2022-01-25 Nr. CB-599-2-68-3-06000-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Nr. DOK-128

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06000-2021-0

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2022 m. sausio 7 d. paduotu pareiškėjos D. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja D. P. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas jos pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią termino palikimui priimti atnaujinimą, CK 5.12 straipsnyje įtvirtintą nestandartinį paveldėjimo pagrindą (paveldėjimas atstovavimo teise), pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai neištyrė ir neįvertino dalies bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, o išvadas iš esmės grindė pavieniais bylos duomenimis ir prielaidomis, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad: pareiškėja žinojo apie atsiradusį palikimą po močiutės mirties; dalyvavo paveldėjimo teisiniuose santykiuose po savo tėvo mirties, todėl žinojo ir apie palikimo priėmimo tvarką, terminus ir jų svarbą; jos veiksmai neatitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartų, o termino paveldėjimui priimti atnaujinimas reikšmingai pažeis suinteresuoto asmens turtinius interesus; šalyje paskelbtas karantinas ir taikomi suvaržymai nelėmė jos galimybių laiku priimti palikimą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos atskirojo skundo argumentų. Teismų procesiniais sprendimais iš esmės pažeidžiami pareiškėjos ir jos mažametės dukters interesai bei teisėti lūkesčiai, akivaizdžiai pabloginama jų turtinė padėtis, o tai kartu nesuderinama su protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis.)

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas proceso ir materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Pažymėtina, kad kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o tai nėra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis);

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kasacinis skundas neatitinka ir bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų nes nepridėta advokato su pareiškėja sudaryta atstovavimo sutartis ar jos išrašas (CPK 57 straipsnio 3 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė