2021-03-17 Nr. AB-5833-3-62-3-02765-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-193-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02765-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Marijampolės dramos teatro atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Marijampolės dramos teatro skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys –Marijampolės savivaldybės administracija ir Marijampolės kultūros centras) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Marijampolės dramos teatras 2019 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1-312 „Dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro“ ir 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1-346 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašo derinimo“.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, kad ginčijami sprendimai yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai, kurie gali įtakoti sprendimo dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priėmimą arba nepriėmimą. Tik atlikus kitus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje numatytus biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros veiksmus (parengiamas biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašas, jis paskelbiamas viešai ir patvirtinamas, patvirtinami po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatai), savivaldybės taryba priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą, t. y. panaikino 2019 m. gruodžio 30 d. teismo nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjui iš esmės nesutinkant su reorganizavimo procedūra, šiame proceso etape nėra pagrindo pripažinti, jog neakivaizdu, kad 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 1-312 nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui, nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir dėl to negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Priešingai, minėtas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, t. y. atsakovo pozicija reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungiant jį prie Marijampolės kultūros centro, be to, Marijampolės dramos teatro direktorius yra įpareigotas iki 2019 m. gruodžio 11 d. paruošti ir Marijampolės savivaldybės tarybai pateikti suderinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašą. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. 1-346 yra pateikti konkretūs nurodymai (įpareigojimai) pareiškėjo vadovui, kurie yra susiję su aiškia atsakovo pozicija – pradėti reorganizuoti pareiškėją, ir kurie yra būtini siekiant reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą. Šiuo atveju pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo pozicija ir nustatytais įpareigojimais ginčijamuose sprendimuose, pasirinko tinkamą ir operatyvų savo galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, nelaukdamas kito atsakovo sprendimo dėl reorganizacijos, galbūt priimto būtent ginčijamų administracinių aktų pagrindu. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti ginčijamų sprendimų poveikį pareiškėjo teisėms, jų priėmimo teisinį pagrindą ir spręsti, ar iš tiesų būtent skundžiami aktai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ir, atsižvelgiant į pastarąją išvadą, spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjo skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 27 d. nutartimi nutraukė bylą.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 1-312 nuspręsta sutikti reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą, prijungiant jį prie Marijampolės kultūros centro (1 p.). Taip pat šiuo sprendimu nustatytas reorganizavimo tikslas, reorganizuojama biudžetinė įstaiga, dalyvaujanti reorganizavime biudžetinė įstaiga, po reorganizavimo savo veiklą baigianti ir tęsianti biudžetinė įstaiga, jos funkcijos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (2 ir 7 p.). Sprendimu abiejų biudžetinių įstaigų direktoriai įpareigoti iki 2019 m. gruodžio 11 d. parengti ir Tarybai pateikti suderinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašą (8 p.).

Ginčijamu Tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-346 nuspręsta derinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą (1 p.), įpareigoti Marijampolės dramos teatro ir Marijampolės kultūros centro direktorius pasirašyti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą (2 p.) ir įpareigoti Marijampolės dramos teatro direktorių teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti viešai ir raštu pranešti visiems juridinio asmens kreditoriams apie Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą (3 p.).

Teismas pažymėjo, kad ginčijamais sprendimais įgyvendinta Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta biudžetinės įstaigos (šiuo atveju – Marijampolės dramos teatro) reorganizavimo procedūros vykdymo pradžios sąlyga – duotas savivaldybės tarybos sutikimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą ir duoti įpareigojimai reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų vadovams parengti biudžetinių įstaigų reorganizavimo sąlygų aprašą. Šie sprendimai dar nėra sprendimas dėl paties biudžetinės įstaigos reorganizavimo, jie tik sudaro prielaidas reorganizavimo procedūrai, kuri gali būti užbaigta įstaigos reorganizavimu arba ne, pradėti. Tik atlikus kitus Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje numatytus biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros veiksmus (parengiamas biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašas, jis paskelbiamas viešai ir patvirtinamas, patvirtinami po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatai), savivaldybės taryba priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo. Teismo vertinimu, ginčijami sprendimai yra tarpinio procedūrinio pobūdžio dokumentai, kurie gali turėti įtakos sprendimo dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priėmimui arba nepriėmimui. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra inicijavęs administracinę bylą Nr. eI3-111-422/2021, kurioje pareikštas reikalavimas panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1-35 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašo ir Marijampolės kultūros centro nuostatų patvirtinimo“. Pastarasis Tarybos sprendimas pareiškėjui sukelia materialines teisines pasekmes. Teismas konstatavo, kad Tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 1-312 ir 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. 1-346 nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jie negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 d. 1 p.).

