2025-03-05 Nr. AB-3853-3-63-3-00026-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-333-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00026-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.2.2; 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos verslo centras“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos verslo centras“ skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybės merui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl potvarkio panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Palangos verslo centras“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kretingos rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) mero (toliau – ir atsakovas) 2024 m. gruodžio 12 d. potvarkį Nr. V3-680 „Dėl Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimo tvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Potvarkiu patvirtinto Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) įgyvendinimo (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (toliau – ir TPDRIS) teritorijų planavimo dokumento Nr. K-VT-56-22-508) procedūras ir kitas su Detaliuoju planu susijusias viešojo administravimo procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad tvirtinant Detalųjį planą nebuvo laikytasi visuomenės informavimo ir viešinimo procedūrų. Pareiškėjas yra apskundęs teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2024 m. gruodžio 9 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG27217103 (toliau – ir Aktas), kuriuo remiantis buvo priimtas ginčijamas Potvarkis. Pareiškėjo įsitikinimu, panaikinus Aktą, tikėtina apskritai išnyktų faktinis ir teisinis pagrindas priimti Potvarkį, dėl ko tolesnės su Detaliojo plano įgyvendinimu susijusios viešojo administravimo procedūros šiuo momentu turi būti teismo sustabdytos, siekiant prevenciškai išvengti ateityje galinčios kilti žalos (pvz., sumokėjus pinigus architektams dėl miesto centrinės dalies rekonstrukcijos, o vėliau pripažinus, kad Detalusis planas turi trūkumų, kiltų ginčas).

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 16 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Palangos verslo centras“ skundą, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintos sąlygos, būtinos reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti, apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą aiškinant minėtas ABTĮ nuostatas ir pabrėžė, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje.

Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl galinčios kilti žalos, kadangi savivaldybės biudžeto lėšos bus panaudotos netinkamai (pvz., sumokėjus pinigus architektams dėl miesto centrinės dalies rekonstrukcijos, o vėliau pripažinus, kad Detalusis planas turi trūkumų, kiltų ginčas) buvo deklaratyvūs. Buvo konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Savivaldybė jau yra pasirašiusi sutartį su konkrečiais architektais dėl tam tikrų darbų atlikimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, kad būtent Savivaldybės biudžetas patirs žalą nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių nagrinėjamas ginčas neteks prasmės. Remdamasis teismų praktika, teismas nurodė, kad Aktas, kuriuo pritarta teikimui tvirtinti Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimą, nėra galutinis administracinę procedūrą užbaigiantis administracinis aktas, jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų, adresuotų pareiškėjui, jis nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėto Akto panaikinimo nenagrinėtinas teisme.

Atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytus motyvus, kuriais jis grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, teismas konstatavo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir šio prašymo netenkino.

III. Pareiškėjas UAB „Palangos verslo centras“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Potvarkiu patvirtinto Detaliojo plano įgyvendinimo procedūras ir kitas su Detaliuoju planu susijusias viešojo administravimo procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad skundo reikalavimų nagrinėjamoje administracinėje byloje patenkinimas šiuo atveju reikštų tai, kad Savivaldybės administracija turėtų iš naujo organizuoti Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano viešinimo ir kitas su tuo susijusias viešojo administravimo procedūras.

Pareiškėjas pažymi, kad yra teismui pateikęs skundą dėl Akto teisėtumo ir panaikinimo, pagal pareiškėjo skundą yra nagrinėjama kita administracinė byla, o panaikinus Aktą, išnyktų pagrindas priimti Potvarkį, t. y. Akto panaikinimas lemtų papildomų administracinių procedūrų atlikimą dėl Detaliojo plano koregavimo ir visuomenės informavimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo įsitikinimu, Savivaldybės administracijai turėtų būti uždrausta vykdyti bet kokias viešojo administravimo procedūras, susijusias su Potvarkio priėmimu ir Detaliojo plano įgyvendinimu.

Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų, jog būtent Savivaldybės biudžetas patirs žalą nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojoje erdvėje (pateikiama internetinė nuoroda) yra skelbiama informacija apie tai, kad sulaukusi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos nutraukti vykdytas neskelbiamas derybas su Kretingos Rotušės aikštės ir jos prieigų techninio projekto potencialiu rengėju mažąja bendrija „Pupa – strateginė urbanistika“, Savivaldybės administracija priėmė sprendimą stabdyti aikštės ir jos prieigų rekonstrukcijos projekto rengėjo parinkimo procedūras. Tai reiškia, kad faktiškai buvo nutraukta sutartis su rekonstrukcijos projekto rengėju, o tam tikros viešojo administravimo procedūros buvo vykdomos neskaidriai. Pareiškėjas mano, kad pats projektas turės būti koreguojamas, o detaliojo teritorijų planavimo procedūros kartojamos. Šios aplinkybės lemia, kad teismas turi taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjas nurodo, kad Savivaldybės administracijai toliau vykdant teritorijų planavimo procedūrą, būtų naudojamos Savivaldybės lėšos. Siekiant tokių lėšų tinkamo ir skaidraus panaudojimo, reikalingas ir skaidrus teritorijų planavimo procedūros vykdymas, be kita ko, užtikrinant pareiškėjo teisę dalyvauti Detaliojo plano viešinimo procedūroje. Netaikius šiame prašyme nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, kyla reali grėsmė, kad Savivaldybės lėšos bus panaudotos projektavimo darbams, kurie nėra tinkamai ir skaidriai suderinti su visuomene, atlikti.

Atsakovas Kretingos rajono savivaldybės meras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas klaidina teismą, nurodydamas kad apskundė Aktą. Kitoje administracinėje byloje pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl Inspekcijos 2024 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. 2D-19077 panaikinimo, minėtoje byloje įsiteisėjusia nutartimi netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Detaliojo plano keitimo procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas.

Atsakovas detalizuoja faktines aplinkybes ir atliktus veiksmus, susijusius su Detaliojo plano keitimu, teritorijų planavimo procedūrų viešinimu ir suinteresuotos visuomenės informavimu. Atsakovo įsitikinimu, svarbu įvertinti pareiškėjo materialinį suinteresuotumą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, siekdamas išlaikyti automobilių parkavimo aikštę greta jam nuosavybės teise priklausančio, įvairiai prekybai bei paslaugoms išnuomoto nekilnojamojo turto objekto, bet kokiomis priemonėmis siekia sutrukdyti įgyvendinti Kretingos centrinės miesto dalies – Rotušės aikštės ir jos prieigų – sutvarkymą, nes tai neatitinka pareiškėjo interesų, tačiau šiuo atveju viešajam interesui teiktinas prioritetas. Be to, Savivaldybė pasivadovavo Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis ir priėmė sprendimą stabdyti aikštės ir jos prieigų rekonstrukcijos projekto rengėjo parinkimo procedūras, kad visos procedūros būtų vykdomos tinkamai ir skaidriai.

Atsakovo įsitikinimu, yra subjektyvūs ir nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad procedūros buvo vykdomos neskaidriai, todėl jos turės būti kartojamos. Inspekcija Akte apibendrino, kad planavimo tikslai, planavimo procedūros ir teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neprieštarauja aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir iš esmės atitinka teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo procesą, nuostata. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Inspekcija akcentuoja, kad ginčo dalykas yra Savivaldybės mero Potvarkio teisėtumas ir atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde pareiškėjas pats nurodė, jog Savivaldybės administracija 2025 m. sausio 20 d. informavo, kad priėmė sprendimą stabdyti aikštės ir jos prieigų rekonstrukcijos projekto rengėjo parinkimo procedūras. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Potvarkiu patvirtinto Detaliojo plano keitimo įgyvendinimo procedūros jau yra sustabdytos, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių pareiškėjas siekia reikalavimo užtikrinimo priemonių, kuriomis būtų stabdomos jau sustabdytos procedūros.

Inspekcija nurodo, kad kitoje administracinėje byloje Nr. eI3-7531-983/2025 teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos Akto panaikinimo (nėra duomenų, kad teismo nutartis būtų apskųsta). Inspekcija pažymi, kad pareiškėjas byloje nėra nurodęs ir pagrindęs, kokias konkrečiai jo teises ir teisėtus interesus skundžiamas Potvarkis pažeidžia ir kaip keičiasi jo teisių ir pareigų apimtis priėmus jo skundžiamą Potvarkį. Motyvai, kuriuos pareiškėjas nurodė savo skunde bei atskirajame skunde, reiškia, kad pareiškėjas siekia ginti viešąjį interesą, nors nenurodė jokio teisinio pagrindo, kuris jam tokią galimybę suteiktų.

Inspekcijos vertinimu, pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, kad netaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nepateikė jokių motyvų ir duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas netektų prasmės, o teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar iš esmės neįmanomas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti Potvarkiu patvirtinto Detaliojo plano įgyvendinimo procedūras ir kitas su Detaliuoju planu susijusias viešojo administravimo procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Pažymėtina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018; 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, asmuo privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti minėtas priemones, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Asmuo turi nurodyti realų pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir neturi grįsti poreikio taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones prielaidomis apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Teikdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kartu asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad, teismui neatidėliotinai nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, neišvengiamai jis gali patirti didelę bei neatitaisomą ir (ar) sunkiai atitaisomą žalą. Vien prielaida, kad, teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmuo gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu asmuo neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde teismui prašo panaikinti Savivaldybės mero Potvarkį. Iš Potvarkio turinio matyti, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 307, 310, 311 punktais ir atsižvelgdamas į Inspekcijos 2024 m. gruodžio 9 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. REG27217103, Savivaldybės meras: patvirtino Kretingos miesto centrinės dalies detalųjį planą (toliau – Detalusis planas), kuriuo keičiami detaliojo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 106 „Dėl Kretingos miesto centrinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“, sprendiniai (pridedami sprendinių brėžinys ir aiškinamasis raštas, 30 lapų). TPIDRIS teritorijų planavimo dokumento Nr. K-VT-56-22-508 (1 p.); nustatė šio potvarkio 1 punkte nurodytame Detaliajame plane esančių žemės sklypų plotus, paskirtis, naudojimo būdus (2 p.); nustatė, kad žemės sklypų ribos ir plotai gali būti tikslinami atlikus tiksliuosius geodezinius matavimus 3 p.); įpareigojo Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių oficialų pranešimą apie detaliojo plano patvirtinimą skelbti Teritorijų planavimo dokumentų registre, savivaldybės interneto svetainėje ir Teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (4 p.). Potvarkio 5–6 punktuose nurodyta jo įsigaliojimo diena ir apskundimo tvarka.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, kad Potvarkis priimtas pažeidus teritorijų planavimo dokumento viešinimo procedūras, jis teismui apskundęs Aktą, kuriuo remiantis priimtas Potvarkis. Pareiškėjas teigė, jog su Detaliojo plano įgyvendinimu susijusios viešojo administravimo procedūros turi būti teismo sustabdytos, siekiant prevenciškai išvengti ateityje galinčios kilti žalos, t. y. Savivaldybės biudžetas patirs žalą.

Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kuriais tvirtinama, kad ginčijamas Potvarkis yra neteisėtas, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; kt.). Todėl pareiškėjo teiginiai, kuriais įrodinėjamas Potvarkio neteisėtumas, analizuojami bylą nagrinėjant iš esmės ir savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo išdėstytais argumentais ir įvertinusi bylos medžiagą, inicijuoto ginčo pobūdį, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjas nepagrindė, kad egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, tvirtindamas, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, toliau vykdant Detaliojo plano įgyvendinimo procedūras ir patvirtinant detalųjį planą, jo skundo nagrinėjimas netektų prasmės, o teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar iš esmės neįmanomas, remiasi ginčui neaktualiu teisiniu reguliavimu. Aktualioje, 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje ABTĮ redakcijoje (t. y. 2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcijoje), reikalavimo užtikrinimo instituto taikymas siejamas su tikėtinu reikalavimo pagrįstumu ir neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo tikyme (ABTĮ 70 str. 1 d.), o ne su teismo sprendimo įvykdymo negalimumu. Administracinių teismų jurisprudencija, suformuota aiškinant ir taikant ABTĮ nuostatas, galiojusias iki 2016 m. birželio 30 d., vadovautinasi tik mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, kad tęsiant Detaliojo plano įgyvendinimo procedūras skundo nagrinėjimas bus beprasmis, o Savivaldybės biudžetas patirs žalą, yra itin abstraktūs, hipotetiniai ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Pareiškėjas byloje nenurodė jokių individualių ir konkretizuotų aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių būtent pareiškėjui kils neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Pastebėtina, kad pareiškėjas visiškai nepasisakė dėl galimos žalos pobūdžio ir masto, ginčijamo akto poveikio jo teisių ir pareigų apimčiai. Pareiškėjo inicijuoti teisminiai procesai taip pat nesudaro pagrindo užtikrinti reikalavimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir padaryta remiantis kitais motyvais, laikytina iš esmės pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų įrodymų, kadangi jie nėra susiję su apeliacine tvarka tikrinamos nutarties dalyku (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas už atskirąjį skundą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, tačiau proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (ABTĮ 36 str. 1 d.). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai žyminis mokestis sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas sumokėjo žyminį mokestį už juo neapmokestinamą procesinį dokumentą, sumokėtas žyminis mokestis (15 Eur) grąžinamas pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsniu, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos verslo centras“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos verslo centras“ 15 Eur (penkiolika eurų) už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius