2022-06-22 Nr. AB-16992-3-62-3-00397-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2895-781/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00397-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Jūratės Varanauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21S36313 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jam turi būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas negali pasilikti ir/ar sugrįžti į savo kilmės šalį, nes jį persekioja (duomenys neskelbtini) grupuotė. Pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) grupuotė išlieka pagrindiniu saugumo iššūkiu (duomenys neskelbtini), nes tęsia mirtinus išpuolius prieš valstybės ir jos sąjungininkų pajėgas bei civilius gyventojus. Pareiškėjas rėmėsi (duomenys neskelbtini) ataskaita apie žmogaus teises (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2020 metais (duomenys neskelbtini) grupuotė įvykdė daugumą šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant ir teroristinius išpuolius prieš civilius asmenis, tikslines žudynes, įskaitant neteismines ir politines žmogžudystes, žmonių grobimus. Pareiškėjo tvirtinimu, grėsmė patirti persekiojimą yra visiškai reali, ji yra praktikuojama kilmės šalyje, todėl jos negalima vertinti kaip hipotetinės, kadangi pareiškėjas jau patyrė realias grėsmes, dėl kurių pabėgo iš kilmės valstybės.

3. Pareiškėjo vertinimu, Migracijos departamentas neištyrė ir nenustatė, ar pareiškėjo atveju nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos (taip pat ir neoficialios), dėl kurių jam būtų daromas poveikis, ar realu, jog grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę, jis nepatirs persekiojimo/kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų.

4. Pareiškėjo tvirtinimu, atsakovas, neatsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, rodančių, jog pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų, kad iš Lietuvos Respublikos būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti terminą.

5. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

7. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad jis yra persekiojamas kilmės valstybėje dėl turėtų nesantuokinių lytinių santykių, pabrėžė, kad pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, todėl vien dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

8. Atsakovas vertino, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo abstraktus, nedetalus, tam tikri pasakojimo epizodai buvo akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio, pasakojimas nebuvo paremtas objektyviais įrodymais, atsakydamas į patikslinančius klausimus, pareiškėjas pateikdavo minimalias, nespecifines detales, į klausimus atsakydavo lakoniškai, klausimus tekdavo kartoti kelis kartus.

9. Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo, prisistačiusio nepilnamečiu, t. y. gimusiu 2006 m. liepos 3 d., amžius yra 20–24 metų intervale. Atsakovo vertinimu, šis faktas rodo, kad pareiškėjas bandė klaidinti tyrimą ir sukčiauti, ir ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti bendru pareiškėjo patikimumu ir daryti išvadą, kad pagrindinė jo išvykimo iš šalies priežastis yra ekonominio pobūdžio paskatos.

10. Migracijos departamentas pažymėjo, kad apklausos metu pareiškėjas, akcentavęs, jog įvairios grupuotės, tarp jų – ir teroristinė organizacija (duomenys neskelbtini) pradėjo pulti, atakuoti, verbuoti ir žudyti žmones, dokumentų, konkrečių faktų ar aplinkybių, susijusių su jam asmeniškai kilusiomis grėsmėmis kilmės šalyje, nepateikė.

11. Migracijos departamentas nurodė, kad, atsižvelgus į pareiškėjo pateikto prieglobsčio prašymo motyvus, buvo surinkta aktuali kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtino, jog (duomenys neskelbtini) grupuotė paskutiniais metais persekiotų nesantuokinių santykių turinčius vyrus, kad pareiškėjui už tai grėstų mirties bausmė. Tyrimo metu įvertinus pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus kartu su surinkta kilmės valstybės informacija ir nenustačius nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. nenustačius faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, atsakovas pripažino, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų.

12. Migracijos departamentas kaip nepagrįstą vertino skundo teiginį apie duomenų, leidžiančių daryti neginčytiną išvadą, jog, grąžinus pareiškėją į kilmės valstybę, jam nekiltų neigiami padariniai, nebuvimą. Atlikus išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, nuosekliai įvertinus pareiškėjo situaciją ir nenustačius pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, buvo pripažinta, kad jis neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Be to, įvertinus pareiškėjo individualias savybes ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybėje nėra smurto, dėl kurio vien buvimas teritorijoje keltų grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, bei nenustačius individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto papildomos apsaugos suteikimo kriterijaus.

13. Atsakovas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į užkardą, teigė, kad šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas bei prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, bei leido pareiškėjo veiksmus vertinti kaip keliančius nelegalios migracijos grėsmę ateityje. Spręsdamas draudimo atvykti ir jo termino nustatymo klausimą, atsakovas atsižvelgė į tai, kad prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamento vertinimu, nustatyti pareiškėjui maksimalūs 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metams draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpiai yra proporcingi.

II. 14. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento Sprendimą – pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui A. A. A. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 4-ąjį punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo asmens A. A. A. išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas byloje nustatė šias aplinkybes:

15.1. pareiškėjas nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų; pareiškėjas asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikė ir prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, gim. 2004 m. gruodžio 30 d., t. y. kaip nepilnametis asmuo; pareiškėjui 2021 m. liepos 5 d. buvo išduotas registraciją patvirtinantis lapas. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 17 d. parengė laisvos formos pareiškimą dėl prieglobsčio suteikimo, 2021 m. rugsėjo 8 d. buvo parengta Pažyma dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo Nr. 20753903.

15.2. Kilus abejonių dėl pareiškėjo biologinio amžiaus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos medicinos ekspertas atliko tyrimą ir 2021 m. rugsėjo 15 d. parengtoje Specialisto išvadoje Nr. MK-O 224/2021(01) konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusio asmens (pareiškėjo) biologinis amžius yra nuo 20 iki 24 metų.

16. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Konvencijos, Įstatymo, Direktyvos 2008/115/EB, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 1V-589 redakcija), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija) nuostatomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija.

17. Teismas nurodė, kad dokumentų ir kitokių objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti pasakojime nurodytas faktines aplinkybes, pareiškėjas neturėjo ir nepateikė. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 17 d. pareiškime nurodė, kad pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje prašo suteikti dėl (duomenys neskelbtini) kilusio pavojaus jo saugumui; jis žino, kad, jeigu grįš į kilmės valstybę, jį nužudys teroristai. Apklausos metu pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą suteikti prieglobstį, paaiškino, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone; pareiškėjas buvo susituokęs su pussesere iš tėvo pusės, tačiau dėl jauno amžiaus ir nepatyrimo po vedybų prasidėjo nesutarimai, dėl ko prieglobsčio prašytojas išsiskyrė su žmona; po skyrybų susipažino ir bendravo su mergina, kuri nuo jo pastojo. Teroristinė grupuotė (duomenys neskelbtini) išsiaiškino šią situaciją ir ėmė ieškoti pareiškėjo. Pareiškėjas sužinojo, kad dėl jo yra priimtas verdiktas užmėtyti jį akmenimis, nes, pagal (duomenys neskelbtini) grupuotės taisykles, asmuo, kuris jau buvo kartą vedęs, negali turėti nevedybinių intymių santykių. (duomenys neskelbtini) grupuotės nariai 2021 m. kovo mėnesį buvo atvykę į prieglobsčio prašytojo mamos parduotuvę ir klausinėjo, kur jis yra, grasino jo mamai, kad ji neslėptų nusidėjusio pareiškėjo, reikalavo pasakyti, kur yra pareiškėjas, ir grasino, kad suras jį gyvą ar mirusį. Pareiškėjas tuo metu slėpėsi šeimai priklausančioje fermoje už 5 km nuo kaimo; šeima ėmė ieškoti būdų, kaip pareiškėją išgabenti į saugią vietą, ir (duomenys neskelbtini) gyvenantis pareiškėjo tėvo dėdė davė pinigų jo mamai. Pareiškėjo mama susisiekė su kontrabandininkais, kurie padėjo pareiškėjui iš (duomenys neskelbtini) patekti į Baltarusijos Respubliką.

18. Išanalizavęs Sprendime pateiktą kilmės valstybės informaciją, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Migracijos departamentas surinko duomenis apie teroristinę grupuotę (duomenys neskelbtini) (grupuotės veiklos tikslus, kontroliuojamas teritorijas, vykdomų išpuolių skaičių, pobūdį, taikinius, naudojamas priemones ir kt.), padėtį pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini), santuokas (priverstinį ir sutartinį santuokų sudarymą, nutraukimą pagal islamo tradiciją), moterų padėtį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)grupuotės (duomenys neskelbtini) požiūrį į nesantuokinius ryšius ir taikomas sankcijas svetimavimu kaltinamiems moterims ir vyrams, (duomenys neskelbtini) visuomenėje vyraujančius požiūrius į nesantuokinius ryšius. Atsakovas, rinkdamas kilmės valstybės informaciją, rėmėsi tuometinio Europos prieglobsčio paramos biuro (nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (toliau – EPPB)) surinkta informacija, teikiama šios institucijos parengtose ataskaitose.

19. Apžvelgęs atsakovo Sprendime išdėstytą informaciją, teismas pripažino, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo pateikta informacija iš esmės yra susijusi su bendra situacija (duomenys neskelbtini), tačiau ji neleido nustatyti nei tikėtino persekiotojo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, kadangi nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog, pareiškėjui grįžus į kilmės valstybę, kiltų individualaus persekiojimo rizika. Teismo vertinimu, Migracijos departamento išvada paremta naujausios ir aktualios kilmės valstybės informacijos analize bei paties pareiškėjo pateiktu pasakojimu, kad (duomenys neskelbtini) nėra praktikos, jog už tai, kad išsituokęs vyras turi nesantuokinių santykių su moterimi, būtų baudžiamas užmėtymu akmenimis. Taigi, tyrimo metu nenustačius pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje pareiškėjui grėstų individualus persekiojimas, Migracijos departamentas turėjo pakankamą pagrindą Sprendime konstatuoti, jog pareiškėjo deklaruojama baimė būti nužudytam nelaikytina visiškai pagrįsta, jis neatitinta Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje nesuteikiamas.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pagrįsdamas prašymą suteikti prieglobstį, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių nenurodė, todėl tas pačias aplinkybes Migracijos departamentas įvertino ir sprendžiant dėl papildomos apsaugos suteikimo. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjo deklaruojama baimė būti grupuotės (duomenys neskelbtini) nubaustam užmėtymu akmenimis už jo, išsituokusio vyro, turėtus nesantuokinius santykius su moterimi, nelaikytina visiškai pagrįsta, t. y. nenustačius realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, ir kad pareiškėjas nepriskirtinas kuriai nors padidintos rizikos asmenų kategorijai, Sprendime pagrįstai padaryta išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti esant tikimybei pareiškėjui kilmės valstybėje dėl individualių aplinkybių, susijusių su jo rase, religija, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikimais, patirti kankinimus arba būti nužudytam, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

21. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog iki išvykimo iš kilmės valstybės jis gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone; pareiškėjas gyveno su tėvais ir dirbo motinai priklausančioje parduotuvėlėje. Atsakovo surinktais duomenimis, (duomenys neskelbtini) miestas yra L. S. regiono sostinė; L. S. regionas laikomas strategine ir svarbia (duomenys neskelbtini) zona, jis pasižymi produktyviu žemės ūkiu, o artumas su valstybės sostine (duomenys neskelbtini), susisiekimo infrastruktūra jį glaudžiai sieja su sostinės rinka ir ekonomika. Teismas, atlikęs atsakovo surinktos informacijos analizę, nurodė, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, bei nenustačius individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, todėl sprendė, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

22. Vertindamas atsakovo sprendimą išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, kad Sprendime pagrįstai konstatuota, jog prašymo suteikti prieglobsti pateikimas ir prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas, ir tikėtina, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, jis, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti, todėl sprendimas pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

23. Nors atsakovo sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį teismas pripažino pagrįstu, Sprendimu nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo, teismo manymu, nėra proporcinga ir adekvati priemonė, kadangi nėra duomenų apie pareiškėjo praeityje padarytus atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje tvarkos pažeidimus. Todėl pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Nustatęs tokį terminą, teismas pripažino esant būtinybei į C.SIS II įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visa apimtimi, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai traktavo pareiškėjo pasakojimą ir jį patvirtinančias individualias aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka prieglobsčio prašytojo kriterijų.

26. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) dalį teritorijų kontroliuoja (duomenys neskelbtini) grupuotė. Pagal skelbiamą informaciją (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas, kurio metu (duomenys neskelbtini) grobia ir žudo civilius gyventojus, verbuoja vaikus, civilių gyventojų nepasiekia humanitarinė pagalba, daug žmonių paliko savo namus ir bijo grįžti dėl (duomenys neskelbtini). JAV vykdo oro antskrydžius prie (duomenys neskelbtini), per kuriuos žūsta žmonės. Pareiškėjo gyvenamajame regione periodiškai įvyksta konfliktai tarp (duomenys neskelbtini) ir opozicijos, per 2021 metų pusmetį regione suskaičiuota 128 incidentai, 126 mirtys, smurto lygis vertinamas kaip aukštas. Šiuo metu yra naujesnių duomenų apie situaciją kilmės šalyje, kuriuos būtina įvertinti. Taigi kilmės šalies informacija visiškai sutampa su pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvais ir patvirtina prieglobsčio prašymo pagrįstumą. Pareiškėjo gyvenamojoje teritorijoje akivaizdžiai vyksta beatodairiškas smurtas, kuris kelia grėsmę pareiškėjo gyvybei, todėl jam turi būti suteiktinas prieglobstis.

27. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra jauno amžiaus, neturi gyvenimiškos patirties, todėl negalima iš jo reikalauti detalių duomenų ar įrodymų (pagal kriterijus, taikytinus vakarietiškai civilizacijai būdingam įrodymų pakankamumui), pasakojimo nuoseklumo, patvirtinančio grėsmes jo asmeniui.

28. Atsakovas nesurinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės šalį, todėl nepagrįstai prašymą atmetė. Atsakovas net nevertino pareiškėjui kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą savo kilmės šalyje, tik pakartojo bendro pobūdžio informaciją, kuri skiriasi nuo pareiškėjo nurodytos realios situacijos.

29. Atsakovas neatliko informacijos, susijusios su ekonomine šalies padėtimi, paieškos ir vertinimo, t. y. nevertino ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statusų skirtumų. Tai sąlygojo nepagrįsto sprendimo priėmimą.

30. Migracijos Departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjui tariamai gresiantis persekiojimas nėra sąlygotas jo rasės, religijos, tautybės, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais. Vien dėl to pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

33. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – neinformatyvus, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, tam tikri pasakojimo epizodai yra akivaizdžiai improvizacinio pobūdžio. Apklausos metu pareiškėjas akcentavo, kad įvairios grupuotės, taip pat teroristinė organizacija (duomenys neskelbtini) pradėjo pulti, atakuoti, verbuoti ir žudyti žmones, tačiau jokių dokumentų, konkrečių faktų ar aplinkybių, susijusių su jam asmeniškai kilusiomis grėsmėmis kilmės šalyje, nepateikė. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad pareiškėjui kilmės valstybėje galėtų grėstų mirties bausmė. Tyrimo metu taip pat nebuvo rasta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pastaruoju metu persekiotų vyrus, turinčius nesantuokinių santykių.

34. Nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas bando klaidinti tyrimą ir sukčiauti, prisistatydamas nepilnamečiu, atsakovo vertinimu, leidžia daryti pagrįstas abejones bendru pareiškėjo patikimumu ir suteikia pagrindą daryti išvadą, jog pagrindinė jo išvykimo iš šalies priežastis buvo ekonominių sąlygų pagerinimas.

35. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjas negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš jį naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pareiškė procesinį prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka tam, kad būtų tiesiogiai išklausytas.

37. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismas neprivalo.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos pobūdį, byloje surinktą medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, proceso dalyviams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Proceso šalių pozicija yra aiškiai išdėstyta raštu byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje ginčytinu klausimu. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjo prašymas netenkinamas.

V. 39. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

41. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

42. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

43. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

44. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

45. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai).

46. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

47. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

48. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Turėtų būti gaunama tiksli naujausia informacija iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, iš EPPB ir JTVPK ir atitinkamų tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, apie bendrą vyraujančią padėtį prašytojų kilmės šalyse (Tvarkos aprašo 7 punktas) ir, jei būtina, šalyse, kurias tarptautinės apsaugos prašytojai kirto tranzitu, ir kad tokia informacija būtų prieinama už prašymų nagrinėjimą ir sprendimų priėmimą atsakingiems darbuotojams. Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės šalį neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta.

49. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, pareiga surinkti informaciją apie kilmės šalį yra akcentuojama ir formuojamoje teismų praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021; 2022 m. vasario 17 d. nutartį byloje Nr. eA-1222-502/2022; 2022 m. kovo 2 d. sprendimą Nr. eA-1318-602/2022; 2022 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022; 2022 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2217-442/2022).

50. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad jį persekioja (duomenys neskelbtini) grupuotė už pareiškėjo nesantuokinius ryšius, kurie yra draudžiami pagal šios grupuotės taikomas gyvenimą reguliuojančias taisykles.

51. Iš skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Sprendime akcentuota, kad atsakovas surinko informaciją, pagrindžiančią buvus atvejų, kuomet (duomenys neskelbtini) nubaudė žmogų mirtimi dėl svetimavimo, nesantuokinių santykių ar išžaginimo, taip pat mergaitę už tai, kad ji buvo išprievartauta. Paskutiniais žinomais duomenimis mirties bausmė buvo įvykdyta 2017 m. Duomenų apie šiuo metu vykstančias egzekucijas nerasta. Be to, pagal šariato įstatymus asmuo, turintis nesantuokinių intymių santykių turi būti nubaustas šimtu kirčių. Surinkta kilmės valstybės informacija rodo, kad (duomenys neskelbtini) nėra numatyta mirties bausmė už nevedybinius santykius, tą pripažino ir pats prieglobsčio prašytojas, patvirtindamas, kad bendrai nėra tokios praktikos šalyje, kuri įtvirtintų mirties bausmę. Surinkta kilmės valstybės informacija rodo, kad daugiausia žalos dėl tokių santykių patiria moterys, kadangi yra stigmatizuojamos, atstumiamos šeimos ir klano, gali būti verčiamos užsiimti prostitucija, darytis abortus, tokių moterų nenori vesti vyrai. Duomenų, kad vyrai patirtų panašias pasekmes, nėra. Gali būti sutarta dėl santuokos, siekiant išsaugoti moters garbę ir sukurti šeimą, jei moteris laukiasi. Nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pastaruoju metu persekiotų vyrus, turinčius nesantuokinių santykių.

52. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį kilmės valstybėje pareiškėjo persekiojimo dėl nesantuokinių ryšių kontekste nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės; pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja ne su tuo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

53. Be kita ko, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bendras pareiškėjo patikimumas ir jo pasakojimas kėlė pagrįstų abejonių. Šią išvadą pagrindžia aplinkybė, kad pareiškėjas prieglobsčio prašymo pateikimo metu prisistatė nepilnamečiu, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijoje atlikus pareiškėjo biologinio amžiaus tyrimą, nustatyta, jog jo amžius yra nuo 20 iki 24 metų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė detalesnių pasakojimo aplinkybių, galinčių paneigti atsakovo išvadą apie jo parodymų neišsamumą ir lakoniškumą.

54. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis surinkta informacija įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas smurto lygis. Prieglobsčio prašytojas nurodė gyvenantis kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, kuris yra (duomenys neskelbtini) regiono sostinė. Didieji regiono miestai patenka į vyriausybės kontrolę. Incidentų lygis šiame regione gana aukštas, tačiau beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Prieglobsčio prašytojas nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo amžiaus jaunas vyras. Vertinant prieglobsčio prašytojo galimybes saugiai gyventi (duomenys neskelbtini)pastebėtina, jog kilmės valstybėje yra likę prieglobsčio prašytojo giminaičiai, nėščia mergina. Prieglobsčio prašytojas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), yra pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra. Atsižvelgiant į tai, pritartina išvadai, kad pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

55. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Migracijos departamento sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5, 99.1, 99.1.1–99.1.10 punktai). Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, yra nepagrįsti, nes iš Migracijos departamento sprendimo matyti, jog departamentas rėmėsi iš skirtingų šaltinių surinkta informacija. Iš Sprendimo matyti, kad pareiškėjo situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į konkrečias jo nurodytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

56. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtais sprendimais, apeliuoja į ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo statuso atskyrimą. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, neištyręs pareiškėjo kilmės valstybės ekonominės padėties, netinkamai taikė 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktuose nustatytas vertinimo gaires. Atsakovas neanalizavo ekonominio migranto bei pabėgėlio takoskyros, kas sąlygojo netinkamą prieglobsčio prašymo motyvų vertinimą.

57. Teisėjų kolegijos manymu, šis pareiškėjo argumentas neįrodo atsakovo, pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų neteisėtumo bei nepagrįstumo. Byloje nenustačius prielaidų pareiškėją vertinti kaip pabėgėlį, t. y. esant išvadai, kad jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, suponuojančių pareiškėjo galimybę pasilikti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo nurodytų aplinkybių tyrimas nepagrįs jo, kaip pabėgėlio, statuso.

58. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių jo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo, atsakovo priimtais sprendimais. Pareiškėjo pozicija buvo paremta tik atsakovo nustatytų aplinkybių deklaratyviu paneigimu, bet ne faktais, paneigiančiais apskųstų sprendimų teisėtumą bei pagrįstumą.

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Jūratė Varanauskaitė