d6986523-e7f1-4571-9470-552155120bfa · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-88/2010 Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                1.1.4.2.;1.2.3.2.5.;1.2.3.2.8.;                                                                                                      1.2.26.1.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.3.

LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), SvajÅ«no Knizlerio. Valdimaro Bavėjano, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui BekiÅ¡,gynėjams advokatams Ričardui GirdziuÅ¡ui, Linui Stanislovui Bagdonuinuteistiesiems D. V. ir E. Z.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D.

V. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono, nukentėjusiosios R. K. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo:D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK)129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams;- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 4 d., 9 d.

Å¡iuo nuosprendžiu ir 2008-04-18 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir iÅ¡ dalies sudedant, t.y. prie griežtesnės, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Å¡velnesnės bausmės ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų.Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, taikant visiÅ¡ko bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , pridėta 2006-06-08 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 mėnuo ir 13 dienų, ir D.

V. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 17 (septyniolikai) metų 1 (vienam) mėnesiui ir 13 (trylikai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.E. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d. šiuo nuosprendžiu ir 2008-03-07, bei 2008-05-16 nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir E. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.Iš D.

V. priteista R. K. 18170 litų, turtinei ir 150000 litų neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ D. V. ir E. Z. solidariai priteista D. U. 1500 litų turtinei, 30000 litų neturtinei žalai, bei 2000 litų atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.IÅ¡ D. V. ir E. Z. priteista Kauno teritorinei ligonių kasai 8675,40 litų D. U. gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: E. Z. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 21 d., apie 03.45 val., naktinio klubo “(duomenys neskelbtini)” patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl mažareikÅ¡mės priežasties, užkliuvimo pečiu, kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir D.

V. su nukentėjusiaisiais T. V., D. U., po ko visiems išėjus į (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, tyčia sudavė kumščiu du smÅ«gius D. U. į galvos sritį, nuo kurių D. U. nukrito ant Å¡aligatvio, po to pribėgęs prie T. V., pastarajam tyčia sudavė kumščiais bei spirdamas ne mažiau 3 kartus į galvÄ , kitas kÅ«no vietas, padarydamas jam kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos vidiniame pavirÅ¡iuje, muÅ¡tinę žaizdÄ apatinėje lÅ«poje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, ir tuo sukeldamas nukentėjusiajam T.

V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , sugrįžęs prie nuo Å¡aligatvio besikeliančio D. U., tyčia sudavė kumščiu keturis smÅ«gius jam į galvÄ , krÅ«tinę, padarydamas jam veido kairės pusės sumuÅ¡imÄ , apatinio žandikaulio sumuÅ¡imÄ , ko pasėkoje iÅ¡sivystė trauminė galvos smegenų liga ir sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, t.y. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . D. V. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, 2007 m. gruodžio 21 d., apie 03.45 val., naktinio klubo “(duomenys neskelbtini)” patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl mažareikÅ¡mės priežasties, užkliuvimo pečiu, kilus konfliktui tarp jo ir D.

Z. su nukentėjusiaisiais T. V., D. U., po ko visiems išėjus į (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, vieÅ¡oje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, virÅ¡ydamas tarpusavio susitarimo su E. Z. ribas, tyčia 4 kartus peiliu dÅ«rė T. V. į krÅ«tinę, padarydamas kiauryminį durtinį-pjautinį krÅ«tinės lÄ stos pusės sužalojimÄ su Å¡irdies deÅ¡inio prieÅ¡irdžio pažeidimu, kiauryminį durtinį-pjautinį pilvo sužalojimÄ , du aklus durtinius-pjautinius krÅ«tinės deÅ¡inės pusės ir nugaros sužalojimus.

Nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krÅ«tinės lÄ stos pusės sužalojimo su Å¡irdies deÅ¡inio prieÅ¡irdžio pažeidimu T. V. netrukus įvykio vietoje mirė, kiti sužalojimai įtakos jo mirčiai neturėjo, t.y. tyčia dėl chuliganiÅ¡kų paskatų jį nužudė.Be to, D. V. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, 2007 m. gruodžio 21 d., apie 03.45 val., naktinio klubo “(duomenys neskelbtini)” patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl mažareikÅ¡mės priežasties, užkliuvimo pečiu, kilus konfliktui tarp jo ir D.

Z. su nukentėjusiaisiais T. V., D. U., po ko visiems išėjus į (duomenys neskelbtini), dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, vieÅ¡oje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, virÅ¡ydamas tarpusavio susitarimo su E. Z. ribas, tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė D. U. į krÅ«tinę, padarydamas jam durtinę-pjautinę žaizdÄ krÅ«tinėje su diafragmos sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėje, bei keturis kartus įspyrė į kojas, nugarÄ , ir tuo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo D.

U. sveikatÄ . Prokuroras apeliaciniu skundu praÅ¡o 2009-07-03 Kauno apygardos teismo nuosprendį pakeisti:1. PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies nuteistųjų D. V. ir E. Z. atsakomybę Å¡velninančiÄ aplinkybę, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.);2. Pripažinti esant D. V. ir E. Z. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.), bei bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.);3.

D. V. veiksmus iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 8 p, (pasikėsinimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskalų nužudyti du žmones – T. V., D. U.) ir nuteisti jį 15 metų laisves atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., paskirtÄ bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d, 5 p., 8 p. dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 8 p., ir skirti jam 19 metų laisvės atėmimo bausmę.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. 2 p., 63 str. 9 d., subendrintÄ bausmę apėmimo bÅ«du bendrinti su 2008-04-18 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirti galutinę 19 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose.

4. E. Z. veiksmus iÅ¡ BK 284 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 8 p, (pasikėsinimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskalų nužudyti du žmones T. V., D. U.) bei BK 129 str. 2 d. 8 p., (T. V. nužudymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų). Nuteisti E. Z. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d., 5 p., 8 p. 14 metų laisvės atėmimo bausme ir už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d, 8 p., 16 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 63 str. 4 d., paskirtÄ sias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir nuteisti jį 17 metų laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., 2 p., 6 d., 9 d., paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su 2008-03-07 nuosprendžiu paskirta bausme, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2008-05-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti galutinę 18 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad D.

V. ir E. Z. neturėjo iÅ¡ankstinio ar veikos darymo metu kilusio sumanymo nužudyti T. V. ir D. U.. IÅ¡ nuoseklių D. U. parodymų matyti, kad naktinio klubo patalpose iÅ¡ tiesų buvo kilęs žodinis konfliktas tarp D. V., E. Z. vienoje pusėje ir T. V., D. U. kitoje pusėje, taip pat jog konfliktÄ pradėjo bÅ«tent nuteistieji D. V. ir E. Z., po ko, persikėlus konfliktui į gatvę nuteistieji vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, elgdamiesi įžūliai, demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį, tyčia smurtavo T.

V. ir D. U. atžvilgiu. TÄ aplinkybę, kad konfliktÄ pradėjo nuteistieji, iÅ¡ dalies patvirtino ir liudytojas apsaugos darbuotojas A. P., parodęs, jog jam yra tekę įspėti neblaivų E. Z. dėl agresyvaus elgesio (T. 6, b.l. 87). Dėl agresyvaus elgesio pusę metų apsaugos darbuotojai E. Z. neįleisdavo į naktinį klubÄ (T. 1, b.l. 180). Å ias aplinkybes teisme pripažino ir nuteistasis E. Z., bei patvirtino, kad įvykio vakarÄ apsaugos darbuotojai jo klausė, ar nebus konfliktų (T.6, b.l. 83).Taip pat apeliantas skunde nurodo, kad apie tolesnę įvykių eigÄ galima spręsti pagal stacionarios miesto stebėjimo kameros užfiksuotÄ vaizdo įraÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad nuteistieji prie D.

U., T. V. prisiartino vienu metu, o smurtaudami veikė iÅ¡vien. Stebėjimo kamera užfiksavo, kaip iÅ¡ karto, po E. Z. pirmojo smÅ«gio D. U., D. V. smogia peiliu T. V., o po E. Z. antrojo smÅ«gio D. U. D. V. smogia peiliu pastarajam gulinčiam į krÅ«tinę. IÅ¡ karto po to abu vejasi T. V. ir smurtauja Å¡io atžvilgiu.Be to, prokuroras pažymi, kad nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis D. V. parodė, kad muÅ¡tynės vyko „vienas prieÅ¡ vienÄ " ir iÅ¡eidamas iÅ¡ naktinio klubo su E. Z. tolesnių veiksmų nukentėjusių asmenų atžvilgiu neaptarinėjo, savo peilio E. Z. nedemonstravo, tačiau iÅ¡Â vaizdo įraÅ¡o matyti, kad ne nukentėjusieji asmenys, o nuteistieji gatvėje prisiartina ir ieÅ¡ko konflikto tęsinio.

Nuteistieji sÄ moningai eina ta pačia kryptimi, kaip T. V. ir D. U., o priėję iÅ¡ karto, be jokio pokalbio ar pauzės, pradeda smurtauti. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad D. V. nusikaltimo įrankį - peilį buvo paruošęs iÅ¡ anksto, nešėsi jį rankoje atvirai, o ne paslėpęs. Taip pat matyti, kad D. U., T. V. gatvėje nebuvo pasiruošę gintis ar patys naudoti smurtÄ , nes nuteistųjų veiksmai jiems buvo netikėti. Nuteistiesiems jie smÅ«gių nesudavė, jokiais veiksmais nesiprieÅ¡ino, tik siekė pasiÅ¡alinti ir taip iÅ¡vengti smurto.

Minėtas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo D. U. parodymai.Apeliantas skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino D. V. versija, kad nuteistieji panaudojo smurtÄ gindamiesi, kadangi jautė grėsmę, nes Å¡alia nukentėjusių asmenų „prie kiosko" stovėjo grupė nepažįstamų asmenų, tačiau iÅ¡ jau minėto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad tuo metu, kai E. Z. ir D. V. priėjo prie D. U. ir T. V., prie klubo įėjimo jokių žmonių nebuvo. Tai, kad E. Z. vaidmuo veikų padaryme nėra antraeilis taip pat patvirtina minėtas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad E. Z. pirmas suduoda smÅ«gius D.

U. prie klubo įėjimo ir tuo sudaro sÄ lygas D. V. peiliu smogti D. U. į krÅ«tinę, o po Å¡ių veiksmų bÅ«tent E. Z. pradeda persekioti T. V., sulaiko šį prie prekybos kioskų, toje vietoje suduoda daugybinius smÅ«gius rankomis, tuo pačiu sudaro sÄ lygas D. V. žaloti T. V. peiliu. Taigi, apelianto nuomone, minimi įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistieji darydami nusikalstamas veikas veikė bendrai, iÅ¡ anksto susitarę daryti nusikalstamas veikas T. V., D. U. atžvilgiu. Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra prieÅ¡taringas, nes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad jokio nuteistųjų tarpusavio susitarimo daryti nusikalstamas veikas Å¡iuo atveju nebuvo, tačiau po to nurodo, kad D.

V., panaudodamas peilį, viršijo tarpusavio susitarimo su E. Z. ribas.Apelianto nuomone, nepagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji nematė vienas kito veiksmų bei, kad E. Z. nematė, jog D. V. rankoje turi peilį. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje rėmėsi nuteistųjų parodymais, kurie neatitinka objektyvių bylos duomenų. Iš miesto stebėjimo kameros vaizdo įrašo matyti, kad nuteistieji visada buvo vienas šalia kito, D. V., priešingai, nei nurodė teismui, peilį laikė kairėje rankoje ir nuo naktinio klubo durų nešėsi neslėpdamas, kas rodo, jog jis iš anksto buvo pasiruošęs peilį D.

U. ir T. V. žalojimui. E. Z. taip pat niekas nekliudė stebėti ir matyti D. V. suduodamų smÅ«gių peiliu, nes smÅ«gių sudavimo metu, taip pat D. V. suduodant mažiausiai tris kartus peiliu, jie buvo kartu apÅ¡viestoje vietoje. Apeliantas skunde nurodo, jog paminėtos aplinkybės bei įrodymai patvirtina, kad D. V. ir E. Z. nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudami ir veikdami tiesiogine tyčia. Po konflikto naktiniame klube nuteistieji gatvėje susitarė žodžiu, kad D. V. pirmas pradeda smurto veiksmus, tačiau sudaro sÄ lygas veikti ir E. Z..  D.

V. neslėpdamas rankoje nešėsi peilį su kuriuo vėliau smurtavo nukentėjusiųjų T. V. ir D. U. atžvilgiu, o E. Z. matė, kad D. V. peiliu suduoda smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis. Taigi, jie abu suvokė tokių savo veiksmų pavojingumÄ nukentėjusių asmenų gyvybei, pritarė tokiam veikimo bÅ«dui ir norėjo taip veikti, t.y. siekė dviems žmonėms atimti gyvybes. Nors nuteistieji neigė, norėję atimti gyvybes T. V. ir D. U., tačiau tokį nuteistųjų siekį patvirtina ne tik smurto intensyvumas, sutartinai panaudoto pavojingo įrankio savybes, bet ir abiejų nuteistųjų suduotų smÅ«gių lokalizacija - paveikiant gyvybiÅ¡kai svarbias nukentėjusių asmenų kÅ«no sritis (galvÄ , krÅ«tinę, nugarÄ , juosmenį), užfiksuotas teismo medicinos specialistų iÅ¡vadose.

Nors D. V. parodė, kad peiliu taikė nukentėjusiesiems į kojas, tačiau specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad visi trauminiai poveikiai peiliu orientuoti į gyvybiÅ¡kai svarbias nukentėjusiųjų asmenų kÅ«no sritis – krÅ«tinę nugarÄ , juosmenį. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, pasisakydamas apie nuteistųjų kaltės formÄ ir kryptingumÄ Â padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias Å¡ios bylos aplinkybių. Prokuroro nuomone, kaltinamajame akte D. V. ir E. Z. veikos kvalifikuotos teisingai, nes atspindi visus jų padarytų veikų požymius ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 46 19 p. iÅ¡dėstytus reikalavimus.

D. V. veikos kvalifikuotinos kaip pasikėsinimas dėl chuliganiškų paskatų nužudyti du žmones – T. V. ir D. U. (BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 8 p.) ir T. V. nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 8 p). Atitinkamai E. Z. veikos kvalifikuotinos kaip pasikėsinimas dėl chuliganiškų paskatų nužudyti du žmones –T. V. ir D. U. (BK 22 str. 1 d., 129 str., 2 d. 5 p. , 8 p.) ir T. V. nužudymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 str. 2 d.,8 p.).Taip pat prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nuteistiesiems paskyrė neteisingas ir aiškiai per švelnias bausmes.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimus, teismas nepagrįstai atmetė D. V. ir E. Z. atsakomybę sunkinančias aplinkybes - bendrininkų grupę (BK 60 str. 1 d. 1 p.), apsvaigimÄ nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei nepagrįstai pripažino, kad yra jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis (BK 59str. 1 d. 2 p,). Apelianto nuomone, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nusikalstamų veikų padaryme abu nuteistieji dalyvavo kaip tarpusavyje susitarę bendravykdytojai ir apsvaigę nuo alkoholio.

Patys nuteistieji parodė, kad smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiuosius tuo pačiu metu, dėl tų pačių chuliganiÅ¡kų paskatų, o naktiniame klube vartojo alkoholinius gėrimus. Tai, kad nuteistieji veikė apsvaigę nuo alkoholio, patvirtina jų neadekvatus ir agresyvus elgesys konflikto metu, savitvardos nebuvimas. Vertinti nuteistųjų parodymus kaip prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si nėra jokio pagrindo, nes nuteistieji savo kaltę pripažino tik dalinai, davė nenuoseklius parodymus ir nė vienas iÅ¡ nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu nepranešė teisėsaugos institucijoms apie savo padarytas veikas, bet prieÅ¡ingai, visais bÅ«dais siekė iÅ¡vengti sulaikymo, nesigailėjo ir neiÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdaus neigiamo savo veiksmų vertinimo.

Apeliantas skunde nurodo, jog skiriant bausmes D. V. ir E. Z. turėtų bÅ«ti atsižvelgta ir į tai, kad yra dvi jų atsakomybę sunkinančios ir nėra nė vienos jų atsakomybę lengvinančios aplinkybės; jie kaltinami padarę du labai sunkius nusikaltimus, sukėlusius itin sunkias, neatstatomas pasekmes - vieno žmogaus mirtį, kito žmogaus sunkų suluoÅ¡inimÄ , sukėlusį realiÄ grėsmę gyvybei; kėsinosi atimti gyvybes dviems žmonėms, kas rodo labai didelį neteisėtų veiksmų pavojingumÄ visuomenei; inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia, dėl mažareikÅ¡mės dingsties, tai yra chuliganiÅ¡kų paskatų; kaltinami padarę vienÄ baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ ir vienÄ labai sunkų nusikaltimÄ , nutrÅ«kusį pasikėsinimo stadijoje; abu charakterizuojami neigiamai - neužsiima jokia veikla, sistemingai abu daro teisės pažeidimus, inkriminuojamas veikas padarė bÅ«dami anksčiau teisti, turėdami neiÅ¡nykusius teistumus.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nors ir perkvalifikavo D. V. nusikalstamas veikas iÅ¡ BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 p., 8 p. į BK 135 str. 2 d, 8 p., tačiau neteisingai Å¡ias veikas įvertino kaip sunkų ir labai sunkų nusikaltimÄ , kadangi, perkvalifikavus D. V. veikÄ bei palikus kaltinime nurodytÄ veikos T. V. atžvilgiu kvalifikacijÄ (BK 129 str. 2 d. 8 p.), laikytina, jog jis padarė du labai sunkius nusikaltimus. Nukentėjusiojo R. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti ir pripažinti E. Z. kaltu pagal BK 129 str. 2 d. 8 p ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 16 metų, taip pat solidariai iÅ¡ E. Z. ir D.

V. priteisti 18170 Lt neturtinei ir 150000 lt turtinei žalai atlyginti.Apeliantė skunde nurodo, kad teismas perkvalifikuodamas E. Z. nusikalstamus veiksmus iš BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 5 p. 8 p., 129 str. 2 d. 8 p. į BK 284 str. 1 d. padarė neteisingas išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimo Nr. 46 nuostatoms. Nukentėjusiosios nuomone, E. Z., duodamas parodymus ir neigdamas savo kaltę buvo nenuoširdus. Tai, kad E. Z. dalyvavo jam inkriminuojamų nusikaltimų padaryme patvirtina faktinė bylos medžiaga bei specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad ant nukentėjusiųjų rasti rūbų pluoštai yra vienodi su E. Z. rūbų pluoštais.

Be to, E. Z. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 8 p., patvirtina byloje esantis įvykio vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad nuteistieji veikė kartu, vienu metu ir tyčia siekė nužudyti T. V..Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad patirta turtinė ir neturtinė žala jai turi bÅ«ti priteista solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų.Gynėjas advokatas apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti ir suÅ¡velninti D. V. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.Apeliantas skunde nurodo, kad teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu D.

V. paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, kuri prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d. nuostatoms bei teisingumo principui. Apelianto nuomone, teismas skirdamas D. V. laisvės atėmimo bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad byloje nėra duomenų, jog D. V. iÅ¡ anksto buvo sumanęs nužudyti T. V. ir D. U., be to patys nukentėjusieji, laukdami nuteistųjų lauke, sudarė sÄ lygas prasidėjusiam konfliktui vystytis toliau, todėl vienas žmogus buvo nužudytas, o kitas sunkiai sužalotas.

Apeliantas skunde tvirtina, kad nors teismas nustatė D. V. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau skirdamas bausmę į tai neatsižvelgė. Apelianto nuomone, D. V. atsakomybe lengvinančia aplinkybe dar turėtų bÅ«ti pripažinta ir tai, kad jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, dalinai atlygino nukentėjusiesiems asmenims ir jų Å¡eimos nariams padarytÄ Å¾alÄ bei, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.Apeliantas skunde pažymi, kad Kauno apygardos teismas D.

V. be pagrindo prie paskirtos 17 metų laisvės atėmimo bausmės pridėjo 1 mėnesį ir 13 dienų, kadangi vienoje nuosprendžio dalyje paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę subendrino apėmimo bÅ«du su 2008-04-18 nuosprendžiu, kitoje nuosprendžio dalyje pridėjo neatliktÄ bausmę pagal 2006-06-08 nuosprendį, nors Å¡is klausimas buvo jau iÅ¡spręstas 2008-04-18 nuosprendžiu. Be to, apygardos teismas nustatydamas galutinę laisvės atėmimo bausmę turėjo taikyti bausmių apėmimo bÅ«dÄ , o ne jas sudėti.

Teismo posėdyje prokuroras Kauno apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundÄ prašė tenkinti pilnai jame iÅ¡dėstytais motyvais, o nukentėjusiosios R. K. skundÄ tenkinti tiek, kiek jis neprieÅ¡tarauja prokuroro skundui. Nuteistojo D. V. gynėjo apeliacinį skundÄ prokuroras prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nuteistasis D. V. ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ prašė tenkinti pilnai jame iÅ¡dėstytais motyvais, o prokuroro skundÄ atmesti. Nuteistasis A. Z. ir jo gynėjas apeliacinius skundus prašė atmesti kaip nepagrįstus.

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas tenkinamas dalinai ir Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ( BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 3 punktai ).Nukentėjusiosios R. K. ir nuteistojo D. V. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami ( BPK 326 str. 1 d. 1 p. ).Prokuroro apeliaciniame skunde prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytoms išvadoms, jog D.

V. ir E. Z. neturėjo iÅ¡ankstinio ar veikos darymo metu kilusio sumanymo nužudyti T. V. ir D. U.; nuteistųjų veiksmai nėra susieti vieninga tyčia ir todėl nusikalstamÄ veikÄ jie padarė ne bendrininkaudami, o sužalojimus, dėl kurių įvyko T. V. mirtis ir sužalojimus dėl kurių buvo sunkiai sutrikdyta D. U. sveikata, D. V. padarė virÅ¡ydamas tarpusavio susitarimo su E. Z. ribas. Nukentėjusioji R. K. apeliaciniu skundu tais pačiais motyvais praÅ¡o pakeisti nuosprendį E. Z. atžvilgiu ir jo veikÄ kvalifikuoti kaip nužudymÄ .

Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas L. S. Badgonas apeliaciniu skundu praÅ¡o Å¡velninti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, jos padarymo aplinkybes, ginamojo D. V. asmenybę, tyčios formÄ , atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Ä® prokuroro, nukentėjusiosios R. K. ir D. V. gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl D. V. ir E. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, bausmių paskyrimo, kolegija atsakys kartu, nes jie tarpusavyje susiję.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis dėl E. Z. padarytų nusikalstamų veiksmų apimties ir jo tyčios turinio. Nagrinėjant prokuroro bei nukentėjusiosios R. K. apeliacinių skundų argumentus, bÅ«tina įvertinti bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias, jog abu kaltinamieji, T. V. nužudymo metu ir sunkiai sutrikdant sveikatÄ D. U., veikė bendrininkų grupe. Baudžiamojoje teisėje nužudymas laikomas padarytas bendrininkaujant, kai darant šį nusikaltimÄ tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių bÅ«ti asmenų.

Nužudymo atveju, kai smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį vartojo keli asmenys, bÅ«tina nustatyti bendrininkų susitarimo turinį ir ribas. Susitarimas nužudyti kitÄ Å¾mogų gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais ir įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas norimas rezultatas. Esant tokiam susitarimui, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus jie padarė, atsako pagal vienÄ ir tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį.

Tačiau tais atvejais, kai vienas ar keli dalyvaujantys asmenys peržengia susitarimo ribas, padaro veikÄ ar sukelia padarinius, dėl kurių nesitarta, toks atvejis įvardijamas kaip vykdytojo ekscesas. Byloje neginčytinai nustatyta, kad konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų T. V. ir D. U. prasidėjo klubo patalpose dėl menkavertės dingsties, nes jie vieni su kitais eidami neprasilenkė ir susitrenkė pečiais. Nors prokuroro ir D. V. gynėjo skunde didelis dėmesys skiriamas konflikto klubo patalpose pradžiai, o Å¡ioje dalyje iÅ¡ tiesų yra prieÅ¡taravimų tarp nukentėjusiojo D.

U. ir kaltinamųjų parodymų dėl to, kuris jų pasiÅ«lė eiti į gatvę iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau veikos kvalifikacijai Å¡i aplinkybė didelės reikÅ¡mės neturi. Liudytojo A. P. parodymai nėra pakankami kiek tai susiję su įvykio aplinkybėmis, iÅ¡ jo parodymų galima daryti tik prielaidÄ , kad kaltinamasis E. Z. klube turėjo agresyviu elgesiu pasižyminčio asmens reputacijÄ . D. V. ir E. Z. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek papildomai apklausti apeliacinės instancijos teismo posėdyje, netiesiogiai patvirtino, kad ne nukentėjusieji, o jie patys buvo gatvėje įvykusio konflikto iniciatoriais.

Apie tai sprendžiama ir iÅ¡ E. Z. bei D. V. parodymų, kad nukentėjusieji gatvėje nesiÅ«lė susimuÅ¡ti, neužgauliojo, t.y. neatliko kokių nors provokuojančių veiksmų. D. V. apeliacinėje instancijoje patvirtino, kad jie užpuolė nukentėjusiuosius, o Å¡iÄ aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo D. U. parodymai, kad jis su T. V. išėjo į gatvę anksčiau nei kaltinamieji, nenorėjo veltis su jais į konfliktÄ , o sustojo tik tada, kai pastebėjo, jog E. Z. su D. V. greitu žingsniu artėja link jų.

Å iuos D. U. parodymus patvirtina miesto kamera užfiksuotas vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti kaip kaltinamieji, pastebėję sustojusius nukentėjusiuosius, greitu žingsniu priartėja prie jų ir E. Z. kumščiais suduoda smÅ«gius D. U. ir Å¡is parkrenta ant Å¡aligatvio. Nukentėjusiųjų sustojimas ir link jų artėjančių kaltinamųjų laukimas, negali bÅ«ti vertinamas pretekstu pradėti smurtauti, nes E. Z. ir D. V. niekas netrukdė praeiti pro Å¡alį. Tais pačiais argumentais kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ D.

V. gynėjo skundo praÅ¡ymÄ pripažinti jo ginamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui galėjo turėti įtakos provokuojantis ir rizikuojantis nukentėjusių asmenų elgesys. PrieÅ¡ingai, nei nurodoma skunde, remiantis nukentėjusiojo D. U. parodymais, negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad abu kaltinamieji kilusių pasekmių atžvilgiu veikė bendrininkaudami. Jo parodymai apsiriboja tomis aplinkybėmis, kad prisimena, kaip priartėjus abiems kaltinamiesiems, E. Z. sudavė jam smÅ«gį kumščiu į žandikaulį, po ko jis apsvaigo ir nematė kaip viskas vyko toliau, nejautė ir jam suduoto smÅ«gio peiliu.         PeržiÅ«rėjus visÄ Ä¯vykio vaizdo įraÅ¡Ä , nustatyta, kad E. Z. naudojo fizinį smurtÄ abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu, suduodamas jiems smÅ«gius rankomis ir kojomis, tačiau D.

V. muÅ¡tynių metu, be smÅ«gių sudavimo rankomis ir kojomis, panaudojo ir peilį, kuriuo vienÄ kartÄ smÅ«giavo į krÅ«tinę D. U. ir keturis kartus į pilvÄ bei krÅ«tinę T. V.. Kaip nustatyta teismo medicinos specialisto, vienas iÅ¡ T. V. padarytų durtinių-pjautinių sužalojimų su Å¡irdies deÅ¡inio prieÅ¡irdžio pažeidimu, buvo jo mirties priežastimi, todėl byloje neginčijamai nustatyta, kad mirtį sukėlusį sužalojimÄ T. V. padarė D. V., suduodamas smÅ«gį peiliu.

Negalima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo teiginiu, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o yra aiÅ¡ku, jog kaltinamieji naudodami smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, veikė ne izoliuotai, bet bendrininkaudami. Kaip jau buvo paminėta Å¡iame nuosprendyje, bÅ«tinas bendrininkavimo požymis yra kelių asmenų susitarimas. Jeigu nenustatoma, kad toks susitarimas buvo, geriausiu atveju galima kelti tik atskirų asmenų prisidėjimo prie padarytos nusikalstamos veikos, klausimÄ . Nagrinėdamas ar tarp E. Z. ir D. V. buvo kokie tai veiksmai, patvirtinantys ar paneigiantys susitarimo buvimÄ , pirmosios instancijos teismas motyvuotai vertino abiejų kaltinamųjų parodymus ir juos gretino su vaizdo įraÅ¡e užfiksuotais jų veiksmais.

Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad po konflikto klubo patalpose kaltinamieji žodžiu susitarė atimti gyvybę T. V. ir D. U., suduodami smūgius rankomis, kojomis ir peiliu, tačiau jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius, byloje nėra. Apie tai motyvuotai pasisakyta skundžiamame nuosprendyje ir teisėjų kolegija su šiais vertinimais sutinka. D. V. prisipažino, kad peilį, nužudydamas T. V. ir sužalodamas D. U., jis panaudojo savarankiškai, galimo peilio panaudojimo muštynėse su E. Z. neaptarė.

D. V. pirmosios instancijos teisme ir papildomai apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad iš karto po konflikto klubo patalpose, kai išėjo į gatvę ir pamatė laukiančius nukentėjusiuosius, suprato, kad įvyks muštynės. Rankinėje jis nešiojo lenktinį peilį, kurį atlenkęs įsidėjo į kišenę artėdamas prie nukentėjusiųjų, o prieš pat suduodamas smūgį D. U., peilį ištraukė iš kišenės. E. Z. parodė, kad jis nežinojo, jog D.

V. nešiojasi peilį ir jį ketina panaudoti prieš nukentėjusiuosius. Apie tai jis sužinojo tik po įvykio. Šiuos kaltinamųjų parodymus palyginus su vaizdo įraše užfiksuota įvykio situacija, matyti, kaip kaltinamieji greitu žingsniu artėja prie nukentėjusiųjų ir E. Z. iš karto kumščiais suduoda smūgius D. U.. Tuo metu D. V. smūgiuoja T. V., kuris atsitraukia ir jį pradeda persekioti E. Z.. Tuo metu D. V. priėjęs prie D. U. smūgiuoja jam ranka į krūtinę. Kaip paaiškino D.

V., tuo metu jis smÅ«giavo D. U. peiliu. Nagrinėjant Å¡iÄ situacijÄ bendrų kaltinamųjų veiksmų kontekste, aiÅ¡kiai matyti, kad jie veikė izoliuotai, o ne bendrai, nei tvirtinama skunde. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nematyti, kad D. V. iÅ¡ anksto, prieÅ¡ muÅ¡tynes, paruoÅ¡tų peilį. E. Z. parodymus, kad jis nematė D. V. rankose peilio bei nesuprato, kad jis buvo naudojamas, teismas pagrįstai vertino kaip teisingus ir atitinkančius įvykio situacijÄ . Atsižvelgtina ir į tai, kad viskas įvyko tamsiu paros metu.

MuÅ¡tynės prasidėjo iÅ¡ karto kaltinamiesiems priartėjus prie nukentėjusiųjų, pakankamai greitai, o kaltinamųjų veiksmai, kaip matyti iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, nebuvo koordinuojami tarpusavyje. Naudodami smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiuosius, kiekvienas kaltinamasis veikė savarankiÅ¡kai, nekreipdamas dėmesio į kito veiksmus. Tas pats pasakytina ir vertinant kaltinamųjų veiksmus nukentėjusiojo T. V. atžvilgiu. Nors vaizdo įraÅ¡e tÄ vietÄ , kurioje buvo nužudytas T. V., iÅ¡ dalies užstoja medis, tačiau aiÅ¡kiai matyti, kaip T.

V. prisiveja abu kaltinamieji ir kiekvienas jų suduoda tam tikrÄ kiekį smÅ«gių: E. Z. smÅ«giuoja T. V. kojomis ir rankomis, o D. V. - deÅ¡ine ranka. E. Z. neatliko ir kitų veiksmų, bÅ«dingų bendravykdytojui nužudant, t.y. tokių veiksmų, kuriais atimama galimybė nukentėjusiesiems prieÅ¡intis kėsinimosi į jų gyvybę metu. Nukentėjusysis D. U. neparodė, kad smÅ«gių sudavimo metu jam bÅ«tų trukdoma pasiprieÅ¡inti ar pasitraukti iÅ¡ įvykio vietos. D. U. parodymais patvirtinta, kad iÅ¡ karto po stipraus E. Z. suduoto smÅ«gio jis apsvaigo ir nebegalėjo gerai atsiminti kas vyko toliau. PeržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad E. Z. aktyviais veiksmais trukdytų D.

U. ir T. V. pasiprieÅ¡inti ar pasitraukti iÅ¡ vietos tuo metu, kai D. V. sudavė jiems smÅ«gius peiliu. Suduodamas smÅ«gius rankomis ir kojomis, E. Z. neišėjo iÅ¡ bendro susitarimo su D. V. ribų primuÅ¡ti nukentėjusiuosius jiems išėjus į gatvę. Teismo iÅ¡vados neprieÅ¡tarauja ir nužudymų bylose susiformavusiai teismų praktikai, kad tokiu atveju, kai nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtÄ naudojo turėdami tikslÄ nužudyti, tai už nužudymÄ atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kÅ«no sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirtie priežastis.

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamųjų susitarimas veikti bendrai, apsiribojo tik ketinimu susimuÅ¡ti su nukentėjusiais, tačiau nėra duomenų, kad buvo susitarta vienÄ ar abu nukentėjusiuosius nužudyti suduodant jiems smÅ«gius peiliu. E. Z. veiksmai pagal sužalojimų pobÅ«dį sukėlė nukentėjusiesiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ , todėl pagrįstai buvo kvalifikuoti kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. D. V. išėjo iÅ¡ bendro susitarimo ribų, panaudojo muÅ¡tynėse peilį, dėl jo veiksmų T.

V. mirė, o D. U. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t.y. atliko veiksmus, bÅ«dingus vykdytojo ekscesui. Nukentėjusioji R. K. skunde teigia, kad E. Z. kaltę dėl T. V. nužudymo patvirtina ir tai, kad tiek ant T. V., tiek ant E. Z. drabužių buvo rasta bendro grupinio priklausomumo mikrodalelių, tačiau byloje nustatyta, kad E. Z. kontaktavo su T. V., suduodamas jam smÅ«gius rankomis ir kojomis, o tarpusavio kontakto buvimÄ patvirtina rastos mikrodalelės ant drabužių. Remiantis tik Å¡iais faktiniais duomenimis ir jų negretinant su kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad E. Z. veika pagal BK 284 str. 1 d. yra kvalifikuota nepagrįstai.

Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o D. V. veiksmus perkvalifikuoti iÅ¡ LR BK 135 str. 2 d. 8 p. į LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5 ir 8 p., t.y. kvalifikuoti kaip pasikėsinimÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nužudyti du žmones – T. V. ir D. U.. Skunde nesutinkama su teismo pozicija, kad kaltinamieji nesiekė atimti gyvybių T. V. ir D. U., nes D. V., suduodamas smÅ«gius peiliu D. U. ir T. V., veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Å ioje dalyje teismas iÅ¡ esmės remiasi kaltinamųjų parodymais ir daro iÅ¡vadÄ , jog konflikto su nukentėjusiaisiais priežastis yra gana menka, kaltinamieji neturėjo tikslo kerÅ¡yti atimdami nukentėjusiesiems gyvybes.

Taip pat teismas pripažino, jog tuo atveju, jei D. V. bÅ«tų veikęs tiesiogine apibrėžta tyčia, jis galėjo suduoti daugiau smÅ«gių D. U., tačiau to nepadarė. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstyta pozicija, kad D. V. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia nužudydamas T. V. ir sunkiai sutrikdydamas sveikatÄ D. U.. Byloje nustatyta, kad D. V., veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir virÅ¡ydamas tarpusavio susitarimo su E. Z. ribas, tyčia nužudė T.

V. ir pasikėsino nužudyti D. U.. AiÅ¡kinantis kokia tyčios forma veikė D. V., bÅ«tina pažymėti, kad Å¡iai kaltės formai visada reikia didelio padarinių kilimo tikėtinumo. Kai kaltininkas veikia suvokdamas, jog padariniai kils neiÅ¡vengiamai, toks asmuo veikia tik tiesiogine tyčia. Suprantama, kad siekdamas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį ir duodamas parodymus apie savo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , D. V. neigė turėjęs tikslÄ nužudyti nukentėjusiuosius. Byloje nustatyta, kad D. U. buvo padaryta viena durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krÅ«tinėje su diafragmos sužalojimu, lydimu kraujo susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėje ir Å¡is sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ bei sukėlė realų pavojų gyvybei.

Å iuo atveju nuspręsdamas apie D. V. tyčios turinį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ , kaltininko elgesį prieÅ¡ ir po nusikaltimo padarymo. Suduodamas smÅ«gį peiliu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ Å¾mogaus kÅ«no dalį ( krÅ«tinę), D. V. suvokė, kad jo veiksmai yra pavojingi kito žmogaus gyvybei ir gali sukelti nukentėjusiojo mirtį, o tai yra nužudymo tyčinės kaltės intelektualusis momentas.

Taigi, nors D. V. ir tvirtina, kad jis nenorėjęs jam inkriminuotų padarinių, tačiau jo parodymų nepatvirtina faktinės bylos aplinkybės. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, iš karto po smūgio D. U. į krūtinę peiliu sudavimo, D. V. palieka jį gulėti ant šaligatvio, po to kartu su E. Z. vejasi T. V. ir keturis kartus smūgiuoja jam peiliu, kas taip pat parodo, kad buvo veikiama tiesiogine apibrėžta tyčia. Sudavęs smūgius peiliu nukentėjusiesiems, D. V. pasišalina iš įvykio vietos ir nieko nedaro, kad nekiltų abiejų nukentėjusiųjų gyvybei pavojingi padariniai.

Nuo suduoto smūgio peiliu į krūtinę, D. U. vietoje nemirė tik todėl, kad jam laiku buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba, t.y. nepriklausomai nuo D. V. valios. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ( BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str.   1 p. ). Nuteistojo D. V. veiksmai nukentėjusiojo D. U. atžvilgiu perkvalifikuojami iš BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 8 p. ( pasikėsinimas dėl chuliganiškų paskatų nužudyti du žmones ).

Tuo pačiu apeliacinio skundo ribose griežtinama D. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė.Nuosprendyje kaltinamųjų E. Z. ir D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jie pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d.    2 p. ), tačiau Å¡ios aplinkybės teismas visai neargumentavo. Prokuroras skunde praÅ¡o Å¡iÄ Â aplinkybę Å¡alinti iÅ¡ nuosprendžio kaip nepagrįstÄ , kadangi abu kaltinamieji savo kaltę teisme pripažino tik dalinai, nesigailėjo, ikiteisminio tyrimo metu nepranešė teisėsaugos institucijoms apie savo padarytas veikas, siekė iÅ¡vengti sulaikymo.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo teiginiais ir konstatuoja, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., pripažinta nepagrįstai ir iÅ¡ nuosprendžio ji Å¡alintina. Pirma, norint konstatuoti Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkai prisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ , t.y. nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, bÅ«tina nustatyti ir jų nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikaltimo padarinius ( pvz., teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ ). NuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo, o turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ . Nagrinėjamoje byloje objektyviai nenustatyta, kad E. Z. ir D.

V. bÅ«tų nuoÅ¡irdžiai gailėjęsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. IÅ¡ karto po įvykio, kaip užfiksuota vaizdo įraÅ¡e, abu kaltinamieji skubiai pasiÅ¡alino, apie įvykį neinformavo teisėsaugos pareigÅ«nų ir medikų, nors D. V., sudavęs smÅ«gius peiliu, privalėjo suprasti ir suprato, kad nukentėjusieji yra sunkiai sužaloti. Abu kaltinamieji slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų. E. Z. iÅ¡ viso atsisakė duoti parodymus ikiteisminio bylos tyrimo metu, nors tai ir yra jo teisė ( BPK 22 str. ), tačiau Å¡i aplinkybė parodo jo abejingumÄ atsiradusioms pasekmėms.

D. V. davė parodymus apie padarytÄ veikÄ , tačiau tai darė dėl to, kad byloje tuo metu jau buvo surinkti svarÅ«s jo kaltės įrodymai. Abu kaltinamieji stengėsi sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, iÅ¡ dalies neigė chuliganiÅ¡kas paskatas parodydami, kad konfliktÄ klubo patalpose pradėjo provokuoti patys nukentėjusieji, siÅ«lydami „iÅ¡eiti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius“ gatvėje. Nepastebėta, kad E. Z. ir D. V., tiek nagrinėjant bylÄ pirmojoje instancijoje, tiek papildomai juos apklausiant apeliacinės instancijos teismo posėdyje bÅ«tų neigiamai vertinę savo veiksmus.

Prokuroras taip pat prašo pripažinti E. Z. ir D. V. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje ir apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui ( BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p. ). Pirmosios instancijos teismas nepripažino atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veika padaryta bendrininkų grupėje, nes šiuo atveju abiejų kaltinamųjų veiksmai nebuvo susieti vieninga tyčia ir jie buvo patraukti atsakomybėn už individualiais veiksmais sukeltas nusikalstamas pasekmes.

Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu. Baudžiamojoje teisėje bendrininkų grupe pripažįstama kelių vykdytojų grupė. Prokuroro apeliacinio skundo motyvai dėl bendrininkų grupės yra išvestiniai iš tų skundo teiginių, kurie susiję su E. Z. ir D. V. bendrininkavimu nužudant T. V. bei pasikėsinant nužudyti D. U.. Apie tai kolegija šiame nuosprendyje jau yra pasisakiusi. D. V. veiksmai nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti nukentėjusiuosius atžvilgiu yra vertinami vykdytoju ekscesu, todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad pasekmės atsirado dėl bendrų abiejų kaltinamųjų veiksmų.

Nusikaltimo darymas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, teismo pripažįstamas atsakomybę sunkinančia aplinkybe tik kai girtumas turėjo įtakos darant nusikaltimÄ . Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad E. Z. ir D. V. prieÅ¡ konfliktÄ su nukentėjusiaisiais bÅ«tų apsvaigę nuo alkoholio, todėl teismas pagrįstai nepripažino tai aplinkybe, sunkinančia abiejų kaltinamųjų atsakomybę. D. V. parodė, kad per vakarÄ klube iÅ¡gėrė du, o E. Z. vienÄ bokalÄ alaus.

Tos aplinkybės, kad kaltinamieji bÅ«tų apsvaigę nuo alkoholio vartojimo, nepatvirtino ir apsaugos darbuotoju klube dirbęs liudytojas A. P.. Be to, Å¡i atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo įtraukta į kaltinamÄ jį aktÄ , todėl praÅ¡ymu pripažinti jÄ apeliaciniame skunde, yra iÅ¡plečiamos kaltinimo ribos. Ä®vertinusi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. Z. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d. paskyrė jam sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę.

Teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, E. Z. už nusikaltimÄ paskyrė teisingÄ bausmę, kuri užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų. Bausmė E. Z. negali bÅ«ti pakeista ir atsižvelgus į tai, kad iÅ¡ nuosprendžio paÅ¡alinama atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o sugriežtinti abiems nuteistiesiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau iÅ¡ esmės tai susiję su E. Z. bei D. V. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimu į sunkesnes veikas bei papildomų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatymu. Teisėjų kolegija nuosprendyje dėl Å¡ių klausimų jau iÅ¡dėstė savo argumentus, pasisakydama dėl abiejų kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. D. V. gynėjas praÅ¡o suÅ¡velninti jo ginamajam paskirtÄ bausmę, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes bei į tai, kad jis dalinai atlygino nukentėjusiesiems asmenims ir jų Å¡eimos nariams padarytÄ Å¾alÄ .

Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo bausmė turi bÅ«ti griežtinama tik D. V., nes jis padarė du labai sunkius nusikaltimus, kurių vienas sukėlė negrįžtamas pasekmes – vieno žmogaus mirtį, o kitam – sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Negali bÅ«ti pripažinta D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis dalinai atlygino nukentėjusiesiems asmenims ir jų Å¡eimos nariams padarytÄ Å¾alÄ . BK 59 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad kaltininkas savo noru turi atlyginti ar paÅ¡alinti padarytÄ Å¾alÄ .

Byloje nustatyta, kad D. V. tėvai atlygino tik maÅ¾Ä dalį padarytos turtinės žalos R. K. ir D. U., tÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijai posėdyje patvirtino ir D. V. gynėjas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad D. V. tai padarė savo noru, nes pinigai nukentėjusiesiems buvo pervesti tik paskutinę dienÄ prieÅ¡ teisiamÄ jį posėdį ( t. V, b.l. 79 ). Nukentėjusioji R. K. skundu taip pat praÅ¡o pakeisti nuosprendį, solidariai priteisiant iÅ¡ E. Z. ir D. V. 18170 lt. turtinės žalos ir 150000 lt. neturtinės žalos atlyginimÄ .

Byloje nustatyta, kad E. Z., prieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 str. 1 d., t.y. už tai, kad vieÅ¡oje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, tyčia sudavė smÅ«gius rankomis ir kojomis ne tik D. U., tačiau ir T. V., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tačiau turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajai atsirado ne dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau dėl T.

V. mirties, dėl kurios yra kaltas D. V.. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu motyvuotai ir nepažeisdamas proceso reikalavimų, iÅ¡sprendė klausimus, kurie susiję su nukentėjusiųjų civiliniais ieÅ¡kiniais, todėl R. K. skundas Å¡ioje dalyje netenkinamas. D. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas jo ginamajam paskirtas bausmes, neteisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias bausmės skyrimÄ už kelias nusikalstamas veikas ir, kai neatlikus bausmės, padaryta nauja nusikalstama veika ( BK 63 ir 64 straipsniai ).

Byloje nustatyta, kad teismas, paskirtas D. V. bausmes Å¡iuo ir ankstesniu 2008-04-18 d. nuosprendžiu, subendrino apėmimo bÅ«du ir iÅ¡ dalies jas sudėdamas – prie griežtesnės, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos 13 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį Å¡velnesnės, paskyrė subendrintÄ 17 metų laisvės atėmimo bausmę. Å ioje dalyje teismas pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4 ir 9 dalimis. Tačiau teismas neteisingai subendrino bausmes vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, t.y. prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėjo 2006-06-08 nuosprendžiu paskirtÄ ir neatliktÄ laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 mėnesį ir 13 dienų, tuo pačiu neteisingai nustatė ir galutinę bausmę.

Byloje nustatyta, kad 2006-06-08 d. nuosprendžiu paskirta bausmė jau buvo subendrinta vėlesniu 2008-04-18 d. nuosprendžiu, paskiriant D. V. galutinę 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Dar kartÄ subendrinęs bausmes, teismas atliko dvigubÄ jų subendrinimÄ , nors pakako tik įskaityti pagal 2008-04-18 d. nuosprendį atliktos bausmės dalį, kas ir buvo padaryta. Å i klaida turi bÅ«ti taisoma, perkvalifikuojant D. V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 5 p., 8 p. ir iÅ¡ naujo paskiriant naujÄ subendrintÄ bausmę.

D. V. gynėjo skundo dalis, kurioje praÅ¡oma bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 129 str. 2 d. 8 p., subendrinti taikant ne dalinio sudėjimo bÅ«dÄ , o jas apimant, yra nepagrįsta. BK 63 str. 5 d. yra numatyti atvejai, kada teismas taiko bausmių apėmimÄ , t.y. kai yra ideali nusikalstamų veikų apimtis; padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms; kai už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nei vienas iÅ¡ įstatyme numatytų atvejų netinka D. V. padarytoms nusikalstamoms veikoms.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies           3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, n u s p r e n d ž i a :            Pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendį: perkvalifikuoti D. V. nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 135 str. 2 d. 8 p. į BK 129 str. 2 d. 5 p. ir 8 p. ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimÄ 12 ( dvylikai ) metų.

           Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 4 d., 9 d., Å¡iÄ bausmę ir bausmes, paskirtas           D. V. pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. ( T. V. nužudymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ), bei pagal 2008 m. balandžio 18 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, subendrinti apėmimo bÅ«du ir iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės - 13 metų ir 6 mėnesių – laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį Å¡velnesnės, paskirti subendrintÄ galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 18 ( aÅ¡tuoniolikai ) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.          Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., bausmes subendrinus visiÅ¡kai sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės, pridėta 2006 m. birželio 08 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis -1 mėnuo ir 13 dienų, paskiriant subendrintÄ galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 17                   ( septyniolikai ) metų 1 ( vienam ) mėnesiui ir 13 ( trylikai ) dienų.          PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies D. V. ir E. Z. atsakomybę Å¡velninančiÄ aplinkybę, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi.          KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                Linas Žukauskas Teisėjai                                                                                     SvajÅ«nas Knizleris                                                                             Valdimaras Bavėjanas             Â