2024-10-09 Nr. AB-14514-4-45-3-00336-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2443-624/2024

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00336-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B. ir jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Vitalijui Jankovskiui,

vertėjai Olgai Petrovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B. (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – 3 mėnesiams iki 2024 m. gruodžio 6 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2. Centras teikime nurodė, jog Užsienietis 2024 m. birželio 6 d. buvo grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką, jo tapatybė yra nustatyta (pateiktas iki 2023 m. spalio 22 d. galiojęs asmens pasas). Užsienietis jau buvo anksčiau grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką 2021 m. rugsėjo 13 d.: dėl pagrindo Užsieniečiui suteikti prieglobstį, jo grįžimo į kilmės valstybę bei judėjimo laisvės buvo priimami kompetentingų institucijų sprendimai, tačiau 2023 m. rugsėjo 18 d. Užsienietis nustojo vykdyti teismo taikytos priemonės sąlygas, nebegyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir jo buvimo vieta tapo nežinoma. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. birželio 7 d. sprendimu taikė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2024 m. rugsėjo 6 d., bet ne ilgiau nei iki Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo įvykdymo. Nuo 2024 m. birželio 21 d. Užsienietis įgijo prieglobsčio prašytojo statusą, o Migracijos departamentas 2024 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, Užsienietis šį sprendimą skundžia. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, Centro vertinimu, Užsieniečiui taikytos priemonės taikymas pratęstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 115 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindais.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu tenkino Centro teikimą: pratęsė Užsieniečiui alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 7 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; nustatė alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo terminą 3 mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

4. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktuose, 5 dalies 2–4, 6 punktuose įtvirtinti sulaikymo pagrindai, nes kol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, negalima daryti išvados, kad yra aiškūs motyvai, kuriais grindžiamas Užsieniečio prieglobsčio prašymas, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, lėšų, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, be to, Užsienietis nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.

5. Teismo vertinimu, įvertinus aplinkybę, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, alternatyvios sulaikymui priemonės, numatytos Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taikymas yra pratęstinas 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 7 d., t. y. kitos dienos, kai baigsis Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. birželio 7 d. sprendimu nustatytas alternatyvios sulaikymui taikymo terminas, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas sprendimas dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

6. Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į Užsieniečio elgesį (sužinojęs, kad atsisakyta suteikti prieglobstį Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir ilgą laiką nebuvo žinoma jo buvimo vieta), Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, o Įstatymo tikslų negalima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą: Centro teikimą tenkinti iš dalies, taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliacinio skundo argumentai:

7.1. Pirmosios instancijos teismo nurodytais Įstatymo pagrindais nėra pagrindo apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę: Migracijos departamentas priėmė sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos, tačiau šis sprendimas yra apskųstas Regionų administraciniam teismui, o šiuo metu nėra poreikio išsiaiškinti Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ar valstybės saugumui, kad nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, be to, Užsienietis yra paaiškinęs, kad nors anksčiau buvo pažeidęs alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau daugiau jos pažeisti neketina, neketina išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

7.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Užsienietis yra apgyvendintas tame pačiame sulaikytų asmenų bendrabutyje, kuris yra apsuptas tvora, saugomas pareigūnų, iš kurio į bendrą Centro teritoriją nėra suteikiama teisė išeiti. Įvertinus tai bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2022 m. birželio 30 d. sprendimą M. A. byloje C-72/22 PPU pripažintina, jog Užsienietis yra de facto (faktiškai) sulaikytas, nors pirmosios instancijos teismas pats pripažino, jog proporcinga taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, klausimas dėl jo tapatybės nustatymo nekeliamas, nenustatyta duomenų, jog Užsienietis šiuo metu nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra duomenų, jog jis keltų grėsmę valstybės saugumui. Dėl to byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą taikyti Užsieniečiui tokį griežtą judėjimo laisvės apribojimą kaip de facto sulaikymas, o Įstatymo nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau asmens judėjimo laisvę varžančią priemonę (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.; Įstatymo 14019 str. 1 d. 2 p.).

8. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

9. Centras teigia, jog įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir pagrįsta: Užsienietis jau buvo pažeidęs teismo skirtą jo judėjimo laisvę neribojančią priemonę ir neteisėtai išvykęs į Vokietijos Federacinę Respubliką, taip užkirsdamas kelią įvykdyti Migracijos departamento sprendimą dėl išsiuntimo. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, reikalinga išsiaiškinti prašymą dėl prieglobsčio grindžiančius motyvus, švelnesnės priemonės taikymas gali užkirsti kelią pasiekti šios priemonės taikymo tikslus. Taip pat Centras teigia, jog Užsieniečio teiginiai dėl jo de facto sulaikymo yra nepagrįsti, nes jis gali judėti apgyvendinimo vietos teritorijoje, o byloje nėra duomenų, kad Užsienietis būtų teikęs prašymą išvykti iš apgyvendinimo vietos teritorijos ir jam būtų neleista to padaryti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pratęstas alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymas, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nusprendė pratęsti Užsieniečio judėjimo laisvę apribojančios priemonės taikymą, nes dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas galutinis sprendimas, jis neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, be to, Užsienietis nevykdė teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ir išvyko iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog sužinojęs, kad jam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, Užsienietis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir ilgą laiką nebuvo žinoma jo buvimo vieta, Užsieniečio judėjimo laisvę apribojanti priemonė yra proporcinga ir būtina siekiant priimti ir įvykdyti gautinį sprendimą jo prieglobsčio byloje.

12. Užsienietis nesutinka su šiuo teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde teigia, jog šiuo atveju priemonės, apribojančios jo judėjimo laisvę, taikymo pratęsimas nėra proporcingas ir būtinas siekiant priimti ir įvykdyti sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje, kartu atsižvelgiant į tai, jog Užsienietis yra de facto sulaikytas.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), nenustatė pagrindo naikinti šį sprendimą: pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

14. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

15. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022, 2024 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-822/2024).

16. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.).

17. Byloje nustatyta, jog Užsienietis pirmą prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė 2020 m. birželio 6 d. Šio prašymo nagrinėjimas buvo nutrauktas Užsieniečio, kuris išreiškė ketinimą išvykti į kilmės šalį, prašymu. Užsienietis į kilmės šalį neišvyko, 2021 m. rugsėjo 14 d. grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (toliau – ir Dublinas III reglamentas), pateikė antrą prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kurio netenkinus, 2022 m. rugpjūčio 25 d. – trečią prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Šių prašymų nagrinėjimo metu Užsieniečiui buvo taikytos įvairios jo judėjimo laivę varžančios priemonės, iš jų – ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Užsieniečiui iki 2023 m. spalio 7 d. taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną antradienį pranešti VSAT apie savo buvimo vietą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2023 m. liepos 19 d. nutartimi netenkinus Užsieniečio apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmesti skundą dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Užsienietis nustojo vykdyti minėtą teismo taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę, nebegyveno deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir jo buvimo vieta kompetentingoms institucijoms tapo nežinoma. Užsienietis, 2024 m. birželio 6 d. grąžintas iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką pagal Dublinas III reglamentą, 2024 m. birželio 20 d. pateikė dar vieną paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 2024 m. birželio 30 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, Užsienietis apskundė Regionų administraciniam teismui, administracinė byla dar nėra išnagrinėta, sprendimas nėra priimtas.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartas Užsieniečio atvykimo į šalį, išvykimo iš jos bei grąžinimo pagal Dublinas III reglamentą aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą, t. y. siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įvertinus Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes. Dėl šių priežasčių Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįstas ir būtinas Įstatymo tikslams pasiekti, o su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai yra atmetami. Pažymėtina, jog įvertinus, kad paskutinis Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo Migracijos departamento iš tiesų buvo išnagrinėtas greitai, pareiškėjo dalyvavimas nagrinėjant jo skundą, kuris, pasak jo, grindžiamas argumentais dėl netinkamo prašymo išnagrinėjimo, yra (gali būti pripažintas) būtinas.

19. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo parinktos priemonės proporcingumu, nes Užsieniečio elgesys nagrinėjant ankstesnius prašymus dėl prieglobsčio suteikimo leidžia manyti, jog pritaikius švelnesnę, t. y. mažiaus jo judėjimo laisvę ribojančią priemone, jis gali pasišalinti iš apgyvendinimo vietos bei išvykti iš Lietuvos Respublikos.

20. Vertindama apeliacinio skundo dėl to, jog šiuo atveju Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė prilygsta de facto sulaikymui, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Užsieniečio apeliaciniame skunde akcentuojamame ESTT 2022 m. birželio 30 d. sprendime M. A. byloje C-72/22 PPU buvo vertinamas Įstatymo teisinis reguliavimas, leidžiantis taikyti užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo įstaigai priklausančioje teritorijoje, ir padaryta išvadą, kad trečiosios šalies piliečio apgyvendinimas sulaikymo centre tiek nagrinėjant jo tarptautinės apsaugos prašymą, tiek siekiant jį išsiųsti, yra su laisvės suvaržymu susijusi priemonė. Tačiau šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo yra pasikeitęs ir nėra tapatus minimoje ESTT byloje aptartam reglamentavimui: galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, apgyvendintas apibrėžtoje teritorijos, gali iš jos išvykti, gavęs Centro vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą (žr., pvz., 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2024). Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į Centro vadovą dėl išvykimo iš Centro teritorijos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas, taip pat kad Užsienietis būtų pateikęs įrodymus, patvirtinančius jo teiginius dėl galimybės įsidarbinti.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyto alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino, pažymi, jog skundžiamu sprendimu spręstas klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo prieglobsčio prašytojui, todėl jos taikymo termino pabaiga turi būti siejama su galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimu, o ne sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priėmimu ir įvykdymu. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo rezoliucinė dalis, kuria išspręstas teikimas, yra tikslinama.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo apeliacinis skundas yra netenkinamas, o skundžiamas teismo sprendimas, patikslinus jo rezoliucinę dalį, kuria išspręstas teikimas, paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo rezoliucinę dalį patikslinti, ją išdėstyti taip:

„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

Pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – taikymo terminą iki 2024 m. gruodžio 6 d., bet ne ilgiau iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė