d68b1b89-d6a3-4ed2-b427-e761ad074030 · Kauno apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-17455-1041/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09419-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2(S) Kauno apyLINKĖs teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 27 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Simona Dementavičienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos M. M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, J.

I., R. M., valstybės įmonei Turto bankui ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos reikalavimai ir jos argumentai PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kimu praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po savo sutuoktinio J. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – palikėjas) (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ (e. b. l. 3–5).Po palikėjo mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo nebuvo kreiptasi.

Po palikėjo mirties liko pirmos eilės įpėdiniai (suinteresuoti asmenys) – dukra J. I. (buvusi pavardė M.) ir sÅ«nus R. M., tačiau dėl palikimo priėmimo nesikreipė.Palikėjas 2016 m. birželio 30 d. Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko pareiÅ¡kėjai. Po palikėjo mirties liko 0,5101 ha žemės sklypas, adresas Kauno r., (duomenys neskelbtini), kurį pareiÅ¡kėja ir palikėjas įgijo santuokos metu (duomenys neskelbtini).Po palikėjo mirties pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, t. y. organizavo likusios žemės sklypo dalis priežiÅ«rÄ , mokėjo mokesčius, perėmė visus asmeninius palikėjo daiktus.

Suinteresuotų asmenų argumentai Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu sutiko su pareiÅ¡kimu, jeigu pareiÅ¡kėjai įrodys, kad ji tinkamai tęsė naudojimÄ si žeme palikėjui mirus, atliko aktyvius veiksmus, kuriais iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ priimti po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimÄ , siekdama jį valdyti kaip savo.Suinteresuotas asmuo J. I. atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutiko.Suinteresuotas asmuo R. M. su pareiÅ¡kimu sutinka.Suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė „Turto bankas“ atsiliepimu su pareiÅ¡kimu sutiko, nurodydamas, kad jis neturi duomenų apie pareiÅ¡kime nurodyto turto faktinį valdymÄ ir nėra gavęs praneÅ¡imo dėl jo perėjimo valstybei.Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu nurodė, kad neprieÅ¡taraus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, jeigu pareiÅ¡kėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiÅ¡kimÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkinamas. III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e. b. l. 27). Palikėjas 2016 m. birželio 30 d. sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ palikėjo pareiÅ¡kėjai (e. b. l. 28). PareiÅ¡kėja ir palikėjas 2007 m. lapkričio 8 d. pirkimo–pardavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 24–25).Ä®statymas numato du savarankiÅ¡kus paveldėjimo priėmimo bÅ«dus, vienas iÅ¡ kurių – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatÄ Ä¯pėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ , palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.).

Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikÅ¡mingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali bÅ«ti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti turtÄ , konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad pareiÅ¡kėjas priėmė palikimÄ po savo motinos mirties faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, nustatymo Po pareiÅ¡kėjos sutuoktinio, mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal testamentÄ santykiai, nes palikėjas sudaręs testamentÄ , kuriuo visÄ savo palikimÄ paliko pareiÅ¡kėjai.

Vadovaujantis CK 5.19 straipsniu 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visÄ savo turtÄ arba jo dalį (neiÅ¡skiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymÄ . Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Palikėjas turėjo du vaikus, tačiau testamentu palikėjas visÄ savo turtÄ paliko pareiÅ¡kėjai, o teismas nenustatė CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

Be to, palikėjo vaikai priimti palikimo nepageidauja. PareiÅ¡kėja po palikėjo mirties rÅ«pinosi jų bendru, santuokoje įgytu žemės sklypu, mokėjo už jį mokesčius bei priėmė kitus asmeninius palikėjo daiktus (e. b. l. 29–31).Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiÅ¡kėja po palikėjo mirties, perimdama jo asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkė, rÅ«pindamasi žemės sklypu, priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama. Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Kadangi pareiÅ¡kėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktÄ , kad ji priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimÄ , todėl praÅ¡omas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkina ir nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimÄ priėmė jo sutuoktinė pareiÅ¡kėja M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja                                                                        Simona Dementavičienė