d68f9328-e514-46fd-b570-beb2f502c794 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                        Civilinė byla Nr. 2-2107/2013                                                                      Proceso Nr. 2-55-3-04237-2010-4                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4, 126.5 (S)                                                     LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos GudžiÅ«nienės (teismo kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės MilaÅ¡ienės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „DNB lizingas“, trečiojo asmens S. R. ir trečiojo asmens V. K. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties, kuria patikslintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Grožio kosmetologijos centras“ kreditoriaus akcinės bendrovės „DNB lizingas“ finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „Grožio kosmetologijos centras“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-2773-560/2013. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas bankrutavusios įmonės kreditoriaus finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimas.Vilniaus apygardos teismo 2011-02-04 nutartimi UAB „Grožio kosmetologijos centras“ iÅ¡kelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2011-11-22 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.Kreditorius AB „DNB lizingas“ prašė teismo patvirtinti patikslintÄ kreditorinį reikalavimÄ 969 153,60 Lt sumai. Nurodė, kad kreditoriaus finansinį reikalavimÄ bendrai 977 095,77 Lt sumai sudaro 553 957,46 Lt neapmokėtų palÅ«kanų pagal lizingo sutartį suma, 409 963,84 Lt skirtumas tarp likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės ir lizingo objekto pardavimo kainos bei 13 174,47 Lt iÅ¡laidos, susijusios su lizingo objekto perėmimu, iÅ¡laikymu, apsauga, remontu ir vertinimu.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-08-30 nutartimi patvirtino kreditoriaus finansinio reikalavimo dalį, Å¡iuo atveju kreditorius prašė patvirtinti 969 153,60 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ .BUAB „Grožio kosmetologijos centras“ administratorius UAB „Admivita“ iÅ¡ dalies sutiko su kreditoriaus pareikÅ¡tu praÅ¡ymu, t.y. pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti AB „DNB lizingas“ 556 033,79 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , o kitoje dalyje (dėl 421 061,98 Lt) prašė AB „DNB lizingas“ finansinio reikalavimo netvirtinti.

Administratorius nesutiko dėl 409 963,84 Lt tiesioginių nuostolių sumos (skirtumo tarp likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės ir lizingo objekto pardavimo kainos) bei 11 098,14 Lt finansinio reikalavimo dalies dėl iÅ¡laidų, susijusių su lizingo objekto perėmimu, iÅ¡laikymu, apsauga, remontu ir vertinimu. Pažymėjo, kad kreditorius AB „DNB lizingas“ lizingo objektÄ perleido savo dukterinei bendrovei UAB „Intractus“, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog kreditorius dėjo pastangas, siekdamas iÅ¡vengti bÅ«simų nuostolių ir realizuoti lizingo objektÄ už didesnę kainÄ .

Taip pat nurodė, kad sutinka su dalimi kreditoriaus pateiktų reikalavimų dėl patirtų iÅ¡laidų atlyginimo bendrai 2 076,33 Lt sumai, tačiau kreditoriaus finansinis reikalavimas dėl likusių 11 098,14 Lt iÅ¡laidų, susijusių su lizingo objekto perėmimo, apsauga ir priežiÅ«ra turėtų bÅ«ti atmestas, kadangi 2011-07-07 PVM sÄ skaita–faktÅ«ra 84,70 Lt sumai už pastato stebėjimÄ yra iÅ¡raÅ¡yta liepos mėnesį, kai lizingo objektas jau buvo perleistas UAB „Intractus“. Taip pat iÅ¡ kreditoriaus pateikiamų įrodymų negalima spręsti, jog patirtos 7 734,74 Lt dydžio iÅ¡laidos buvo susijusios su lizingo sutarties objektu.

Nurodė, kad tai taikytina ir kitoms kreditoriaus pateiktoms sÄ skaitoms bendrai 3 278,70 Lt sumai, dėl to mano, kad pagrįsta yra 2 076,33 Lt finansinio reikalavimo dalis. Teismo posėdžio metu BUAB „Grožio kosmetologijos centras“ administratoriaus atstovė, atsižvelgdama į byloje atliktos ekspertizės iÅ¡vadas, prašė kreditoriaus AB „DNB lizingas“ praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir patvirtinti ginčijamÄ 548 091,62 Lt sumÄ , o kitoje dalyje kreditorinio reikalavimo netvirtinti.Trečiasis asmuo S. R. nurodė, kad kreditorius nebeturi teisės reikalauti nei iÅ¡ trečiojo asmens, nei iÅ¡ BUAB „Grožio kosmetologijos centras“ palÅ«kanų kaip negautų pajamų, nes palÅ«kanos nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebegali bÅ«ti skaičiuojamos.

Nurodė, kad kreditorius pats prisidėjo prie nuostolių atsiradimo, kadangi gavęs 2011-04-12 dienos turto vertinimÄ juo nesuabejojo, nors turėjo tam pagrįstÄ pagrindÄ ir pardavė lizingo objektÄ už ypatingai maÅ¾Ä kainÄ . Be to, kreditorius lizingo objektÄ pardavė AB „DNB lizingas“ banko antrinei įmonei. Taip pat nurodė, kad didžioji dalis kreditoriaus pateiktų PVM sÄ skaitų–faktÅ«rų nepatvirtina kreditoriaus patirtų tiesioginių nuostolių dėl lizingo objekto perėmimo, saugojimo ir priežiÅ«ros, todėl praÅ¡oma suma negali bÅ«ti priteista, o mokėjimo nurodymai neįrodo atliktų pavedimų.Trečiasis asmuo V.

K. su kreditoriaus AB „DNB lizingas“ finansiniu reikalavimu nesutiko ir prašė jo netenkinti, nurodžiusi, kad praÅ¡omi patvirtinti nuostoliai yra nepagrįsti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi nutarė patikslinti BUAB „Grožio kosmetologijos centras“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , t.y. padidinti trečios eilės kreditoriaus AB „DNB lizingas“ finansinį reikalavimÄ iki 497 460,64 Lt dydžio, o kitoje dalyje (471 692,96 Lt) AB „DNB lizingas“ kreditorinio reikalavimo netvirtinti.Dėl reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro palÅ«kanos, teismas nurodė, jog bylos duomenimis bankroto byla UAB „Grožio kosmetologijos centras“ buvo iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2011-02-04 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011-02-14, tuo tarpu kreditorius AB „DNB lizingas“ UAB „Grožio kosmetologijos centras“ įspėjimÄ , kad per 10 kalendorinių dienų nesumokėjus kreditoriui įsiskolinimo lizingo sutartis bus laikoma nutraukta, iÅ¡siuntė tik 2011-02-17, t.y. jau po bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p. bei 16 str., teismas tvirtino kreditoriaus AB „DNB lizingas“ priskaičiuotų palÅ«kanų dalies sumÄ , susidariusiÄ iki 2011-02-14, t.y. iki Vilniaus apygardos teismo 2011-02-04 nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Grožio kosmetologijos centras“ įsiteisėjimo, kuriÄ , remiantis kreditoriaus sudarytu lizingo sutarties mokėjimo grafiku, sudaro 14 851,42 Lt.Teismas sprendė, kad 409 963,84 Lt dydžio reikalavimas, kurį sudaro skirtumas tarp likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės ir lizingo objekto pardavimo kainos, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes lizingo sutartis su BUAB „Grožio kosmetologijos centras“ nutraukta dėl to, kad lizingo gavėjas nesumokėjo dalies įmokų, t.y. pažeidė esminę sutarties sÄ lygÄ , kas sÄ lygojo sutarties nutraukimÄ .

Tokiu atveju lizingo davėjas turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti jam sutarties objektÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėjÄ grÄ Å¾intų į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų buvusi, jeigu lizingo gavėjas bÅ«tų tinkamai įvykdęs sutartį. Byloje pateiktas ekspertizės aktas patvirtina, kad lizingo objekto pardavimo kaina atitiko rinkos vertę.Dėl 13 174,47 Lt dydžio finansinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos, susijusios su lizingo objekto perėmimu, iÅ¡laikymu, apsauga, remontu ir vertinimu teismas sutiko su BUAB „Grožio kosmetologijos centras“ administratoriaus argumentais, kad 11 098,14 Lt iÅ¡laidų suma nėra pagrįsta, kadangi dalis sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡yta jau po lizingo objekto perdavimo AB „DNB lizingas“.

Be to, teismo vertinimu, dalis sÄ skaitų taip pat neįrodo, kad darbai buvo atliekami bÅ«tent nurodytame objekte. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė patvirtinti kreditoriaus finansinį reikalavimÄ 2 076,33 Lt dalyje, t.y. sumoje, kuriÄ kreditorius patyrė iki lizingo objekto pardavimo, bei kuriÄ Ä¯rodo byloje pateiktos sÄ skaitos. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai Atskiruoju skundu kreditorius AB „DNB lizingas“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria kreditorinis reikalavimas 471 692,96 Lt sumai nepatvirtintas, panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – patvirtinti kreditorinį reikalavimÄ 471 692,96 Lt sumai.

LikusiÄ skundžiamos nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorinis reikalavimas 497 692,96 Lt sumai, palikti nepakeistÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai nepatvirtino kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro reikalavimas dėl nesumokėtų palÅ«kanų kaip netiesioginių nuostolių. Nagrinėjamu atveju kreditorius savo reikalavimÄ grindžia ne teise į nesumokėtas palÅ«kanas, o teise į netiesioginius nuostolius, kuriuos sudaro negautos pajamos nesumokėtų palÅ«kanų, kurios žinomos lizingo sutarties sudarymo metu ir kurios apskaičiuotos pagal lizingo sutarties mokėjimų grafike nustatytas palÅ«kanas, forma.

Aplinkybė, jog negautos pajamos (pelnas) apskaičiuotos palÅ«kanų forma, nepaneigia teisės į negautas pajamas. Esant lizingo sutartiniams santykiams Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p. bei 16 str. nuostatos netaikomos, kadangi negali bÅ«ti nutraukiamas joks palÅ«kanų skaičiavimas, nes lizingo kaina, kuriÄ sudaro daikto kaina ir palÅ«kanos kaip atlygis už suteiktÄ finansinę paslaugÄ , yra žinoma jau lizingo sutarties sudarymo metu. Neteisėta ir nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad 11 098,14 Lt iÅ¡laidų suma nėra pagrįsta, nes dalis sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡yta jau po lizingo objekto perdavimo AB „DNB lizingas“ ir kad dalis sÄ skaitų neįrodo, jog darbai buvo atliekami bÅ«tent nurodytame objekte.

Lizingas turi teisę reikalauti iÅ¡ lizingo gavėjo visų su sutarties nutraukimu susijusių iÅ¡laidų, nepriklausomai nuo to, ar tos iÅ¡laidos patirtos iki lizingo objekto perėmimo, ar iki lizingo objekto realizavimo. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad visos paslaugos suteiktos/darbai atlikti adresu SaltoniÅ¡kių g. 9A, Vilniuje, taigi, lizingo objekte. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo S. R. praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, iÅ¡dėstant jÄ taip:

„Patikslinti BUAB „Grožio kosmetologijos centras“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , t.y. sumažinti trečios eilės kreditoriaus AB „DNB lizingas“ finansinį reikalavimÄ iki 58 731,11 Lt dydžio. Kitoje dalyje (988 933,69 Lt) kreditoriaus finansinio reikalavimo netvirtinti“. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo patvirtintas 14 851,42 Lt palÅ«kanų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-10-30 iki 2011-01-30 įeina į teismo patvirtintÄ 66 474,12 Lt pradelstų lizingo mokėjimų sumÄ , todėl Å¡ioje dalyje kreditoriaus reikalavimas buvo patvirtintas dvigubai.

Kreditorius buvo pareiÅ¡kęs finansinį reikalavimÄ dėl 66 474,12 Lt pradelstų lizingo mokėjimų už laikotarpį nuo 2010-09-30 iki 2011-01-30 ir Vilniaus apygardos teismas 2011-08-30 nutartimi patvirtino 78 511,27 Lt dydžio, o 2013-06-28 nutartimi reikalavimÄ Å¡ioje dalyje patikslino, patvirtindamas 66 474,12 Lt dydžio reikalavimÄ Å¡ioje dalyje. Tačiau teismas nevertino, kokios yra tiek 14 851,42 Lt, tiek 66 474,12 Lt pradelstų lizingo mokėjimų sudedamosios dalys, tokiu bÅ«du dvigubai patvirtino kreditoriaus finansinį reikalavimÄ 14 851,42 Lt dalyje.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl 409 963,84 Lt dydžio reikalavimo, kurį sudaro skirtumas tarp likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės ir lizingo objekto pardavimo kainos, tvirtinimo.

Teismas nesivadovavo ir nepateikė motyvų, kodėl atmeta kitus, iÅ¡skyrus kreditoriaus pateiktÄ ekspertizės aktÄ , byloje esančius turto vertinimus: 1) 2009-02-10 lizingo objekto turto vertinimÄ , pagal kurį turto vertė tai dienai buvo 3 855 000 Lt; 2) 2012-04-26 turto vertinimÄ , pagal kurį turto vertė 2011 m. balandžio mėnesį buvo 2 800 000 Lt; 3) 2006-11-07 Lizingo sutartį, kurioje nurodyta lizingo objekto kaina 4 000 000 Lt, be to, baigtumas buvo 95 proc. ir po lizingo objekto įsigijimo UAB „Grožio kosmetologijos centras“ iÅ¡ esmės pagerino objektÄ už 641 843,79 Lt.

Rengiant ekspertizės aktÄ , kuriuo vadovavosi teismas, buvo pažeisti turto vertinimÄ reglamentuojantys teisės aktai, tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, iÅ¡vados yra nemotyvuotos ir nepagrįstos, t.y., 1) atliekant vertinimÄ buvo vadovaujamasi LR Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika, nors ekspertizės atlikimo metu galiojo nauja Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta metodika;

2) nustatant vertę nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į objekto individualius požymius - dislokacijÄ ir plotÄ bei aplinkybę, kad objektas yra daugiafunkcinės paskirties, be to, vienas iÅ¡ palyginamųjų objektų buvo parduotas prieÅ¡ 14 mėnesių, kas prieÅ¡tarauja metodikos reikalavimams; 3) ekspertizės akte nepateikti paaiÅ¡kinimai, kodėl atliktos vienos ar kitos kainų pataisos, nenurodyta, kokie kiekybiniai ir (ar) kokybiniai skaičiavimo modeliai yra naudojami, atliekant vertės pataisas, nepateiktos taikytos formulės ir atliktų skaičiavimų sekos (pažeistas Metodikos 62 punktas), nepateikta duomenų, kuriais remiantis apskaičiuojama kapitalizavimo norma, skaičiavimo seka nedetalizuota ir nenurodyta (pažeistas Metodikos 83 punktas).Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės praÅ¡ymo skirti pakartotinę ekspertizę.Teismas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino kreditoriaus nesÄ Å¾iningumÄ liudijančių aplinkybių:

1) nebuvo imtasi veiksmų, kad turtÄ parduoti didesne kaina;

2) kreditorius turėjo suabejoti vertinimo pažymos pagrįstumu, atsižvelgiant į 2009-02-10 lizingo objekto vertę 3 855 000 Lt sumai;

3) turtas parduotas dukterinei įmonei;

4) nėra įrodymų, kad kreditorius bÅ«tų informavęs skolininkÄ ir laiduotojus apie ketinimÄ parduoti turtÄ , kad bÅ«tų bendradarbiavęs, ieÅ¡kant pirkėjo, galinčio nupirkti turtÄ už didesnę kainÄ . Atsižvelgiant į kreditoriaus nesÄ Å¾iningumÄ , turėjo bÅ«ti taikoma miÅ¡ri kaltė, ko nepagrįstai neanalizavo teismas.Teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė nuostolius, nes kreditorius nepateikė į bylÄ Ä¯rodymo, patvirtinančio, kad pardavė objektÄ už 2 400 000 Lt, t.y. atsiskaitomosios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o dėl 2 4000 000 Lt pavedimo.Kadangi kreditorius, nutraukęs lizingo sutartį, patyrė ne tik nuostolius, bet ir gavo 641 843,79 Lt dydžio naudÄ , kuriÄ sudaro objekto pagerinimų suma, gauta nauda turėjo bÅ«ti įskaityta į nuostolius ir finansinis reikalavimas Å¡ioje dalyje netvirtinamas, nes gauta nauda didesnė nei patirti nuostoliai.

Teismas sumažino finansinį reikalavimÄ dėl praleistų lizingo sutarties įmokų ir delspinigių nuo 78 511,27 Lt iki 66 949,37 Lt. Delspinigių suma buvo sumažinta nuo 7 942,22 Lt iki 4 094,93 Lt. Tačiau teismas, tvirtindamas reikalavimÄ dėl 4 094,93 Lt delspinigių, nepagrįstai jų nesumažino, nes toks delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams. Teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi, turėjo sumažinti delspinigius, atsižvelgdamas į tai, kad;

1) Lizingo sutartis sudaryta prisijungimo būdu;

2) delspinigiai sudaro net 36,5 proc. per metus;

3) prievolė iš dalies įvykdyta;

4) prievolė nebuvo vykdoma ne piktybiÅ¡kai, o nevykdymÄ sÄ lygojo ekonominė krizė. Sumažinus delspinigių dydį iki 0,02 proc., jų dydis bÅ«tų buvęs ne didesnis kaip 818,95 Lt.Ä®vertinus atskirajame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, tvirtinamas finansinis reikalavimas turėtų bÅ«ti 58 731,11 Lt dydžio: 57 912,15 Lt pradelsti lizingo mokėjimai (66 474,12 Lt + 8 561,97 Lt) + 818,95 Lt delspinigiai. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2011-08-30 nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas 78 511,27 Lt sumai turėjo bÅ«ti ne padidintas, o sumažintas iki 58 731,11 Lt.

Netvirtinamas finansinis reikalavimas bÅ«tų lygus 988 933,69 Lt sumai (1 047 664,80 Lt – 58 731,11 Lt). Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį dalyje dėl AB „DNB lizingas“ kreditorinio reikalavimo 409 963,84 Lt sumai (kreditoriaus nuostoliai kaip skirtumas tarp likusios neapmokėtos lizingo objekto vertės ir lizingo objekto pardavimo kainos) patvirtinimo. Atskirajame skunde nurodo, kad kreditoriui nusprendus parduoti turtÄ už mažesnę kainÄ negu buvo neapmokėta turto vertė, už atsiradusius nuostolius atsakingu laikytinas pats kreditorius.

Tai, kad kreditorius nedėjo pastangų parduoti turtÄ maksimalia kaina patvirtina aplinkybės, jog apie pardavimÄ nebuvo skelbiama vieÅ¡ai, turtas parduotas dukterinei įmonei, apie turto vertinimÄ nebuvo informuoti nei laiduotojai, nei lizingo gavėjas, byloje yra įrodymai dėl skirtingų turto verčių, kurie nėra nuginčyti. Atsiliepimu į kreditoriaus AB „DNB lizingas“ ir trečiojo asmens V. K. atskiruosius skundus trečiasis asmuo S. R. praÅ¡o kreditoriaus AB „DNB lizingas“ atskirÄ jį skundÄ atmesti ir tenkinti trečiųjų asmenų S. R. ir V.

K. atskiruosius skundus. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Sutiktina su trečiojo asmens V. K. atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.Atmestini apelianto AB „DNB lizingas“ argumentai, jog teismas nepagrįstai nepatvirtino kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro reikalavimas dėl nesumokėtų palÅ«kanų kaip netiesioginių nuostolių. CK 6.574 straipsnyje įtvirtintas visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, nutraukus lizingo sutartį po bankroto bylos lizingo gavėjui iÅ¡kėlimo, turi bÅ«ti taikomas sistemiÅ¡kai su Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtinta teisės norma, nustatančia, kad yra nutraukiamas visų palÅ«kanų skaičiavimas (nepriklausomai nuo to, ar palÅ«kanos nustatytos paskolos, ar lizingo sutartimi, ar jos atlieka atlyginimo, ar nuostolių kompensavimo funkcijÄ , nes jokių iÅ¡imčių Å¡ioje teisės normoje nenustatyta).

Kreditorius nepagrįstai siekia iÅ¡vengti Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, palÅ«kanas įvardindamas kaip netiesioginius nuostolius, bandydamas joms suteikti kitÄ prasmę, nors jos lizingo sutarties atveju iÅ¡ tikrųjų atlieka atlyginimo funkcijÄ . Kita vertus, net pripažinus, kad kreditorius praÅ¡o palÅ«kanų kaip netiesioginių nuostolių, darytina iÅ¡vada, kad jis palÅ«kanas vertina kaip atliekančias nuostolių kompensavimo funkcijÄ , kurių skaičiavimas, iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , taip pat draudžiamas.

Atmestini AB „DNB lizingas“ atskirojo skundo argumentai, susiję su finansiniu reikalavimu dalyje dėl 11 098,14 Lt iÅ¡laidų atlyginimo. Kreditorius į bylÄ nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė Å¡iuos nuostolius dėl lizingo gavėjo neteisėtų veiksmų. Negana to, dalis Å¡ių nuostolių susidarė dėl paties kreditoriaus kaltės ir po lizingo objekto realizavimo, todėl nei pagrindinio skolininko, nei laiduotojų nesaisto pareiga juos atlyginti. Atsiliepimu į trečiųjų asmenų S. R. ir V.

K. atskiruosius skundus kreditorius AB „DNB lizingas“ praÅ¡o S. R. ir V. K. atskiruosius skundus atmesti, o AB „DNB lizingas“ atskirÄ jį skundÄ patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nutartyje nustatė, kad lizingo objekto pardavimo kaina atitiko rinkos vertę, rėmėsi ekspertizės aktu, argumentavo, kad neturi pagrindo netikėti atliktos ekspertizės duotų iÅ¡vadų teisingumu ir nurodė teisės aktus ir teismų praktikÄ , pagal kuriÄ lizingo davėjas turi teisę į visiÅ¡kÄ nuostolių atlyginimÄ .

Tinkamas nutarties motyvavimas nereiÅ¡kia reikalavimo detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Aplinkybę, kad lizingo objektas buvo parduotas už protingÄ rinkos kainÄ , patvirtina ir tai, kad UAB „Ober-house“ turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta turto vertė 2011-04-12 – 2 400 000 Lt, ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nustatyta, kad naudojimo pajamų metodu apskaičiuota lizingo objekto vertė yra 1 922 000 Lt, pagal masinio vertinimo dokumentus turto mokestinė vertė dar mažesnė – 1 348 000 Lt.

Byloje esanti UAB „Turto spektras“ pažyma, pagal kuriÄ turto vertė 2009-02-06 – 3 855 000 Lt, neturi esminės įrodomosios galios, nes turtas parduotas vėliau – 2011-06-30. Nepagrįsti argumentai, kad ekspertizė yra neiÅ¡sami ir prieÅ¡taraujanti teisės aktams. Nustatant buvusiÄ turto vertę praeityje, privaloma remtis teisės aktais, galiojusiais turto vertės nustatymo dienÄ . Be to, atlikta ekspertizė atitinka tiek anksčiau galiojusios, tiek Å¡iuo metu galiojančios Turto ir verslo vertinimo metodikos reikalavimus. Atmestini argumentai dėl kreditoriaus nesÄ Å¾iningumo.

Apie lizingo sutarties nutraukimÄ ir pareigÄ sumokėti susidariusias skolas lizingo gavėjas ir laiduotojos buvo informuotos 2010-10-11 ir 2011-02-17 raÅ¡tais, tačiau nei vienas nerado realaus pirkėjo. Lizingo davėjas elgėsi rÅ«pestingai, nes prieÅ¡ parduodamas turtÄ , kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus, nors įstatymas tokios pareigos ir nenumato. Tai, kad turtas buvo parduotas dukterinei įmonei, negali bÅ«ti vertinama kaip neteisingas kainos nustatymas. Byloje nėra įrodymų, kad įmonės viena kitai nustatė kitokiÄ kainÄ negu bÅ«tų nustatyta, sudarant sandorį su kita įmone.

Kreditorius į bylÄ pateikė įrodymus, kad lizingo objektas yra parduotas, t.y. 2011-06-30 pirkimo-pardavimo sutartis, 2011-09-05 paskaičiavimas, turto vertės nustatymo pažyma. S. R. tik baigiamosiose kalbose iÅ¡kėlė argumentÄ , kad kreditorius nepateikė įrodymų, jog UAB „Intractus“ sumokėjo lizingo objekto kainÄ . Baigiamosiose kalbose negalima remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, tokiomis aplinkybėmis negali bÅ«ti grindžiamas ir atskirasis skundas. Vis dėlto, jei teismas vertins šį apeliantės argumentÄ , kreditorius pateikia PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 11042070 ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinančius, kad kaina buvo sumokėta.S. R. pateikti paskaičiavimai apie lizingo davėjo gautÄ naudÄ yra nepagrįsti, nes kreditorius patyrė tik nuostolius, o dėl lizingo sutarties nutraukimo negavo jokios naudos.Vilniaus apygardos teismas 2011-08-30 nutartimi patvirtino kreditoriaus finansinį reikalavimÄ 78 511,27 Lt sumai, kurį sudaro ir patikslintas 4 094,93 Lt delspinigių dydis.

Å i nutartis yra įsiteisėjusi ir turėtų bÅ«ti prejudicinis faktas byloje. Be to, lizingo sutartyje numatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai nėra neprotingai dideli. Sutiktina su S. R. pastaba, kad pirmos instancijos teismas netinkamai nurodė tvirtinamo ir netvirtinamo finansinio reikalavimo dalį. Kreditorius pilnai palaiko 2012-03-05 patikslintÄ finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro 1 047 664,80 Lt – 78 511,27 Lt (patvirtinta teismo 2011-08-30 nutartimi). Visgi, teismas 2013-06-28 nutartimi įskaitė teismo 2011-08-30 nutartimi patvirtintÄ kreditorinio reikalavimo dalį.

Kadangi teismas 2013-06-28 nutartimi patvirtino kreditorinio reikalavimo 497 460,64 Lt dalį, netvirtinama reikalavimo dalis turėjo bÅ«ti 550 204,16 Lt (1 047 664,80 Lt – 497 460,64 Lt). Dėl to kreditorius tikslina savo atskirÄ jį skundÄ â€“ praÅ¡o patvirtinti 550 204,16 Lt nepatvirtintÄ kreditorinio reikalavimo dalį. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad įskaitymas nebuvo galimas ir paliktų Vilniaus apygardos teismo 2011-08-30 nutartį nepakeistÄ , kreditorius palaiko savo 2013-07-05 atskirÄ jį skundÄ .

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties dėl kreditorinių reikalavimų bankroto byloje tvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Byloje pateikti trys atskirieji skundai, kuriuos apibendrinant iÅ¡skirtini Å¡ie esminiai ginčo klausimai:

1) dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro reikalavimas dėl nesumokėtų palÅ«kanų;

2) dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro skirtumas tarp neapmokėtos lizingo objekto vertės ir jo pardavimo kainos;

3) dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos, susijusios su lizingo objekto perėmimu, iÅ¡laikymu, apsauga, remontu ir vertinimu;

4) dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro delspinigiai. Toliau nutartyje, atsižvelgiant į atskiruosiuose skunduose iÅ¡dėstytus argumentus, vertinamas skundžiamos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nurodytais aspektais. Dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro reikalavimas dėl nesumokėtų palÅ«kanų Skundžiama nutartimi teismas patvirtino 14 851,42 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo dalį, kuriÄ sudaro palÅ«kanų pagal Lizingo sutartį įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-10-30 iki 2011-01-30.

Å ioje dalyje teismo nutartį skundžia tiek AB „DNB lizingas“, motyvuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai priteisė palÅ«kanas tik už laikotarpį iki teismo nutarties dėl bankroto bylos UAB „Grožio kosmetologijos centras“ iÅ¡kėlimo, tiek S. R., teigdama, jog teismas dvigubai patvirtino finansinį reikalavimÄ Å¡ioje dalyje, nes 14 851,42 Lt palÅ«kanų suma įeina į teismo patvirtintÄ 66 474,12 Lt pradelstų lizingo mokėjimų sumÄ . Vertinant AB „DNB lizingas“ atskirojo skundo argumentus, pažymėtina, kad, vadovaujantis Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p. bei 16 str., visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos;

įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju nurodytos įstatymo normos netaikytinos, nes kreditorius savo reikalavimÄ grindžia ne teise į nesumokėtas palÅ«kanas pagal paskolos sutartį, o teise į netiesioginius nuostolius dėl lizingo sutarties netinkamo vykdymo, kurie apskaičiuoti ir iÅ¡reikÅ¡ti lizingo sutarties mokėjimų grafike nustatytų palÅ«kanų forma.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia apelianto pozicija. Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p. imperatyviai nustatyta, kad nutraukiamas visų palÅ«kanų skaičiavimas, taigi, įstatymas neiÅ¡skiria palÅ«kanų, priklausomai nuo to, ar jos atlieka atlyginimo, ar nuostolių kompensavimo funkcijÄ , ar jos yra nustatytos paskolos, ar lizingo sutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minėta įstatymo norma reiÅ¡kia, jog iÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , nutraukiamas tiek palÅ«kanų, atliekančių atlyginimo už naudojimÄ si pinigais funkcijÄ (pavyzdžiui, paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu, tiek palÅ«kanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkcijÄ , t. y. skirtų turtiniams kreditoriaus interesams apsaugoti (pavyzdžiui, skolininkui negrÄ Å¾inant paskolos), skaičiavimas.

Nors AB „DNB lizingas“ apeliuoja į faktinių aplinkybių skirtumus minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje, teigdamas, kad kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino skolininko, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, ir laiduotojo prievolės mastÄ , kai skolininkÄ su kreditoriumi sieja paskolos teisiniai santykiai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje reikalavimas kildinamas iÅ¡ lizingo teisinių santykių ir palÅ«kanos yra lizingo kainos dalis, mokama kaip atlygis už finansinę paslaugÄ , apeliacinės instancijos teismo nuomone, kasacinio teismo pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas taikytinas ir nagrinėjamoje byloje.

Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas davė nuorodÄ Ä¯ paskolos sutartį, jÄ nurodydamas tik kaip pavyzdį, antra, laikytina, kad lizingo sutartyje numatytos palÅ«kanos atlieka atlyginimo funkcijÄ , nes savo esme palÅ«kanos yra lizingo davėjo užmokestis (atlyginimas) už tai, kad naudojamasi jo pinigais. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kiai pasisakė, kad nutraukiamas tiek palÅ«kanų, atliekančių atlyginimo funkcijÄ , tiek palÅ«kanų, atliekančių nuostolių kompensavimo funkcijÄ , skaičiavimas.

Todėl net jeigu apeliantas Å¡iuo atveju palÅ«kanas vertina kaip atliekančias netiesioginių nuostolių (negautų pajamų (pelno)) kompensavimo funkcijÄ , tai tokių palÅ«kanų skaičiavimas pagal Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p., vadovaujantis kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, taip pat nutraukiamas. Dėl AB „DNB lizingas“ nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1032/2012, kuria apeliantas vadovaujasi, grįsdamas savo pozicijÄ , pažymėtina, kad skiriasi Å¡ios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės. Nors nurodytoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas taip pat sprendė dėl kreditoriaus reikalavimo, kurį sudaro palÅ«kanos, numatytos lizingo sutarties grafike, kurias skolininkas bÅ«tų turėjęs sumokėti, jeigu bÅ«tų įvykdęs sutartį po įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, visgi, tos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog lizingo sutartis buvo nutraukta daugiau nei prieÅ¡ metus laiko iki skolininko bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad praneÅ¡imas apie lizingo sutarties nutraukimÄ skolininkui buvo iÅ¡siųstas 2011 m. vasario 17 d., nurodant, kad lizingo sutartis bus laikoma vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta po 10 kalendorinių dienų nuo Å¡io praneÅ¡imo datos, neįvykdžius įsipareigojimų, o teismo nutartis dėl bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2011 m. vasario 14 d., taigi, nagrinėjamu atveju lizingo sutartis buvo nutraukta jau po bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, atmestina apelianto AB „DNB lizingas“ pozicija, jog teismas turėjo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dalį dėl nesumokėtų palÅ«kanų tokiu dydžiu, kurį sudaro visos lizingo sutarties mokėjimų grafike nurodytos palÅ«kanos, o ne tik tos, kurios mokėtinos iki teismo nutarties iÅ¡kelti UAB „Grožio kosmetologijos centras“ bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo.

Konstatuotina, kad teismas pagrįstai sprendė, jog visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas, nutraukus lizingo sutartį (CK 6.574 str.) taikytinas sistemiÅ¡kai su Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 3 p. įtvirtinta imperatyvia teisės norma, nustatančia palÅ«kanų skaičiavimo nutraukimÄ po bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo ir kreditorinis reikalavimas tvirtintinas dalyje, kuriÄ sudaro palÅ«kanos iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.Nepaisant to, kad, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtÄ iÅ¡vadÄ , jog pagrįstas kreditoriaus reikalavimas dalyje dėl palÅ«kanų už laikotarpį nuo 2010-09-30 iki 2011-01-30, sutiktina su S. R. atskirojo skundo argumentu, kad Å¡ioje dalyje teismas dvigubai patvirtino kreditorinį reikalavimÄ , neatsižvelgdamas į tai, jog Å¡i suma įeina į teismo jau anksčiau patvirtintÄ kreditorinio reikalavimo dalį dėl 66 474,12 Lt pradelstų lizingo mokėjimų.

Kaip matyti iÅ¡ AB „DNB lizingas“ patikslinto finansinio reikalavimo (t. 4, b.l. 1-4), 66 474,12 Lt pradelstų lizingo mokėjimų sumÄ sudarė neapmokėtos Å¡ios PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros: 2010-09-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 10071250, 2010-10-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 10078653, 2010-11-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 10086439, 2010-12-07 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 10087818, 2010-12-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 10093816, 2011-01-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 11006178, 2010-12-27 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 10094794, 2011-02-10 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 1009623, 2011-05-19 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 11033986.

Tuo tarpu teismas, skundžiama nutartimi patvirtino 14 851,42 Lt dydžio kreditorinį reikalavimÄ , kurį, remiantis lizingo sutarties mokėjimų grafiku, sudaro priskaičiuotos palÅ«kanos už laikotarpį nuo 2010-09-30 iki 2011-01-30. IÅ¡ mokėjimų grafiko (t. 4, b.l. 53-55) matyti, kad teismo skundžiama nutartimi patvirtintos palÅ«kanos pagal dalį tų pačių PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, t.y. 2010-10-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 10078653, 2010-11-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 10086439, 2010-12-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 10093816, 2011-01-30 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 11006178.

Taigi, teismo patvirtintas 14 851,42 Lt palÅ«kanų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-09-30 iki 2011-01-30 įeina į teismo patvirtintÄ 66 474,12 Lt pradelstų lizingo mokėjimų sumÄ . Kadangi teismas skundžiama nutartimi tvirtindamas patikslintÄ AB „DNB lizingas“ finansinį reikalavimÄ sudėjo skundžiama nutartimi patvirtintÄ 14 851,42 Lt reikalavimo dalį dėl nesumokėtų palÅ«kanų ir 66 474,12 Lt pradelstų lizingo mokėjimų sumÄ , teismo sprendimas keistinas, iÅ¡ teismo patvirtintos galutinės finansinio reikalavimo sumos (497 460,64 Lt) iÅ¡minusuojant dvigubai patvirtinto reikalavimo dalį (14 851,42 Lt).

Nors apeliantė S. R. teisi, teigdama, jog pagal lizingo mokėjimų grafikÄ laikotarpiu nuo 2010-09-30 iki 2011-01-30 nesumokėtų palÅ«kanų suma turėtų bÅ«ti 14 851,42 eurai, o ne litai, atsižvelgiant į tai, jog teismas tiek 2013-06-28 nutartimi tvirtindamas 66 474,12 Lt pradelstų lizingo mokėjimų dydį, tiek skundžiama nutartimi tvirtindamas 14 851,42 Lt nesumokėtų palÅ«kanų dydį, Å¡ias sumas iÅ¡reiÅ¡kė litais, o ne eurais, tvirtinant galutinį kreditorinį reikalavimÄ , valiutų skirtumai jo dydžiui įtakos neturi.

Dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro skirtumas tarp neapmokėtos lizingo objekto vertės ir jo pardavimo kainos Teismo sprendimo dalį dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro skirtumas tarp neapmokėtos lizingo objekto vertės ir jo pardavimo kainos (409 963,84 Lt), skundžia apeliantės S. R. ir V. K.. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad likusi neapmokėta lizingo objekto vertė sudarė 2 809 963,84 Lt, o objektas buvo parduotas už 2 400 000 Lt, taigi, skirtumas tarp neapmokėtos lizingo objekto vertės ir jo pardavimo kainos sudaro AB „DNB lizingas“ tiesioginius nuostolius.

Apeliantės argumentuoja, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, jog turtas buvo parduotas už realiÄ ir protingÄ rinkos kainÄ , nes byloje esantys įrodymai patvirtina didesnę lizingo objekto vertę negu kaina, už kuriÄ turtas buvo parduotas, o teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vada nesivadovautina, nes ji neatitinka teisės aktų reikalavimų. Byloje yra Å¡ie duomenys apie lizingo objekto vertę: 2006-11-07 Lizingo sutartis (t. 2, b.l. 121), kurioje turtas buvo įvertintas 4 000 000 Lt; 2009-02-10 UAB „Turto spektras“ pažyma dėl nekilnojamojo turto preliminarios vertės nustatymo (t.4, b.l. 84-85), kuomet turtas buvo vertintas įkeitimo tikslu ir nustatyta rinkos vertė 2009-02-06 – 3 855 000 Lt, likvidacinė vertė – 2 700 000 Lt; 2012-04-26 UAB „Tikslo siekis“ turto rinkos vertės nustatymo ataskaita (t.4, b.l. 140), pagal kuriÄ objekto rinkos vertė 2011 m. balandžio mėnesį sudarė 2 800 000 Lt;

UAB „Ober-haus“ Turto vertės nustatymo pažyma (t. 3, b.l. 13), pagal kuriÄ objekto rinkos vertė 2011 m. balandžio mėnesį sudarė 2 400 000 Lt; teismo paskirtos ekspertizės aktas (t. 5, b.l. 140-174), pagal kurį objekto rinkos vertė 2011 m. balandžio ir 2011 m. birželio mėnesiais buvo 2 079 000 Lt. Vertinant Å¡iuos bylos duomenis, pastebėtina, kad, sprendžiant, ar turtas 2011 m. birželio 30 d. buvo parduotas už realiÄ rinkos kainÄ , 2006-11-07 Lizingo sutartimi ir 2009-02-10 UAB „Turto spektras“ pažyma nesivadovautina dėl pernelyg laiko atžvilgiu nutolusių įvykių - turto vertės nustatymo momento ir turto pardavimo.

Be to, lizingo sutartyje numatyta objekto kaina nustatyta Å¡alių susitarimu, o ne kompetentingo turto vertintojo, todėl akivaizdu, kad ji galėjo ir neatitikti realios rinkos kainos. Kadangi kitose Å¡alių pateiktose turto vertinimo iÅ¡vadose – UAB „Tikslo siekis“ pažymoje ir UAB „Ober-haus“ pažymoje lizingo objekto vertės skyrėsi 400 000 Lt (atitinkamai 2 800 000 Lt ir 2 400 000 Lt), teismas, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti turto vertę, paskyrė ekspertizę, kurios iÅ¡vada vadovavosi, konstatuodamas, jog turto pardavimo kaina 2011 m. birželio 30 d. (2 400 000 Lt) atitiko realiÄ rinkos kainÄ , nes pagal ekspertizės aktÄ objekto rinkos vertė 2011 m. balandžio ir 2011 m. birželio mėnesiais buvo 2 079 000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs apeliantės S. R. atskirojo skundo argumentus, susijusius su ekspertizės akto ydingumu, atmeta apeliantės pozicijÄ , kad Å¡iuo ekspertizės aktu nesivadovautina bei jog jis turėjo bÅ«ti vertinamas kritiÅ¡kai ir turėjo bÅ«ti tenkinamas praÅ¡ymas skirti byloje pakartotinę ekspertizę. Apeliantė teigia, kad, analizuojant Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 43.3. punktÄ , numatantį, jog, atliekant retrospektyvinį vertinimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo iki ir nurodytÄ turto arba verslo vertės nustatymo dienÄ (praeityje), darytina iÅ¡vada, kad turto vertės nustatymo procesas ir ataskaitos rengimas turėjo bÅ«ti atliekami vadovaujantis Å¡ia naujÄ ja metodika, o vertinamo turto teisiniam statusui nustatyti (pavyzdžiui, statinio projektavimo, statybos ir kitiems klausimams) turėjo bÅ«ti remiamasi teisės aktais, kurie galiojo turto vertės nustatymo dienÄ , todėl, apeliantės teigimu, teismo ekspertas nepagrįstai vadovavosi senÄ ja, t.y.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtinta Turto vertinimo metodika. Sutiktina su argumentu, kad ekspertizės akto forma turi atitikti Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus, tačiau pats vertinimas (turto vertės nustatymo procesas), teismo nuomone, nagrinėjamu atveju atliekant retrospektyvinį turto vertinimÄ , turėjo bÅ«ti atliekamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos reikalavimais, kuo pagrįstai nagrinėjamu atveju ir vadovavosi teismo ekspertas.

Tai, kad, kaip teigia apeliantė, naujoji metodika nustato detalesnius reikalavimus turto vertės nustatymo ataskaitai, nesudaro pagrindo teigti, kad lizingo objekto rinkos vertė ekspertizės akte nustatyta neteisingai, nes ekspertizės akto turinys leidžia teigti, kad turto vertinimas atliktas, laikantis teisės aktų reikalavimų, ekspertizės aktas atitinka turto vertės nustatymÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tuo labiau, kad ir apeliantė iÅ¡ esmės nurodo naujosios, o ne senosios metodikos punktus, kurių reikalavimų, jos nuomone, ekspertizės aktas neatitinka, tuo tarpu, kaip minėta, vadovaujantis naujosios metodikos 43.3. punktu, atliekant retrospektyvinį vertinimÄ , pagrįstai buvo vadovautasi senÄ ja metodika.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės aktu, spręsdamas, kad turto pardavimo kaina atitiko normaliÄ , protingÄ rinkos kainÄ .Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliančių S. R. ir V. K. argumentus, susijusius su AB „DNB lizingas“ nesÄ Å¾iningumu, t.y., kad kreditorius apie turto pardavimÄ neinformavo laiduotojų, kad jis nedėjo pastangų turtÄ parduoti už didesnę kainÄ , o pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su dukterine įmone. Pažymėtina, kad apie lizingo sutarties nutraukimÄ buvo informuotas tiek skolininkas, tiek laiduotojos.

Taigi, laiduotojos, bÅ«damos rÅ«pestingos ir besirÅ«pindamos savo interesais, privalėjo numanyti, kad nutraukus lizingo sutartį ir lizingo davėjui susigrÄ Å¾inus turtÄ , jis bus parduodamas ir gautos lėšos bus panaudotos lizingo gavėjo nesumokėtiems mokėjimams pagal lizingo sutartį padengti. Taigi, laiduotojos, bÅ«damos suinteresuotos, kad turtas bÅ«tų parduodamas už įmanomai didesnę kainÄ , galėjo bendradarbiauti, pačios siÅ«lyti potencialius turto pirkėjus, tačiau to nepadarė.

Be to, kreditorius, prieÅ¡ parduodamas turtÄ , pavedė nepriklausomam turto vertintojui atlikti turto vertinimÄ , siekiant nustatyti turto rinkos kainÄ , turtÄ pardavė už kainÄ , kuria turtas buvo įvertintas, o teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vada patvirtina, kad turtas buvo parduotas už protingÄ kainÄ , nes teismo ekspertizės iÅ¡vadoje nurodyta turto vertė netgi mažesnė negu turto kaina, už kuriÄ turtas buvo parduotas. Konstatavus, kad turtas buvo parduotas už protingÄ rinkos kainÄ , argumentas, jog turtÄ Ä¯sigijo AB „DNB lizingas“ dukterinė įmonė – UAB Intractus“ neturi esminės reikÅ¡mės, sprendžiant dėl kreditoriaus (ne)sÄ Å¾iningumo, tuo labiau, kad byloje nepateikta jokių įrodymų dėl galimų draudžiamų susitarimų sudarymo, siekimo tokiu sandoriu nuslėpti mokesčius ar pan.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ ir nenustačius, kad dėl tiesioginių nuostolių (skirtumo tarp neapmokėtos lizingo objekto vertės ir jo pardavimo kainos) yra atsakingas ir kreditorius, atmestini S. R. ir V. K. atskirųjų skundų argumentai, jog teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai netaikė miÅ¡rios kaltės instituto ir nuostolių nemažino, proporcingai neva kreditoriaus kaltei. Dėl apeliantės S. R. argumento, kad teismas neteisingai taikė CK 6.249 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ (kai nukentėjusiam asmeniui atsirado ir žala, ir nauda, nauda gali bÅ«ti įskaityta į nuostolius), nes Å¡iuo atveju, apeliantės teigimu, kreditorius gavo naudÄ , kuriÄ sudaro UAB „Grožio kosmetologijos centras“ į lizingo objektÄ Ä¯dėtų pagerinimų suma 641 843,79 Lt, pažymėtina, kad visi pagerinimai buvo įvertinti, nustatant lizingo objekto vertę, kadangi objektas tiek UAB „Ober-haus“, kurio įvertinimu buvo vadovautasi, nustatant pardavimo kainÄ , tiek teismo paskirto eksperto buvo vertintas jau po pagerinimų įdėjimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad 641 843,79 Lt pagerinimų suma dar papildomai turėjo bÅ«ti įskaitoma į nuostolius ir finansinis reikalavimas Å¡ioje dalyje netvirtinamas.

Pagerinimai buvo įvertinti, nustatant objekto vertę, taigi, įėjo į pardavimo kainÄ . Jeigu pagerinimų suma nebÅ«tų įskaitoma į bendrÄ turto vertę, turto kaina bÅ«tų dar mažesnė ir kreditoriaus patirti nuostoliai, tikėtina, dar didesni. Atmestini apeliantės S. R. argumentai, kad teismas, tvirtindamas reikalavimÄ dalyje, kuriÄ sudaro skirtumas tarp neapmokėtos lizingo objekto vertės ir jo pardavimo kainos, neteisingai taikė CPK 178 straipsnį. Apeliantės teigimu, byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad kreditorius patyrė konkrečius nuostolius iÅ¡ turto pardavimo, t.y.

į bylÄ nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad lizingo objekto pirkėjas turto kainÄ yra sumokėjęs pardavėjui AB „DNB lizingas“, t.y. neįrodyta, kad kreditorius objektÄ pardavė už 2 400 000 Lt. Dėl Å¡io apeliantės teiginio, sutiktina su kreditoriaus argumentu, kad S. R. tik baigiamosiose kalbose iÅ¡kėlė šį argumentÄ , nes viso bylos nagrinėjimo metu aplinkybė, kad kreditorius turtÄ pardavė už 2 400 000 Lt nebuvo kvestionuojama, taigi, darytina iÅ¡vada, kad Å¡iÄ aplinkybę apeliantė pripažino.

Remiantis CPK 253 straipsnio 4 dalimi, baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė. Atskirasis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Be to, net ir nesant byloje sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, patvirtinančio, kad kaina buvo sumokėta, bylos duomenimis darytina iÅ¡vada, jog byloje yra pakankamai kitų įrodymų, kuriuos vertindamas teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl kreditoriaus realiai patirtų nuostolių dydžio, visų pirma, tokiu įrodymu yra 2011-06-30 pirkimo-pardavimo sutartis, taip pat 2011-09-05 nuostolių paskaičiavimas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismo nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas 409 963,84 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, kurį sudaro skirtumas tarp neapmokėtos lizingo objekto vertės ir jo pardavimo kainos, yra teisėta ir pagrįsta. Dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos, susijusios su lizingo objekto perėmimu, iÅ¡laikymu, apsauga, remontu ir vertinimu Kreditorius UAB „DNB lizingas“ skundžia teismo nutarties dalį dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro iÅ¡laidos, susijusios su lizingo objekto perėmimu, iÅ¡laikymu, apsauga, remontu ir vertinimu, nes Å¡ioje dalyje iÅ¡ kreditoriaus praÅ¡yto patvirtinti 13 174,47 Lt dydžio reikalavimo teismas patvirtino reikalavimÄ 2 076,33 Lt dalyje, nurodydamas, kad likusi 11 098,14 Lt suma nėra pagrįsta.

Apelianto teigimu, skirtingai negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, turi bÅ«ti atlygintos visos iÅ¡laidos dėl netinkamo lizingo sutarties vykdymo, nepriklausomai nuo to, ar iÅ¡laidos patirtos iki lizingo objekto perdavimo, ar iki jo realizavimo. Byloje esantis Lizingo objekto perdavimo-priėmimo aktas (t. 4, b.l. 108) patvirtina, kad, nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas grÄ Å¾ino lizingo davėjui lizingo objektÄ 2011 m. kovo 15 d. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad perėmus (susigrÄ Å¾inus) lizingo objektÄ , visos iÅ¡laidos, susijusios su jo iÅ¡laikymu, turi tekti lizingo davėjui.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas – kad lizingo gavėjas (skolininkas) privalėtų padengti visas iÅ¡laidas, susijusias su lizingo objekto iÅ¡laikymu nuo jo grÄ Å¾inimo lizingo davėjui iki objekto realizavimo, reikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumÄ skolininko atžvilgiu, nes skolininkas Å¡ių iÅ¡laidų dydžio ir jų pagrįstumo negalėtų kontroliuoti, be to, laikotarpis nuo objekto grÄ Å¾inimo iki jo realizavimo yra neapibrėžtas ir gali tęstis nepagrįstai ilgai, jo trukmės kontroliuoti skolininkas taip pat negali, todėl, kaip minėta, reikalavimas, kad visas Å¡ias iÅ¡laidas padengtų skolininkas, neatitiktų teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų.Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, BUAB „Grožio kosmetologijos centras“ ir S. R. argumentais, kad kreditoriaus nurodyti nuostoliai, sudarantys tiesioginius nuostolius (iÅ¡laidas) 11 098,14 Lt sumoje, yra nepagrįsti ir kaip finansinis reikalavimas netvirtintini.

Tokia iÅ¡vada darytina, atsižvelgiant į toliau nurodomas aplinkybes. Ä® kreditoriaus praÅ¡omų patvirtinti nuostolių sumÄ Ä¯eina 84,70 Lt suma už lizingo objekto stebėjimÄ ir reagavimÄ (apsaugÄ ) 2011 m. liepos mėnesį (2011-07-07 UAB „Vilniaus skydas“ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra VSP Nr. 0014261; t. 4, b.l. 25). Å i suma netvirtintina kaip kreditorinio reikalavimo dalis, atsižvelgiant į tai, kad 2011 m. liepos mėnesį pastatas jau apskritai buvo parduotas UAB „Intractus“, taigi, nepriklausė net pačiam kreditoriui.

Dėl 7734,74 Lt sumos už remonto darbus pagal 2011-05-30 UAB „Rivil“ PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ RIV Nr. 0141 (t. 4, b.l.

27) sutiktina su S. R. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡dėstyta pozicija, kad iÅ¡ Å¡ioje sÄ skaitoje pateiktų atliktų darbų detalizavimo matyti, kad remonto darbai buvo atliekami, siekiant paÅ¡alinti gaisro padarinius. Gaisras objekte kilo 2011-04-28, taigi, kai objektas buvo kreditoriaus dispozicijoje. 2011-03-15 priėmimo-perdavime akte, kuriuo turtas buvo grÄ Å¾intas kreditoriui, turto defektai nefiksuoti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad už iÅ¡laidas remontui, siekiant paÅ¡alinti gaisro padarinius, atsakingu laikytinas pats kreditorius, nes tuo metu jis disponavo lizingo objektu. IÅ¡laidos elektros energijai apmokėti (viso 1 969,47 Lt) pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras REH Nr. 051182 (t. 4, b.l. 41), REH Nr. 070230 (t. 4, b.l. 45), REH Nr. 089490 (t. 4, b.l.

49) ir REH Nr. 109276 (t. 4, b.l.

51) netvirtintinos kaip AB „DNB lizingas“ finansinio reikalavimo dalis, nes, net jeigu laikyti, kad elektros energija buvo tiekiama lizingo objektui (sÄ skaitose objektas, kuriam tiekta elektros energija, nenurodytas), energija buvo tiekiama po lizingo objekto perėmimo, todėl Å¡ias iÅ¡laidas turėtų prisiimti kreditorius. IÅ¡laidos pagal antstolio I. G. iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras BIG Nr. 11000167 (t.

4. b.l.

31) ir Nr. 1100266 (t. 4, b.l.

33) bendrai 326,70 Lt sumai už faktinių aplinkybių konstatavimÄ netrauktinos į tvirtintinÄ finansinį reikalavimÄ , nes, net jeigu laikyti, kad jos buvo iÅ¡raÅ¡ytos už faktinių aplinkybių konstatavimÄ lizingo objekte (patys faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai į bylÄ nepateikti), iÅ¡ AB „DNB lizingo“ praÅ¡ymų antstolių kontorai (t. 4, b.l. 106-107) matyti, kad Å¡ios paslaugos suteikimÄ inicijavo kreditorius, poreikis konstatuoti turto bÅ«klę jo priėmimo-perdavimo metu kvestionuotinas, nes tiek pastato bÅ«klę, tiek paliekamÄ turtÄ ir dokumentus galėjo fiksuoti pačios Å¡alys turto priėmimo-perdavimo akte. Atitinkamai darytina iÅ¡vada, kad Å¡ias iÅ¡laidas turėtų prisiimti pats kreditorius.Finansinis reikalavimas dalyje dėl bendros 982,52 Lt sumos pagal UAB „Vilniaus skydas“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras VSP Nr. 0013924 (t. 4, b.l. 18), Nr. 0014083 (t. 4, b.l.

21) ir Nr. 0014089 (t. 4, b.l.

29) netvirtintinas, nes, kaip matyti iÅ¡ sÄ skaitų, apsaugos, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos patikrinimo ir gaisrinės signalizacijos remonto paslaugos suteiktos po lizingo objekto perdavimo kreditoriui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada netvirtinti 11 098,14 Lt sumai finansinio reikalavimo dalies dėl iÅ¡laidų, susijusių su lizingo objekto perėmimu, iÅ¡laikymu, apsauga ir remontu laikytina teisėta ir pagrįsta. Dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kuriÄ sudaro delspinigiai Apeliantė S. R. taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl finansinio reikalavimo dalies, sudarančios 4 094,93 Lt delspinigių, teigdama, kad teismas nepagrįstai nesumažino delspinigių, prieÅ¡taraujančių teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams.

Lizingo sutarties 7.4. punktas numatė, kad už laiku nesumokėtus bet kokius mokėjimus pagal sutartį mokami 0,1 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ mokėti dienÄ . Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, kuri sistemiÅ¡kai taikoma su CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali bÅ«ti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nėra įtvirtinto konkretaus dydžio, kuris reikÅ¡tų, kad netesybos atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, kiekvienu atveju bylÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia, ar netesybos mažintinos. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiÅ¡kai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad bÅ«tų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis ir negali bÅ«ti vertinama, kad suformuotoje praktikoje nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas; sutartinių netesybų mažinimas nereiÅ¡kia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu.

Taigi, kilus sutarties Å¡alių ginčui dėl netesybų dydžio atitikties protingumo reikalavimams, vertintina ne sutarties sudarymo metu, o ginčo metu esanti situacija, teismų praktikoje nėra ir negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad jie paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2010-09-30 iki bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimo (2011-02-14), taigi, už mažesnį negu 180 dienų laikotarpį, lizingo sutartis, numačiusi netesybas, yra komercinis sandoris, kurio abi Å¡alys – verslininkai, delspinigių suma (4 094,93 Lt), palyginus su kreditoriaus patirtų nuostolių, kurie nagrinėjamu atveju tvirtinami kaip jo kreditorinis reikalavimas skolininko bankroto byloje (iÅ¡ viso - 482 609,22 Lt) suma yra sÄ lyginai nedidelis.

Å ių aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudaro pagrindÄ teigti, kad delspinigių dydis nagrinėjamu atveju nėra neprotingai didelis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ dalies tenkinamas trečiojo asmens S. R. atskirasis skundas, o kiti atskirieji skundai atmetami. Kadangi konstatuota, jog 14 851,42 Lt nesumokėtų palÅ«kanų suma buvo patvirtinta dvigubai, iÅ¡ skundžiama teismo nutartimi patvirtinto 497 460,64 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo Å¡i suma atimama ir pirmosios instancijos teismo nutartis keičiama, patvirtinant 482 609,22 Lt dydžio kreditoriaus AB „DNB lizingas“ finansinį reikalavimÄ BUAB „Grožio kosmetologijos centras“ bankroto byloje.

Kadangi kreditorius prašė patvirtinti 969 153,60 Lt dydžio finansinį reikalavimÄ , netvirtintinas finansinio reikalavimo dydis sudaro 486 544,38 Lt sumÄ .              Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :                          Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį iÅ¡dėstant taip :             „Patikslinti BUAB „Grožio kosmetologijos centras“ trečios eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , t.y. patvirtinti trečios eilės kreditoriaus AB „DNB lizingas“ finansinį reikalavimÄ 482 609,22 Lt dydžio.             Kitoje dalyje (486 544,38 Lt) AB „DNB lizingas“ kreditorinio reikalavimo netvirtinti.“ Teisėjos                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė                                                                               Danutė MilaÅ¡ienė                                                                               Marytė Mitkuvienė