019 m. sausio 29 d. apklausa). Pastaroji liudytoja taipogi parodė, kad laikui einant pastebėjo, jog G. B. pasakojimai neatitinka tikrovės, mergaitė negali atskirti, kas tiesa, kas melas (t. 2, b. l. 16–18). 27.2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iÅ¡ 2019 m. kovo 19 d. raÅ¡to matyti, kad ekspertizės įstaigai buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 151).

IÅ¡ to galima spręsti, kad, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, ekspertizės įstaigai buvo pateikta iÅ¡sami tiriamoji medžiaga. Taigi, ekspertės turėjo galimybę susipažinti su aptartais proceso dalyvių parodymais, todėl joms buvo žinomos apelianto akcentuojamos aplinkybės, kad G. B. bÅ«nant darželyje, berniukas kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ jos analinę angÄ ir kad mergaitė turėjo lakiÄ fantazijÄ . Kaip minėta, ekspertės – vaikų psichologė ir vaikų psichiatrė ekspertizės akte Nr. 103MS-55/2019 konstatavo, kad G.

B. nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (kaip padidinto įtaigumo ar padidinto fantazavimo), kurie trukdytų jai duoti adekvačius parodymus. Taip pat negauta objektyvių duomenų apie kitų asmenų poveikį G. B. parodymams. Ekspertės nenustatė priežasčių, dėl kurių nebūtų galima tikėti G. B. 2018 m. gruodžio 11 d. parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šioje byloje teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atlikusių eksperčių kompetencija, taikytomis metodikomis ir pateiktomis išvadomis.

28. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnio 1 dalyje, nurodė, jog nukentėjusiosios parodymai dėl pornografinio turinio vaizdų atsirado tik 2018 m. gruodžio 11 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu, o kitiems specialistams G. B. Å¡ių aplinkybių nenurodė, todėl, nesant neginčijamų kaltės įrodymų, V. B. dėl Å¡ios nusikalstamos veikos iÅ¡teisino.

Apelianto vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos nesilaikė nuosprendžio surašymo reikalavimų, nes V. B. kaltę padarius kitas nusikalstamas veikas grindė tais pačiais G. B. parodymais, kuriuos laikė pakankamais ir patikimais kaltei pagrįsti. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas nepatikėjo G. B. parodymų dalimi ne tik dėl pornografinių vaizdų demonstravimo, bet ir dėl kitų itin reikšmingų bei kitose veikose nurodytų aplinkybių, t. y. kad V. B. bute vaikščiojo nuogas ir masturbavosi.

Apelianto nuomone, nesant kitų objektyvių duomenų, laikantis nuoseklumo pozicijos, teismui nebuvo teisinio pagrindo remtis G. B. parodymais ir kitoje dalyje dėl seksualinės prievartos veiksmų. 28.1. Šie apeliacinio skundo argumentai taipogi atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad nukentėjusioji G. B. aplinkybes, jog tėtis jai rodydavo seksualinio (pornografinio ir erotinio) turinio vaizdus nurodė tik duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, tuo tarpu, nei vienam kitam specialistui aiškindama apie įvykį, šių aplinkybių nenurodė.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji Å¡ias aplinkybes nurodė ir ekspertėms ekspertizės atlikimo metu. Ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2019 tiriamojoje dalyje nurodyta, kad atliekant psichiatrinį ir psichologinį tyrimÄ individualaus pokalbio metu G. B. pasakė, kad tėtis liepė jai žiÅ«rėti, grasindamas trenkti per užpakalį, ir per telefonÄ rodė, kaip vyras ir moteris mylisi („kiÅ¡o „pimpalÄ â€œ į „putį“, laižė „pimpalÄ â€œ, laižė „putį“).

Kai tėtis liepė tuos vaizdus žiÅ«rėti, ji jautėsi blogai, iÅ¡sigandusi, liÅ«dna, galvojo, kad ir jai tėtis taip padarys (t. 1, b. l. 157). 28.2. Be to, iÅ¡ ekspertizės akto matyti, jog nukentėjusioji ekspertėms pakartojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu parodytas aplinkybes, kad nuteistasis daug kartų namuose vaikščiojo nuogas, rodė jai savo lytinį organÄ . Ekspertizės atlikimo metu nukentėjusioji netgi detaliau nurodė tam tikras įvykių aplinkybes, t. y. G. B. atkartodama tėvo veiksmus ekspertėms parodė masturbacinius judesius ant žaislinės pandos ir vandens buteliuko, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ tėvo lytinio organo vėliau iÅ¡bėgo sperma (įvardijo „baltos spalvos pienu arba kefyru“).

Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusiosios parodymai ir šioje dalyje buvo iš esmės nuoseklūs. Tačiau šiuo atveju, nesant prokuroro ar nukentėjusiosios atstovo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl V. B. išteisinimo pagal BK 153 straipsnio 1 dalį pagrįstumo.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios G. B. parodymais ir pagrįstai juos pripažino įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios G. B. parodymai apie patirtÄ seksualinę prievartÄ pagal jos amžių, raidÄ buvo detalÅ«s, logiÅ¡ki, realistiÅ¡ki, dėl esminių aplinkybių – nuoseklÅ«s. Akivaizdu, kad mažametės mergaitės parodymų turinys, tiek apibÅ«dinant nuteistojo veiksmus jos atžvilgiu, tiek ir įvardinant konkrečias kÅ«no vietas, atitinka bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus bei turimas žinias.

Teisėjų kolegija mano, kad aptarti įrodymai patvirtina G. B. duotų parodymų patikimumÄ ir Å¡ios nukentėjusiosios tiesioginiais parodymais leidžia grįsti nuteistojo V. B. kaltę. Byloje iÅ¡tirti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, kad nukentėjusioji G. B. davė parodymus apie savo pačios iÅ¡gyventas aplinkybes, Å¡ios aplinkybės yra patvirtintos ir kitais objektyviais įrodymais (ekspertizės aktu, įvertinimo iÅ¡vada) bei liudytojų parodymais, kurie neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog V.

B., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtÄ , išžagino bei seksualiai prievartavo mažametę G. B., taip pat pasikėsino jÄ seksualiai prievartauti ir padarė G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

30. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiosios parodytų aplinkybių nepatvirtina tyrimo metu atlikta jos kÅ«no apžiÅ«ra. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 4262/2018(01) matyti, kad nukentėjusiosios kÅ«ne iÅ¡orinių sužalojimų nekonstatuota. Be to, Å¡ioje specialisto iÅ¡vadoje nekonstatuota ir požymių, nurodančių, jog su nukentėjusiÄ ja bÅ«tų lytiÅ¡kai santykiaujama. Apeliantas pažymi, kad specialistas iÅ¡vadoje taip pat nurodė, jog atlikti lytinį aktÄ dėl nukentėjusiosios kÅ«no savybių, nepažeidžiant mergystės plėves (kuri Å¡iuo atveju nepažeista), negalima. 30.1.

Pagal BK 149 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas išžagino mažametį asmenį, t. y. lytiÅ¡kai santykiavo su tokiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Teisėjų kolegija pažymi, kad lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, t. y. vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad išžaginimas laikomas baigtu nuo lytinio santykiavimo su asmeniu pradžios: veika kvalifikuojama kaip baigtas išžaginimas pagal BK 149 straipsnį, kai lytinis aktas tarp kaltininko ir nukentėjusiosios buvo pradėtas, t. y. vyro varpa buvo įkiÅ¡ta į moters lytinius organus. Jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti dėl nepakankamo susijaudinimo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-349-696/2015).

Taigi, iÅ¡ esmės išžaginimas gali bÅ«ti laikomas nebaigtu iki to momento, kol varpa niekaip nėra įsiskverbiama į vaginÄ Â â€“ kitaip tariant pasikėsinimo išžaginti stadija perauga į baigtÄ nusikaltimÄ Â nuo to momento, kai asmuo pradeda atlikti minėtus seksualinius veiksmus. 30.2. Å iuo atveju nuteistasis V. B. viso proceso metu apskritai neigė nukentėjusiosios G. B. atžvilgiu atlikęs kokius nors seksualinio pobÅ«džio veiksmus. Tuo tarpu apelianto akcentuojamoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 4262/2018(01) nurodyta, jog požymių, nurodančių, kad su nukentėjusiÄ ja buvo lytiÅ¡kai santykiauta, nekonstatuota.

Dėl nukentėjusiosios kÅ«no savybių atlikti lytinį aktÄ , nepažeidžiant mergystės plėvės, negalima. G. B. lytinių organų srityje pakitimų, sužalojimų, nekonstatuota. Tepinėliuose su makÅ¡ties turiniu, tepinėliuose su nuoplovomis nuo moters iÅ¡orinių lytinių lÅ«pų spermos nerasta (t. 1, b. l. 185–186). Tačiau Å¡i specialisto iÅ¡vada nepaneigia nukentėjusiosios G. B. nuoseklių parodymų apie tai, kad tėtis vertė jÄ mylėtis, kiÅ¡o „pimpalÄ â€œ į „putį“ ir kažkiek jo įkiÅ¡o.

Ji tai jautė, toje vietoje buvo nemalonu ir jai „žiauriai“ skaudėjo „putį“, ji verkė. IÅ¡ nukentėjusiosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad G. B. pirÅ¡tais parodė, kiek giliai nuteistasis įkiÅ¡o savo lytinį organÄ Ä¯ jos lytinį organÄ („na tiek įkiÅ¡o gilumo“) (t. 1, b. l. 158). Nors nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti vyriÅ¡ko lytinio organo įkiÅ¡imo į mažametės G. B. makÅ¡tį gylio, tačiau tai neduoda pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

B. apskritai nebuvo įkišęs savo varpos į nukentėjusiosios makÅ¡tį. 30.3. Teisėjų kolegijos nuomone, nors Å¡iuo atveju G. B. mergystės plėvės vientisumas nebuvo pažeistas, tačiau, įvertinus nukentėjusiosios nuosekliai nurodytas aplinkybes, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju į mažametės G. B. makÅ¡tį nuteistasis įkiÅ¡o tik nedidelę dalį savo lytinio organo, dėl ko nukentėjusiosios kÅ«ne neliko medicininių sužalojimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ių aplinkybių pakanka konstatuoti jau pradėtÄ lytinį aktÄ , o tai, ar pavyko pabaigti lytinį aktÄ , ar ne, neturi reikÅ¡mės kvalifikuojant veikÄ pagal BK 149 straipsnį kaip baigtÄ Â nusikaltimÄ .

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai aptartus V. B. veiksmus nukentėjusiosios G. B. atžvilgiu pagal neteisėtų veiksmų seksualinį pobÅ«dį ir intensyvumÄ Ä¯vertino kaip baigtÄ nusikaltimÄ - išžaginimÄ Â ir Å¡iÄ V. B. veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 149 straipsnio 4 dalį.

31. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog V. B. buvo nuteistas ir už tai, kad oralinio fizinio sÄ lyčio bÅ«du pasikėsino seksualiai prievartauti mažametę G. B., tačiau aptariamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametė kategoriÅ¡kai atsisakė daryti jo reikalaujamus veiksmus. Apelianto nuomone, pagal tokiÄ kaltinimo konstrukcijÄ galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad V. B. jokių lytinės aistros tenkinimo veiksmų oralinio fizinio sÄ lyčio bÅ«du neatliko, t. y. net nepradėjo jos tenkinti.

Be to, pagal suformuluotÄ kaltinimÄ nukentėjusioji kategoriÅ¡kai atsisakė tai daryti, t. y. Å¡iuo atveju jos valia nebuvo palaužta ir ji nebuvo bejėgiÅ¡koje bÅ«klėje. Todėl apeliantas mano, kad pripažinti V. B. kaltu dėl aptariamo nusikaltimo nebuvo jokio teisinio pagrindo. 31.1. Å ie apeliacinio skundo argumentai taipogi atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo mažametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrÄ su tokiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, panaudojo fizinį smurtÄ ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudojo bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrÄ , ar pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ . Tuo tarpu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Aplinkybės, nepriklausančios nuo kaltininko valios, dėl kurių nebaigta veika – tai įvairaus pobÅ«džio aplinkybės, neleidžiančios sėkmingai pabaigti pradėtos nusikalstamos veikos, bÅ«tent, Å¡ios aplinkybės, o ne pats kaltininkas sustabdo nusikalstamÄ veikÄ . Taigi, baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ kyla tada, kai veika, atitinkančia BK 22 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus požymius, pradedama, bet dėl nuo kaltininko nepriklausančių aplinkybių nepabaigiama vykdyti tyčinio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis (paprastai sudėties objektyvioji pusė), numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje. 31.2.

Å ioje baudžiamojoje byloje nustatytos tokios faktinės aplinkybės: V. B., laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. lapkričio 23 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, savo Å¡eimos gyvenamojoje vietoje, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo ir vaiko miegamojo kambariuose, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės bei panaudodamas mažametės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtÄ , t. y. suduodamas nukentėjusiajai ranka ir Å¡aukÅ¡tu per galvÄ , paėmęs už rankos stipriai jÄ spaudė, taip sukeldamas G.

B. fizinį skausmÄ , taip pat liepdavo nusirengti ir eiti į balkonÄ sėdėti, kad visi matytų, liepdavo Å¡iai niekam nepasakoti, nes jis iÅ¡eis į gatvę ant jo užvažiuos maÅ¡inos, grasino trenkti, jei Å¡i nenusirengs ir taip įbaugindamas nukentėjusiÄ jÄ , liepė mažametei nusirengti, nenustatytÄ kartų skaičių sakė nukentėjusiajai jo varpÄ laižyti, imti į burnÄ ir čiulpti, tačiau savo veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi G.

B. kategoriÅ¡kai atsisakydavo taip daryti. Tokie nuteistojo V. B. veiksmai, atlikti mažametės G. B. atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo buvo teisingai įvertinti kaip pasikėsinimas seksualiai prievartauti G. B.. Kaip matyti, objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai siekiant palaužti nukentėjusiosios pasiprieÅ¡inimÄ jau buvo atliekami, t. y. jau buvo naudojamas fizinis smurtas ir grasinimai. Be to, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad Å¡iuos veiksmus nuteistasis atliko turėdamas tiesioginę tyčiÄ tenkinti savo lytinę aistrÄ su nukentėjusiÄ ja.

Taigi, byloje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. 31.3. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad Å¡iuo atveju nukentėjusioji nebuvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas, pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta nenaudojant jokių iÅ¡orinių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasiprieÅ¡inimui įveikti, tačiau negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiÅ¡kai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine bÅ«kle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K-349-696/2015). Teismų praktikoje taip pat konstatuota, jog lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu, t. y. neturinčiu keturiolikos metų asmeniu, paprastai yra vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis, duodamas sutikimÄ tokiems veiksmams, pagal savo iÅ¡sivystymÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva.

Jei mažametis nesuvokia padaryto nusikaltimo aplinkybių, laikoma, kad kaltininkas pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-527/2011, Nr. 2K-349-696/2015, Nr. 2K-116-942/2016). Pažymėtina, jog sprendžiant ar lytinės aistros tenkinimo metu mažametis buvo bejėgiškos būklės, svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose yra teismo medicinos, psichiatrijos, psichologijos specialistų išvados. 31.4. Šiuo atveju teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-55/2019 konstatuota, kad byloje nagrinėjamų įvykių metu dėl mažo amžiaus G.

B. negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės, dėl to, o taip pat dėl priklausomo santykio nuo įtariamojo - savo tėvo, galimai įtariamojo taikyto fizinio smurto jos atžvilgiu, grasinimų fiziniu smurtu prieÅ¡inimosi atveju, baimės patirti iÅ¡ įtariamojo fizinį smurtÄ , įtariamojo taikyto fizinio jos suvaržymo negalėjo adekvačiai prieÅ¡intis įtariamojo veiksmams (t. 1, b. l. 153–160). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į minėtame ekspertizės akte pateiktas iÅ¡vadas, pagrįstai konstatavo, kad Å¡ioje byloje neginčijamai nustatyta, jog nukentėjusioji G.

B. dėl savo mažametystės negalėjo visapusiškai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, negalėjo aktyviai priešintis tiems veiksmams. Tai patvirtina, jog nusikaltimo padarymo metu nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės. 31.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra abejonių, kad V. B. nusikalstamais veiksmais pasikėsino seksualiai prievartauti G. B., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Taigi, šiuo atveju nusikaltimas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, t. y.

V. B. nespėjus įgyvendinti savo ketinimo tenkinti lytinę aistrÄ su savo mažamete dukra G. B.. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nuteistojo V. B. nusikalstamÄ veikÄ teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 4 dalį kaip pasikėsinimÄ seksualiai prievartauti mažametę G. B..

32. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog šiuo atveju ekspertai nustatė, kad G. B. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nes jai nustatytas (duomenys neskelbtini). Tačiau, anot apelianto, nėra nustatyta, nei kada (duomenys neskelbtini) atsirado, nei kiek laiko jis tęsėsi, ir ar (duomenys neskelbtini) atsirado dėl tariamai patirtos prievartos, ar dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių apskritai. 32.1. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. B. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus.

Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS-55/2019, jame nukentėjusiajai G. B. konstatuotas laikino pobūdžio psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad nėra objektyvių duomenų, jog G. B. byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo metu ar praeityje būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu.

Be to, iÅ¡ ekspertizės akto turinio matyti, kad kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, nukentėjusiosios nuotaikos fonas ir emocijos ženkliai pasikeičia, tiriamoji tampa nerimastinga, liÅ«dna, sutrikusi, stengiasi pakeisti pokalbio temÄ , gėdijasi, taigi, stebimos (duomenys neskelbtini). 32.2. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad bÅ«tent dėl nuteistojo V. B. atliktų veiksmų (išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo seksualiai prievartauti) nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Sveikatos sutrikdymas yra nustatytas kompetentingų ekspertų, todėl abejoti anksčiau aptartų įrodymų patikimumu nėra jokio pagrindo. Be to, bylos teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ A. R. (G.) patvirtino, kad nukentėjusioji po byloje tiriamų įvykių bijo tėvo, vengia apie jį kalbėti, greitai suirzta, yra nervinga (t. 4, b. l. 23). Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis V. B., bÅ«damas suaugęs žmogus, suprato, kad jo atlikti seksualinės prievartos veiksmai prieÅ¡ mažametį bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmenį gali bÅ«ti pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, ir, nors jis nenorėjo tokių padarinių, tačiau sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktus.

33. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje atlikta išsami byloje surinktų įrodymų analizė, įvertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nuosprendį pagrindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje analizavo ne tik įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas, bet nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė nuteistojo duotus parodymus.

Nuteistojo V. B. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimÄ . Tačiau tai neleidžia spręsti apie neiÅ¡samų, neobjektyvų ar Å¡aliÅ¡kÄ nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių iÅ¡tyrimÄ , o tuo pačiu ir iÅ¡tirtų įrodymų įvertinimÄ . Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistojo kaltė neįrodyta ar pagrįsta tik prielaidomis. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai papildo vienas kitÄ ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis V.

B. nustatytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamus veiksmus, kurie atitinka išžaginimo, seksualinio prievartavimo, pasikėsinimo seksualiai prievartauti ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius. Apygardos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, įstatymÄ taikė tinkamai.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo nuteistajam V. B. yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobÅ«dį ir pavojingumÄ , bei paskyrė jam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiÅ¡kiai per griežtos ar per Å¡velnios. Dėl civilinio ieÅ¡kinio.

35. Nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog mažametė G. B. patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 20 000 Eur suma. Apelianto nuomone, toks neturtinės žalos įvertinimas nėra teisingas, nes priteista neturtinė žala yra aiÅ¡kiai per didelė. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais.

36. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymÄ A. R. (G.) pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame prašė iÅ¡ V. B. priteisti nukentėjusiajai 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 61–62). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir iÅ¡ nuteistojo V. B. priteisė nukentėjusiosios G. B. įstatyminės atstovės A. G. naudai 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

37. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Visais atvejais teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , sukrėtimÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

38. Å iuo atveju civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad dėl padaryto nusikaltimo G. B. patyrė fizinį skausmÄ , seksualinį smurtÄ , dėl V. B. veiksmų jai buvo konstatuotas laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimas. Nukentėjusiosios G. B. atstovė pagal įstatymÄ A. R. (G.), apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad gindama dukros interesus, praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl kaltinamojo veiksmų dukra patyrė moralinę žalÄ . Po Å¡ių įvykių dukra bijo tėvo, vengia apie jį kalbėti, suirzta, nervinga, jai reikalinga psichologo pagalba, nes patirtų įvykių ji nepamirÅ¡ta iki Å¡iol.

Ji nežino, kaip ateityje dukra žiÅ«rės į seksualinį pasaulį, nes dabar pastaroji labai kompleksuoja, bijo parodyti savo kÅ«nÄ , per kÅ«no kultÅ«ros pamokas eina kuo toliau nuo kitų vaikų persirengti (t. 4, b. l. 20–26). 38.1. Liudytoja E. P., apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad A. R. 2019 m. sausio 10 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirba psichologe. Mokyklos socialinė pedagogė paskambino į centrÄ ir užrašė vaikÄ (G. B.) konsultacijai. Socialinė pedagogė paminėjo, kad mergaitė yra paraÅ¡iusi raÅ¡telį, jog tėtis rodė savo lytinį organÄ .

Socialinė darbuotoja taip pat įvardijo, kad mergaitė mokykloje patiria didžiules patyčias, pasidarė labai nerami, nerandanti sau vietos, stengiasi bÅ«ti arčiau mokytojos. TÄ patį paaiÅ¡kino ir mergaitės mama, kuri iÅ¡reiÅ¡kė susirÅ«pinimÄ , kad mergaitė verksminga, baikÅ¡ti, atsargi. Ir tas tikrai matėsi ir pasitvirtino konsultacijose. Nustatytas labai padidintas mergaitės netikrumas, verksmingumas, didelės baimės. Per antrÄ ar trečiÄ konsultacijÄ mergaitė Å¡iek tiek atsipalaidavo.

Matėsi labai didelis mergaitės nepasitikėjimas savimi ir labai didelis atsargumas. Ji bandė kažkiek mergaitės klausti, kas atsitiko, kad ji taip sako, į kÄ mergaitė pasakė: „Manęs jau klausė, aÅ¡ nenoriu, aÅ¡ bijau“. Paklausus, ko ji bijo, mergaitė atsakė: „Tėtis kartais muÅ¡davo mane“. Požymiai buvo tik bendro pobÅ«džio, rodantys įtampÄ , netikrumÄ , nepasitikėjimÄ savimi, nerimÄ , baimę apie tam tikrus asmenis kalbėti (t. 4, b. l. 6–8). 38.2. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-55/2019 nukentėjusiajai G.

B. konstatuotas laikino pobÅ«džio psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamų įvykių. Patirti stresogeniniai iÅ¡gyvenimai padarė žalÄ G. B. psichikos sveikatai ir nesunkiai jÄ sutrikdė. Ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad kalbant apie byloje nagrinėjamus įvykius, mergaitės nuotaikos fonas ir emocijos ženkliai pasikeičia, tiriamoji tampa nerimastinga, liÅ«dna, sutrikusi, stengiasi pakeisti pokalbio temÄ , gėdijasi.

Šiuo metu tiriamajai nebūdingi reikšmingi elgesio ar bendravimo sunkumai, tačiau stebimos (duomenys neskelbtini) į byloje nagrinėjamus įvykius (t. 1, b. l. 153–160).

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo V. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji G. B. patyrė neturtinės žalos. Byloje nustatyta, kad nuteistasis pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl mažametystės bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtÄ , nenustatytÄ kartų skaičių išžagino bei seksualiai prievartavo mažametę G. B., taip pat pasikėsino jÄ seksualiai prievartauti ir padarė G.

B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsiradusį dėl V. B. veiksmų ir pasireiÅ¡kusį (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina ir į tai, kad Å¡iuo atveju mažametės nukentėjusiosios atžvilgiu nusikalstamus veiksmus atliko biologinis tėvas, turėjęs rÅ«pintis jos fizine ir psichine gerove. Dėl nurodytų sistemingų nusikalstamų V. B. veiksmų G. B. patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinį sukrėtimÄ , ilgalaikius skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Tai neabejotinai turėjo neigiamÄ poveikį jos gyvenimui, psichinei, fizinei ir lytinei sveikatai, ydingo supratimo apie tėvų ir vaikų santykius, taip pat lytinius santykius. Visa tai turės įtakos nukentėjusiosios gyvenimui ateityje. Tai patvirtina aptarti liudytojų A. R. (G.), E. P. parodymai ir ekspertizės akte nurodytos aplinkybės.

40. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jo galimybes atlyginti žalÄ , padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Šiuo atveju V. B. yra pakankamai jauno amžiaus darbingas asmuo, dirbo, tačiau jam skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta pakankamai ilga laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padarytų nusikaltimų pasekmėms.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas iÅ¡ V. B. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ bei teismų praktikos tendencijas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgus į nuteistojo V. B. turtinę padėtį, jo galimybes realiai atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , taip pat į tai, kad jam buvo paskirta pakankamai ilga laisvės atėmimo bausmė, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistas neturtinės žalos dydis (20 000 Eur) yra neadekvatus, prieÅ¡tarauja teisingumo ir protingumo kriterijams bei turėtų bÅ«ti sumažintas.

Dėl nurodytos priežasties skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas), nustatant, jog nukentėjusiosios G. B. patirta ir atlygintina neturtinė žala sudaro 12 000 Eur. Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai yra proporcingas nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamÄ teismų praktikÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, 2K-469-303/2016, 2K-21-788/2018, 2K-240-689/2018, 2K-322-719/2018, 2K-61-689/2019, 2K-288-648/2019, 2K-36-489/2020).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti. Nukentėjusiosios G. B. įstatyminei atstovei A. G. iš nuteistojo V. B. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį nuo 20 000 Eur sumažinti iki 12 000 Eur. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjos Jolanta Čepukėnienė Vitalija Norkūnaitė Regina Pocienė