Teismas papildomai akcentavo, kad ginčijamuose sprendimuose Marijampolės dramos teatro vadovui pateikti konkretūs nurodymai (įpareigojimai), kurie susiję su aiškia atsakovo pozicija – pradėti reorganizacijos procesą, ir kurie yra būtini siekiant reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą. Tokie nurodymai (įpareigojimai) negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes tiek skunde teismui, tiek 2019 m. gruodžio 30 d. atskirajame skunde pareiškėjas kelia argumentus, susijusius su Marijampolės dramos teatro reorganizacijos inicijavimu bei jo pagrįstumu, o ne su nurodymais (įpareigojimais) jo vadovui.

III. Pareiškėjas Marijampolės dramos teatras atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarties dalį, kurioje iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai – sumažinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį.

Pareiškėjas apžvelgia ginčijamų administracinių aktų priėmimo aplinkybes bei administracinės bylos eigą. Jis nesutinka, kad ginčijami administraciniai aktai tėra tarpiniai procedūriniai dokumentai. Pareiškėjas teigia, kad nors Tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 1-312 yra pradinis administracinis aktas, kuriuo nėra priimtas sprendimas reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą, tačiau šiuo sprendimu pradėta reorganizavimo procedūra, tiek pareiškėjo atstovas (direktorius), tiek Marijampolės kultūros centro direktorius įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, būtinus tęsiant reorganizavimo procesą.

Pareiškėjas iš esmės nesutinka su jo, kaip juridinio asmens, reorganizavimu, nes toks sprendimas priimtas pažeidžiant Tarybos tikslus ir uždavinius, be to, būtent sprendimas organizuoti reorganizaciją buvo priimtas pažeidžiant įstatymo (Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 9 str. 12 d.) ir kito teisės akto (Marijampolės savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Tarybos 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 1-141) nuostatas. Sprendimas inicijuoti pareiškėjo reorganizaciją nebuvo svarstomas komitetų posėdžiuose, kurių darbotvarkė būtų paskelbta viešai ir kuriuose būtų galėję dalyvauti suinteresuoti asmenys, ir tai lėmė neteisėto administracinio akto priėmimą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas analogiškais motyvais 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi jau buvo atsisakęs priimti jo skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atsisakymą pripažino nepagrįstu. Teismas neištyrė ginčijamų sprendimų teisėtumo, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartyje buvo nurodęs, kad, bylą nagrinėjant iš esmės, būtina ištirti šiuos aspektus. Be to, byloje įvyko tik vienas teismo posėdis, kuriame nedalyvavo pareiškėjo atstovas, nebuvo įvertinti konkrečių nurodymų (įpareigojimų) pareiškėjo vadovui turinys ir jų poveikis pareiškėjo teisėms.

Teismas nepaisė pareiškėjo atstovės prašymo atidėti posėdį, kadangi ji negalėjo atvykti į teismo posėdį dėl buvimo saviizoliacijoje po kontakto su asmeniu, užsikrėtusiu Covid-19 virusu. Pareiškėjo atstovė nebuvo pateikusi prašymo teismo posėdį organizuoti nuotolinės konferencijos būdu, nes, būdama saviizoliacijoje, neturėjo tokios galimybės, prisijungimo duomenys prie vaizdo konferencijos ZOOM platformoje jai buvo išsiųsti tik teismo posėdžio dieną. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo atstovo prašymų, kuriais buvo siekiama pagrįsti pareiškėjo teiginius dėl iniciatyvos reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą nepagrįstumo (dėl administracinių bylų sujungimo, specialisto A.

V. apklausos ir pan.). Tokiu būdu teismas sukūrė tik išorinę teisingumo vykdymo regimybę, tačiau iš tiesų neišanalizavo ginčijamų sprendimo poveikio pareiškėjo teisėms.

Atsakovas Marijampolės savivaldybės taryba, atstovaujama Marijampolės savivaldybės mero, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nebuvo viešai paskelbta apie Tarybos posėdį, kuriame svarstytas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 1-312 projektas ir kad buvo užkirstas kelias pasisakyti suinteresuotiems asmenims. Be to, į 2019 m. lapkričio 25 d. posėdį buvo atvykę nemažai pareiškėjo darbuotojų, pareiškėjo atstovei buvo sudaryta galimybė išsamiai pristatyti savo argumentus prieš balsuojant dėl sprendimo projekto. Pareiškėjas taip pat nurodė netikslius duomenis apie pateiktą peticiją, kadangi sukurtų peticijų turinys iš esmės skyrėsi. Pareiškėjo Tarybai pateiktas dokumentas buvo pripažintas peticija tik 2019 m. gruodžio 2 d. posėdyje, todėl joje nurodyti argumentai nebuvo vertinami 2019 m. lapkričio 25 d. posėdyje. Atsakovas teigia, kad ginčijami sprendimai yra teisėti, juos priimdamas atsakovas įgyvendino savarankišką savivaldybės funkciją. Pareiškėjas neteisingai supranta profesionaliojo scenos meno įstaigos sąvoką (Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 2 str. 3 d.), ir tvirtina, kad, Marijampolės kultūros centro direktoriui priėmus sprendimą steigti filialą, parengus šio filialo (padalinio) nuostatus ir jį įregistravus Juridinių asmenų registre, pareiškėjas galėtų tapti profesionaliojo scenos meno įstaiga, 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 1-312 neužkirstų jam tokios galimybės. Kita vertus, atsakovo nuomone, pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog jis siekia būti pripažintas profesionaliojo scenos meno įstaiga. Pareiškėjas netinkamai atliko savo funkcijas, nes nedalyvaudavo ar nenoriai dalyvaudavo miesto renginiuose, pastatydavo mažai spektaklių ir pan. Pareiškėjo veikla suaktyvėjo tik 2019 metais, pradėjus kalbėti apie reorganizaciją. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais apie teismo padarytus procesinius pažeidimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Bylos nutraukimo pagrindai yra įtvirtinti ABTĮ 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose ir, atitinkamai, Komisijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015). Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iš savivaldybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik turint savivaldybės tarybos sutikimą reorganizuoti biudžetinę įstaigą. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, be kita ko, turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos biudžetinės įstaigos, dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos, po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos, numatomos jų funkcijos, kurias įgyvendins kiekviena po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

Kai Vyriausybė priima nutarimą ar savivaldybės taryba priima sprendimą dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą, reorganizavime dalyvaujančių biudžetinių įstaigų vadovai parengia biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą (14 str. 5 d.). Nuo viešo paskelbimo apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą dienos biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo pasibaigia, įgyja reorganizuojamos biudžetinės įstaigos statusą, o biudžetinė įstaiga, kuri po reorganizavimo tęsia veiklą, – dalyvaujančios reorganizavime biudžetinės įstaigos teisinį statusą (14 str. 9 d.).

Sprendimas dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo paskutinio viešo paskelbimo arba viešo paskelbimo, kai apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą paskelbta vieną kartą ir apie biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašo parengimą raštu pranešta visiems biudžetinės įstaigos kreditoriams, dienos (14 str. 11 d.). Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo priima ir kartu tvirtina biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašą ir po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatus kiekvienos reorganizuojamos ir reorganizavime dalyvaujančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (14 str. 12 d.).

Reorganizavimas laikomas baigtu, kai į Juridinių asmenų registrą įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos biudžetinės įstaigos nuostatai ar įregistruojami tęsiančių veiklą biudžetinių įstaigų pakeisti nuostatai. Reorganizuota biudžetinė įstaiga pasibaigia nuo jos išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos (14 str. 14 ir 15 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1-312 (I t., b. l. 109–110), kuriuo buvo nuspręsta reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą, prijungiant jį prie Marijampolės kultūros centro, nustatyti reorganizavimo tikslus ir kitas sąlygas, įpareigoti Marijampolės savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrių, Marijampolės kultūros centro direktorių ir Marijampolės dramos teatro direktorių iki 2019 m. gruodžio 11 d. paruošti ir Tarybai pateikti suderinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro reorganizavimo sąlygų aprašą. Pareiškėjas taip pat ginčija 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. 1-346, kuriuo nuspręsta suderinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą.

Pastebėtina, kad pareiškėjas taip pat yra apskundęs Tarybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1-35 „Dėl Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašo ir Marijampolės kultūros centro nuostatų patvirtinimo“ (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00542-2020-9). Administracinės bylos pagal minėtą skundą nagrinėjimas buvo sustabdytas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi iki bus išnagrinėta ši administracinė byla. Taryba 2020 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 1-35 nusprendė Marijampolės dramos teatro reorganizavimą baigti 2020 m. balandžio 30 d., patvirtinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą ir Marijampolės kultūros centro nuostatus, įgalioti Marijampolės savivaldybės administraciją teisės aktų nustatyta tvarka įspėti Marijampolės dramos teatro direktorių apie darbo santykių nutraukimą 2020 m. balandžio 30 d. ir atlikti kitus veiksmus.

Dėl 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 1-346 teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo ginčijamu sprendimu buvo tik nuspręsta suderinti Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašą. Toks administracinis aktas nesukelia savarankiškų materialinių teisinių pasekmių. Kaip minėta, Marijampolės dramos teatro reorganizavimo prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro sąlygų aprašas buvo patvirtintas (kaip numatyta Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 str. 12 d.) vėlesniu sprendimu – Tarybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 1-35. Taigi, Tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. 1-346 teisėtumas ir pagrįstumas negali būti tikrinamas ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniame teisme.

Dėl 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 1-312 teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ginčijamu sprendimu dėl sutikimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą prijungimo būdu prie Marijampolės kultūros centro įgyvendinta Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta biudžetinės įstaigos (šiuo atveju – Marijampolės dramos teatro) reorganizavimo procedūros vykdymo pradžios sąlyga – duotas savivaldybės tarybos sutikimas reorganizuoti biudžetinę įstaigą (šiuo atveju – Marijampolės dramos teatrą). Tačiau šis sprendimas dar nėra sprendimas dėl paties biudžetinės įstaigos reorganizavimo, jis tik sudaro prielaidas reorganizavimo procedūrai, kuri gali būti užbaigta įstaigos reorganizavimu arba ne, pradėti. Tik atlikus kitus Biudžetinių įstaigų įstatymo 14 straipsnyje numatytus biudžetinės įstaigos reorganizavimo procedūros veiksmus (parengiamas biudžetinės įstaigos reorganizavimo sąlygų aprašas, jis paskelbiamas viešai ir patvirtinamas, patvirtinami po reorganizavimo veiksiančių biudžetinių įstaigų nuostatai), savivaldybės taryba priima sprendimą dėl biudžetinės įstaigos reorganizavimo. Tik toks galutinis Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimas sukeltų materialines teisines pasekmes. 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas Nr. 1-312 negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Argumentai dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo gali būti teikiami grindžiant skundą dėl galutinio Marijampolės savivaldybės tarybos sprendimo reorganizuoti Marijampolės dramos teatrą, nes iš esmės tokio pobūdžio argumentus, susijusius su pačiu teatro reorganizavimu bei jo pagrįstumu, o ne su sutikimu pradėti tokio reorganizavimo procedūrą, teikia pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose. Tokia poziciją dėl analogiško pobūdžio teisės aktų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išreiškęs ir ankstesnėse bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-399-261/2017, 2018 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-396-492/2018). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą pagal skundo reikalavimą panaikinti Tarybos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 1-312.

Dėl pareiškėjo (jo atstovų) galimybės dalyvauti teismo posėdyje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. birželio 17 d. buvo išsiųsti teismo šaukimai proceso dalyviams dalyvauti 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdyje (įskaitant atskirus šaukimus pareiškėjui ir jo atstovei advokatei D. V.). D. V. 2020 m. spalio 22 d. ryte pateikė teismui prašymą atidėti posėdį, nurodydama, kad serga. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 22 d. bylos nagrinėjimą atidėjo 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. viena iš pareiškėjo atstovės nurodytų laisvų dienų. Pareiškėjo atstovė 2020 m. spalio 23 d. pateikė teismui prašymą atidėti posėdį, nurodydama, jog tą pačią dieną turės dalyvauti kitame teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą 2020 m. gruodžio 29 d. Pareiškėjo atstovė 2020 m. gruodžio 28 d. 15.45 val. pateikė teismui prašymą atidėti posėdį, nurodydama, kad ji neturi galimybės atvykti į posėdį, nes šiuo metu yra saviizoliacijoje dėl kontakto su asmeniu, užsikrėtusiu Covid-19 virusu. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo atstovė negali atvykti į teismo posėdį dėl saviizoliacijos, 2020 m. gruodžio 29 d. raštu atsiuntė jai prisijungimo prie vaizdo konferencijos per ZOOM platformą duomenis. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 29 d. teismo posėdyje nutarė nagrinėti bylą nedalyvaujant pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams, kadangi teismas buvo sudaręs galimybes visiems dalyvauti teismo posėdyje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui (jo atstovams) buvo sudaryta reali galimybė dalyvauti teismo posėdyje (teismo posėdis buvo ne kartą atidėtas pareiškėjo atstovės prašymu, pareiškėjo atstovei buvo sudarytos sąlygos posėdyje dalyvauti ir nuotoliniu būdu), be to, pareiškėjas viso proceso metu galėjo savo paaiškinimus, papildomus dokumentus teikti raštu, todėl tai, kad pareiškėjo atstovė nedalyvavo teismo posėdyje, nelaikytina pareiškėjo procesinių teisių pažeidimu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Marijampolės dramos teatro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė