2020-10-14 Nr. AB-19157-3-63-3-01427-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3140-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01427-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 313,75 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 300 Eur išlaidas už skundo surašymą.

2. Pareiškėja nurodė, kad Klaipėdos AVPK Palangos miesto policijos komisariatas 2016 m. liepos 27 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) paskyrė jai 28 Eur baudą už tai, kad ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5 ir 8 punktų reikalavimus, nes paliko stovėti automobilį kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje. Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-31-549/2016 patenkino jos skundą ir panaikino Nutarimą. Teismas konstatavo, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neįvykdė pareigos įrodyti, jog apkaltinto asmens veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

3. Pareiškėja teigė, kad gindama pažeistas teises, patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos advokato pagalbai atlyginti ir kelionės išlaidos. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi Nutarimą, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 284 straipsnio 1 dalies, 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes išsamiai neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, nenustatė visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nesant objektyvių įrodymų pareiškėją pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą. Pareigūnai nevertino jos nurodytų aplinkybių, jog automobilis užvedamas ir valdomas ne raktu, o specialiu pulteliu bei kasete (slapuku), į kurį dedama speciali baterija, nevertino aplinkybės, jog baterija buvo išsikrovusi ir automobilis stovėjo su įjungtu avariniu ženklu, nevertino pateikto baterijos pirkimo čekio, jos paaiškinimų, jog sustojimas kelio ženklo Nr. 333 zonoje buvo priverstinis. Dėl šių neteisėtų veiksmų ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 250 Eur išlaidos, sumokėtos advokatei už skundo surašymą, ginčijant Nutarimą, ir 63,75 Eur kelionės išlaidas, 2016 m. liepos 27 d. vykstant į administracinės bylos nagrinėjimą Klaipėdos AVPK Palangos policijos komisariate. Tarp patirtos žalos ir pareigūnų neteisėtų veiksmų yra aiškus priežastinis ryšys.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad teisminėje praktikoje vien tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Policijos pareigūnai, surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimdami Nutarimą, veikė pagal įstatymus. Nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį yra negalima. Policijos pareigūnai, skirtingai nei Palangos miesto apylinkės teismas, vertino įrodymų pakankamumą administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. policijos pareigūnės J. R. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos atsisakymo įvykio vietoje vykdyti policijos pareigūnės prašymą atlikti pareiškėjos poziciją įrodančius veiksmus, t. y. pademonstruoti, kad automobilis neužsiveda nepakeitus pultelio baterijos, įvertino tai kaip siekimą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, taip pat teismas nevertino aplinkybės, jog pareiškėja įvykio vietoje pripažino, kad automobilio parkavimo vieta buvo pasirinkta neatsitiktinai, o dėl vietos trūkumo prie prekybos centro. Policijos pareigūnai neturėjo galimybių leistinomis priemonėmis pagrįsti pareiškėjos pozicijos dėl priverstinio sustojimo. Policijos pareigūnų įsitikinimas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo paremtas visapusišku įrodymų vertinimu, todėl negali suponuoti neteisėtų veiksmų konstatavimo ar diskrecijos ribų peržengimo.

6. Atsakovas prašė taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.253 straipsnio nuostatas, teigdamas, kad pareiškėjai atlygintini nuostoliai turi būti mažinami proporcingai pareiškėjos kaltei.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjos I. R. prašymą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 250 Eur turtinės žalos atlyginimą, 239,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas, akcentuodamas CK įtvirtintas žalos, kilusios dėl neteisėtų valdžios institucijų pareigūnų veiksmų, atlyginimo sąlygas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika žalos atlyginimo klausimais, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-31-549/2016 medžiagą, be kita ko, nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-31-549/2016 patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Nutarimą, administracinę bylą nutraukė nenustatęs pareiškėjos veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Klaipėdos AVPK Nutarimo neapskundė. Teismas akcentavo, jog tai, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas yra įsiteisėjęs, yra svarbi aplinkybė nustatant, ar pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų Nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą.

9. Teismas nustatė, kad Palangos miesto apylinkės teismas nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl to, kad neįrodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis, vertino, jog draudimas stovėti kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje nėra absoliutus, sustojimas šio ženklo galiojimo zonoje galimas esant priverstiniam sustojimui. Įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėja kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje sustojo priverstinai, nes išsikrovė automobilį valdančio pultelio bei kasetės baterija, ji buvo įjungusi automobilio avarinę šviesos signalizaciją, sprendė, jog ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas.

10. Teismas, vadovaudamas ATPK 284 straipsnio 1 dalimi ir 248 straipsniu, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, vertino, kad policijos pareigūnai nebuvo pakankamai aktyvūs, neapklausė įvykio liudytojų, nevertino pareiškėjos paaiškinimų, rašytinių įrodymų, t. y. įvykį neištyrė išsamiai. Tai patvirtina aplinkybė, jog tiek 2016 m. liepos 2 d. administracinio teisės pažeidimo protokole (toliau – ir Protokolas), tiek Nutarime nurodė, kad pareiškėja sustojo ir paliko transporto priemonę kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje, nors pagal bylos duomenis ji buvo automobilyje. Pareigūnės J. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog įvykio vietoje pareiškėja sėdėjo transporto priemonės galinėje sėdynėje su vaiku, taip pat nurodyta, kad atvykęs vyriškis (transporto priemonės savininkas) rodė baterijos pirkimo čekį, tačiau jis liudytoju nebuvo apklaustas, pateiktas pirkimo–pardavimo čekis nebuvo vertinamas. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjos vairuojamo automobilio rakto pultelis veikė ir kad ji turėjo realią galimybę transporto priemone pavažiuoti iš draudžiamos vietos.

11. Teismas sprendė, jog Protokolą ir Nutarimą surašiusi pareigūnė neatliko ir nesiekė atlikti visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus aplinkybių išaiškinimo ir nesilaikė ATPK 248 straipsnio bei 257 straipsnio reikalavimų, nevykdė bendro pobūdžio pareigų, siekė skubotai nubausti asmenį ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, akcentavo, kad aplinkybė, kai pareigūnas surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą (nutarimą), neišsiaiškinęs visų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, objektyviai nenustatęs visų atitinkamo administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, vertinama kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas.

13. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šios institucijos ir jos pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra įrodytas.

14. Teismas, spręsdamas dėl kitų valstybės atsakomybės sąlygų, t. y. priežastinio ryšio ir žalos, vadovaudamasis CK 6.247 straipsniu ir 6.249 straipsnio 1 dalimi, vertino, kad pareiškėjos advokatei sumokėti 250 Eur už skundo surašymą administracinio teisės pažeidimo byloje yra pareiškėjos realiai patirtos išlaidos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatomis, reglamentuojančiomis atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą, vertino, kad prašoma priteisti 250 Eur suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktų degalų pirkimo–pardavimo kvituose nurodytą laiką, jų įgijimo vietą, sprendė, jog jie nėra tinkami įrodymai pagrįsti pareiškėjos patirtas 63,75 Eur kelionės išlaidas.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos patirti 250 Eur nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su nustatytais neteisėtais veiksmais, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp nustatytų Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos patirtų 250 Eur nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

17. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, jog byloje būtina taikyti CK 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, akcentuodamas, kad, esant valstybės civilinei atsakomybei, jos institucijų, pareigūnų kaltės elementas nenustatinėjamas. Teismas nenustatė atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos netaikymo pagrindų pagal CK 6.253 straipsnį.

18. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus įrodymus, pagrindžiančius jos patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias pareiškėja patyrė už skundo teismui surašymą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, CPK 98 straipsniu, vertino, kad pareiškėjos prašoma priteisi 300 Eur suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į skundo patenkintų reikalavimų dalį (79,68 procentai), nustatė pareiškėjai 239,04 Eur atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.

III. 19. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos skundą.

20. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymų visumą, netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas.

21. Atsakovas nurodo, kad policijos pareigūnai, surašydami Protokolą ir priimdami Nutarimą, surinko visus leistinomis priemonėmis galimus surinkti įrodymus ir buvo įsitikinę (o įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltumo, todėl veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

22. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas CK įtvirtintą mišrios kaltės taikymą susiejo su žalą padariusių policijos pareigūnų kalte, t. y. jos buvimo nebūtinumu taikant valstybės civilinę atsakomybę, o ne su nukentėjusio asmens kalte, kaip tai nustatyta įstatyme ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

23. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Pareiškėjos teigimu, apeliaciniame skunde iškraipomos Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarime nustatytos aplinkybės. Priešingai, nei teigia atsakovas, teismas konstatavo, kad institucija, surašiusi Protokolą, pareigos įrodyti, jog apkaltintojo asmens veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, neįvykdė.

25. Pareiškėja akcentuoja, kad apklausos teisme metu pareigūnė J. R. nurodė, kad ji pareiškėjos neprašė pademonstruoti, kad automobilis neužsiveda, ji to prašė padaryti tik automobilio savininko. Be to, akivaizdu, kad neįmanoma pademonstruoti automobilio neužsivedimo aplinkybės, kadangi automobilyje yra įrengta unikali beraktė automobilio užvedimo sistema, kurios pareigūnė, kaip pati pripažino, iki to laiko net nebuvo mačiusi. Pareigūnė K. R., surašiusi pareiškėjai Protokolą, teisme nurodė, kad ji surašė Protokolą, nes taip jai liepė padaryti pareigūnė J. R.. Taip pat ji patvirtino, kad tiek jai, tiek ir pareigūnei J. R. pareiškėja aiškino, jog ji sustojo draudžiamoje stovėti vietoje priverstinai, tačiau pareigūnei J. R. ši aplinkybė atrodė nereikšminga. K. R. nurodė, kad ji surašė pareiškėjai Protokolą dėl to, kad pareiškėja sustojo draudžiamoje stovėti vietoje be avarinio šviesos signalo, nors pati pareigūnė J. R. patvirtino, kad pareiškėja buvo įjungusi avarinį šviesos signalą.

26. Pareiškėjos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai suponuoja nepagrįstą išvadą, kad dėl neteisėto Nutarimo surašymo yra ne Klaipėdos AVPK pareigūnų, bet pareiškėjos kaltė. Pareiškėja pabrėžia, kad jos veiksmai niekaip nesusiję su pareigūnų padarytais pažeidimais nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą. Priešingai, pareiškėja buvo aktyvi, teikė paaiškinimus, teikė rašytinius įrodymus, tačiau šie įrodymai nebuvo vertinami.

27. Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ji jokiais veiksmais neprisidėjo prie žalos atsiradimo, apeliacinio skundo teiginiai apie kaltę yra nepagrįsti.

28. Pareiškėja akcentuoja, kad Klaipėdos AVPK viršininkas, išnagrinėjęs jos 2016 m. gruodžio 23 d. skundą, 2017 m. sausio 30 d. rašte pripažino, kad pareigūnė N. J., priimdama Nutarimą, elgėsi aplaidžiai ir atkreipė šios pareigūnės dėmesį į tai, kad ji administracinio nusižengimo bylos aplinkybes turėtų nagrinėti visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai, kas parodo, kad nagrinėjamu atveju nėra ir negali būti mišrios kaltės.

29. Pareiškėja nurodo, kad apeliacinio skundo argumentas dėl mišrios kaltės vertinimo atmestinas dėl to, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą valstybė privalo atlyginti net ir nesant valstybės tarnautojo kaltės.

30. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei tinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės žalos, kurią sudaro pareiškėjos patirtos kelionės išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarime, priimtame administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-31-549/2016, nustatytas aplinkybes, kitus byloje pateiktus įrodymus ir konstatavęs, jog pareiškėja, ginčydama nutarimą Klaipėdos AVPK pareigūnų tirtoje ir išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje, patyrė išlaidas, skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai 250 Eur turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

33. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, netinkamai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas.

34. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

35. Teisėjų kolegija, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

36. Ginčų dėl pritaikytos administracinės atsakomybės iki 2016 m. gruodžio 31 d. nagrinėjimą reguliavusiame ATPK nebuvo įtvirtinta nuostatų, kuriomis vadovaujantis galėjo būti atlyginamos administracinio teisės pažeidimo bylos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, todėl administraciniai teismai, be kita ko, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad būtinumas atlyginti žalą yra konstitucinis principas, į tai, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, ne kartą pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020).

37. Nagrinėjamo ginčo atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs valstybės civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas, priteisė dalį išlaidų, pareiškėjos patirtų administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje priimtas nutarimas skirti jai baudą buvo panaikintas nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

38. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su policijos veiksmų vertinimu ir kaltės nebuvimu, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai atsakomybei atsirasti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 str.).

39. Nagrinėjamu atveju, įvertinus, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas skirti pareiškėjai baudą buvo panaikintas nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, kad prašomą atlyginti žalą sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimo klausimas tik dėl teisės spragos paprastai nebuvo sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo byloje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020), pirmosios instancijos teismas, nustatęs būtinas valstybės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, priteisė dalį išlaidų, pareiškėjos patirtų dėl administracinio teisės pažeidimo byloje. Duomenų, kad teismas būtų netinkami aiškinęs ir taikęs ABTĮ taisykles, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nėra.

40. Apibendrindama, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė