2019-04-02 Nr. AB-8239-3-61-3-00176-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-407-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00176-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.5; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elektrum Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. R2-(T)-3185 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą atlikti išsamų tyrimą pagal pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. skunde Komisijai nurodytus reikalavimus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. birželio 21 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu ištirti ir įvertinti, ar interneto svetainės www.manogile.lt veikla bei prašyme nurodytų ūkio subjektų – akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO), UAB „Energijos tiekimas“ (toliau – ir ET), UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ (toliau – ir LDT), UAB „Technologijų ir inovacijų centras“ (toliau – ir TIC), UAB „Verslo aptarnavimo centras“ (toliau – ir VAC), UAB „Elektroninių mokėjimų agentūra“ (toliau – ir EMA) – veiksmai nepažeidžia konkurencinės rinkos principų ir įvertinti skirstymo veiklos nepriklausomumą ir jos efektyvų atskyrimą nuo kitų elektros energetikos bei gamtinių dujų sektorių veiklos rūšių komercinių interesų. Komisija 2016 m. rugsėjo 6 d. įvertino dalį minėto pareiškėjo prašymo reikalavimų ir papildomai persiuntė prašymą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, kuri 2016 m. rugsėjo 21 d. formaliai atsakė į minėtą Bendrovės prašymą. Kadangi Komisija ir Konkurencijos taryba atsisakė atlikti išsamų tyrimą dėl tinklalapio www.manogile.lt veiklos, Bendrovė 2016 m. gruodžio 8 d. pakartotinai kreipėsi į Komisiją, pateikdama 2016 m. lapkričio 30 d. skundą (toliau – ir Skundas) dėl kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi ir prašė Komisijos pripažinti, kad tinklalapio www.manogile.lt veikla, o taip pat TIC, VAC, EMA, ESO, ET bei LTD veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo nuostatas, įpareigojančias sukurti teisines sąlygas veikti konkurencija pagrįstai elektros energijos ir dujų rinkoms, priimti sprendimus bei atlikti veiksmus, užtikrinančius skirstymo veiklos nepriklausomumą ir jos efektyvų atskyrimą nuo kitų elektros energetikos bei dujų sektorių veiklos rūšių komercinių interesų.

3. Komisija Sprendimu atsisakė nagrinėti Skundą, nes pareiškėjas nėra vartotojas, kaip nurodyta Energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, Skunde nurodytos įmonės teikia kitas, su energetikos veikla nesusijusias paslaugas, todėl Komisija neturi kompetencijos vertinti šių subjektų veiklos atitikties energetikos sektorių reguliuojančių teisės aktų nuostatoms, taip pat neturi kompetencijos vertinti, kaip pareiškėjo nurodyti ūkio subjektai laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų užtikrinant sąžiningą konkurenciją energetikos sektoriuje.

4. Pareiškėjas nurodė, kad tinklalapiu www.manogile.lt, kurioje pristatomas vieningas paslaugų centras „Gilė“, naudojasi valstybės valdomai įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausančios įmonės – ESO, ET ir LDT. Visų šių įmonių klientai vienos interneto svetainės pagalba gali atlikti įvairius veiksmus, susijusius su skirstymo paslaugų, elektros energijos ir dujų pirkimu, atsiskaitymu už jas, prisijungimu ir kitais klausimais.

5. Pareiškėjas teigė, kad pagal Energetikos įstatymo 341, 8 ir 26 straipsnių nuostatas atsakovui pavesta nagrinėti skundus ir dėl kitų teisės aktų nuostatų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi, taip pat Komisijai pavesta kontroliuoti, kad būtų atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, prižiūrėti konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą, konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus.

6. Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikoje veikianti elektros tiekimo įmonė, konkuruojanti su „Lietuvos energijos“ dukterine įmone UAB „Energijos tiekimas“, ir yra energijos vartotojas, kaip tai apibrėžia Energetikos įstatymo 2 straipsnio 21 dalis. Pareiškėjas yra elektros tiekimo įmonė, reikalaujanti užtikrinti konkurencingą elektros tiekimo įmonių rinką, už kurią yra atsakingas atsakovas pagal Energetikos įstatymo 8 ir 26 straipsnio nuostatas. Todėl atsakovas privalo nagrinėti ir energijos vartotojų ginčus su energetikos įmonėmis, ir nagrinėti skundus dėl energetikos įmonių veiklos teisėtumo, kiek tai priklauso atsakovui pagal Energetikos įstatymo 341 straipsnio 3 dalyje ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją. Pareiškėjui 2016 m. balandžio 12 d. buvo suteikta teisė verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. Pagal Gamtinių dujų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį Komisija prižiūri, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai energetinių išteklių rinkoje ir sąlygos, užkertančios kelią asmenims piktnaudžiauti didele įtaka gamtinių dujų rinkoje.

7. Kadangi atsakovas kontroliuoja ir licencijuoja energetinių išteklių tiekėjus, todėl atitinkamai dėl jų veiklos turi teisę pradėti tyrimus savo iniciatyva, nagrinėti vartotojų ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų iniciatyva pareikštus prašymus ar skundus dėl prižiūrimų subjektų veiklos teisėtumo ir atliekamų veiksmų, kiek tai priklauso atsakovui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų jam nustatytą kompetenciją. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo išanalizuoti Skunde nurodytas aplinkybes ir pradėti tyrimą dėl energetinių išteklių tiekėjų ir kitų energetikos įmonių veiklos per interneto svetainę www.manogile.lt. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, kaip į viešojo administravimo subjektą, vykdantį Energetikos įstatymo 8 straipsnio ir 26 straipsnio jam priskirtas funkcijas ir įgyvendinantį energetikos įmonių konkurencingą rinką bei kontroliuojantį, kad būtų veiksmingai atskirtos energetikos veiklos.

8. Pareiškėjas nurodė, jog naudojant vieną prekės ženklą manogile.lt pažeidžiamas skirstomųjų tinklų operatoriaus nepriklausomumas. Vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (toliau – ir Direktyva 2009/72/EB), 26 straipsniu, valstybė narė privalo užtikrinti, kad kai skirstymo sistemos operatorius yra vertikalios integracijos įmonės padalinys, bent teisinės formos, organizacinės struktūros ir sprendimų priėmimo tvarkos požiūriu jis turi būti nepriklausomas nuo kitų veiklos rūšių, nesusijusių su skirstymu.

Elektros energijos skirstymo veiklos nepriklausomumas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 36 straipsnyje, o atsakovo funkcijos elektros energetikos sektoriuje nustatytos šio įstatymo 9 straipsnyje, su elektros energetikos sektoriuje veikiančių subjektų priežiūra susijusios funkcijos nurodytos Elektros energetikos įstatymo 65 straipsnyje. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą ir manydamas, kad interneto svetainės www.manogile.lt veikla ir naudojamas vienas prekių ženklas pažeidžia Elektros energetikos įstatymo ir Direktyvos nuostatas, pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl interneto svetainės www.manogile.lt veiklos įvertinimo, taip pat prašė įvertinti, ar TIC, ESO, ET bei LTD veiksmai nepažeidžia Elektros energetikos įstatymo nuostatų, įpareigojančių sukurti teisines sąlygas veikti konkurencija pagrįstai elektros energijos rinkai bei užtikrinti elektros energijos skirstymo veiklos nepriklausomumą ir jos efektyvų atskyrimą nuo kitų elektros energetikos sektoriaus veiklos rūšių komercinių interesų.

Pareiškėjo teigimu, bendro prekių ženklo „mano gile.lt“ [fig.] (paraiškos numeris 2015 2097) naudojimas kelia painiavą bei sudaro sąlygas ESO, kaip skirstomųjų tinklų operatoriaus bei visuomeninio elektros energijos tiekėjo, bei ET, kaip subjekto, vykdančio elektros energijos nepriklausomo tiekimo veiklą, veiklos tapatinimui. Tai, kad prekių ženklas priklauso UAB „Verslo aptarnavimo centras“, aptarnaujančiai tiek ESO, tiek ET, tokią galimybę tik patvirtina, kadangi akivaizdžiai matoma, kad šis skėtinis prekių ženklas yra naudojamas visos įmonių grupės. Elektros energijos paskirstymo ir tiekimo veiklų atskyrimo užtikrinimas yra Komisijos funkcija, todėl ji turi spręsti su tuo susijusius prašymus, skundus ar ginčus.

9. Pareiškėjas pažymėjo, kad investicijų, skirtų interneto svetainės www.manogile.lt sukūrimui, teisėtumą ir įtaką elektros energijos kainai elektros vartotojams gali įvertinti tik Komisija, nes ji tvirtina viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodiką, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainas, taip pat nustato elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų diferencijavimo tvarką. Komisija, atlikusi tyrimą dėl interneto svetainės www.manogile.lt sukūrimo ir jai panaudotų finansinių lėšų kilmės, galėtų nustatyti, ar šios interneto svetainės ir visos mokėjimų sistemos sukūrimui skirtos lėšos galėjo turėti įtakos galutinei elektros energijos kainai elektros energijos vartotojams, taip pat ar skirtos investicijos buvo suderintos ir galėjo būti apskritai naudojamos tokių programų, mokėjimo sistemos sukūrimui. Pareiškėjas akcentavo, kad energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, pagal Energetikos įstatymo 15 straipsnį numatomas investicijas turi derinti su Komisija. Komisija, atlikdama tyrimą dėl interneto svetainės www.manogile.lt veiklos, galėtų nustatyti, kokie faktiškai patiriami per šią elektroninę sistemą surenkamų įmokų kaštai ir ar nėra taip, kad valstybės biudžeto lėšomis per „Lietuvos energijos“ įmonių grupę subsidijuojamas www.manogile.lt veiklos, palaikymas, taip sudarant išskirtines sąlygas ET ir LTD bei iškreipiant konkurenciją tarp Lietuvoje veikiančių elektros energijos įmonių. Pareiškėjo įsitikinimu, jis turėjo teisę pateikti atsakovui Skundą dėl www.manogile.lt veiklos teisėtumo, o atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus nustatyta kompetencija atlikti energetikos įmonių priežiūrą, kontrolę, pradėti tyrimą dėl jų veiklos teisėtumo.

10. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Komisija nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu pateikė paaiškinimus į pareiškėjo 2016 m. birželio 21 d. prašyme nurodytus reikalavimus dėl interneto svetainės www.manogile.lt veiklos teisėtumo. Komisija 2016 m. gruodžio 8 d. gavo pareiškėjo Skundą dėl interneto svetainės www.manogile.lt veiklos ir ESO, ET, LDT, TIC, VAC, EMA veiksmų, naudojantis minėta interneto svetaine, teisėtumo.

12. Atsakovas paaiškino, kad vadovaudamasis Komisijos 2016 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. O3-123 patvirtintų Vartotojų skundų nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25.1 punktu, Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą nesant įgaliojimų priimti sprendimą dėl pareiškėjos nurodytų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių tai, kad Komisija neįvykdė teisės aktais jai priskirtų funkcijų.

13. Komisija nurodė, jog Energetikos įstatymo 341 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi, o vadovaujantis minėto straipsnio 4 dalimi, minėti vartotojų skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) ir Komisijos nustatyta tvarka, t. y. pagal Taisykles.

14. Komisijos teigimu, Bendrovė, teikdama Komisijai skundą Energetikos įstatymo 341 straipsnio 3 dalies pagrindu, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi ji nėra skundžiamų įmonių vartotoja, Komisija neturi kompetencijos vertinti TIC, EMA ir VAC veiklos atitikties energetikos sektorių reguliuojančių įstatymų nuostatoms, kadangi šių įmonių teikiamos paslaugos yra administracinio pobūdžio ir nėra priskiriamos energetikos veiklai, Komisija nėra kompetentinga vertinti, kaip ūkio subjektai laikosi teisės aktų nustatytų reikalavimų užtikrinant sąžiningą konkurenciją energetikos sektoriuje.

15. Atsakovas nurodė, kad Bendrovė su Skundu į Komisiją kreipėsi ne kaip energetikos įmonių vartotojas, bet kaip elektros tiekimo įmonė, todėl pagrįstai atsisakyta nagrinėti Skundą. Komisija sutiko su teiginiu, kad Komisijos kompetencijai priskirta nagrinėti vartotojų skundus, tačiau nurodė, jog Bendrovė, nepateikusi jokių argumentų, klaidingai teigė, neva į Komisiją ji kreipėsi kaip vartotojas ir Komisija turėjo pareigą išnagrinėti jos Skundą Energetikos įstatymo 341 straipsnio 3 dalies pagrindu. Įvertinus tai, kad pareiškėjas neatitiko Energetikos įstatyme ir Taisyklėse pareiškėjui (vartotojui) keliamų reikalavimų, Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjos Skundą. Komisija vykdydama jai įstatymais deleguotas funkcijas privalo vadovautis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, jas tinkamai įgyvendinti bei nepažeisti jų nustatyto teisinio reguliavimo apimties. Dėl to, nagrinėdama vartotojų skundus, Komisija negali priimti sprendimų ir atlikti veiksmų, kurių pagrindimas nenumatytus įstatymuose.

16. Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdo Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje nustatytas funkcijas. Komisijai priskirtos funkcijos, susijusios su elektros energijos rinkos dalyvių veiklos priežiūra, konkurencijos užtikrinimu, įtvirtintos Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje. Pagal minėtas teisės aktų nuostatas Komisija, užtikrindama konkurenciją tarp elektros rinkos dalyvių, neturi įgaliojimų prižiūrėti ar kontroliuoti interneto svetainių veiklos ir energetikos įmonių veiksmų, kuriais teikiamos klientų aptarnavimo paslaugos interneto svetainėse. Komisija, užtikrindama elektros energijos veiklos rūšių atskyrimo kontrolę, vertina elektros energijos įmonių atitiktį Elektros energetikos įstatymo 36, 54 straipsniuose įtvirtintiems veiklos atskyrimo reikalavimams ir šiuo pagrindu negali atlikti veiksmų, nenumatytų įstatyme.

17. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pagrindinė Komisijos funkcija yra ekonominis reguliavimas, pasižymintis monopolijų ir dominuojančią rinką užimančių įmonių kontrole bei konkurencijos skatinimu. Tačiau Komisijos veikla reguliuojant energetikos įmonių veiklą bei užtikrinant konkurencingos rinkos kūrimą yra ribota – šios ribos apibrėžiamos įstatymais. Komisijos teigimu, būtent šiame kontekste turi būti aiškinama Komisijos kompetencija užtikrinti efektyvią konkurenciją rinkoje. Interneto svetainių kontrolė ir priežiūra bei energetikos įmonių veiksmų, teikiant klientų aptarnavimo paslaugas interneto svetainėse, priežiūra nėra priskirta reguliuojamai energetikos įmonių veiklai, todėl pareiškėjas nepagrįstai Skundo dalyką priskiria Komisijos kompetencijai. Atsakovas pastebėjo, kad dalis skundo argumentų yra pareiškėjo samprotavimai, nepagrįsti įrodymais. Įstatymų leidėjas įtvirtino kitus mechanizmus, kuriais vadovaudamasi Komisija įgyvendina energijos (taip pat ir elektros energijos) kainų nustatymo reguliavimą, kontrolę ir priežiūrą, todėl Komisijai siekiant atlikti savo funkcijas energetikos srityje, nėra būtinybės tirti interneto svetainės www.manogile.lt veiklą.

II. 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Elektrum Lietuva“ skundą atmetė.

19. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skunde Komisijai nurodytus reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teismas nustatė, kad Komisija 2016 m. gruodžio 8 d. gavo Bendrovės 2016 m. lapkričio 30 d. skundą, kuriuo buvo prašoma pripažinti, jog tinklalapio www.manogile.lt veikla, o taip pat TIC, VAC, EMA, ESO, ET bei LTD veiksmai pažeidžia Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, įpareigojančias sukurti teisines sąlygas veikti konkurencija pagrįstoms elektros energijos ir gamtinių dujų rinkoms, priimti sprendimus bei atlikti veiksmus, užtikrinančius skirstymo veiklos nepriklausomumą ir jos efektyvų atskyrimą nuo kitų elektros energetikos bei dujų sektorių veiklos rūšių komercinių interesų. Komisija vadovavosi Taisyklių 25.1 punktu ir Sprendimu atsisakė nagrinėti Skundą.

21. Teismas, įvertinęs Energetikos įstatymo 341 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą teisinį reguliavimą, Taisyklių 25.1 punktą, kuriame nustatyta, kad Komisija atsisako nagrinėti skundą, jeigu neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, darė išvadą, kad Bendrovė, teikdama Skundą Komisijai, kuriame kaip pagrindą nurodė Energetikos įstatymo 341 straipsnio 3 dalį, netinkamai rėmėsi minėta teisės norma, kadangi Bendrovė nėra skundžiamų įmonių vartotoja ir neatitinka keliamų reikalavimų. Teismas sprendė, jog Komisija neturi kompetencijos vertinti TIC, EMA ir VAC veiklos atitikties energetikos sektorių reguliuojančių įstatymų nuostatoms, kadangi šių įmonių teikiamos paslaugos yra administracinio pobūdžio ir nėra priskiriamos energetikos veiklai.

22. Teismas akcentavo, kad įstatymų leidėjas, įtvirtinęs Komisijos kompetenciją nagrinėti skundus dėl energetikos įmonių veiklos atitikties teisės aktuose numatytiems reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimams Energetikos įstatymo 341 straipsnio 3 ir 4 dalyse aiškiai išskyrė vartotojus, kaip subjektus, turinčius teisę kreiptis su skundais į Komisiją šio įstatymo 341 straipsnio nustatyta tvarka.

23. Įvertinęs Energetikos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtintą energijos vartotojo sąvoką, Elektros energetikos įstatyme pateiktą vartotojo sąvoką, Skundo turinį, teismas darė išvadą, kad Bendrovė su Skundu į Komisiją kreipėsi ne kaip energetikos įmonių vartotojas, bet kaip elektros tiekimo įmonė, t. y. pareiškėjo Skundas Komisijai buvo grindžiamas ne vartojimo teisiniais santykiais, o Komisija, nagrinėdama vartotojų skundus, negali priimti sprendimų ir atlikti veiksmų, kurių pagrindimas nenumatytas įstatymuose. Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad Bendrovė kreipėsi į Komisiją kaip vartotoja.

24. Teismas pažymėjo, kad atsakovo funkcijos, susijusios su energetikos srityje veikiančių subjektų veiklos reguliavimu, aiškiai nustatytos Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje. Kadangi TIC, EMA ir VAC teikiamos paslaugos yra administracinio pobūdžio ir nėra priskiriamos energetikos veiklai, kurią reguliuoja Komisija, pastaroji pagrįstai nevertino minėtų subjektų veiklos atitikties energetikos sektorių reguliuojančių įstatymų nuostatoms.

25. Teismas, įvertinęs Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalyje Komisijai nustatytas funkcijas ir šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinama konkurencija tarp elektros energijos rinkos dalyvių, atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimas bei nustatytos kokybės paslaugų teikimas vartotojams, darė išvadą, kad Komisija tinkamai taikė teisės aktų, reglamentuojančių Komisijos kompetencijos ribas, nuostatas, objektyviai įvertino faktines ginčo aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Konstatavęs, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Komisiją atlikti išsamų tyrimą pagal Skunde nurodytus reikalavimus.

III. 26. Pareiškėjas UAB „Electrum Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, susijusiais su bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčijamo Sprendimo teisiniu pagrindu, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui.

28. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes ir neatskleidė jos esmės, neanalizavo ir nepasisakė dėl daugelio pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei argumentų, netinkamai vertino ar visai nevertino kai kurių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas apeliacine tvarka.

29. Pareiškėjo teigimu, Skunde jis buvo aiškiai nurodęs, kad kreipiasi į Komisiją kaip elektros energijos skirstymo ir elektros energijos gamybos atskyrimą prižiūrintį ir kontroliuojantį organą, tačiau Komisijos kompetencija šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nebuvo analizuota. Pareiškėjas įsitikinęs, kad pagal Elektros energetikos įstatymą elektros energijos paskirstymo ir tiekimo veiklų atskyrimo užtikrinimas yra Komisijos kaip priežiūros institucijos kompetencija, todėl Komisija yra kompetentinga ir privalo spręsti visus su tuo susijusius prašymus, skundus ar ginčus, o per www.manogile.lt vykdoma veikla tuo pačiu kontaktiniu „Gilė“ aptarnavimo telefonu vykdoma ESO, LDT ir ET klientų aptarnavimo veikla pažeidžia elektros energijos paskirstymo ir tiekimo veiklų atskyrimo principą, numatytą Direktyvoje 2009/72/EB, ir analogišką principą gamtinių dujų sektoriuje, įtvirtintą 2009 m. liepos 13 d. direktyvoje Nr. 2009/73/EB (toliau - ir Direktyva 2009/73/EB) bei Gamtinių dujų įstatyme, už kurių įgyvendinimą yra atsakinga Komisija.

30. Pirmosios instancijos teismas pacitavo Elektros energetikos įstatymo 8 ir 9 straipsnio nuostatas, selektyviai perrašydamas atskiras Komisijos kompetencijas, neįsigilindamas į Komisijos kompetencijos ribas ir tiesiog darydamas vienintelę išvadą, kad Komisija, užtikrindama konkurenciją tarp elektros rinkos dalyvių, neturi įgaliojimų prižiūrėti ar kontroliuoti interneto svetainių veiklą ir energetikos įmonių veiksmus, teikiant klientų aptarnavimo paslaugas interneto svetainėse. Tačiau pareiškėjas su tokiu formaliu aiškinimu nesutinka, nes Elektros energetikos įstatyme aiškiai įtvirtinta Komisijos kompetencija ir pareiga užtikrinti konkurenciją tarp elektros energetikos įmonių, Komisija turi įgaliojimus imtis visų priemonių, kad galėtų įvertinti, ar elektros energetikos įmonių veikla atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų ir jais įgyvendinamų direktyvų nuostatas dėl elektros energetikos įmonių skirstymo ir gamybos veiklos atskyrimo.

31. Pareiškėjo teigimu, kadangi energetikos ekonominė veikla apima energijos išteklių ar energijos rinkodarą, Komisija atlikdama energetikos įmonių energetikos veiklos kontrolę kartu turi teisę atlikti ir energetikos įmonių rinkodaros, kaip ekonominės energetikos veiklos, veiklos priežiūrą ir jos atitikimą teisės aktų reikalavimams. Interneto svetainėje manogile.lt teikiamos ne tik informacinės paslaugos, tačiau naudojamos bendros rinkodaros priemonės, pareiškėjo vertinimu, taip klaidinant vartotojus dėl energetikos įmonių skirstymo ir gamybos veiklos atskyrimo. Komisijos kompetenciją reiktų vertinti ne tik formaliai, bet ir atsižvelgiant į Elektros energetikos įstatymo turinį, kaip turėtų būti suprantama ūkio subjektų priežiūra ir kontrolė.

32. Pirmosios instancijos teismas neįvertino situacijos, kad Komisija, formaliais pagrindais atsisakydama nagrinėti Skundą dėl elektros energetikos įmonių veiklos, neužtikrina elektros energijos skirstymo ir elektros energijos gamybos atskyrimo priežiūros ir tokiu būdu susidaro situacija, kai priežiūros institucija, turinti užtikrinti jos kompetencijai priskirtas funkcijas, jų neįgyvendina ir atsisako priimti dėl pastebėto pažeidimo pareiškiamus skundus. Pareiškėjas nurodo, kad Komisijai netinkamai vykdant elektros energijos skirstymo ir elektros energijos gamybos veiklų atskyrimo priežiūrą, pažeidžiamos buitinių vartotojų, bet kurių ESO, ET, LDT klientų ir šių įmonių konkurentų teisės dėl neteisėtos veiklos, naudojantis bendromis energetikos įmonių rinkodaros priemonėmis, vienu kontaktų centru ir klientus aptarnaujančia interneto svetaine.

33. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą kaip į priežiūros instituciją ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir Komisijos formaliu aiškinimu, kad Energetikos įstatymo 341 straipsnio 3 dalyje numatyta ginčų nagrinėjimo tvarka taikoma tik vartotojų skundams, nes šioje nuostatoje net neminima vartotojo sąvoka.

34. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas ir negaliojantis pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes sprendimas be motyvų. Teismas nepasisakė dėl Komisijos kompetencijos užtikrinti energetikos įmonių konkurencingą rinką bei kontroliuoti, kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, nepateikė motyvų dėl www.manogile.lt veiklos, kuri veikia kaip vienas paslaugų centras, per šią svetainę energetikos įmonės įgyvendina rinkodarą, teismas neatsakė į pareiškėjo skundo argumentą apie investicijų interneto svetainės www.manogile.lt sukūrimui teisėtumą ir įtaką galutinei elektros energijos kainai elektros vartotojams.

35. Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 sprendimą palikti nepakeistą.

36. Atsakovas nurodo iš esmės tas pačias faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, susijusius su Sprendimo priėmimu ir Komisijos kompetencija, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į skundą. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos direktyvos buvo perkeltos į nacionalinę teisę, todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Komisijos kompetencijos atlikti skirstymo sistemos operatoriaus kontrolę, grindžiamos teisės aktų, kurie įgyvendina direktyvas, nuostatomis, yra pagrįstos ir motyvuotos. Įvertinus pirmosios instancijos teismui pareiškėjo pateikto skundo ribas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo analizuoti energijos skirstymo ir energijos gamybos atskyrimo principų, įtvirtintų direktyvose, nes ginčas kilo dėl Komisijos kompetencijos. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pasisakė ir dėl teisės aktuose įtvirtintos Komisijos kompetencijos prižiūrėti www.manogile.lt tinklalapio veiklą ir Skunde nurodytų įmonių veiklą, naudojantis šiuo tinklalapiu. Pirmosios instancijos teismui nėra privaloma pareiškėjo cituotų ir (ar) nurodytų teisės aktų interpretacija.

37. Atsakovo teigimu, pareiškėjo įsitikinimas, kad Komisija privalo vertinti konkuruojančių įmonių veiksmų, naudojantis interneto svetaine www.manogile.lt, teisėtumą, yra nepagrįstas, pareiškėjas plečiamai aiškina Komisijos kompetenciją energetikos srityje bei įgaliojimus. Komisija 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-(E)-2291 pareiškėjui pateikė paaiškinimus dėl ESO, ET, LDT veiklų atskiriamumo ir veiksmų atitikties Gamtinių dujų ir Elektros energetikos įstatymų reikalavimams.

38. Dėl pareiškėjos teiginio, kad atsakovas turi atlikti energetikos įmonių rinkodaros priežiūrą, atsakovas nurodo, kad vien šie argumentai neleidžia daryti išvados, jog Komisija kompetentinga prižiūrėti ESO, ET, LDT veiklą naudojantis interneto svetaine www.manogile.lt. Atsakovas atlieka energetikos subjektų reguliuojamos veiklos priežiūrą, vertina, ar reguliuojamų įmonių veiksmai atitinka teisės aktuose ūkio subjektams įtvirtintas pareigas, ar įmonės nepiktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis, tačiau teisės aktai nenustato energetikos įmonių pareigų, susijusių su tuo, kurioje svetainėje įmonės privalo teikti klientų aptarnavimo paslaugas bei rinkti vartotojų įmokas už suteiktas paslaugas, todėl Komisija negali vertinti Skunde nurodytų įmonių veiklos, naudojantis interneto svetaine www.manogile.lt. Deklaratyvūs apeliacinio skundo argumentai ir pareiškėjo pasvarstymai neturėtų būti vertinami.

39. Komisija nesutinka, kad Skundą buvo atsisakyta nagrinėti formaliais pagrindais, nes Komisija pagrįstai vadovavosi teisės aktuose įtvirtintomis procedūrinėmis nuostatomis, kurios nesuteikia Komisijai įgaliojimų nagrinėti energetikos įmonės skundą dėl kitos energetikos įmonės veiklos. Nepriklausomai nuo to, kurią kreipimosi į Komisiją formą būtų pasirinkęs pareiškėjas, Komisijos kompetencijai nėra priskirta Skunde nurodytų įmonių veiklos, naudojantis www.manogile.lt, priežiūra.

40. Atsakovo teigimu, priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas visapusiškai ir sistemiškai išanalizavus su nagrinėjama byla susijusius teisės aktus, tinkamai ir išsamiai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus galiojančių materialiosios teisės normų kontekste, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 41. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo UAB „Elektrum Lietuva“ skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. R2-(T)-3185 ir įpareigoti atsakovą atlikti išsamų tyrimą pagal pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. skunde Komisijai nurodytus reikalavimus, pagrįstumas ir teisėtumas.

42. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (skundo pagrindas), nustatęs, kad Komisija Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo Skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte (sprendimas yra be motyvų). Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Komisijos kompetencijos užtikrinti energetikos įmonių konkurencingą rinką bei kontroliuoti, kad būtų atskirtos veiklos energetikos sektoriuje; dėl elektros energetikos įmonių rinkodaros priemonių naudojimo, naudojantis vienu klientus aptarnaujančiu kontaktiniu telefonu, klientų aptarnavimo padaliniais, viena klientus aptarnaujančia svetaine www.manogile.lt; dėl investicijų interneto svetainės www.manogile.lt sukūrimui teisėtumo ir galimos įtakos galutinei elektros energetikos kainai elektros vartotojams.

43. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo argumentus dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, šių argumentų nepripažįsta pagrįstais, nes teismo sprendimo motyvų nebuvimas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto aspektu vertinamas atsižvelgus būtent į teismo sprendime išdėstytus argumentus, dėl kurių teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pateikia atitinkamas išvadas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje R. T. prieš Ispaniją ir H. B. prieš Ispaniją; 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją). Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių jo skundas netenkintas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

44. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos tam, kad būtų išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, sprendime atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, nurodė konkrečius motyvus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkintas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

45. Šios bylos ginčo esminis dalykas – Sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas. Byloje nustatyta, kad Sprendimas priimtas dėl pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. skundo, t. y. šioje byloje turėjo būti nagrinėjami ir vertinami pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. skunde nurodyti argumentai bei aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, ir nustatoma, ar Komisija pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti Skundą.

46. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 30 d. skundą padavė dėl ESO, ET, LDT, TIC, VAC ir EMA veiksmų, naudojantis interneto svetaine www.manogile.lt. Iš Skundo turinio nustatyta, kad pareiškėjas Skundą padavė, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 341 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad Komisija pagal šiame ir atskirus energetikos sektorius reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytą kompetenciją nagrinėja skundus dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo ar neveikimo, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ar (ir) sistemomis nesuteikimo ir kitų teisės aktuose nustatytų reguliuojamos energetikos veiklos reikalavimų laikymosi.

Pareiškėjas, išdėstydamas savo teisių pažeidimo aplinkybes, nenurodė jokių faktinių ir teisinių aplinkybių, kad ESO, ET, LDT, TIC, VAC ir EMA pažeidžia jo (pareiškėjo), kaip vartotojo, teises. Pareiškėjas tik nurodė, jog yra nuo 2008 metų veiklą vykdantis bei vartotojams elektros energiją tiekiantis nepriklausomas elektros tiekėjas, o 2016 m. balandžio 12 d. jam buvo suteikta teisė verstis gamtinių dujų tiekimo veikla: Bendrovė aktyviai ruošiasi gamtinių dujų tiekimo veiklos pradžiai. Pareiškėjas Skunde nurodė, kad interneto svetainės www.manogile.lt veikla galbūt pažeidžia Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, įpareigojančias sukurti teisines sąlygas veikti konkurencija pagrįstai elektros energijos ir dujų rinkoms bei užtikrinti elektros ir dujų skirstymo veiklos nepriklausomumą ir jos efektyvų atskyrimą nuo kitų elektros energetikos ir gamtinių dujų sektorių veiklos komercinių interesų.

Pareiškėjas teigė, kad naudojimasis interneto svetaine www.manogile.lt, vienu klientų aptarnavimo telefonu ir vieningais fiziniais klientų aptarnavimo centrais, t. y. bendromis paslaugomis administracinio aptarnavimo bei informacinių technologijų srityje, valstybės valdomai Lietuvos energijos grupei priklausančios ESO, ET bei LTD suteikia nepagrįsto pranašumo lyginant su kitais šiai grupei nepriklausančiais rinkos žaidėjais; bendro prekių ženklo „mano gile.lt“ naudojimas kelia painiavą; ESO, kaip skirstymo operatoriui, sudaromos sąlygos naudojimuisi vertikalios integracijos pranašumu konkurencijai iškraipyti.

Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad jo nurodyta situacija kelia likusių rinkos dalyvių susirūpinimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad išskirtinės veiklos sąlygos sukuriamos valstybės valdomoms energetikos įmonėms, kurių viena – ESO – teikia monopolines skirstymo paslaugas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Elektros energetikos įstatymo 9 straipsniu ir Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsniu, prašė pripažinti, kad tinklalapio www.manogile.lt veikla, TIC, VAC, EMA, ESPO, ET ir LTD veiksmai pažeidžia Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo nuostatas, įpareigojančias sukurti teisines sąlygas veikti konkurencija pagrįstai elektros energijos ir dujų rinkoms; priimti sprendimus bei atlikti veiksmus, užtikrinančius skirstymo veiklos nepriklausomumą ir jos efektyvų atskyrimą nuo kitų elektros energetikos bei dujų sektorių veiklos rūšių komercinių interesų.

47. Skundo padavimo metu galiojusio Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nurodė, kad Komisijos funkcijas, uždavinius, teises ir pareigas elektros energetikos sektoriuje nustato Energetikos įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatai. Komisija pagal kompetenciją Lietuvos Respublikoje atlieka veiklos elektros energetikos sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas, be kita ko, užtikrindama reguliuojamosios energetikos veiklos vykdymo bei elektros energetikos įmonių ir vartotojų teisių ir pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę (Elektros energetikos įstatymo 9 str. 2 d.). Komisija: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais išduoda licencijas ir leidimus verstis veikla elektros energetikos sektoriuje;

2) nustato elektros energetikos įmonių technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarką;

3) rengia ir teikia Vyriausybei valstybės reguliuojamų kainų nustatymo principus;

4) nustato elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimus;

5) tvirtina elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų paslaugų ir elektros energijos kainų viršutines ribas;

6) paslaugų teikėjų teikimu skelbia elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainas;

7) tvirtina viešuosius interesus elektros energetikos sektoriuje atitinkančių paslaugų kainų skaičiavimo metodiką, nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainas;

8) atlieka viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administravimo priežiūrą;

9) nustato elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų diferencijavimo tvarką;

10) tvirtina vartotojų ir gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainius, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais bendraisiais įkainių nustatymo reikalavimais;

11) nustato įėjimo į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką įmokos skaičiavimo metodiką, nustato įėjimo į Lietuvos Respublikos elektros energijos rinką įmoką;

12) tvirtina Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo taisykles;

13) nustato perdavimo sistemos operatoriaus dokumentų, duomenų ir informacijos pateikimo tvarką ir sąlygas;

14) tvirtina Naudojimosi jungiamųjų linijų paslaugomis kainų skaičiavimo metodiką, Komisija perdavimo sistemos operatoriaus pateiktas perdavimo tinklų ir jungiamųjų linijų valdymą, jų pralaidumo nustatymą, paskirstymą ir perkrovų valdymą reglamentuojančias taisykles;

15) tvirtina Elektros energijos rinkos priežiūros ir susijusių reikalavimų tvarkos aprašą;

16) tvirtina Elektros energijos rinkos tyrimo taisykles;

17) nustato Komisijos priimamų teisės aktų ir sprendimų skelbimo tvarką ir sąlygas;

18) tvirtina Komisijos viešojo konsultavimosi taisykles;

19) tvirtina Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos skaičiavimo metodiką ir nustato naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą;

20) vykdo Energetikos įstatyme numatytų priemonių, taikomų paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją energetikos padėtį, įgyvendinimo elektros energetikos sektoriuje, taip pat aprūpinimo elektros energija nutraukimo ir ribojimo kitais pagrindais stebėseną, pagal kompetenciją bendradarbiauja įgyvendinant šias priemones ir teikia rekomendacijas dėl jų atitikties įstatymų nustatytiems reikalavimams;

21) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

48. Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Komisija turi užtikrinti konkurenciją tarp elektros energijos rinkos dalyvių, atskirų rinkos dalyvių ir vartotojų nediskriminavimą bei nustatytos kokybės paslaugų teikimą vartotojams. Siekdama šio tikslo, Komisija kontroliuoja:

1) kaip laikomasi perdavimo tinklų ir jungiamųjų linijų valdymo, jų pralaidumo nustatymo, paskirstymo ir perkrovų valdymo taisyklių (Komisija turi teisę teikti privalomus nurodymus perdavimo sistemos operatoriui dėl šių taisyklių koregavimo ar keitimo);

2) kaip laikomasi elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų;

3) per kiek laiko tinklų operatoriai atlieka vartotojų įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir aprūpinimo elektros energija atkūrimo darbus;

4) kad tinklų operatoriai savo interneto svetainėse skelbtų atitinkamą informaciją, susijusią su jungiamosiomis linijomis, sistemos naudojimu ir pajėgumų paskirstymu suinteresuotiems asmenims;

5) kad būtų veiksmingai atskirtos veiklos rūšys elektros energetikos sektoriuje, užtikrinant elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo gamybos ir tiekimo veiklos interesų ir siekiant išvengti šių veiklos rūšių kryžminio subsidijavimo;

6) kad naujų elektros energijos gamintojų prijungimo sąlygos ir tarifai būtų objektyvūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai, atsižvelgiant į visas išlaidas ir naudą, kurią teikia atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtra, paskirstytoji gamyba bei šilumos ir elektros energijos gamyba vieno technologinio proceso metu;

7) kaip laikomasi šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų skaidrumo, nediskriminavimo ir konkurencijos elektros energetikos sektoriuje reikalavimų;

8) kad būtų užtikrintas efektyvus elektros energijos rinkos veikimas ir užkertamas kelias asmenims piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje ar kitokiais veiksmais daryti neigiamą įtaką efektyviai konkurencijai tarp elektros energijos rinkos dalyvių;

9) kaip laikomasi Prekybos elektros energija taisyklių;

10) kaip laikomasi licencijuojamos veiklos ar veiklos, kuriai reikalingas leidimas, elektros energetikos sektoriuje sąlygų ir reikalavimų, kaip saugomos ir ginamos vartotojų teisės ir teisėti interesai, įskaitant vartotojams teikiamos informacijos patikimumą;

11) kitų Komisijos kompetencijai priskirtų valstybinio reguliavimo, priežiūros ir kontrolės bei veiklos elektros energetikos sektoriuje rūšių tinkamą funkcionavimą.

49. Komisijos funkcijos ir pareigos gamtinių dujų sektoriuje nustatytos Gamtinių dujų 7 straipsnyje. Komisija gamtinių dujų sektoriuje, be kitų šiame įstatyme, Energetikos ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų funkcijų, prižiūri: 1) kaip laikomasi sistemų operatorių licencijuojamos veiklos sąlygų; 2) gamtinių dujų įmonių reguliuojamos veiklos sąnaudas; 3) kad sistemų operatorių skelbiama informacija apie sąlygas, suteikiančias teisę suinteresuotosioms šalims naudotis sistemomis, jungiamaisiais vamzdynais ir gamtinių dujų saugyklomis, būtų išsami ir tinkamai pateikta; 4) kaip suteikiamos teisės naudotis sistemomis; 5) apskaitų atskyrimą, siekiant išvengti veiklų kryžminio subsidijavimo; 6) kaip laikomasi jungiamųjų vamzdynų valdymo ir jų pajėgumų skirstymo taisyklių; 7) kaip laikomasi gamtinių dujų tiekimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų; 8) gamtinių dujų įmonių veiklos skaidrumą ir konkurenciją; 9) kaip įgyvendinamos nacionalinės gamtinių dujų perdavimo tinklų perkrovos valdymo taisyklės; 10) kaip laikomasi gamtinių dujų sistemų saugumo ir patikimumo taisyklių; 11) kaip dujų įmonės užtikrina prieigą vartotojams prie duomenų apie jų suvartojamą gamtinių dujų kiekį ir kaip sukuria lengvai suprantamos formos duomenų sistemą; 12) kaip įgyvendinamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos laikinosios priemonės, taikomos staiga įvykus gamtinių dujų ar visos energetikos rinkos krizei ar iškilus grėsmei asmenų, gamtinių dujų įrenginių arba gamtinių dujų sistemos vientisumo saugumui; 13) kad nebūtų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo ir tiekimo veiklos kryžminio subsidijavimo.

50. Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Komisija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi pareigą:

1) vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir skystinimo paslaugų kainų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo ir buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo paslaugų kainas;

2) patvirtinti prekybos gamtinėmis dujomis priežiūros taisykles;

3) tarpvalstybiniais klausimais bendradarbiauti su atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijomis ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra);

4) laikytis visų teisiškai privalomų Europos Komisijos ir Agentūros sprendimų;

5) kiekvienais metais teikti savo veiklos ir pareigų vykdymo ataskaitą, informaciją apie nustatytas laikinąsias priemones įvykus energetikos krizei Europos Komisijai, Agentūrai ir atitinkamoms valstybių narių institucijoms;

6) nustatyti metodikas, pagal kurias apskaičiuojamos ar nustatomos sąlygos, susijusios su prijungimu ir prieiga prie perdavimo ir skirstymo sistemų, saugyklų ir SGD įrenginių, balansavimo paslaugų teikimu, prieiga prie tarpvalstybinių perdavimo jungčių;

7) nustatyti gamtinių dujų įmonių paslaugų kokybės, įskaitant patikimumo, rodiklius ir jų įvertinimo tvarką;

8) nustatyti gamtinių dujų įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo rodiklius ir jų įvertinimo tvarką;

9) prižiūrėti buitiniams vartotojams taikomas kainas, išankstinio mokėjimo sistemas, tiekimo įmonę pakeitusių vartotojų ar nuo tinklo atjungtų vartotojų procentinę dalį, mokėjimus už priežiūros paslaugas ir jų vykdymą;

10) užtikrinti sutarties laisvės principo įgyvendinimą nutraukiamoms Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisę atitinkančioms tiekimo sutartims;

11) stebėti, per kiek laiko perdavimo ir skirstymo sistemos operatoriai sujungia vamzdynus ir atlieka remonto darbus, kaip suteikiama teisė naudotis saugyklomis, gamtinių dujų laikymo vamzdynuose ir kitomis papildomomis paslaugomis;

12) imtis veiksmingų vartotojų apsaugos priemonių, prižiūrėti, kaip jos vykdomos;

13) reguliariai atlikti gamtinių dujų tiekimo rinkos tyrimus ir taip užtikrinti, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo didele įtaka gamtinių dujų rinkoje atvejų, skelbti išvadas dėl gamtinių dujų kainų ir jas pateikti konkurencijos priežiūros institucijoms;

14) nustatyti gamtinių dujų įmonių apskaitos atskyrimo standartines taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusius reikalavimus;

15) patvirtinti balansavimo taisykles, jeigu sistemų operatorių parengti taisyklių projektai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų;

16) patvirtinti Lietuvos Respublikos gamtinių dujų perdavimo tinklo sujungimo su Europos Sąjungos gamtinių dujų tinklu projekto sąnaudų įtraukimo į perdavimo tinklo paslaugų teikimo sąnaudas metodiką;

17) patvirtinti standartinius reikalavimus skirstymo sistemos operatoriaus ir laikymo sistemos operatoriaus atitikties programoms parengti;

18) stebėti gamtinių dujų tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją srautus ir teikti metines ataskaitas Vyriausybei; 19) įvykdyti Europos Komisijos įpareigojimą panaikinti Komisijos sprendimą, prieštaraujantį Europos Sąjungos kompetentingų institucijų priimtoms gairėms gamtinių dujų sektoriuje per du mėnesius nuo atitinkamo Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos; 20) šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, Europos Sąjungos teisės reikalavimų ir Komisijos ar kompetentingos Europos Sąjungos institucijos nurodymų nevykdančioms gamtinių dujų įmonėms skirti šiame įstatyme, Energetikos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas ir inicijuoti atsakingų asmenų patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

51. Pažymėtina, kad pareiškėjas Skunde neįvardijo konkrečių Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio ir Gamtinių dujų įstatymo 7 straipsnio nuostatų, kuriomis vadovaudamasis atsakovas turėjo nagrinėti Skundą.

52. Komisija Sprendimu atsisakė nagrinėti Skundą, nurodydama, kad neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl pareiškėjo nurodytų reikalavimų. Taip pat Sprendime nurodyta, kad Skunde pateiktos aplinkybės, argumentai ir reikalavimai jau buvo nurodyti pareiškėjo 2016 m. birželio 21 d. rašte, šis raštas buvo įvertintas ir pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. R2-(E)-2291 buvo pateiktas atsakymas pareiškėjui, be to, pareiškėjo 2016 m. birželio 21 d. raštas buvo persiųstas Konkurencijos tarybai.

53. Iš atsakovo 2016 m. rugsėjo 6 d. rašto Nr. R2-(E)-2291 matyti, kad Komisija išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su energetikos veiklą vykdančių ESO, ET ir LDT veiklų atskyrimu ir nepriklausomumu, atsižvelgdama į išduotas licencijas ESO veikti dujų ir elektros energetikos sektoriuose vykdant elektros energijos skirstymo, elektros energijos visuomeninio tiekimo bei gamtinių dujų skirstymo veiklas; LTD veikti gamtinių dujų sektoriuje vykdant gamtinių dujų tiekimo veiklą; ET veikti elektros energetikos sektoriuje vykdant nepriklausomą elektros energijos tiekimo veiklą, padarė išvadą, jog ESO, ET ir LTD vykdoma veikla energetikos sektoriuje nepažeidžia Direktyvos 2009/72/EB ir Direktyvos 2009/73/EB, Gamtinių dujų įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių skirstymo sistemos operatoriaus nepriklausomumo ir efektyvaus veiklų atskyrimo nuo kitų veiklos rūšių komercinių interesų energetikos sektoriuje reikalavimus. Atsakovas taip pat įvertino, kad TIC, EMA ir VAC veikla orientuota į įmonių aptarnavimą, teikiant viešųjų pirkimų, apskaitos, darbo santykių administravimo, teisės, klientų aptarnavimo, įmokų surinkimo bei informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugas, ir padarė išvadą, jog šių įmonių teikiamos paslaugos yra administracinio pobūdžio ir nėra priskiriamos reguliuojami veiklai energetikos sektoriuje. Ši išvada grindžiama Energetikos įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi, kuri energetikos veiklą apibrėžia kaip ekonominę veiklą, apimančią energijos išteklių ar negilios žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą. Be to, Komisija nenustatė, kad VAC, EMA ir TIC teikiamos paslaugos darytų įtaką energetikos veiklą vykdančių įmonių nepriklausomumui ir veiklų atskyrimui ar jų neužtikrintų, kaip tai nustatyta Direktyvoje 2009/72/EB ir Direktyvoje 2009/73/EB, Gamtinių dujų įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme.

54. Kaip jau minėta, pareiškėjas Skunde nurodė, kad kreipiasi į Komisiją, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 341 straipsnio 3 dalimi. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ši įstatymo norma nustato vartotojų skundų nagrinėjimą, bei teigia, jog minėta norma nustato ginčų nagrinėjimo tvarką ne tik vartotojų skundams. Su tokiais argumentais nesutiktina.

55. 2015 m. lapkričio 26 d. priimtu Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 34 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymu Nr. XII-2089 buvo nustatyta vartotojų ir energetikos įmonių ginčų, tarp energetikos įmonių kylančių ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimas (Energetikos įstatymo Nr. IX-884 34 straipsnio pakeitimas) ir vartotojų skundų nagrinėjimas (Energetikos įstatymo Nr. IX-884 papildymas 341 straipsniu) (žr. Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto Papildomo komiteto 2015 m. spalio 14 d. išvadas Dėl Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo 341 straipsniu įstatymo projekto (XIIP-3283); Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, Šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų aiškinamąjį raštą). Iš Energetikos įstatymo 341 straipsnio turinio matyti, kad šio straipsnio 3 dalis turi būti skaitoma kartu su šio straipsnio 2 dalimi, nustatančia, kokius konkrečius vartotojų skundus nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija, ir su šio straipsnio 4 dalimi, nustatančia, pagal kokias administracines procedūras vartotojų skundus nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija bei Komisija.

56. Pareiškėjas Skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų sudarę faktinį ir teisinį pagrindą Komisijai vertinti šį Skundą, kaip paduotą vartotojo, nes pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kad jo nurodomos energetikos įmonės, atlikdamos energijos tiekimo, skirstymo, perdavimo, laikymo veiksmus, pažeidė pareiškėjo teises, nesuteikė pareiškėjui teisės pasinaudoti tinklais ar (ir ) sistemomis, kt., t. y. veiksmais ar neveikimu pažeidė jo, kaip vartotojo, teises ir teisėtus interesus.

57. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus, kad Komisija nėra kompetentinga prižiūrėti interneto svetaines, pareiškėjo skundžiamų įmonių veiklą, naudojantis tinklalapiu www.manogile.lt, sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas nepagrįstai plečiamai aiškina Komisijos kompetenciją energetikos srityje bei Komisijos įgaliojimus, vykdant Energetikos įstatyme, Elektros energetikos įstatyme bei Gamtinių dujų įstatyme įtvirtintas su konkurencijos veiksmingumu susijusias funkcijas. Komisija, vykdydama veiklų atskyrimo energetikos sektoriuje priežiūrą ir kontrolę, nenagrinėja skundų dėl interneto svetainės www.manogile.lt veiklos ir energetikos įmonių veiklos, naudojantis šios svetainės teikiamomis paslaugomis.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja Elektros energetikos 6 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad Komisija turi užtikrinti, jog elektros energetikos rinkoje būtų efektyvi konkurencija, Energetikos įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Komisija, Energetikos įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, kad Komisija siekia skatinti konkurencingos rinkos kūrimą Europos Sąjungoje, nurodo Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 1 dalies nuostatą, kad energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuoja ir valstybinę energetikos priežiūrą atlieka Komisija, 9 dalies 13 ir 14 punktų nuostatas, nurodančias, kad Komisija kontroliuoja, jog būtų veiksmingai atskirtos veiklos energetikos sektoriuje, užtikrinant energijos perdavimo ir skirstymo veiklos nepriklausomumą nuo komercinių energetikos veiklos interesų (13 p.); Komisija prižiūri konkurencijos didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje mastą ir veiksmingumą, pagal kompetenciją konkurencijos iškraipymo ar apribojimo energetikos veikloje atvejus (14 p.). Taip pareiškėjas nurodo, jog pagal Energetikos įstatymo 2 straipsnį ekonominė veikla apima ir rinkodarą, o ESO, ET ir LTD naudojasi bendromis energetikos įmonių rinkodaros priemonėmis.

59. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pagal minėtas teisės aktų nuostatas Komisija turėjo kompetenciją nagrinėti Skundą. Pirmiausia pažymėtina, kad Skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su energetikos įmonių naudojimusi interneto svetaine www.manogile.lt, o šių įmonių veikla šiuo aspektu jau buvo išnagrinėta ir pareiškėjui atsakyta 2016 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. R2-(E)-2291, taip pat buvo įvertinta ir TIC, EMA ir VAC, kurios neveikia energetikos sektoriuje, veikla, t. y. Komisija, atsižvelgdama į jai nustatytą kompetenciją ir funkcijas, išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo ir kitos įmonės (Enefit, UAB) 2016 m. birželio 8 d. prašyme nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos teisės aktų nuostatos nenustato, kad atsakovas turi kompetenciją nagrinėti tokio pobūdžio Skundą, kurį pateikė pareiškėjas atsakovui, t. y. nustatinėti pareiškėjo nurodomų įmonių pažeidimus, naudojantis www.manogile.lt svetaine, be to, pareiškėjas Skunde nebuvo nurodęs jokių aplinkybių, susijusių su energetikos įmonių nustatytomis skelbiamomis kainomis, kurios pažeistų pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Taip pat pareiškėjas Skunde nebuvo nurodęs argumentų ir pateikęs įrodymų, kad ESO, ET ir LTD teikė vartotojams klaidinančią informaciją apie kainas ar tarifus.

60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

61. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė