d68e95d7-21f0-452b-b6f0-045fbf55642d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-244-241/2016Proceso Nr. 2-55-3-03901-2010-1Procesinio sprendimo kategorijos:2.5.10.5.2.15.; 3.2.4.8.2.; 3.2.4.9.3.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V.

V., G. V. ir N. V., atstovaujamų įstatyminės atstovės V. V., apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. V., G. V. ir N. V., atstovaujamų įstatyminės atstovės V. V., patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikoms, vieÅ¡ajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei (buvusi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė), vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialÄ Lietuvoje (buvusi BTA Insurance Company SE), A.

T.. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai nurodė, kad 2009 m. sausio 22 d. apie 15 val. S. V., ieÅ¡kovės V. V. sutuoktinis, ieÅ¡kovų G. V. ir N. V. tėvas, Lietuvos kariuomenės Centrinio poligono, esančio Pabradėje, kareivinių patalpose patyrė galvos traumÄ ir greitosios pagalbos automobiliu buvo pristatytas į VÅ¡Ä® Å venčionių rajono ligoninę, kurios gydytojas V. V. 19:40 val. kreipėsi į VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikas (toliau – SantariÅ¡kių klinikos) dėl skubios neurochirurgo konsultacijos, konsultavosi su VÅ¡Ä® Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (toliau – Universitetinė ligoninė) gydytoju neurochirurgu A.

T., kuris nurodė pacientÄ pervežti į Universitetinę ligoninę. VÅ¡Ä® Å venčionių rajono ligoninės gydytojas V. V. dėl reanimobilio iÅ¡kvietimo 20:14 val. kreipėsi į VÅ¡Ä® Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stotį (toliau – GMP stotis). Paciento pervežimui reanimobilis į Å venčionių rajono ligoninę atvyko tik po pakartotinio kvietimo 2009 m. sausio 23 d. 1:23 val., į Universitetinę ligoninę pacientas buvo pristatytas 4:20 val., atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, 5 val. paciento bÅ«klę vertino budintis ir vyr. budintis gydytojas, reanimatologai 8:10 val. ir 10:20 val., neurochirurgas 10:30 val., 11:30 val. pacientas buvo operuotas, o 23:30 val. operuotas pakartotinai. 2009 m. sausio 29 d. 8:45 val. konstatuota paciento mirtis.

IeÅ¡kovai kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ prie SAM (toliau – ir Komisija), kuri 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 56-58 įpareigojo SantariÅ¡kių klinikas atlyginti kiekvienam ieÅ¡kovui po 10 000 Lt neturtinės žalos.IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovių kiekvienam ieÅ¡kovui po 166 666 Lt neturtinei žalai atlyginti, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovai nurodė, kad dėl netikėtos sutuoktinio ir tėvo mirties patyrė neturtinę žalÄ â€“ dvasinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, kuriÄ turi atlyginti atsakovės, nes jų personalas netinkamai teikė asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir jų neteisėti veiksmai lėmė paciento mirtį.SantariÅ¡kių klinikų ir Universitetinės ligoninės civilinė atsakomybė ieÅ¡kovų grindžiama tuo, kad Å¡ios atsakovės netinkamai teikė skubios konsultacinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Konkrečiai, SantariÅ¡kių klinikose nebuvo skubios konsultacinės sveikatos priežiÅ«ros pagalbos organizavimo tvarkos, todėl jų personalas nesugebėjo tinkamai reaguoti į susiklosčiusiÄ situacijÄ . Universitetinei ligoninei civilinė atsakomybė taikytina dėl to, kad jos gydytojas A. T. atsisakė vykti į Å venčionių rajono ligoninę ir suteikti skubiÄ konsultacinę pagalbÄ S. V., o gydytojo nurodymai telefonu negali bÅ«ti prilyginami skubiai specializuotai neurochirurgo konsultacijai. Atsakovės GMP stoties neteisėti veiksmai ir civilinė atsakomybė konstatuotini dėl to, kad jos darbuotojai netinkamai organizavo paciento pervežimÄ reanimobiliu iÅ¡ Å venčionių rajono ligoninės į Universitetinę ligoninę, t. y. pacientÄ pervežė praėjus nepateisinamai ilgam laiko tarpui nuo reanimobilio iÅ¡kvietimo, o Å¡iuo laikotarpiu paciento bÅ«klė vis blogėjo.

Gydymo įstaigų atsakomybė konstatuota Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie SAM 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 56-58 ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-269-608/2011, kuriuo Santariškių klinikų ieškinys dėl šio komisijos sprendimo buvo atmestas. Šiuo teismo sprendimu nustatytas aplinkybes ieškovai laiko prejudiciniu faktu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad dėl faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Visi duomenys apie paciento S. V. bÅ«klę, taikytÄ gydymÄ , tyrimų rezultatus, atliktų operacijų eigÄ yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose ir buvo tirti bei vertinti teismo medicinos ekspertų komisijos, kuriai buvo pavesta atlikti teismo paskirtÄ deontologinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti Universitetinės ligoninės neteisėtus veiksmus. Å venčionių rajono ligoninėje ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo bÅ«tinos medicininės įrangos galvos smegenų kompiuterinei tomografijai atlikti.

Kad Å venčionių rajono ligoninėje nebuvo galimybės iÅ¡tirti ir gydyti ligonio (atlikti reikiamÄ neurochirurginę intervencijÄ ) ir todėl neurochirurgo vykimas konsultuoti jį į Å venčionis bÅ«tų buvęs beprasmis ir profesiniu požiÅ«riu neteisingas, patvirtino ir gydytojų G. V., doc. dr. A. G. ir V. Ž. komisija, atsakydama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pavedimÄ . IÅ¡ esmės tokiÄ pat iÅ¡vadÄ pateikė Kauno medicinos universiteto klinikų Generalinio direktoriaus sudaryta gydytojų doc.

R. V. ir R. D. komisija. Atitinkamai Universitetinės ligoninės veiksmus dėl budinčio neurochirurgo nevykimo konsultuoti į Švenčionių rajono ligoninę įvertino Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimu. Aplinkybę, kad gydytojas A. T., nurodydamas skubiai ligonį pervežti į Universitetinę ligoninę ir neduodamas jokių papildomų nurodymų, tinkamai atliko savo pareigas konsultuoti ligonį, patvirtina ir teismo paskirtos ekspertizės išvados.

Be to, ligonio transportavimas į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurioje bÅ«tų suteikta tinkama priežiÅ«ra, yra vienas iÅ¡ skubios konsultacinės sveikatos priežiÅ«ros pagalbos bÅ«dų. S. V. iÅ¡ karto po jo pristatymo į Universitetinę ligoninę buvo apžiÅ«rėtas, jam nedelsiant buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, atlikti tyrimai, skirtas gydymas, atliekamas nuolatinis stebėjimas ir pirmoji operacija pradėta 2009 m. sausio 23 d. 11.15 val., esant 10.00 val. įraÅ¡ui, kad ligonio bÅ«klei dinamikoje blogėjant indikuotina operacija skubos tvarka.

Aplinkybių, kad pacientui būtų buvęs taikytas netinkamas gydymas, tame tarpe kad būtų pavėluotai nustatytos indikacijos operaciniam gydymui, nepatvirtino ir teismo nutarties pagrindu atliktos deontologinės ekspertizės išvados. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti Universitetinės ligoninės darbuotojų veiksmus, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtais.Teismas atmetė ieškovų argumentus, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas turi prejudicinę reikšmę, motyvuodamas tuo, kad išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos dalyviai nesutampa – pastarojoje byloje dar trečiaisiais asmenimis dalyvauja AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir A.

T.. Byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių SantariÅ¡kių klinikų pozicijÄ , kad gydytojas  A. T. nedavė jokių nurodymų dėl paciento pervežimo organizavimo. Gydytojai buvo susitarę, jog reanimobilį iÅ¡sikvies V. V. ir tokį susitarimÄ vykdė, todėl neurochirurgas A. T. jokių nurodymų SantariÅ¡kių klinikų dispečerinei neperdavė ir ji neatliko jokių papildomų veiksmų pervežimo organizavimui. SantariÅ¡kių klinikų neveikimas nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingas, nes atsakovė GMP stotis pripažįsta gavusi užsakymÄ pervežti pacientÄ , kaip ir aplinkybę, kad dėl nesusipratimo (žmogiÅ¡ko faktoriaus sÄ lygotos klaidos) Å¡ie veiksmai nebuvo atlikti reanimobiliui atvykus į Å venčionių rajono ligoninę pirmÄ kartÄ .

Todėl nurodomas SantariÅ¡kių klinikų neveikimas iÅ¡ esmės jokiu bÅ«du neįtakojo GMP stoties veiksmų, nes užsakymas ligonio pervežimui buvo pateiktas ir priimtas savalaikiai ir SantariÅ¡kių klinikų tarpininkavimas objektyviai nebuvo reikalingas.Atsakovė GMP stotis pripažįsta faktines aplinkybes, kad kvietimas buvo užregistruotas 20:19 val., 20:30 val. perduotas gydytojo brigadai su reanimobiliu ir neįvykdytas dėl klaidos. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir į tai, kad reanimobilis į Å venčionių rajono ligoninę buvo atvykęs apie 22.30 val., kuomet jau buvo duotas konsultuojančio gydytojo leidimas ir gydančio gydytojo nurodymas pervežti pacientÄ Ä¯ Universitetinę ligoninę, yra pagrindas pripažinti, kad GMP stotis pažeidė pareigÄ teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ pagalbÄ .

Teismas sprendė, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp Å¡io pažeidimo ir pasekmių (paciento mirties) yra priežastinis ryÅ¡ys. Ligonio bÅ«klė nuo 2009 m. sausio 22 d. 19:30 val., kada buvo užsakytas reanimobilis, iki 2009 m. sausio 23 d. 2:30 val., kada jis į Å venčionių rajono ligoninę atvyko antrÄ kartÄ , iÅ¡liko be pokyčių. Gydytojų komisija bei teismo paskirti ekspertai nurodė, kad uždelstas pervežimas nebÅ«tų lėmęs atsiradusių pasekmių, nes gydymo Å venčionių rajono ligoninėje metu paciento bÅ«klė žymiau nepakito, o pristačius į Universitetinę ligoninę buvo tęstas jo konservatyvus gydymas dar 7 val., taigi ligonio mirtį sÄ lygojo jo patirtos traumos pobÅ«dis.Nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė visų bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovių deliktinei atsakomybei taikyti ir ieÅ¡kinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Atmesdamas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį teismas sudarė situacijÄ , jog dėl S. V. mirties nustatant SantariÅ¡kių klinikų darbuotojų kaltę yra 2 prieÅ¡ingi savo esme sprendimai – vykdytinas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie SAM 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. 56-58, kuriuo Å¡ios atsakovės kaltė nustatyta ir priteistas žalos atlyginimas ieÅ¡kovų naudai, bei skundžiamas teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovų reikalavimas nustatyti realų žalos dydį atmestas tuo pagrindu, kad nenustatyta Å¡ios atsakovės kaltė.2.

Ginčo byla buvo sustabdyta, kol Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas iÅ¡nagrinės SantariÅ¡kių klinikų skundÄ dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie SAM 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 56-58, t. y. teismas pats pripažino, jog bylos nagrinėjimas Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme turi tiesioginę įtakÄ ginčo sprendimui nagrinėjamoje byloje. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas įsiteisėjusiu sprendimu konstatavo, kad tinkamo reglamentavimo kaip darbuotojai turi elgtis atitinkamoje situacijoje nebuvimas, t. y.

SantariÅ¡kių klinikose nebuvo skubios konsultacinės sveikatos priežiÅ«ros pagalbos organizavimo tvarkos, patvirtina Å¡ios atsakovės neteisėtus veiksmus. Todėl Å¡ie faktai negali bÅ«ti nustatinėjami iÅ¡ naujo.3. Nurodymas telefonu pervežti pacientÄ Ä¯ ligoninę, kurioje yra techninės galimybės teikti pagalbÄ , negali bÅ«ti laikomas skubios neurochirurgo specializuotos pagalbos suteikimu. Todėl akivaizdu, jog motyvuodamas savo nevykimÄ Ä¯ Å venčionių rajono ligoninę tuo, kad ten nėra tinkamų sÄ lygų, gydytojas neurochirurgas, bÅ«damas rÅ«pestingas ir atidus, privalėjo rÅ«pintis, kad pacientui S. V. bÅ«tinoji konsultacinė pagalba bÅ«tų suteikta kuo skubiau, o ne pasyviai laukti, kol kas nors pristatys pacientÄ konsultacijai.

Universitetinės ligoninės gydytojas neurochirurgas A. T. neturėjo teisės savo pareigos teikti skubiÄ konsultacinę pagalbÄ perkelti kitiems asmenims.

4. Atsakovė GMP stotis privalo sudaryti tokias sÄ lygas, kad ryÅ¡ys tarp dispečerinės ir reanimobilio bÅ«tų tinkamas, o jei jis nėra tinkamas, privalo užtikrinti, kad personalas turėtų galimybę gauti nurodymus be klaidų ne telefoniniu ryÅ¡iu. Negali bÅ«ti sudaromos aplinkybės klysti tokiais atvejais, kai sprendžiamas žmogaus gyvybės ir mirties klausimas. Todėl Å¡ios atsakovės veiksmai tiesiogiai įtakojo situacijÄ , kad nuo sprendimo pervežti pacientÄ Ä¯ Universitetinę ligoninę iki faktinio pervežimo praėjo nepateisinamai ilgas laiko tarpas.

Ir Å¡iuo atveju nebuvo padaryta viskas, kÄ buvo galima padaryti gelbstint S. V..5. Ekspertai konstatavo, kad ligoniui S. V. reikėjo skubiai atlikti operacijÄ ir jÄ galima buvo atlikti anksčiau, ligonis galėjo bÅ«ti atvežtas anksčiau į Universitetinę ligoninę, GMP stoties personalas galėjo ir privalėjo pervežti jį į Universitetinę ligoninę. Å ios iÅ¡vados patvirtina, jog GMP stoties personalas turėjo pareigÄ veikti, tačiau neveikė tinkamai. Ekspertai nurodė, kad mirÅ¡tamumas po tokio pobÅ«džio traumų yra 46 procentai ir ar atlikus operacijas anksčiau ir maksimaliai greitai, tai bÅ«tų iÅ¡gelbėję S. V. gyvybę, atsakyti negalima.

Be to, traumos sunkumas neatleidžia gydytojų nuo pareigos veikti maksimaliai rÅ«pestingai, net ir egzistuojant visiÅ¡kai menkai tikimybei iÅ¡gelbėti žmogų, gydytojai privalo dėti maksimalias pastangas, kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta. Atsakovė SantariÅ¡kių klinikos praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:1.

Kitoje byloje nustatyti faktai ir aplinkybės turi prejudicinę galiÄ tik tuo atveju, jeigu nagrinėjamoje byloje dalyvauja tie patys asmenys. Todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendime nustatytos aplinkybės dėl SantariÅ¡kių klinikų veiksmų organizuojant skubios konsultacinės pagalbos teikimÄ S. V. prejudicinės galios neturi. Tai pagrįstai konstatavo ir apygardos teismas. Apeliantai, neskundę Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo, neturėjo pagrindo kreiptis į teismÄ dėl Komisijos nustatyto neturtinės žalos dydžio padidinimo.2.

Apeliantai nenurodo, kokiÄ materialiosios teisės normÄ neteisingai pritaikė teismas, o nagrinėja faktines bylos aplinkybes ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , nustatant priežastinį ryšį bylose, susijusiose su asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimu. Todėl apeliacinis skundas dėl materialiųjų teisės normų netinkamo taikymo yra nepagrįstas.3. SantariÅ¡kių klinikos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pacientui neteikė, o tik organizavo skubios konsultacinės sveikatos priežiÅ«ros pagalbos teikimÄ S. V..

Atsakovė Universitetinė ligoninė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:         1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas Å¡ioje civilinėje byloje neturi prejudicinės galios, kadangi nagrinėtos bylos ir Å¡ios civilinės bylos dalyviai nesutampa, Å¡ioje byloje trečiaisiais asmenis dalyvauja AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir A.

T..        2. Aplinkybę, kad gydytojas A. T., nurodydamas skubiai ligonį pervežti į Universitetinę ligoninę ir neduodamas jokių papildomų nurodymų, tinkamai atliko savo pareigas, patvirtino ir teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vados. Ligonio transportavimas į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurioje bÅ«tų suteiktos tinkamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, yra vienas iÅ¡ skubios konsultacinės sveikatos priežiÅ«ros pagalbos bÅ«dų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pacientui nebuvo laiku suteikta tinkama skubi konsultacinė pagalba.3.

Aplinkybių, kad pacientui bÅ«tų buvęs taikytas netinkamas gydymas, pavėluotai nustatytos indikacijos operaciniam gydymui, nepatvirtino ir atliktos deontologinės ekspertizės iÅ¡vados.           Atsakovė GMP stotis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:          1. Kadangi bylos, dėl kurios priimtas skundžiamas sprendimas, ir bylos, dėl kurios buvo priimtas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas, dalyviai nesutampa, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apylinkės teismo sprendimas neturi prejudicinės galios.

         2. Teismas nagrinėjo kiekvienos atsakovės elgesį, jo įtakÄ atsiradusiai žalai ir pagrįstai konstatavo faktinio ir teisinio ryÅ¡io tarp atsakovių personalo elgesio (neveikimo) ir atsiradusios žalos nebuvimÄ . Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per filialÄ Lietuvoje, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:1. Byloje buvo atlikta deontologinė ekspertizė, kurios iÅ¡vadomis visiÅ¡kai teisingai ir teisėtai, laikydamasis teismų praktikos, rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nepateikia jokių įrodymų, kurie paneigtų gydytojų – ekspertų iÅ¡vadas.2. Tiek ieÅ¡kinys, tiek apeliacinis skundas grindžiamas samprotavimais, o ne įrodymais. Byloje nustatytos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovų abejones dėl gydytojų neteisėtų veiksmų/neveikimo. Ligonį pristačius į Universitetinę ligoninę buvo tęsiamas konservatyvus gydymas dar 7 valandas, todėl uždelsimas pervežti pacientÄ negalėjo bÅ«ti tiesiogine jo mirties priežastimi.

Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai:1. Å ioje byloje priimtas teismo sprendimas tretiesiems asmenims gali sukelti teisines pasekmes, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti pripažįstamas kaip prejudicinę galiÄ turintis sprendimas.2. Ekspertai, iÅ¡analizavę visas faktines aplinkybes, pateikė teismo paskirtos ekspertizės iÅ¡vadas, kuriose nurodė, kad tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp visų atsakovių veiksmų ir paciento mirties nebuvo.

Uždelstas paciento pervežimas negalėjo bÅ«ti tiesioginė mirties priežastis. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl prejudicinių faktų nustatymo ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo. Dėl kitoje byloje priimto teismo sprendimo prejudicinės galios nagrinėjamai bylai IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde kvestionuoja teismo iÅ¡vadÄ dėl įsiteisėjusiu apylinkės teismo sprendimu nustatytų aplinkybių prejudicialumo.IeÅ¡kovų įsitikinimu, atsakovės SantariÅ¡kių klinikų darbuotojų kaltė ir ieÅ¡kovų teisė į žalos atlyginimÄ yra nustatyta Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie SAM 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 56-58, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas ir konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-269-608/2011, todėl Å¡ie faktai laikytini prejudiciniais ir negali bÅ«ti nustatinėjami iÅ¡ naujo.

Apylinkės teisme nagrinėtoje byloje trečiojo asmens teisėmis dalyvavo nagrinėjamos bylos ieÅ¡kovai V. V., G. V., N. V., atsakovės Universitetinė ligoninė, GMP stotis ir trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo nagrinėjamu atveju galimybės, atmetė ieÅ¡kovų argumentus, kad apylinkės teismo sprendimas turi prejudicinę reikÅ¡mę, motyvuodamas tuo, kad iÅ¡nagrinėtos ir nagrinėjamos bylos dalyviai nesutampa – pastarojoje byloje trečiaisiais asmenimis dar dalyvauja AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir A. T.. Su tokiais teismo argumentais nesutikti kolegija neturi pagrindo, juos patvirtina nagrinėjamos bylos ir prie jos prijungtos Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-269-608/2011 duomenys apie byloje dalyvaujančius asmenis.   Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo prejudicinę galiÄ apeliantai įrodinėja ir tuo, kad ginčo byla buvo sustabdyta iki įsiteisės nurodytas apylinkės teismo sprendimas, todėl pats teismas pripažino prejudicinę apylinkės teismo sprendimo galiÄ .

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo iÅ¡skirtos dvi bylos sustabdymo rÅ«Å¡ys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 str.) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 str.). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomÄ jį bylos sustabdymo pagrindÄ sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o spręsdamas bylos sustabdymo dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindÄ sudarančių aplinkybių, teismas turi teisę, bet ne pareigÄ sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , t. y. teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).

Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, teismas vadovavosi CPK 164 straipsniu, kuriame reglamentuota teismo teisė, o ne pareiga sustabdyti bylÄ , ginčo bylÄ nutarė stabdyti iki įsiteisės apylinkės teismo sprendimas, motyvuodamas tuo, kad priimtas teismo sprendimas neabejotinai turės įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, galimai palengvins įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nestabdė bylos CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu, kuriame numatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylÄ , kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus iÅ¡spręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamÄ ja ar administracine tvarka.

Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sustabdyti civilinę bylÄ nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomÄ jÄ , prejudicinę ar privalomÄ jÄ galiÄ sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011). Be to, negalėjimas iÅ¡nagrinėti civilinės bylos, kol nebus iÅ¡nagrinėta kita byla, reiÅ¡kia, kad teismui, siekiančiam iÅ¡spręsti byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , reikalingi tam tikri faktai, kuriuos bÅ«tina nustatyti kitoje byloje, ir bylÄ nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010).

Nagrinėjamu gi atveju, teismas bylÄ sustabdė ne privalomuoju, o fakultatyviuoju pagrindu, nurodydamas, kad kitoje byloje teismo nustatytos aplinkybės turės įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, tačiau jokiu aspektu nepripažino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimo prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Dėl nurodytų priežasčių atmetami, kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas ginčo bylÄ , pripažino apylinkės teismo sprendimo prejudicinę galiÄ .

Apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtos bylos aplinkybės nebuvo vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatytos kaip privalomas nagrinėjamai bylai prejudicinis faktas, todėl pirmesnio teismo sprendimo įrodomoji reikÅ¡mė bylos faktų konstatavimui vertintina kartu su kitais nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais.Pirmosios instancijos teismas nesirėmė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 56-58 nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais, šį sprendimÄ laikė faktiniais duomenimis, kuriuos vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, ir iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos konstatavo, kad aplinkybių, pagrindžiančių atsakovių civilinės deliktinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , nėra.

CPK 197 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ dokumentai, iÅ¡duoti valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat kitų valstybės įgaliotų asmenų nevirÅ¡ijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (prima facie). Aplinkybės, nustatytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Pasisakydamas dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo įrodomosios reikšmės kasacinis teismas yra nurodęs, kad šios komisijos sprendimų, kuriais nustatomas neturtinės žalos dydis, nėra pagrindo priskirti prie oficialiųjų rašytinių įrodymų pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjamas ginčas dėl komisijos sprendimu nustatytos žalos dydžio pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).

Su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos priimtu sprendimu nesutiko ir ieÅ¡kovai (inicijavo nagrinėjamÄ civilinę bylÄ ), ir žalÄ pagal sprendimÄ turinti atlyginti institucija – SantariÅ¡kių klinikos (inicijavo apylinkės teisme iÅ¡nagrinėtÄ civilinę bylÄ ), todėl Komisijos sprendimas negali bÅ«ti laikomas prejudiciniu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime tyrė ir nustatinėjo visų SantariÅ¡kių klinikų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , vertino byloje surinktų įrodymų visetÄ , inter alia ir Komisijos sprendimÄ , tačiau nenustatęs priežastinio ryÅ¡io tarp paciento mirties ir atsakovės veiksmų, ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.

Å iame kontekste pažymėtina, kad bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu nustatytos aplinkybės teismo nesaisto. Pirmosios instancijos teismas vertina ieÅ¡kinyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes visais visapusiÅ¡kam, teisingam ir objektyviam bylos iÅ¡nagrinėjimui svarbiais aspektais, ir priima sprendimÄ dėl ieÅ¡kinio tenkinimo arba jo atmetimo. Pažymėtina, kad sveikatos įstaigos kaltės nenustatymas arba priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių nebuvimas, mažesnės neturtinės žalos dydžio sumos priteisimas ir panaÅ¡Å«s atvejai nepaneigia principo, kad negali bÅ«ti priimamas sprendimas, bloginantis apelianto padėtį (lot. non reformatio in pejus).

CPK neriboja pirmosios instancijos teismo teisės nustatinėti aplinkybes, sudarančias reikalavimų pagrindÄ bei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas konkrečiam ginčui spręsti, prieÅ¡ingai, įpareigoja nustatyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, nagrinėjant tokio pobÅ«džio reikalavimus.Nurodytų motyvų pagrindu apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo nepagrįstas nesirėmimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 56-58 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis, kaip prejudiciniais faktais, atmetami, kaip teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai nepagrįsti.

Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigų civilinės atsakomybės už jose dirbančių gydytojų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygų Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojo kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientams atsiradusios žalos kyla deliktinė atsakomybė (CK 6.283 str.), kuriÄ galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 str.), žalÄ (CK 6.249, 6.250 str.), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.) ir asmens kaltę (CK 6.248 str.).

ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieÅ¡kovui nekyla pareiga jos įrodinėti (CK 6.248 str. 1 d.). PareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad gydytojas atliko savo profesines pareigas neatidžiai, nerÅ«pestingai ir pacientÄ gydė netinkamai, gydytojo nerÅ«pestingumo, neatidumo faktÄ turi įrodyti ieÅ¡kovas (ieÅ¡kovai), o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

Taigi teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015).

Be to, vertinant, ar gydytojo veiksmai buvo teisėti ar neteisėti, reikia vertinti kiekvienÄ konkretų, individualų atvejį, nes tas pats veiksmas ar pasiektas rezultatas vienu atveju gali bÅ«ti vertinamas kaip teisėtas ir padedantis iÅ¡gelbėti paciento gyvybę, o kitu atveju toks pats veiksmas arba rezultatas gali bÅ«ti įvertintas kaip prieÅ¡taraujantis teisei ir kenkiantis pacientui, sukeliantis jam žalÄ .Byloje nustatyta, kad S. V. 2009 m. sausio 22 d. 17:30 val. į Å venčionių rajono ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas iÅ¡ Pabradėje esančio Lietuvos kariuomenės Centrinio poligono po trijų vienas po kito pasikartojusių epilepsijos priepuolių, tačiau akivaizdÅ«s traumos požymiai nenustatyti.

Å ios ligoninės reanimacijos skyriaus gydytojui V. V. 19:42 val. pasikonsultavus su Universitetinės ligoninės neurochirurgu A. T. buvo nutarta pacientÄ skubiai pervežti į Universitetinę ligoninę bÅ«tiniems tyrimams atlikti ir epileptinės bÅ«klės priežastims nustatyti, kadangi tokių tyrimų atlikimas nesant reikiamo inventoriaus Å venčionių rajono ligoninėje objektyviai nebuvo galimas. VÅ¡Ä® Å venčionių rajono ligoninės gydytojas V. V. dėl reanimobilio iÅ¡kvietimo 20:14 val. kreipėsi į GMP stotį.

Reanimobilis į Å venčionių rajono ligoninę atvyko 22:30 val., tačiau dėl žmogiÅ¡kosios klaidos (dėl ryÅ¡io trukdžių gydytojas netinkamai suprato užduotį) iÅ¡vyko nepaėmęs S. V.. Gydytojui V. V. į VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stotį paskambinus pakartotinai medikų brigada nedelsiant buvo iÅ¡siųsta ir S. V. 2009 m. sausio 23 d. 4:20 val. buvo atvežtas į Universitetinę ligoninę, kur buvo iÅ¡ karto apžiÅ«rėtas neurochirurgo, atliktas kompiuterinės tomografijos tyrimas, 5 val. papildomai paciento bÅ«klę vertino ir gydymo taktikÄ derino budintis neurochirurgas ir vyr. budintis neurochirurgas, paciento bÅ«klę stebėjo reanimatologai 8:10 val. ir 10:20 val., 10:30 val. konsultavo neurochirurgas, 11:30 val. pacientas buvo operuotas, o 23:30 val. operuotas pakartotinai. 2009 m. sausio 29 d. 8:45 val. konstatuota paciento mirtis.

Pacientui diagnozuotas galvos smegenų sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas deÅ¡inėje kaktinėje skiltyje, kraujo iÅ¡siliejimas virÅ¡ kietojo galvos smegenų dangalo virÅ¡ deÅ¡inės momentinės – pakauÅ¡inės skilties ir užpakalinėje dauboje, deÅ¡inio momenkaulio ir pakauÅ¡kaulio lūžis, galvos smegenų paburkimas, galvos smegenų koma. Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Pirmosios instancijos teismas nenustatė SantariÅ¡kių klinikų ir Universitetinės ligoninės darbuotojų neteisėtų veiksmų, lėmusių netinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų ligoniui suteikimÄ , o GMP stotį pripažino pažeidusia pareigÄ teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ pagalbÄ , tačiau konstatavo, kad uždelstas paciento pervežimas neįtakojo paciento mirties, todėl sprendė, kad nėra priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.IeÅ¡kovai kvestionuoja teismo iÅ¡vadas dėl visų atsakovių veiksmų, teikiant S. V. sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, ir jų priežastinio ryÅ¡io su paciento mirtimi vertinimo.

IeÅ¡kovai, praÅ¡ydami panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , apeliaciniame skunde nurodo iÅ¡ esmės tuos pačius faktinius ir teisinius argumentus, kurie buvo pateikti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme. Dėl atsakovių veiksmų vertinimo Apeliantų teigimu, SantariÅ¡kių klinikų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad Å¡i sveikatos priežiÅ«ros įstaiga tinkamai neorganizavo ir neužtikrino gydytojo neurochirurgo nuvykimo į kvietusiÄ Ä¯staigÄ . Vadovaujantis 2008 m. sausio 16 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 39 patvirtinto Skubios konsultacinės sveikatos priežiÅ«ros pagalbos organizavimo ir apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 7 punktu, sveikatos priežiÅ«ros įstaigos specializuotos skubios konsultacinės pagalbos teikimÄ aptarnaujamos teritorijos gyventojams turi užtikrinti savarankiÅ¡kai arba per sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis.

SantariÅ¡kių klinikos neteikia gydytojo neurochirurgo stacionarių paslaugų, todėl jos teikiamos 2008 m. vasario 26 d. skubios konsultacinės sveikatos priežiÅ«ros pagalbos teikimo sutarties su Universitetine ligonine pagrindu (prijungtos c. b. l. 24-25). Pagal ApraÅ¡o 4 punktÄ ir 4.5 punktÄ , SantariÅ¡kių klinikos tik organizuoja skubiÄ konsultacinę sveikatos priežiÅ«ros pagalbÄ . Pagal minėtÄ sutartį skubiÄ neurochirurgo konsultacinę pagalbÄ teikia vykdytojas, t. y. Universitetinė ligoninė.

Taigi, vykdant skubios neurochirurginės konsultacinės pagalbos funkcijas, tinkamai ir laiku organizuoti paciento transportavimÄ buvo ne Universitetinės ligoninės darbuotojo gydytojo A. T., o SantariÅ¡kių klinikų Dispečerinės tarnybos pareiga. Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2009 m. spalio 1 d. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. VA-204 (K-106) nustatyta, kad SantariÅ¡kių klinikos neužtikrino S. V. specializuotos skubios konsultacinės sveikatos priežiÅ«ros pagalbos, be to, ginčui aktualiu laikotarpiu klinikose nebuvo reglamentuotas Ligonių iÅ¡raÅ¡ymo ir konsultacijų skyriaus darbo organizavimas, skubios konsultacinės sveikatos priežiÅ«ros pagalbos organizavimas, medicininių dokumentų pildymas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. V-338 patvirtintų Minimalių asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybės reikalavimų apraÅ¡o 18, 18.5, 18.5.1, 18.5.2 punktų reikalavimus (t. 1., b. l. 17-19). Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad Å venčionių rajono ligoninės gydytojas V. V. ir Universitetinės ligoninės budintis neurochirurgas A. T. sutarė, jog reanimobilį iÅ¡kvies Å venčionių rajono ligoninės gydytojas V. V., kuris tÄ ir padarė. Toks susitarimas bei jo įvykdymas paaiÅ¡kina, kodėl neurochirurgas A.

T. neperdavė nurodymų SantariÅ¡kių klinikų dispečerinei ir kodėl klinikos neatliko papildomų ligonio pervežimo organizavimo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad SantariÅ¡kių klinikų neorganizuotas paciento transportavimas bei minėtoje Valstybinės medicininio audito inspekcijos ataskaitoje nustatytas tam tikro reglamentavimo nebuvimas nagrinėjamu atveju nėra reikÅ¡mingas, nes dėl paciento transportavimo buvo susitarta kitų gydymo įstaigų medikų ir jis buvo suorganizuotas, GMP stotis pripažino gavusi užsakymÄ pervežti pacientÄ , kaip ir aplinkybę, kad dėl nesusipratimo Å¡ie veiksmai nebuvo atlikti per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ .Universitetinės ligoninės neteisėti veiksmai apeliantų įrodinėjami ir tuo, kad budintis neurochirurgas A.

T. nenuvyko į Å venčionių rajono ligoninę ir tokiu bÅ«du nesuteikė pacientui skubios konsultacinės pagalbos, o pristačius ligonį į gydymo įstaigÄ , pastarosios darbuotojai nesiėmė skubios pagalbos veiksmų ir tik praėjus 6 valandoms nuo paciento pristatymo į ligoninę jis buvo operuotas. VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų G. V., doc. dr. A. G. ir V. Ž. komisijos iÅ¡vadoje (prijungtos c. b. l. 17-19) nurodyta, kad Å venčionių rajono ligoninėje nebuvo galimybės iÅ¡tirti ir gydyti ligonio, todėl neurochirurgo A.

T. vykimas konsultuoti į Å venčionių rajono ligoninę bÅ«tų buvęs beprasmis ir profesiniu požiÅ«riu neteisingas. AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ pateikė ir Kauno medicinos universiteto klinikų generalinio direktoriaus sudaryta gydytojų doc. R. V. ir R. D. komisija (prijungtos c. b. l. 20-23). Aplinkybę, kad gydytojas A. T. tinkamai atliko pareigas, patvirtina ir teismo paskirtos deontologinės teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vados (t. 2, b. l. 205-218). Tai reiÅ¡kia, jog gydytojo specialisto nuvykimas į Å venčionių rajono ligoninę, joje nesant galimybių atlikti reikiamus tyrimus ir paskirti gydymÄ pacientui, bÅ«tų tik formalus ir beprasmis.

Vadovaujantis ApraÅ¡o 2 punktu, paciento transportavimas į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurioje bÅ«tų suteiktos reikiamos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, yra vienas iÅ¡ reglamentuotų skubios konsultacinės sveikatos priežiÅ«ros pagalbos bÅ«dų. Dėl nurodytų priežasčių spręstina, kad gydytojo A. T. sprendimas nevykti į kviečiančiÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , o nurodymas iÅ¡ karto pervežti pacientÄ Ä¯ Universitetinę ligoninę, buvo teisingas, adekvatus susiklosčiusiai situacijai, atitinkantis protingumo kriterijus ir teismo įvertintas tinkamai.Apeliantai teisÅ«s, kad ekspertai konstatavo bÅ«tinybę pacientui skubiai atlikti operacijÄ , ir kad jÄ buvo galima atlikti anksčiau.

Tačiau vertinant ekspertų iÅ¡vadas, negalima vadovautis atskiromis ekspertizės iÅ¡vadų dalimis ir jų pagrindu priiminėti sprendimus. Byloje esantys įrodymai paneigia apeliantų teiginius, kad Universitetinės ligoninės gydytojai nesuteikė S. V. skubios pagalbos ir jokių veiksmų iÅ¡ karto nesiėmė. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų pagrįstai konstatavo, kad pacientas iÅ¡kart po jo pristatymo į Universitetinę ligoninę buvo apžiÅ«rėtas, jam buvo atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, atlikti tyrimai, skirtas konservatyvus gydymas, atliekamas nuolatinis stebėjimas ir pirmoji operacija pradėta 2009 m. sausio 23 d. 11:15 val., 10:00 val. padarius įraÅ¡Ä , kad ligonio bÅ«klei blogėjant indikuota operacija skubos tvarka (t. 2., b. l. 210).

Kad nebuvo indikacijų atlikti operacijÄ anksčiau patvirtina ir jau minėta VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų komisija. Deontologinės ekspertizės iÅ¡vados taip pat nepatvirtina, kad S. V. buvo taikytas netinkamas gydymas, ar kad indikacijos operaciniam gydymui bÅ«tų nustatytos pavėluotai. Ekspertai padarė iÅ¡vadÄ , kad ligonio mirtį sÄ lygojo patirtos traumos pobÅ«dis. Ä®rodymų, kad letaliÄ ligos iÅ¡eitį galėjo pakeisti ankščiau suteikta neurochirurginė pagalba ar ankščiau atlikta operacija, byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, jau minėtos VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų komisijos tyrime nurodyta, kad abi atliktos operacijos paciento neiÅ¡gelbėjo, nes letalinę baigtį sÄ lygojo masyvios abiejų smegenų pusrutulių kontÅ«zijos ir jas lydinti korekcijai nepasidavusi smegenų edema, kÄ nurodo jau prieÅ¡operacinės kompiuterinės tomografijos apraÅ¡yme pateikti duomenys ir tolesnė eiga. Vertinant, ar paslauga buvo suteikta tinkamai, nenukrypstant nuo sÄ Å¾iningo, protingo ir apdairaus profesionalo veiksmų standarto, vien formalių reikalavimų laikymasis ar nesilaikymas ne visada gali lemti iÅ¡vadÄ dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, nes kiekvieno paciento atvejis yra individualus, taigi visais atvejais pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl gydytojų veiksmų konkrečioje situacijoje teisėtumo bei tokių veiksmų ir atsiradusių padarinių priežastinio ryÅ¡io nustatymo turi bÅ«ti medicinos mokslas, o įrodymų Å¡altinis – specialiosiomis medicinos mokslo žiniomis paremtos įrodinėjimo priemonės. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas Universitetinės ligoninės darbuotojų veiksmus vertino, atsižvelgdamas į visus svarbius kriterijus, todėl Å¡ios atsakovės atžvilgiu priėmė objektyvų, teisiÅ¡kai ir faktiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ .

Dėl atsakovių veiksmų priežastinio ryÅ¡io su pasekmėmis Civilinės atsakomybės taikymas negalimas, nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų –priežastinio ryÅ¡io. Ar egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp asmens atliktų veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų padarinių, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktÄ priežastinio ryÅ¡io apibrėžtį ir formuojamÄ teismų praktikÄ skiriamas tiesioginis ir netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu laikomas toks priežastinis ryÅ¡ys, kai dėl neteisėtų asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai, t. y. teisinę pareigÄ pažeidusio asmens veiksmai yra tiesiogiai susiję su kilusiais neigiamais padariniais. Netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys konstatuojamas tada, kai asmens veiksmai tiesiogiai nelemia žalos padarymo, tačiau sudaro sÄ lygas žalai atsirasti ir jai padidėti, t. y. asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda, tam tikru laipsniu lemia neigiamų padarinių atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, inter alia Komisijos sprendimÄ , deontologinės teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vadas bei gydytojų paaiÅ¡kinimus, pagrįstai sprendė apie teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad skubios konsultacinės sveikatos priežiÅ«ros pagalbos organizavimo tvarkos reglamentavimo SantariÅ¡kių klinikose nebuvimÄ ir uždelstai atliktÄ GMP stoties darbuotojų paciento S. V. transportavimÄ iÅ¡ Å venčionių rajono ligoninės į Universitetinę ligoninę, t. y. atsakovių netinkamÄ veikimÄ , ir atsiradusius padarinius (paciento mirtį) sieja pakankamas priežastinis ryÅ¡ys atsakovių deliktinei civilinei atsakomybei konstatuoti, nebuvimÄ .Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai. BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

Deontologinės teismo medicinos ekspertizės akte nurodytas iÅ¡vadas pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Ekspertizės akte atsakydami į klausimÄ â€žAr VÅ¡Ä® Greitosios medicinos pagalbos stoties personalo veiksmai susiję priežastiniu ryÅ¡iu su S. V. mirtimi?“ ekspertai pateikė iÅ¡vadÄ , jog GMP soties veiksmai tiesioginės įtakos ligonio mirčiai neturėjo; į klausimÄ â€žAr VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų veiksmai organizuojant skubios konsultacinės pagalbos teikimÄ S., V. buvo tinkami, negavus neurologo nurodymo siųsti reanimobilį?“ ekspertai pateikė iÅ¡vadÄ , jog nurodymas ligonį skubiai transportuoti buvo tinkamas, tačiau dėl nesusipratimų tai buvo atlikta nepakankamai greitai.

Tai reiÅ¡kia, kad pavėluotas GMP stoties atliktas paciento pervežimas nelėmė S. V. mirties, nes net ir pacientÄ transportavus į Universitetinę ligoninę 2009 m. sausio 23 d. naktį, chirurginė operacija buvo pradėta tik 11:30 val., laikotarpiu nuo gydytojų sprendimo transportuoti pacientÄ iki pervežimo į Universitetinę ligoninę ligonio neurologinė bÅ«klė buvo be pokyčių, o paciento mirtis konstatuota 2009 m. sausio 29 d., t. y. praėjus dar septynioms dienoms nuo patirtos traumos. Byloje neginčijama, kad dėl žmogiÅ¡kosios klaidos nurodymas skubiai transportuoti ligonį nebuvo atliktas taip greitai, kaip galėjo bÅ«ti atliktas, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog reanimobilio vėlavimas turėjo įtakos paciento neurologinei bÅ«klei, gydymo paskyrimui ir tolimesnei ligos eigai bei baigčiai (paciento mirčiai).

Tai pagrindžia priežastinio ryÅ¡io tarp GMP stoties netinkamo veikimo ir atsiradusios žalos nebuvimÄ . Minėta, jog tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai. Ekspertai konstatavo, kad ligonio mirtį sÄ lygojo jo patirtos traumos pobÅ«dis, o ne atsakovės veiksmai kaip įmanoma greičiausiu bÅ«du netransportavus ligonio. Be to, analogiÅ¡ka iÅ¡vada pateikta ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. rugsėjo 27 d. priimtame sprendime Nr. 56-55, kuriame konstatuota, kad teikiant neatidėliotinÄ medicinos pagalbÄ ir nugabenant pacientÄ Ä¯ kitÄ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , GMP stoties darbuotojai jo sveikatai žalos nepadarė (t. 2, b. l. 11-12).

Kad uždelstas ligonio pervežimas neturėjo įtakos reikiamos neurochirurginės pagalbos suteikimui, ir kad letalę baigtį nulėmė patirtos galvos smegenų traumos sunkumas patvirtino ir VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų komisija. Nurodytų motyvų pagrindu, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ atsakovės GMP stoties atžvilgiu, kadangi teismas pagrįstai konstatavo priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ios atsakovės pareigos elgtis maksimaliai rÅ«pestingai nevykdymo ir paciento mirties, dėl kurios ieÅ¡kovai reikalauja žalos atlyginimo, nebuvimÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas gydymo įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, todėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo IeÅ¡kovų apeliacinį skundÄ atmetus, jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.).Atsakovė SantariÅ¡kių klinikos praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų 435 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos apmokėjimu. Atsakovė Universitetinė ligonė už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ praÅ¡o priteisti 619,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovių praÅ¡omų priteisti teisinės pagalbos apmokėjimo iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ dydis nevirÅ¡ija Lietuvos advokatÅ«ros 2015 m. kovo 16 d. raÅ¡tu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, todėl Å¡ios atsakovių patirtos iÅ¡laidos atlygintinos, priteisiant jas iÅ¡ apeliantės V.

V., kuri tuo pačiu yra ir nepilnamečių apeliantų G. V. ir N. V. įstatyminė atstovė (CPK 93 str. 1 d.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 13 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikoms, j. a. k. 124364561, iÅ¡ ieÅ¡kovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 435 Eur (keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, j. a. k. 124243848, iÅ¡ ieÅ¡kovės V.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) 619,80 Eur (šešis šimtus devyniolika eurų 80 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjai                                                                  Virginija Čekanauskaitė             Danutė Gasiūnienė                                                                  Alvydas Poškus