2019-04-30 Nr. AB-10313-3-61-3-00582-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-284-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00582-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 3,58 Eur bylinėjimosi išlaidų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. M. skundo dalį, kurioje pareiškėjas ginčijo netinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN, susijusias su socialinės reabilitacijos programų neužtikrinimu ir netinkamų tualetų bei dušų įrengimu nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d. Kitą skundo dalį teismas priėmė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kad nuo 2011 m. kovo 5 d. iki 2018 m. birželio 5 d. Vilniaus PN neužtikrino socialinės reabilitacijos programų, nebuvo tinkamai įrengti tualetai ir dušai (neužtikrintas privatumas). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimas įsiteisėjo.

Atsižvelgęs į tai ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reabilitacijos programų neužtikrinimo ir netinkamo tualetų bei dušų įrengimo nuo 2016 m. rugpjūčio 12 iki 2017 m. vasario 8 d.

III. Pareiškėjas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, jog administracinėje byloje Nr. I-3341-764/2018 buvo skundžiamos aplinkybės, kurias jis praleido nuo 2011 m. kovo 5 d. iki 2018 m. birželio 5 d. būnant Vilniaus PN paprastoje kameroje, o šioje byloje – dėl praleisto laikotarpio baudos izoliatoriuje ir drausmės grupėje. Pareiškėjas sutinka su teismo nutarties dalimi dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, susijusių su netinkamu tualetų ir dušų įrengimu.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovo nuomone, teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo A. M. skundo dalį, kurioje pareiškėjas ginčijo netinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN, susijusias su socialinės reabilitacijos programų neužtikrinimu ir netinkamų tualetų bei dušų įrengimu nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2017 m. vasario 8 d., teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Pabrėžtina, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA438-50/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas, yra pažymėjęs, jog sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą aptariamu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3341-764/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01910-218-5) pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis sąlygomis Vilniaus PN (pareiškėjas skundė, kad buvo laikomas perpildytose kamerose, nebuvo užtikrintas privatumas duše ir sanitariniame mazge, netinkamai įrengti pasivaikščiojimo kiemeliai, nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis telefonu, nebuvo pakankamai užtikrinta socialinių reabilitacijos programų, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo ir kitų renginių ir kt.) nuo 2011 m. kovo 5 d. iki 2018 m. birželio 5 d., atlyginimo, minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.

Pareiškėjas teismui pateikė skundą (teisme gautas 2019 m. vasario 11 d.), kuriuo prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurios atsiradimą sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Vilniaus PN (pareiškėjas skundžiasi dėl Vilniaus PN administracijos neteisėtų veiksmų skirstant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas ir skiriant nuobaudas, dėl kalinimo ploto normos pažeidimo pareiškėjui būnant drausmės grupės kameroje Nr. 8D, dėl socialinės reabilitacijos programų neužtikrinimo, dėl ventiliacijos ir apšvietimo trūkumo, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais mazgais).

Įvertinus pareiškėjo 2019 m. vasario 11 d. pateikto skundo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3341-764/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01910-218-5) turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino, jog pareiškėjo 2019 m. vasario 11 d. paduotas skundas yra iš dalies tapatus jo paduotam skundui administracinėje byloje Nr. I-3341-764/2018. Pirmosios instancijos teismas jau yra išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo bei dušų įrengimo ir socialinių programų neužtikrinimo, todėl teisėtai ir pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį atsisakė priimti.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė