2021-05-05 Nr. AB-13417-3-64-3-03113-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1090-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03113-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (8.20)DV_S-18411 „Dėl skolos valstybės biudžetui apskaičiavimo“, VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. (1.5E) DV_S-29938 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“, VSDFV 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (9.8) I-8017 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto“ (toliau – ir ginčijami sprendimai).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (8.20)DV_S-18411 „Dėl skolos valstybės biudžetui apskaičiavimo“ nusprendė išieškoti iš jo 803,77 Eur skolą į valstybės biudžetą už tai, kad jis nevykdė pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ir už jį išlaikymą mokėjo Vaikų išlaikymo fondas (toliau – ir Fondas). Dėl nurodyto rašto pareiškėjas su skundu kreipėsi į VSDFV, tačiau, negavęs atsakymo, kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių ir 2019 m. spalio 17 d. jam buvo įteiktas naujas VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. (1.5E) DV_S-29938 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“, kuriuo buvo perskaičiuota skola į valstybės biudžetą. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, jis kreipėsi į VSDFV, kuri 2019 m. lapkričio 13 d. sprendime Nr. (9.8) I-8017 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto“ nurodė, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, įrodančių, jog tais laikotarpiais, kai iš Vaikų išlaikymo fondo pareiškėjo dukrai E. L. buvo mokama vaikų išlaikymo išmoka (2010 m. spalio – gruodžio mėn., 2011 m. vasario – gegužės mėn. ir lapkričio – gruodžio mėn., 2012 m. sausio – birželio ir rugpjūčio – gruodžio mėn., 2013 m. sausio – vasario mėn.), jis mokėjo teismo priteistas vaiko išlaikymo lėšas. Šiame VSDFV sprendime taip pat buvo nurodyta, jog VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. (1.5E) DV_S-29938 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“ yra tarpinis dokumentas, todėl jo apskundimas negali sukelti jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas teigia, kad neaišku, kaip buvo išspręstas jo pirminis (2019 m. rugpjūčio 6 d.) skundas, į kurį jis jokio atsakymo negavo.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. iš jo buvo išieškomos lėšos nepilnametės dukros išlaikymui, taip pat buvo nustatyta, jog per tą laikotarpį jis dukros motinai permokėjo 46,34 Eur. Pareiškėjo teigimu, dukros motina R. G. per minėtą laikotarpį kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir šis jai taip pat mokėjo išlaikymą. Pareiškėjas nurodė, jog jis tinkamai vykdė pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą vykdė, jis negali būti atsakingas už tai, kad valstybės institucija be pagrindo teikė paramą jo buvusiai sutuoktinei. Pareiškėjo nuomone, R. G. nepranešė Vaikų išlaikymo fondui, kad gavo išlaikymą iš pareiškėjo, o jis nebuvo informuotas apie tai, kad jo pareigą perėmė valstybė. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas prašė neteisėtai gautas lėšas išsireikalauti iš R. G..

4. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime į skundą prašė patikslintą skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nemokėjo išlaikymo vaikui, todėl R. G. (anksčiau R. L.) 2010 m. spalio 5 d. kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo administracija) dėl vaiko išlaikymo išmokų skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo E. L. Pagal Mažeikių rajono aplinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-930/1998, iš skolininko V. L. vaikui E. L. išlaikyti nustatyta išieškotojai R. G. mokėti po 1/4 dalį uždarbio, bet ne mažiau nei 1 MGL.

Fondo administracija 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. V2-11845 nuo 2010 m. spalio 5 d. paskyrė išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą E. L.. 2011 m. gegužės 17 d. Fondo administracija priėmė sprendimą Nr. V2-4813 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nusprendė nutraukti išmokų mokėjimą nuo 2011 m. sausio 1 d., pareiškėjui pradėjus teikti išlaikymą savo vaikui. Dėl skolininko V. L. nemokėtų įmokų 2011 m. gegužės 12 d. R. G. Fondo administracijai pateikė prašymą Nr. D1-9531 bei antstolės E. M. 2011 m. gegužės 2 d. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. 0009/10/05780/S3a-19816 ir vėl kreipėsi į Fondo administraciją dėl vaiko išlaikymo išmokų skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo E. L..

Fondo administracija 2011 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. V2-4814 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“, kuriuo nusprendė nuo 2011 m. balandžio 1 d. mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo E. L.. Fondo administracija 2011 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. V2-29727 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nusprendė nutraukti išmokų mokėjimą nuo 2011 m. liepos 1 d., skolininkui pradėjus teikti išlaikymą savo vaikui. Apie tai, kad pareiškėjo vaikui mokamos išmokos iš valstybės biudžeto ir valstybė perėmė iš V.

L. pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais išreikalauti iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtas sumas ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo, pareiškėjas buvo informuotas Fondo administracijos 2012 m. birželio 4 d. pranešimu Nr. (V1-4554/2010) D2-15929, kuris buvo išsiųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Fondo administracija 2013 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. V2-2563 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“, kuriuo nusprendė nuo 2013 m. vasario 16 d. nutraukti išmokų mokėjimą vaikui E. L., skolininkui pradėjus teikti išlaikymą savo vaikui.

Apie valstybės perimtą pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti pareiškėjas buvo informuotas 2013 m. vasario 25 d. pranešimu Nr. (V1-4554/2010) D2-5458, kuris buvo išsiųstas pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). VSDFV Mažeikių skyriui pradėjus vykdyti skolos išieškojimą iš V. L., 2019 m. balandžio 10 d. VSDFV Mažeikių skyrius gavo V. L. prašymą Nr. KA-PRG-2756 „Dėl nurašytos įmokos grąžinimo“. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. balandžio 12 d. priėmė sprendimą Nr. VRE_S-726 „Dėl mokėjimo nurodymu nurašytų lėšų grąžinimo V.

L. vaikų išlaikymo išmokos skolininkui“. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. balandžio 17 d. V. L. išsiuntė raštą Nr. (8.20)DV_S-14715 „Dėl nurašytų lėšų grąžinimo ir skolos valstybės biudžetui“. 2019 m. balandžio 16 d. VSDFV Mažeikių skyrius gavo V. L. prašymą „Dėl vaiko išlaikymo skolos perskaičiavimo“ ir antstolės E. M. 2019 m. balandžio 15 d. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. 0009/10/05780/S3i-22560. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą Nr. IVI-SP2-1881 dėl R.

G. dėl vaiko E. L. išlaikymo išmokos permokos nustatymo. VSDFV 2019 m. gegužės 7 d. Mažeikių skyrius priėmė sprendimą Nr. IVI-SP2-1883 dėl R. G. vaiko išlaikymo išmokos permokos išieškojimo. 2019 m. gegužės 14 d. VSDFV Mažeikių skyrius išsiuntė rašą Nr. (9.96) DV_S-17903 R. G. dėl vaikų išlaikymo permokos grąžinimo. 2019 m. gegužės 17 d. VSDFV Mažeikių skyrius išsiuntė raštą V. L. Nr. (8.20) DV_S-18411 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“. 2019 m. rugpjūčio 6 d. V. L. atstovas advokatas G.

G. pateikė VSDFV Mažeikių skyriui skundą dėl praleisto termino skundui paduoti ir dėl VSDFV Mažeikių skyriaus rašto Nr. (8.20) DV_S-18411 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“ ir 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo panaikinimo. 2019 m. rugpjūčio 27 d. VSDFV Mažeikių skyrius priėmė sprendimą Nr. IVI-SP2-3083 „Dėl R. G. vaiko išlaikymo išmokos permokos nustatymo“. 2019 m. rugsėjo 5 d. VSDFV Mažeikių skyrius V. L. išsiuntė raštą Nr. (1.5E)DV_S-29938 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“. 2019 m. spalio 22 d.

VSDFV gavo V. L. skundą, kuriame jis prašė panaikinti 2019 m. rugsėjo 5 d. raštą Nr. (1.5E) DV_S-29938 „Dėl skolos perskaičiavimo“ bei nukreipti išieškojimą į atsakingą asmenį. Į skundą buvo atsakyta VSDFV raštu Nr. (9.8) I-6125 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto“. VSDFV konstatavo, kad VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. (1.51E) DV_S-29938 yra tik informacinio pobūdžio dokumentas ir nesukelia teisinių pasekmių.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad vaikų tėvas V. L. netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo vaikus. Pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą, V. L. buvo nustatytas išlaikymo mokėjimas vaikui E. L. kiekvieną mėnesį po 1/4 dalį uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL iki jos pilnametystės, tačiau išlaikymą V. L. teikė ne kiekvieną mėnesį. Laikotarpiais nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2011 m. gegužės mėn., 2011 m. birželio mėn., nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. birželio mėn., nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. valstybė buvo perėmusi jo pareigą išlaikyti vaiką, o V. L. visą išlaikymą teikė tik 2012 m. liepos mėn.

7. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. G. netinkamai vykdė savo pareigą. Priešingai, kaip patvirtina bylos medžiaga, ji nuolat informuodavo Fondo administraciją, kai gaudavo išlaikymą iš vaiko tėvo. Atsižvelgdamas į gautą informaciją, Fondo administracijos direktorius priimdavo sprendimus dėl išmokų mokėjimo pakeitimo arba nutraukdavo jų mokėjimą. Atsižvelgdama į tai, kad vaikų išlaikymo išmokos R. G. buvo mokamos pagrįstai, Fondo administracija neturėjo teisinio pagrindo nustatyti permoką.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo V. L. skundą ir patikslintą skundą tenkino – panaikino skundžiamus aktus.

9. Teismas nurodė, jog prašymas panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (1.5E) DV_S-29938 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“ ir VSDFV 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (9.8) I-8017 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019-09-05“ yra išvestiniai reikalavimai, kylantys iš pagrindinio reikalavimo panaikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (8.20)DV_S-18411 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas V. L. turėjo pareigą teikti išlaikymą dukrai E. L. po 1/4 dalį jo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. 2010 m. spalio 5 d. R. G. kreipėsi į Fondo administraciją su prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti. Kartu su prašymu ji pateikė 2010 m. spalio 5 d. pažymą Nr. 0009/10/05780/S3-31788 „Apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti išmokėjimą“, kurioje nurodyta, kad 2010 m. liepos–rugsėjo mėn. skolininkas V. L. išlaikymo dukrai neteikė.

Fondo administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. V2-11845 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nuo 2010 m. spalio 5 d. nuspręsta E. L. kas mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo. 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. V2-4813 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ nuspręsta nuo 2011 m. sausio 1 d. nutraukti išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą E. L., nes skolininkas pradėjo mokėti nustatytą išlaikymą. 2011 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. V2-4814 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ E. L. nuo 2011 m. vasario mėnesio skirta išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo.

Fondo administracijos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. V2-9727 „Dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo“ nutrauktos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo nuo 2011 m. liepos 1 d., skolininkui pradėjus mokėti išlaikymą. 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. V2-5648 „Dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ E. L. nuo 2011 m. lapkričio 1 d. paskirtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. V2-2563 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ nuo 2013 m. vasario 16 d. išmokų mokėjimas nutrauktas.

Pareiškėjas V. L. 2019 m. balandžio 16 d. kartu su prašymu dėl vaiko išlaikymo skolos perskaičiavimo pateikė 2019 m. balandžio 15 d. pažymą Nr. 0009/10/05780/S3i-22560, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas V. L. pervedė šias išlaikymo lėšas: 1 245,37 Eur (2012 m. liepos 30 d.), 14,48 Eur (2010 m. lapkričio 25 d.), 37,65 Eur (2011 m. sausio 27 d.), 14,48 Eur (2011 m. kovo mėn.), 14,48 Eur (2011 m. gegužės 25 d.), po 37,65 Eur (2011 m. birželis, 2011 m. liepos 8 d., 2011 m. rugpjūčio 17 d., 2011 m. rugsėjo 14 d.), po 14,48 Eur (2012 m. balandžio 20 d., 2012 m. gegužės 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2012 m. liepos 16 d.).

Antstolio pažymoje nurodyta, kad 2013 m. kovo 1 d. gautas išieškotojos R. G. pranešimas, kuriuo informuojama, kad išlaikymo skolos iki vaiko pilnametystės nėra. VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. gegužės 17 d. raštu Nr. (8.20) DV_S-18411 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“ informavo V. L., kad bendras įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 2019 m. gegužės 16 d. sudaro 803,77 Eur. Prie rašto pridėta Vaikų išlaikymo išmokos permokos detalizacijos lentelė, kurioje nurodyta, kad iš Vaikų išlaikymo fondo buvo išmokėta 733,56 Eur, iš kurių V.

L. skola sudaro 719,08 Eur. VSDFV 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (9.8) I-6125 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto“ konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (8.20) DV_S-18411 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“, kuris yra tik informacinio pobūdžio (tarpinis) dokumentas ir nesukelia teisinių pasekmių. Minėtu raštu VSDFV prašė VSDFV Mažeikių skyriaus atlikti veiksmus ir priimti sprendimus dėl V. L., kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo.

VSDFV Mažeikių skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. (1.5E)DV_S-29938 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“ nurodė, kad bendras V. L. įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. rugsėjo 4 d. yra 783,70 Eur. VSDFV 2019 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. (9.8) I-8017 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. rašto“ nustatė, kad pareiškėjas nepateikė naujų dokumentų, įrodančių, kad laikotarpiais, kai iš Vaikų išlaikymo fondo E. L. buvo mokama vaiko išlaikymo išmoka, pareiškėjas kas mėnesį mokėjo teismo priteistas vaiko išlaikymo lėšas, todėl nėra pagrindo R.

G. nustatyti vaiko išlaikymo išmokos permoką ir jos suma sumažinti pareiškėjui apskaičiuotą įsiskolinimo sumą.

11. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas V. L. nemokėjo periodinių dukros išlaikymo išmokų. Atsižvelgęs į byloje esančią medžiagą, teismas sprendė, kad Vaikų išlaikymo fondas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus turėjo teisę ir pareigą mokėti atitinkamą išmoką E. L. iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme (toliau – ir VIFĮ) nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokų mokėjimą.

12. Teismo vertinimu, kilusiam ginčui teisingai išspręsti aktualus 2012 m. liepos mėn. skolininko V. L. atliktas 1 259,85 Eur mokėjimas. Pagal R. G. 2012 m. vasario 23 d. prašymą Nr. D1-4257, Fondo administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V2-5648 „Dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo“ nuo 2011 m. lapkričio 1 d. E. L. skirtos išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. Laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. vasario 16 d. R. G. nesikreipė į Fondo administraciją su pranešimu apie tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio iki 2012 m. birželio mėnesio pareiškėjas iš dalies teikė išlaikymą vaikui, o 2012 m. liepos mėnesį atliko 1 259,85 Eur dydžio mokėjimą, skirtą vaiko išlaikymui. Fondo administracijos 2013 m. vasario 21 d. direktoriaus įsakymu Nr. V2-2563 „Dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo nutraukimo“ nuo 2013 m. vasario 16 d. nutrauktas išmokų mokėjimas E. L., jai sulaukus pilnametystės. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad R. G. neįvykdė įstatyme numatytos pareigos informuoti Fondo administraciją apie pasikeitusias aplinkybes, o būtent apie tai, kad 2012 m. liepos mėn. pareiškėjas atliko mokėjimą, skirtą vaiko išlaikymui.

13. Atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas darė išvadą, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomos tiek konkrečios faktinės aplinkybės, tiek ir aiškus akto priėmimo teisinis pagrindas. Teismo vertinimu, atsakovas netinkamai vertino gaunamus duomenis, nepagrįstai, turėdamas pranešimus apie mokamą išlaikymą, nevertino pareiškėjo sumokėtų sumų dydžio bei R. G. pateiktos informacijos apie įsiskolinimo padengimą, dėl ko galimai susidarė situacija, kai išlaikymas buvo mokamas ir paties pareiškėjo, ir Fondo administracijos. Teismo vertinimu, asmuo, neturėjęs galimybės ar dėl kitų priežasčių neteikęs išlaikymo vaikui, neturi kitų būdų padengti susidariusį įsiskolinimą kaip tik atlikti vieną ar kelis mokėjimus, didesnius nei vienos periodinės įmokos suma. Teismas laikė nepagrįsta atsakovo poziciją V. L. 2012 m. liepos mėn. atliktą 1 259,85 Eur dydžio įmoką vertinti kaip vieną periodinę įmoką.

14. Teismas taip pat atmetė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens poziciją, kad 2019 m. gegužės 17 d. raštas Nr. (8.20)DV_S-18411 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“ ir 2019 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. (1.5E)DV_S-29938 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“ yra tik informacinio pobūdžio dokumentai ir nesukelia teisinių pasekmių. Minėtuose raštuose nurodoma, kad pareiškėjas, neturėdamas galimybės sumokėti visą skolą, raginamas per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos pateikti nustatytos formos prašymą dėl vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolos valstybės biudžetui sumokėjimo dalimis, nes, negavęs prašymo, VSDFV Mažeikių skyrius be atskiro įspėjimo pradės taikyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo įstatymas) 20 straipsnyje numatytus priverstinio išieškojimo būdus. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad VSDFV Mažeikių skyriaus raštai pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, nes, pastarajam nesiėmus veiksmų, VSDFV Mažeikių skyrius turėtų teisę į priverstinį išieškojimą, kas neabejotinai sukelia teisines pasekmes.

15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų sprendimų turinį, sprendė, kad ginčijamų sprendimų trūkumai yra esminiai, sukliudę jų adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę bei turinį, identifikuoti pareigų turinį ir jų atsiradimo pagrindą, tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ypač atsižvelgtina į tai, jog ginčijamais sprendimais yra nustatomos asmens pareigos, susijusios su jo nuosavybės teise. Teismas pripažino ginčijamus sprendimus neteisėtais ir nepagrįstais ir juos panaikino.

III. 16. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo.

17. Atsakovo nuomone, teismo sprendime išdėstyti motyvai yra nepagrįsti, teismas bylos aplinkybes vertino formaliai, dėl to padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtą sprendimą.

18. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vaikų tėvas V. L. netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo vaikus, kaip numatyta pagal teismo sprendimą, kuriame nustatyta jo prievolė periodiškai išlaikyti savo nepilnamečius veikus. Pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą, V. L. buvo nustatytas išlaikymo mokėjimas E. L. kiekvieną mėnesį po 1/4 dalį uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL iki jos pilnametystės, tačiau išlaikymą V. L. teikė ne kiekvieną mėnesį. Laikotarpiais nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn., nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2011 m. gegužės mėn., 2011 m. birželio mėn., nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. birželio mėn., nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. vasario mėn., kai valstybė buvo perėmusi jo pareigą išlaikyti vaiką, V. L. visą nustatytą išlaikymą teikė tik 2012 m. liepos mėn. sumokėdamas 1 259,85 Eur.

19. VIFĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondo administratorius turi teisę iš pareiškėjų, kurių prašymu buvo mokamos Fondo išmokos, teisės aktų nustatyta tvarka išieškoti nepagrįstai išmokėtas sumas, jeigu pareiškėjai pateikė klaidingą informaciją arba nepranešė Fondo administratoriui apie aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, atsiradimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog R. G. netinkamai vykdė savo pareigą. Priešingai, kaip patvirtina bylos medžiaga, ji nuolat informuodavo Fondo administraciją tuo atveju, jeigu gaudavo išlaikymą iš vaikų tėvo. Atsižvelgdamas į gautą informaciją, Fondo administracijos direktorius priimdavo sprendimus dėl išmokų mokėjimo pakeitimo arba nutraukdavo jų mokėjimą. Atsižvelgdama į tai, kad vaikų išlaikymo išmokos R. G. buvo mokamos pagrįstai, Fondo administracija neturėjo teisinio pagrindo nustatyti permoką.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – netenkinti pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo.

21. Atsiliepime į apeliacinį skundą VSDFV nurodė, kad palaiko atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. gegužės 17 d. rašto Nr. (8.20)DV_S-18411 „Dėl skolos valstybės biudžetui apskaičiavimo“, VSDFV Mažeikių skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. (1.5E) DV_S-29938 „Dėl skolos valstybės biudžetui perskaičiavimo“, VSDFV 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (9.8) I-8017 „Dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus rašto“ teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą tenkino ir panaikino ginčijamus sprendimus. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius su tokiu teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, formaliai vertino bylos aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, atmesdamas atsakovo argumentus, kad pareiškėjas netinkamai vykdė pareigą išlaikyti savo vaikus. Atsakovo nuomone, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo buvusi sutuoktinė R. G. netinkamai vykdė savo pareigą ir kad vaikų išlaikymo išmokos jai buvo mokamos nepagrįstai.

24. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, kiekvienu atveju pagrindas skirti ir mokėti vaikui išmoką iš Fondo yra aplinkybė, kad teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi konkrečiam asmeniui yra nustatyta pareiga periodinėmis išmokomis išlaikyti vaiką, tačiau toks asmuo šią pareigą vykdo netinkamai arba iš viso jos nevykdo (šią aplinkybę patvirtina antstolio, vykdančio nustatyto išlaikymo išieškojimą, išduota pažyma). Atitinkamai, paskyrus ir pradėjus mokėti išmokas iš Fondo, asmuo, nevykdantis ar netinkamai vykdantis teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytą pareigą dėl vaiko išlaikymo, tampa skolininku Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo prasme. Tam, kad išmoka iš Fondo būtų skirta, pakanka fakto (ir jį patvirtinančių dokumentų), kad vaikas negauna nustatyto išlaikymo iš teismo sprendime arba teismo patvirtintoje vaiko išlaikymo sutartyje nurodyto asmens. Šiems išmokos iš Fondo skyrimo pagrindams išnykus, t. y. skolininkui pradėjus (tinkamai) vykdyti teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi jam nustatytą vaiko išlaikymo pareigą arba išlaikymo pareigos nelikus, išmokos iš Fondo mokėjimas nutraukiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-552/2019; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1587-552/2019).

25. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius ir VSDFV, vertindami aplinkybes, susijusias su pareiškėjo vykdytomis išmokomis išlaikyti vaiką, ir spręsdami dėl pareiškėjo įsiskolinimo valstybės biudžetui, be kita ko, nagrinėjo klausimą, ar yra pagrindas nustatyti vaiko išlaikymo išmokos permoką R. G. (L.). Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad R. G. neįvykdė įstatyme numatytos pareigos informuoti Fondo administraciją apie pasikeitusias aplinkybes, o būtent apie tai, kad 2012 m. liepos mėn. pareiškėjas atliko mokėjimą, skirtą vaiko išlaikymui.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį administracinį ginčą, vertino bylos faktines aplinkybes, susijusias ne tik su pareiškėjo, bet ir su jo buvusios sutuoktinės R. G. teisėmis ir pareigomis. Taigi, teismo sprendimas šioje byloje turi įtakos pareiškėjo buvusios sutuoktinės R. G. teisėms ir pareigoms.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 46 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Nors pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, jo buvusi sutuoktinė R. G. nenurodyta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, tačiau, atsižvelgiant į skundo dalyką bei faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas privalėjo ją įtraukti į administracinės bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 33 str. 5 d.).

28. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nusprendė ir dėl pareiškėjo buvusios sutuoktinės R. G., kuri nebuvo įtraukta į procesą, teisių ir pareigų (teismas konstatavo, kad ji netinkamai vykdė savo pareigą informuoti Fondo administraciją apie pasikeitusias aplinkybes), tuo padarė proceso teisės normų pažeidimą, kuris yra besąlyginis pagrindas panaikinti teismo sprendimą.

29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byla bus nagrinėjama iš naujo, kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nenagrinėjami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius