2017-02-24 Nr. AB-4526-3-61-3-04960-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-32-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04960-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.7; 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui, trečiasis suinteresuotas asmuo E. N., dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (toliau – ir Universitetas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2014 m. spalio 8 d. sprendimą „Dėl ISM vadybos ir ekonomikos universiteto baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos ir universiteto administracijos veiksmų“ Nr. SP-12 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t., b. l. 1–7). Reikalavimus grindžia šiais motyvais:

1) Sprendimas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams. Pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje ir Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą aukštosios mokyklos autonomiškumo principą ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotą šio principo turinio išaiškinimą, aukštosios mokyklos turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Aukštosios mokyklos autonomija suprantama, kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute, be kita ko, savo mokslo ir studijų tvarką, taip pat, kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės. Taigi, vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymo diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta aukštajai mokyklai.

Universitetas 2009 m. sausio 9 d. patvirtino Statutą, kurio 1.2 punkte numatyta, jog Universitetas turi įstatymų ir šio Statuto nustatytą autonomiją, ūkinį - komercinį, finansinį ir organizacinį savarankiškumą. Universiteto Rektorius, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 01-07-48 patvirtino ISM vadybos ir ekonomikos universiteto studijų reglamentą (toliau – ir Reglamentas), kuriame išdėstyta studijų tvarka, kurios privalo laikytis kiekvienas Universiteto studentas.

Reglamento 20.5 punktas suteikia teisę neapgynusiam baigiamojo darbo studentui ginti baigiamąjį darbą pakartotinai. E. N. buvo Universiteto Tarptautinės rinkodaros ir vadybos studentas. Baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinė komisija (toliau – ir Komisija) E. N. baigiamojo darbo gynimo metu 2014 m. birželio 4 d. sprendimu jo magistrinį darbo gynimą įvertino pažymiu 4, t. y. nepatenkinamai, todėl baigiamasis darbas laikomas neapgintas. Universitetas išaiškino E. N. galimybę ginti baigiamąjį darbą iš naujo, tačiau jis tokia teise nepasinaudojo ir Universiteto rektorius 2014 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. 17-09-543 nutraukė su juo pasirašytą studijų sutartį bei išbraukė iš Universitete studijuojančiųjų sąrašų. Nuo minėtos dienos E. N. neturi su Universitetu jokių sąsajų. Reglamento 20.8 punkte numatyta, kad baigiamieji darbai ginami viešame Baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje, o šios komisijos sprendimas yra galutinis ir neginčytinas. Universiteto Jungtinio programų komiteto 2013 m. rugsėjo 11 d. posėdyje patvirtintoje Baigiamųjų darbų ir jų gynimo vertinimo bakalauro, tarptautinės magistrantūros ir vadovų magistrantūros studijose tvarkoje (toliau – ir Tvarka) išsamiai reglamentuojamas baigiamųjų darbų ir jų gynimo vertinimas, o 14 punkte numatytos analogiškos Reglamento 20.8 punktui nuostatos.

Nagrinėjamu atveju E. N. baigiamasis darbas ir jo gynimas Komisijoje įvertintas bei baigiamojo darbo galutinis pažymys apskaičiuotas tinkamai laikantis visų Tvarkoje įtvirtintų reikalavimų. Kadangi Komisijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimo apeliacija negalima, jame apskaičiuoto baigiamojo darbo galutinio pažymio niekas pakeisti negali. Todėl bet kokie valstybės institucijų nurodymai iš naujo apskaičiuoti E. N. vertinimą prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams;

2) Kontrolierius Sprendime nagrinėja ir vertina tik E. N. baigiamąjį darbą, nors baigiamasis darbas susideda iš dviejų etapų: a) darbą reikia parašyti, ir b) darbą reikia apginti Komisijoje, nes parašyti darbą gali ir ne pats studentas. Pagal teisės aktuose įtvirtintą Kontrolieriaus, kaip pareigybės, pavadinimą, šias pareigas einantis asmuo turi teisę tirti tik su etika ir procedūromis susijusius klausimus. Šiuo atveju Kontrolierius nagrinėja E. N. apeliaciją, nors Komisijos sprendimai galutiniai ir apeliacine tvarka neskundžiami. Kontrolieriui nesuteikta teisė vertinti Universiteto studentų baigiamųjų darbų. Priešingu atveju, tai būtų grubus Konstitucijos aukštosioms mokykloms suteiktos autonomijos pažeidimas. Analogiškos nuostatos dėl baigiamųjų darbų apeliacijos yra ir kitų universitetų vidiniuose teisiniuose dokumentuose (Vilniaus universiteto Senato komisijos 2005 m. birželio 2 d. posėdyje patvirtintos Baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir saugojimo tvarkos 28 punktas, Mykolo Romerio universiteto Senato 2013 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. ISN-7 patvirtintų Mykolo Romerio universiteto apeliacijų nuostatų 3 punktas);

3) Universitetas neturi teisės atšaukti Komisijos sprendimus, nes Komisijos sprendimas yra galutinis ir neginčytinas;

4) E. N. baigiamojo darbo vertinimo metu Universitetas nepažeidė nei etikos, nei procedūrinių reikalavimų. Universitetas turi autonomiją ir pats nusistato mokslo ir studijų tvarką, kurios niekas negali pakeisti ar į ją kištis. Šios tvarkos reikia laikytis. Visi Universiteto priimti teisės aktai atitinka Konstituciją, įstatymus bei kitus teisės aktus.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 80–84).

Dėl Sprendimo atitikimo Konstitucijai ir įstatymams paaiškino, kad Konstitucinis Teismas 2002 m. vasario 5 d. nutarime pasisakė, jog aukštosios mokyklos autonomijos principas turi būti derinamas su atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principu, kitomis konstitucinėmis vertybėmis, su aukštųjų mokyklų pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų, su aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesų sąveika ir jų derinimu. Sprendime nekvestionuojama Universiteto autonomijos teisė, jame nebuvo nagrinėjamas ir vertinamas trečiojo suinteresuoto asmens baigiamasis magistro darbas, tačiau buvo analizuojamos procedūros, nustatytos Tvarkoje ir Magistro baigiamųjų darbų reikalavimuose (angl.

„Requirements for the Master Thesis in International Marketing and Management Program“), pagal kurias Komisija vertino trečiojo suinteresuoto asmens baigiamąjį magistro darbą ir jo gynimą. Minėtuose teisės aktuose nustatyta Komisijos atliekamo vertinimo tvarka, pagal kurią studento baigiamojo magistro darbo vertinimas atliekamas trimis aspektais: įvertinant darbo turinį, ginamo darbo prezentaciją ir atsakymus į Komisijos narių klausimus. Iš šių įvertinimų susideda bendras Komisijos įvertinimo balas, kuris įrašomas į baigiamojo magistro darbo vadovo, recenzento ir Komisijos įvertinimų svertinio vidurkio skaičiavimo formulę, pagal kurią apskaičiuojamas galutinis pažymys.

Pagal Tvarkos nuostatas, Komisijos įvertinimas yra viena iš kelių galutinio pažymio sudedamųjų dalių, kuri turi būti apskaičiuojama pagal tam tikrus kriterijus. Magistro baigiamųjų darbų reikalavimų dalyje „Darbo vertinimas“ („Assessment of the Thesis“ 7–8 pastraipa) numatyta, kad kiekvienas Komisijos narys vertina darbo gynimą pagal šiuos kriterijus: baigiamojo darbo turinys – 40 proc., ginamo darbo prezentacija – 20 proc., atsakymai į Komisijos narių klausimus – 40 proc. Pareiškėjas Kontrolieriui nepateikė duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens baigiamojo darbo vertinimo procesą: apie tikslius trečiajam suinteresuotam asmeniui baigiamojo magistro darbo gynimo metu užduotus klausimus, atsakymus, diskusijas, taip pat Komisijos narių įvertinimus ir skaičiavimus, pagrindžiančius galutinį pažymį.

Kontrolieriui buvo pateiktas tik Komisijos susirinkimo protokolo išrašas, kuriame užfiksuotas galutinis sprendimas įvertinti pareiškėjo magistrantūros studijų baigiamąjį darbą ketvertu. Siekiant išsiaiškinti trečiojo suinteresuoto asmens baigiamojo darbo vertinimo eigą ir tvarką, pareiškėjo administracijos atstovai buvo du kartus kviečiami pokalbiams (2014 m. rugpjūčio 21 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d.). Pirmojo pokalbio metu minėti asmenys paaiškino, kad studentas darbo neapsigynė, t. y. neatsakė į Komisijos pateiktus klausimus, nurodė, kad klausimai ir atsakymai į juos dokumentuose nefiksuojami, nedaromas baigiamojo darbo gynimo garso įrašas.

Antrojo pokalbio metu dalyvavę Komisijos nariai negalėjo pasakyti, kokius tiksliai klausimus uždavė pareiškėjui baigiamojo magistro darbo gynimo metu, tačiau nurodė, kad pareiškėjas į klausimus atsakinėjo neišsamiai, jo atsakymai nebuvo susiję su ginamo darbo esme. Trečiasis suinteresuotas asmuo pokalbio, 2014 m. rugsėjo 22 d. įvykusio Kontrolieriaus tarnyboje metu, nurodė, kad Komisija iš anksto buvo nusiteikusi prieš jį darbo gynimo metu, nes „turėjo išankstinę nuomonę, kad baigiamasis magistro darbas yra pirktas“, ir teigė, kad jis į Komisijos klausimus atsakė, tačiau nėra tai pagrindžiančių dokumentų.

Atsakovas, remdamasis Reglamento 3.4 punkto nuostata, numatančia, kad ISM bendruomenės narių žinių, įgūdžių ir kompetencijos vertinimas turi būti teisingas, sąžiningas ir atitikti vertinimo tikslus, pažymi, kad Komisijos sprendimų priėmimas turėtų remtis pagrįstumo ir nešališkumo principais. Todėl Kontrolierius Sprendime pagristai konstatavo, kad Komisijos atliktas trečiojo suinteresuoto asmens baigiamojo magistro darbo vertinimas ir dėl jo (vertinimo) priimtas sprendimas yra nepagrįsti ir prieštarauja Tvarkai bei Magistro baigiamųjų darbų reikalavimų dalies „Assessment of the thesis“ (Baigiamojo darbo vertinimas) nuostatoms.

Dėl Kontrolieriaus įgaliojimų nustatant akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus paaiškino, kad Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – ir MSĮ) ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo (toliau – ir Nuostatai), kurie Kontrolieriaus veiklą sieja su akademine etika ir procedūromis (Nuostatų 2 punktas, 12 punkto 1, 3, 4 papunkčiai). Nuostatų 13 punkto 1 papunktyje nustatyta, kad Kontrolierius nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai (...). Pažymi, kad Kontrolierius yra vienas iš mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių subjektų (MSĮ 12 straipsnio 2 dalis) ir atlikdamas šias funkcijas vykdo Nuostatų 12 punkte nustatytus uždavinius, t. y. skatina mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų ir prižiūri bei kontroliuoja, kaip šios institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų. Kontrolierius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, vykdo tik tas funkcijas, kurios yra nustatytos teisės aktuose ir priima pagrįstus teisės aktais sprendimus, susijusius su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu. Sprendimas priimtas vadovaujantis MSĮ 18 straipsnio 12 dalies 3 punktu ir Nuostatų 13 punkto 1 papunkčiu, jame nurodytas priėmimo teisinis pagrindas bei faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis jis priimtas, todėl Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad Kontrolierius Sprendime vertina tik baigiamąjį darbą, nors Komisijos sprendimai yra galutiniai ir apeliacine tvarka neskundžiami, atsakovas paaiškino, kad Kontrolierius, išanalizavęs visas faktines trečiojo suinteresuoto asmens skunde nurodytas aplinkybes, pagal savo kompetenciją priėmė sprendimą, kuriame pateikė išvadą apie nustatytus procedūrinius pažeidimus ir, skatindamas Universitetą siekti aukštos organizacinės ir etinės kultūros, rekomendavo jam atšaukti Komisijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimą įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens baigiamąjį magistro darbą ketvertu. Pažymi, kad Sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, nes Kontrolierius, vykdydamas Nuostatuose nustatytus uždavinius, rekomendaciniais sprendimais siekia ne teisinių pasekmių, bet siekia skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų, bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas, ir prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto skundą tenkino. Panaikino Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. spalio 8 d. sprendimą „Dėl ISM vadybos ir ekonomikos universiteto baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos ir universiteto administracijos veiksmų“ Nr. SP-12 ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 646,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalimi, Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsniu, Konstitucinio Teismo aiškinant Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį suformuota aukštųjų mokyklų autonomijos konstitucine doktrina (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 20 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimai), konstatavo, kad Universiteto vidinės studijų tvarkos ir taisyklių, taip pat – ir baigiamųjų darbų vertinimo tvarkos – nustatymo diskrecijos teisė įstatymų leidėjo yra suteikta pareiškėjui ir vertintina, kaip aukštosios mokyklos autonomiškumo principo išraiška. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra keliamas Universiteto vidinių teisės aktų nuostatų pagrįstumo ar teisėtumo klausimas, todėl šis klausimas minėtu aspektu nenagrinėjamas.

Nustatyta, kad E. N. su Universitetu 2011 m. rugpjūčio 16 d. sudarė Studijų sutartį Nr. 17-10-V-11/75, kurios pagrindu jis tapo Universiteto Tarptautinės rinkodaros ir vadybos studentu (Studijų sutarties 2 punktas) ir įsipareigojo iki studijų pradžios susipažinti su Universiteto studijų Reglamentu bei kitais studijas Universitete reglamentuojančiais dokumentais, paskelbtais Universiteto intranete, bei vykdyti pastaruosiuose dokumentuose nurodytas pareigas (Studijų sutarties Bendrosios dalies 2.2.1 punktas). Studijų sutarties 5.7 punkte šalys įsipareigojo imtis visų priemonių laiku ir sąžiningai įvykdyti visas Šios Sutarties sąlygas ir Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Visi nesutarimai, reikalavimai ir ginčai, kilę iš šios Sutarties, ar su ja susiję, bus iš pradžių sprendžiami taikiai, o taikiai nesusitarus per 30 dienų nuo ginčo paaiškėjimo, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, pirma instanciją ginčus nagrinėjant Vilniaus miesto teismuose (I t. b. l. 18–26).

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, studento ir aukštosios mokyklos santykiai įforminami studijų sutartimi. Nurodyta sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukštojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų. Pagal šią sutartį studentui suteikiama teisė studijuoti pagal atitinkamą studijų programą, o studentas, be kitų, įgyja pareigą tinkamai priimti aukštosios mokyklos teikiamą studijų paslaugą. Su šia pareiga studentui tenka prievolė taip pat laikytis tam tikrų įsipareigojimų: studijuoti Universitete, laikantis Akademinės etikos kodekso, kurį priima aukštoji mokykla, laikytis šio įstatymo, aukštosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių (MSĮ 55 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktai). Esminė studento pareiga – sąžiningai studijuoti, vadovaujantis aukštosios mokyklos nustatyta vidine tvarka.

MSĮ 55 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad aukštojoje mokykloje veikia ginčų nagrinėjimo komisija, kuri sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su mokslo ir studijų veikla. Į ginčų nagrinėjimo komisiją aukštosios mokyklos administracija ir studentų atstovybė (jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) skiria po vienodą skaičių įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką nustato aukštosios mokyklos statutas.

Nustatyta, kad Universiteto Rektorius 2009 m. sausio 9 d. pasirašė ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Statutą, kurio 1.1 punkte numatyta, kad Universitetas yra nevalstybinė studijų ir mokslo įstaiga, rengianti specialistus su aukštuoju išsilavinimu, o 1.2 punktas nustato, jog Universitetas turi įstatymų ir šio Statuto nustatytą autonomiją, ūkinį-komercinį, finansinį ir organizacinį savarankiškumą.

Universiteto Rektorius, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2013 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. 01-07-48 patvirtino ISM vadybos ir ekonomikos universiteto studijų reglamentą, t. y. nustatė Universiteto studijų tvarką, kurios privalo laikytis kiekvienas studentas. Reglamento 20 skyriaus „Universitetinių studijų baigimas“ 20.1 punktas nustato, kad studijų programa baigiama absolvento kompetencijos įvertinimu per baigiamojo darbo gynimą; 20.5 punkte numatyta, kad neparengę baigiamųjų darbų ir savo noru arba Studijų komisijos sprendimu nutraukę baigiamojo darbo rašymo procesą, nedalyvavę baigiamųjų darbų gynime, neapgynę baigiamųjų darbų studentai privalo per 14 kalendorinių dienų nuo paskutinės baigiamųjų darbų gynimo (rezultatų paskelbimo) dienos pateikti prašymą Studijų skyriuje, adresuotą Dekanui, leisti rengti ir gintis baigiamąjį darbą kitą semestrą, jei Universitetas tuo metu organizuoja atitinkamos studijų programos baigiamųjų darbų gynimą arba kitais akademiniais metais. Studentui, laiku neįvykdžiusiam šių sąlygų, Rektoriaus įsakymu nutraukiama studijų sutartis. Reglamento 20.8. punkte nurodoma, kad baigiamieji darbai ginami viešame Baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos posėdyje. Baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos sprendimas yra galutinis ir neginčytinas. Magistro kvalifikacinis laipsnis suteikiamas ir išduodamas tai patvirtinantis magistro kvalifikacinio laipsnio diplomas bei diplomo priedėlis Baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos teikimu ir patvirtinamas Rektoriaus įsakymu (20.9 p.). Reglamento 20.11 punkte nurodoma, kad išsami informacija apie magistro baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo tvarką pateikta Magistro baigiamųjų darbų reikalavimuose.

Studijavimo pasiekimų vertinimas reglamentuojamas Reglamento 7-ajame skyriuje, kurio 7.1 punkte numatyta, kad studento žinios, mokėjimai ir įgūdžiai yra sistemiškai kontroliuojami ir vertinami, vadovaujantis atitinkama studijų pasiekimų vertinimo sistema ir akademiniais standartais. Universitete galiojanti vertinimo sistema paremta šiais principais: pagrįstumo (vertinimas siejamas su studijų programos (studijų dalyko) tikslais ir turi matuoti jiems įgyvendinti skirtų studijų pasiekimus); patikimumo (gaunama vertinimo informacija ir vertinimo rezultatai turi būti objektyvūs ir nepriklausyti pasikeitus vertintojui); aiškumo (vertinimo sistema turi būti informatyvi, suprantama vertintojams ir vertinamiesiems); naudingumo (atliekamas vertinimas turi būti teigiamai vertinamas pačių vertinamųjų ir prisidėti prie studijų programos tikslų įgyvendinimo); nešališkumo (vertinimo metu naudojami vertinimo metodai turi būti vienodai tinkami visiems vertinamiesiems) (Reglamento 7.2.1–7.2.5 punktai). Gali būti taikomas individualus arba kolegialus vertinimas. Kolegialus vertinimas taikomas siekiant užtikrinti vertinimo objektyvumą, parengti studentą integracijai į mokslinę bendruomenę, suteikti galimybę lavinti bendravimo įgūdžius. Kolegialaus vertinimo metu studentus egzaminuoja tam tikros studijų krypties dėstytojų ir ekspertų komisija. Kolegialiai vertinami baigiamieji studentų darbai (Reglamento 7.5 punktas). Skaičiuojant kaupiamąjį pažymį neigiami įvertinimų rezultatai nesumuojami (Reglamento 7.8 punktas). Reglamento 7.9 punkte numatyta, kad žinioms, mokėjimams ir įgūdžiams vertinti ISM vartojama dešimtbalė kriterinė vertinimo sistema, pagal kurią žinias, mokėjimus ir įgūdžius įvertinus pažymiu „4“, laikytina, kad yra netenkinami minimalūs reikalavimai.

Nustatyta, kad Komisijai 2014 m. birželio 4 d. sprendimu neigiamai įvertinus E. N. baigiamąjį magistro darbą, jis nepasinaudojo Reglamento 20.5 punkte jam suteikiama teise ir tuo pagrindu Universiteto rektorius 2014 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 17-09-543 nutraukė su šiuo asmeniu pasirašytą studijų sutartį bei išbraukė jį iš Universitete studijuojančiųjų sąrašų. Universiteto rektoriaus 2014 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. 17-09-543E teisėtumą E. N. ginčijo teismui teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau jo ieškinys atmestas kaip nepagrįstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2248-603/2014.

E. N. Kontrolieriui 2014 m. liepos 8 d. pateikė skundą, kuriuo, tarp kitų reikalavimų, prašė rekomenduoti Universitetui atšaukti sprendimą vertinti neigiamai jo baigiamąjį magistrinį darbą. Skundo reikalavimus grindė tuo, kad 2014 m. birželio 4 d. Universitete vyko jo baigiamojo magistro darbo gynimas, kurio metu jis įvertintas neigiamai (ketvertu), todėl jis 2014 m. birželio 11 d. pateikė Universitetui apeliaciją, kurioje prašė paaiškinti, kodėl jam, kaip studentui, nesuteikiama galimybė susipažinti su baigiamojo darbo įvertinimo duomenimis ir nepaaiškinama, kodėl jo darbas laikomas netinkamu, taip pat panaikinti Komisijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimą ir sudaryti galimybę apginti baigiamąjį magistro darbą iš naujo. Universitetas, išnagrinėjęs E. N. apeliaciją, 2014 m. birželio 30 d. raštu jo prašymą atsisakė patenkinti nurodęs, kad Komisijos sprendimas yra galutinis ir neginčijamas. E. N. skunde Kontrolieriui taip pat teigė, kad Universiteto administracija nepateikė jam jokių argumentų dėl baigiamojo magistro darbo įvertinimo, taip pat nepateikė Komisijos posėdžio protokolo bei gynimo dalių įvertinimo.

Kontrolierius, išnagrinėjęs E. N. 2014 m. liepos 8 d. skundą, 2014 m. spalio 8 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė rekomenduoti Universitetui atšaukti Komisijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimą. Sprendime nurodomas jo priėmimo teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis ir 12 dalies 3 punktas, bei Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“, 13.1 papunktis.

Išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 (redakcija, aktuali nuo 2014 m. liepos 22 d.) įtvirtintą Kontrolieriaus veiklos reglamentavimą, teismas apibendrino, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis asmenų skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo. Kontrolierius, priimdamas atitinkamus individualius teisės aktus, be kita ko, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Šio įstatymo 8 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant konstitucinį aukštosios mokyklos autonomijos principą ir viršijant teisės aktų Kontrolieriui suteiktus įgaliojimus.

Atsakovas nurodo, kad Sprendime nebuvo nagrinėjamas ir vertinamas trečiojo suinteresuoto asmens baigiamasis magistro darbas, bet buvo analizuojamos procedūros, nustatytos Tvarkoje ir Magistro baigiamųjų darbų reikalavimuose (angl. „Requirements for the Master Thesis in International Marketing and Management Program“), patvirtintuose 2013 m. spalio 8 d. Studijų komisijos posėdžio protokolu Nr. 02-12-2013-22, pagal kurias Komisija vertino trečiojo suinteresuoto asmens baigiamąjį magistro darbą ir jo gynimą. Nustatęs, kad Universiteto Komisijos atliktas pareiškėjo baigiamojo magistro darbo vertinimas ir dėl jo (vertinimo) priimtas sprendimas yra nepagrįsti ir prieštarauja Tvarkai bei Magistro baigiamųjų darbų reikalavimų dalies Assessment of the thesis (liet. „Baigiamojo darbo vertinimas“) nuostatoms, Kontrolierius, vykdydamas Nuostatų 12 punkte jam pavestus uždavinius ir skatindamas Universitetą siekti aukštos organizacinės ir etinės kultūros, priėmė Sprendimą, kuriuo rekomendavo Universitetui atšaukti Komisijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimą įvertinti E. N. baigiamąjį magistro darbą ketvertu. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad E. N. skundo nagrinėjimo metu Universitetas Kontrolieriui pateikė tik Komisijos susirinkimo protokolo išrašą, kuriame užfiksuotas galutinis sprendimas įvertinti pareiškėjo magistrantūros studijų baigiamąjį darbą ketvertu, tačiau nepateikė duomenų apie trečiojo suinteresuoto asmens baigiamojo darbo vertinimo procesą, t. y. apie tikslius trečiajam suinteresuotam asmeniui baigiamojo magistro darbo gynimo metu užduotus klausimus, atsakymus, diskusijas, taip pat Komisijos narių įvertinimus ir skaičiavimus, pagrindžiančius galutinį pažymį. Nurodyta aplinkybė sudarė Kontrolieriui pagrindą konstatuoti, jog Komisijos atliktas E. N. baigiamojo darbo vertinimas ir dėl jo (vertinimo) priimtas Komisijos sprendimas yra nepagrįsti ir prieštarauja Tvarkai bei Magistro baigiamųjų darbų reikalavimų dalies Assessment of the thesis (liet. „Baigiamojo darbo vertinimas“) nuostatoms.

Teismas pažymėjo, kad Kontrolierius, priimdamas Sprendimą, rėmėsi 2013 m. spalio 8 d. Studijų komisijos posėdžio protokolu Nr. 02-12-2013-22 patvirtintų Magistro baigiamųjų darbų reikalavimais. Sprendime buvo analizuojamos tik vienos Magistro baigiamųjų darbų reikalavimų dalies – Assessment of the thesis (liet. „Baigiamojo darbo vertinimas“) nuostatos.

Remdamasis byloje esančia medžiaga, teismas nustatė, kad Universiteto Jungtinio programų komitetas 2013 m. rugsėjo 11 d. posėdyje nutarimu Nr. 20-01-03 patvirtino Baigiamųjų darbų ir jų gynimo vertinimo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro, tarptautinės magistrantūros ir vadovų magistrantūros studijose tvarką, reglamentuojančią Universiteto Bakalauro, Tarptautinės magistrantūros ir Vadovų magistrantūros studijų baigiamųjų darbų ir jų gynimų vertinimą. Tvarkos 2 punkte numatyta, kad bakalauro, Tarptautinės magistrantūros ir Vadovų magistrantūros studijos yra baigiamos magistro darbo rengimu ir jo viešu gynimu; tarptautinės magistrantūros baigiamųjų darbų gynimo komisija yra sudaroma iš kompetentingų studijų krypties (šakos) specialistų - mokslininkų, praktikų profesionalų, socialinių partnerių atstovų.

Ne mažiau kaip vienas tarptautinės magistrantūros baigiamojo darbo gynimo komisijos narys turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos (Tvarkos 4 p.). Tvarkos 6 punkte numatyta, kad baigiamieji magistrantūros darbai ginami viešame Baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdyje; gynimo metu baigiamojo darbo autorius trumpai pristato darbą, nurodydamas tyrimo problemą, tikslą, uždavinius, apibūdina objektą, gautus rezultatus, taikytų metodų patikimumą, supažindina su išvadomis ir jas pagrindžia, pateikia rekomendacijų, atsako į recenzento, Baigiamųjų darbų gynimo komisijos narių ir kitų gynime dalyvaujančių asmenų klausimus bei vykdo kitus baigiamojo darbo gynimo reikalavimus.

Jeigu baigiamojo darbo recenzentas nedalyvauja gynimo posėdyje, jo atsiliepimą perskaito vienas iš Komisijos narių (Tvarkos 7 punktas). Pasibaigus viešam baigiamųjų darbų gynimui, Komisija uždarame posėdyje vertina baigiamuosius darbus. Uždarame posėdyje dalyvauja Baigiamųjų darbų gynimo komisijos nariai bei kiti Komisijos pirmininko kviestinai asmenys. Balsavimo teisę turi tik baigiamųjų darbų gynimo Komisijos nariai ir komisijos pirmininkas (Tvarkos 8 punktas). Magistrantūros studijų baigiamasis darbas ir jo gynimas vertinamas galutiniu pažymiu, kuris apskaičiuojamas naudojant svertinio baigiamojo darbo vadovo, recenzento ir Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimų vidurkio skaičiavimo formulę, kur baigiamojo darbo vadovo įvertinimas yra prilyginamas 25 proc. galutinio baigiamojo darbo pažymio, recenzento atsiliepimas – 25proc., Baigiamųjų darbų gynimo komisijos vertinimas – 50 proc. galutinio baigiamojo darbo pažymio:

P = 0,25xBDVįv+ 0,25xBDRįv + 0,5xGKįv, kur: P - galutinis pažymys; BDVįv - baigiamojo darbo vadovo įvertinimas (neapvalinamas), BDRįV - baigiamojo darbo recenzento įvertinimas (neapvalinamas), GKįv - baigiamojo darbo gynimo komisijos įvertinimas (neapvalinamas). Galutinis baigiamojo darbo pažymys apvalinamas aritmetiškai (Tvarkos 9 punktas). Baigiamojo darbo vadovas, teikdamas galutinį studento baigiamojo darbo vertinimą, vadovaujasi, atitinkamai, Bakalauro, Tarptautinės magistrantūros ir Vadovų magistrantūros studijose nustatytais baigiamojo darbo vertinimo kriterijais (Tvarkos 11 punktas).

Recenzentas, teikdamas recenziją su siūlomu vertinimu, vadovaujasi, atitinkamai, Bakalauro, Tarptautinės magistrantūros ir Vadovų magistrantūros studijose nustatytais baigiamojo darbo vertinimo kriterijais (Tvarkos 12 punktas). Baigiamojo darbo gynimo komisijos įvertinimas yra kolegialus. Jeigu komisijos narių įvertinimas skiriasi, Baigiamojo darbo gynimo komisijos pirmininkas turi teisę nulemti galutinį Baigiamojo darbo gynimo komisijos įvertinimą (Tvarkos 13 punktas). Baigiamųjų darbų gynimo komisijos sprendimai yra galutiniai ir apeliacine tvarka neskundžiami (Tvarkos 14 punktas).

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos sprendimai yra tvirtinami protokolu, kurį pasirašo visi Komisijos nariai (Tvarkos 15 punktas).

Universiteto Rektorius 2013 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 01-07-68 patvirtino Apeliacijų pateikimo ir svarstymo tvarką (toliau – ir Apeliacijų pateikimo tvarka), kurios 1-ąjame punkte numatyta, jog šio vidinio teisės akto tikslas – suteikti studentui galimybę apskųsti administracinio ar akademinio pobūdžio sprendimus, kuriuos priėmė studijų dalyko dėstytojas ir Universiteto administracijos darbuotojas, ir kurie užkerta kelią ar kitaip trukdo siekti užsibrėžto akademinio laipsnio. Taigi, ir šio vidinio Universiteto teisės akto nuostatos taip pat nenumato galimybės ginčyti Komisijos sprendimus, priimtus vertinant baigiamąjį darbą.

Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Komisijoje E. N. baigiamasis darbas ir jo gynimas buvo vertinamas tokiu būdu: 1) baigiamojo darbo vadovas: 1.1. darbo turinys - 9,3 (teigiamai, 15 proc. galutinio pažymio), 1.2 rašymo procesas - 10 (teigiamai, 10 proc. galutinio pažymio, 9 priedas). Baigiamojo darbo vadovo pažymys, gautas ir įrašytas į galutinio pažymio skaičiavimo formulę, buvo apskaičiuotas atlikus šiuos aritmetinius veiksmus: (9,3 x 0,15 + 10 x 0,10) / 0,25 = 9,58; 2) baigiamojo darbo recenzentas: 7,3 (teigiamai); 3) Komisijos įvertinimas kolegialus – vertinimas - neigiamas pažymys, formulėje skaičiuojamas nuliu, t.y. nepatenkinamai; galutinis pažymys apskaičiuotas vadovaujantis Reglamento 7.9 punktu ir Tvarkos 9 punkte įtvirtinta galutinio pažymio apskaičiavimo formule tokiu būdu: P = 0,25 x 9,58 + 0,25 x 7,3 + 0,5 x 0 = 4,22, suapvalinus gautas galutinis pažymys – 4 (nepatenkinamai).

Teismas vertino, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad E. N. ginant baigiamąjį darbą, Komisijoje jokių procedūrinių pažeidimų nebuvo padaryta: E. N. buvo suteikta galimybė ginti baigiamąjį darbą, ką jis ir atliko; visi asmenys, kurie turėjo vertinti E. N. baigiamąjį darbą ir jo gynimą, atliko jiems pavestas pareigas; E. N. baigiamojo darbo ir jo gynimo vertinimas atliktas vadovaujantis vidiniais Universiteto teisės aktais; E. N. Universitetas 2014 birželio 30 d. raštu išaiškino galimybę Reglamento 20.5 punkte nustatyta tvarka pakartotinai ginti baigiamąjį darbą, tačiau E. N. tokia teise nepasinaudojo.

Atlikęs sisteminę ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizę teismas padarė tokias išvadas:

1) Universitetui, kaip nevalstybinei aukštajai mokyklai, Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies ir Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve;

2) Universitetas, naudodamasis jam suteikta autonomija, turi teisę savarankiškai nustatyti vidinę mokslo ir studijų tvarką, laisvą nuo vykdomosios valdžios kontrolės;

3) Universiteto Rektorius, vadovaudamasis aukštosios mokyklos autonomiškumo principu, 013-08-08 įsakymu Nr. 01-07-48 patvirtino vidinę Universiteto studijų tvarką, t. y. ISM vadybos ir ekonomikos universiteto studijų reglamentą, kurio 20.8. punkte numatyta, jog baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos sprendimas yra galutinis ir neginčytinas. Analogiškos nuostatos numatytos ir Tvarkos 14 punkte, taigi Universiteto vidiniai teisės aktai nenumato galimybės ginčyti Komisijos sprendimo;

4) E. N., su Universitetu 2011 m. rugpjūčio 16 d. sudarydamas Studijų sutartį, įsipareigojo vykdyti jam, kaip Universiteto studentui, tenkančias pareigas, numatytas studijas Universitete reglamentuojančiuose dokumentuose, taigi, jis įsipareigojo laikytis tiek Reglamento, tiek ir Tvarkos reikalavimų. Vadovaujantis Reglamento 20.8 punkto ir Tvarkos 14 punkto nuostatomis, E. N. neturėjo teisės ginčyti Kontrolieriui Komisijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, tuo labiau, kad E. N. 2014 m. liepos 8 d. skundą Kontrolieriui pateikė tuo metu, kai su Universitetu jo jau nesiejo jokie teisiniai santykiai;

5) Universiteto vidiniai teisės aktai nenumato Universitetui pareigos išsamiai fiksuoti (darant vaizdo, garso įrašą ir pan.) baigiamojo darbo vertinimo ir gynimo Komisijoje procedūrą (Komisijos užduodamus klausimus, baigiamąjį darbą ginančio studento atsakymus į juos, diskusijas ir kt.). Kadangi nagrinėjamu atveju Universitetas neturėjo pareigos fiksuoti trečiojo suinteresuoto asmens baigiamojo darbo vertinimo ir gynimo Komisijoje eigos, tokių duomenų nepateikimas Komisijai nėra ir negali būti vertinamas, kaip procedūrinis baigiamojo darbo gynimo ir vertinimo tvarkos pažeidimas;

6) Kontrolierius, veikdamas teisės aktuose jam suteiktos kompetencijos ribose, turi teisę nagrinėti asmenų skundus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, tačiau neturi teisės nagrinėti ginčų, kilusių tarp Universiteto administracijos ir jos studentų (minėti ginčai MSĮ 55 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nagrinėjami Universiteto ginčų nagrinėjimo komisijoje (Apeliacijų pateikimo ir svarstymo tvarkos 1, punktai), taip pat, pagal teisės aktuose Kontrolieriui suteiktą kompetenciją ir konstitucinio Universiteto autonomijos principo turinį, šis pareigūnas neturi teisės nagrinėti ginčus, kilusius tarp buvusio (esamo) Universiteto studento dėl Universiteto baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos sprendimo teisėtumo ir pagristumo (Reglamento 20.8 p.;

Tvarkos 14 p.). Todėl nagrinėjamu atveju Kontrolierius, išnagrinėjęs buvusio Universiteto studento E. N. skundą dėl Komisijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir priimdamas Sprendimą, kuriuo konstatavo, jog Universiteto Komisijos atliktas pareiškėjo baigiamojo magistro darbo vertinimas ir dėl jo (vertinimo) priimtas sprendimas yra nepagrįsti ir prieštarauja Universiteto vidiniuose teisės aktuose nustatytoms procedūroms, pagal kurias Komisija įvertino trečiojo suinteresuoto asmens baigiamąjį magistro darbą ir jo gynimą, viršijo jam teisės aktais nustatytą kompetenciją.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. spalio 8 d. sprendimas „Dėl ISM vadybos ir ekonomikos universiteto baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos ir universiteto administracijos veiksmų“ Nr. SP-12 neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl naikintinas kaip neteisėtas iš esmės. Nustatęs, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant teisme patyrė 646,91 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurios yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais, teismas šias išlaidas pareiškėjui priteisė iš atsakovo.

III. Atsakovas Kontrolierius padavė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad Kontrolierius viršijo jam teisės aktais nustatytą kompetenciją ir pažeidė konstitucinį universiteto autonomijos principą, o skundžiamas Kontrolieriaus sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažymi, kad Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad aukštosios mokyklos autonomija nėra absoliuti (2002 m. vasario 5 d. nutarimas). Taip pat dėl aukštosios mokyklos autonomijos savo poziciją yra išsakęs ir LVAT, pabrėždamas, kad siekiant įgyvendinti ir užtikrinti Mokslo ir studijų įstatymo preambulėje laiduojamą mokslo ir studijų kokybę, yra būtina aukštosios mokyklos autonomijos ir atskaitomybės vienovė ir darna (2015 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2015); aukštosios mokyklos atskaitomybė taip pat vykdoma per priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, aukštųjų mokyklų, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevenciniu priemonių vykdymą, aukštųjų mokyklų vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymu numatytas priemones. Valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą atlieka Švietimo ir mokslo ministerija ir kitos įstatymais ir kitais teisės aktais įgaliotos institucijos ir įstaigos Vyriausybės nustatyta tvarka (Mokslo ir studijų įstatymo 7 str. 4 d.) (2014 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-96/2014).

Remdamasis Mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 patvirtintais Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatais, atsakovas pažymi, kad Kontrolierius, vykdydamas prevencines priemones, skatindamas mokslo ir studiją institucijas laikytis vidaus teisės aktuose nustatytu procedūrų, prisideda prie mokslo ir studijų kokybės, akademinės atsakomybės principų ir etiškų mokslinių praktikų puoselėjimo ir padeda įgyvendinti aukštosios mokyklos atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principą.

Pažymi, kad Kontrolierius savo sprendime nenustatė, kad Komisija nevykdė pareigos fiksuoti baigiamojo magistro darbo gynimo procedūrą, ir nesiejo to su procedūriniu pažeidimu. Kontrolierius konstatavo, kad Komisijos atliktas vertinimas ir dėl jo (vertinimo) priimtas sprendimas yra nepagrįstas.

Kontrolierius 2014 m. spalio 8 d. sprendime Nr. SP-12 konstatavo, kad Komisijos sprendimas įvertinti trečiojo suinteresuoto asmens baigiamąjį darbą neigiamu pažymiu prieštarauja pagrįstumo ir aiškumo principams, t. y. neišsamus baigiamojo darbo vertinimo protokolas ir kitų duomenų, patvirtinančių pagrįstą, aiškų ir patikimą vertinimą, nepateikimas / nebuvimas leidžia daryti išvadą, kad ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas nagrinėjamu atveju neužtikrino pagrįstumo ir aiškumo principų studijų pasiekimų vertinimo procese įgyvendinimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų reglamento 3.4 punkte yra nustatyta, kad „ISM bendruomenės narių žinių, įgūdžių ir kompetencijos vertinimas turi būti teisingas, sąžiningas ir atitikti vertinimo tikslus“.

Kontrolierius, vykdydamas jam teisės aktais nustatyta uždavinį „prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamos <...> Lietuvos Respublikos įstatymu ir kitu teisės aktu, reglamentuojančiu akademine etika ir procedūras, nuostatos“ (Nuostatų 12.5 p.), siekė prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės ir paskatinti ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą siekti aukštos organizacinės ir etinės kultūros atsižvelgiant į Statute ir kituose teisės aktuose nustatytas ir universiteto pripažįstamas akademines vertybes ir principus. Kontrolieriaus 2014 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. SP-12 yra priimtas vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 3 punktu, kuriuo Kontrolieriui suteikta teisė „rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais“.

2. Kontrolierius nesutinka su teismo pozicija, kad trečiasis suinteresuotas asmuo „neturėjo teisės ginčyti“ Kontrolieriui Baigiamojo darbo vertinimo komisijos sprendimo dėl baigiamojo darbo įvertinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo aspektu pažymi, kad 1) trečiasis suinteresuotas asmuo neginčijo Komisijos sprendimo, bet pateikė skundą priežiūros ir kontrolės funkcijas atliekančiai institucijai dėl galimų akademinės etikos ir / ar procedūrų pažeidimų vertinant jo baigiamąjį magistro darbą. Kontrolierius jam teisės aktais nustatytus uždavinius įgyvendina vykdydamas funkcijas, iš kurių viena – skundų nagrinėjimas (Mokslo ir studijų įstatymo 18 str. 1 d., Nuostatų 13.1 p.). Teismas paneigė Kontrolieriaus kompetenciją atlikti valstybinę aukštųjų mokyklų veiklos priežiūrą ir kontrolę; 2) teismas paneigė aukštosios mokyklos autonomijos ir atskaitomybės vienovės ir darnos būtinybę, kuomet aukštosios mokyklos atskaitomybės vykdymas siejamas su priežiūra, apimančia, inter alia, prevencinių priemonių vykdymą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-96/2014).

3. Atsakovas pažymi, kad Kontrolieriaus sprendimas Nr. SP-12 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nes neatitinka individualaus administracinio akto požymių: jis neturi įtakos subjekto, kuriam yra skirtas, teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), juo nenustatomos konkrečios teisės ar pareigos, jis nėra privalomas konkrečiam subjektui, nes yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendimas Nr. SP-12 buvo priimtas įgyvendinant viešojo administravimo įgaliojimus ir vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo viršenybės principu, t. y. Kontrolieriui vykdant tik tas funkcijas, kurios yra nustatytos Mokslo ir studijų įstatyme ir Nuostatuose, ir priimant sprendimus, susijusius su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, tik pagrįstus teisės aktais. Kontrolieriaus sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies 3 punktu bei Nuostatų 13 punkto 1 papunkčiu. Sprendime nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas bei faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis jis priimtas.

Pareiškėjas Universitetas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kontrolieriaus apeliacinį skundą atmesti, remdamasis savo skunde pateiktais argumentais. Taip pat prašo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime teigia, kad apeliaciniame skunde pateikti argumentai skiriasi nuo Kontrolieriaus 2014 m. spalio 8 d. sprendime Nr. SP-12 nurodytų argumentų. Sprendime Kontrolierius nurodė, kad sprendžia „ginčą“, kilusį tarp studento ir Universiteto baigiamųjų darbų kvalifikacinės komisijos, o savo skunde studentas nei apie akademinę etiką, nei apie procedūras net neužsimena, kaip ir atsakovas sprendime – visą dėmesį sutelkia baigiamojo darbo įvertinimui. Todėl teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad šio ginčo atsakovas savo kompetencijos ribose spręsti negalėjo.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, pateiktą 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime, Universitetas savo nuožiūrą per valdymo organus turi teisę priimti vidinius aktus, reglamentuojančius jo veiklą ir pan., nagrinėjamu atveju – baigiamųjų darbų vertinimo tvarką, šių aktų teisėtumas nėra šio ginčo dalykas, todėl abejoti jų pagrįstumų ar teisėtumu nėra pagrindo. Be to, Universiteto ir studentų pasirašomoje studijų sutartyje numatyta, kokia tvarka sprendžiami iš jos kilę ar susiję ginčai. Analogiškas ginčas buvo sprendžiamas Lietuvos teismuose, todėl Kontrolierius tokio ginčo spręsti negali.

Pareiškėjo nuomone, Kontrolierius, priimdamas sprendimą dėl E. N. skundo, pats pažeidė akademinę etiką, kviesdamas pasiaiškinti dėl įvertinimo Komisijos narius, kurie sprendimą ir įvertinimą priėmė uždarame Komisijos posėdyje. Pareiškėjas pažymi, kad Komisijos posėdyje priimti sprendimai studentams yra paskelbti teisės aktų numatyta tvarka.

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo nuomone, kad skundžiamas atsakovo sprendimas nėra individualus teisės aktas. Pažymi, kad Kontrolierius nagrinėjo konkretaus asmens skundą, jo konkretų magistrantūros studijų baigiamąjį darbą ir įvertinimą. Iš esmės atsakovas nagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciją, priėmė sprendimą ir raštu pateikė pasiūlymą iš naujo organizuoti darbo įvertinimą bei apie pareiškėjo priimtus sprendimus dėl Kontrolieriaus rekomendacijų įgyvendinimo pranešti Kontrolieriui. Pareiškėjo nuomone, toks atsakovo sprendimas ne tik pažeidžia įstatymus bet ir yra grubus kišimasis į Universiteto Komisijos konkretaus studento darbo įvertinimą. Apie tai, kad priimtas individualus administracinis aktas, galima spręsti ir iš Kontrolieriaus 2014 m. spalio 13 d. rašto turinio.

Pareiškėjas pažymi, kad Universitetas neturi teisės atšaukti baigiamųjų darbų gynimo komisijos sprendimų. Vadovaujantis pareiškėjo priimtais teisės aktais, atitinkančiais Konstituciją ir įstatymus, Studentas turi teisę pakartotinai ginti darbą ir baigti Universitetą. Kontrolieriui nesuteikta teisė spręsti ginčo tarp Universiteto administracijos ir studentų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus 2014 m. spalio 8 d. sprendimo „Dėl ISM vadybos ir ekonomikos universiteto baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos ir universiteto administracijos veiksmų“ Nr. SP-12, kuriuo Kontrolierius nusprendė rekomenduoti Universitetui atšaukti Baigiamųjų darbų kvalifikacinės komisijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimą įvertinti E. N. baigiamąjį magistro darbą ketvertu.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje nustatyta, kad Magistrantūros studijų baigiamųjų darbų gynimo komisija, išanalizavusi Universiteto Tarptautinės rinkodaros ir vadybos studento E. N. baigiamąjį darbą, išklausiusi jo viešą gynimą ir atsižvelgusi į baigiamojo darbo recenzento vertinimą, E. N. magistrinio darbo gynimą įvertino pažymiu 4 (nepatenkinamai), todėl baigiamasis darbas buvo laikomas neapgintu (Magistrantūros studijų Baigiamųjų darbų vertinimo komisijos susirinkimo 2014-06-04 protokolas Nr. 17-04-127B) (I t., b. l. 31).

E. N. 2014 m. birželio 11 d. pateikė Universitetui apeliaciją dėl baigiamojo – magistrinio darbo įvertinimo, kurioje prašė panaikinti baigiamojo darbo gynimo kvalifikacinės komisijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimą, kuriuo magistrinio darbo gynimas įvertintas neigiamai (I t. b. l. 32–33).

Universitetas, atsakydamas E. N. dėl jo 2014 m. birželio 11 d. pateiktos apeliacijos, 2014 m. birželio 30 d. raštu išaiškino, kad prašymas panaikinti 2014 m. birželio 4 d. Baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos sprendimą negali būti tenkinamas, nes pagal 2013 m. rugpjūčio 8 d. Universiteto rektoriaus įsakymu Nr. 01-07-48 patvirtinto Universiteto studijų reglamento (toliau – ir Reglamentas) 20.8 punktą Universiteto Baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos sprendimas yra galutinis ir neginčytinas, taip pat išaiškino galimybę ginti baigiamąjį darbą iš naujo Reglamento 20.6 punkte numatyta tvarka, t. y. per 14 kalendorinių dienų nuo paskutinės baigiamųjų darbų gynimo (rezultatų paskelbimo) dienos pateikti prašymą Studijų skyriuje, adresuotą Dekanui, leisti rengti ir gintis baigiamąjį darbą kitą semestrą, jei Universitetas tuo metu organizuoja atitinkamos studijų programos baigiamųjų darbų gynimą arba kitais akademiniais metais (I t., b. l. 32–33). Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu 14 dienų terminas yra praleistas, E. N. gali pasinaudoti šia Reglamente numatyta galimybe ir pateikti minėtą prašymą Studijų skyriui iki 2014 m. liepos 7 d., o tuo atveju, jeigu jis tokio prašymo nepateiks, Universitetas turės vadovautis Reglamento nuostatomis ir pašalinti jį iš Universitete studijuojančiųjų sąrašų. Dėl dokumentų pateikimo paaiškino, kad dauguma prašyme nurodytų dokumentų yra viešai prieinami Universiteto studentams visą jų studijų laikotarpį, todėl papildomai tokie dokumentai nebus teikiami, ir E. N. pageidavimu, kartu su minėtu raštu jam pateikė jo baigiamojo darbo vadovo išvadą anglų kalba, kuri buvo perskaityta baigiamojo darbo gynimo metu bei 2014 m. gegužės 29 d. elektroniniu paštu E. N. pateiktą baigiamojo darbo recenzento išvadą anglų kalba.

E. N. nepasinaudojus teise kreiptis su prašymu į Universitetą ginti baigiamąjį darbą iš naujo, Universiteto rektorius, vadovaudamasis Studijų reglamento 20.7 punktu, 2014 m. liepos 9 d. įsakymu „Dėl studijų sutarties nutraukimo“ Nr. 17-09-543 nutraukė su E. N. sudarytą studijų sutartį ir šio įsakymo pagrindu E. N. buvo išbrauktas iš Universitete studijuojančiųjų sąrašų (I t., b. l. 1–7, 35).

E. N. Kontrolieriui 2014 m. liepos 8 d. pateikė skundą, kuriuo prašė: 1) rekomenduoti Universitetui atšaukti sprendimą nepriimti jo apeliacijos dėl Komisijos sprendimo; 2) rekomenduoti Universitetui atšaukti sprendimą vertinti neigiamai jo baigiamąjį magistrinį darbą; 3) pripažinti, kad Universiteto administracijos elgesys neleidžiant jam susipažinti su Komisijos sprendimais, kiek jie susiję su jo magistrinio darbo gynimu ir gynimo įvertinimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui, ISM studijų reglamentui, ISM etikos kodeksui ir informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją apie ISM administracijos elgesį bei rekomenduoti ISM administraciją leisti susipažinti su prašomais dokumentais; 4) pripažinti, kad ISM Apeliacijų pateikimo ir svarstymo tvarkos nuostatos bei ISM Studijų reglamento nuostatos, draudžiančios studentui apskųsti baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos sprendimus dėl baigiamųjų darbų įvertinimo, prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymui ir informuoti Švietimo ir mokslo ministeriją apie prieštaraujančius įstatymams ISM vidaus teisės aktus (I t., b. l. 12–17).

Kontrolierius, išnagrinėjęs E. N. 2014 m. liepos 8 d. skundą, ir konstatavęs, kad Universiteto Komisijos atliktas pareiškėjo baigiamojo magistro darbo vertinimas ir dėl jo (vertinimo) priimtas sprendimas yra nepagrįsti ir prieštarauja Tvarkai bei Magistro baigiamųjų darbų reikalavimų dalies Assessment of the thesis (liet. „Baigiamojo darbo vertinimas“) nuostatoms, 2014 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą „Dėl ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Baigiamųjų darbų gynimo kvalifikacinės komisijos ir universiteto administracijos veiksmų“ Nr. SP-12, kuriuo nusprendė rekomenduoti Universitetui atšaukti Baigiamųjų darbų kvalifikacinės komisijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimą įvertinti E. N. baigiamąjį magistro darbą ketvertu (I t., b. l. 12–17).

Kontrolierius 2014 m. spalio 13 d. raštu „Dėl rekomendacijų įgyvendinimo“ Nr. S-298, atsižvelgdamas į Kontrolieriaus 2014 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. SP-12, rekomendavo Universiteto rektoriui iš naujo organizuoti studento E. N. baigiamojo magistro darbo vertinimą vadovaujantis Baigiamųjų darbų ir jų gynimo vertinimo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto bakalauro, tarptautinės magistrantūros ir vadovų magistrantūros studijose tvarka bei Magistro baigiamųjų darbų reikalavimų dalies „Assessment of the thesis“ nuostatomis. Universiteto rektorius prašomas apie priimtus sprendimus dėl kontrolieriaus rekomendacijų įgyvendinimo pranešti iki 2014 m. lapkričio 14 d. (I t., b. l. 11).

Universitetas nesutikdamas su Kontrolieriaus 2014 m. spalio 8 d. sprendimu Nr. SP-12 apskundė jį teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimą panaikino, konstatavęs, kad Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą dėl Komisijos 2014 m. birželio 4 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ir priimdamas skundžiamą sprendimą, viršijo jam teisės aktais nustatytą kompetenciją, Kontrolieriaus sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl neteisėtas iš esmės. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal ABTĮ 136 straipsnio 2 dalį teismo, apeliacine tvarka nagrinėjančio bylą, nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

Kontrolieriaus veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – ir MSĮ) ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583 „Dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įsteigimo ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai; ginčui aktuali Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo redakcija, galiojanti nuo 2014 m. liepos 22 d.).

Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus funkcijos reglamentuojamos MSĮ 18 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad Kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus ir inicijuojantis tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo.

MSĮ 18 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjęs skundą arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą: 1) informuoti mokslo ir studijų institucijas ir Švietimo ir mokslo ministeriją apie asmenis, padariusius akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų; 2) įpareigoti mokslo laipsnį suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl mokslo laipsnio suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo; 3) rekomenduoti mokslo ir studijų institucijoms atšaukti sprendimą, priimtą remiantis akademinę etiką ir procedūras reglamentuojančiais dokumentais; 4) rekomenduoti darbuotojui atsisakyti dalyvauti vykdomame mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projekte; 5) informuoti už atitinkamą sritį atsakingą instituciją apie nukentėjusius nuo akademinės etikos pažeidimų asmenis (autorius); 6) informuoti teisėsaugos institucijas, jei nustatomas nusikalstamos veikos požymis; 7) kreiptis į teismą, jei nevykdomas kontrolieriaus įpareigojimas; 8) viešinti nustatytus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo atvejus; 9) pripažinti skundą nepagrįstu.

MSĮ 18 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad Kontrolieriaus veiklą užtikrina Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba (toliau – Tarnyba). Nuostatų 2 punkte numatyta, kad Kontrolieriaus tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, kurios veiklos tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus darbą, jam nagrinėjant skundus ir inicijuojant tyrimus dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo, prižiūrint, kad nebūtų pažeidžiamos akademinės etikos nuostatos ir procedūros. Pagal Nuostatų 12 punktą, Kontrolieriaus uždaviniai yra šie: 1) skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų; 2) prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų; 3) bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas; 4) užtikrinti efektyvų ir konfidencialų akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų tyrimą; 5) prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių akademinę etiką ir procedūras, nuostatos; 6) prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus ir etiškas mokslines praktikas, taikant plagijavimo, neteisėto kopijavimo ar kitokio kitų asmenų sukurtų intelektinės nuosavybės rezultatų neteisėto naudojimo, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais prevencijos priemones.

Nuostatų II dalies „Kontrolieriaus uždaviniai ir funkcijos“ 13 punkte numatyta, kad Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius: 1) nagrinėja pareiškėjų skundus ir savo iniciatyva atlieka tyrimus dėl fizinių ir juridinių asmenų veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais pažeidžiama arba įtariama, kad gali būti pažeista, akademinė etika ir procedūros, pirmiausia akademinio sąžiningumo, akademinės laisvės, mokslo darbų vertinimo nešališkumo, lygių teisių dalyvauti konkursuose, etiškų tarpusavio santykių principai; taip pat skundus dėl mokslo ir studijų institucijų vadovų ir padalinių administracijos vadovų piktnaudžiavimo akademinės etikos ir procedūrų srityje; 2) teikia rekomendacijas mokslo ir studijų institucijoms dėl akademinės etikos kodeksų ir kitų akademinės etikos priemonių kūrimo, įgyvendinimo ir tobulinimo; 3) teikia Seimui, Vyriausybei ir kitoms kompetentingoms institucijoms siūlymus dėl priemonių akademinės etikos ir procedūrų laikymuisi užtikrinti; 4) kaupia, nagrinėja ir apibendrina duomenis apie kontrolieriui žinomus akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, Mokslo ir studijų įstatymo ar mokslo ir studijų institucijų statutų, institucijų akademinės etikos kodeksų pažeidimus, taikytus administracinės atsakomybės atvejus, taip pat kitus duomenis, susijusius su akademinės etikos ir procedūrų laikymusi Lietuvoje; 5) bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis, tarnybomis ir organizacijomis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nagrinėjant akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų atvejus, pasitelkia akademinius tinklus keistis informacija apie akademinės etikos pažeidimus, pirmiausia plagijavimo ir kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais atvejus; 6) teisės aktų nustatyta tvarka skatina ir remia juridinių ir fizinių asmenų bei visuomenės iniciatyvas, padedančias įgyvendinti akademinės etikos principais grindžiamas mokslo ir studijų kokybės skatinimo ir užtikrinimo priemones; 7) informuoja visuomenę apie Kontrolieriaus tarnybos veiklą, nagrinėjamus skundus ar atliekamus tyrimus ir kontrolieriaus priimtus sprendimus Kontrolieriaus tarnybos interneto svetainėje.

Nuostatų 20 punkte (Nuostatų IV dalis „Kontrolieriaus tarnybos struktūra ir darbo organizavimas“) nustatyta, kad Kontrolierius: 1) organizuoja Kontrolieriaus tarnybos darbą; 2) atsako už Kontrolieriaus tarnybos antspaudo naudojimą ir saugojimą; 3) užtikrina, kad Kontrolieriaus tarnybos veikloje būtų vykdomi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimai; 4) atstovauja Kontrolieriaus tarnybai užsienio valstybėse ir tarptautinėse bei regioninėse organizacijose; 5) tvirtina Kontrolieriaus tarnybos struktūrą, etatų sąrašą, Kontrolieriaus tarnybos darbo reglamentą, kuriame nustatytos vidaus darbo tvarkos taisyklės, Kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus, kitų darbuotojų pareiginius nuostatus, priskiria Kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų pareigybes kategorijoms, nustato konkrečius darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimų koeficientus; 6) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir iš jų atleidžia Kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus; 7) suteikia Kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams atostogas, siunčia juos į komandiruotes; 8) priima sprendimus dėl Kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo; 9) skatina Kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojus ir kitus darbuotojus, skiria jiems tarnybines (drausmines) nuobaudas; 10) pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi; 11) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad skundas kontrolieriui pateikiamas, nagrinėjamas ir sprendimas dėl pateikto skundo priimamas Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.

Nuostatų 22 punkte (Nuostatų IV dalis „Kontrolieriaus tarnybos struktūra ir darbo organizavimas“) nustatyta, kad Kontrolierius, skatindamas mokslo ir studijų institucijos etikos savireguliaciją, gali rekomenduoti pareiškėjui dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimo pirmiausia kreiptis į atitinkamos aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto akademinės etikos ar kitą ginčų nagrinėjimo komisiją, prižiūrinčią akademinės etikos ir procedūrų laikymąsi.

Nuostatų 23 punkte nustatyta, kad Kontrolieriaus priimti sprendimai gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Nuostatų IV dalyje nurodomi įvairaus, taip pat ir organizacinio, pobūdžio Kontrolieriaus priimami sprendimai. Nuostatų 21 punktas nukreipia į Mokslo ir studijų įstatymą, kurio 18 straipsnio 12 dalyje išvardinti sprendimai, priimami Kontrolieriui pagal kompetenciją išnagrinėjus skundą ar atlikus tyrimą. Vertindama Nuostatus (o ypač nuostatų IV dalį) sisteminiu ir teleologiniu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ne kiekvienas Kontrolieriaus sprendimas sukelia teisines pasekmes (viešojo administravimo srityje).

Pažymėtina, kad Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš nusistovėjusios Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, aktais, dėl kurių gali būti pateikiamas skundas administraciniame teisme nelaikytini Viešojo administravimo subjekto priimti rekomendacinio pobūdžio dokumentai. Pavyzdžiui, prie rekomendacinio pobūdžio dokumentų priskiriami Viešųjų pirkimų tarnybos raštai dėl tam tikrų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimo, jeigu juose nėra formuluojamos jokios privalomos elgesio taisyklės (žr. 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011).

Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl aktų, kurie gali būti ginčijami administraciniame teisme, atskirų kategorijų bylose, matyti, kad savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme yra visi viešojo administravimo institucijų priimti aktai, nepaisant jų formos, sukeliantys materialaus (ne procedūrinio) pobūdžio pasekmes.

Pažymėtina ir tai, kad materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (2011 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, kuriose ginčijami Kontrolieriaus sprendimai, nėra gausi, tačiau pažymėtina, kad sprendžiant tokių skundų priimtinumo ir skundžiamų sprendimų teisinių pasekmių klausimą, kaskart vertinamos individualios bylų aplinkybės (žr., pvz., 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015, 2015 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-459-556/2015, 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-896-520/2015).

Kaip matyti, pagal Mokslo ir studijų įstatymo 18 straipsnio 12 dalies nuostatas Kontrolieriaus priimami sprendimai gali būti konstatuojamo pobūdžio, rekomendacinio pobūdžio arba sukurti tam tikriems subjektams konkrečias pareigas, todėl sistemiškai aiškinant minėtas ABTĮ normas ir Nuostatų 23 punktą, galima teigti, kad konstatuojamo ir rekomendacinio pobūdžio Kontrolieriaus sprendimai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (žr., pvz. 2015 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-499-624/2015).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į paties Kontrolieriaus poziciją šioje byloje. Apeliaciniame skunde Kontrolierius pažymi, kad jo priimtas 2014 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. SP-12 nelaikytinas individualiu administraciniu aktu, nes neatitinka individualaus administracinio akto požymių: jis neturi įtakos subjekto, kuriam yra skirtas, teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), juo nenustatomos konkrečios teisės ar pareigos, jis nėra privalomas konkrečiam subjektui, nes yra rekomendacinio pobūdžio. Sprendimas priimtas įgyvendinant viešojo administravimo įgaliojimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, ginčydamas atsakovo sprendimą nenurodo, kokias konkrečias teisines pasekmes šis sprendimas jam sukelia. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas pažeidžia Universiteto autonomijos principą, be to, pareiškėjas pažymi, kad Universitetas neturi teisės atšaukti baigiamųjų darbų gynimo komisijos sprendimų, taigi Kontrolieriaus sprendimas praktiškai neįvykdomas.

Įvertinusi ginčijamo Kontrolieriaus sprendimo turinį, atsižvelgusi į ABTĮ bei Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išanalizavusi skundo ir apeliacinio skundo argumentus bei juos pagrindžiančių teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje ginčijamas sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Nenumatytos jokios teisinės priemonės tokio sprendimo užtikrinimui. MSĮ 18 straipsnio 12 dalies 7 punkte numatyta Kontrolieriaus teisė kreiptis į teismą, jei nevykdomas jo įpareigojimas, tačiau nenumatyta Kontrolieriaus rekomendacijos nevykdymo pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo keliamas reikalavimas nesukuria jokių teisinių pasekmių, kaip jų nesukurtų ir teismo sprendimas, kuriuo revizuojami atsakovo veiksmai. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu šiuo atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, byla nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė