Legislator Case Law & Legislation
d681a343-4e94-451b-8d7b-ed304571d0ad AI generated

d681a343-4e94-451b-8d7b-ed304571d0ad · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number d681a343-4e94-451b-8d7b-ed304571d0ad
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

V., ieÅ¡kinį atsakovams G. M. ir J. M. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas su patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. vasario 11 d., iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui UAB „Trys banginiai” (toliau – Bendrovė) bankroto bylÄ . Nurodė, kad Bendrovės administracijos vadovu nuo 1999 m. liepos 1 d. buvo atsakovas G. M.. Vienintele Bendrovės akcininke nuo 2013 m. spalio 4 d. buvo atsakovė J.

Legislator headnote

AI generated

d681a343-4e94-451b-8d7b-ed304571d0ad · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1714-794/2016 patvirtino patikslintÄ Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį finansiniai reikalavimai iÅ¡ viso sudaro 93‘299,27 Eur (pirmos eilės – 10‘143,92 Eur, antros eilės – 64‘366,29 Eur, trečios eilės – 18‘789,06 Eur).

Keywords

AI generated
bank credit balance changed financial circumstances banking law balance of payments monetary debt bank charges
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-37129-566/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30338-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.9.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.2. (S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė,sekretoriaujant Laurai Aleknaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovo BUAB „Trys banginiai“ bankroto administratoriui M. V.,atsakovui G. M.,atsakovei J. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo BUAB „Trys banginiai“, atstovaujamo bankroto administratoriaus M.

V., ieÅ¡kinį atsakovams G. M. ir J. M. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas su patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , nurodydamas, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2016 m. vasario 11 d., iÅ¡kėlė ieÅ¡kovui UAB „Trys banginiai” (toliau – Bendrovė) bankroto bylÄ . Nurodė, kad Bendrovės administracijos vadovu nuo 1999 m. liepos 1 d. buvo atsakovas G. M.. Vienintele Bendrovės akcininke nuo 2013 m. spalio 4 d. buvo atsakovė J.

M., kuri Bendrovėje taip pat ėjo vyr. buhalterės pareigas, buvo atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos vedimÄ , finansinės atskaitomybės sudarymÄ . Pažymėjo, jog pagal 2014 metų balanso duomenis, Bendrovės turimo turto vertė 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 194‘308 Eur, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 189‘938 Eur. IeÅ¡kovo teigimu, balanse nurodyti duomenys neatspindėjo realios Bendrovės turto vertės, nes praktiÅ¡kai visÄ turimo turto vertę sudarė trumpalaikis turtas (iÅ¡ bendrovės debitorių gautinos sumos).

Be to, didžioji dalis Bendrovės debitorių 2014 m. gruodžio 31 d. buvo iÅ¡registruotos arba likviduojamos įmonės, o jų debitorinės skolos sudarė 27‘784,41 Eur sumÄ . Nurodė, kad didžiausias bendrovės kreditorius buvo D. G., kurio įsiskolinimas bendrovei 2016 m. vasario 11 d. duomenimis sudaro 117‘917,02 Eur. Anot ieÅ¡kovo, reali Bendrovės turimo turto vertė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo mažesnė už įsipareigojimus kreditoriams, o bendrovė faktiÅ¡kai buvo nemoki. Nurodė, kad Bendrovės įsipareigojimų apimtis bei įsiskolinimo dydis nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. vasario 11 d. padidėjo 10‘931 Eur suma (nuo 189‘938 Eur iki 200‘869 Eur).

IeÅ¡kovo teigimu, Å¡i suma laikytina Bendrovei padaryta žala. Anot ieÅ¡kovo, jei atsakovai bÅ«tų įvykdę įstatymo nustatytÄ prievolę ir kreipęsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, aukščiau nurodytas įsiskolinimas nebÅ«tų padidėjęs ir bendrovės kreditoriams žala nebÅ«tų padaryta. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡o teismo priteisti ieÅ¡kovo naudai solidariai iÅ¡ atsakovų 10‘931 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (e.b.l. 152-156).Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė jame iÅ¡dėstytais motyvais.

Laikėsi pozicijos, kad 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo nemoki, todėl nuo tada atsakovai privalėjo inicijuoti Bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . IeÅ¡kovo manymu, žala priteistina už laikotarpį bÅ«tent nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. vasario 11 d., t. y. datos, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis, kuria Bendrovei iÅ¡kelta bankroto byla. PaaiÅ¡kino, kad už pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimÄ atsakomybė tenka tiek bendrovės direktoriui, tiek vieninteliam akcininkui, todėl Å¡iuo atveju atsakovų atsakomybė yra solidari.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovams laiku inicijavus bankroto bylÄ , Bendrovė nebÅ«tų tęsusi nuostolingos veiklos, todėl nebÅ«tų patyrusi papildomų nuostolių. PaaiÅ¡kino, kad vertinant Bendrovei (jos kreditoriams) padarytos žalos dydį, remiamasi Bendrovės balanse nurodytais Bendrovės įsiskolinimais, bet ne teismo patvirtintais kreditoriniais reikalavimais, nes jie nuolat kinta ir gali bÅ«ti pildomi, tikslinami iki bendrovės likvidavimo. Atsakovai atsiliepime su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo moki, nes 2014 m. patirtÄ nuostolį padengus iÅ¡ ankstesniais metais sukaupto ir nepaskirstyto pelno, Bendrovėje liko 5090 Lt.

Pažymėjo, kad nors Bendrovės kreditoriniai įsiskolinimai 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis sudarė 189‘938 Eur, tačiau bankroto procese tvirtinant kreditorinius reikalavimus, jų suma sumažėjo iki 93‘299,27 Eur, t. y. daugiau nei du kartus. Atsakovų teigimu, ši aplinkybė reiškia, kad teismo nutartimi patvirtintų Bendrovės kreditorių galimybės gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo padidėjo. Atsakovų vertinimu, debitoriniai Bendrovės įsiskolinimai sumažėjo mažiau nei kreditoriniai įmonės įsiskolinimai, o tai nesudaro pagrindo teigti, kad žala iš viso buvo padaryta.

Nurodė, kad didžiausias įmonės debitorius 2014 yra D. G., kurio debitorinis įsiskolinimas sudaro 117‘917,02 Eur iÅ¡ 187‘494,53 Eur bendros įmonės debitorinių reikalavimų sumos. Å is debitorinis reikalavimas virÅ¡ija visų teismo patvirtintų Bendrovės kreditorinių reikalavimų 93‘299,27 Eur sumÄ , todėl atsakovų manymu, Å¡io debitoriaus likvidumas bei gebėjimas padengti savo įsiskolinimÄ iÅ¡ esmės apsprendžia ir visÄ Bendrovės finansinę bÅ«klę. Atsakovų teigimu, D.

G. skola Bendrovei nevertintina kaip negalima iÅ¡ieÅ¡koti, nes jis nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. atlieka reguliarias įmokas, dengdamas savo įsiskolinimÄ . Nurodė, kad atsakovai turi prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ ieÅ¡kovui, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas 9604,53 Eur dalyje neproporcingai iÅ¡kreipia Å¡alių teisių ir pareigų santykį, pažeidžia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir nėra pagrįstas. Atsiliepimu atsakovai prašė atmesti patikslintÄ ieÅ¡kinį kaip nepagrįstÄ (e.b.l. 163-167).Bylos nagrinėjimo metu atsakovas G.

M. su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ didžiausio Bendrovės debitoriaus D. G. 117‘917,02 Eur dydžio skola teismo sprendimu buvo priteista Bendrovei 2007 m., tačiau skola pradėta iÅ¡ieÅ¡koti 2013 m. Laikėsi pozicijos, kad 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovė buvo moki, todėl atsakovai neturėjo prievolės kreiptis į teismÄ dėl Bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovo teigimu, nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, neatsirado ir žala.Bylos nagrinėjimo metu atsakovė J.

M. su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Atsakovė nurodė, kad didžiausias Bendrovės debitorius D. G. nuo 2013 m. dengia savo įsiskolinimÄ , nesislapsto ir yra pasirengęs ateityje mokėti susidariusiÄ skolÄ . Atsakovės teigimu, Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti vadovaujamasi ne 2014 m. gruodžio 31 d. balanse nurodyta Bendrovės įsiskolinimų suma, bet teismo bankroto byloje patvirtintais kreditoriniais reikalavimais.IeÅ¡kinys tenkintinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-6491-794/2015 (dabartinis bylos Nr. eB2-1714-794/2016) pagal pareiÅ¡kėjo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kėlė Bendrovei bankroto bylÄ .

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistÄ (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1714-794/2016 patvirtino patikslintÄ Bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį finansiniai reikalavimai iÅ¡ viso sudaro 93‘299,27 Eur (pirmos eilės – 10‘143,92 Eur, antros eilės – 64‘366,29 Eur, trečios eilės – 18‘789,06 Eur).

Atsakovai bankroto byloje priskirti prie pirmos eilės kreditorių ir jų kreditoriniai reikalavimai Bendrovei sudaro 9‘604,53 Eur sumÄ ((duomenys neskelbtini)– 4327,98 Eur, J. M. – 5276,55 Eur) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, jog bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui klausimas buvo sprendžiamas ir 2014 metais. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. ieÅ¡kovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo Bendrovei atmetė.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog Bendrovės direktoriumi nuo 1999 m. liepos 1 d. paskirtas atsakovas G.

M. (e.b.l. 33-34). Taip pat nustatyta, kad atsakovė J. M. nuo 2013 m. spalio 4 d. yra vienintelė Bendrovės akcininkė, o nuo 1996 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. kovo 9 d. buvo bedrovės darbuotoja, ėjusi buhalterės pareigas (e.b.l. 27-34, 176). Remiantis 2016 m. vasario 11 d. debitorių sÄ raÅ¡u, Bendrovė turi 70 debitorių, kurių skola Bendrovei iÅ¡ viso sudaro 187‘232,45 Eur (e.b.l. 10-14). IÅ¡ debitorių sÄ raÅ¡o matyti, kad iÅ¡registruotų arba likviduojamų debitorių skolos sudaro 27‘787,71 Eur.

Taip pat nustatyta, kad didžiausias Bendrovės debitorius yra D. G., kurio skola Bendrovei sudaro 117‘917,02 Eur. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Å¡i 117‘917,02 Eur suma Bendrovės naudai iÅ¡ D. G. priteista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje iÅ¡ dalies patenkinus Bendrovės civilinį ieÅ¡kinį. Antstolės V. M. 2014 m. lapkričio 13 d. raÅ¡te dėl informacijos pateikimo nurodoma, kad Bendrovės debitorius D. G. nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. kiekvienÄ mėnesį į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯moka po 160 Lt, taip pat pažymėta kad, iÅ¡ieÅ¡kotomis piniginėmis lėšomis buvo padengtos bÅ«tinosios vykdymo iÅ¡laidos ir dalis papildomų vykdymo iÅ¡laidų (e.b.l. 59-61).

IÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad atsakydama į atsakovo paklausimÄ , ar Å¡iuo metu antstolės V. M. žinioje yra piniginių lėšų, kurios buvo mokamos Bendrovės debitoriaus D. G. ar jo sutuoktinės, antstolės V. M. padėjėja V. D. 2016 m. rugsėjo 2 d. elektroniniame laiÅ¡ke nurodė, kad antstolės depozitinėje sÄ skaitoje yra 186 Eur, taip pat kad D. G. informuotas apie Bendrovei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , kartu nurodant nutraukti piniginių lėšų mokėjimÄ Ä¯ antstolės depozitinę sÄ skaitÄ (e.b.l. 62).

Remiantis Bendrovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u, S. G. už D. G. laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. spalio 12 d. sumokėjo 120 Eur (e.b.l. 93).IÅ¡ byloje pateikto Bendrovės sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2016 m. birželio 20 d. antstolė D. P. pervedė į Bendrovės sÄ skaitÄ 240 Eur (e.b.l. 134). IeÅ¡kovas teismui teiktame praÅ¡yme dėl įrodymų prijungimo nurodo, kad minėta 240 Eur suma antstolės pervesta vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ D. G. (e.b.l. 91). IÅ¡ antstolės pavedime nurodytos mokėjimo paskirties matyti, jog pavedimas atliktas vykdant priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal vykdomÄ jį dokumentÄ Nr. 2-11684-534/2005.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-11684-534/2005 patenkino ieÅ¡kovų J. M. ir G. M. ieÅ¡kinį ir priteisė ieÅ¡kovams iÅ¡ UAB „Trys banginiai” nesumokėtÄ darbo užmokestį. Taigi minėta byla nėra susijusi su skolos iÅ¡ieÅ¡kojimu iÅ¡ D. G.. Be to, antstolė D. P. 2016 m. spalio 13 d. teismui skirtame raÅ¡te dėl informacijos pateikimo patvirtino, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ D.

G. jos kontoroje nėra vykdomas. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovo teiginys, jog antstolė D. P. pervedė į Bendrovės sÄ skaitÄ 240 Eur vykdydama D. G. skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , atmestinas kaip nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis bylos medžiagai, todėl minėtu sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡u nesiremtina, kaip nesusijusiu su nagrinėjama byla.Vadovaujantis 2016 m. sausio 28 d. sudarytu balansu, ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 189‘938 Eur, Bendrovės turto vertė sudarė 194‘308 Eur, iÅ¡ kurių 192‘444 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos; ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 201‘118 Eur, Bendrovės turto vertė sudarė 191‘663 Eur, iÅ¡ kurių 190‘267 Eur sudarė per vienerius metus gautinos sumos (e.b.l. 31). Å ioje byloje vertinant Bendrovės turtÄ bei įsipareigojimus ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. remtinasi ne byloje esančiu balansu sudarytu 2015 m. balandžio 29 d. (e.b.l. 170), bet minėtu 2016 m. sausio 28 d. sudarytu balansu (už 2015 metus), nes pastarojo, kaip vėlesnio, duomenys laikytini aktualesniais.

Pagal 2016 m. vasario 15 d. sudarytÄ balansÄ ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 11 d. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 200‘869 Eur (e.b.l. 28). Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl atsakovų, kaip juridinio asmens vadovo bei akcininko, civilinės atsakomybės, kylančios pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. IeÅ¡kovo teigimu, Bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, todėl atsakovai turėjo pareigÄ inicijuoti Bendrovei bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ .

Anot ieÅ¡kovo, atsakovai Å¡ios pareigos nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2016 m. vasario 11 d. padidėjęs Bendrovės įsipareigojimų dydis (10‘931 Eur) laikytinas Bendrovei padaryta žala. Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismų praktikoje pažymima, kad vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismÄ dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau vertinant Å¡ios teisinės pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Kartu pažymėtina, jog pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), t. y. juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimas), o Å¡ios pareigos pažeidimas civilinės atsakomybės taikymo prasme vertinamas kaip neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas).

Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iÅ¡kėlimo suteikiamomis sÄ lygomis, nes dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali bÅ«ti nustatoma priverstinė hipoteka (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

Laiku nesikreipdamas į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės vadovas prisiima rizikÄ dėl pareigos padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsiradimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ , esant Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ar pavėlavo jį pateikti.

Ä®monės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ kreditoriams atsako solidariai. Taigi pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymÄ Ä¯monės vadovui ir/ar dalyviui (akcininkui) kyla atsakomybė. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bÅ«tina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sÄ lygas tokiai pareigai atsirasti, Å¡ios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimÄ .

Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindinis bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindas – įmonės nemokumas. Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, įmonės nemokumas tai – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. IeÅ¡kovas, remdamasis Bendrovės finansiniais dokumentais teigia, kad 2014 m. gruodžio 31 d.

Bendrovė buvo nemoki, todėl atsakovai turėjo prievolę inicijuoti Bendrovės bankroto bylÄ . Atsakovai su Å¡iais ieÅ¡kovo teiginiais nesutinka, nesutikimÄ , be kita ko, motyvuodami tuo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. atsisakė Bendrovei iÅ¡kelti bankroto bylÄ . Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. ieÅ¡kovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ civilinėje byloje Nr. B2-5101-781/2014 dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo atmetė, nagrinėjamu atveju neturi lemiamos teisinės reikÅ¡mės. Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kad VSDFV Vilniaus skyrius bankroto bylÄ inicijavo 2014 m. liepos mėnesį, todėl bankroto byloje buvo remiamasi dokumentais apibÅ«dinančiais ankstesnę Bendrovės finansinę bÅ«klę, tuo tarpu Å¡ioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl Bendrovės (ne)mokumo bÅ«klės 2014 m. gruodžio 31 d.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuo bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo yra surinkta papildomų duomenų, papildomai charakterizuojančių Bendrovės finansinę bÅ«klę, buvusiÄ 2014 m. gruodžio 31 d.Minėta, jog įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Taigi esminis ir pagrindinis dalykas, kÄ vertina teismas, spręsdamas dėl įmonės mokumo, tai įmonės turimo balansinio turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų santykis.

Remiantis balansu, byloje nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 31 d. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 189‘938 Eur, tuo tarpu Bendrovės turto vertė sudarė 194‘308 Eur. Taigi akivaizdu, kad nurodytÄ dienÄ Bendrovės skoliniai įsipareigojimai virÅ¡ijo į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę. BÅ«tina atkreipti dėmesį, kad didžiÄ jÄ balanse apskaitytos bendros Bendrovės turto vertės dalį sudarė trumpalaikis turtas, bÅ«tent per vienerius metus gautinos sumos – t. y. 192‘444 Eur iÅ¡ bendros 194‘308 Eur turto vertės. Remiantis finansiniais dokumentais, ilgalaikio turto Bendrovė neturėjo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant bendrovės turtinę bÅ«klę, taip pat ypač svarbu iÅ¡analizuoti ir iÅ¡tirti įmonės gautinas sumas, t. y. ar Å¡ios sumos gali bÅ«ti laikomos realiu atsakovo turtu, ar yra realių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti nurodytas sumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2186/2013). Minėta, kad balanse apskaitytos per vienerius metus Bendrovės gautinos sumos 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 192‘444 Eur, iÅ¡ kurių 27‘787,71 Eur dydžio sumÄ sudarė iÅ¡registruotų arba likviduojamų debitorių skolos.

Didžiausio Bendrovės debitoriaus D. G. skola Bendrovei sudaro 117‘917,02 Eur. Ši skola Bendrovės naudai iš D. G. priteista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Remiantis atsakovų paaiškinimais, 2007 m. nuosprendžiu priteista skola priverstinai pradėta išieškoti tik 2013 m. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kokia konkrečiai pinigų suma buvo išieškota iš D. G.. Iš antstolės V. M. 2014 m. lapkričio 13 d. rašto matyti, jog D.

G. nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. kiekvienÄ mėnesį į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo po 160 Lt, tačiau iÅ¡ieÅ¡kotomis piniginėmis lėšomis buvo padengiamos bÅ«tinosios vykdymo iÅ¡laidos ir dalis papildomų vykdymo iÅ¡laidų. Remiantis bylos duomenimis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais, po Bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, dengiant D. G. įsiskolinimÄ , į Bendrovės sÄ skaitÄ buvo pervesta 306 Eur (186 Eur pervedė antstolė V. M., 120 Eur – D. G. sutuoktinė). Atsižvelgiant į tai, kad didžiausio Bendrovės debitoriaus D.

G. 117‘917,02 Eur dydžio įsiskolinimas Bendrovei egzistuoja dar nuo 2007 m., o nuo 2013 m. iÅ¡ieÅ¡komų piniginių lėšų dydis yra nereikÅ¡mingas, kurių nepakakdavo net antstolės vykdymo iÅ¡laidoms padengti, taip pat į tai, jog po bankroto bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡ieÅ¡kant Å¡iÄ skolÄ Ä¯ Bendrovės sÄ skaitÄ buvo pervesta tik 306 Eur, bei įvertinus, kad byloje nėra duomenų, jog D. G. ar tretieji asmenys iki ar po bankroto bylos iÅ¡kėlimo bÅ«tų sumokėję reikÅ¡mingÄ skolos dalį Bendrovei, laikytina, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu nepasiekusi realaus iÅ¡ieÅ¡kojimo rezultato, turi nedidelę tikimybę grÄ Å¾inti Å¡iÄ skolÄ .

Nors atsakovų teigimu, D. G. skolos negalima vertinti kaip negalimos iÅ¡ieÅ¡koti, nes jis nesislapsto ir yra pasirengęs geranoriÅ¡kai mokėti susidariusiÄ skolÄ , byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių skolos atgavimo perspektyvų realumÄ (CPK 178 straipsnis).Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, pažymėtina, kad balanse apskaitytos per vienerius metus Bendrovės gautinos sumos 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 192‘444 Eur (bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ â€“ 189‘339 Eur), tačiau iÅ¡ jų net 27‘787,71 Eur sudarė iÅ¡registruotų arba likviduojamų debitorių skolos, o debitoriaus D.

G. 117‘917,02 Eur dydžio įsiskolinimas praktiÅ¡kai nebeiÅ¡ieÅ¡komas. Net jei visi likę debitoriniai įsiskolinimai Bendrovei bÅ«tų sumokėti, jų nepakaktų net pusei teismo nutartimi patvirtintų kreditorinių reikalavimų, kurie sudaro 93‘299,27 Eur, padengti, neskaičiuojant iÅ¡laidų, reikalingų bankroto administravimo kaÅ¡tams padengti. Dar mažesnė dalis bÅ«tų padengiama, vertinant bendrÄ Bendrovės įsiskolinimų dydį, kuris 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 189‘938 Eur (bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ â€“ 200‘869 Eur).

Taigi vadovaujantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis bei aptarta teismų praktika ir teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad Bendrovės bÅ«klė 2014 m. gruodžio 31 d. atitiko Ä®BÄ® įtvirtintÄ (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis) įmonės nemokumo sampratÄ . Minėta, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (akcininkui). Be to, kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nustačius, jog pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidė juridinio asmens vadovas ir savininkas, jie už padarytÄ Å¾alÄ kreditoriams atsako kaip solidarieji skolininkai CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu – kai prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016).

Taigi konstatuotina, jog atsakovai nepateikę teismui pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo, atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio prasme (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 ir 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nors pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį juridinio asmens dalyvio ir jo valdymo organo civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra toks pat (pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimas), tačiau, sprendžiant civilinės atsakomybės Å¡iems asmenimis taikymo bylas ir konstatavus, kad nurodyta pareiga pažeista, kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos (kaltė, žala, priežastinis ryÅ¡ys) turi bÅ«ti nustatinėjamos, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikoje suformuluotus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl juridinio asmens dalyvių ir valdymo organų narių teisinės prigimties ir statuso skirtumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Bendrovių teisės doktrinoje vadovais laikomi vykdantieji (valdymo organų nariai) ir nevykdantieji (priežiūros organų nariai) vadovai. Atsižvelgiant į tai, vadovu laikytinas valdymo ar priežiūros organo narys, kurio veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir jos priežiūra.

Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo – narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų. Tačiau dalyvių susirinkimas sprendžia, neperžengdamas jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų, svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus, todėl dalyvių veikla kasacinio teismo vadinama strateginiu bendrovės valdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009).

Atsižvelgiant į Å¡ių funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu atveju spręstina, ar kaip atsakovas nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas. Civilinės atsakomybės už pavėluotÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ taikymo atveju Å¡i aplinkybė reikÅ¡minga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sÄ lygų – kaltės, žalos, priežastinio ryÅ¡io – nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

Nagrinėjamu atveju reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, kad atsakovė nuo 2013 m. spalio 4 d. yra vienintelė Bendrovės akcininkė, be to, ėjusi buhalterės pareigas. Dauguma byloje esančių Bendrovės finansinių dokumentų pasiraÅ¡yti vadovo (atsakovo) bei buhalterės (atsakovės), todėl teismo vertinimu, atsakovė neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti apie realiÄ Bendrovės finansinę padėtį, įskaitant ir nemokumo bÅ«senÄ , todėl jos elgesys (neveikimas) vertintinas kaip nebuvęs tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Tuo tarpu teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimÄ (Å¡iuo atveju – pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimÄ ), jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsakomybės už pavėluotÄ kreipimÄ si dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali bÅ«ti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014 ;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovai kaip Bendrovės vadovas ir vienintelė akcininkė žinojo ar turėjo žinoti apie sunkiÄ Bendrovės finansinę bÅ«klę, atitinkančiÄ Ä¯statyme įtvirtintos įmonės nemokumo bÅ«senos apibrėžimÄ , t. y. tai, kad Bendrovės skoliniai įsipareigojimai virÅ¡ijo gerokai daugiau nei pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, o Bendrovės turtÄ sudarė beveik vien tik trumpalaikis turtas – per vienerius metus gautinos sumos, kurių didžiosios dalies atgavimo perspektyvos vertintinos itin kritiÅ¡kai.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieÅ¡kovas pagrįstai 2014 m. gruodžio 31 d. – termino pradžiÄ skaičiuojant Bendrovei padarytÄ Å¾alÄ . Byloje nustatyta, ieÅ¡kovui bankroto byla iÅ¡kelta 2016 m. vasario 11 d., t. y. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarčiai. Remiantys byloje pateiktais įmonės balansais, bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 200‘869 Eur, tuo tarpu 2014 m. gruodžio 31 d. – 189‘938 Eur.

Taigi, ieÅ¡kovo manymu, Bendrovei padaryta žala nagrinėjamu atveju yra bendras iÅ¡augęs įmonės skolų dydis, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp Bendrovės įsiskolinimų dydžio bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ ir įsiskolinimų dydžio 2014 m. gruodžio 31 d., t. y. dienÄ , kuriÄ atsakovai turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (200‘869 Eur – 189‘938 Eur = 10’931 Eur). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo taikomas Bendrovei padarytos žalos dydžio nustatymo metodas yra pagrįstas ir atitinkantis kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ .

Å iuo atveju pagrįstai remtasi įmonės finansiniuose dokumentuose (balansuose) nurodytais duomenis, o ne teismo patvirtintais kreditoriniais reikalavimais, kurių dydis nėra pastovus, nes kreditorių pareiÅ¡kimai dėl jų kreditorinių reikalavimų teismo gali bÅ«ti priimti iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos, be to, ne visi kreditoriai kreipiasi dėl savo reikalavimų patvirtinimo. Sprendžiant Bendrovei padarytos žalos klausimÄ , pažymėtina, kad nuo 2014 m. gruodžio 31 d. atsakovams tęsiant Bendrovės veiklÄ , jos įsiskolinimai vis augo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi palikęs nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį, be kita ko, konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. Bendrovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondui iÅ¡augo nuo 18‘589,32 Eur iki 27‘474,43 Eur. Taigi atsakovams nesikreipus dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, Bendrovės skola vien tik Valstybinio socialinio draudimo fondui iÅ¡augo 8‘885,11 Eur, tuo tarpu, bendras Bendrovės įsiskolinimų dydis iÅ¡augo 10’931 Eur.

Byloje nepateikta jokių duomenų, jog nurodytų laikotarpiu įmonės vadovas ir akcininkė ėmėsi visų galimų verslo priemonių įmonės skoloms sumažinti (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog nurodytos įmonės skolos ginčo laikotarpiu padidėjo dėl objektyviosios verslo rizikos (CPK CPK 178 str.). Nurodytos aplinkybėmis, teismo vertinimu, sudaro pagrindo konstatuoti, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų (pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pažeidimo ir tokiu bÅ«du sudarius sÄ lygas tęstis įmonės nuostolingai veiklai) ir Bendrovei padarytos žalos (10’931 Eur suma iÅ¡augę Bendrovės įsiskolinimai) egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys.

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, byloje nustačius visas atsakovų (įmonės vadovo ir akcininko) civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, kaltę, žalÄ ir priežastinį ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovų solidariai priteisiant 10’931 Eur žalos atlyginimÄ . Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Atsakovai su Å¡iuo reikalavimu nesutinka, nurodydami, kad jie turi ieÅ¡kovui prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ 9604,53 Eur sumai, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas 9604,53 Eur dalyje neproporcingai iÅ¡kreipia Å¡alių teisių ir pareigų santykį, pažeidžia Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ ir nėra pagrįstas. Nors byloje nustatyta, kad atsakovai Bendrovės bankroto byloje yra pirmos eilės kreditoriai ir jų kreditoriniai reikalavimai Bendrovei sudaro 9‘604,53 Eur sumÄ , tačiau nagrinėjamu atveju teismas atsakovų prieÅ¡taravimus dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo atmeta kaip nepagrįstus.

Pažymėtina, kad įmonių bankroto procesÄ reglamentuojančiomis teisės normomis siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus, todėl prieÅ¡prieÅ¡inių vienarūšių reikalavimų, atsiradusių po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitymas yra draudžiamas (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015).

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atsakovai bankroto byloje yra priskirti prie pirmos eilės kreditorių, neturi teisinės reikÅ¡mės, nes jie bankroto byloje nėra vieninteliai pirmos eilės kreditoriai, be to, pirmiausia bankroto procese apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos ir tik po to tenkinami kreditorių reikalavimai (Ä®BÄ® 35 straipsnio 1 dalis, 36 straipsnio 1 dalis). Taip pat pažymėtina, kad remiantis kasacinio teismo praktika, teismas, gavęs kreditoriaus praÅ¡ymÄ priteisti procesines palÅ«kanas, nesant Å¡alių susitarimo dėl kitokio jų skaičiavimo ar atsisakymo, neturi nustatinėti kokių nors aplinkybių, reikÅ¡mingų tokiam praÅ¡ymui tenkinti.

Taigi procesinėms palÅ«kanoms skaičiuoti ir priteisti bÅ«tinos dvi pagrindinės sÄ lygos: bylos iÅ¡kėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palÅ«kanas. Be to, kreditoriaus reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2015). Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų solidariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 10’931 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

IeÅ¡kovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kurio suma nagrinėjamu atveju sudaro 245 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 80 straipsnio 7 dalis). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinus visiÅ¡kai, valstybės naudai iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina 245 Eur žyminio mokesčio bei 3,72 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ viso 248,72 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Vadovaudamasis CPK 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti.Priteisti ieÅ¡kovo BUAB „Trys banginiai“, į.k. 123584558, atstovaujamo bankroto administratoriaus L. V., naudai solidariai iÅ¡ atsakovų G.M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 10’931 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 10’931 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovų G.

M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 248,72 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir 72 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. iÅ¡ kiekvieno po 124,36 Eur, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, a/s Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                Diana Butrimienė