d69a1475-5bbe-4308-a5dd-d20f0260d2e1 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4131-142/2015Proc. Nr. 3-61-3-02994-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė :R.

L. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), 200 000,00 Lt (praÅ¡oma priteisti suma skunde nurodyta skaičiais buvo taisyta, todėl teismas vadovaujasi suma, skunde nurodyta žodžiais) neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia tuo, kad nuo 2013 m. lapkričio 21 d. yra laikomas LukiÅ¡kių TI-K perpildytose kamerose.

PaaiÅ¡kina, kad dažniausiai jis yra laikomas 8 kv. m. kamerose kartu su kitais 3–4 asmenimis. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ios priežasties skauda galvÄ , sutriko virÅ¡kinimas, nuolat juntama depresija. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. LukiÅ¡kių TI-K, atstovaudamas Lietuvos valstybei, atsiliepime su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–10). Nurodo, kokiose kamerose ir su kiek asmenų buvo laikomas pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. birželio 5 d. (t. y. iki skundo pateikimo teismui dienos).

PaaiÅ¡kina, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, o LukiÅ¡kių TI-K administracija neturi galimybių to iÅ¡vengti. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Tačiau yra siekiama, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Nurodo laikotarpius, kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad per visÄ ginčo laikotarpį pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Mano, kad civilinei atsakomybei kilti nėra sÄ lygų. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) administracines bylas A5-665/2005, A525-1355/2010, A82-932/2011). Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo perpildytos.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98, kt.). Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis, byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visÄ laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. birželio 5 d., t. y. 2013 m. lapkričio 20 d., dalį 2013 m. lapkričio 21 d. ir 2014 m. gegužės 21 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 104, kurios plotas – 7,38 kv. m., dalį 2013 m. lapkričio 21 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 290, kurios plotas – 7,76 kv. m., 2013 m. lapkričio 23 d. ir 2013 m. gruodžio 13–15 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 373, kurios plotas – 7,25 kv. m., 2014 m. sausio 10–15, 17–31 d. ir 2014 m. vasario 1–7 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 377, kurios plotas 7,33 kv. m., 2014 m. vasario 9 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 125, kurios plotas – 7,48 kv. m., 2014 m. vasario 14 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje, kurios plotas – 7,95 kv. m., nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. kovo 11 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 281, kurios plotas – 7,87 kv. m., 2014 m. kovo 21–23, 25–31 d., 2014 m. balandžio 1–14 d. ir 2014 m. gegužės 1–5 d. pareiÅ¡kėjas kartu su kitais 2–3 asmenimis buvo laikomas kameroje Nr. 346, kurios plotas – 7,88 kv. m.

Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu (nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. birželio 5 d.) iÅ¡ viso 79 paras (2,6 mėnesius) pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A143-2844/2012, A444-343/2013, A492-496/2013 ir kt.).

Konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija privalėjo veikti.Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju, buvo konstatuoti LukiÅ¡kių TI-K neteisėti veiksmai, teismui kyla pagrindas svarstyti neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ ir Å¡i dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013). PareiÅ¡kėjas teigia, kad bÅ«damas perpildytose kamerose jautė nuolatinę depresijÄ , galvos skausmÄ , virÅ¡kinimo sutrikimus. Tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama bausmės pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, tačiau, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas patyrė papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijÄ , nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 16 d. (t. y. likus 3 dienoms iki atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K) pareiÅ¡kėjas patyrė galvos traumÄ (b. l. 60), todėl negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjo nurodomi galvos skausmai priežastiniu ryÅ¡iu susiję su ploto trÅ«kumu kamerose. Taip pat byloje nustatyta, kad pirminės gydytojų apžiÅ«ros metu (2013 m. lapkričio 21 d.) nusiskundimų dėl nervų sistemos pareiÅ¡kėjas neturėjo (b. l. 61), o 2014 m. kovo, balandžio mėnesiais pareiÅ¡kėjas kreipėsi į psichiatrÄ praÅ¡ydamas vaistų, padedančių užmigti.

Nepaisant to, gydytojas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas depresijos reiÅ¡kinių neturėjo. Be to, 2014 m. balandžio 27 d. pareiÅ¡kėjas pats kategoriÅ¡kai atsisakė psichiatro konsultacijos (b. l. 63). Taigi, pareiÅ¡kėjo skunde nurodomi sveikatos sutrikimai (depresija, virÅ¡kinimo sutrikimai, galvos skausmai) pagal pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos duomenis byloje nenustatyti, tačiau neabejotina, kad pareiÅ¡kėjas patyrė fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjas patyrė nors ir ne depresijÄ , bet tęstinio pobÅ«džio neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pasisakydamas dėl pareiÅ¡kėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas su skundais dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ginčo laikotarpiu nesikreipė, nustatytas pažeidimas nebuvo nepertraukiamas, t. y. pareiÅ¡kėjui tenkanti kameros ploto norma kito ir didesnę dalį ginčui aktualaus laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje nenustatyta, jog LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. PrieÅ¡ingai, LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad yra sudaromos galimybės naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis (b. l. 8). Ä® bylÄ pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose yra atliekami Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai dėl gyvenimo sÄ lygų atitikties higienos normoms (b. l. 23–34).

Nepaisant to, teismo vertinimu, asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu Å¡iuo atveju nebÅ«tų pakankama ir teisinga satisfakcija. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ , trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1543 1 punktÄ , minimali mėnesinė alga ginčo laikotarpiu buvo 1 000,00 Lt), vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 630,00 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 630,00 Eur.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,n u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo R.

L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui R. L. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 630,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                    Halina Zaikauskaitė