2015-12-14 Nr. AB-24654-3-61-3-04189-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1848-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04189-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), po 100 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartyje, tiek Vilniau apygardos teismas 2014 m. balandžio 1 d. nutartyje byloje Nr. 1S-327-166/2014 pateikė išaiškinimą, jog Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 2 punktas (2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2040 redakcija) pareiškėjo atžvilgiu negali būti taikomas. Tačiau Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) pirmininko pavaduotojas R. S. 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 42-789(1) informavo, kad pareiškėjo prašymas dėl lygtinio paleidimo taikymo nebus svarstomas Komisijoje, tokiu būdu minėtas pareigūnas atsisakė įvykdyti galiojančius teismų sprendimus. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus PN Komisijos pirmininko pavaduotojo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 42-789(1) apskundė Kalėjimų departamentui, tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Donatas Matuiza 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 2S-4345 netenkino pareiškėjo reikalavimų. Anot pareiškėjo, pareikšdamas, kad teismo sprendimas nebus vykdomas, Vilniaus PN pareigūnas R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisę gyventi teisinėje valstybėje ir tokiu būdu sukėlė pareiškėjui psichologinį šoką, jį pažeminimo, pareiškėjas pasijuto bejėgis, neturintis teisių, todėl patyrė neturtinę žalą. Pabrėžė, kad šiuo atveju kalbama apie trukdymą vykdyti teisingumą, teisminės valdžios autoriteto griovimą, todėl neturtinė žala negali būti vertinama simboline suma.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nurodė, kad pareiškėjas nuteistas už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, todėl Vilniaus PN administracija neturėjo jokio teisinio pagrindo rengti dokumentus dėl lygtinio paleidimo ir perduoti juos kartu su prašymu nagrinėti Vilniaus PN Komisijai. Komisijoje nagrinėjami tik tų nuteistųjų prašymai, kuriems lygtinis paleidimas galimas pagal galiojančius teisės aktus. Atkreipė dėmesį, kad, gavus pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN Komisijos pirmininko pavaduotojo veiksmų, Kalėjimų departamento direktorius 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 2S-4345 pareiškėjui pateikė informaciją apie rūpimus klausimus. Kalėjimų departamento nuomone, 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 2S-4345 yra teisėtas, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas.

Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Anot Vilniaus PN, 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 42-789(1) yra informacinio-paaiškinamojo pobūdžio dokumentas, atsakantis į pareiškėjo 2014 m. liepos 15 d. prašymą Nr. 29-502(1), o ne individualus administracinis aktas, todėl pats savaime nuteistajam nesukelia teisinių pasekmių. Minėtame rašte pateikta informacija atitinka galiojančią teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas. Pabrėžė, kad, atsižvelgiant į galiojančias įstatymo nuostatas, nėra teisinio pagrindo pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo svarstyti Vilniaus PN Komisijoje. Atkreipė dėmesį, kad, skųsdamas Vilniaus PN Komisijos pirmininko pavaduotojo R. S. 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 42-789(1), pareiškėjas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjo skundą atmetė. Todėl Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios neturtinės žalos nepadarė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, pasak pareiškėjo, žala jam kilo dėl Vilniaus PN Komisijos pirmininko pavaduotojo 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendime Nr. 42-789(1) ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendime Nr. 2S-4345 pateiktos pozicijos nenagrinėti jo prašymo dėl lygtinio paleidimo taikymo Vilniaus PN Komisijoje.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas dėl Vilniaus PN 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 42-789(1) nenagrinėti jo prašymo dėl lygtinio paleidimo taikymo Vilniaus PN Komisijoje buvo kreipęsis ir į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog Vilniaus PN Komisijos pirmininko pavaduotojas R. S. ir Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Donatas Matuiza, atsisakę tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjimo Vilniaus PN Komisijoje, nevykdė įsiteisėjusios Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties, yra nepagrįsti. Todėl konstatavo, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 42-789(1) ir Kalėjimų departamento 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 2S-4345 yra teisėti bei pagrįsti. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl teismas, vadovaudamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nenustatė.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Nurodo, kad nei Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, nei Teismų įstatymo 9 straipsnis, nei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis teismui nesuteikia teisės kvestionuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį ir Vilniau apygardos teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį byloje Nr. 1S-327-166/2014. Pabrėžia, kad kolizijos atveju turi būti taikomas švelnesnę nuteistojo padėtį numatantis įstatymas. Anot pareiškėjo, jo atžvilgiu buvo šiurkščiai pažeisti teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo vadovautis teismų išaiškinimais, kurie buvo palankūs pareiškėjui.

Vilniaus pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pabrėžia, kad taikyti nuteistiesiems iki 2012 m. liepos 1 d. galiojusias Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, negalima, nes minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmės vykdomos pagal jų metu galiojančius įstatymus. Jokios kolizijos bausmių vykdymo įstatymuose nagrinėjamu atveju nėra. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis kildina iš to, kad buvo atsisakyta nagrinėti jo prašymą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pareiškėjas teigia dėl to patyręs psichologinį šoką, pasijuto pažemintas ir bejėgis, neturintis teisių.

Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatoje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomų bendrosios kompetencijos teismų nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo klausimas negali būti šios administracinės bylos ginčo dalyku. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina tik pareiškėjo reikalavimą atlyginti galimai patirtą neturtinę žalą dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų jo atžvilgiu.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Vilniaus PN Komisijos pirmininko pavaduotojas R. S. 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 42-789(1) (b. l. 6–7) atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, Donatas Matuiza 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 2S-4345 (b. l. 8–9) pripažino, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 42-789(1) yra pagrįstas. Pareiškėjo teigimu, būtent dėl šių viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų jis patyrė neturtinę žalą.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi (b. l. 27–29) netenkino pareiškėjo skundo, kuriuo jis prašė panaikinti 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 42-789(1) ir įpareigoti Vilniaus PN Komisiją svarstyti dėl pareiškėjo paleidimo iš pataisos įstaigos. Minėtoje nutartyje teismas pripažino, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 42-789(1) ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 2S-4345 yra teisėti ir pagrįsti. Ši Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir įgijusi res judicata galią.

Įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) res judicata galia, reiškianti ir nustatytų faktų prejudiciją, įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią procesinę normą prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės. Tačiau prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys. Pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas, taip pat svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

Šiuo atveju, tiek minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje, tiek šioje administracinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, abejose bylose minėtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas yra bylos nagrinėjimo dalykas.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, išnagrinėjęs jo kompetencija i priskirtą bylą pripažino, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. 42-789(1) ir 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas Nr. 2S-4345 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nagrinėjamoje administracinėje byloje minėtų administracinių sprendimų pagrįstumas ir teisėtumas negali būti iš naujo vertinamas, o turi būti vadovaujamasi minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytomis išvadomis.

Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad nei Vilniaus PN, nei Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Pripažinus, kad administraciniai aktai, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, jis patyrė neturtinę žalą yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas, nes nėra vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinų CK 6.271 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė